Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2022 m.                 d. Nr.

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, susidariusių dėl geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansams, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos;

atsižvelgdamas į tai, kad 2023 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;

įgyvendindamas 2022 m. gegužės 23 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2022 metų programos;

įvertindamas poreikį formuoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą išlaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2022 m. kovo 2 d. Europos Komisijos komunikate „Fiskalinės politikos gairės 2023 metams“;

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones (toliau – Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą) poveikio globaliai ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos Respublikos saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos bei energetikos krizės poveikiui švelninti ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos besitraukiantiems iš Ukrainos žmonėms padėti,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžetas –
15 624 458 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 144 389 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 18 608 450 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 571 435 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 2 983 992 tūkst. eurų) (1, 2 ir 3 priedai).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2023 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2023 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,84 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,76 procento, kintamoji dalis – 7,08 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,27 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 84,91 procento;

c) Neringos savivaldybei – 30,07 procento;

d) Palangos miesto savivaldybei – 94,98 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 84,23 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 94,9 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 92,43 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 79,9 procento;

i) Elektrėnų savivaldybei – 98,57 procento;

j) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 503 292 tūkst. eurų (4 priedas).

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

3. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 4 priede nurodytos įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, šio įstatymo 4 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2023 m. sausio 16 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus dotacijų panaudojimo tikslus, kuriuos savivaldybės turi pasiekti 2023 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, paskirsto savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos taip:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

a) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2023 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 537,7 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2023 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 698 833 tūkst. eurų.

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

Nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,046, valstybinių pensijų bazės dydis – 68,29 euro.

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2023 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 23,85 euro per mėnesį. 2023 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 23,85 euro per mėnesį.

9 straipsnis. Biudžetinių įstaigų pajamos

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2023 metų biudžetinių įstaigų pajamos – 265 728 tūkst. eurų (3 priedas).

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2023 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 538 100 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent 2 iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 238 150 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 128 000 tūkst. eurų. Per 2023 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2023 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 150 000 tūkst. eurų.

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 774 094 tūkst. eurų, iš jų 700 000 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2024 metais išpirkti.

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2023 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 30 000 tūkst. eurų. 2023 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2023 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio;

2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2023 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;

3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;

4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per 4 metus, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Savivaldybės 2024 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2023 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

14 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, taip pat, esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės funkcijų, asignavimų valdytojų, jų programų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytą paskirtį;

2) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus asignavimus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2023 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį;

3) perskirstyti 2023 metų pažangos lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

7) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

8) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.

2. Šio įstatymo 4 priede nurodytoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kompensuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti;

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, biudžetinių įstaigų pajamos būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;

7) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

8) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas valstybės tarnybos reformai įgyvendinti viršijant asignavimų valdytojams Seimo patvirtintas asignavimų sumas.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2023 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;

5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;

6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

7) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurio priklauso švietimo įstaigų finansavimas, kitimą, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.

5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiamos teisės:

1) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2023–2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2022 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;

3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

7. Kultūros ministerijai suteikiama teisė paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.

8. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

9. Asignavimų valdytojams suteikiamos teisės:

1) suderinus su Finansų ministerija, naudoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

2) paskirstyti dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo valstybės vardu pasiskolintas lėšas elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti.

15 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

1. Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus ir šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie patvirtinimą informavę Finansų ministeriją.

2. Kai rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias tvirtina Seimas, asignavimų valdytojai šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais gali pradėti naudoti, jeigu pažangos priemonė patvirtinta ir apie patvirtinimą informuota Finansų ministerija. Patvirtinta pažangos priemonė turi būti įtraukta į rengiamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą.

3. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2023 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

16 straipsnis. Valstybės investicijų 2023–2025 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2023–2025 metų programa (6 priedas).

17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).

18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (8 priedas).

19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2023 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (9 priedas).

20 straipsnis. 2023 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių, jų poveikio rodiklių reikšmių patvirtinimas bei pažangos lėšų paskirstymas

1. Šiuo įstatymu patvirtinamos 2023 metais valstybės veiklos srityse siekiamos 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių, jų poveikio rodiklių reikšmės (10 priedas).

2. Šiuo įstatymu patvirtinamas Finansų ministerijos asignavimuose pažangos priemonėms įgyvendinti numatytų 2023 metų pažangos lėšų paskirstymas (11 priedas).

21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu ‑4,9 procento BVP 2023 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

part_7af40c964ffa4285929e93a5c257bb8d_end

part_cfdc3f196bf34364a65057561a938421_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

	Tūkst. Eur
Pajamos	Iš viso
PAJAMOS	12 338 390
MOKESČIAI	11 841 111
Pajamų ir pelno mokesčiai	4 163 408
Gyventojų pajamų mokestis	2 496 649
Pelno mokestis	1 666 759
Turto mokesčiai	11 700
Nekilnojamojo turto mokestis	11 700
Prekių ir paslaugų mokesčiai	7 474 003
Pridėtinės vertės mokestis	5 590 354
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą	31 900
Akcizai	1 715 812
Loterijų ir lošimų mokesčiai	57 500
Transporto priemonių mokesčiai	54 159
Mokesčiai už aplinkos teršimą	24 278
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai	192 000
KITOS PAJAMOS	497 279
Turto pajamos	191 315
Palūkanos už paskolas	7 786
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius	484
Lietuvos banko pelno įmokos	0
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos	154 336
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius	24 156
Angliavandenilių išteklių mokestis	1 414
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise	3 139
Pajamos už prekes ir paslaugas	202 257
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas	92 719
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą	3 137
Konsulinis mokestis	27 954
Žyminis mokestis	10 038
Rinkliavos	58 794
Kitos pajamos	9 615
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų	83 425
Kitos neišvardytos pajamos	20 282
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS	141 679
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	138 139
Žemės realizavimo pajamos	32 837
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos	105 302
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos arba grįžusios finansinės investicijos)	3 540
Akcijos ir kitos gautinos sumos	3 540
IŠ VISO	12 480 069
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos	3 144 389
IŠ VISO	15 624 458

_______________________

part_4465a11b7ecf47daac9e74b08ba2188a_end

part_f40ccf81a7f14019b2277f02b14cb275_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

				Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos	Iš viso			iš jų darbo užmokesčiui
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS		251 986	94 037
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija		8 399	5 355
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija		40 473	30 702
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė		10 016	8 401
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija		25 980	14 961
iš jų: asignavimai politinėms partijoms		5 854
iš jų: pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį		352
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija		1 364	946
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija		19 347	10 311
iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą		245
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas		176	118
Vidaus reikalų ministerija		146 231	23 243
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA		484 799	78 578
Aplinkos ministerija		484 799	78 578
III SKYRIUS. ENERGETIKA		473 733	13 215
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba		8 844	6 242
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija		2 260	1 975
Energetikos ministerija		462 629	4 998
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA		2 297 122	180 248
Finansų ministerija		2 277 059	167 257
iš jų:
Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti		66 313
2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti		891 796
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas		1 448
Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms		1 687
Lietuvos statistikos departamentas		20 063	12 991
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI		590 156	33 563
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba		2 905	2 225
Ekonomikos ir inovacijų ministerija		584 266	28 974
Viešųjų pirkimų tarnyba		2 985	2 364
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA		1 852 905	498 146
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas		40 629
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba		14 339	10 476
Krašto apsaugos ministerija		1 771 041	468 644
iš jų: Šaulių sąjungai		7 238
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba		26 896	19 026
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS		755 033	472 043
Vidaus reikalų ministerija		755 033	472 043
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS		411 085	165 500
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija		363	297
Etninės kultūros globos taryba		297	250
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras		3 936	2 587
Lietuvos radijo ir televizijos komisija		900	700
Valstybinė lietuvių kalbos komisija		998	419
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba		687	570
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“		63 439	19 900
Kultūros ministerija		240 131	76 754
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės		1 496	367
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba		13 443	7 298
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka		12 821	9 699
Lietuvos nacionalinis muziejus		8 377	5 630
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus		10 642	7 548
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus		4 896	3 622
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras		18 818	13 924
Lietuvos nacionalinis dramos teatras		10 895	3 867
Nacionalinis Kauno dramos teatras		3 552	2 874
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija		7 280	5 805
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai		4 866	3 282
Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas		3 248	107
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS		5 070 936	135 461
Nacionalinė šeimos taryba		69	63
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija		5 070 867	135 398
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI		1 046 410	20 285
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba		9 924	6 110
Susisiekimo ministerija		1 036 486	14 175
XI SKYRIUS. SVEIKATA		1 319 303	49 821
Nacionalinė sveikatos taryba		82	66
Sveikatos apsaugos ministerija		1 317 947	48 773
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas		1 274	982
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS		2 513 779	268 636
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba		249	185
Lietuvos mokslo taryba		38 269	3 750
Lietuvos mokslų akademija		9 367	3 879
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija		2 132 505	220 208
Vilniaus universitetas		104 133
iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti		4 944
Vytauto Didžiojo universitetas		28 194
Kauno technologijos universitetas		38 214
Vilniaus Gedimino technikos universitetas		31 530
Klaipėdos universitetas		9 358
Mykolo Romerio universitetas		7 390
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas		36 310
Vilniaus dailės akademija		10 292
Lietuvos sporto universitetas		4 869
Lietuvos muzikos ir teatro akademija		10 070
Lietuvos energetikos institutas		6 154	4 725
Nacionalinis vėžio institutas		2 211	1 615
Lietuvos kultūros tyrimų institutas		2 431	2 089
Lietuvos istorijos institutas		3 700	2 927
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas		2 737	2 309
Lietuvių kalbos institutas		2 116	1 836
Lietuvos socialinių mokslų centras		3 310	2 677
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras		1 956	1 436
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras		6 470	5 323
Gamtos tyrimų centras		7 290	5 491
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras		14 384	10 186
Kauno kunigų seminarija		112
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija		37
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija		121
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS		310 060	218 789
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas		2 399	1 951
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas		4 530	4 212
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas		3 329	3 108
Lietuvos apeliacinis teismas		4 413	4 123
Vilniaus apygardos teismas		6 204	5 760
Kauno apygardos teismas		4 895	4 502
Klaipėdos apygardos teismas		2 991	2 787
Šiaulių apygardos teismas		2 234	2 048
Panevėžio apygardos teismas		2 170	2 031
Vilniaus miesto apylinkės teismas		10 519	9 202
Kauno apylinkės teismas		8 969	7 820
Klaipėdos apylinkės teismas		4 312	3 912
Šiaulių apylinkės teismas		5 634	4 594
Panevėžio apylinkės teismas		4 295	3 799
Alytaus apylinkės teismas		3 316	2 903
Marijampolės apylinkės teismas		3 193	2 769
Plungės apylinkės teismas		1 964	1 725
Tauragės apylinkės teismas		2 098	1 860
Telšių apylinkės teismas		2 073	1 835
Utenos apylinkės teismas		3 042	2 704
Vilniaus regiono apylinkės teismas		4 605	3 797
Vilniaus apygardos administracinis teismas		2 949	2 710
Regionų apygardos administracinis teismas		2 991	2 656
Nacionalinė teismų administracija		16 034	2 501
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra		41 084	36 006
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga		1 416	1 144
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga		738	585
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba		667	480
Teisingumo ministerija		152 554	91 553
Lietuvos administracinių ginčų komisija		2 115	1 802
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės		735	592
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija		1 592	1 318
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA		147 856	32 776
Užsienio reikalų ministerija		147 856	32 776
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS		1 083 287	63 461
Žemės ūkio ministerija		1 043 894	37 113
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba		39 393	26 348
IŠ VISO:		18 608 450	2 324 559

_______________________

part_a1a0db20b1d54f97a40bba47d2eb9152_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

2023 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS

	Tūkst. Eur
Biudžetinės įstaigos pavadinimas	Iš viso	iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS	88
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija	1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija	40
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija	2
Vidaus reikalų ministerija	45
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA	86 261	84 484
Aplinkos ministerija	86 261	84 484
III SKYRIUS. ENERGETIKA	8 800	8 800
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba	8 800	8 800
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA	76 743	74 043
Finansų ministerija	76 733	74 043
Lietuvos statistikos departamentas	10
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI	8 586	7 921
Ekonomikos ir inovacijų ministerija	8 386	7 921
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	200
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA	804
Krašto apsaugos ministerija	646
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas	150
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba	8
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS	9 056
Vidaus reikalų ministerija	9 056
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS	18 639	1 650
Kultūros ministerija	11 992	750
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	511
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras	100
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka	380
Lietuvos nacionalinis muziejus	250
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus	390
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus	120
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras	1 700
Lietuvos nacionalinis dramos teatras	650
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija	700
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai	425
Lietuvos radijo ir televizijos komisija	900	900
Nacionalinis Kauno dramos teatras	521
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS	30 910	554
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	30 910	554
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI	8 807	8 545
Susisiekimo ministerija	252
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba	8 555	8 545
XI SKYRIUS. SVEIKATA	4 347
Sveikatos apsaugos ministerija	4 347
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS	6 191
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	3 974
Lietuvos mokslų akademija	20
Lietuvių kalbos institutas	29
Lietuvos istorijos institutas	30
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas	30
Lietuvos kultūros tyrimų institutas	25
Nacionalinis vėžio institutas	863
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras	440
Gamtos tyrimų centras	515
Lietuvos socialinių mokslų centras	265
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS	3 268	2 000
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas	1
Teisingumo ministerija	3 153	2 000
Nacionalinė teismų administracija	30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas	1
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra	13
Lietuvos apeliacinis teismas	13
Vilniaus apygardos teismas	3
Kauno apygardos teismas	1
Klaipėdos apygardos teismas	7
Šiaulių apygardos teismas	1
Panevėžio apygardos teismas	1
Klaipėdos apylinkės teismas	3
Panevėžio apylinkės teismas	2
Alytaus apylinkės teismas	2
Marijampolės apylinkės teismas	1
Telšių apylinkės teismas	1
Utenos apylinkės teismas	1
Vilniaus regiono apylinkės teismas	1
Vilniaus apygardos administracinis teismas	15
Regionų apygardos administracinis teismas	1
Vilniaus miesto apylinkės teismas	6
Kauno apylinkės teismas	10
Šiaulių apylinkės teismas	1
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA	25
Užsienio reikalų ministerija	25
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS	3 203	90
Žemės ūkio ministerija	703	90
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	2 500
Iš viso:	265 728	188 087

_________________________

part_ec3761d8a8e8442e831c6ea20cabfb21_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

		Tūkst. Eur
Valstybės įstaigos pavadinimas	Dotacijos paskirties pavadinimas	Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba	duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti	35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija		1 602
	iš jų:
	piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti	30
	valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti	29
	savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti	43
	savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti	1500
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija	dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą	1 114
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija	valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei	609
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija		181 435
	iš jų:
	socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti	19 556
	būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti	5 598
	socialinei paramai mokiniams	50 115
	socialinėms paslaugoms	93 339
	jaunimo teisių apsaugai	1 243
	savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti	9 715
	pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti	1 869
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija		27 484
	iš jų:
	visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti	27 258
	neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti	226
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija		1 219 967
	iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti	1 187 611
	savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti	31 147
	koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti	1 209
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija		2 995
	iš jų:
	civilinės būklės aktams registruoti	2 214
	valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti	730
	Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti	51
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija		45 470
	iš jų:
	priešgaisrinei saugai	39 125
	gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti	305
	civilinei saugai iš jų:	6 040
	Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti	1 730
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija		20 915
	iš jų:
	žemės ūkio funkcijoms atlikti	9 342
	valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti	11 573
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba	savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti	1 666
IŠ VISO		1 503 292

_______________________

part_b974066474b845ef8054988123090124_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2023 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas	Gyventojų pajamų mokestis	iš jo:							Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)
		naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
		2018–2022 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti	minimaliems koeficientams padidinti	pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti	minimaliajai mėnesinei algai padidinti	kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti	biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti	pedagoginių darbuotojų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą ir ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, darbo užmokesčiui padidinti
Vilniaus miesto	517 039	34 135	1 360	5 023	3 821	280	419	6 353	20,0231
Alytaus miesto	44 409	6 969	64	598	369	122	45	769	1,7198
Birštono	7 940	3 435		127	96	39	6	130	0,3075
Druskininkų	18 837	1 780	571	186	114	49	29	218	0,7295
Kauno miesto	273 118	16 281	1 032	2 563	1 283	452	82	5 877	10,5769
Klaipėdos miesto	146 123	11 922	2 106	1 821	1 347	191	3	3 537	5,6588
Marijampolės	45 230	4 413	276	564	296	200	2	655	1,7516
Neringos	9 431	893		169	86	45	2	132	0,3652
Palangos miesto	21 483	2 307	112	298	229	129	2	446	0,8320
Panevėžio miesto	71 265	6 313	1 139	898	691	314	102	1 419	2,7598
Šiaulių miesto	88 791	8 152	921	1 036	632	215	4	1 764	3,4386
Visagino	21 285	5 187	534	251	306	69	89	437	0,8243
Akmenės rajono	19 321	4 350	194	235	132	86	27	228	0,7482
Alytaus rajono	21 511	1 462	155	131	114	90	1	70	0,8330
Anykščių rajono	22 898	3 923	260	277	178	147	55	215	0,8868
Biržų rajono	20 730	2 273	170	259	318	136	44	218	0,8028
Ignalinos rajono	15 125	2 667	417	212	165	80	27	119	0,5857
Jonavos rajono	37 015	5 496		407	348	115	39	417	1,4335
Joniškio rajono	18 888	2 599	211	231	182	90	46	239	0,7315
Jurbarko rajono	22 665	3 103	32	293	334	111	3	112	0,8777
Kaišiadorių rajono	24 365	2 694	122	320	229	112	31	275	0,9436
Kauno rajono	91 441	5 250	11	853	764	166	50	457	3,5412
Kėdainių rajono	39 669	3 684	381	483	514	168	62	459	1,5362
Kelmės rajono	24 340	4 128	127	313	206	150	7	226	0,9426
Klaipėdos rajono	61 338	4 156	1 639	723	477	162	85	464	2,3754
Kretingos rajono	31 042	2 533	179	338	296	146	39	464	1,2021
Kupiškio rajono	15 341	2 129	425	207	176	100	21	152	0,5941
Lazdijų rajono	16 573	2 275	124	147	151	82	13	101	0,6418
Mažeikių rajono	46 180	5 200	577	667	478	156	71	1 112	1,7884
Molėtų rajono	15 826	1 878	129	186	149	99		174	0,6129
Pakruojo rajono	17 295	2 571	208	245	239	100	32	132	0,6698
Panevėžio rajono	31 325	2 759	208	357	362	161	50	237	1,2131
Pasvalio rajono	20 836	2 575	335	290	248	145	29	275	0,8069
Plungės rajono	28 527	2 484	131	359	333	87	36	492	1,1048
Prienų rajono	22 187	2 250	515	271	214	102	3	316	0,8592
Radviliškio rajono	31 568	4 458	344	372	458	136	7	292	1,2225
Raseinių rajono	25 952	2 343	410	311	223	158	12	231	1,0050
Rokiškio rajono	25 746	3 667	11	375	261	153	7	389	0,9971
Skuodo rajono	14 839	1 962	162	181	124	67	21	211	0,5747
Šakių rajono	23 320	2 552	259	326	286	106	5	209	0,9031
Šalčininkų rajono	27 666	3 729		284	524	112		294	1,0714
Šiaulių rajono	34 944	2 947	184	376	301	129	60	442	1,3533
Šilalės rajono	20 214	2 759	298	250	223	87	19	239	0,7828
Šilutės rajono	33 123	2 811	1	412	320	115	18	479	1,2827
Širvintų rajono	13 591	1 227	283	163	114	69	22	156	0,5263
Švenčionių rajono	20 936	1 967	756	239	178	116	26	191	0,8108
Tauragės rajono	31 650	2 429	225	340	292	148	18	297	1,2257
Telšių rajono	34 909	3 595	628	399	322	147	50	497	1,3519
Trakų rajono	32 655	2 255		384	92	100		321	1,2646
Ukmergės rajono	29 860	3 385	595	337	344	147	73	444	1,1564
Utenos rajono	31 998	3 286	275	401	288	144	4	305	1,2392
Varėnos rajono	20 282	2 801	392	269	215	126	2	154	0,7855
Vilkaviškio rajono	31 351	3 692	1 078	356	288	139	42	426	1,2141
Vilniaus rajono	96 416	6 905		817	1 195	232	2	435	3,7339
Zarasų rajono	15 564	2 855	207	189	146	104	29	145	0,6027
Elektrėnų	23 871	2 007	213	327	232	70	34	338	0,9244
Kalvarijos	9 021	1 245	157	116	92	44	7	62	0,3494
Kazlų Rūdos	9 351	767	147	111	90	35	7	123	0,3621
Pagėgių	7 187	940	79	122	98	34	11	57	0,2783
Rietavo	6 808	783	99	93	96	32		86	0,2637
IŠ VISO	2 582 211	241 593	21 468	28 888	22 679	7 646	2 032	35 514	100

_______________________

part_696413b77b2249bb949c047f07300406_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2023–2025 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2023–2025 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

					Tūkst. Eur
Sritis	2023 metams iš viso	iš jų		2024 metams valstybės biudžetas	2025 metams valstybės biudžetas
		valstybės biudžetas	valstybės garantuojamos paskolos
Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas	50 988	50 988		2 600
Aplinka, miškai ir klimato kaita	95 218	95 218
Energetika	43 145	43 145			311
Viešieji finansai ir oficialioji statistika	20 548	20 548		3 360	586
Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai	2 558	2 558
Valstybės saugumas ir gynyba	97 356	97 356		135 827	80 693
Viešasis saugumas	22 171	22 171		14 490	2 120
Kultūra ir visuomenės informavimas	61 957	61 957		28 195	23 443
Socialinė apsauga ir užimtumas	27 783	27 783
Transportas ir ryšiai	446 278	373 128	73 150	160 356
Sveikata	36 711	36 711		8 976	1 909
Švietimas, mokslas ir sportas	104 900	104 900		26 717	22 637
Teisingumas	5 197	5 197		3 369	169
Užsienio politika	1 290	1 290		1 290	1 290
Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas	12 372	12 372		7 000	5 000
IŠ VISO:	1 028 472	955 322	73 150	392 180	138 158

____________________

part_f314d75fac524808862e14e9a33beec4_end

part_bb688915927a48cca5c9f5542057bad7_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

2023 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA
		Tūkst. Eur
1.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.	472 732
	iš jų:
1.1.	Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	61 794
2.	PAJAMOS IR ĮPLAUKOS	67 333
2.1.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus	1 500
2.2.	50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų	40 087
2.3.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus	8 307
2.4.	50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus	16 419
2.5.	lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	1 020
2.6.	pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas	0
2.7.	pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose	0
3.	IŠLAIDOS	0
	iš jų:
3.1.	Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos	0
4.	Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kuri 2023 metais kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	3 000
5.	Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2025 m. gruodžio 31 d.	500 000
6.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)	540 065
	iš jų:
6.1.	Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kuri sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti	64 794
––––––––––––––––––––––

part_70d2d5aadbfc4b34a9b875b00a27c919_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

2023 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

			Tūkst. Eur
1.		NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.	122 349
2.		PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.		Darbdavių įmokos	35 789
2.2. 2.3. 2.4.		Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas Kitos teisėtai gautos lėšos	600 0 250
3.		Iš viso pajamų ir įplaukų	36 639
4.		IŠLAIDOS
4.1.		Išmokos darbuotojams	25 516
4.2.		Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas	0
4.3.		Garantinio fondo administravimo išlaidos	251
4.4.		Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos	0
5.		Iš viso išlaidų	25 767
6.		NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.	133 221
	_____________________

part_7919ce696b544517ada6c5be7fdb97a7_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

2023 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

		Tūkst. Eur
1.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.	140 491
2.	PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.	Darbdavių įmokos	35 789
2.2. 2.3.	Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas Kitos teisėtai gautos lėšos	0 0
3.	Iš viso pajamų ir įplaukų	35 789
4.	IŠLAIDOS
4.1.	Išmokos darbuotojams	12 843
4.2.	Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos	241
4.3.	Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos	0
5.	Iš viso išlaidų	13 084
6.	NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.	163 196

_______________________

part_865acc8e849d420d91ea9d010162a23c_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

2023 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMOS 2021–2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ, JŲ POVEIKIO RODIKLIŲ REIKŠMĖS

Valstybės veiklos sritis,  2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys	2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis	Faktinė poveikio rodiklio reikšmė	2023 m. siekiama poveikio rodiklio reikšmė
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą	8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)	56 (2021)	73
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA
6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą	6.7.2. Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais (proc.)	83  (2020)	84
	6.7.3. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais (proc.)	77  (2020)	81
6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti	6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)	17,6  (2020)	17,1
III SKYRIUS. ENERGETIKA
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje	6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)	20,17 (2020)	27,53
6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą	6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh)	-	1 578
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą	8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP)  8.5.4. Vidutinės trukmės biudžeto valdysenos indeksas 8.5.6. Strateginio pajėgumo indeksas 8.5.3. Investicijų ekonominės grąžos koeficientas 8.5.2. Pajamų iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų dalis nuo BVP 8.5.5. Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m.	44,3 (2021) 0,73 (2020) 7 (2020) 1,6 (2021) 32,9 (2021) -	43,7 0,77 8 1,7 32,8 -3
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą	1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.)	0,56 (2020)	0,4
1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą	1.7.1. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), vieta Europos Sąjungoje	14 (2021)	12
1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą	1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)	31 332,6 (2021)	34 064
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą	10.1.2. Bendros gynybai skirtos išlaidos, BVP dalis (proc.)	2,10 (2020)	2,52
	10.1.3. Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)	11 168 (2020)	12 993
	10.1.4. Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis (proc.)	34 (2020)	29
10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui	10.3.3. Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis (proc.)	28 (2020)	31
	10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.)	49 (2020)	54
10.5 Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą	10. 5.1. Kibernetinio saugumo indeksas, Lietuvos įvertinimas balais (balai)	98 (2018)	98
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją	10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)	70 (2019)	80
10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes	10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)	65 (2020)	68
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros	4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.)	6,6 (2020)	9,9
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
2.1. Mažinti pajamų nelygybę	2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais)	6,1 (2021)	5,9
2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę	2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100)	52,07 (2021)	54
2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą	2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)	24,5 (2021)	17
2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus	2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.)	15,2 (2021)	16
2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse	2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)	47,04 (2021)	45,5
2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą	2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100)	41,3 (2020)	43
2.8. Skatinti verslo atsakomybę	2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.)	10 (2019)	65
2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę	2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai iš 100)	53,62 (2013–2017)	54,8
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą	6.1.1. Transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu  6.1.2. Transporto sektoriuje išmetamų azoto oksidų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu	45,4 (2020) –19,36 (2020)	17,95 –48,9
5.3 Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą	5.3.1.TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus  5.3.5.Valstybinės reikšmės (krašto) kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalies sumažėjimas	35 (2022) 39,11 (2022)	45 34,46
XI SKYRIUS. SVEIKATA
2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą	2.10.2. Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis (proc.)	58 (2018)	62,35
2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms	2.11.2. Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis nuo visų einamųjų išlaidų (proc.)	32,3 (2019)	24,7
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą	1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.)	5,2 (2021)	5,5
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį	3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.)	24,4 (2018)	21,3
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą	8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)	175 (2021)	165
8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą	8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.)	23,6 (2021)	23,1
1.10. Skatinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir naudojimą	1.10.1. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP (perkamosios galios standartais)	0,7 (2021)	0,9
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką	9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)	66 (2021)	48
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose	6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metų kiekiu (proc.)	3,1 (2016–2018)	–2,2

_______________________

part_25a3234723e0487cbef7943e183bffd1_end

Lietuvos Respublikos

2023 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

11 priedas

FINANSŲ MINISTERIJOS ASIGNAVIMUOSE PAŽANGOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI NUMATYTŲ 2023 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

		Tūkst. Eur
Eil. Nr.	Ministerijos pavadinimas	Suma
1.	Aplinkos ministerija	50 349
2.	Ekonomikos ir inovacijų ministerija	16 027
3.	Energetikos ministerija	183 975
4.	Finansų ministerija	48 786
5.	Krašto apsaugos ministerija	5 346
6.	Kultūros ministerija	426
7.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	8 733
8.	Susisiekimo ministerija	443 542
9.	Sveikatos apsaugos ministerija	2 979
10.	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	19 276
11.	Teisingumo ministerija	2 134
12.	Užsienio reikalų ministerija	2 842
13.	Vidaus reikalų ministerija	39 656
14.	Žemės ūkio ministerija	67 725
	IŠ VISO	891 796

Pastaba. Iš 4 eilutėje nurodytos sumos Europos Komisijos plano REPower EU lėšos sudaro 36 000 tūkst. eurų, kurie pagal ministerijas dar nepaskirstyti.

_________________