Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 LIEPOS 15 D. ĮSAKYMO NR. D1-622 „DĖL SAUGOMŲ RŪŠIŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1. P a k e i č i u Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 7.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.1. paimti iš gamtos saugomų rūšių žuvis, nėges ir vėžius. Žuvys, nėgės ir vėžiai iš gamtos paimami Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 „Dėl Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-36 „Dėl Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“, Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3D-630 „Dėl Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“, Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka;“.
1.2. Pakeičiu 7.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.5. jeigu reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus vilkus, gausa teritorijose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus medžioti draudžiama, vadovaujamasi Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo patvirtinimo“.“
1.3. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Prašymų išduoti Leidimą pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai tvarka:
9.1. Asmuo, norintis paimti saugomas rūšis iš gamtos, filmuoti, fotografuoti, stebėti, kai saugomos rūšies gyvūnai yra trikdomi, naudoti saugomas rūšis mokslo tiriamiesiems darbams, Aplinkos apsaugos agentūrai raštu arba el. paštu pateikia prašymą, kuriame nurodo:
9.1.1. asmens, kuriam prašoma išduoti Leidimą, vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, el. pašto adresą arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ryšio numerį, el. pašto adresą; asmens, kuris skiriamas atsakingu už Leidimo sąlygų laikymąsi (jeigu šis asmuo yra ne Leidimo prašytojas), vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, el. pašto adresą;
9.1.2. fizinio arba juridinio asmens arba organizacijos atstovo vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, el. pašto adresą ir atstovavimo pagrindą, jeigu prašymas paduodamas per atstovą;
9.1.3. numatomas naudoti rūšis, šių rūšių egzempliorių kiekį, naudojimo tikslus, paėmimo būdus ir priemones, laiką, vietą;
9.2. Prašymų išduoti Leidimą paimti iš gamtos vilkus, kurie pagal Tvarkos aprašo 141 punkte nurodytus požymius daro didelę žalą ūkiniams gyvūnams ar kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai (toliau – probleminiai vilkai), pateikimo reikalavimai:
9.2.1. prašymą išduoti Leidimą paimti iš gamtos probleminių vilkų teikia asmuo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) parinktas teikti probleminių vilkų identifikavimo ir paėmimo iš gamtos paslaugą (toliau – probleminių vilkų paėmimo paslauga) arba savivaldybės, kurioje reikia paimti iš gamtos probleminių vilkų, administracija, jeigu Tarnyba sutarties dėl probleminių vilkų paėmimo paslaugos nėra sudariusi. Tarnyba kasmet iki kovo 31 d. informuoja savivaldybes apie sutarties dėl probleminių vilkų paėmimo paslaugos sudarymą, šios paslaugos vykdymo teritoriją, trukmę ir kitas sąlygas arba apie neįvykusius viešuosius pirkimus ar nutrauktą paslaugos sutartį;
9.2.2. probleminių vilkų paėmimo paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) prašyme išduoti Leidimą paimti iš gamtos probleminių vilkų nurodo bendrą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje, kurioje teikiama ši paslauga, numatomų paimti iš gamtos probleminių vilkų skaičių; skaičius pagrindžiamas paskutiniųjų metų vilkų padarytos žalos atvejų erdvine ir laiko analize;
9.2.3. paslaugos teikėjas prašyme išduoti Leidimą paimti iš gamtos probleminių vilkų pagrindžia, kokiais duomenimis remiantis kiekvienas vilkas, prieš imantis jo išėmimo iš gamtos veiksmų, bus pripažįstamas probleminiu, užtikrinant šių duomenų viešą prieinamumą;
9.2.4. savivaldybės, kurioje reikia paimti iš gamtos probleminių vilkų, administracija prašymą išduoti Leidimą teikia vieno arba kelių medžioklės plotų naudotojų vardu, informavusi atitinkamus medžioklės plotų naudotojus ir Tarnybą apie teikiamą prašymą. Jei probleminių vilkų veiklos teritorija yra dviejų ar daugiau gretimų savivaldybių teritorijose, suderinusi su gretimų savivaldybių administracijomis, prašymą išduoti Leidimą paimti iš gamtos probleminių vilkų teikia vienos iš savivaldybių administracija.
9.2.5. Savivaldybės administracija prašyme išduoti Leidimą paimti iš gamtos probleminių vilkų nurodo:
9.2.5.1. medžioklės plotų vienetų, kuriuose prašoma leisti paimti iš gamtos probleminių vilkų, pavadinimus ir jų naudotojų duomenis (jei naudotojas juridinis asmuo, – pavadinimą, kodą, buveinės adresą, jei fizinis asmuo, – vardą, pavardę);
9.2.5.2. vilkų žalos, padarytos ūkiniams gyvūnams ir gyvūnams augintiniams, žalos padarymo datą, ūkinio gyvūno, kuriam padaryta žala, rūšį, sužalotų ir (ar) sudraskytų ūkinių gyvūnų ar gyvūnų augintinių skaičių; kiekvieno nukentėjusio ūkinio gyvūno registravimo numerį; informaciją apie taikytas įprastas ūkinių gyvūnų apsaugos priemones; gyvūno augintinio šeimininko inicialus, gyvūno augintinio, registruoto Gyvūnų augintinių registre, mikroschemos numerį, padarytą žalą įrodančias nuotraukas;
1.4. Pakeičiu 103 punktą ir jį išdėstau taip:
„103. Jeigu pateiktas prašymas išduoti Leidimą paimti iš gamtos probleminių vilkų, Aplinkos apsaugos agentūra prašymą svarsto ir išduoda Leidimą arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti Leidimą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu su prašymu išduoti minėtą leidimą nepateikti Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai ar duomenys ir Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje nėra kitos vilkų paėmimo iš gamtos būtinumą pagrindžiančios informacijos, Aplinkos apsaugos agentūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos paprašo šios informacijos iš paslaugos teikėjo ar atitinkamos savivaldybės administracijos. Tokiu atveju sprendimas dėl Leidimo paimti iš gamtos probleminių vilkų išdavimo priėmimas atidedamas tiek dienų, kiek užtrunka gauti sprendimui priimti reikalingą informaciją.“
1.6. Pakeičiu 141punktą ir jį išdėstau taip:
„141. Leidimai paimti iš gamtos vilkų ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytu leistinu jų medžiojimo terminu ar išnaudojus nustatytą jų sumedžiojimo limitą ir (arba) prireikus paimti iš gamtos šios rūšies individų teritorijose, kuriose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis medžioklė draudžiama, arba nacionaliniuose parkuose, telmologiniuose, ornitologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Žuvinto biosferos rezervate ar kitose teritorijose, kuriose pagal Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, vilkų populiacijos gausos reguliavimas nevykdomas, gali būti išduodami, jeigu atitinka bent vieną iš šių atvejų:
141.1. siekiant išvengti didelės žalos, kai vilkas (-ai) užpuola ūkinius gyvūnus ar naminius augintinius per 30 pastarųjų kalendorinių dienų tris ir daugiau kartų ir užpuolimai įvyksta ne toliau kaip 20 km atstumu vienas nuo kito (teritorija nesiejama su administraciniu suskirstymu);
1.7. Papildau 142 ir 143 punktais:
„142. Paslaugos teikėjas prieš pradėdamas kiekvieno probleminio vilko paėmimą iš gamtos informuoja medžioklės plotų naudotoją ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Pranešimų priėmimo tarnybą pateikdamas probleminio vilko tykojimo vietos koordinates.
143. Probleminio vilko, darančio didelę žalą ūkiniams gyvūnams, paėmimas iš gamtos vykdomas ne toliau kaip 200 metrų nuo vilkų papjautų ūkinių gyvūnų gaišenų. Medžioklės plotų naudotojai ar paslaugos teikėjas, paėmę iš gamtos probleminį vilką ir nepatraukdami vilko iš vietos, kurioje jis paimtas iš gamtos, apie vilko paėmimą iš gamtos įrašo medžioklės lape. Popierinį medžioklės lapą pildantys medžioklės plotų naudotojai ar paslaugos teikėjas apie vilko paėmimą iš gamtos telefonu +370 5 273 2995 informuoja Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri informaciją nedelsdama perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam Aplinkos apsaugos departamento pareigūnui, jo nedarbo metu – Aplinkos apsaugos departamento pasyviai budinčiam namie pareigūnui (toliau – pareigūnas). Paėmę iš gamtos vilką medžioklės plotų, naudotojai trumpąja telefono žinute informuoja ir Leidime nurodytą atsakingą savivaldybės tarnautoją.“
1.8. Papildau 312–314 punktais:
„312. Siekiant apsaugoti nuo didelės žalos žuvų išteklius akvakultūros ūkyje, didžiojo kormorano gausai reguliuoti išduodamame leidime nurodomas tais metais leidžiamų paimti letaliu būdu didžiųjų kormoranų kiekis (toliau – metinė kvota), kuris nustatomas laikantis šių principų:
312.1. Nustatant metinę kvotą, ji apskaičiuojama kaip metinis vidurkis, imant 7 paskutinių metų duomenis apie akvakultūros ūkyje paimtus iš gamtos letaliu būdu didžiuosius kormoranus. Jeigu nėra šių duomenų arba didieji kormoranai buvo imami iš gamtos letaliu būdu per trumpesnį nei paskutinių7 metų laikotarpį, – metinis vidurkis skaičiuojamas imant duomenis visų metų per paskutinius 7 metus, kuriais kormoranai buvo imami iš gamtos letaliu būdu.
312.2. Pagal Tvarkos aprašo 312.1 papunktį apskaičiuota metinė kvota padidinama arba sumažinama kiekvienam akvakultūros ūkiui tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį, lyginant su praėjusiais metais. Šalyje perinčių kormoranų populiacijos pokyčiui įvertinti naudojami Tarnybos pagal 313 punktą pateikiami kolonijose perinčių kormoranų apskaitos (monitoringo) duomenys.
312.3. Jeigu akvakultūros ūkio vandens telkinio ar tvenkinio riba yra arčiau kaip 5 km nuo gyvybingos kormoranų kolonijos ribos ir 5 km atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams, kormoranų perėjimo ir jauniklių auginimo metu balandžio–birželio mėnesiams nustatomas metinės kvotos naudojimo apribojimas: per balandžio-birželio mėnesius leidžiama panaudoti ne daugiau kaip 35 procentus metinės kvotos. Tinkamais maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams laikomi vandens telkiniai, kai upių, jose įrengtų tvenkinių (neįskaitant akvakultūros ūkių), ežerų, jūros ir lagūnų 5 km atstumu nuo kolonijos bendras plotas yra ne mažesnis kaip akvakultūros ūkio, kuriam nustatoma metinė kvota, tvenkinių plotas.
312.4. Jeigu akvakultūros ūkis anksčiau nevykdė didžiųjų kormoranų paėmimo iš gamtos letaliu būdu arba jį vykdė daugiau kaip prieš 7 metus, arba nėra duomenų apie tokiame akvakultūros ūkyje vykdytą kormoranų paėmimą, tokiam akvakultūros ūkiui metinė kvota nustatoma apskaičiuojant pagal artimiausių dviejų akvakultūros ūkių metinės kvotos vidurkį, proporcingai atsižvelgiant į akvakultūros ūkių dydį.
313. Tarnyba iki kiekvienų metų sausio 31 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia duomenis apie praėjusiais metais kolonijose apskaičiuotų perinčių kormoranų skaičių (jeigu tokia apskaita vykdoma).
314. Leidimus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimui gavę asmenys privalo pranešti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių žiedavimo centrui apie kiekvieną sunaikintą arba aptiktą bet kokiu žiedu ar kitokiu ženklu paženklintą kormoraną nurodant žiedo numerį ir kitus įrašus ir (arba) nusiunčiant el. paštu nuotrauką, kurioje aiškiai matytųsi visi žiedo įrašai.“
1.9. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„38. Saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus (jeigu jie reikalingi).“
1.10. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Apie kiekvieną saugomos gyvūnų rūšies, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo patvirtinimo“, į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“, nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 priede, Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“, 1 priede ir gyvūnų, saugomų pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę prekybos konvenciją (CITES), pagausėjimo (jauniklių atsivedimo, išsiritimo, saugomų rūšių koralų padauginimo) faktą aptvarų, voljerų ar kitų statinių naudotojas per 10 darbo dienų nuo jauniklių atsivedimo, išsiritimo ar saugomų rūšių koralų padauginimo fakto turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą nurodant jauniklių tėvus ir pateikiant jauniklių tėvų teisėto įsigijimo dokumentų kopijas (jeigu jos anksčiau nepateiktos Aplinkos apsaugos departamentui). Aplinkos apsaugos departamentas gyvūnų pagausėjimo faktą įformina aktu per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Jeigu veisiami gyvūnai, kurių pagausėjimo neįmanoma tiksliai nustatyti (pvz., dėlės), jų skaičiaus pokytis (arba masės pokytis, kai neįmanoma nustatyti skaičiaus, pvz., dėlių jauniklių, žuvų jauniklių iki 12 cm ilgio) įvertinamas apytiksliai ne rečiau kaip kartą per metus surašant patikrinimo aktą. Jeigu dėl amžiaus, pažeidžiamumo, fiziologinių savybių, jautrumo ar veisimosi ypatybių nėra galimybės įvertinti gyvūnų skaičių ar masę (pvz., dėlių), kartą per metus įrašuose gali būti pateikiama informacija apie praėjusiais metais išveistų ir informacijos atnaujinimo metais užaugintų suaugusių individų (pvz., dėlių) skaičių. Ši informacija nurodoma patikrinimo akte (kai nurodomas praėjusiais metais išveistų ir patikrinimo akto surašymo metais įvertintas individų skaičius).“
1.11. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
1.12. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Jei saugomo gyvūno fizinės savybės ar amžius neleidžia saugiai taikyti nė vieno žymėjimo būdo, Aplinkos apsaugos departamentas išduoda atskirą pažymą šiam egzemplioriui. Pažymoje nurodoma savininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės, gyvūno rūšis, dėl kokios priežasties gyvūnas negali būti pažymėtas, pažymos galiojimo laikas, pažymos išdavimo data. Jei gyvūno neįmanoma saugiai pažymėti viso jo gyvenimo metu, pažyma šiam gyvūnui išduodama iki jo nugaišimo. Norėdamas gauti šią pažymą, Aplinkos apsaugos departamentui saugomo gyvūno savininkas privalo pateikti veterinarijos specialisto patvirtinimą raštu apie tokį atvejį ir jo teisėto įsigijimo dokumentų kopijas (jeigu jos anksčiau nepateiktos Aplinkos apsaugos departamentui). Kai nuolat nelaisvėje laikomi globos tikslais paimti iš aplinkos saugomų rūšių gyvūnai, – norint gauti minėtą pažymą, su veterinarijos specialisto raštišku patvirtinimu apie tokį atvejį pateikiama Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodyta privataus veterinarijos gydytojo rašytinė išvadą, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa.“
2. N u s t a t a u, kad: