LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETUI IR PAVEDIMO ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009 – 2012 metais finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant vyriausybės vertybinius popierius
2017 m. ...... d. Nr. XIII -
Atsižvelgdamas į tai, kad pagal turimus duomenis Lietuva 2009–2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir dėl tos priežasties valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje siekė 13,264 milijardo Eurų;
Įvertindamas, kad Finansų ministerija 2009–2012 metais pasiskolino 7,5 milijardo Eurų galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis 9,375 %, ir kad dėl Finansų ministerijos 2009-2012 m. vykdyto skolinimosi Lietuvos žmonėms teks sumokėti 3,2 milijardo Eurų palūkanų bei kad paimtos paskolos iš komercinių bankų pareikalaus iš Lietuvos apie 1,6 mlrd. Eurų didesnių išlaidų skolai apmokėti nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF ir į tai, kad didžiąją skolos dalį – 5,0 milijardus Eurų numatoma grąžinti tik 2020–2022 metais;
Euroobligacijos 2009–2012 m.
| Metai |
Mln. |
Valiuta |
Skolos grąžinimo data |
Palūkanų norma % |
| 2009 |
500 |
EUR |
2014 06 22 |
9,375 |
| 2009 |
1500 |
USD |
2015 01 15 |
6,75 |
| 2010 |
2000 |
USD |
2020 02 11 |
7,375 |
| 2010 |
750 |
USD |
2017 09 14 |
5,125 |
| 2011 |
1500 |
USD |
2021 03 09 |
6,125 |
| 2012 |
1500 |
USD |
2022 02 01 |
6,625 |
Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės kontrolė 2010 metų ir vėlesnėse auditų ataskaitose pažymi, jog vidaus rinkoje tuo laikotarpiu buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), bei konstatuoja, kad tam tikrais laikotarpiais buvo skolintasi nesant tam poreikio, kad toks Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo bei galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms;
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 49 straipsnio 3 dalimi ir 74 straipsnio 4 dalimi n u t a r i a:
1 straipsnis.
Suteikti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.
2 straipsnis.
1. Nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009–2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF;
2. Nustatyti, kodėl 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 %;
3. Nustatyti, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai;
4. Nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus;
5. Nustatyti, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009–2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis;
6. Nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys priėmę sprendimus negavo asmeninės naudos;
7. Nustatyti, ar Finansų ministerija skolindamasi valstybės vardu turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi;
9. Išsiaiškinti priežastis, kodėl buvo skolinamasi daugiau negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai;
10. Nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP išleistus neviešai;
12. Nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009–2012 metais sudarė VVP išleisti neviešu būdu;
13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o Finansų ministrės pareigas 2009–2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, nustatyti, ar ji savo veiksmais, ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas;
14. Įvertinti Ingridos Šimonytės, 2009–2012 metais ėjusios Finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir Ingridos Šimonytės bei tuometinio Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę;
3 straipsnis.
Pavesti Komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Seimo nariai