Projektas Nr. XIVP-3989(3)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

 

 

2026 m.            d. Nr.

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslą, uždavinius, vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis principus ir reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, patariamąsias institucijas, vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų vaidmenį įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis – veikla, kuria sudaromos sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą, plėtoti ir ugdyti jų kompetencijas.

2. Vyresnio amžiaus žmogus – asmuo, kuriam sukako 60 metų, ar vyresnio amžiaus asmuo.

3. Vyresnio amžiaus žmonių organizacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta asociacija, kurios ne mažiau kaip 80 procentų narių yra vyresnio amžiaus žmonės ir kurios pagrindinis veiklos tikslas atstovauti vyresnio amžiaus žmonių interesams.

4. Vyresnio amžiaus žmonių politika – visuma priemonių, kuriomis sprendžiami vyresnio amžiaus žmonėms aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į visuomenės gyvenimą.

5. Socialinė įtrauktis – galimybių dalyvauti visuomenės socialiniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime užtikrinimas.

6. Su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbanti organizacija – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kurių vienas iš veiklos tikslų – vykdyti darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis.

7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

 

3 straipsnis. Vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas ir uždaviniai

1. Vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas – sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinant galimybes vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje bei garantuojant prieinamą, kokybišką ir asmens poreikius atitinkančią pagalbą ir priežiūrą.

2. Vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslo siekiama įgyvendinant šiuos pagrindinius uždavinius:

1) stiprinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį, skatinant jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir sudarant sąlygas jiems įsitraukti į jų poreikiams pritaikytą savanorišką veiklą bendradarbiaujant su bendruomenėmis ir organizacijomis;

2) užtikrinti nuoseklų vyresnio amžiaus žmonių politikos priemonių įgyvendinimą valstybės ir savivaldybės lygmenimis;

3) stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vyresnio amžiaus žmonių organizacijų bei kitų juridinių asmenų bendradarbiavimą formuojant ir įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką;

4) užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms teikiama informacija, gaminiai ir paslaugos būtų prieinami, aiškūs, pritaikyti jų poreikiams ir atitiktų prieinamumo ir lygių galimybių reikalavimus, tam numatant tiek skaitmeninius, tiek alternatyvius sprendinius;

5) skatinti sidabrinės ekonomikos plėtrą, stiprinant vyresnio amžiaus žmonių ekonominį aktyvumą ir remiant jų poreikiams pritaikytų inovatyvių sprendimų kūrimą bei viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą;

6) pripažinti trečiojo amžiaus universitetų, vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų veiklą kaip reikšmingą visuomenės socialinės gerovės kūrimo ir stiprinimo veiksnį ir užtikrinti šios veiklos skatinimą ir palankias sąlygas jos plėtrai;

7) užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugą ir nediskriminavimą dėl amžiaus, taikant pagarba orumui grįstą požiūrį visose viešosios politikos kryptyse;

8) skatinti požiūrį į senėjimą kaip į natūralų gyvenimo procesą ir siekti, kad jis būtų valdomas taikant mokslo pažanga ir visuomenės priemonėmis užtikrinamas prevencines, sveikatinimo ir socialinės įtraukties priemones, sudarančias sąlygas oriai ir kokybiškai senatvei;

9) užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių socialinį saugumą ir savarankiškumą, mažinant skurdo riziką ir plėtojant jų poreikiams pritaikytas socialinės apsaugos priemones ir paslaugas.

 

4 straipsnis. Vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptys

Valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos vyresnio amžiaus žmonių organizacijas ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančias organizacijas, vyresnio amžiaus žmonių politiką įgyvendina šiomis kryptimis:

1) švietimo ir mokslo srityje – plėtoja mokymosi visą gyvenimą, bendrųjų ir darbo rinkai aktualių kompetencijų tobulinimo ir naujų kompetencijų įgijimo, kitos kvalifikacijos įgijimo galimybes, stiprina vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą, nustato vyresnio amžiaus žmonių švietimo prioritetines sritis;

2) sveikatos apsaugos srityje – sudaro sąlygas užtikrinti sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą ir pakankamumą, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų kuo sveikesni, o sergantiems būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos;

