Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 4 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2014 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2009, Nr. 61-2402; 2010, Nr. 1-6; 2010, Nr. 65-3196 ; 2011, Nr. 123-5816; 2013, Nr. 78-3937; 2013, Nr. 31-1528)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas
Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Mažas šilumos gamintojas – nepriklausomas šilumos gamintojas, gaminantis šilumą vartotojo pastate ar jo priklausiniuose įrengtais ne didesnės kaip 100 kW galios šilumos gamybos įrenginiais, kurie tiesiogiai sujungti su vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema ir skirti vien tik šio vartotojo šilumos poreikiams tenkinti.“
2 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės, aeroterminės ar hidroterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas ir vartotojų šilumos įrenginius. Šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.“
3 straipsnis. 10 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, išskyrus mažus šilumos gamintojus, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Šilumos tiekėjas mažo šilumos gamintojo prašymu superka jo pagamintą ir į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemą perduotą šilumos kiekį gamintojo pasiūlyta kaina, tačiau ne didesne kaip 90% šilumos tiekėjo į pastato įvadą patiektos šilumos kainos. Parduodamas iš mažo šilumos gamintojo supirktos šilumos kiekį vartotojui, šilumos tiekėjas turi teisę prie šilumos supirkimo kainos pridėti antkainį, ne didesnį kaip 30% skirtumo tarp šilumos tiekėjo į pastato įvadą patiektos šilumos kainos ir šilumos supirkimo kainos (visos šilumos kainos be PVM). “
2. Papildyti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nepriklausomiems šilumos gamintojams, išskyrus mažus šilumos gamintojus, yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, arba jų veiksmai nedaro įtakos ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje.“