Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678 2, 6, 8, 11, 211, 42, 43, 47 STRAIPSNIŲ, 1 IR 3 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 171, 421, 431, 432, 433, 434, 435, 436 IR 437 STRAIPSNIAIS IR SEPTINTUOJU3 SKIRSNIU
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
2 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos bankas prižiūri, kaip grynųjų pinigų tvarkytojos – įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau – grynųjų pinigų tvarkytojai), vykdo Reglamente (ES) Nr. 1210/2010 ir Sprendime ECB/2010/14 nustatytus grynųjų pinigų tvarkymo veiklos – eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – grynųjų pinigų tvarkymo veikla) – reikalavimus.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos bankas vykdo veiklą, reikalingą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.“
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytiems finansų rinkos dalyviams (toliau – prižiūrimi finansų rinkos dalyviai) ir kitiems asmenims taiko įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas poveikio priemones, finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus privalomus nurodymus ir kitas kitiems asmenims privalomas vykdyti priemones, išskyrus atvejus, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai atlieka Europos Centrinis Bankas;“.
2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 21 punktu:
3. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 22 punktu:
„22) tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką;“.
5. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos banko valdyba gali visas ar dalį savo funkcijų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies 13, 18 ir 19 punktuose, pavesti vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padaliniams arba pagal šio įstatymo 171 straipsnio nuostatas Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 171 straipsniu
Papildyti Įstatymą 171 straipsniu:
„171 straipsnis. Kolegialūs Lietuvos banko valdybos sudaromi organai
1. Lietuvos banko kolegialius organus, kuriems pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas gali būti pavestos Lietuvos banko valdybos funkcijos, sudaro, jų sudėtį ir reglamentą, kuriame nustatomos tokio kolegialaus organo funkcijos ir darbo organizavimo tvarka, tvirtina Lietuvos banko valdyba.
2. Lietuvos banko valdybos sudaromų kolegialių organų, kuriems būtų pavedama vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 13 ir 18 punktuose nurodytas funkcijas, nariais gali būti skiriami tik Lietuvos banko tarnautojai.
3. Kolegialaus organo, kuriam būtų pavedama vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytas funkcijas, nariais, be Lietuvos banko tarnautojų, gali būti skiriami ir kiti Lietuvos banko valdybos nustatytų valstybės institucijų, prižiūrimus finansų rinkos dalyvius ir finansinių paslaugų vartotojus vienijančių organizacijų deleguoti atstovai, atitinkantys Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 223 straipsnyje nustatytus reikalavimus (toliau visi šie asmenys vadinami deleguotais nariais). Deleguotų narių skaičius negali viršyti vieno trečdalio kolegialaus organo narių sudėties. Deleguotiems nariams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 181 ir 19 straipsnių nuostatos.“
6 straipsnis. 211 straipsnio pakeitimas.
1. Pakeisti 211 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir jų prisiimamą riziką. Finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti arba pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Išsamią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai.“
2. Pakeisti 211 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodyti finansų rinkos dalyviai įmokas už einamuosius metus privalo pervesti į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 31 dienos. Jeigu finansų rinkos dalyviui priskaičiuotų įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydis sudaro mažiau nei 50 eurų, jis nuo įmokos atleidžiamas. Už praleistą įmokų sumokėjimo terminą finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą.“
7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą
1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, centrinės kredito unijos, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų maklerio įmonės priklausomi tarpininkai, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, prižiūrimi duomenų tiekėjai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai, nacionalinės plėtros įstaigos ir valiutos keityklų operatoriai.
2. Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
2) atlieka draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
3) atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
4) atlieka finansų maklerio įmonių, finansų maklerio įmonės priklausomų tarpininkų, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų, lyginamojo indekso administratorių, prižiūrimų duomenų tiekėjų, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
6) atlieka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
7) atlieka vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
8) atlieka mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
9) atlieka valiutos keityklų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
10) atlieka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas.
11) atlieka sutelktinio finansavimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
12) atlieka kredito davėjų, tarpusavio skolinimo platformos operatorių ir kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
3. Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą atlieka tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos Centriniam Bankui.
4. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę:
1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros;
2) neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų arba analogiškas funkcijas atliekančių subjektų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
3) atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus, o esant pagrindui įtarti finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais – ir kitų asmenų patikrinimus;
4) savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių elgsenos teikiant paslaugas vertinimą, pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Tokio vertinimo metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti kelią galimiems finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali būti pagrindu taikyti poveikio priemones;
5) raštu atkreipti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų dėmesį į pažeidimus ir jų veiklos trūkumus, už kuriuos netaikytini įstatymų nustatyti privalomi nurodymai ar poveikio priemonės, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, trūkumai, jų priežastys ir sąlygos;
6) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
7) finansų rinką reglamentuojančių įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims;
8) kreiptis į teismą dėl pagal finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus saugomų viešųjų interesų gynimo;
9) reikalauti, kad prižiūrimų finansų rinkos dalyvių auditoriai pateiktų informaciją apie šių subjektų auditą, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokio reikalavimo vykdymas nelaikomas draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams;
5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi:
6. Lietuvos banko atliekama finansų rinkos priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Perspektyvinis požiūris reiškia, kad siekiama kuo anksčiau nustatyti galimas rizikas ir imtis priemonių joms šalinti. Rizikos vertinimu pagrįstas požiūris reiškia, kad veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu ir mastu.
7. Pagal šio straipsnio ir 421 straipsnio nuostatas Lietuvos bankui privaloma pateikti informacija apima ir informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.
8. Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams.
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 421 straipsniu
Papildyti Įstatymą 421 straipsniu:
„421 straipsnis. Lietuvos banko rengiami patikrinimai
1. Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos bankas taip pat turi teisę atlikti patikrinimus paaiškėjus aplinkybėms, susijusioms su galimais finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais.
2. Lietuvos bankas sprendžia dėl jam pateiktų skundų arba pranešimų (toliau – skundas) apie galimus finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nagrinėjimo arba atsisakymo nagrinėti.
3. Lietuvos bankas nepradeda patikrinimo pagal gautą skundą apie galimą finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, jeigu:
3) skunde nurodyti faktai yra nagrinėjami arba jau buvo nagrinėti ir dėl jų yra priimtas Lietuvos banko sprendimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
4) skundą pateikęs asmuo per Lietuvos banko nustatytą terminą nepateikė patikrinimui pradėti reikalingų faktinių duomenų ir pagrindžiančių dokumentų;
6) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimą;
7) skunde nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimas neatitinka Lietuvos banko vykdomos rizikos vertinimu pagrįstos finansų rinkos priežiūros tikslų;
5. Atlikdami patikrinimą, Lietuvos banko įgalioti tarnautojai turi teisę:
1) gauti žodinius arba rašytinius prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, jų vadovų ir darbuotojų, taip pat asmenų, įtariamų padarius finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys arba jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) apklausti šios dalies 1 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekdami gauti su patikrinimo dalyku susijusios informacijos;
3) laisvai įeiti į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų asmenų patalpas darbo metu, tikrinti apskaitos ir kitus dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
4) laisvai įeiti į kitų šios dalies 3 punkte nenurodytų juridinių asmenų, įtariamų padarius finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas darbo metu ir atlikti jų patikrinimą, peržiūrėti patikrinimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
5) kai patikrinimas atliekamas pagal šios dalies 3 ar 4 punkto nuostatas, susipažinti su juridinio asmens vadovų ir darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
6) laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai;
7) įtardami padarius teisės akto pažeidimą, užantspauduoti juridinio asmens naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 dienoms;
9) įtardami padarius teisės akto pažeidimą, gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
10) gauti iš kredito ir kitų finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
11) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų;
6. Lietuvos bankas, pradėjęs patikrinimą ir turėdamas pagrindą įtarti finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumus ir jeigu kyla grėsmė finansų sistemos stabilumui ar kitiems viešiesiems interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti įtariamą neteisėtą veiklą, kol bus atliktas patikrinimas ir priimtas Lietuvos banko sprendimas dėl įtariamo pažeidimo.
7. Veiksmai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 4, 5, 7 ir 9 punktuose ir 6 dalyje, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
8. Lietuvos bankui priėmus sprendimą dėl veiksmų, kuriems atlikti reikalingas teismo leidimas, prašymas leisti atlikti šiuos veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi patikrinimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, kuriais patvirtinami įtariami pažeidimai, finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumai arba grėsmė finansų sistemos stabilumui ar kitiems viešiesiems interesams. Prašymą išduoti teismo leidimą rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
9. Lietuvos banko tarnautojų reikalavimai atliekant šio straipsnio 5 dalyje, išskyrus 5 dalies 2 punktą, nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos poveikio priemonės.
9 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros tikslais gautos informacijos apsauga
1. Informacijai, kurią Lietuvos bankas gauna finansų rinkos priežiūros tikslais, apsaugoti taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos.
2. Informacija, gauta finansų rinkos priežiūros tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis Lietuvos bankas, jo esami arba buvę tarnautojai, Lietuvos banko vardu veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota finansų rinkos priežiūros tikslais gauta informacija.
4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
5. Lietuvos bankas turi teisę finansų rinkos priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti tik atlikdamas jam pavestas funkcijas ir šiais tikslais:
6. Lietuvos bankas turi teisę viešai paskelbti savo teisės aktų arba 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p.12) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010), 32 straipsnyje nustatyta tvarka atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir perduoti juos Europos bankininkystės institucijai.
7. Priežiūros tikslu gauta informacija gali būti perduota:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant bylas dėl prižiūrimo finansų rinkos dalyvio bankroto arba priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jei informacija būtina jų funkcijoms atlikti;
4) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės narės (toliau kartu šiame straipsnyje – Europos Sąjungos valstybė narė) įstaigoms, administruojančioms indėlių draudimo sistemas, įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemas arba draudėjų apsaugos fondus, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
5) užsienio valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;
6) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms institucijoms, jeigu ji reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą, atlikti, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams nedelsiant;
7) Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms, kurioms pavesta vykdyti makroprudencinę politiką, jei ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti;
9) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kaip numatyta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84);
10) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48);
11) Europos sisteminės rizikos valdybai, kai ši informacija reikšminga jos funkcijoms, vykdomoms pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1), atlikti, o esant kritinėms situacijoms – nedelsiant;
12) Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės asmenims, atsakingiems už prižiūrimų finansų rinkos dalyvių likvidavimo arba bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
13) centrinėms kredito unijoms, taip pat sutartinėms arba institucinėms užtikrinimo sistemoms, nurodytoms 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 113 straipsnio 7 dalyje, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
14) subjektams, vykdantiems prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pertvarkymo, reorganizavimo, bankroto, likvidavimo procedūras, jei ji būtina jų funkcijoms atlikti;
15) kritinėmis situacijomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje ir 701 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
16) prižiūrimo finansų rinkos dalyvio arba finansinės grupės, kuriai priklauso prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, įmonių auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
17) Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo arba perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
8. Šio straipsnio 7 dalies 3–7, 12, 14, 16–18 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme.
9. Pagal šio straipsnio 7 dalies 5 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis, numatanti keitimąsi priežiūros tikslais gauta informacija, ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme.
10. Priežiūros tikslais iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijos gauta informacija arba informacija, gauta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atlikto patikrinimo metu, gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalies 5, 12, 15, 16 ir 18 punktus arba šio straipsnio 9 dalį, jei yra gautas informaciją pateikusios institucijos arba Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.
11. Jei priežiūros tikslais gautą informaciją sudaro asmens duomenys, Lietuvos bankas ir kiti asmenys, kuriems ši informacija perduota, juos tvarko asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Įstatymo papildymas 431 straipsniu
Papildyti Įstatymą 431 straipsniu:
„431 straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą arba atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir Lietuvos banko sprendimai
1. Prašymų išduoti finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus arba atlikti kitus veiksmus (toliau visi kartu šiame straipsnyje – leidimai) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai.
2. Prašymas išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 30 dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos arba per kitus finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus terminus. Jeigu pateikti dokumentai turi formos ar turinio trūkumų arba pateikti ne visi dokumentai ar informacija reikalingi sprendimui priimti, Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti pašalinti trūkumus ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Be to, Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jei Lietuvos bankas motyvuotai pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba juos savarankiškai pateikia leidimo prašantis asmuo, prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas, jeigu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip, skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
3. Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti išduoti leidimą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami prižiūrimų finansų rinkos dalyvių klientų interesai arba kils pavojus finansų sistemos stabilumui ir patikimumui ar kitiems viešiesiems interesams, taip pat jei yra kiti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti leidimo neišdavimo pagrindai.
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 432 straipsniu
Papildyti Įstatymą 432 straipsniu:
„432 straipsnis. Lietuvos banko duodami privalomi nurodymai
1. Lietuvos bankas duoda finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus privalomus nurodymus, jeigu yra bent vienas iš finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų privalomų nurodymų taikymo pagrindų.
2. Prieš spręsdamas, ar duoti privalomus nurodymus, Lietuvos bankas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos paaiškinimams pateikti ir apie tai, pateikdamas esminę informaciją apie teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro privalomų nurodymų taikymo pagrindus, praneša asmeniui, kuriam ketinama duoti privalomą nurodymą. Lietuvos bankas turi teisę neatsižvelgti į pavėluotai pateiktus paaiškinimus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso dėl privalomų nurodymų davimo metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas Lietuvos bankui netrukdo spręsti klausimo dėl privalomo nurodymo taikymo.
3. Privalomų nurodymų davimo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką Lietuvos bankas raštu praneša asmeniui, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos iki privalomo nurodymo davimo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, arba jo atstovai turi teisę dalyvauti Lietuvos bankui nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar duoti privalomus nurodymus, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.
4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia reaguoti operatyviai dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, Lietuvos bankas turi teisę spręsti, ar duoti privalomus nurodymus, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, duotas privalomas nurodymas, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl privalomo nurodymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo duoti privalomą nurodymą nebuvimo. Lietuvos bankas per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl duoto privalomo nurodymo atšaukimo arba neatšaukimo.
5. Motyvuotu asmens, kuriam duotas privalomas nurodymas, prašymu Lietuvos bankas turi teisę privalomo nurodymo įvykdymo terminą atidėti, jeigu įvykdyti duoto privalomo nurodymo laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir Lietuvos bankui yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai.
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 433 straipsniu
Papildyti Įstatymą 433 straipsniu:
„433 straipsnis. Poveikio priemonių taikymas
1. Lietuvos bankas taiko finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš įstatymuose nustatytų poveikio priemonių taikymo pagrindų.
2. Prieš spręsdamas, ar taikyti poveikio priemones, Lietuvos bankas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos paaiškinimams pateikti ir apie tai, pateikdamas esminę informaciją apie teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, praneša asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę. Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso dėl poveikio priemonės metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas ar pavėluotas pateikimas Lietuvos bankui netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.
3. Poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką Lietuvos bankas raštu praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo atstovai turi teisę dalyvauti Lietuvos bankui nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, , arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar taikyti poveikio priemones, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.
4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą arba kitus viešuosius interesus, Lietuvos bankas turi teisę spręsti, ar taikyti poveikio priemones, išskyrus baudas, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Lietuvos bankas per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo.
5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su Lietuvos banko turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonių taikymo procese fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija negali būti išslaptinta, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą.
6. Baigęs svarstyti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, Lietuvos bankas per 5 darbo dienas priima sprendimą:
4) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas, kai nutraukiamas poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu arba nėra įstatymo pagrindo taikyti poveikio priemonę, taip pat šio įstatymo 434 straipsnyje nustatytais atvejais;
7. Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:
2) dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti;
3) juridinio asmens kaltę, fizinio asmens kaltės formą ir rūšį, taip pat asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą;
4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su Lietuvos banku atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
5) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
6) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui;
7) priemones, kurių asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, imasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų;
8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Lietuvos bankas gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pažeidimą padaro tyčia, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad Lietuvos bankas buvo atkreipęs dėmesį į prižiūrimo finansų rinkos dalyvio pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį pažeidimą, šioje dalyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.
10. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio straipsnio 7–9 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą.
11. Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos banko sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, įstatymo pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir jų vertinimas, jo apskundimo tvarka.
12. Lietuvos banko sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu įstatymuose arba sprendime nenustatyta kitaip, ir tokiam asmeniui taikomas ne anksčiau, negu jam įteikiamas sprendimas. Lietuvos banko sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.
13. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki Lietuvos banko sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.
14. Lietuvos bankas tam pačiam asmeniui gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio Lietuvos bankui svarstyti klausimą dėl finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų Lietuvos banko išduotų licencijų, leidimų, sutikimų, pritarimų, neprieštaravimų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo (atšaukimo).
15. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje nedelsiant po to, kai Lietuvos banko sprendimas šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones, išskyrus poveikio priemonę viešą paskelbimą apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį, paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui arba neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, šios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba neskelbiama. Lietuvos bankas užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama ne mažiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.
16. Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.
17. Medžiaga apie pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymą, stabdomas šio straipsnio 15 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas šio straipsnio 16 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie kaltinamojo akto surašymą, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas nutraukiamas.“
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 434 straipsniu
Papildyti Įstatymą 434 straipsniu:
„434 straipsnis. Lietuvos banko teisė netaikyti poveikio priemonių
Lietuvos bankas, svarstydamas, ar taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į šio įstatymo 433 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio įstatymo 433 straipsnio 9 dalyje ar kituose įstatymuose nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.“
14 straipsnis. Įstatymo papildymas 435 straipsniu
Papildyti Įstatymą 435 straipsniu:
„435 straipsnis. Lietuvos banko sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Šiame skirsnyje numatytus Lietuvos banko sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės arba pagal įstatymus saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 436 straipsniu
Papildyti Įstatymą 436 straipsniu:
„436 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
1. Lietuvos banko paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo dienos, kai asmuo gauna Lietuvos banko sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
2. Jeigu yra motyvuotas asmens prašymas, Lietuvos bankas turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu asmuo negali laiku sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių.
3. Lietuvos banko sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.“
16 straipsnis. Įstatymo papildymas 437 straipsniu
Papildyti Įstatymą 437 straipsniu:
„437 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
1. Lietuvos bankas nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 ar jų įgyvendinamuosius teisės aktus, nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
2. Asmuo, kuris nustatyta tvarka Lietuvos bankui praneša apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą, negali būti laikomas pažeidęs teisės akte ar sutartyje nustatytus tokios informacijos atskleidimą ribojančius reikalavimus ir jam negali būti taikoma jokia su tokios informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.“
17 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų – Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių. Šioje dalyje nurodytoms paslaugoms apibūdinti toliau šiame straipsnyje vartojama sąvoka „finansinės paslaugos“, o šių paslaugų teikėjams – „finansų rinkos dalyviai.“
3. Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį vartotojo kreipimąsi ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartotojas ir finansų rinkos dalyvis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių finansų rinkos dalyvis negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į kreipimąsi vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo gavimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų. Finansų rinkos dalyvis vartotojų kreipimusis nagrinėja neatlygintinai.“
18 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju3 skirsniu
Papildyti Įstatymą septintuoju3 skirsniu:
„SEPTINTASIS3 SKIRSNIS
GRYNŲJŲ PINIGŲ TVARKYTOJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
475 straipsnis. Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūrą
1. Lietuvos bankas grynųjų pinigų tvarkytojų grynųjų pinigų tvarkymo veiklą prižiūri ir poveikio priemones grynųjų pinigų tvarkytojams taiko vadovaudamasis šio įstatymo, Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, Reglamento (ES) Nr. 1210/2010, Sprendimo ECB/2010/14 ir Lietuvos banko teisės aktų dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūros nuostatomis. Ši priežiūra neapima kitos grynųjų pinigų tvarkytojų vykdomos veiklos, kurios nereglamentuoja šis įstatymas.
476 straipsnis. Lietuvos banko rengiami grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimai
1. Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
2. Patikrinimų rūšis, periodiškumą, jų atlikimo ir įforminimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai.
3. Atliekant patikrinimą, Lietuvos banko įgaliotų tarnautojų teisėms mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1–3, 6, 8 ir 11 punktų nuostatos. Lietuvos banko įgalioti atstovai taip pat turi teisę laikinai paimti tikrinamo grynųjų pinigų tvarkytojo sutvarkytų eurų banknotų ar monetų, kad būtų galima juos patikrinti Lietuvos banko patalpose.
4. Lietuvos banko tarnautojų reikalavimai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas teises yra privalomi grynųjų pinigų tvarkytojui. Už šių reikalavimų nevykdymą grynųjų pinigų tvarkytojui taikomos šio įstatymo 477 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės.
5. Lietuvos bankas šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms teisėms, išskyrus teisę, nustatytą šio įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 2 punkte, įgyvendinti gali pasitelkti policijos pareigūnus.
477 straipsnis. Lietuvos banko duodami privalomi nurodymai ir poveikio priemonių taikymas
1. Lietuvos bankas, nustatęs pažeidimų, grynųjų pinigų tvarkytojui duoda vieną ar kelis privalomus nurodymus:
1) laikinai Europos Centrinio Banko vardu uždrausti pakartotinai išleisti į apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas;
2. Grynųjų pinigų tvarkytojai privalo vykdyti Lietuvos banko privalomus nurodymus jo nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą dieną po įvykdymo, apie tai raštu pranešti Lietuvos bankui.
3. Privalomų nurodymų davimas neatima teisės Lietuvos bankui kartu taikyti ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų poveikio priemonių.
4. Lietuvos bankas taiko tam pačiam asmeniui, padariusiam pažeidimus, vieną ar kelias poveikio priemones:
5. Poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama Sprendime ECB/2010/14 nustatyta ar Lietuvos banko pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
7. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
8. Jeigu dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 6 arba 9 dalyje nurodytą baudos dydį, Lietuvos bankas skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.
9. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, Lietuvos bankas vietoj šio straipsnio 6 dalies nurodytos baudos skiria juridiniams asmenims baudą iki 100 000 eurų.
10. Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytais atvejais Lietuvos bankas už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
11. Lietuvos banko sprendimui dėl poveikio priemonių taikymo, jų rūšių, dydžių ir taikymo terminų, informavimui apie pritaikytas poveikio priemones, teisei neskirti poveikio priemonių, juridinio asmens patraukimo atsakomybėn senaties terminui ir piniginių baudų išieškojimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 433 straipsnio 2–13, 15 ir 16 dalių ir 434–436 straipsnių nuostatos.
19 straipsnis. 1 priedo pakeitimas
Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„FINANSŲ RINKOS DALYVIAI, MOKANTYS ĮMOKAS FINANSŲ RINKOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDOMS PADENGTI, ĮMOKŲ BAZĖ IR MAKSIMALŪS ĮMOKŲ DYDŽIAI
| Eil. Nr. |
Rinkos dalyviai |
Įmokų bazė |
Maksimalus įmokų dydis |
| 1. |
Kredito įstaigos; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Vidutinis metinis turtas |
0,017 proc. |
| 2. |
Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Vidutinis metinis turtas |
0,0057 proc. |
| 3. |
Vartojimo kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje |
Vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų vartojimo kreditų suma |
0,0125 proc. |
| 4. |
Elektroninių pinigų įstaigos; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos |
0,65 proc. |
| 5. |
Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos
|
0,65 proc. |
| 6. |
Mokėjimo įstaigos |
Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos |
0,65 proc. |
| 7. |
Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų mokėjimo įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos |
0,65 proc. |
| 8. |
Draudimo ir perdraudimo įmonės; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Draudimo ir perdraudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis |
0,26 proc. |
| 9. |
Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Draudimo ir perdraudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis |
0,13 proc. |
| 10. |
Finansų maklerio įmonės |
Metinės pajamos |
0,3 proc. |
| 11. |
Kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Metinės pajamos |
0,15 proc. |
| 12. |
Valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje |
Valdomų neprofesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų grynųjų aktyvų vertė |
0,05 proc. |
| Valdomų informuotiesiems ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė |
0,02 proc.
|
||
| 13. |
Reguliuojamos rinkos operatoriai |
– |
21 721 Eur |
| 14. |
Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas |
– |
30 000 Eur |
| 15. |
Emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas |
– |
868 Eur |
| 16. |
Emitentai, kurių ne nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas |
– |
434 Eur |
| 17. |
Draudimo brokerių įmonės |
– |
434 Eur |
| 18. |
Finansų patarėjo įmonės |
– |
434 Eur |
| 19. |
Valiutos keityklų operatoriai |
– |
434 Eur |
| 20. |
Sutelktinio finansavimo platformos operatoriai |
|
3000 Eur |
| 21. |
Kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje
|
Vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų kreditų suma |
0,0125 proc. |
| 22. |
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriai |
– |
3000 Eur |
| 23. |
Nepriklausomi kredito tarpininkai |
– |
217 Eur |
| 24. |
Nepriklausomi vartojimo kredito tarpininkai |
– |
217 Eur |
| 25. |
Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialas |
– |
15 000 Eur |
| 26. |
Finansų maklerio įmonės priklausomi tarpininkai |
– |
217 Eur |
| 27. |
Lyginamojo indekso administratorius |
– |
217 Eur |
| 28. |
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai |
– |
217 Eur |
| 29. |
Prižiūrimi duomenų tiekėjai |
– |
217 Eur. |
| 30. |
Nacionalinės plėtros įstaigos |
- |
2000 Eur.“ |
20 straipsnis. 3 priedo pakeitimas
1. Papildyti Įstatymo 3 priedą 11 punktu:
„10. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014, p. 1);“.
2. Papildyti Įstatymo 3 priedą 12 punktu:
3. Papildyti Įstatymo 3 priedą 13 punktu:
„12. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (OL 2010 L 267, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu ECB/2012/19 (OL 2012 L 253, p. 19).“
21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytiems (esant trunkamam pažeidimui – pabaigtiems) pažeidimams vietoj Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 16 d. nuostatų taikomos atitinkamo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui – pabaigimo) metu galiojusių įstatymų nuostatos, nustatančios Lietuvos banko sprendimų taikyti poveikio priemones priėmimo senaties terminą.