3) socialinės apsaugos srityje – imasi veiksmų siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių pajamas, būtinas svarbiausiems jų poreikiams patenkinti ir leidžiančias gyventi visavertį gyvenimą, nežeminančias jų orumo, plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą, užtikrinant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą;

4) socialinės įtraukties srityje – imasi veiksmų siekiant skatinti aktyvų vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame gyvenime ir su jais susijusių sprendimų priėmimo procesuose nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis, jų prasmingą savanorišką veiklą, kartų solidarumą ir bendradarbiavimą, puoselėti pozityvias visuomenės nuostatas ir teigiamą vyresnio amžiaus žmonių įvaizdį;

5) užimtumo srityje – sudaro sąlygas ir paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe, mažinti šių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, didinti vyresnio amžiaus žmonių verslumą ir skatinti juos imtis verslo;

6) būsto ir aplinkos pritaikymo srityje imasi veiksmų, kad statomi nauji ir atnaujinami būstai bei jų aplinka būtų pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms, užtikrinant saugumą, patogumą ir prieinamumą, ir projektuojami pagal universalaus dizaino principą, įskaitant viešąsias erdves, transporto infrastruktūrą ir bendrojo naudojimo teritorijas;

7) kultūros srityje – imasi veiksmų siekiant sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti kultūriniame gyvenime, naudotis kultūros vertybėmis, didinti kultūros paslaugų prieinamumą, plėtoti kultūrines kompetencijas ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo kūrybinėje veikloje galimybes;

8) susisiekimo srityje – imasi veiksmų siekiant užtikrinti susisiekimo transporto prieinamumą ir transporto infrastruktūros aplinkos pritaikymą vyresnio amžiaus žmonėms;

9) viešojo saugumo srityje – imasi veiksmų siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių apsaugą nuo prievartinių ir smurtinių veiksmų, kurti prevencijos ir kontrolės priemones, atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių ir nusikalstamų veikų prieš juos ypatumus, tarp jų smurto artimoje aplinkoje ir finansinio sukčiavimo prevenciją, saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimą bei pagalbos ir paramos priemonių prieinamumą, tinkamą vyresnio amžiaus žmonių – nusikalstamos veikos aukų socialinę ir teisinę apsaugą;

10) skaitmeninės plėtros srityje – imasi veiksmų siekiant stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą, prieigą prie skaitmeninių technologijų, taip pat sudaryti sąlygas jiems visas viešąsias paslaugas gauti alternatyviomis, ne vien skaitmeninėmis priemonėmis;

11) ekonomikos ir inovacijų srityje – imasi veiksmų siekiant plėtoti sidabrinę ekonomiką, skatinant vyresnio amžiaus žmonių ekonominį aktyvumą, verslumą, dalyvavimą darbo rinkoje ir taikant inovacijas, remiant jų poreikiams pritaikytų prekių ir paslaugų kūrimą bei stiprinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą;

12) visuomenės informavimo srityje – imasi veiksmų siekiant užtikrinti įvairiapusės informacijos teikimą vyresnio amžiaus žmonėms priimtinais informacijos kanalais, ugdant jų kritinį mąstymą.

 

II SKYRIUS

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

5 straipsnis. Subjektai, formuojantys ir įgyvendinantys vyresnio amžiaus žmonių politiką

1. Vyresnio amžiaus žmonių politiką formuoja ir (ar) jos įgyvendinimą organizuoja:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos;

2) savivaldybių institucijos ir įstaigos.

2. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba ir savivaldybių vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką, teikdamos nuomonę, išvadas ar siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos, užtikrindamos vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimą, bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje.

4. Vyresnio amžiaus žmonių organizacijos dalyvauja įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką – atstovauja vyresnio amžiaus žmonėms, teikia jiems paslaugas ar dalyvauja kuriant vyresnio amžiaus žmonėms palankią aplinką.

5. Vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimas ir įgyvendinimas grindžiami duomenimis ir analize.

 

6 straipsnis. Vyriausybės kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

Vyriausybė:

1) užtikrina vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) tvirtina Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustato strateginius vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslus ir (ar) uždavinius, jiems įgyvendinti skirtas plėtros programas, kuriose nustatomos pažangos priemonės;

3) teikia Lietuvos Respublikos Seimui vyresnio amžiaus žmonių politiką reglamentuojančių teisės aktų projektus.

4) tvirtina vyresnio amžiaus žmonių politikos stiprinimo plėtros programą, kurioje nustatomos šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų politikos krypčių įgyvendinimo priemonės ir įtvirtinama vyresnio amžiaus žmonių situacijos stebėsenos sistema, teikianti patikimus, informatyvius ir detalius duomenis apie jų poreikius nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Vyriausybė šią programą peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

 

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę.

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1) kaupia, sistemina ir skelbia informaciją vyresnio amžiaus žmonių politikos klausimais; analizuoja ir vertina informaciją apie vyresnio amžiaus žmonių socialinę padėtį, socialinių paslaugų poreikius, užimtumo galimybes ir socialinę įtrauktį;

2) rengia ir įgyvendina priemones, kad būtų užtikrinta vyresnio amžiaus žmonių socialinė įtrauktis, stabilios pajamos, plėtojama socialinių paslaugų infrastruktūra, gerinama šių paslaugų kokybė ir prieinamumas, mažinamos kliūtys vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti darbo rinkoje;

3) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslai ir (ar) uždaviniai. Rengia nacionalines plėtros programas, kuriomis įgyvendinami vyresnio amžiaus žmonių politikos pažangos uždaviniai, ir teikia jas Vyriausybei tvirtinti, numato priemones šiems uždaviniams pasiekti, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

4) bendradarbiauja su savivaldybėmis, plėtodama socialinių paslaugų prieinamumą, skatindama vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą bendruomeninėje, savanorystės veiklose ir įgyvendinant aktyvaus senėjimo iniciatyvas, užtikrindama, kad socialinės politikos priemonės atitiktų jų poreikius ir prisidėtų prie gyvenimo kokybės gerinimo;

5) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir skiria finansavimą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų veiklai.

 

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vaidmuo vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama vyresnio amžiaus žmonių politiką:

1) koordinuoja su kitomis institucijomis vykdomas priemones, susijusias su sveiku senėjimu, ligų prevencija ir ilgalaike priežiūra;

2) dalyvauja plėtojant vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių stebėsenos, vertinimo ir analizės sistemą;

3) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant integruotas sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo priemones;

4) pagal kompetenciją prisideda prie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu ir kitais sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką švietimo, mokslo ir sporto srityse.

2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą švietimo ir fizinio aktyvumo veiklose;

2) nustato vyresnio amžiaus žmonių švietimo ir fizinio aktyvumo prioritetus, planuoja priemones jiems įgyvendinti.

 

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija dalyvauja formuojant vyresnio amžiaus žmonių politiką ir vykdo ją savo įgyvendinamos kultūros politikos srityje.

2. Kultūros ministerija:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą kultūrinėje veikloje;

2) rengia ir vykdo su vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo kultūrinėje veikloje gerinimu susijusias programas ir (ar) priemones;

3) kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi kultūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms prieinamumu ir šių žmonių įtraukimu į kultūros plėtrą;

4) rengia ir vykdo su vyresnio amžiaus žmonių kritinio mąstymo ugdymu susijusias programas ir (ar) priemones.

 

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija dalyvauja formuojant vyresnio amžiaus žmonių politiką ir vykdo ją savo įgyvendinamos ekonomikos, inovacijų ir skaitmeninės plėtros srityse.

2. Ekonomikos ir inovacijų ministerija:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą plėtojant verslą, inovacijas ir skaitmeninę ekonomiką;

2) rengia ir įgyvendina programas ir priemones, skirtas vyresnio amžiaus žmonių ekonominiam aktyvumui, verslumui, skaitmeniniams gebėjimams, inovacijų prieinamumui ir sidabrinės ekonomikos plėtrai;

3) kartu su kitomis institucijomis užtikrina, kad ekonomikos ir inovacijų politikos priemonės būtų prieinamos vyresnio amžiaus žmonėms ir atitiktų jų poreikius.

 

12 straipsnis. Bendroji ministerijų, kitų valstybės institucijų kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

1. Ministerijos:

1) dalyvauja formuojant vyresnio amžiaus žmonių politiką joms pavestose valdymo srityse;

2) dalyvauja rengiant nacionalines plėtros programas, kuriomis įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslai ir (ar) uždaviniai, numato priemones šiems uždaviniams pasiekti, organizuoja jų įgyvendinimą;

3) kaupia, sistemina, analizuoja ir skelbia informaciją vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimo savo srityje klausimais;

4) atlieka šiame įstatyme nustatytas funkcijas tiek, kiek tai nėra reglamentuota specialiuose jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

2. Europos socialinio fondo agentūra socialinės apsaugos ir darbo ministro sprendimu vykdo projektus vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje pagal nacionalines plėtros programas įgyvendinančias pažangos priemones, teikdama prioritetą projektams, kuriais įgyvendinamos socialinės inovacijos, kaip jos apibrėžiamos 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013.

3. Kitos valstybės institucijos dalyvauja formuojant vyresnio amžiaus žmonių politiką, pagal joms pavestas valdymo sritis įgyvendindamos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytus uždavinius.

 

13 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje

1. Savivaldybės taryba:

1) nustato savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo savivaldybėje prioritetus, numato jiems įgyvendinti skirtas programas ir pažangos priemones, įskaitant trečiojo amžiaus universitetų, vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų veiklos rėmimą ir plėtrą;

2) priima sprendimą dėl savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos sudarymo ir tvirtina jos nuostatus.

2. Savivaldybės vykdomoji institucija:

1) užtikrina vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo programų ir pažangos priemonių įgyvendinimą;

2) skatina ir skiria finansavimą vyresnio amžiaus žmonių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų veiklai;

3) atlieka kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimu savivaldybės lygmeniu.

3. Savivaldybės administracija koordinuoja vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, užtikrindama jos atitiktį tarptautiniams dokumentams ir Lietuvos Respublikos teisės aktams; kaupia, sistemina, analizuoja ir skelbia informaciją apie vyresnio amžiaus žmonių padėtį, taip pat stiprina valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą šioje srityje. Šiai politikai įgyvendinti savivaldybės administracija paskiria atsakingą struktūrinį padalinį arba darbuotoją, kuris rengia ir įgyvendina savivaldybės programas ir priemones, vertina vyresnio amžiaus žmonių ir su jais dirbančių organizacijų situaciją, organizuoja institucijų bendradarbiavimą ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Vyresnio amžiaus žmonių politikos koordinavimo funkcijos atliekamos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamu tipiniu vyresnio amžiaus žmonių politikos koordinavimo aprašu.

4. Vyresnio amžiaus žmonių politikos koordinavimo funkcijų atlikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo vyresnio amžiaus žmonių politikos koordinavimo funkcijoms atlikti tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

14 straipsnis. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba

1. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba yra kolegiali patariamoji institucija, skirta vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai skatinti, socialinei sanglaudai palaikyti ir stiprinti, veikianti prie Vyriausybės ir sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir Lietuvos Respublikos mastu veikiančių vyresnio amžiaus žmonių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų deleguotų atstovų.

2. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės klausimus, analizuoja, kaip skatinama vyresnio amžiaus žmonių socialinė įtrauktis ir palaikoma, stiprinama jų socialinė sanglauda;

2) dalyvauja formuojant vyresnio amžiaus žmonių politiką;

3) teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl vyresnio amžiaus žmonių reikmes atitinkančios ir socialinį teisingumą įgyvendinančios socialinės politikos formavimo, vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimo priemonių, socialinės įtraukties skatinimo politikos, jos įgyvendinimo, vyresnio amžiaus žmonių visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo, šios srities teisės aktų keitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios;

4) atlieka vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja vyresnio amžiaus žmonių politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų, bendradarbiauja, konsultuoja savivaldybių vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybas.

 

15 straipsnis. Savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba

1. Savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba – visuomeninė patariamoji institucija, vadovaujantis lygybės principu sudaroma iš savivaldybės administracijos ir (ar) savivaldybės tarybos ir savivaldybės teritorijoje veikiančių vyresnio amžiaus žmonių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų deleguotų atstovų, prioritetą teikiant savivaldybės teritorijoje veikiančių organizacijų, kurios yra Lietuvos Respublikos mastu veikiančių nacionalinių organizacijų nariai, padaliniai ar skyriai, deleguotiems atstovams.

2. Savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamomis rekomendacijomis, o personalinę sudėtį – savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

3. Savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba nagrinėja su vyresnio amžiaus žmonių politika savivaldybėje susijusius klausimus ir teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl vyresnio amžiaus žmonių politikos, jos įgyvendinimo, vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų savivaldybėje, su vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimu savivaldybėje susijusių teisės aktų projektų.

 

III SKYRIUS

DARBAS SU VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMIS

 

16 straipsnis. Darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis principai

Darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis atliekamas vadovaujantis šiais principais:

1) atviro ir neformalaus bendravimo – asmens, dirbančio su vyresnio amžiaus žmogumi, ir vyresnio amžiaus žmogaus santykis yra paremtas tarpusavio pasitikėjimu, lygiavertiškumu ir bendradarbiavimu;

2) savanoriško dalyvavimo – darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis grindžiamas vyresnio amžiaus žmogaus savanorišku apsisprendimu ir jo įsitraukimu (įtraukimu) į darbą nepatiriant jokios formos diskriminacijos;

3) kompleksiškumo – teikiama pagalba ir parama vyresnio amžiaus žmonėms apima visas jų gyvenimo sritis, užtikrinančias vyresnio amžiaus žmogaus materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę;

4) individualumo – darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis organizuojamas atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmogaus, su kuriuo dirbama, individualius poreikius;

5) nukreipimo – vyresnio amžiaus žmogus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, nukreipiamas į valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas ir (ar) įstaigas, kitus subjektus, kurie gali jam suteikti reikiamą pagalbą ir (ar) informaciją;

6) saugios ir sveikos aplinkos – vyresnio amžiaus žmogui turi būti užtikrintos sąlygos saugiai ir sveikai tobulėti, veikti, rūpintis fizine ir psichine sveikata, įgyvendinti idėjas nepatiriant fizinio ir psichologinio smurto.

7) destigmatizacijos – visuomenė šviečiama siekiant pašalinti neigiamas nuostatas ir (ar) stereotipus, susijusius su vyresnio amžiaus žmonėmis;

8) įtraukties ir lygiateisiškumo – užtikrinama, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų laikomi visaverčiais visuomenės nariais, nepatirdami diskriminacijos dėl amžiaus;

9) partnerystės – darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis atliekamas bendradarbiaujant su šeima, bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais;

10) prieinamumo – pagalba ir paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms turi būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties;

11) mokslo pažangos – darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis grindžiamas naujausiais mokslo tyrimais ir gerąja praktika, senėjimą suvokiant kaip valdomą procesą.

 

17 straipsnis. Darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis vykdytojai

Darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis vykdo vyresnio amžiaus žmonių ir (ar) su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančios organizacijos, vadovaudamosi šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis principais.

 

18 straipsnis. Darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis veiklai taikomi reikalavimai

1. Darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis veiklai vyresnio amžiaus žmonių organizacijoms savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skiriamos pritaikytos patalpos, kuriose, vykdant darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis, turi būti teikiamos kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto, psichologinės pagalbos ar socialinės paslaugos.

2. Vykdant darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis turi būti siekiama šių tikslų:

1) užtikrinti, kad organizuojama veikla atitiktų vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir prisidėtų prie vyresnio amžiaus žmogaus asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo ir tobulinimo;

2) sudaryti sąlygas, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų motyvuojami dalyvauti jų interesus atitinkančioje veikloje, skatinami tobulėti, būtų ugdomas jų verslumas ir darbo rinkai reikalingi įgūdžiai.

3. Savivaldybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi sudaryti sąlygas savivaldybės teritorijoje vykdyti darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalis ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 punktas įsigalioja 2027 m. liepos 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, savivaldybių institucijos – šio įstatymo 13 ir 15 straipsnių įgyvenamuosius teisės aktus ir sudaro savivaldybių vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybas.

4. Vyriausybė iki 2027 m. birželio 30 d. patvirtina šio straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 4 punkte numatytą vyresnio amžiaus žmonių politikos stiprinimo plėtros programą.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas