Projektas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMŲ NORMŲ IR APIMČIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2016 m.                         d. Nr.

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu:

1.    Tvirtinu Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašą (pridedama).

2.    N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

Energetikos ministras

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 
2016 m. 		d. įsakymu Nr.
 

 

 

 

 

 


ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMŲ NORMŲ IR APIMČIŲ APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašas (toliau – Aprašas) nustato elektros įrenginių bandymų specifiką, kontroliuojamųjų parametrų leidžiamąsias vertes ir bandymų periodiškumą.

2.  Aprašas yra privalomas elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, asmenims statantiems (įrengiantiems), rekonstruojantiems, eksploatuojantiems elektros įrenginius ir taikomos pradedant naudoti naujai įrengtus, rekonstruotus, suremontuotus ar eksploatuojant esamus elektros įrenginius.

3.  Aprašas neprivalomas buitiniams elektros energijos vartotojams.

4Elektros įrenginių bandymų ir matavimų kategorijos žymimos:

4.1. P – naujai įrengto ar rekonstruoto elektros įrenginio kontrolė prieš pradedant jį naudoti;

4.2. R – remontuojant įrenginį;

4.3. T – atliekant techninę priežiūrą;

4.4. A – atliekant apžiūrą;

4.5. M – atliekant bandymus ir matavimus tarp remontų.

5.  Apraše vartojamos sąvokos ir santrumpos:

5.1. Elektros įrenginių apžiūra (toliau – apžiūra) – periodinė elektros įrenginio techninės būklės vizualinė kontrolė, kai įvairūs matavimo prietaisai tikrinami (nedemontuoti), esant poreikiui reguliuojami, ir atliekami matavimai neišjungus įtampos.

5.2. Elektros įrenginių bandymai ir matavimai tarp remontų (toliau – bandymai ir matavimai tarp remontų) – elektros įrenginių bandymų ir įvairių parametrų matavimo darbų, reikalingų eksploatavimo charakteristikoms nustatyti, kompleksas.

5.3. Elektros įrenginių eksploatavimo darbų vadovas (toliau – Technikos vadovas) energetikos įmonės vadovas ar jo įgaliotas fizinis asmuo, tiesiogiai vadovaujantis elektros įrenginių eksploatavimo veiklai ir turintis teisės aktų nustatyta tvarka išduotą elektros energetikos darbuotojo pažymėjimą. Nebuitinis elektros energijos vartotojas turi teisę sudaryti sutartį su asmeniu, turinčiu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros įrenginius.

5.4. Išlygintoji bandomoji įtampa – išlygintosios įtampos amplitudinė vertė, kurią turi išlaikyti nustatytosiomis sąlygomis ir nustatytąjį laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija.

5.5. Kontaktinė jungtissrovėlaidžių jungtis (varžtų, suvirinant, suspaudžiant) arba slystančiųjų, šarnyrinių kontaktų jungtis, neleidžianti nutrūkti grandinei.

5.6. Labai žemas dažnis (toliau – LŽD) – kabelių su XLPE izoliacijos bandymui naudojamas kosinusinės stačiakampės formos bandomosios įtampos 0,1 Hz dažnis.

5.7. Matavimas – fizikinio didžio vertės nustatymas matavimo priemone, išlaikančia fizikinio dydžio vienetą.

5.8. Pirminė elektros įrenginio kontrolė – naujo, pradedamo eksploatuoti ar rekonstruoto elektros įrenginio kontrolė.

5.9. Savasis išjungimo laikas – laikotarpis nuo valdymo komandos padavimo iki judamųjų kontaktų atsiskyrimo lanko gesinimo kameroje.

5.10. Savasis įjungimo laikas – laikotarpis nuo valdymo komandos padavimo iki judamųjų kontaktų susijungimo lanko gesinimo kameroje.

5.11. Techninė dokumentacija – elektros įrenginio bandymo protokolų, techninių charakteristikų, eksploatavimo instrukcijų ir kt. dokumentų, reikalingų įrenginio naudojimui, rinkinys.

5.12. Techninės būklės kontrolė (toliau – kontrolė) – tikrinimas, ar elektros įrenginio techninę būklę apibūdinantys parametrai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus.

5.13. 50 Hz dažnio bandomoji įtampa – tai kintamosios įtampos vertė, kurią turi išlaikyti nustatytomis sąlygomis ir nustatytą laiką bandomo elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija.

5.14. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos ir atestavimo reikalavimus.

 

II SKYRIUS

ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMO IR MATAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

6.    Be Aprašo, turi būti taikomos ir gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytos elektros įrenginių ir jų dalių naudojimo nuostatos, kurių nėra Apraše bei Technikos vadovo nurodymai.

7.    Elektros įrenginio bandymų ir matavimų metu naudojamos matavimo priemonės turi būti patikrintos pagal teisės aktų, reglamentuojančių matavimo prietaisų patikrą, nustatytus reikalavimus. Elektros įrenginio bandymų ir matavimų metu naudojamų matavimo priemonių patikrinimo data ir patikrinimų periodiškumas turi būti nurodyti elektros įrenginio bandymų protokole. Esant poreikiui, bandymų ir matavimų darbų užsakovas turi teisę paprašyti pateikti matavimo priemonės patikrinimo/kalibravimo protokolą ir patikrinimų periodiškumui nustatymui naudotą dokumentaciją. Elektros įrenginių bandymus vykdančios laboratorijos privalo vadovautis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu bei laikytis Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamų bendrųjų reikalavimų pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2005 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“.

8.    Pradedamo eksploatuoti elektros įrenginio bandymų ir matavimų apimtys (pirminis bandymas) turi atitikti visas gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimų apimtis, tam, kad, nustatyti pradinius duomenis, reikalingus įrenginio būklės pokyčiams įvertinti jį eksploatuojant. Diagnostiniai matavimai turi užtikrinti elektros įrenginio būklės įvertinimą pagal išmatuotų verčių atitikimą / neatitikimą gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytai normai arba Aprašo nustatytiems reikalavimams bei jų pokytį, palyginus su įrenginio gamintojo techninėje dokumentacijoje (protokoluose) nurodytais analogiškų patikrinimų rezultatais.

9.    Hermetiškų elektros įrenginių izoliacinės alyvos ir SF6 dujų kokybės rodiklių matavimai prieš pradedant eksploatuoti įrenginį atliekami tik tuomet, jeigu taip numatyta įrenginio gamintojo techninėje dokumentacijoje.

10.  Elektros įrenginiai be bandymų, nustatytų Apraše, turi būti apžiūrimi, patikrinama mechaninių dalių techninė būklė ir atliekami papildomi bandymai, nustatyti įrenginio techninėje dokumentacijoje.

11.  Rezervinių elektros įrenginių ar jų dalies ir detalių techninė būklė įvertinama vadovaujantis Apraše nustatytomis apimtimis. Techninės būklės kontrolės periodiškumas nustatomas Technikos vadovo nurodymu, atsižvelgiant į saugojimo sąlygas, bet ne rečiau kaip veikiančių elektros įrenginių.

12.  Jeigu Apraše elektros įrenginio bandymų ir matavimų periodiškumas nenurodomas, reikia vadovautis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytais reikalavimais ir (ar) Technikos vadovo nurodymais.

13.  Technikos vadovas atskiru nurodymu gali keisti įrenginių planinių bandymų, matavimų apimtis ir periodiškumus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų techninės dokumentacijos reikalavimams.

14.  Apraše nustatytiems elektros įrenginiams iki 35 kV įtampos imtinai (toliau – iki 35 kV) bandymas dažnio bandomąja įtampa yra būtinas, jeigu tokie bandymai numatomi įrenginio gamintojo techninėje dokumentacijoje, išskyrus skirstyklų elektros įrenginius iki 20 kV imtinai (toliau – iki 20 kV), kurie gali būti bandomi išlygintąja bandomąja įtampa, 1,5 karto aukštesne, negu nustatyta Apraše bandymui 50 Hz dažnio bandomąja įtampa. Prieš pradedant bandyti įrenginių izoliaciją, jos techninė būklė turi būti įvertinta kitais metodais, pavyzdžiui, išmatuojant izoliacijos varžą, nustatant alyvoje ištirpusių dujų kiekį, patikrinant izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tangento tgd vertę ir pan.

15.  Elektros įrenginiai ir izoliatoriai, kurių vardinė įtampa yra aukštesnė negu eksploatuojamojo elektros įrenginio vardinė įtampa, bandomi vadovaujantis normomis, skirtomis tam elektros įrenginiui.

16.  Bandant neatjungtus nuo šynų elektros įrenginius, išlygintoji bandomoji ar 50 Hz dažnio bandomoji įtampa turi atitikti pačią mažiausią prijungtų įrenginių bandymo normą.

17.  Izoliatoriai ir srovės matavimo transformatoriai, prijungti prie 6–10 kV kabelių, gali būti bandomi kartu su kabeliais. Techninė būklė įvertinama, vadovaujantis galios kabelių bandymo normomis.

18.  Pakeitus izoliacinę alyvą, elektros įrenginių (išskyrus alyvinius jungtuvus) izoliacija turi būti išbandyta vadovaujantis Aprašu.

19.  Jeigu bandant elektros įrenginį, bandymo ar matavimų rezultatai neatitinka norminių dydžių, priežastims išaiškinti atliekami papildomi patikrinimai vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija. Toks įrenginys gali būti eksploatuojamas tik po defekto pašalinimo arba įrenginio gamintojo raštiško nustatyto neatitikimo priežasties paaiškinimo ir patvirtinimo, kad įrenginys gali būti eksploatuojamas.

20Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos įranga turi būti tikrinama, vadovaujantis Aprašu ir reikalavimais, nustatytais šių įrenginių techninėje dokumentacijoje. Jei bandymų apimtys ar periodiškumas nereglamentuotas, būtina vadovautis įrenginius eksploatuojančios įmonės Technikos vadovo patvirtinta technine dokumentacija.

21.  Kompleksiškai remontuojant elektros įrenginį, bandymų kategorija „R“ taikoma ir komplektavimo įrangai.

22.  Elektros įrenginių izoliacija bandoma ir izoliacinės alyvos ėminiai imami, kai izoliacijos temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 °C, išskyrus Apraše nustatytus elektros įrenginius, kurie turi būti bandomi prie aukštesnės temperatūros. Elektros įrenginių izoliacinės charakteristikos, Technikos vadovo nurodymu, gali būti matuojamos ir prie žemesnės nei +5 °C temperatūros, tačiau Technikos vadovo nurodymu matavimai turi būti pakartoti prie aukštesnės kaip +5 °C temperatūros.

23.  Elektros įrenginio izoliacijos varžos ir dielektrinių nuostolių kampo tgδ verčių patikrinimų rezultatai perskaičiuojami +20 °C temperatūrai vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija. Perskaičiavimai neatliekami esant aplinkos temperatūrai nuo +15 iki +25 °C (imtinai).

24.  Elektros įrenginio izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio rodmenys registruojami po 60 s nuo matavimo pradžios. Jeigu Apraše nurodyta nustatyti absorbcijos koeficientą (R60”/R15”), megommetro rodmenys fiksuojami du kartus: po 15 s ir 60 s.

25.  Ruošiant elektros įrenginį bandymams (išskyrus eksploatuojamas besisukančias elektros mašinas) išorinis izoliacijos paviršius turi būti nuvalytas. Kai elektros įrenginys bandomas neatjungus įtampos, izoliacijos paviršiaus galima nevalyti.

26.  Transformatorių, reaktorių ir besisukančių elektros mašinų apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, prijungiant ją prie kiekvienos galvaniškai nepriklausomos grandinės arba lygiagrečių vijų (jeigu tarp jų yra pakankama izoliacija). Bandomoji įtampa yra prijungiama prie bandomos apvijos įvado, o kiti įvadai sujungiami su įžemintu korpusu. Apvijų, kurių vieni galai yra sujungti (transformatorius izoliuota neutrale ir pan.) ir nėra galimybės sujungimo vietos išardyti, izoliacija yra bandoma tarp apvijos ir korpuso.

27.  Elektros įrenginius bandant 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, matuojant srovę ir tuščiosios veikos galios nuostolius matavimo bei galios transformatoriuose, reikia naudoti linijinę tinklo įtampą.

28.  Bandomoji įtampa turi būti didinama tolygiai, kad būtų galima stebėti prietaisų rodmenis, o padidinus iki nustatytos vertės turi būti išlaikoma pastovi visą nustatytą bandymo laiką. Bandomoji įtampa, išlaikyta Apraše nustatytą laiką, turi būti tolygiai mažinama iki nulio.

29.  Bandymo trukmė yra bandomosios įtampos prijungimo laikas, nustatytas Apraše.

30.  Elektros įrenginių iki 1000 V izoliacijos techninę būklę, vietoj bandymo 1000 V 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, leidžiama įvertinti matuojant jos varžą 2500 V įtampos megommetru. Elektros įrenginių izoliacijos varža megommetru matuojama 1 min.

31.  6,3 kV ir aukštesnės įtampos elektros įrenginių izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru.

32Elektros įrenginiai turi būti bandomi vadovaujantis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“. Veikiančiame elektros įrenginyje izoliacijos charakteristikos gali būti matuojamos tik naudojantis saugia įranga ir įrenginiais, apsaugančiais tikrinamojo įrenginio dalis nuo galimo pavojingo potencialo.

 

III SKYRIUS

SINCHRONINIAI GENERATORIAI, KOMPENSATORIAI IR KOLEKTORINIAI ŽADINTUVAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BANDYMŲ IR MATAVIMŲ NORMOS IR APIMTYS

 

33.     Bandymų ir matavimų normos bei apimtys, montuojant ir sumontavus sinchroninius generatorius ir kompensatorius (toliau – generatorius), remontuojant ir apžiūrint įrenginius bei tarp remontų, nustatytos Aprašo 34–122 punktuose.

34.     Mažesnės kaip 1000 kW galios ir 1000 V bei aukštesnės įtampos generatoriai turi būti bandomi tik Aprašo 37–65, 67–87 ir 99–103 punktuose nustatyta tvarka.

35.     Žemesnės kaip 1000 V įtampos visų galių generatoriai turi būti bandomi Aprašo 37–65, 67–68 ir 99–103 punktuose nustatyta tvarka.

36.     Remontuojamų generatorių apvijų bandymų normos ir apimtys nustatytos Aprašo 1 priede.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GENERATORIAUS IZOLIACIJOS TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS, NUSTATANT DŽIOVINIMO POREIKĮ

 

37.     Po apžiūros, techninės priežiūros arba suremontuoti generatoriai į elektros tinklą gali būti jungiami nedžiovinti. Generatoriai, neeksploatuoti ar suremontuoti, kai buvo keičiamos apvijos, gali būti jungiami nedžiovinti, jeigu statoriaus apvijų izoliacijos varža (R60”) ir absorbcijos koeficientas (R60”/R15”) yra ne mažesni nei nustatyti Aprašo 1 lentelėje.

38.     Sulitavus jungtis generatorius su gilzine izoliacija būtina džiovinti.

39.     Generatorius su dujine (ir orine) statoriaus apvijos aušinimo sistema iš naujo jungiant arba pakeitus statoriaus apvijas būtina įvertinti nuotėkio srovės priklausomybę nuo įtampos, kaip nustatyta Aprašo III skyriaus Ketvirtajame skirsnyje.

40.     Generatoriaus įmirkyta popierinė izoliacija džiovinama, jeigu tai numatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje.

41.     Generatorių rotoriai aušinami dujomis (oru arba vandeniliu) yra nedžiovinami, jeigu jų izoliacijos varža yra ne mažesnė už nustatytąją Aprašo 1 lentelėje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

GENERATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

42.  Generatorių izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio įtampos vertė yra nustatyta Aprašo 1 lentelėje.

43.  Statoriaus apvijų, aušinamų vandeniu, varža matuojama be vandens. Prieš matuojant izoliacijos varžą, aušinimo traktas turi būti prapūstas sausu, švariu suspaustu oru. Megommetro gnybtas „ekranas“ turi būti sujungtas su vandens surinkimo kolektoriais, izoliuotais nuo išorinės aušinimo sistemos. Galimybė matuoti izoliacijos varžą, neišleidus vandens iš apvijų, yra nustatyta Aprašo 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Sinchroninių generatorių, kompensatorių ir kolektorinių žadintuvų leidžiamosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficiento R60”/R15” vertės

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Bandymų ir matavimų kategorija

Megommetro įtampa, V

Leidžiamoji izoliacijos varža, MW

Pastabos

1.

Statoriaus apvija

P

2500/1000/

5002

Ne mažiau kaip 10 MW/kV vardinės linijinės įtampos

Atskirai tarp kiekvienos fazės arba atšakos ir kitų įžemintų fazių ir atšakų. R60’’/R15’’ vertės ne mažesnės kaip 1,3

 

 

P

2500

Pagal gamintojo techninę dokumentaciją

Distiliatui tekant per apvijas

 

 

R, A1

2500/1000/

5002

 

R60’’ ir R60’’/R15’’ nenormuojami, bet turi būti vertinami, sprendžiant, ar būtina džiovinti apvijas. Neturi būti didelio skirtumo tarp izoliacijos varžų bei absorbcijos koeficientų skirtingose fazėse ir atšakose, jei tokie skirtumai nebuvo nustatyti matuojant anksčiau, kai buvo panaši temperatūra

2.

Rotoriaus apvija

P, R, A1, M

1000

(leidžiama ir 500)

Ne mažesnė kaip 0,5 (aušinant vandeniu, kai apvija išdžiovinta)

Ne didesnės kaip 300 MW galios generatorius neryškiapoliais rotoriais tiesioginiu arba netiesioginiu apvijų aušinimu oru ir vandeniliu leidžiama pradėti eksploatuoti, kai izoliacijos varža ne mažesnė kaip 2 kW, esant +75°C temperatūrai, arba 20 kW, esant +20°C temperatūrai. Didesnės galios generatorius pradėti eksploatuoti galima, kai rotoriaus apvijos varža yra mažesnė nei 0,5 MW (esant +10–30°C), tik suderinus su gamintoju

 

 

P, R

1000

Pagal gamintojo techninę dokumentaciją

Distiliatui tekant apvijos aušinimo kanalais

3.

Generatoriaus žadinimo grandinės ir kolektorinis žadintuvas su prijungta aparatūra (be rotoriaus ir žadintuvo apvijų)

P, R, A1, M

1000

(leidžiama ir 500)

Ne mažesnė kaip 1,0

 

4.

Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo apvijos

P, R, A11

1000

 

Ne mažesnė kaip 0,5

 

5.

Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo inkaro ir kolektoriaus bandažai

P, R

1000

Ne mažesnė kaip 1,0

Kai inkaro apvija įžeminta

6.

Izoliuoti statoriaus suveržimo varžtai (kuriuos įmanoma išmatuoti)

P, R

1000

Ne mažesnė kaip 1,0

 

7.

Guoliai ir veleno riebokšliai

P, R

1000

Hidrogeneratorių ne mažesnė kaip 0,3; turbogeneratorių ir kompensatorių ne mažesnė kaip 1

Hidrogeneratorių veleno ir guolių riebokšliai matuojami, jei tai įmanoma konstruktyviai ir jei gamintojo techninėje dokumentacijoje nėra griežtesnių normų

8.

Difuzoriai, ventiliatorių skydai ir kiti generatoriaus statoriaus mazgai

P, R

500–1000

Pagal gamintojo techninę dokumentaciją

 

9.

Termojutikliai kartu su jungiamaisiais laidais, sumontuotais generatoriaus viduje:

P, R

 

 

Megommetro įtampa parenkama vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija

 

kai generatorius apvijos aušinamos tiesiogiai;

 

250 arba 500

Ne mažesnė kaip 1,0

 

 

– kai generatorius apvijos aušinamos netiesiogiai

 

500

Ne mažesnė kaip 0,5

 

10.

Galinis TGV turbogeneratorių statoriaus apvijos įvadas

P, R

2500

1000

Matuojamas prieš sujungiant įvadą su statoriaus apvija

 

Pastabos:

1. 1 Statoriaus, rotoriaus ir žadinimo tiesioginio aušinimo vandeniu sistemų izoliacijos varža per apžiūras matuojama tik tada, kai šiam tikslui nereikia atlikti specialių demontavimo darbų. Leidžiama matuoti neatjungus šynų.

2. 2 Kai apvijos vardinė įtampa iki 500 V, izoliacijos varža matuojama 500 V įtampos megommetru. Kai apvijos vardinė įtampa 500–1000 V, matuojama 1000 V įtampos megommetru. Kai apvijos vardinė įtampa aukštesnė kaip 1000 V, matuojama 2500 V įtampos megommetru.

 

 

1.   

44.  Izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficientų R60”/R15” leidžiamosios vertės, esant
+10 – +30 °C temperatūrai, pateiktos Aprašo 1 lentelėje.

45.  Temperatūrai esant aukštesnei kaip +30 °C, leidžiamoji kiekvieno +20 °C temperatūros padidėjimo intervalo izoliacijos varžos vertė turi būti 2 kartus sumažinta.

46.  Generatorių izoliacijos apvijų varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STATORIAUS APVIJŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS IŠLYGINTĄJA BANDOMĄJA ĮTAMPA, MATUOJANT NUOTĖKIO SROVĘ

 

47.  Prieš eksploatavimą (P bandymų ir matavimų kategorija) naujų generatorių statoriaus apvijos bandomos išlygintąja bandomąja įtampa:

47.1. 1,28 ´ 2,5 Uv – iki 6,6 kV įtampos generatorių;

47.2. 1,28 ´ (2 Uv + 3) – nuo 6,6 kV iki 20 kV įtampos generatorių;

47.3. 1,28 ´ (2 Uv + 1) – nuo 20 kV iki 24 kV įtampos generatorių;

47.4. 50 kV – TGV-300 turbogeneratorių.

48.  Eksploatuojant (R ir T bandymų ir matavimų kategorijos) išlygintąja bandomąja įtampa bandoma 5000 kW ir didesnės galios generatorių izoliacija.

49.  Kai eksploatuojami generatoriai bandomi išlygintąja bandomąja įtampa (R ir T bandymų ir matavimų kategorijos), jos vertė turi būti 1,6 karto aukštesnė negu 50 Hz dažnio bandomoji įtampa, bet ne aukštesnė kaip bandomoji įtampa prieš eksploatavimą. Tarp remontų išlygintosios bandomosios įtampos vertė nustatoma Technikos vadovo nurodymu. Nustatyta išlygintoji bandomoji įtampa gali būti sumažinta ne daugiau kaip 0,5 Uv, lyginant su bandomąja įtampa, kuri buvo nustatyta po paskutinio remonto. Vertinant bandymo rezultatus, nuotėkio srovė nenormuojama, tačiau analizuojant 1 min. jos kitimo nuo bandomosios įtampos pobūdį, srovių asimetrijas fazėse ar šakose, galima nustatyti atsiradusius defektus ir izoliacijos drėgnumo lygį.

50.  Sudarant nuotėkio srovės priklausomybę nuo įtampos, nuotėkio srovė turi būti matuojama ne mažiau kaip penkiems įtampos lygiams. Įtampos lygiai nuotėkio srovei registruoti turi būti keičiami apytikriai vienodu 0,5 Uv žingsniu. Kiekviename lygyje įtampa išlaikoma 1 min., registruojant nuotėkio srovę po 60 s (I60”), o generatoriaus priverstinai neaušinant ir po 15 s (I15”). Neproporcingas nuotėkio srovės sustiprėjimas, keliant bandomąją įtampą, ypač esant paskutiniams įtampos lygiams, arba nuotėkio srovės I60” nesusilpnėjimas, lyginant su nuotėkio srove I15”, reiškia vietinio defekto izoliacijoje požymį, jeigu jis pasireiškia vienoje fazėje, ir izoliacijos bendrąjį sudrėkimą, jeigu panaši proporcija nustatoma visose fazėse.

51.  Nuotėkio srovės priklausomybė nuo įtampos yra apibūdinama netiesiškumo koeficientu, kuris nustatomas:

 

;                                                                                     (1)

 

čia:

Ub – didžiausia bandomoji įtampos vertė (aukščiausias įtampos lygis);

U0 – pradinė mažiausia įtampos vertė (žemiausias įtampos lygis);

Ib ir I0 – nuotėkio srovių (I60”) vertės, išmatuotos įtampos lygiuose Ub ir U0.

 

52.     Jeigu išmatuota žemiausiame įtampos lygyje nuotėkio srovė yra silpnesnė kaip 10 mA, U0 ir I0 vertes leidžiama imti iš artimiausio kito įtampos lygio, kuriame nuotėkio srovė yra stipresnė kaip 10 mA. Naujų pradedamų eksploatuoti generatorių netiesiškumo koeficiento vertė turi būti ne didesnė kaip 3.

53.     Netiesiškumo koeficientas yra nevertinamas tada, kai visų įtampos lygių nuotėkio srovės vertė yra silpnesnė kaip 50 mA. Jeigu, nekeičiant įtampos per 1 min., užregistruojama, kad bet kurio įtampos lygio nuotėkio srovė padidėjo, tai gali būti defektas (ar sudrėkimas) net ir tada, kai šiame lygyje I60” < 50 mA. Siekiant išvengti vietinio izoliacijos perkaitimo, tekant nuotėkio srovei, bandyti leidžiama, įtampos lygiui esant:

53.1. 0,5 Uv srovė yra silpnesnė kaip 250 mA;

53.2. 1,0 Uv srovė yra silpnesnė kaip 500 mA;

53.3. 1,5 Uv ir aukštesniam srovė yra silpnesnė kaip 1000 mA.

54.     Vandeniu aušinamų generatorių statoriaus apvijų izoliacija išlygintąja bandomąja įtampa gali būti bandoma, jeigu leidžia jų konstrukcija.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

GENERATORIŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

55.     Izoliacijos 50 Hz dažnio bandomosios įtampos vertė parenkama pagal Aprašo 2 lentelę. Bandymo trukmė – 1 min.

56.  Generatoriaus statoriaus apvijų izoliacija remonto ir bandymų tarp remontų metu yra bandoma sustabdžius generatorių ir nuėmus galinius gaubtus, bet nenuvalius izoliacijos apnašų. TGV-300 („Elektrosila“) iki gamyklinio Nr. 02330 generatorių izoliacija (jeigu nebuvo keista apvija) bandoma nuvalius apnašas.

57.  Bandymo metu, nuėmus galinius gaubtus, turi būti stebimos turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių galinės apvijų dalys, o hidrogeneratorių galinės apvijų dalys – atidarius liukus.

58.  Naujo turbogeneratoriaus rotoriaus apvijų izoliacija turi būti bandoma, esant vardiniams rotoriaus sūkiams.

59.  Vandeniu aušinamo generatoriaus statoriaus apvijos izoliacija turi būti bandoma, kai aušinimo sistemoje cirkuliuoja distiliatas, kurio savitoji varža ne mažesnė kaip 100 kW·cm, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nėra kitų nurodymų.

60.  Generatorių pirmą kartą įjungiant ir iš dalies ar visiškai keičiant 10 kV ir aukštesnės įtampos generatorių apvijas, išbandžius izoliaciją 1 min, įtampa sumažinama iki vardinės ir nekeičiama dar 5 min, kad būtų galima įvertinti apvijų vainikinio išlydžio pobūdį. Atskiruose taškuose neturi būti matoma geltono ir rausvo švytėjimo, dūmų, bandažai neturi smilkti ir kt. Galimas žydras ir baltas švytėjimas.

61.  Prieš jungiant baigtą montuoti generatorių (turbogeneratoriui įdėjus rotorių ir uždėjus galinius gaubtus), būtina generatoriaus statoriaus apvijas išbandyti 50 Hz dažnio vardine Uv arba išlyginta 1,5 Uv įtampa. Bandymo trukmė – 1 min.

62.  Draudžiama tuo pačiu metu bandyti statoriaus apvijų ir kitų kartu esančių elementų izoliaciją bandomąja įtampa ir tikrinti generatoriaus korpuso sandarumą.

 

2 lentelė. Sinchroninių generatorių, kompensatorių ir kolektorinių žadintuvų izoliacijos bandymai 50 Hz dažnio bandomąja įtampa

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Bandymų ir matavimų kategorija

Generatoriaus charakteristika arba tipas

Bandomoji įtampa, kV

Pastabos

 

1.

Generatoriaus statoriaus apvija

P

Iki 1 MW galios, vardinė įtampa aukštesnė kaip 100 V

0,8(2Uv+1), bet ne žemesnė kaip 1,2

 

 

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa iki 3,3 kV

0,8(2Uv+1)

 

 

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 3,3–6,6 kV

0,8´2,5Uv

 

 

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 6,6–20 kV

0,8(2Uv+3)

 

 

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa per 20 kV

0,8(2Uv+1)

 

 

2.

Hidrogeneratoriaus statoriaus apvija, statoriaus dalių sujungimas sumontavus visą apviją ir izoliavus

P

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa iki 3,3 kV

2Uv+1

Jei statorius sumontuojamas vietoje, bet ne ant pamato, tai, iki statant ant jo, statorius bandomas vadovaujantis nuorodomis šios lentelės 2 eilutėje, o ant pamato pasta-tytas statorius bandomas vadovaujantis nuorodomis šios lentelės 1 eilutėje

 

 

jungtis

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 3,3–6,6 kV

2,5Uv

 

 

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa per 20 kV

2Uv+3

 

 

3.

Generatoriaus statoriaus apvija

R

Visų galių generatoriai

1,5–1,7 Uv, bet ne aukštesnė kaip bandomoji įtampa, pradedant eksploatuoti generatorių, ir ne žemesnė kaip 1 kV

150 MW ir didesnės galios turbogeneratorių su tiesiogiai aušinama statoriaus apvija bandomoji įtampa – 1,5 Uv. Kitų galių turbogeneratorių bandomoji įtampa – 1,5 Uv kasmetinių bandymų metu arba veikusių ilgiau kaip 10 metų Technikos vadovo nurodymu. Kai bandoma rečiau kaip 1 kartą per metus, bandomoji įtampa – 1,7 Uv, išskyrus 150 MW ir didesnės galios turbogeneratorius su tiesioginiu statoriaus apvijos aušinimu

 

T

Visų galių generatoriai

Vadovaujantis Technikos vadovo nurodymu

Jeigu nurodyta, bandomąją įtampą sumažinti ne daugiau kaip 0,2 Uv, būtina palyginti su įtampos verte, naudota remontuojant paskutinį kartą

 

4.

Ryškiapolio rotoriaus apvija

P

Visų galių generatoriai

8 Uv generatoriaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV ir ne aukštesnė kaip 2,8 kV

 

 

 

R

Visų galių generatoriai

6 Uv generatoriaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1 kV

 

5.

Neryškiapolio rotoriaus apvija

P

Visų galių generatoriai

1,0

Bandomoji įtampa nustatoma 1 kV, kai tai nepriešta-rauja gamintojo nurodytoms techninėms sąlygoms. Kai techninėse sąlygose nustatytos griežtesnės normos, bandomoji įtampa turi būti padidinta

6.

Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo apvijos

P

Visų galių generatoriai

8 Uv generatoriaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV ir ne aukš-tesnė kaip 2,8 kV

Tarp apvijos ir korpuso, tarp apvijos ir bandažų

 

 

R

Visų galių generatoriai

1,0

Tarp apvijos ir korpuso, tarp apvijos ir bandažų

7.

Žadinimo grandinės

P, R

Visų galių generatoriai

1,0

 

8.

Žadinimo reostatas

P, R

Visų galių generatoriai

1,0

 

9.

Lauko gesinimo grandinės rezistorius ir LGA

P, R

Visų galių generatoriai

2,0

 

10.

Galinis statoriaus apvijos įvadas

P, R

TGV-200

TGV-200M1

31,01, 34,52

Bandoma prieš sumontuojant galinius turbogeneratoriaus įvadus

 

 

 

TGV-300, TGV-500

39,01, 43,02

 

 

Pastabos:

1. 1 Galinių išvadų, kartu su statoriaus apvijos izoliacija išbandytų gamykloje.

2. 2 Rezervinių galinių išvadų, prieš juos sumontuojant turbogeneratoriuje.

 

 

 

63.  Kontroliniai izoliacijos bandymai 50 Hz dažnio bandomąja įtampa atliekami uždėjus galinius gaubtus, juos užsandarinus ir prileidus į statorių inertinių dujų arba vandenilio iki vardinio slėgio. Būtina patikrinti dujų sudėtį, kad įsitikinti, ar jos nėra sprogios, jeigu izoliacijos bandymai atliekami, kai statoriuje yra vandenilis.

64.  Bandant visiškai sumontuoto generatoriaus statoriaus apvijas, būtina atidžiai stebėti srovės ir įtampos kitimą bandomosios apvijos grandinėje ir akustiškai patikrinti korpusą. Bandymo metu pastebėjus žymių pokyčių ir nuokrypių nuo normalaus režimo, bandymą būtina nutraukti ir pakartoti nuėmus gaubtus. Taip pat turi būti bandoma ir profilaktiškai, jeigu remontuojama nenuėmus galinių gaubtų.

65.  Bandant generatoriaus apvijų izoliaciją, būtina pasirūpinti priešgaisrinės saugos priemonėmis.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GENERATORIŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

66.     Generatoriaus varža nuolatinei srovei turi būti matuojama generatoriui esant aplinkos temperatūros. Varžų vertės turi būti perskaičiuotos, kai yra vienoda temperatūra. Varžų verčių leidžiamųjų nuokrypių normos pateiktos Aprašo 3 lentelėje.

 

3 lentelė. Sinchroninių generatorių, kompensatorių ir kolektorinių žadintuvų apvijų varžų verčių leidžiamųjų nuokrypių normos

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Bandymų ir matavimų kategorija

Norma

Pastabos

1.

Statoriaus apvija

P, R

Apvijų varžų vertės negali skirtis daugiau kaip 2 %, atšakų – 5 %. Tų pačių atšakų ir fazių varžos nuo pradinių reikšmių negali skirtis daugiau kaip 2 %

Kiekviena atšaka ir fazė matuojama atskirai. Lygiagrečių atšakų varžos matuojamos, jei tai galima atlikti konstruktyviai. Atskirų tipų elektros mašinų (generatorių, žadinimo sistemų, mažų generatorių) atskirų atšakų ir fazių varžų skirtumas turi atitikti gamintojo normas

2.

Rotoriaus apvija

P, R

Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės gali skirtis ne daugiau kaip 2 %

Ryškiapolių rotorių, kai varžos skirtumas didesnis kaip 2 %, kiekvieno poliaus varža matuojama atskirai

3.

Kolektorinio žadintuvo žadinimo apvijos

P, R

Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės gali skirtis ne daugiau kaip 2 %

 

4.

Žadintuvo inkaro apvija (tarp kolektorinių plokštelių)

P, R

Išmatuotos varžos vertė gali skirtis ne daugiau kaip 10%, išskyrus atvejus, kai tai lemia jungimo schema

 

5.

Lauko gesini-mo varža, žadinimo reostatai

P, R

Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės vertės gali skirtis ne daugiau kaip 10 %

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ROTORIAUS APVIJOS PILNUTINĖS VARŽOS MATAVIMAS

 

67.  Rotoriaus apvijos pilnutinės varžos matavimų tikslas – išaiškinti galimą rotoriaus apvijų susijungimą tarp vijų. Neryškiapolių rotorių matuojama visos apvijos varža, o ryškiapolių rotorių –kiekvieno poliaus atskirai arba dviejų polių kartu. Matuojant, vienai vijai tenkanti įtampa turi būti 3 V, o visų vijų – ne aukštesnė kaip 200 V įtampa.

68Neryškiapolių rotorių apvijų varžos vertė nustatoma trijuose-keturiuose skirtinguose sūkių lygiuose, iš jų – ir vardinio sūkių skaičiaus, ir nesisukančio rotoriaus, išlaikant nekintančius srovę arba įtampą. Polių arba polių porų varža matuojama tik kai rotorius nesisuka. Matavimų rezultatai su ankstesnių matavimų duomenimis gali būti palyginti tik esant toms pačioms sąlygoms (įdėtas ar išimtas rotorius, atvira arba sujungta statoriaus apvija), tos pačios įtampos arba srovės vertės (taikoma R ir T bandymų ir matavimų  kategorijoms). Apvijose galimi susijungimai tarp vijų, kai matavimo rezultatų nuokrypis nuo anksčiau išmatuotųjų arba nuo vidutinės išmatuotosios polių varžos vertės didesnis kaip 3–5 %, taip pat, kai keičiantis sūkių skaičiui varža šuoliškai sumažėja. Galutinės išvados dėl galimo vijų susijungimo daromos iš trumpojo jungimo charakteristikos, lyginant ją su ankstesnių matavimų rezultatais. Gali būti naudojami ir kiti metodai (indukcijos pulsacijos oro tarpelio tarp rotoriaus ir statoriaus, kintamosios įtampos pasiskirstymas atitinkamų polių vijose, specialių impulsinių prietaisų naudojimas).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GENERATORIŲ ORO TARPO MATAVIMAS

 

69.  150 MW ir didesnės galios su tiesioginio vijų aušinimo sistema turbogeneratorių oro tarpai tarp statoriaus ir rotoriaus diametraliai priešingose pusėse gali skirtis vienas nuo kito ne daugiau kaip ±% vidutinės tarpo vertės; visų kitų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių, – ±10 %; hidrogeneratorių, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatyti griežtesni reikalavimai, – ±20 % (taikoma R ir P bandymų ir matavimų kategorijoms).

70.  Oro tarpai tarp 300 MW galios turbogeneratorių žadintuvų polių ir žadintuvo inkaro diametraliai priešingose pusėse vienas nuo kito gali skirtis ne daugiau kaip ±% vidutinės vertės; visų kitų generatorių žadintuvų, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatytos kitos normos, – ±10 % (taikoma R ir P bandymų ir matavimų  kategorijoms).

71.  Prieš pradedant eksploatuoti ryškiapoles elektros mašinas (generatorius ir žadintuvus), oro tarpus reikia matuoti po visais poliais. Turi būti nustatyta daugiapolio generatoriaus ištekinimo forma, oro tarpą matuojant po tuo pačiu poliumi kiekvieną kartą pasukus rotorių į kitą polių dalijimo poziciją ir matuojant oro tarpą tame pačiame statoriaus taške. Matavimo rezultatai sulyginami su ankstesniais bandymo duomenimis. Kai rezultatai skiriasi daugiau kaip 20 %, reikia atsižvelgti į gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

GENERATORIAUS CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

72.  Bandymo metu gautos trifazio trumpojo jungimo charakteristikos nuokrypis nuo gamintojų nustatytų charakteristikų negali būti didesnis už leidžiamąsias matavimo paklaidas (taikoma R ir P bandymų ir matavimų kategorijoms).

73.  Jeigu trifazio trumpojo jungimo charakteristikos nuokrypis yra didesnis už leidžiamą ir ji yra žemiau pradinės vertės, tai rodo trumpąjį jungimą apvijose.

74.  Prieš eksploatavimą bandant generatorių, veikiantį bloke su transformatoriumi, trifazio trumpojo jungimo charakteristika nenustatoma, jeigu ji buvo nustatyta gamintojo ir yra bandymo protokolas.

75.  Sumontavus ar suremontavus, jei buvo keičiamos statoriaus ar rotoriaus apvijos, generatorių, veikiantį bloke su transformatoriumi, turi būti nustatyta viso bloko trifazio trumpojo jungimo charakteristika (trumpikliai turi būti sumontuoti už transformatoriaus).

76.  Gautoji generatoriaus bloko trifazio trumpojo jungimo charakteristika, palyginimui su gamintojo, turi būti perskaičiuota vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija.

77.  Generatoriaus, prijungto prie šynų, trifazio trumpojo jungimo charakteristika turi būti nustatoma sumontavus ir kiekvieną kartą suremontavus, o generatoriaus, veikiančio bloke su transformatoriumi, – suremontavus, jei buvo keičiamos statoriaus ar rotoriaus apvijos.

78.  Sinchroninio be įsukančiojo elektros variklio kompensatoriaus trifazio trumpojo jungimo charakteristika (jeigu ji nebuvo gamintojo nustatyta) nustatoma savistabdos metu, jį sumontavus ar suremontavus ir pakeitus rotoriaus apvijas. Charakteristika nustatoma silpninant žadinimo srovę. Pradedama nuo stipriausios srovės kai turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių įtampa yra 1,3 Uv, o hidrogeneratorių – 1,5 Uv.

79.  Turbogeneratorių ir hidrogeneratorių tuščiosios veikos charakteristika nustatoma, pradedant nuo vardinės žadinimo srovės ir mažesnio sūkių dažnio. Tuščiosios veikos charakteristiką leidžiama nustatyti savistabdos metu su sąlyga, kad statoriaus apvijų įtampa bus ne aukštesnė kaip 1,3 Uv. Sinchroninių kompensatorių, veikiančių viename bloke su transformatoriumi, tuščiosios veikos charakteristika nustatoma visam blokui, bandant sinchroninis kompensatorius sužadinamas iki 1,15 Uv.

80.  Nuo transformatoriaus atjungto generatoriaus tuščiosios veikos charakteristika nenustatoma tik tada, jeigu ji buvo nustatyta gamykloje ir yra atitinkami tuščiosios veikos bandymo protokolai. Jei nėra bandymo protokolų, tuščiosios veikos charakteristiką nustatyti būtina pagal Aprašo 79 punktą.

81.  Generatoriaus, veikiančio bloke su transformatoriumi, tuščiosios veikos charakteristika turi būti nustatoma, pakeitus rotoriaus arba statoriaus apvijas.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

STATORIAUS APVIJOS TARPVIJINĖS IZOLIACIJOS BANDYMAS

 

82.  Eksploatuojant generatorius ir sinchroninius kompensatorius statoriaus apvijos tarpvijinė izoliacija bandoma suremontavus, kai visiškai ar iš dalies buvo keičiamos statoriaus apvijos (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai), arba juos sumontavus prieš eksploatavimą (taikoma P bandymų ir matavimų  kategorijai). Jei generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai prieš sumontavimą buvo išbandyti gamykloje ir yra atitinkami protokolai, tarpvijinė izoliacija nebandoma.

83.  Bandoma tuščiosios veikos režimu (sinchroninių kompensatorių – savistabdos metu), didinant įtampą iki 1,3 Uv – turbogeneratoriams ir sinchroniniams kompensatoriams, iki 1,5 Uv – hidrogeneratoriams.

84.  Bandymo trukmė, kai įtampa aukščiausia, – 5 min, o hidrogeneratorių su strypine apvija – 1 min.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

KOLEKTORINIO ŽADINTUVO CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

85.     Kolektorinio žadintuvo tuščiosios veikos charakteristika nustatoma iki aukščiausios arba iki gamintojų nustatytos įtampos vertės (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

86.     Apkrovos charakteristika nustatoma, kai generatoriaus rotorius apkraunamas ne mažesne už vardinę generatoriaus žadinimo srove (taikomas P bandymų ir matavimų kategorijai).

87.     Charakteristikų nuokrypis nuo gamintojo arba anksčiau išmatuotų charakteristikų galimas tik paklaidos ribose.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

STATORIAUS MAGNETOLAIDŽIO (GELEŽIES) BANDYMAS

 

88.  Pirmą kartą bandomi tų generatorių magnetolaidžiai, kurie naudoti ilgiau kaip 15 metų ir kurių galia 12 MW ir didesnė. Vėliau turbogeneratorių magnetolaidžiai bandomi kas 8 metus, o hidrogeneratorių – kai išimamas rotorius (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

89.  Neeiliniai bandymai atliekami, kai pažeistas magnetolaidis, iš dalies arba visiškai keičiant apvijų tvirtinimą grioveliuose ir dalinai ar visiškai keičiant statoriaus apvijas po jų įtvirtinimo (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

90.  12 MW ir mažesnės galios generatorių magnetolaidis bandomas keičiant apvijas, remontuojant magnetolaidį arba pagal Technikos vadovo nustatytą tvarką, bet ne rečiau kaip kartą per 10 metų.

91.  Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai, turintieji netiesioginio apvijų aušinimo sistemą, yra bandomi, statoriaus nugarėlėje sudarant 1±0,1 T indukciją. Generatoriai tiesiogiai aušinama apvija ir visi turbogeneratoriai, pagaminti po 1977 m. liepos 1 d. (pagal GOST-ą), bandomi sudarant 1,4±0,1 T indukciją. Bandymų trukmė, esant 1 T indukcijai – 90 min, o esant 1.4 T indukcijai – 45 min.

92.  Jeigu bandymų metu nustatyta indukcijos vertė skiriasi nuo vardinės vertės 1,0 ar 1,4 T, tai bandymų trukmė turi keistis ir lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje patikslinami taip:

 

   arba       ;                                         (2)

arba      ;                                          (3)

              arba      ,                                                   (4)

 

čia:

Bb – indukcija, nustatyta bandymo metu, T;

tb – bandymo trukmė, min;

Pb – nustatyti nuostoliai, kai indukcija Bb, W;

P1,0  ir P1,4 nuostoliai magnetolaidyje, W, perskaičiuoti esant 1,0 ir 1,4 T indukcijai;

DP1,.0 ir DP1,.4 – lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje, W/kg perskaičiuoti esant 1,0 ir 1,4 T indukcijai;

G – magnetolaidžio svoris, kg.

 

93.  Infraraudonųjų spindulių matavimo įtaisais ar termoporomis nustatomas generatorių didžiausias dantų perkaitimas (temperatūros padidėjimas bandymo metu, palyginti su pradine temperatūra) ir didžiausias atskirų dantų įšilimo skirtumas neturi būti didesnis kaip +25 ir +15 °C (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

94.     Bandymo metu turi būti matuojama generatorių magnetolaidžio dalių sudūrimo vietose temperatūra, kurių statorių magnetolaidis yra sumontuotas iš atskirų dalių. Bandymo metu temperatūra gali padidėti ne daugiau kaip +25 °C, palyginus su pradine temperatūra.

95.     Lyginamieji nuostoliai, palyginti su pradiniais duomenimis, magnetolaidyje gali skirtis ne daugiau kaip 10 %. Jeigu šių duomenų nėra, lyginamieji nuostoliai neturi būti didesni už nustatytuosius Aprašo 4 lentelėje.

 

4 lentelė. Leidžiamieji lyginamieji magnetolaidžio nuostoliai

 

Eil.

Plieno rūšis

Leidžiamieji lyginamieji nuostoliai, W/kg, kai

Nr.

Naujos žymos

Senos žymos

B=1,0 T

B=1,4 T

1.

1511

Ė 41

2,0

4,0

2.

1512

Ė 42

1,8

3,6

3.

1513

Ė 43

1,6

3,2

4.

1514

Ė 43A

1,5

2,9

 

Plieno segmentų valcavimo kryptis išilgai šerdies nugarėlės (skersai dantų)

5.

3412

Ė 320

1,4

2,7

6.

3413

Ė 330

1,2

2,3

 

Plieno segmentų valcavimo kryptis skersai šerdies nugarėlės (išilgai dantų)

7.

3412

Ė 320

1,7

3,3

8.

3413

Ė 330

2,0

3,9

 

Pastaba. Ar generatorius, veikiančius ilgiau kaip 30 metų, esant nuostoliams, didesniems už nurodytuosius Aprašo 88–95 punktuose ir 4 lentelėje, galima toliau eksploatuoti, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų veikimą, sprendžia Technikos vadovas, įvertinęs visus prieš tai atliktus bandymus ir matavimus.

 

Tryliktasis SKIRSNIS

GENERATORIAUS INDUKTYVIOSIOS VARŽOS IR LAIKO PASTOVIŲJŲ NUSTATYMAS

 

96.     Generatoriaus induktyviosios varžos ir laiko pastoviosios nustatomos vieną kartą prieš pradedant eksploatuoti eksperimentinį naujo tipo generatorių, jeigu šių parametrų nebuvo galima nustatyti gamyklos stende (didelių gabaritų hidrogeneratoriams sumontuotiems jų įrengimo vietoje) (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

97.     Generatoriaus induktyvioji varža ir laiko pastovioji nustatomos vieną kartą, kai generatorius remontuojamas, rekonstruojamas ar modernizuojamas, jeigu dėl konstrukcinių pakeitimų ar kitokių priežasčių šie parametrai galėjo pakisti (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

98.     Nustatytos induktyviųjų varžų ir laiko pastoviųjų vertės įvertinamos, vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

GENERATORIAUS IR ŽADINTUVO MAZGŲ VIBRACIJOS MATAVIMAS

 

99.  Generatoriaus ir žadintuvo mazgų vibracijos parametrų (švytavimų amplitudė, dviguba švytavimo amplitudė) vertė, kai įrenginys veikia vardinių sūkių dažniu, neturi būti didesnė už nustatytąsias Aprašo 5 lentelėje.

100. Generatoriaus statoriaus apvijų, jų tvirtinimo sistema ir statoriaus šerdies eksploatavimo techninė būklė nustatoma pagal apžiūros rezultatus remontuojant. Suradus defektą, dėl mechaninių dalių sąveikos turi būti išmatuota  apvijų ir šerdies galų vibracija.

101. Eksploatuojamų hidrogeneratorių atraminių ir plieninių konstrukcijų, statoriaus apvijų galūnių apžiūra ir vibracijos matavimas turi būti atlikti, vadovaujantis LST EN 60034-14 „Sukiosios elektros mašinos. 14 dalis. Tam tikrų elektros mašinų su 56 mm ir ilgesniais velenais mechaninė vibracija. Vibracijos matavimas, įvertinimas ir ribinės vertės“.

102. Sinchroninių kompensatorių, kurių vardinis sūkių dažnis – 750–1000 aps./min, guolių vibracijos amplitudė turi būti mažesnė kaip 80 mm, o vibracijos vidutinis kvadratinis greitis – 2,2 mm×s-1.

103. Vibracijos parametrai turi būti išmatuoti prieš pradedant eksploatuoti sumontuotą kompensatorių, o vėliau –Technikos vadovo nurodymu.

 

 

5 lentelė. Ribinės generatorių ir jų žadintuvų vibracijos parametrų vertės

 

Eil.

Nr.

Kontroliuojamas mazgas

Bandymų ir matavimų kategorija

Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams, aps./min

Pastabos

<100

100 ≤ 187,5

187,5 ≤ 375

375≤ 750

1500

3000

1.

Turbogeneratorių ir žadintuvų guoliai, vertikalių hidro-generatorių kryžmės su įmontuotais kreipiančiaisiais guoliais

P, R

M4

180

150

100

70

501

301

Turbogeneratorių, žadintuvų ir vertikaliųjų hidrogeneratorių guolių vibracija matuojama ant viršutinio guolio dangtelio vertikalia, o prie jungties – ašine ir skersine kryptimis. Vertikalių hidrogeneratorių šios vibracijos vertės priskiriamos horizontalioms ir vertikalioms kryptims

2.

Turbogeneratoriaus rotorių kontaktiniai žiedai

P, R, M

200

300

Vibracija matuojama horizontalia ir vertikalia kryptimis

3.

Turbogeneratoriaus statoriaus korpusas:

 

 

 

 

 

 

 

 

– su standžia statoriaus šerdies pakaba

P, R

 

 

 

 

30

 

 

– be standžios statoriaus šerdies pakabos

P, R

40

60

Vibracija matuojama pjūvyje radialine kryptimi, kiek galima arčiau šerdies vidurio

4.

Hidrogeneratoriaus statoriaus šerdis

P, R

30 (50)2

80

30 (50)2

80

30 (50)2

80

30 (50)2

80

Eksploatuojant matuojama 20 MW ir didesnės galios hidrogeneratorių vibracija, kai nustatoma nepatenkinama šerdies tvirtinimo mazgų techninė būklė, atsiradus kontaktinei korozijai ir pan., bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4–6 metus. Vibracija matuojama šerdžių sektorių nugarėlėse radialine kryptimi iš abiejų sujungimo pusių ir 4–6 taškuose esant žiedinei šerdžiai

5.

Hidrogeneratoriaus apvijos galūnės

P, R

503

503

503

503

Apvijos vibracija nustatoma, pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo galingesnius kaip 300 MVA hidrogeneratorius ir 100 MVA generatorius–variklius.

Eksploatuojant, matuojama 50 MW ir didesnės galios hidrogeneratorių vibracija, kai pastebėtos pleištų ir bandažų atsipalaidavimo zonos, izoliacijos prasitrynimo vietos

6.

Hidrogeneratoriaus apvijos galūnės

P, R

503

503

503

503

Dažnas vandens tekėjimas (generatorių, aušinamų vandeniu), bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4–6 metus.

Vibracija matuojama radialine ir tangentine kryptimis ant galvučių ir ant išėjimų iš griovelių ne mažiau kaip 10 apvijos sekcijų

 

Pastabos:

1. 1 Laikinai, kol turbogeneratoriuje bus įrengta vibracijos matavimo ir kontrolės aparatūra. Esant tokiai aparatūrai vibracijos greičio vidutinė kvadratinė vertė, pradedant eksploatuoti sumontuotą ar suremontuotą turbogeneratorių, neturi viršyti 2,8 mm×s–1 vertikalia ir skersine kryptimis ir 4,5 mm×s–1 – išilgine kryptimi. Tarp remontų vibracija neturi viršyti 4,5 mm×s–1.

2. 2 Skaitiklyje vibracijos vertė 100 Hz dažniu apkrovos režimu (karšta šerdis) ir skliausteliuose – tuščiosios veikos režimu sužadinus (šalta šerdis), vardiklyje – žemo dažnio poliharmoninė vibracija tuščiosios veikos ir apkrovos režimu.

3. 3 100 Hz vibracija, perskaičiuota vardiniam režimui.

4. Tarp remontų vertikaliojo hidrogeneratoriaus viršutinės ir apatinės kryžmių vibracija, jei ant jų sumontuoti kreipiamieji guoliai, neturi viršyti:

4.1. 6 lentelėje nustatytų ribinių verčių:

 

6 lentelė. Vertikaliojo hidrogeneratoriaus viršutinės ir apatinės kryžmių vibracijų ribinės vertės tarp remontų

 

Eil. Nr.

Hidrogeneratoriaus techniniai parametrai

Ribinės vertės

 

1.

 

Hidrogeneratoriaus rotoriaus sukimosi dažnis, aps. / min

 

60 ir mažesnis

 

150

 

300

 

428

 

600

2.

Leidžiamosios vibracijos vertė, mm

0,18

0,16

0,12

0,10

0,08

 

4.2. atraminio korpuso arba svorį laikančios hidrogeneratoriaus kryžmės vertikali vibracija įvairiems jos dažniams turi neviršyti 7 lentelėje nustatytų ribinių verčių:

 

7 lentelė. Atraminio korpuso arba svorį laikančios hidrogeneratoriaus kryžmės vertikalios vibracijos ribinės vertės

 

Eil. Nr.

Hidrogeneratoriaus techniniai parametrai

Ribinės vertės

1.

Vibracijos dažnis, Hz

1 ir mažesnis

3

6

10

16

30 ir didesnis

2.

Leidžiamosios vibracijos vertė, mm

0,18

0,15

0,15

0,08

0,06

0,04

 

 

PENKioliktasis SKIRSNIS

DUJŲ AUŠINTUVŲ BANDYMAS HIDRAULINIU SLĖGIU

 

104. Bandomasis dujų aušintuvų hidraulinis slėgis turi būti dvigubai didesnis už didžiausią galimą darbo metu slėgį, bet ne mažesnis kaip: turbogeneratorių ir hidrogeneratorių, aušinamų oru – 0,3 MPa; TGV serijos turbogeneratorių – 0,6 MPa; TVV vieningos serijos turbogeneratorių – 0,8 MPa; visų kitų vandeniliu aušinamų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių – 0,5 MPa (taikoma P ir R bandymų ir matavimų  kategorijoms).

105. Dujų aušintuvų bandymo hidrauliniu slėgiu trukmė – 30 min. Bandant turi būti palaikomas pastovus slėgis ir netekėti vanduo.

 

ŠEŠioliktasis SKIRSNIS

STATORIAUS APVIJŲ, AUŠINAMŲ VANDENIU, SISTEMOS SANDARUMO TIKRINIMAS

 

106. Statoriaus apvijų, aušinamų vandeniu, sistemos kartu su kolektoriais ir jungiamosiomis žarnomis sandarumas tikrinamas hidrauliniais bandymais naudojant kondensatą ar nudruskintą vandenį. Bandymų metu per aušinimo sistemą 12–16 valandų varinėjamas karštas (+60–80 °C) vanduo (sistema per šį laikotarpį turi būti 2–3 kartus ataušinta ir pašildyta) (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

107. Statoriaus apvijų aušinimo sistemos sandarumo bandymų trukmė – 24 valandos. Ar statoriaus apvijų aušinimo sistema sandari, tikrinama pertekliniu statišku vandens slėgiu:

107.1. 0,8 MPa – elektros mašinų, kurių fluoroplastinių jungiamųjų žarnų išorinis skersmuo 28 mm (Dvid = 21 mm);

107.2. 1 MPa – kai išorinis skersmuo 21 mm (Dvid = 15 mm), jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatyti griežtesni reikalavimai.

108. Bandymo metu slėgio kritimas, nesikeičiant temperatūrai, negali būti didesnis kaip 0,5 %. Baigiant bandyti būtina atidžiai apžiūrėti apvijas, kolektorių, žarnas, sujungimo vietas ir įsitikinti, ar nesisunkia vanduo.

109. Jeigu hidraulinio bandymo rezultatai nepatenkinami, o nuotėkio vietos nustatyti nepavyksta, aušinimo sistemą būtina prapūsti sausu oru, o paskui suspausto oro ir freono-12 mišiniu. Tada sistemos sandarumas tikrinamas nuotėkio ieškikliu.

 

septynioliktasis SKIRSNIS

ROTORIAUS, STATORIAUS, DUJŲ–ALYVOS SISTEMOS IR SUMONTUOTO GENERATORIAUS KORPUSO SANDARUMO DUJOMS TIKRINIMAS

 

110. Prieš pripildant generatoriaus korpusą vandeniliu, į veleno sandarinimo sistemą turi būti įpilta alyvos. Generatoriaus korpuso ir dujų–alyvos sistemos sandarumas dujoms Technikos vadovo nurodymu tikrinamas suspaustu oru, kurio slėgis toks pat kaip ir vardinis vandenilio slėgis generatoriui veikiant. Bandymo trukmė – 24 val.

111.   Oro nuotėkio per parą procentinė vertė apskaičiuojama:

 

;                              (5)

 

čia:

Pp ir Pg – vandenilio absoliutinis slėgis aušinimo sistemoje pradedant ir baigiant bandymą, MPa;

 ir  – temperatūra oro generatoriaus korpuse pradedant ir baigiant bandymą, °C.

 

Pastaba. Pagal šią formulę apskaičiuotas oro nuotėkis per parą neturi būti didesnis kaip 1,5 %.

 

aštuonioliktasis SKIRSNIS

GENERATORIUJE VANDENILIO NUOTĖKIO PER PARĄ NUSTATYMAS

 

112.  Generatoriuje vandenilio nuotėkis per parą, apskaičiuotas pagal Aprašo 111 punkte pateiktą formulę, neturi būti didesnis kaip 5 %, o suvartojimas per parą, įvertinus ir kiekį, reikalingą vandenilio švarumui išlaikyti – ne didesnis kaip 10 % bendrojo vandenilio kiekio generatoriuje, esant vardiniam slėgiui (taikoma P, R, A, ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

113.  Sinchroniniame kompensatoriuje vandenilio nuotėkis per parą turi būti ne didesnis kaip 5 % bendrojo dujų kiekio jame.

 

devynioliktasis SKIRSNIS

Į GENERATORIŲ PATENKANČIO VANDENILIO ŠVARUMO KONTROLINĖ ANALIZĖ

 

114.  Vandenilyje, tiekiamame į generatorių, deguonies gali būti ne daugiau kaip 0,5 % jo bendro tūrio (taikoma P, R, A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

DVIDEŠIMTasis SKIRSNIS

BUFERINIO BAKO IR ALYVOS TIEKIMO TARPIKLIŲ SISTEMOS HIDRAULINIAI BANDYMAI

 

115.  Buferinio bako ir alyvos tiekimo tarpiklių sistemos hidrauliniai bandymai atliekami vandeniliu aušinamų generatorių buferiniame bake ir alyvos tiekimo tarpiklių sistemoje, generatoriaus korpuse sukeliant 1,5 karto didesnį, palyginti su darbiniu dujų slėgiu, alyvos slėgį (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

116.  Alyvos tiekimo į tarpiklius vamzdynai iki slėgio perkryčio reguliatoriaus ir pats reguliatorius bandomi alyvos slėgiu, 1,25 karto didesniu, negu alyvos tiekimo šaltinių sukeltas didžiausias leidžiamas darbinis slėgis. Buferinio bako ir alyvos tiekimo tarpiklių sistemos hidraulinio bandymo trukmė – 3 min.

 

DVIDEŠIMT pirmasis SKIRSNIS

TGV TURBOGENERATORIŲ STATORIAUS APVIJOS GALINIŲ IŠVADŲ BANDYMAS

 

117.  Be bandymų, nustatytų Aprašo 1 ir 2 lentelėse, TGV serijos turbogeneratorių statoriaus apvijų galiniai išvadai su kondensatorine stiklo epoksidine izoliacija turi būti išbandyti, vadovaujantis Aprašo 118–120 punktais.

118.  TGV serijos turbogeneratorių statoriaus apvijų galinių išvadų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd matuojamas prieš įdedant galinį išvadą į turbogeneratorių. Matuojant turi būti 10 kV įtampa, o aplinkos temperatūra – ±10 °C nuo +20 °C standartizuotos aplinkos temperatūros (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijoms).

119.  Sumontuoto galinio įvado izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė negali būti didesnė negu 1,3 karto išmatuotosios gamykloje vertės. Matuojamo išvado izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd be porcelianinio apvalkalo vertė negali būti didesnė kaip 3 %.

Eksploatuojant nebūtina matuoti galinių išvadų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd, jo vertė nenormuojama.

120.  TGV serijos turbogeneratorių statoriaus apvijų galinių išvadų sandarumas dujoms tikrinimas 0,5 MPa suspausto oro slėgiu, jeigu: galinių išvadų sandarumas dujoms gamintojo buvo bandytas 0,6 MPa slėgiu (taikoma P ir R bandymų ir matavimų  kategorijoms). Galinis išvadas bandymą išlaiko, jeigu, bandant 0,3 MPa slėgiu, slėgis nenukrinta daugiau kaip 0,5 mm Hg st./h.

 

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

STATORIAUS APVIJOS IZOLIACIJOS TECHNINĖS BŪKLĖS KONTROLĖ MATUOJANT DALINIŲ IŠLYDŽIŲ LYGĮ

 

121.  Statoriaus apvijų izoliacijos techninei būklei ir apvijų tvirtinimo grioveliuose kokybei įvertinti tikslinga išmatuoti 5 MW ir didesnės galios generatorių dalinių išlydžių lygį, sustabdytam rotoriui šuoliškai didinant įtampą nuo 1 kV iki vardinės fazinės generatoriaus įtampos (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

122.  Izoliacijos techninės būklės įvertinimo kriterijai dalinių išlydžių lygio atžvilgiu yra individualūs kiekvienam generatorių tipui ir priklauso nuo matavimui naudoto metodo. Nustačius didesnį už leidžiamą dalinių išlydžių lygį, būtina nustatyti ir pašalinti jų šaltinį grioveliuose.

 

IV SKYRIUS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ IZOLIACIJOS TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

 

123.     Nedžiovintos nuolatinės srovės elektros mašinos jungiamos į tinklą tada, kai:

123.1. nuolatinės srovės iki 500 V įtampos elektros mašinų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė už nustatytą Aprašo 8 lentelėje;

123.2. nuolatinės srovės aukštesnės nei 500 V įtampos elektros mašinų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė už nustatytą Aprašo 6 lentelėje, o absorbcijos koeficientas R60”/R15” – ne mažesnis už 1,2.

 

8 lentelė. Mažiausios leidžiamosios nuolatinės srovės elektros mašinų apvijų izoliacijos varžos

 

 

Eil. Nr.

 

Apvijos temperatūra, °C

 

Izoliacijos varžos R60’’, MW,

 

esant vardinei elektros mašinos įtampai, V

 

 

 

 

 

230

 

460

 

650

 

750

 

900

 

1.

 

+10

 

2,7

 

5,3

 

8,0

 

9,3

 

10,8

 

2.

 

+20

 

1,85

 

3,7

 

5,45

 

6,3

 

7,5

 

3.

 

+30

 

1,3

 

2,6

 

3,8

 

4,4

 

5,2

 

4.

 

+40

 

0,85

 

1,75

 

2,5

 

2,9

 

3,5

 

5.

 

+50

 

0,6

 

1,2

 

1,75

 

2,0

 

2,35

 

6.

 

+60

 

0,4

 

0,8

 

1,15

 

1,35

 

1,6

 

7.

 

+70

 

0,3

 

0,5

 

0,8

 

0,9

 

1,0

 

8.

 

+75

 

0,22

 

0,45

 

0,65

 

0,75

 

0,9

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

124.  Nuolatinės srovės elektros mašinų apvijų izoliacijos varža (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų  kategorijoms):

124.1. kai apvijų vardinė įtampa iki 500 V, matuojama 500 V įtampos megommetru;

124.2. kai vardinė įtampa aukštesnės negu 500 V, matuojama 1000 V įtampos megommetru;

124.3. eksploatuojant matuojama kartu su prijungtomis grandinėmis ir kabeliais;

124.4. turi būti ne mažesnė už nustatytą Aprašo 6 lentelėje.

125.  Nuolatinės srovės elektros mašinų bandažų izoliacijos varža (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų  kategorijoms):

125.1. matuojama tarp korpuso ir apvijų;

125.2. išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

126.  Izoliacijos bandomosios įtampos vertė nustatoma vadovaujantis Aprašo 9 lentelės duomenimis. Izoliacijos bandymo 50 Hz dažnio bandomosios įtampos trukmė – 1 min. (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

9 lentelė. Nuolatinės srovės elektros mašinų izoliacijos 50 Hz dažnio bandomoji įtampa

 

Eil. Nr.

Bandomasis elementas

Bandomoji įtampa, V

Pastaba

1.

Apvija

Parenkama pagal Aprašo 3 lentelės 6 eilutėje nustatytas normas

3 kW ir didesnės galios elektros mašinų

2.

Inkaro bandažai

1000

3 kW ir didesnės galios elektros mašinų

3.

Reostatai ir reguliuojamos paleidimo varžos (rezistoriai)

1000

Izoliaciją galima bandyti kartu su žadinimo grandinėmis

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

127.  Apvijų varža nuolatinei srovei yra matuojama esant atjungtai nuolatinės srovės elektros mašinai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Leidžiamosios varžų nuolatinei srovei nuokrypio normos pateiktos Aprašo 10 lentelėje.

 

10 lentelė. Varžos nuolatinei srovei vertės nuokrypių normos

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Bandymų ir matavimų kategorija

Norma

Pastaba

1.

Žadinimo apvijos

P, R

Apvijų varžų nuolatinei srovei vertės neturi skirtis nuo pradinių duomenų daugiau kaip 2%

 

2.

Inkaro apvija (tarp kolektoriaus plokštelių)

P, R

Apvijų varžų nuolatinei srovei vertės viena nuo kitos neturi skirtis daugiau kaip 10%, išskyrus atvejus, kai tai lemia jungimo schema

Matuojama didesnės kaip 3 kW galios elektros mašinų varža nuolatinei srovei

3.

Reostatai ir reguliuojamos paleidimo varžos

P

 

Matuojamų varžų nuolatinei srovei vertės neturi skirtis nuo pradinių reikšmių daugiau kaip 10%

Matuojama kiekvienoje atšakoje

 

(rezistoriai)

R

Negali būti nutrūkusių grandinių

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ ORO TARPO PO POLIAIS MATAVIMAS IR POLIŲ APVIJOS POLIŠKUMO TIKRINIMAS

 

128.  Matuojamas didesnės kaip 3 kW nuolatinės srovės elektros mašinos oro tarpas po poliais. Matuojama sukant inkarą, tarp inkaro vieno ir to paties taško bei polių (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

129.  Tarpo plotis diametraliai priešingose pusėse neturi skirtis daugiau kaip ± 10 % nuo vidutinio tarpo pločio (jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatyti griežtesni reikalavimai).

130.  Tikrinamas pagrindinių ir papildomų polių apvijų poliškumas bei šepečių neutrali padėtis (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ TARPVIJINĖS IZOLIACIJOS BANDYMAS IR TUŠČIOSIOS VEIKOS CHARAKTERISTIKOS NUSTATYMAS

 

131.  Nustatoma nuolatinės srovės generatorių tuščiosios veikos charakteristika. Įtampa didinama iki 130 % vardinės įtampos vertės (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

132.  Nustatytos nuolatinės srovės generatorių tuščiosios veikos charakteristikos nuokrypis nuo gamintojo nustatytos turi būti leidžiamųjų matavimo paklaidų ribose.

133.  Kai yra daugiau kaip keturi poliai, bandant tarpvijinę elektros mašinų izoliaciją vidutinė įtampa tarp gretimų kolektoriaus plokštelių neturi būti aukštesnė kaip 24 V. Bandymo trukmė – 3 min.

134.  Elektros mašiną tuščiosios veikos režimu reikia tikrinti ne trumpiau kaip 1 valandą. Įvertinama elektros mašinos veikimo techninė būklė.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINŲ SŪKIŲ DAŽNIO REGULIAVIMO RIBŲ NUSTATYMAS

 

135.  Sūkių reguliavimo ribos turi atitikti nustatytas technologinio mechanizmo sūkių ribas. Nuolatinės srovės elektros mašinų sūkių dažnio reguliavimo ribos nustatomos tuščiosios veikos ir apkrovos režimais (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

V SKYRIUS

KINTAMOSIOS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KINTAMOSIOS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

136.  Kintamosios srovės elektros variklių (toliau – elektros variklių) izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio įtampa nustatyta Aprašo 9 lentelėje. Leidžiamosios izoliacijos varžos vertės ir absorbcijos koeficientai R60”/R15” pateikti Aprašo 11–13 lentelėse. Bandomosios įtampos prijungimo trukmė – 1 min.

137.  Į tinklą jungiami nedžiovinti elektros varikliai, jei apvijų izoliacijos varža ir absorbcijos koeficientas R60”/R15”  yra ne mažesni už nustatytuosius Aprašo 11–13 lentelėse.

 

 

11 lentelė. Elektros variklių leidžiamosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficiento vertės

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Bandymų ir matavimų kategorija

Megommetro įtampa, V

Leidžiamosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficientas R60”/R15” vertės

Pastabos

1.

Statoriaus apvija

P

 

2500/1000/

5002

Vadovaujantis Aprašo 10 lentelės nuostatomis

 

 

 

 

R, A1

 

Eksploatuojamų elektros variklių leidžiamosios izoliacijos varžos R60’’ norma ir absorbcijos koeficiento R60”/R15”  vertė nenormuojama, tačiau nulemia jų džiovinimo būtinumą

Nustatyti reikia tik aukštesnės kaip 3 kV įtampos arba didesnės kaip 1 MW galios elektros variklių absorbcijos koeficientą R60”/R15”  

2.

Rotoriaus apvija

P

 

1000

(leidžiama 500)

0,2 MW

 

Matuojama 3 kV ir aukštesnės įtampos bei didesnės kaip 1 MW galios sinchroninių elektros

 

 

R, A1

 

variklių ir elektros variklių su faziniu rotoriumi

3.

Termoindikato-riai su jungia-maisiais laidais

P, R

250

 

4.

Guoliai

P, R

1000

Matuojama 3 kV ir aukštesnės įtampos variklių, o guolių korpusą izoliavus nuo pamatinės plokštės. Matuojama tarp pamatinės plokštės ir guolių korpuso, turi būti sumontuota tepimo sistema, o rotorius izoliuotas nuo guolio korpuso. Eksploatuojant matuojama remonto metu, kai išimtas rotorius.

 

Pastabos:

1. 1 Matuojama dalinio remonto metu, jei nereikia specialių demontavimo darbų.

2. 2 Kai vardinė apvijos įtampa iki 0,5 kV, izoliacijos varža matuojama 500 V įtampos megommetru, kai vardinė apvijos įtampa nuo 0,5 kV iki 1 kV – 1000 V megommetru, kai aukštesnė kaip 1000 V – 2500 V įtampos megommetru.

 

 

12 lentelė. Leidžiamosios elektros variklių statoriaus apvijų izoliacijos varžų ir absorbcijos koeficientų normos

 

Eil.

Nr.

 

Elektros variklių galia, vardinė

Statoriaus apvijų izoliacijos techninės būklės įvertinimo kriterijai

įtampa, apvijų izoliacijos tipas

Izoliacijos varžos vertė, MW

Absorbcijos koeficiento R60“/R15“ vertė

1.

Galia didesnė kaip 5 MW, termoreaktyvinė ir žėrutinė kompaundinė apvijų izoliacija

Atitinkamai pagal sinchroninių generatorių įjungimo sąlygas Aprašo III skyriaus antrąjį skirsnį

 

2.

5 MW ir mažesnė galia, įtampa aukštesnė kaip 1000 V, termoreaktyvinė apvijų izoliacija

Esant +10 – +30 °C temperatūrai, izoliacijos varža ne mažesnė kaip 10 MW/kV vardinės linijinės įtampos

Ne mažesnė kaip 1,3,

esant +10 – +30 °C temperatūrai

3.

Elektros varikliai su žėrutine kompaundine izoliacija, aukštesnės kaip 1000 V vardinės įtampos, nuo 1 MW iki 5 MW galios ir mažesnės galios elektros varikliai, skirti dirbti išorės sąlygomis

Ne mažesnė nei vertės, nurodytos Aprašo 8 lentelėje

Ne mažesnė kaip 1,2

4.

Elektros varikliai su žėrutine kompaundine izoliacija, aukštesnės kaip 1000 V įtampos, mažesnė kaip 1 MW galios, išskyrus nurodytus šios lentelės 3 eilutėje

Ne mažesnė nei vertės, nurodytos Aprašo 11 lentelėje

Nenormuojama

5.

Visų tipų izoliacija, įtampa iki 1000 V

Ne mažesnė kaip 1,0 MW, kai temperatūra +10 – +30 °C

Nenormuojama

 

13 lentelė. Mažiausios leidžiamosios variklių, nurodytų Aprašo 12 lentelės 3 ir 4 eilutėse, izoliacijos varžos

 

 

Eil.

 

Apvijos temperatūra,

 

Izoliacijos varža R60’’, MW, esant vardinei apvijos įtampai, kV

 

Nr.

 

°C

 

3–3,15

 

6–6,3

 

10–10,5

 

1.

 

+10

 

30

 

60

 

100

 

2.

 

+20

 

20

 

40

 

70

 

3.

 

+30

 

15

 

30

 

50

 

4.

 

+40

 

10

 

20

 

35

 

5.

 

+50

 

7

 

15

 

25

 

6.

 

+60

 

5

 

10

 

17

 

7.

 

+75

 

3

 

6

 

10

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

138.  Elektros variklių izoliacijos bandomosios įtampos vertės ir bandymų kategorijos pateiktos Aprašo 14 lentelėje. Izoliacijos bandymo 50 Hz dažnio bandomąja įtampa trukmė – 1 min.

 

14 lentelė. Elektros variklių apvijų izoliacijos 50 Hz dažnio bandomoji įtampa

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Bandymų ir matavimų kategorija

Elektros variklio galia, kW

Vardinė elektros variklio įtampa, kV

Bandomoji įtampa, kV

1.

Statoriaus apvija1

P

iki 1,0

iki 0,1

0,8(2Uv+0,5)

 

 

 

nuo 1,0 iki

iki 0,1

0,8(2Uv+1)

 

 

 

1000

Aukštesnė kaip 0,1

0,8(2Uv+1), bet ne žemesnė kaip 1,2

 

 

 

1000 ir

iki 3,3

0,8(2Uv+1)

 

 

 

didesnė

3,3 – 6,6

0,8×2,5Uv

 

 

 

 

nuo 6,6

0,8(Uv+3)

 

 

R

40 ir didesnė

iki 0,4

1,0

 

 

 

 

0,5

1,5

 

 

 

 

0,66

1,7

 

 

 

 

2,0

4,0

 

 

 

 

3,0

5,0

 

 

 

 

6,0

10,0

 

 

 

 

10,0

16,0

 

 

 

Iki 40

iki 0,66

1,0

2.

Sinchroninių, tiesiogiai paleidžiamų elektros variklių rotoriaus apvija su žadinimo apvija, trumpai sujungta su rezistoriumi arba

P

8 U. žadinimo sistemos, bet ne žemesnė kaip 1,2 Uv. ir ne aukštesnė kaip 2,8 Uv.

 

maitinimo šaltiniu1

R

1,0 Uv.

3.

Faziniu rotoriumi elektros variklio rotoriaus apvija1

P, R

1,5Ur3, bet ne žemesnė kaip 1,0

4.

Rezistorius sinchroninių elektros variklių lauko gesinimo grandinėje

P, R

2,0

5.

Reostatai ir reguliuojamieji paleidimo rezistoriai

P, R

1,5Ur3, bet ne žemesnė kaip 1,0

 

Pastabos:

1. 1 Technikos vadovo nurodymu iki 1000 V įtampos elektros varikliai prieš eksploatavimą nebandomi.

2. 2 Bandymus būtina atlikti remonto metu (nekeičiant apvijų) tik sustabdžius variklį ir nenuvalius apnašų.

3. 3 Ur – įtampa ant žiedų, kai atvira nesisukančio rotoriaus grandinė, o statoriuje vardinė įtampa.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

139.  Matuojama nepradėjusio veikti elektros variklio varža nuolatinei srovei (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

140.  Turi būti matuojama 3 kV ir aukštesnės vardinės įtampos elektros variklių statoriaus ir asinchroninių variklių su faziniu rotoriumi ir sinchroninių variklių rotorių apvijų varža nuolatinei srovei.

141.  Skirtingų fazių apvijų varžos ir sinchroninių elektros variklių žadinimo apvijų varžos, kai yra vienoda temperatūra, gali skirtis viena nuo kitos ir nuo pradinių duomenų ne daugiau kaip 2 %.

142.  Elektros variklio varža nuolatinei srovei matuojama (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms):

142.1. 3 kV ir aukštesnės įtampos elektros variklių reostatų ir reguliuojamųjų paleidimo rezistorių visose atšakose;

142.2. žemesnės kaip 3 kV įtampos elektros variklių reostatų ir paleidimo rezistorių bendroji varža ir tikrinamas atšakų vientisumas.

143.  Išmatuota varža nuolatinei srovei nuo gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytos vertės negali skirtis daugiau kaip 10 %. Remontuojant taip pat tikrinamas grandinių vientisumas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ ORO TARPELIŲ TARP ROTORIAUS IR STATORIAUS MATAVIMAS

 

144.  Matuojamas tų elektros variklių oro tarpelis, kurių konstrukcija leidžia tai padaryti. 100 kW ir didesnės galios bei visų pagrindinių mechanizmų (Technikos vadovo nurodymu) elektros variklių, kurių guoliai išorėje arba slydimo guoliai, oro tarpelio dydis rotoriaus vietose, besiskiriančiose viena nuo kitos per 90 ° arba, gaminant variklį, specialiai nustatytose vietose nuo vidutinės vertės negali skirtis daugiau kaip 10 % (taikoma P ir R bandymų bei matavimų kategorijoms).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ SLYDIMO GUOLIŲ TARPELIŲ MATAVIMAS

 

145.  Guoliams, kurių leidžiamieji slydimo guolių tarpelių dydžiai Aprašo 15 lentelėje nenustatyti, būtina vadovautis elektros variklio gamintojo technine dokumentacija. Slydimo guolių tarpeliai matuojami tarp veleno ir slydimo guolio bei tarp slydimo guolio ir jo tvirtinimo korpuso. Kiekvienas tarpelis matuojamas ne mažiau kaip trijose padėtyse.

 

15 lentelė. Leidžiamieji elektros variklių slystančiųjų guolių tarpelių dydžiai

 

 

Eil.

 

Ašies

 

Tarpas, mm, esant sūkių skaičiui, aps./min

 

Nr.

 

skersmuo, mm

 

Iki 1000

 

Nuo 1000 iki 1500 (imtinai)

 

Daugiau 1500

 

1.

 

18–30

 

0,04–0,093

 

0,06–0,13

 

0,14–0,28

 

2.

 

31–50

 

0,05–0,112

 

0,075–0,16

 

0,17–0,34

 

3.

 

51–80

 

0,065–0,135

 

0,095–0,195

 

0,2–0,4

 

4.

 

81–120

 

0,08–0,16

 

0,12–0,235

 

0,23–0,46

 

5.

 

121–180

 

0,10–0,195

 

0,15–0,285

 

0,26–0,53

 

6.

 

181–260

 

0,12–0,225

 

0,18–0,3

 

0,3–0,6

 

7.

 

261–360

 

0,14–0,25

 

0,21–0,38

 

0,34–0,68

 

8.

 

361–600

 

0,17–0,305

 

0,25–0,44

 

0,38–0,76

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ TIKRINIMAS NEAPKRAUTU ARBA TUŠČIOSIOS VEIKOS REŽIMU

 

146.  Tikrinami 3 kV ir aukštesnės įtampos elektros varikliai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Nenormuojama naujų elektros variklių tuščiosios veikos srovė. Suremontuoto elektros variklio tuščiosios veikos srovė negali skirtis daugiau kaip 10 % nuo išmatuotos prieš remontą, esant tai pačiai įtampai. Tikrinti reikia ne trumpiau kaip 1 valandą.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ GUOLIŲ VIBRACIJOS MATAVIMAS

 

147.  Matuojama visų 3 kV ir aukštesnės vardinės įtampos 100 kW bei didesnės galios kintamosios srovės elektros variklių guolių vibracija Technikos vadovo nurodymu (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

148.  Vertikalioji ir skersinė vibracijų dedamosios (vibracijos dažnio arba švytavimų amplitudės vidutinė kvadratinė vertė), matuojamos su mechanizmais sujungtų kintamosios srovės elektros variklių guoliuose, neturi viršyti gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytų verčių. Kai gamintojo techninėje dokumentacijoje vibracija nenustatyta, kintamosios srovės elektros variklių, sujungtų su mechanizmais, guoliuose vibracija neturi viršyti šių verčių:

148.1. 3000 aps./min. sūkių – 30 μm;

148.2. 1500 aps./min. sūkių – 60 μm;

148.3. 750 aps./min. sūkių – 80 μm;

148.4. 750 ir mažiau aps./min. sūkių – 30 μm.

149.  Elektros variklių vibracijos matavimo periodiškumą tarp remontų nustato ir tvirtina Technikos vadovas.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ ROTORIAUS POSLINKIO VELENO KRYPTIMI MATAVIMAS

 

150Rotoriaus veleno poslinkis matuojamas kintamosios srovės elektros varikliams su slydimo guoliais (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

151.  Elektros variklio, nesujungto su mechanizmu, rotoriaus veleno poslinkis, nustatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje, priklauso nuo elektros variklio konstrukcijos. Rotoriaus poslinkis veleno kryptimi link neutralios padėties dėl magnetinio lauko poveikio, rotoriui besisukant nusistovėjusiu režimu, fiksuojamas žyme ant veleno, turi būti nuo 2 iki 4 mm, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatytos kitos normos.

152Tikrinamas suremontuotų elektros variklių rotorių poslinkis veleno ašies kryptimi arba kai rotorius išimamas.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ TIKRINIMAS

 

153.  Kintamosios srovės elektros variklio veikimas tikrinamas, kai jo vardinė apkrova yra ne mažesnė kaip 50 %, o apvijų temperatūra nusistovėjusi. Tikrinama šiluminė ir vibracinė elektros variklio techninė būklė (taikoma P ir R bandymų bei matavimų kategorijoms).

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

HIDRAULINIS ELEKTROS VARIKLIŲ AUŠINIMO SISTEMOS BANDYMAS

 

154Elektros variklių aušinimo sistemos hidraulinis bandymas atliekamas 0,2–0,25 MPa pertekliniu slėgiu 5–10 min., jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nėra kitų nuostatų (taikoma P ir R bandymų bei matavimų kategorijoms).

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

TRUMPAI SUJUNGTO ROTORIAUS STRYPŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

 

155.  Tikrinami remontuojami asinchroniniai elektros varikliai, apžiūrima išimto rotorius trumpai sujungtų strypų techninė būklė arba atliekami specialūs bandymai. Veikiantys elektros varikliai tikrinami tik tada, kai statoriuje atsiranda veikimo ar paleidimo srovių pulsacijų (taikoma R ir M bandymų bei matavimų kategorijoms).

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS VARIKLIŲ ŽADINTUVŲ BANDYMAS

 

156.  Sinchroninių elektros variklių žadintuvai bandomi vadovaujantis Aprašo XXXII skyriaus nuostatomis.

 

VI SKYRIUS

GALIOS TRANSFORMATORIAI, AUTOTRANSFORMATORIAI IR ALYVINIAI REAKTORIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIAUS JUNGIMO Į TINKLĄ SĄLYGŲ NUSTATYMAS

 

157.  Nauji ir suremontuoti (keistos apvijos ir izoliacija) galios transformatoriai, autotransformatoriai ir alyviniai reaktoriai (toliau – transformatoriai) pirmą kartą į tinklą jungiami vadovaujantis Aprašo VI skyriaus nuostatomis ir gamintojo technine dokumentacija.

158.  Suremontuoti (apvijos ir izoliacija nepakeistos) eksploatuojami galios transformatoriai tikrinami vadovaujantis Aprašo VI skyriaus nuostatomis ir gamintojo technine dokumentacija.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

159.  Transformatorių ir reaktorių apvijų izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru, jeigu gamintojas nenurodo kitaip (taikoma P, R, T ir M bandymų bei matavimų kategorijoms).

160.  Kiekvienos apvijos izoliacijos varža prieš pradedant eksploatuoti ir suremontavus, perskaičiuota pagal pradinių duomenų bandymo temperatūrą, turi būti ne mažesnė kaip 50 % pradinės vertės. Jeigu transformatoriaus gamintojas nepateikia išmatuotų verčių įvertinimo metodikos, išmatuota izoliacijos varža turi būti perskaičiuojama pagal formulę:

 

R20=Rišm ´ K;                                                             (6)

 

čia:

R20 – izoliacijos varža, perskaičiuota esant +20 oC temperatūrai, MΩ;

Rišm – izoliacijos varža, išmatuota prie esamos aplinkos temperatūros oC, MΩ;

K – izoliacijos varžos koeficientas, priklausantis nuo matavimo temperatūros (Aprašo 16 lentelė).

 

16 lentelė. Koeficiento K reikšmės izoliacijos varžai perskaičiuoti

 

Eil. Nr.

Aplinkos temperatūra, oC

Perskaičiavimo koeficientas K

Aplinkos temperatūra, oC

Perskaičiavimo koeficientas K

Aplinkos temperatūra, oC

Perskaičiavimo koeficientas K

1.

+5

0,58

+15

0,85

+25

1,18

2.

+6

0,60

+16

0,87

+26

1,22

3.

+7

0,64

+17

0,90

+27

1,27

4.

+8

0,67

+18

0,93

+28

1,32

5.

+9

0,69

+19

0,97

+29

1,38

6.

+10

0,72

+20

1,00

+30

1,44

7.

+11

0,74

+21

1,03

+31

1,52

8.

+12

0,76

+22

1,07

+32

1,59

9.

+13

0,79

+23

1,10

+33

1,67

10.

+14

0,82

+24

1,14

+34

1,77

 

161.  Iki 35 kV įtampos ne didesnės kaip 10 MVA galios transformatorių ir kompensacinių reaktorių izoliacijos varža R60‘‘ turi būti ne mažesnė kaip:

161.1. 450 MW, kai apvijos temperatūra yra +10 °C;

161.2. 300 MW, kai apvijos temperatūra yra +20 °C;

161.3. 200 MW, kai apvijos temperatūra yra +30 °C;

161.4. 130 MW, kai apvijos temperatūra yra +40 °C;

161.5. 90 MW, kai apvijos temperatūra yra +50 °C;

161.6. 60 MW, kai apvijos temperatūra yra +60 °C;

161.7. 40 MW, kai apvijos temperatūra yra +70 °C.

162.  Sausųjų transformatorių izoliacijos varža, kai apvijų temperatūra +20 – +30 °C, turi būti ne mažesnė kaip:

162.1. iki 1000 V įtampos, ne mažesnė kaip 100 MW;

162.2. 1 kV – 6 kV įtampos, ne mažesnė kaip 300 MW;

162.3. aukštesnės kaip 6 kV įtampos, ne mažesnė kaip 500 MW;

163.  Prieš eksploatavimą ir eksploatuojant galios transformatorių izoliacijos varža matuojama pagal gamintojo schemą. Izoliacijos varža Technikos vadovo nurodymu papildomai matuojama šiose izoliacijos zonose: tarp aukštosios įtampos apvijos ir korpuso (toliau – A-K), tarp žemosios įtampos apvijos ir korpuso (toliau – Ž-K) ir tarp aukštosios ir žemosios įtampos apvijų (toliau – A-Ž), megommetro gnybtą „ekranas“ prijungiant prie laisvos apvijos arba bako. Eksploatuojant Technikos vadovo nurodymu matuoti leidžiama tik zonose.

164.  Matuojama, kai apvijų izoliacijos temperatūra ne žemesnė kaip:

164.1. +10 °C – iki 110 kV įtampos galios transformatorių;

164.2. +20 °C – 330 – 400 kV įtampos galios transformatorių.

165.  35 kV įtampos iki 1000 kVA nehermetinių galios transformatorių ir 6–10 kV įtampos iki 2500 kVA galios transformatorių izoliacijos varža matuojama prieš eksploatavimą, o eksploatuojant Technikos vadovo nurodymu.

166.  Izoliacijos varžos matuojamos pasiekiamų suveržimo smeigių, bandažų, šerdies pusbandažių ir presuojančiųjų žiedų magnetolaidžio bei šerdies sijų magnetolaidžio atžvilgiu ir elektrostatinių ekranų apvijų bei magnetolaidžio atžvilgiu (taikoma P ir R bandymų bei matavimų kategorijoms).

167.  Izoliacijos varža matuojama 1000–2500 V įtampos megommetru. Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2 MW, šerdies sijų varža – ne mažesnė kaip 0,5 MW.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIAUS APVIJŲ IZOLIACIJOS DIELEKTRINIŲ NUOSTOLIŲ KAMPO tgd MATAVIMAS

 

168Matuojamas 110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgδ (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

169Apvijų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd patikrinimų tvarka, naudojama matavimo įtampa ir išmatuotų verčių vertinimas turi būti atlikti pagal įrenginio gamintojo dokumentacijos nuorodas. Transformatorių izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė, prieš eksploatuojant ir suremontavus, perskaičiuota esant pradinių verčių temperatūroms, gali skirtis ne daugiau kaip 50 % pradinės dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės, jeigu gamintojas nenurodo kitaip.

170Galios transformatorių izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd matuojamas vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija. Izoliacijos varža Technikos vadovo nurodymu papildomai matuojama zonose (A-K, Ž-K ir A-Ž), matavimo tiltelio gnybtą „ekranas“ prijungiant prie laisvos apvijos arba bako. Eksploatuojant Technikos vadovo nurodymu leidžiama matuoti tik zonose.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ IKI 35 KV ĮTAMPOS IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

171Prieš eksploatavimą ir suremontavus alyviniai transformatoriai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms) 50 Hz dažnio bandomąja įtampa nebandomi, jei nebuvo pakeistos apvijos ir jų izoliacija, nėra išorinių sužalojimų transportuojant ar montuojant. Jeigu remonto metu buvo nuimtas transformatoriaus dangtis, 6–10 kV įtampos galios transformatorius privaloma išbandyti 50 Hz dažnio bandomąja įtampa. Privaloma bandyti sausųjų transformatorių izoliaciją.

172.  Kai remontuojant yra keičiamos apvijos ir izoliacija, visų tipų transformatorius privaloma bandyti 50 Hz dažnio bandomąja įtampa. Bandomoji įtampa yra tokios pat vertės kaip nustatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje. Kai remontuojant izoliacija keičiama iš dalies arba transformatorius rekonstruojamas, bandomoji įtampa turi būti 90 % gamintojo nustatytos įtampos vertės. Bandomųjų įtampų vertės nustatytos Aprašo 17, 18 ir 19 lentelėse.

173.  Sausieji transformatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo 17 lentelėje nustatytomis susilpnintos izoliacijos įtampos vertėmis.

174.  Pagal IEC standartus pagaminti transformatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo 18 lentelėje nustatytomis įtampos vertėmis.

175.  Galios transformatorių izoliacijos bandymo 50 Hz dažnio bandomąja įtampa trukmė – 1 min.

 

17 lentelė. Iki 35 kV įtampos transformatorių izoliacijos 50 Hz dažnio bandomoji įtampa

 

 

 

 

 

 

Eil.

 

Nr.

Vardinė

įtampa,

kV

 

Bandomoji įtampa, kV

 

Galios transformatoriai, šuntiniai ir lanko gesinimo reaktoriai

 

Gamintojo

 

Prieš eksploatavimą

 

Eksploatuojant

 

1.

 

Iki 0,69

 

5,0/3,0

 

4,5/2,7

 

4,3/2,6

 

2.

 

3

 

18,0/10,0

 

16,2/9,0

 

15,3/8,5

 

3.

 

6

 

25,0/16,0

 

22,5/14,4

 

21,3/13,6

 

4.

 

10

 

35,0/24,0

 

31,5/21,6

 

29,8/20,4

 

5.

 

15

 

45,0/37,0

 

40,5/33,3

 

38,3/31,5

 

6.

 

20

 

55,0/50,0

 

49,5/45,0

 

46,8/42,5

 

7.

 

35

 

85,0

 

76,5

 

72,3

 

Pastabos:

1. Elektros įrenginių bandomoji įtampa: skaitiklyje – normalios izoliacijos; vardiklyje – susilpnintos izoliacijos.

2. Jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad bandymai atlikti kitokia įtampa, negu nurodyta lentelėje, tai ji prieš eksploatavimą ir eksploatuojant turi būti pakoreguota.

 

18 lentelė. Iki 35 kV įtampos elektros įrenginių, pagamintų pagal IEC standartą, izoliacijos 50 Hz dažnio bandomoji įtampa

 

 

Eil.

 

Aukščiausia leidžiamoji

 

Bandomoji įtampa, kV

 

Nr.

 

įtampa, kV

 

Tarp fazės ir žemės

 

Tarp izoliacinio tarpo

 

1.

 

3,6

 

10

 

12

 

2.

 

7,2

 

20

 

23

 

3.

 

12

 

28

 

32

 

4.

 

17,5

 

38

 

45

 

5.

 

24

 

50

 

60

 

6.

 

40,5

 

85

 

90

 

176.  Izoliacija turi būti bandoma tarp pasiekiamų suveržimo smeigių, bandažų, šerdies pusbandažių, presuojančiųjų magnetolaidžio žiedų ir šerdies sijų. Tarp šerdies sijų ir magnetolaidžio bei tarp elektrostatinių ekranų apvijų ir magnetolaidžio izoliacija bandoma prieš eksploatavimą ir po remonto (taikoma P ir R bandymų bei matavimų kategorijoms), jei transformatorius atidaromas, norint apžiūrėti magnetolaidį. Izoliacijos bandomoji įtampa – 1000 V. Izoliacijos bandymo trukmė – 1 min. Izoliacijos bandymas gali būti pakeistas varžos matavimu 2500 V įtampos megommetru.

 

19 lentelė. Hermetiškųjų transformatorių izoliacijos 50 Hz dažnio bandomoji įtampa

 

 

Eil.

 

Transformatoriaus

 

Bandomoji įtampa, kV

 

Nr.

 

įtampa, kV

 

Gamintojo

 

Prieš eksploatavimą

 

Eksploatuojant

 

1.

 

3

 

10

 

9,0

 

8,5

 

2.

 

6

 

20

 

18,0

 

17,0

 

3.

 

10

 

28

 

25,2

 

23,8

 

4.

 

15

 

38

 

34,2

 

32,3

 

5.

 

20

 

50

 

45,0

 

42,5

 

177.  Transformatoriuje įrengtų apsaugos ir kontrolinės matavimo aparatūros grandinių izoliacija bandoma visiškai sumontavus ar suremontavus transformatorių (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Prijungtų srovės transformatorių grandinių, dujinių ir apsauginių relių, alyvos matuoklių, apsauginių vožtuvų ir temperatūros jutiklių izoliacija bandoma (tarp įžemintų dalių ir konstrukcijų) tokiu būdu, kad, kai atjungtos manometrinių termometrų jungtys, jos bandomos atskirai. Izoliacijos 50 Hz dažnio bandomoji įtampa – 1000 V, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatyta kitaip. Izoliacijos bandymo trukmė – 1 min. Izoliacijos bandymas gali būti pakeistas varžos matavimu 2500 V įtampos megommetru.

178.  Manometriniai termometrai bandomi 750 V įtampa arba bandymas gali būti pakeistas izoliacijos varžos matavimu 1000 V įtampos megommetru, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatyta kitaip. Bandymo trukmė – 1 min.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ APVIJŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

179Apvijų varža nuolatinei srovei matuojama visose atšakose, jeigu transformatoriaus gamintojo techninėje dokumentacijoje nėra kitų nuostatų ir transformatoriaus atšakų perjungimas nėra apribotas. Esant transformatoriaus atšakų perjungiklio padėčių apribojimui, apvijų varža nuolatinei srovei matuojama tik apribotose padėtyse (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

180Trifazių transformatorių apvijų varža nuolatinei srovei, išmatuota tose pačiose skirtingų fazių atšakose, esant vienodai temperatūrai, gali skirtis ne daugiau kaip 2 %. Jeigu dėl konstrukcijos ypatumų skirtumas didesnis ir tai nustatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje, reikia vadovautis leidžiamųjų nuokrypių normomis, nustatytomis transformatoriaus pase. Jeigu nėra matavimo duomenų gamintojo techninėje dokumentacijoje, tai matavimo rezultatus lyginti su ankstesnių matavimų vertėmis.

181Vienfazių transformatorių apvijų varža, perskaičiuota esant pradinių duomenų temperatūrai, gali skirtis ne daugiau kaip 5 %.

182Eksploatuojant apvijų varža nuolatinei srovei matuojama, kai transformatoriai bandomi kompleksiškai.

183Prieš matuojant transformatorių su įtampos reguliatoriais apvijų varžą nuolatinei srovei reguliatoriumi atliekami ne mažiau kaip trys perjungimo ciklai nuo žemiausios iki aukščiausios perjungiklio padėties.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMACIJOS KOEFICIENTO TIKRINIMAS

 

184Transformacijos koeficientas tikrinamas visoms atšakų perjungiklio padėtims (taikoma P, jei nebuvo tikrintas gamykloje, ir R, jeigu buvo keičiamos apvijos, bandymų ir matavimų kategorijoms). Transformacijos koeficientas, nustatytas prieš pradedant eksploatuoti transformatorių, neturi skirtis daugiau kaip 2 %, palyginti su išmatuotuoju atitinkamose kitų fazių atšakose ir nuo pradinių duomenų, o išmatuotas remontuojant gali skirtis ne daugiau kaip 2 %, palyginti su apskaičiuotais pagal atšakų įtampas.

 

septintasis SKIRSNIS

TRIFAZIŲ TRANSFORMATORIŲ APVIJŲ JUNGIMO GRUPĖS IR VIENFAZIŲ TRANSFORMATORIŲ ĮVADŲ POLIŠKUMO TIKRINIMAS

 

185Tikrinamos trifazių transformatorių apvijų jungimo grupės ir vienfazių transformatorių įvadų poliškumas (taikoma P, jei nebuvo tikrintas gamykloje, ir R bandymų ir matavimų kategorijoms, jei buvo keičiamos apvijos). Apvijų jungimo grupė turi atitikti nustatytąjį transformatoriaus gamintojo techninėje dokumentacijoje, o įvadų poliškumas – nurodytą ant transformatoriaus dangčio.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ TUŠČIOSIOS VEIKOS NUOSTOLIŲ MATAVIMAS

 

186Tuščiosios veikos nuostoliai matuojami didesnės kaip 2000 kVA galios transformatorių, žemosios įtampos pusėje prijungus įtampą, nustatytą gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Trifazių transformatorių tuščiosios veikos nuostoliai matuojami pagal vienfazio sužadinimo schemą, taikomą gamintojo.
6–10
 kV įtampos transformatorių iki 2000 kVA galios tuščiosios veikos nuostoliai matuojami jį suremontavus, jei buvo remontuojamas magnetolaidis. Tuščiosios veikos nuostolių matavimas gali būti neatliekamas, jeigu tokio patikrinimo nenumato transformatoriaus gamintojas.

187Prieš eksploatavimą ir remontuojant trifazius transformatorius, jų tuščiosios veikos galios nuostolių skirtingose fazėse santykis nuo santykio, nustatyto gamintojo techninėje dokumentacijoje, neturi skirtis daugiau kaip 5 %.

188Prieš eksploatavimą vienfazių transformatorių tuščiosios veikos nuostoliai, palyginti su pradiniais duomenimis, gali skirtis ne daugiau kaip 10 %.

189.  Eksploatuojant tuščios veikos nuostoliai matuojami kompleksinių bandymų metu. Išmatuotosios vertės, palyginti su pradiniais duomenimis, negali skirtis daugiau kaip 30 %.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIAUS TRUMPOJO JUNGIMO VARŽOS MATAVIMAS

 

190Matuojamos 125 MVA ir didesnės galios transformatorių (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms) trumpojo jungimo varžos (toliau – Zt).

191Transformatorių, kurių įtampa reguliuojama neatjungus apkrovos, Zt turi būti matuojama esant pagrindinei ir kraštinėms reguliatoriaus padėtims.

192Zt vertė, išmatuota prieš transformatoriaus eksploatavimą, pagrindinėje atšakoje neturi būti 5 % didesnė už apskaičiuotąją iš transformatoriaus trumpojo jungimo įtampos (toliau – Ut.j.).

193Eksploatuojant ir remontuojant Zt vertė daugiau kaip 3 % neturi viršyti pradinės vertės (įvedant įrenginį į eksploataciją), o jos neturint, ankstesnio paskutinio matavimo metu nustatytos vertės. Papildomai yra normuojamas trifazių transformatorių Zt verčių skirtumas atskirose fazėse (vidurinėje ir kraštinėse atšakose), kuris negali būti didesnis kaip 3 %.

194Eksploatuojant Zt vertė matuojama, kai per transformatorių pratekėjo trumpojo jungimo srovė, viršijanti 70 % skaičiuojamosios vertės, taip pat kompleksinių bandymų metu.   Technikos vadovo nurodymu transformatoriaus trumpojo jungimo varžos matavimas gali būti pakeistas kitu, įrenginio gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytu patikrinimu, leidžiančiu nustatyti  transformatoriaus magnetinės sistemos techninę būklę ar apvijų deformaciją.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ ATŠAKŲ PERJUNGIKLIO ĮVERTINIMAS

 

195Perjungiklio techninė būklė įvertinama vadovaujantis reikalavimais, nustatytais gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ BAKO SANDARUMO BANDYMAS

 

196Turi būti bandomi visų, išskyrus hermetiškuosius ir neturinčius išsiplėtimo bako, transformatorių bakai (taikoma R bandymų ir matavimų  kategorijai, kuomet transformatorius išardomas, t. y., nukeliamas dangtis. Reikalavimas taikomas pagal GOST-ą pagamintiems transformatoriams. Pagal IEC standartus pagamintiems transformatoriams patikrinimas atliekamas tik jei taip numato įrenginio gamintojas.):

196.1. iki 35 kV įtampos transformatorių – hidrauliniu slėgiu, kurį sudaro 0,6 m virš išsiplėtimo bako alyvos stulpas, išskyrus transformatorius su plokšteliniais radiatoriais ir banguotaisiais bakais, kuriems bandyti naudojamas 0,3 m alyvos stulpo slėgis;

196.2. transformatorių su alyvos apsaugos plėvele – po lanksčiu apvalkalu sudarius 10 kPa perteklinį oro slėgį;

196.3. kitų transformatorių – išsiplėtimo bake virš alyvos, sudarius azoto arba sauso oro 10 kPa perteklinį slėgį.

197Transformatorių bako sandarumo bandymo trukmė – ne trumpesnė kaip 3 valandos.

198Bandant iki 110 kV įtampos transformatorių, alyvos temperatūra bake turi būti ne žemesnė kaip +10 °C, o kitų – ne žemesnė kaip +20 °C. Jeigu išbandžius, apžiūrint transformatorių, nepastebėtas alyvos nuotėkis, transformatorius alyvai sandarus.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ AUŠINIMO SISTEMŲ TIKRINIMAS

 

199.  Prieš transformatoriaus eksploatavimą, techninės priežiūros ir remonto metu aušinimo sistemos tikrinamos vadovaujantis transformatoriaus gamintojo technine dokumentacija (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ APSAUGOS ĮRENGINIŲ TIKRINIMAS

 

200Prieš transformatoriaus eksploatavimą ir remonto metu apsauginis ir užtveriamasis vožtuvai ir apsauginis (išmetimo) vamzdis tikrinami vadovaujantis Aprašo VI skyriaus nuostatomis ir gamintojo technine dokumentacija (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ DUJŲ, SLĖGIO IR SRAUTO RELIŲ TIKRINIMAS IR BANDYMAS

 

201Dujų slėgio ir srauto relės tikrinamos ir bandomos vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ IZOLIACINĖS ALYVOS APSAUGOS PRIEMONIŲ NUO ATMOSFEROS ORO POVEIKIO TIKRINIMAS

 

202Prieš transformatoriaus eksploatavimą ir remonto metu oro džiovintuvas, azotinė ir plėvelinė alyvos apsauga, termosifoninis arba absorbuojantysis filtras tikrinamas vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIAUS TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

203110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių termovizinė kontrolė atliekama vadovaujantis Aprašo 2 priede pateiktomis nuostatomis.

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAS IR CHROMATOGRAFINĖ ANALIZĖ

 

204.   Transformatoriaus izoliacinė alyva prieš eksploatavimą ir jį suremontavus turi būti įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms):

204.1. iki 35 kV įtampos transformatorių – vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1–3, o alyvai su inhibitoriais – ir 5 eilutės nuostatomis;

204.2. 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių alyva bandoma vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1–4, alyvai su inhibitoriais – ir 5 eilutės nuostatomis, o transformatorių su plėveline alyvos apsauga – papildomai pagal Aprašo 20 lentelės 8 eilutės nuostatas.

205.   Izoliacinės alyvos chromatografinė analizė atliekama 110 kV ir aukštesnės įtampos bei savųjų reikmių blokinių transformatorių (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). 35 kV įtampos galios transformatorių alyvoje ištirpusių dujų chromatografinė analizė atliekama Technikos vadovo nurodymu.

206.   Transformatorių techninė būklė įvertinama palyginus chromatografinės analizės rezultatus su leidžiamąja izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų koncentracija ir registruojant dujų kiekio didėjimo spartą alyvoje. Leidžiamoji izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų koncentracija galios transformatoriams pateikta 3 priedo 4 lentelėje. Dujų santykiai turi būti apskaičiuojami kai nors vienerių dujų koncentracijos vertė ir dujų kiekio didėjimo sparta viršija leistinąsias vertes. Pažaida pagal dujų santykį įvertinama vadovaujantis Aprašo 3 priedo 5 lentele. Dujų santykių skaičiavimas nebūtinas, kai dujų koncentracijos, pagrįstai tikslios pagal LST EN 60567 „Alyvos pripildyta elektrinė įranga. Dujų ėminių ėmimas ir laisvųjų bei ištirpusių dujų analizė. Nurodymai“ (toliau – LST EN 60567), nėra pakankamai didelės.

207.   Izoliacinė alyva bandoma, vadovaujantis LST EN 60422:2013 „Elektros įrangos mineralinės izoliacinės alyvos. Kontrolės ir techninės priežiūros nurodymai“, alyvos (įrenginio) gamintojo nurodymais. Alyvos ėminiai imami pagal LST EN 60475 „Dielektrinių skysčių ėminių ėmimo metodas“ reikalavimus. Izoliacinės alyvos ėminiai ištirpusių dujų chromatografinei analizei imami pagal LST EN 60567, o analizės rezultatai įvertinami pagal LST EN 60599 „Mineralinės alyvos pripildytos elektros įrangos eksploatavimas. Ištirpusių ir laisvųjų dujų analizės aiškinimo nurodymai“ nurodymus.

208.   Alyvos chromatografinės analizės atlikimo periodiškumas:

208.1. 35 kV įtampos galios transformatorių įjungus į tinklą per pirmąsias 10 parų ir po 12 mėn. nuo įjungimo datos. Vėliau 35 kV įtampos galios transformatorių alyvoje ištirpusių dujų chromatografinė analizė atliekama Technikos vadovo nurodymu;

208.2. 110 kV įtampos mažesnės kaip 60 MVA galios ir savų reikmių blokinių transformatorių įjungus į tinklą per pirmąsias 10 parų, po 3 mėn. nuo įjungimo datos, po 6 mėn. nuo įjungimo datos, po 12 mėn. nuo įjungimo datos ir vėliau 1 kartą per 12 mėn.;

208.3. 110 kV įtampos 60 MVA ir didesnės galios bei visų 330 kV įtampos galios transformatorių įjungus į tinklą per pirmąsias 3 paras, po 1 mėn. nuo įjungimo datos, po 3 mėn. nuo įjungimo datos, po 6 mėn. nuo įjungimo datos ir vėliau – 1 kartą per 6 mėn.;

208.4. 110 ir 330 kV įtampos galios transformatorių su įrengtomis alyvoje ištirpusių dujų nuolatinio stebėjimo (monitoringo) sistemomis ėminių paėmimas chromatografinei analizei gali būti neatliekamas, bet kas 6 mėnesiai (110 kV įtampos 60 MVA ir mažesnės galios – kas 12 mėnesių) turi būti parengiamas nustatytos formos patikrinimo protokolas/ataskaita apie alyvoje ištirpusių dujų koncentracijų pokyčius. Alyvos chromatografinė analizė atliekama Technikos vadovo nustatytu periodiškumu;

208.5. Galios transformatorių pagrindinio bako izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų leidžiamosios vertės pateiktos Aprašo 3 priedo 4 lentelėje.

209.   Visų įtampų transformatorių izoliacinė alyva iš įtampos reguliatoriaus kontaktoriaus bako yra bandoma vadovaujantis atšakų perjungiklio gamintojo technine dokumentacija.

210.   Eksploatuojamo transformatoriaus izoliacinė alyva įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma (taikoma M bandymų ir matavimų  kategorijai):

210.1. iki 35 kV įtampos didesnės kaip 630 kVA galios transformatorių ir kompensacinių ričių vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1 eilutės nuostatomis, pradėjus eksploatuoti po 10 dienų ir po mėnesio (tik 35 kV), o eksploatuojant izoliacinė alyva bandoma vadovaujantis Aprašo 21 lentelės 1–3 eilutės nuostatomis, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus ir bandant transformatorius kompleksiškai (eksploatuojamų iki 630 kVA galios transformatorių alyvos galima nebandyti);

210.2. 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių izoliacinė alyva, pradėjus eksploatuoti, įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma, vadovaujantis Aprašo 20 lentelės
1–4 eilučių nuostatomis, jeigu naudojama izoliacinė alyva su inhibitoriais – papildomai pagal Aprašo 20 lentelės 5 eilutės nuostatas, o transformatorių su plėveline alyvos apsauga – papildomai pagal Aprašo 20 lentelės 8 eilutės nuostatas. 330 kV įtampos transformatorių izoliacinės alyvos bandymo laikas – po 10 dienų, 1 ir 3 mėn. bei vėliau kas 2 metai, o 110 kV įtampos – po 10 dienų, 1
 mėn. ir vėliau kas 4 metus.

211.   Hermetiškųjų transformatorių izoliacinė alyva bandoma vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija.

212.   Visuose naujuose ir Technikos vadovo nurodymu pasirinktuose 110-330 kV įtampos transformatoriuose turi būti sumontuota izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų analizei ir drėgmės kiekiui matuoti tiesioginė stebėsenos įranga, skirta stebėti šiuos parametrus: 7 dujų (H2; CO; C2H2; C2H4; CO2; C2H6; CH4) ir drėgmės kiekį alyvoje.

 

20 lentelė. Paruoštos vartoti izoliacinės alyvos kokybiniai rodikliai

 

 

Eil.

Alyvos kokybiniai rodikliai ir

 

Elektros įrenginių tipas ir

Alyvos kokybinio rodiklio leidžiamoji vertė

 

Pastabos

Nr.

bandymo standartas

įtampa

Paruoštos vartoti

Supiltos į įrenginį

 

1.

Pramušimo įtampa, pagal LST EN 60156, ne žemesnė kaip, kV

Elektros įrenginiai:

iki 15 kV įtampos

2035 kV įtampos

60–150 kV įtampos

330 kV įtampos

 

30

35

60

65

 

25

30

55

60

 

2.

Rūgštingumas pagal LST EN 60296, ne didesnis kaip, mgKOH/g 1

Elektros įrenginiai:

iki 110 kV įtampos

aukštesnės kaip 110 kV įtampos

 

0,03

 

0,01

 

0,03

 

0,01

 

3.

Vandens kiekis, pagal LST EN 60814,

ne didesnis kaip, % masės, (g/t)

Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai, hermetiškieji matavimo transformatoriai

0,001 (10)

0,001 (10)

 

 

 

Galios ir matavimo transformatoriai be specialių alyvos apsaugų, nehermetiški įvadai

0,002 (20)

0,0025 (25)

 

4.

Dielektrinių nuostolių kampo tgδ, esant +90 °C temperatūrai, pagal LST EN 60247, ne didesnis kaip, %

Iki 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai

Aukštesnės kaip 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai, 110 kV ir aukštesnės įtampos alyviniai įvadai

 

1,7

 

 

 

 

0,5

 

2,0

 

 

 

 

0,7

Alyvos mėginys papildomai neruošiamas

5.

Inhibitoriaus kiekis pagal LST EN 60666, ne mažiau kaip, % masės

Galios ir matavimo transformatoriai be specialių alyvos apsaugų, aukštesnės kaip 110 kV įtampos nehermetiški įvadai

0,2

0,18

 

6.

Tirpaus šlamo kiekis, ne didesnis kaip,% masės

Aukštesnės kaip 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai bei nehermetiški įvadai

0,005

 

7.

Mechaninės priemaišos pagal LST EN 60970, LST ISO

Iki 110 kV įtampos

elektros įrenginiai

 

(16/13)

 

(17/14)

 

 

4406 standartą, švaros klasė, ne aukštesnė kaip, %

Aukštesnės kaip 110 kV įtampos elektros įrenginiai

(14/12)

(15/12)

 

8.

Dujų kiekis pagal gamintojo techninę dokumentaciją, % tūrio

Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai

0,1

Leidžiamas dujų kiekis pateiktas Aprašo 3 priedo 4 lentelėje

9.

Oksidavimosi stabilu-mas pagal LST EN 61125 C metodą

 

 

 

Sąlygos: 120 °C, 0,15 l/val. oro srautas, bandymo

 

- rūgštingumas, ne didesnis kaip, mgKOH/g

110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai

0,10

trukmė: 164 val. – alyvoms be inhibitorių,

 

- nuosėdų kiekis, ne

 

0,01

500 val. –

 

didesnis kaip, % masės

Aukštesnės kaip 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai 110 kV bei aukštesnės įtampos alyviniai įvadai

Pagal stan-dartą alyvai, naudojamai šiuose įrenginiuose

alyvoms su inhibitoriais. Šviežią alyvą leidžiama bandyti pagal LST EN 61125 B metodą

10.

Pliūpsnio temperatūra, pagal LST EN ISO 2719, ne žemesnė kaip, °C

Visi elektros įrenginiai

135

135

Naudojant jungtuvų alyvą rodiklio leidžiamoji vertė nustatoma pagal 3 priedo 1 lentelę

11.

Stingimo temperatūra (pagal LST ISO 3016), ne aukštesnė kaip, °C

Elektros įrenginiai, į kuriuos pilama arktinė alyva

–60

–60

 

12.

Vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų kiekis

(kokybiškai alyvai)

Visi elektros įrenginiai

nėra

nėra

Jei staigiai padidėja izoliacinės alyvos rūgštingumas

 

Pastaba. 1 iki 330 kV įtampos galios transformatoriuose leidžiama vartoti izoliacinę alyvą ir iki 220 kV įtampos imtinai alyvą, taip pat ir mišinius su kita šviežia alyva, jeigu dielektrinių nuostolių kampas tgd +90 °C temperatūroje neviršija 2,2 % iki įpylimo ir 2,6 % supylus ir rūgštingumas neviršija 0,02 mgKOH/g, o kiti kokybiniai alyvos rodikliai atitinka šios lentelės reikalavimus.

 

21 lentelė. Regeneruotos ir išvalytos alyvos, paruoštos vartoti suremontuotame elektros įrenginyje, kokybiniai rodikliai1

 

Eil.

Nr.

Alyvos kokybiniai rodikliai ir

bandymo standartas

Elektros įrenginių tipas ir

įtampa

Alyvos kokybinio rodiklio leidžiamoji vertė

Pastabos

Paruoštos vartoti

Vartojamos

1.

Pramušimo įtampa pagal LST EN 60156 standartą, ne žemesnė kaip, kV2

Elektros įrenginys:

iki 15 kV įtampos

20–35 kV įtampos

60–150 kV įtampos

220–330 kV įtampos

 

30

35

60

65

 

25

30

55

60

 

2.

Rūgštingumas pagal LST EN 62021-1, ne didesnis kaip, mgKOH/g

Iki 110 kV įtampos galios transformatoriai

110–330 kV įtampos matavimo ir 330 kV įtampos galios transformatoriai

 

0,05

 

 

0,02

 

0,05

 

 

0,02

 

3.

Vandens kiekis pagal LST EN 60814 standartą, ne didesnis kaip,%, masės (g/t)

 

 

 

Transformatoriai su plėveline arba azotine alyvos apsauga, hermetiškieji alyviniai įvadai, hermetiškieji matavimo transformatoriai

Galios ir matavimo transformatoriai be specialių alyvos apsaugų

 

 

 

 

 

0,001 (10)

 

 

0,002 (20)

 

 

 

 

 

0,001 (10)

 

 

0,0025 (25)

 

4.

Dielektrinių nuostolių kampo tgδ (esant +90 °C temperatūrai, LST EN 60247), ne didesnis kaip, %3

Iki 110 kV įtampos galios transformatoriai

110–330 kV įtampos matavimo ir 330 kV įtampos galios transformatoriai

 

5,0

 

 

 

1,5

 

6,0

 

 

 

1,7

Alyvos mėginys papildomai neruošiamas

5.

Inhibitoriaus  kiekis pagal LST EN 60666, ne mažiau kaip, % masės

Iki 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai

Aukštesnės kaip 110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai

 

0,2

 

 

0,3

 

0,18

 

 

0,27

 

6.

Vandenyje tirpiųjų rūgščių ir šarmų kiekis (kokybiškai)

Visi elektros įrenginiai

nėra

nėra

Vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų kiekio nustatymas neprivalomas

7.

Mechaninės priemai- šos pagal LST EN 60970, LST ISO 4406 standartą, švaros

Iki 110 kV įtampos elektros įrenginiai

(16/13)

(17/14)

 

 

klasė, ne aukštesnė kaip

Aukštesnės kaip 110 kV įtampos elektros įrenginiai

(13/11)

(14/12)

(15/12)

 

8.

Oksidavimosi stabilumas pagal LST EN 61125 C metodą: rūgštingumas, ne didesnis kaip, mgKOH/g

Aukštesnės kaip

110 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai

 

 

 

0,10

 

 

 

Proceso sąlygos: 120 C, 0,15 l/val. oro srautas, bandymo trukmė alyvoms: 164 val. – alyvoms be inhibitorių,  500 val. – su inhibitoriais

9.

Pliūpsnio temperatūra pagal LST EN ISO 2719 standartą, ne žemesnė kaip, °C

Iki 110 kV įtampos galios transformatoriai

110–330 kV įtampos galios ir matavimo transformatoriai

 

130

 

135

 

130

 

135

rodiklio leidžiamoji vertė nustatoma pagal 3 priedo 1 lentelę

10.

Dujų kiekis pagal gamintojo techninę dokumentaciją, ne daugiau kaip, % tūrio

Transformatoriai su plėveline arba azotine apsauga

0,1 (0,5)

– (1,0)

Pagal LST EN 60599

11.

Stingimo temperatūra pagal LST ISO 3016, ne aukštesnė kaip, °C

Elektros įrenginiai, į kuriuos pilama arktinė alyva

–60

–60

 

12.

Nuosėdų kiekis, % masės

Taip pat

nėra

 

13.

Korozinės sieros kiekis pagal LST EN 60535 standartą, ne daugiau kaip, %

Elektros įrenginiai:

iki 110 kV įtampos

330 kV įtampos

 

Nekorozinė

Nekorozinė

 

 

Nekorozinė

Nekorozinė

 

 

 

Pastabos:

1. 1 Aukštosios įtampos įvadams vartojama tik šviežia alyva, atitinkanti Aprašo 3 priedo 1 lentelės reikalavimus.

2. 2 Aukštosios įtampos alyviniuose jungtuvuose leidžiama vartoti regeneruotą ir išvalytą alyvą bei jos mišinius su šviežia alyva, tenkinančias šios lentelės reikalavimus (1 ir 4 eilutės) ir turinčias ne aukštesnę kaip 17/14 švaros klasę (LST ISO 4406 standartą).

 

3. 3 Jei reikia, Technikos vadovo nurodymu, leidžiama į galios transformatorius įpilti regeneruotos ir išvalytos alyvos, jei kokybės rodikliai atitinka Aprašo 3 priedo 1 lentelės reikalavimus.

 

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ ĮVADŲ BANDYMAS

 

213Transformatorių įvadai tikrinami vadovaujantis Aprašo XXIII skyriaus nuostatomis.

 

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮMONTUOTŲ SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ BANDYMAS

 

214.   Įmontuoti srovės matavimo transformatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo VII skyriaus nuostatomis.

 

VII SKYRIUS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

215Srovės matavimo transformatoriaus izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru. Antrinių grandinių apvijų izoliacijos varža matuojama tarp apvijos ir įžemintų dalių 1000 V įtampos megommetru, jeigu įrenginio gamintojas nenurodo kitaip (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

216Eksploatuojant srovės matavimo transformatorių izoliacijos varža matuojama (taikoma P, T ir R bandymų ir matavimų kategorijoms):

216.1. 6–20 kV įtampos srovės matavimo transformatorių – remontuojant įrenginius, prie kurių jie prijungti;

216.2. 35 kV įtampos srovės matavimo transformatorių su įmirkyta popierine izoliacija (be lauko išlyginimo ekranų) – kai nepatenkinami alyvos bandymo rezultatai, jei netenkina reikalavimų, nustatytų Aprašo 20 lentelės 1–3 eilutėse;

216.3. 110 kV ir aukštesnės įtampos srovės matavimo transformatoriams – kas 4 metai (taikoma pagamintiems pagal GOST-ą), kas 8 metai (taikoma pagamintiems pagal IEC standartą).

217.  Išmatuota srovės matavimo transformatorių izoliacijos varža turi būti ne mažesnė nei nustatytoji Aprašo 22 lentelėje.

 

22 lentelė. Leidžiamoji izoliacijos varža

 

Eil.

Nr.

Įtampa, kV

Leidžiamoji izoliacijos varža, MW, ne mažesnė

Pagrindinė izoliacija

Matavimo įvadas

Išoriniai sluoksniai

Antrinės apvijos1

Tarpinės apvijos

 

1.

 

6–35

 

1000/500

 

 

 

50(1)/50(1)

 

 

2.

 

110

 

3000/1000

 

 

 

50(1)/50(1)

 

 

3.

 

330–400

 

5000/3000

 

3000/1000

 

1000/500

 

50(1)/50(1)

 

1/1

 

Pastabos:

1. 1 Antrinės apvijos izoliacijos varža: be skliaustelių – esant atjungtoms antrinėms grandinėms, skliausteliuose – esant prijungtoms antrinėms grandinėms.

2. Izoliacijos varža: skaitiklyje prieš eksploatavimą, vardiklyje – eksploatuojant.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACIJOS DIELEKTRINIŲ NUOSTOLIŲ KAMPO tgd MATAVIMAS

 

218.   Srovės matavimo transformatorių pagrindinės įmirkytos popierinės izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd yra matuojamas, esant 10 kV įtampai (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms):

218.1. 35 kV įtampos srovės matavimo transformatorių su įmirkyta popierine izoliacija (be lauko išlyginimo ekranų) – kai nepatenkinami alyvos bandymo rezultatai, jie netenkina reikalavimų, nustatytų Aprašo 20 lentelės 1–3 eilutėse; 110 kV ir aukštesnės įtampos srovės matavimo transformatoriams – kas 4 metai (taikoma pagamintiems pagal GOST-ą), arba kas 8 metai (taikoma pagamintiems pagal IEC standartą).

218.2. 110 kV ir aukštesnės įtampos srovės matavimo transformatoriams – kas 4 metai (taikoma pagamintiems pagal GOST-ą) arba kas 8 metai (taikoma pagamintiems pagal IEC standartą).

219Išmatuotos srovės matavimo transformatorių izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės, perskaičiuotos esant +20 °C temperatūrai, negali būti didesnės už nustatytąsias Aprašo 23 lentelėje. Jeigu gamintojas nepateikia izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės perskaičiavimo metodikos, perskaičiavimui naudojama formulė:

 

T20 = Tt × [1-0.01 × (t-20)];                                    (7)

 

čia:

T20 – perskaičiuota izoliacijos tgd reikšmė, esant +20 oC temperatūrai, %;

Tt – išmatuota izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd reikšmė, esant t temperatūrai, %;

t – izoliacijos temperatūra, kuriai esant buvo atlikti tgd reikšmės matavimai, oC.

 

23 lentelė. Srovės matavimo transformatorių pagrindinės izoliacijos ribinės dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės

 

Eil.Nr.

Izoliacijos tipas

Pagrindinės izoliacijos ribinės dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės, %, skirtingų vardinių įtampų (kV) srovės matavimo transformatorių, perskaičiuotos esant +20 °C temperatūrai

6–15

20–35

110

330

1.

Popierinė bakelitinė

3,0

12,0

2,5

8,0

2,0

5,0

 

2.

Pagrindinė kondensatorinė įmirkyta popierinė izoliacija

 

 

2,5

 

4,5

2,0

 

3,0

Ne didesnė kaip 150 %, palyginti su išmatuotąja gamykloje, bet ne didesnė kaip 0,8.

Ne didesnė kaip 150 % nuo vertės eksploatavimo pradžioje, bet ne didesnė kaip 1,0.

 

Pastaba. Dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė: skaitiklyje prieš eksploatavimą, vardiklyje – eksploatuojant.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

220Pagrindinės izoliacijos bandomosios įtampos vertės nustatytos Aprašo 18 ir 24 lentelėse. Srovės matavimo transformatoriai, izoliuoti porcelianine išorine izoliacija, bandomi 1 min., izoliuoti organine izoliacija – 5 min. (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). Iki 35 kV įtampos srovės matavimo transformatorių izoliaciją leidžiama bandyti neatjungus šynų. Aukštesnės kaip 35 kV įtampos srovės matavimo transformatoriai 50 Hz dažnio bandomąja įtampa nebandomi. Narveliuose su SF6 dujų izoliacija sumontuoti srovės matavimo transformatoriai 50 Hz dažnio bandomąja įtampa eksploatavimo metu nebandomi.

 

24 lentelė. Pagal GOST-ą pagamintų iki 35 kV įtampos elektros įrenginių normalia ir susilpninta izoliacija 50 Hz dažnio bandomoji įtampa

 

 

Eil. Nr.

Elektros

įrenginio įtampa,

kV

Bandomoji įtampa, kV

Įrenginiai, srovės ir įtampos matavimo transformatoriai, sroves ribojantys reaktoriai, izoliatoriai, įvadai, ryšio kondensatoriai, ekranuotieji srovėlaidžiai, šynos, komplektiniai skirstymo įrenginiai, komplektinės transformatorinės

Gamintojo

Prieš eksploatavimą ir eksploatuojant

Porcelianinė izoliacija

Kitų tipų izoliacija

1.

iki 0,69

2,0

1,0

1,0

2.

3

24,0

24,0

21,6

3.

6

32,0(37,0)

32,0(37,0)

28,8(33,3)

4.

10

42,0(48,0)

42,0(48,0)

37,8(43,2)

5.

15

55,0(63,0)

55,0(63,0)

49,5(56,7)

6.

20

65,0(75,0)

65,0(75,0)

58,5(67,5)

7.

35

95,0(120,0)

95,0(120,0)

85,5(108,0)

Pastabos:

1. Įrenginių izoliacijos bandomoji įtampa tarp fazės ir žemės, tarp polių ir tarp polių su dviem nutraukimais poliuje (nurodyta skliausteliuose).

2. Jeigu gamyklos dokumentuose nurodyta, kad bandymai atlikti kitokia įtampa, negu nurodyta lentelėje, tai ji prieš eksploatavimą ir eksploatuojant turi būti pakoreguota.

 

221Srovės matavimo transformatorių antrinių apvijų ir prijungtų prie jų grandinių izoliacija bandoma 1000 V 50 Hz dažnio bandomąja įtampa. Bandymas gali būti pakeistas izoliacijos varžos matavimu 2500 V įtampos megommetru. Bandymo trukmė – 1 min. (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ ĮMAGNETINIMO CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

222Srovės matavimo transformatorių įmagnetinimo charakteristika nustatoma didinant įtampą kiekvienoje relinei apsaugai naudojamoje antrinėje apvijoje iki šerdies prisisotinimo, bet ne daugiau kaip iki 1800 V (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Jeigu apvijoje esama atšakų, nustatoma darbinės atšakos charakteristika. Eksploatuojant charakteristika sudaroma ne mažiau kaip trijuose kontroliniuose taškuose.

223Nustatyta srovės matavimo transformatorių charakteristika lyginama su tipine įmagnetinimo charakteristika arba su tinkamo naudoti tokio pat tipo srovės matavimo transformatoriaus charakteristika. Išmatuotų verčių skirtumas, palyginti su gamyklos nustatytomis arba su tokio pat tipo tinkamo naudoti srovės matavimo transformatoriaus, negali būti didesnis kaip 10 %.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMACIJOS KOEFICIENTO MATAVIMAS

 

224Srovės matavimo transformatorių patikra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimais ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Matuojamas tik komercinei ar techninei apskaitai skirtų srovės matavimo transformatorių transformacijos koeficientas (taikoma P bandymų ir matavimų  kategorijai). Transformacijos koeficiento nuokrypiai turi neviršyti leidžiamųjų nuokrypių nustatytajai tikslumo klasei.

225Relinei apsaugai skirtų srovės matavimo transformatorių išmatuoto transformacijos koeficiento nuokrypis negali būti didesnis kaip 2 % nuo nustatytojo gamintojo pase arba nuo to paties tipo tinkamo naudoti srovės matavimo transformatoriaus (taikoma P bandymų ir matavimų  kategorijai).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ ANTRINIŲ GRANDINIŲ APVIJŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI IR APKROVOS MATAVIMAS

 

226Antrinių grandinių išmatuotos apvijų varžos nuolatinei srovei vertės nuokrypis nuo nustatytos pase arba išmatuotos kitose fazėse vertės nuokrypis negali būti didesnis kaip 2 %. Norima palyginti su paso duomenimis varžos nuolatinei srovei vertė turi būti perskaičiuota, esant gamintojo nustatytai temperatūrai, o norima palyginti su kitomis fazėmis turi būti matuojama, esant tai pačiai temperatūrai. Apvijų varža nuolatinei srovei matuojama 110 kV ir aukštesnės įtampos srovės transformatoriams, jeigu taip numato įrenginio gamintojas, be to, turi būti išmatuota srovės transformatoriaus apkrova pagal gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAS

 

227Prieš srovės matavimo transformatoriaus eksploatavimą izoliacinė alyva turi būti išbandyta prieš supilant ir supylus (papildžius) ją į transformatorių, vadovaujantis Aprašo XXV skyriaus nuostatomis (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

22835–330 kV įtampos srovės matavimo transformatorių, kuriuose nėra įrengtos kontrolės neišjungus įtampos sistemos, izoliacinė alyva turi būti įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1–3 eilučių nuostatomis, 330 kV – šios lentelės 1–3 ir 4 eilučių nuostatomis, įvertinus Aprašo XXV skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas, 35 kV įtampos – 1 kartą per 8 metus, 110 kV įtampos – 1 kartą per 4 metus, 330 kV įtampos – 1 kartą per 2 metus. Srovės matavimo transformatorių, pagamintų pagal IEC standartus, izoliacinės alyvos bandymus reikia atlikti vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytu periodiškumu.

229330 kV hermetiškųjų srovės matavimo transformatorių izoliacinė alyva bandoma Technikos vadovo nurodymu.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ĮMONTUOTŲ SROVĖS TRANSFORMATORIŲ BANDYMAS

 

230Įmontuoti srovės matavimo transformatoriai yra bandomi, vadovaujantis Aprašo šio skyriaus pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių nuostatomis (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

231.   Srovės matavimo transformatoriai termovizoriumi tikrinami vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ ANTRINIŲ GRANDINIŲ ĮVADŲ POLIŠKUMO NUSTATYMAS

 

232.   4,5–6 V įtampos nuolatinės srovės šaltinio žinomo poliškumo impulsą įjungti į srovės matavimo transformatoriaus pirminę apviją. Antrinėje grandinėje įvadų poliškumas tikrinamas rodykliniu miliampermetru, stebint srovės kryptį (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

VIII SKYRIUS

ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

233.  Įtampos matavimo transformatorių aukštosios įtampos apvijos izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru. Antrinių grandinių apvijų ir pakopinio įtampos matavimo transformatoriaus ryšio apvijų izoliacijos varža matuojama 1000 V įtampos megommetru (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

234.   Eksploatuojamų įtampos matavimo transformatorių izoliacijos varžos matavimų periodiškumas:

234.1. 6–35 kV įtampos – kompleksiškai remontuojant transformatorių pastotes;

234.2. 110–330 kV įtampos matavimo transformatorių apvijų izoliacijos varža matuojama kas 4 metai (taikoma pagamintiems pagal GOST-ą) arba kas 8 metai (taikoma pagamintiems pagal IEC standartą).

235.  Įtampos matavimo transformatorių išmatuotos izoliacijos varžų vertės prieš eksploatavimą ir eksploatuojant neturi būti mažesnės kaip:

235.1. 6–35 kV įtampos 100 MΩ – pagrindinės izoliacijos, 50(1) MΩ – antrinės apvijos ir 1 MΩ – ryšio apvijos;

235.2. 110–330 kV įtampos 300 MΩ – pagrindinės izoliacijos, 50(1) MΩ – antrinės apvijos ir 1 MΩ – ryšio apvijos. Skliausteliuose pateiktos antrinės apvijos izoliacijos varžų reikšmės, kai antrinės grandinės prijungtos. Eksploatuojamų įtampos matavimo transformatorių iki 35 kV imtinai antrinių apvijų izoliacijos varžą leidžiama matuoti kartu su antrinėmis grandinėmis. 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių antrinių apvijų izoliacijos varžą matuoti atjungus antrines grandines.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

236.   Pagal GOST-ą pagamintų iki 35 kV įtampos matavimo transformatorių aukštosios įtampos apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, bandomosios įtampos vertės nustatytos Aprašo 22 lentelėje (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai). Aukštesnės kaip 35 kV įtampos matavimo transformatoriai 50 Hz dažnio įtampa nebandomi.

237.   Porcelianine išorine izoliacija izoliuotų įtampos transformatorių bandymo trukmė – 1 min, organine izoliacija – 5 min.

238.  Antrinių apvijų ir prie jų prijungtų grandinių izoliacija bandoma 1000 V 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, bandymo trukmė – 1 min (bandymai gali būti pakeisti izoliacijos varžos matavimu 2500 V įtampos megommetru).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

APVIJŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI IR APKROVOS MATAVIMAS

 

239.   Matuojama tik pakopinių įtampos matavimo transformatorių ryšio apvijų varža nuolatinei srovei (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai). Išmatuotos apvijų varžos nuolatinei srovei vertės nuokrypis nuo nustatytų gamintojo techninėje dokumentacijoje arba išmatuotų kitose fazėse negali būti didesnis kaip 2 %, jeigu taip numatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje. Išmatuotos fazės varža su kitų fazių varžų vertėmis ir su nurodytomis gamintojo techninėje dokumentacijoje turi būti perskaičiuota, esant tai pačiai temperatūrai.

240.   Įtampos matavimo transformatoriaus apkrova turi būti išmatuota pagal gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAS

 

241Prieš įtampos matavimo transformatorių eksploatavimą izoliacinė alyva turi būti išbandyta vadovaujantis Aprašo XXV skyriaus nuostatomis (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

242Eksploatuojamų iki 35 kV įtampos imtinai įtampos matavimo transformatorių izoliacinė alyva bandoma  Technikos vadovo nurodymu.

243Eksploatuojant 110–330 kV įtampos matavimo transformatorių, izoliacinė alyva įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma vadovaujantis Aprašo 20 lentelės
1–3 eilutės, o alyva su inhibitoriais ir 5 eilutės nuostatomis, įvertinus Aprašo XXV
 skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas, kas 4 metai. Įtampos matavimo transformatorių, pagamintų pagal IEC standartus, izoliacinės alyvos bandymus reikia atlikti vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytu periodiškumu.

244Alyvinių pakopinių įtampos matavimo transformatorių kiekvienos pakopos izoliacinės alyvos techninė būklė įvertinama vadovaujantis normomis, nustatytomis pakopos vardinei įtampai.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

245.   Įtampos matavimo transformatoriai kontroliuojami vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMACIJOS KOEFICIENTO MATAVIMAS

 

246.   Komercinei ar techninei apskaitai skirtų įtampos matavimo transformatorių transformacijos koeficiento patikra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimais. Transformacijos koeficiento nuokrypiai turi neviršyti leidžiamųjų nuokrypių nustatytajai tikslumo klasei (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

IX SKYRIUS

KONDENSATORINIAI ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS DALIKLIŲ KONDENSATORIŲ BANDYMAS

 

247Įtampos daliklių kondensatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo XXI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KONDENSATORINIŲ ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

248.   Kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių apvijų izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

249.  Eksploatuojant kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių izoliacijos varža matuojama kompleksiškai remontuojant transformatorių pastotes.

250.  Kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių izoliacijos varža nuo nustatytos pase vertės negali skirtis daugiau kaip 30 %, bet neturi būti mažesnė kaip 300 MW.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KONDENSATORINIŲ ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

251.  Kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių antrinių apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio bandomąja 1,8 kV įtampa (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai). Bandymo trukmė – 1 min., jeigu taip numato įrenginio gamintojas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORINIŲ ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ APVIJŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI IR APKROVOS MATAVIMAS

 

252Pradedamų eksploatuoti kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių apvijų varža nuolatinei srovei matuojama visose perjungiklio padėtyse (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

253.  Eksploatuojamų kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių apvijų varža nuolatinei srovei matuojama Technikos vadovo nurodymu. Išmatuota ir, esant gamintojo nustatytai temperatūrai, perskaičiuota kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių apvijų varža nuolatinei srovei nuo nustatytosios pase neturi skirtis daugiau kaip 5 %, jeigu taip numato įrenginio gamintojas.

254.  Kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių apkrova turi būti išmatuota pagal gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORINIŲ ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ TUŠČIOSIOS VEIKOS SROVĖS IR NUOSTOLIŲ MATAVIMAS

 

255.  Kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių tuščiosios veikos srovė ir nuostoliai matuojami esant gamintojo nustatytai įtampai (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

256.  Kondensatorinių įtampos matavimo transformatorių išmatuotos tuščiosios veikos srovės ir nuostoliai nuo nustatytųjų gamintojo pase neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORINIŲ ĮTAMPOS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAS

 

257.  Eksploatuojamų įtampos matavimo transformatorių izoliacinė alyva prieš supilant (papildant) turi būti išbandyta vadovaujantis Aprašo XXV skyriaus nuostatomis.

258.  Eksploatuojamų įtampos matavimo transformatorių izoliacinė alyva įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma, kompleksiškai remontuojant transformatorių pastotes, vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1–3 eilučių, alyvai su inhibitoriais – ir 5 eilutės nuostatomis bei įvertinus Aprašo XXV skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas.

 

X SKYRIUS

ALYVINIAI JUNGTUVAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ALYVINIŲ JUNGTUVŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

259.  Alyvinių jungtuvų judamųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varža turi būti ne mažesnė už nurodyta 25 lentelėje (atitinkamai P arba R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

25 lentelė. Judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, mažiausios leidžiamosios izoliacijos varžos

 

Eil.

Bandymų ir matavimų

Izoliacijos varža, MW, vardinei įrenginių įtampai, kV

Nr.

kategorija

6–10

35–110

330–400

1.

P

1000

3000

5000

2.

R

300

1000

3000

 

260.  110 kV įtampos didelio alyvos tūrio jungtuvų judamųjų, kreipiančiųjų dalių ir bako izoliacijos varža matuojama remonto metu, kai iš bako išleista izoliacinė alyva. Izoliacijos varža matuojama prieš įpilant izoliacinę alyvą.

261.  110 kV įtampos mažo alyvos tūrio jungtuvų izoliacinių traukių varža matuojama remonto metu kartu su izoliacinės alyvos pripildytais atraminiais izoliatoriais arba esant blogiems izoliacinės alyvos patikrinimo rezultatams. Jeigu jungtuvas remonto metu buvo ardomas, izoliacijos varža matuojama prieš jungtuvo sumontavimą, o izoliacinė alyva įpilama iš karto sumontavus jungtuvą.

262.  Alyvinių jungtuvų izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru.

263.  Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varža matuojama vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ALYVINIŲ JUNGTUVŲ ĮVADŲ BANDYMAS

 

264.  Alyvinių jungtuvų įvadai bandomi vadovaujantis Aprašo XXIII skyriaus nuostatomis (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ALYVINIŲ JUNGTUVŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

26550 Hz dažnio bandomąja įtampa bandomi tik jungtuvai iki 35 kV įtampos. Jungtuvų izoliacijos bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

266.  Mažo alyvos tūrio 6–10 kV įtampos jungtuvams bandomi izoliaciniai tarpai tarp polių. Bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

267.  Alyvinių jungtuvų antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacija bandoma vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

35 KV ĮTAMPOS ALYVINIŲ JUNGTUVŲ VIDINĖS IZOLIACIJOS IR LANKO GESINIMO ĮRENGINIŲ IZOLIACIJOS ĮVERTINIMAS

 

268.   Sumontuotų 35 kV įtampos alyvinių jungtuvų izoliacijos techninė būklė įvertinama išmatavus įvadų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd ir palyginus su normomis, nustatytomis Aprašo 454 punkte. Jeigu nustatoma, kad vertės padidėjo, turi būti kontroliuojama bako vidinės izoliacijos techninė būklė (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

269.   Vidinė bako ir lanko gesinimo įrenginių izoliacija turi būti džiovinama, jeigu su šia izoliacija išmatuota įvadų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė padidėja daugiau kaip 4 % (absoliutus dydis).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS DALIKLIŲ KONDENSATORIŲ KONTROLĖ

 

270Įtampos daliklių kondensatoriai kontroliuojami vadovaujantis Aprašo XXI skyriaus nuostatomis. Jungtuvo poliaus kondensatorių talpa neturi skirtis nuo gamintojo nustatytos normos (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). 110 kV įtampos alyvinių jungtuvų lanko gesinimo kameras šuntuojančių talpos daliklių dielektrinių nuostolių kampo tgd ir talpą reikia matuoti tada, kai vizualinės arba termovizinės kontrolės metu pastebėti nukrypimai nuo normos. Įšilimas turi būti matuojamas jungtuvo išjungimo momentu visose fazėse ir sulyginamas tarpusavyje. Apžiūros metu nustačius skystojo dielektriko nuotėkį, talpos dalikliai brokuojami.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ALYVINIŲ JUNGTUVŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

271Matuojama srovėlaidžio kontūro kiekvienos fazės kontaktinės sistemos varža (taikoma P, R, ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). Jų varžos vertė turi būti ne didesnė už nustatytąją Aprašo 4 priede 2 lentelėje. Atskirų srovės kontūro dalių varžos nuolatinei srovei vertė yra nustatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje. Matuojant polių varžą nuolatinei srovei, srovė turi būti ne silpnesnė kaip 10 A. Matuojant 110–330 kV jungtuvų polių varžą nuolatinei srovei, srovė turi būti parenkama vadovaujantis jungtuvo gamintojo techninės dokumentacijos nuostatomis, bet ne silpnesnė kaip 50 A.

272.  Lanko gesinimo įrenginių šuntuojančiųjų rezistorių išmatuotos varžos vertė, palyginti su gamintojo duomenimis, negali skirtis daugiau, kaip nustatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

273.  Valdymo elektromagnetų apvijų varžos vertė turi atitikti normas, nustatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVO KONTAKTŲ JUDĖJIMO GREIČIO IR JŲ ĮJUNGIMO BEI IŠJUNGIMO LAIKO CHARAKTERISTIKŲ MATAVIMAS

 

274.  Matuojamas judamųjų kontaktų įjungimo ir išjungimo laikas (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms) bei judamųjų kontaktų judėjimo greitis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Judamųjų kontaktų judėjimo greitis, jų įjungimo ir išjungimo laikas matuojamas, kai jungtuvas pilnas alyvos, esant vardinei operatyvinei įtampai ant valdymo elektromagnetų išvadų arba esant kitoms sąlygoms, jeigu tai numatyta jungtuvo gamintojo techninėje dokumentacijoje bei pateikti greičių ir laikų norminiai dydžiai.

275.  Alyvinių jungtuvų pagrindinių kontaktų ir lanko gesinimo kameros techninės būklės patikrinimas turi būti atliekamas pagal gamintojo nustatytą būdą ir reikalavimus. Jeigu buvo pastebėti nukrypimai nuo normos srovėlaidžio kontūro kontaktinės sistemos varžos nuolatinei srovei matavimo metu, turi būti atlikta jungtuvo lanko gesinimo kamerų vizualinė apžiūra. Jungtuvo pagrindinių kontaktų ir lanko gesinimo kameros techninės būklės patikrinimas turi būti atliekamas pagal gamintojo nustatytą būdą ir reikalavimus.

276.  110 kV įtampos mažo alyvos tūrio jungtuvų įjungimo ir išjungimo greičiai matuojami jungtuvo srovės kontūro nutraukimo vietoje. Jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenustatyti specialūs reikalavimai dėl greičių matavimo vietų, jungimo greitis yra matuojamas 10 ms laiko tarpe prieš susijungiant pagrindiniams kontaktams, o išjungimo greitis – 10 ms laiko tarpe atsiskyrus pagrindiniams kontaktams.

277.  Tinkamo eksploatuoti jungtuvo kontaktų judėjimo greičio ir laiko charakteristikos turi atitikti nustatytąsias Aprašo 4 priede 2 lentelėje.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVŲ JUDAMŲJŲ DALIŲ EIGOS, KONTAKTŲ ĮSPAUDIMO ĮJUNGIANT IR KONTAKTŲ SUSIJUNGIMO BEI ATSIJUNGIMO VIENALAIKIŠKUMO MATAVIMAS

 

278.  Matuojamos judamųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms) ir jungtuvų kontaktų susijungimo bei atsijungimo vienalaikiškumo (taikoma P, T ir R bandymų ir matavimų kategorijoms) vertės. Judamųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant, jungtuvų kontaktų susijungimo ir atsijungimo vienalaikiškumo matavimų vertės turi atitikti nustatytąsias Aprašo 4 priedo 3 lentelėje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Jeigu gamintojas nepateikia kontaktų susijungimo ir atsijungimo vienalaikiškumo norminių dydžių, tai jie turi būti ne didesni nei 10 ms. Alyvinių jungtuvų pagrindinių kontaktų ir lanko gesinimo kameros techninė būklė turi būti tikrinama pagal gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytą būdą ir reikalavimus. 6-35 kV jungtuvams judamųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant ir jungtuvų kontaktų susijungimo bei atsijungimo vienalaikiškumo vertės matuojamos Technikos vadovo nurodymu

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVŲ IR PAVARŲ REGULIAVIMO BEI DERINIMO CHARAKTERISTIKŲ TIKRINIMAS

 

279.  Kiekvienas jungtuvo ir pavaros tipas tikrinamas vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytomis normomis ir apimtimis (taikoma P, T, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVŲ LAISVOJO IŠJUNGIMO MECHANIZMO VEIKIMO TIKRINIMAS

 

280.  Jungtuvų laisvojo išjungimo mechanizmo veikimas tikrinamas, jeigu toks tikrinimas nustatytas jungtuvo techninėje dokumentacijoje.

281.  Laisvojo išjungimo mechanizmas tikrinamas vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytomis normomis ir apimtimis (tikrinama P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). PP-61 ir PP-67 pavaroms šį patikrinimą atlikti draudžiama (dėl pavojaus matavimus atliekančiam personalui).

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVO PAVAROS ŽEMIAUSIOS POVEIKIO ĮTAMPOS (SLĖGIO) TIKRINIMAS

 

282.  Pavara turi būti išbandyta esant įjungimo ir išjungimo elektromagnetų įtampai 0,8Uv, 5 kartus. Žemiausia poveikio įtampa turi atitikti gamintojo nustatytas normas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

283Iki 35 kV įtampos jungtuvų valdantieji elektromagnetai turi pradėti veikti, kai yra tokios sąlygos:

283.1.  įjungimo elektromagnetų įtampa ne aukštesnė kaip 0,85 Uv, kai pavaros maitinimo šaltinis –  nuolatinė įtampa, ir ne aukštesnė kaip 0,8 Uv, kai šaltinis kintamoji įtampa;

283.2. išjungimo elektromagnetų įtampa ne aukštesnė kaip 0,7 Uv, kai pavaros maitinimo šaltinis nuolatinė įtampa, ir ne aukštesnė kaip 0,65 Uv, kai šaltinis kintamoji įtampa.

284.  110 kV įtampos mažo alyvos tūrio jungtuvų įjungimą valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa ne aukštesnė kaip 0,8 Uv, o išjungimą valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai įtampa – 0,65 Uv.

285.  110 kV įtampos didelio alyvos tūrio jungtuvų įjungimą valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa ne aukštesnė kaip 0,85 Uv, o išjungimą valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai įtampa – 0,65 Uv. Pneumatinių pavarų poveikio slėgis turi būti 20–30 % žemesnis už apatinę veikimo slėgio ribą.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVO BANDYMAS JUNGIMU

 

286.  Bandant jungtuvą reikia atlikti 3–5 įjungimus, išjungimus ir 2–3 sudėtingus ciklus. Visi jungtuvai tikrinami vykdant įjungimus ir išjungimus. Jungtuvai, veikiantys AKJ režimu, papildomai tikrinami vykdant operacijų seką: išjungimas, 300 ms pauzė, įjungimas, išjungimas. Jungtuvams su dukartiniu AKJ turi būti išbandytas visas ciklas. Bandant jungtuvą pavaros valdymo elektromagnetai turi būti prijungti prie vardinio dydžio įtampos. Pauzės tarp operacijų arba sudėtingų ciklų turi atitikti techninėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

JUNGTUVŲ IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAI

 

287.  Prieš eksploatavimą, po remonto jungtuvų izoliacinė alyva įvertinama pagal spalvą bei bendrąjį vaizdą ir bandoma vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1 ir 7 eilučių bei 21 lentelės 1 ir 7 eilučių nuostatomis (taikoma P, R, T ir M bandymų ir matavimų kategorijoms), о eksploatuojant jungtuvus izoliacinė alyva bandoma vadovaujantis Normų 3 priedo 6 lentelės 1 ir 2 eilučių nuostatomis.

288.  Izoliacinė alyva turi būti bandoma prieš naudojimą ir prieš įpylimą į mažo alyvos tūrio visų įtampų jungtuvus.

289.  Eksploatuojamų 110 kV įtampos bakinių jungtuvų, atlikusių be remonto trumpojo jungimo (ar apkrovos) srovių leidžiamąjį komutavimų skaičių, izoliacinė alyva turi būti bandoma vadovaujantis Aprašo 3 priedo 6 lentelės 1 ir 2 eilučių nuostatomis.

290.  Eksploatuojamiems iki 35 kV įtampos bakiniams jungtuvams ir visiems mažo alyvos tūrio jungtuvams atlikus leidžiamąjį komutavimų skaičių, izoliacinės alyvos bandyti nereikia, nes ji turi būti keičiama šviežia.

291.  Techninės priežiūros metu bakinių jungtuvų izoliacinė alyva turi būti bandoma vadovaujantis Aprašo 3 priedo 6 lentelės 1 ir 2 eilučių nuostatomis.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮMONTUOTŲJŲ SROVĖS TRANSFORMATORIŲ BANDYMAS

 

292.  Įmontuotieji srovės transformatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo VII skyriaus nuostatomis.

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

ALYVINIŲ JUNGTUVŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

293.  Tikrinamas M bandymų kategorijos darbinių ir lanką gesinančių kontaktų bei jungtuvo kontaktinių srovėlaidžių kontūro dalių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis.

 

XI SKYRIUS

ORINIAI JUNGTUVAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

294.  Orinių jungtuvų judamųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip nurodyta Aprašo 4 priede 4 lentelėje (atitinkamai Aprašo P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

295.  Orinių jungtuvų judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

296Jungtuvų izoliacijos bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

297.  6-35 kV įtampos oriniams jungtuvams bandomi izoliaciniai tarpai tarp polių. Bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

298.  Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacija bandoma vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

299Srovėlaidžio kontūro (pagrindinės grandinės) dalių, t. y., kiekvieno lanko gesinimo įrenginio (modulio), gesinimo kameros elemento (pertvaros) ir skirtuvo bei vidinių poliaus šynų ir t. t., varža nuolatinei srovei matuojama atskirai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Per apžiūras (A bandymų ir matavimų kategorija) Technikos vadovo nurodymu matuojama srovėlaidžio kontūro viso poliaus varža nuolatinei srovei.

300.  Didžiausios leidžiamosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos varžų nuolatinei srovei vertės nustatytos Aprašo 4 priede 5 lentelėje.

301.  Valdančiųjų elektromagnetų apvijų ir orinių jungtuvų valdymo grandinių varžos turi būti ne didesnės kaip (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms):

301.1. VV-400-15 tipo forsuotų elektromagnetų: 1-osios apvijos – 10±1,5 W; 2-osios apvijos – 45±2 W; abiejų apvijų – 55±3 W;

301.2. įmonėje „Elektroaparat“ pagamintų elektromagnetų – 0,39±0,03 W.

301.3. VVB, VVD ir VVBK serijos 330 kV ir aukštesnės įtampos jungtuvų įjungimo bei išjungimo valdymo grandinių varža turi būti tokia, kad pikinė operatyvioji srovė būtų 22±0,5 A.

302.  Išmatuotos šuntuojančiųjų rezistorių ir įtampos daliklių varžos turi atitikti nustatytąsias Aprašo 4 priede 6 lentelėje (gamintojo nustatytos normos). Jei tokių Aprašo nėra, bazinė varžos vertė nustatoma pagal pirmąjį matavimą, toliau matuojant leidžiamas nuokrypis – ne didesnis kaip 5 % (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ ŽEMIAUSIOS ĮTAMPOS POVEIKIO KONTROLĖ

 

303.  Orinius jungtuvus valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa ne aukštesnė kaip 0,7 Uv, išlyginta kintamosios įtampos šaltinio įtampa ne aukštesnė kaip 0,65 Uv, o rezervuaruose – didžiausias darbinis suspausto oro slėgis. Įtampa į elektromagnetus įjungiama vienu metu (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ ĮTAMPOS DALIKLIŲ KONDENSATORIŲ BANDYMAS

 

304.  Įtampos daliklių kondensatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo XXI skyriaus nuostatomis. Jungtuvo poliaus kondensatorių talpa negali viršyti nustatytųjų gamintojo normose (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ CHARAKTERISTIKŲ TIKRINIMAS

 

305.  Tikrinamos orinių jungtuvų charakteristikos, nustatytos gamintojo techninėje dokumentacijoje. Tikrinimo ir matavimų rezultatai turi atitikti gamintojo normas, nustatytas Aprašo 4 priede. Operacijų ir sudėtingų ciklų tipai, slėgio ir operatyviosios srovės vertės, kurioms esant turi būti tikrinami jungtuvai, nustatytos 26 lentelėje.

 

26 lentelė. Orinių jungtuvų derinimo sąlygos ir bandymų skaičius

 

Eil.

Nr.

Operacija arba ciklas

Slėgis bandymui

Įtampa elektro-magnetų įvaduose

Operacijų ir ciklų skaičius

1.

Įjungimas

Mažiausias poveikio

Vardinė

3

2.

Išjungimas

– “ –

– “ –

3

3.

Įjungimas, išjungimas

– “ –

– “ –

2

4.

Įjungimas

Mažiausias darbo

– “ –

3

5.

Išjungimas

– “ –

– “ –

3

6.

Įjungimas, išjungimas

– “ –

– “ –

2

7.

Įjungimas

Vardinis

– “ –

3

8.

Išjungimas

– “ –

– “ –

3

9.

Išjungimas, įjungimas

– “ –

– “ –

2

10.

Įjungimas

Didžiausias darbo

0,7 vardinės

2

11.

Išjungimas

– “ –

– “ –

2

12.

Įjungimas, išjungimas

– “ –

Vardinė

2

13.

Išjungimas, įjungimas, išjungimas

– “ –

– “ –

2

14.

Išjungimas, įjungimas, išjungimas

Mažiausias AKJ

– “ –

2

 

Pastaba. Atliekant jungimo operacijas ir sudėtingus ciklus (3, 6, 9 ir 12–14 eilutėse) turi būti registruojamos srovių ir įtampų oscilogramos.

 

306.  Komplektinio įrenginio KAG-24-30/30000UZ normos nustatytos Aprašo 4 priede
10
12 lentelėse (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ORINIO JUNGTUVO BANDYMAS JUNGIMU

 

307.  Bandant orinį jungtuvą, įjungimo ir išjungimo operacijos bei sudėtingi ciklai (visiems jungtuvams – įjungimas ir išjungimas, išjungimas ir įjungimas, o jungtuvams, naudojamiems AKJ – išjungimas, įjungimas ir išjungimas) turi būti atliekami, keičiant suspausto oro slėgį ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose, kaip nustatyta Aprašo 4 priedo 7 lentelėje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Jungtuvams su dukartiniu AKJ turi būti išbandytas visas ciklas.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ REGULIAVIMO IR NUSTATYMO CHARAKTERISTIKŲ TIKRINIMAS

 

308.  Orinių jungtuvų valdymo spintų mazgų ir lanko gesinimo įrenginių tarpelių ir eigos matmenys tikrinami vadovaujantis jungtuvo pase ir gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytomis normomis ir apimtimis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

ORINIŲ JUNGTUVŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

309.  Nustatomas lanką gesinančių įrenginių ir skirtuvų bei kontaktinių jungtuvo jungčių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XII SKYRIUS

DUJINIAI JUNGTUVAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ ANTRINIŲ GRANDINIŲ IR VALDANČIŲJŲ ELEKTROMAGNETŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

310.  Dujinių jungtuvų antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varža matuojama vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

311.  Dujinių jungtuvų valdančiųjų elektromagnetų apvijų ir papildomų rezistorių išmatuotos varžų vertės turi atitikti gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytas normas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

312Dujinių jungtuvų izoliacijos bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min. Eksploatuojant 6–35 kV dujinių jungtuvų izoliacija bandomąja įtampa bandoma Technikos vadovo nurodymu.

3136–35 kV įtampos dujiniams jungtuvams bandomi izoliaciniai tarpai tarp polių. Bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min. Eksploatavimo metu 6–35 kV dujinių jungtuvų izoliaciniai tarpai tarp polių bandomi Technikos vadovo nurodymu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

314Matuojama dujinių jungtuvų pagrindinės grandinės bendroji (viso poliaus) ir atskiroji kiekvieno lanko gesinimo įrenginio (modulio) srovėlaidžio kontūro varža, jei leidžia konstrukcija (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Matuojant dujinių jungtuvų polių varžą nuolatinei srovei, srovė turi būti ne silpnesnė kaip 10 A. Matuojant 110-330 kV dujinių jungtuvų polių varžą nuolatinei srovei, srovė turi būti parenkama vadovaujantis jungtuvo gamintojo techninės dokumentacijos nuostatomis, bet ne silpnesnė kaip 50 A. Atskirų srovės kontūro dalių varžos nuolatinei srovei vertė yra nustatyta gamintojo techninėje dokumentacijoje. 6–35 kV dujiniams jungtuvams srovėlaidžio kiekvienos fazės kontaktinės sistemos varža matuojama P bandymų ir matavimų kategorijai, jei nėra gamyklinių bandymų ir matavimų protokolų. Eksploatavimo metu
6–35 kV dujiniams jungtuvams srovėlaidžio kiekvienos fazės kontaktinės sistemos varža matuojama Technikos vadovo nurodymu.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ JUNGIMO ŽEMIAUSIA ĮTAMPA TIKRINIMAS

 

315.  Dujiniai jungtuvai turi komutuoti, kai pavaros maitinimo nuolatinės srovės šaltinio įtampa yra ne aukštesnė kaip 0,7 Uv, kintamosios srovės šaltinio ne aukštesnė kaip 0,65 Uv, pavaros rezervuaruose didžiausias darbinis, o jungtuvo ertmėse – vardinis SF6 dujų slėgis. 110 kV ir 330 kV įtampos dujinių jungtuvų įjungimą valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa ne aukštesnė kaip 0,85 Uv, o išjungimą valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa ne aukštesnė kaip 0,7 Uv (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ ĮTAMPOS DALIKLIŲ KONDENSATORIŲ KONTROLĖ

 

316Dujinių jungtuvų įtampos daliklių kondensatoriai kontroliuojami vadovaujantis Aprašo XXI skyriaus nuostatomis. Dujinio jungtuvo poliaus kondensatorių talpa neturi skirtis nuo gamintojo nustatytos normos (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). 110 kV ir 330 kV įtampos dujinių jungtuvų lanko gesinimo kameras šuntuojančių talpos daliklių dielektrinių nuostolių kampo tgd ir talpą reikia matuoti tada, kai termovizinės kontrolės metu pastebėti nukrypimai nuo normos. Įšilimas turi būti matuojamas visose fazėse ir sulyginamas tarpusavyje. Nustačius apžiūros metu skystojo dielektriko nuotėkį, talpos dalikliai brokuojami.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ CHARAKTERISTIKŲ TIKRINIMAS

 

317Dujinių jungtuvų charakteristikos tikrinamos vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytomis normomis, apimtimis ir Technikos vadovo patvirtinta technine dokumentacija. Išmatuotų charakteristikų vertės turi atitikti nustatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ BANDYMAS JUNGIMU

 

318.  Bandant dujinį jungtuvą jungimu reikia atlikti 3–5 įjungimus, išjungimus ir
2–3 sudėtingus ciklus. Visi jungtuvai tikrinami vykdant įjungimus ir išjungimus. Jungtuvai, veikiantys AKJ režimu, papildomai tikrinami vykdant operacijų seką: išjungimas, 300 ms pauzė, įjungimas, išjungimas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Jungtuvams su dukartiniu AKJ turi būti išbandytas visas ciklas.

319Bandant dujinį jungtuvą jungimu pavaros valdymo elektromagnetai turi būti prijungti prie vardinio dydžio įtampos. Pauzės tarp operacijų arba sudėtingų ciklų turi atitikti techninėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

320Polių priverstinis sinchronizavimas tikrinamas dujiniams jungtuvams su atskiromis pavaromis kiekvienam poliui. Įjungtam dujiniam jungtuvui atjungus bet kurį polių, po 1 sekundės turi veikti apsaugos ir atjungti likusius du polius (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

321Dujiniams jungtuvams turi būti tikrinamos kartotinio jungimo blokuotės. Vienu metu padavus įjungimo ir išjungimo valdymo komandų signalus (30 sekundžių trukmės), dujinis jungtuvas turi tik vieną kartą įsijungti ir atsijungti.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ HERMETIŠKUMO TIKRINIMAS

 

322.  Dujinių jungtuvų apsauginiai, pripildymo/išleidimo vožtuvai tikrinami pagal komutacinio įrenginio gamintojo techninės dokumentacijos nuostatas. Nuotėkio ieškikliu tikrinamas porceliano, vožtuvų, jungiančiųjų vamzdelių, sujungimų tarpinių ir jungtuvo suvirinimo siūlių hermetiškumas. Hermetiškumas tikrinamas pripildžius ar papildžius jungtuvą dujų, pakeitus manometrą ar nustačius slėgio kritimą. Jei nuotėkio ieškiklis nerodo nuotėkio, vadinasi, rezultatai patenkinami. Bandymas atliekamas esant vardiniam dujų slėgiui (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms). Hermetiškumas tikrinamas  Technikos vadovo nustatytu periodiškumu.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ DUJŲ KOKYBĖS RODIKLIŲ TIKRINIMAS

 

323SF6 dujų kokybiniai rodikliai nustatomi 110-330 kV įtampos dujiniuose jungtuvuose prieš juos pradedant eksploatuoti ir techninių priežiūrų bei remonto metu. Pradedant eksploatuoti SF6 dujų kokybiniai rodikliai nustatomi, jeigu jungtuvas, prieš įpilant dujas, buvo vakuumuojamas.

324Dujinių jungtuvų SF6 dujų drėgmė (rasos taško temperatūra) matuojama, dujų sudėtis (koncentracija) bei dujose esančių teršalų kiekis ir tipas nustatomi vadovaujantis SF6 dujų naudojimo elektros įrenginiuose gamintojo technine dokumentacija ir LST EN 60480 „Sieros heksafluorido (SF6), paimamo iš elektros įrenginių, tikrinimo ir apdorojimo rekomendacijos bei tinkamumo pakartotinai naudoti aprašas“ (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

325Dujinių jungtuvų dujų rasos taško matavimai atliekami esant teigiamai aplinkos temperatūrai. Rasos taškas nustatomas pagal Aprašo 1 pav. diagramą. Eksploatuojamų ir regeneruotų SF6 dujų patikrinimo apimtis ir rodikliai pateikti Aprašo 27 lentelėje.

 

 

Pastaba. Taikant matavimo metodą prie atmosferinio dujų slėgio ant slėgio skalės atidėti atmosferinį slėgį (1 bar; 0,1 MPa), sujungti su gautu rasos taško rodmeniu ir pratęsti iki drėgmės kiekio (ppmv) skalės. Po to šį tašką sujungti su įrenginio vardiniu slėgiu. Rasos taško skalėje atskaitomas tikrasis rasos taškas.

 

1 paveikslas. SF6 dujų rasos taško dydžio perskaičiavimo pagalbinė diagrama: A – drėgmės kiekis, ppmv; B – rasos taškas, matuojamas ºC; C – dujų slėgis, matuojant manometru +20 ºC temperatūroje

 

27 lentelė. Eksploatuojamų ir regeneruotų SF6 dujų tikrinimo apimtys

 

Eil.

Tikrinamas rodiklis

Prieš

eksploatavimą1

Eksploatuojamoms SF6 dujoms

Išvalytoms

Nr.

Kas 4 metai

Kas 12 metų

SF6 dujoms

1.

Rasos taškas, ne aukščiau kaip

-15 °C2

-5 °C

-5 °C

-15 °C

2.

SF6 dujų dalis bendrame dujų tūryje

³ 97 %

³ 97 %

³ 97 %

³ 97 %

3.

Reakciją sukeliančių dujų SOF2 + SO2 kiekis, ne daugiau kaip

 

 

 

12 ppmv

 

12 ppmv

 

Pastabos:

1. 1 Tikrinimas atliekamas, jeigu dujinį jungtuvą reikia vakuumuoti prieš įpilant SF6 dujas.

2. 2 Jeigu rasos taško temperatūra yra tarp -5 °C ir -15 °C – jungtuvą galima eksploatuoti, bet po 3 mėn. atliekamas kartotinis matavimas ir esant rasos taško temperatūrai aukščiau -15 °C turi būti keičiami įrenginio SF6 dujų filtrai.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ĮMONTUOTŲ SROVĖS MATAVIMO TRANSFORMATORIŲ BANDYMAS

 

326.  Įmontuoti srovės matavimo transformatoriai bandomi vadovaujantis Aprašo VII skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ PAVAROS HIDRAULINĖS SISTEMOS TIKRINIMAS

 

327Dujinių jungtuvų pavaros hidraulinės sistemos bendrojo veikimo įvertinimas atliekamas pagal slėgio kritimo ir vardinio slėgio grąžinimo laikus, jungtuvui atliekant įjungimo ir išjungimo operaciją ar išjungimo, įjungimo ir išjungimo operacijų ciklą. Tikrinamas sistemos sandarumas, slėgis hidrauliniame akumuliatoriuje, alyvos slėgio valdymo blokų veikimas, apsauginio vožtuvo veikimas, alyvos slėgio manometrai. Tikrinimas atliekamas vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija ir Technikos vadovo nustatytu periodiškumu.

328.  330 kV įtampos dujinio jungtuvo (3AQ2EI) slėgių vertės pateiktos Aprašo 28 lentelėje.

 

28 lentelė. 3AQ2EI jungtuvo hidraulinės pavaros slėgio vertės

 

Eil.

Nr

Tikrinamas rodiklis

Mato vienetai

Norminė vertė

1.

Azoto slėgis hidrauliniame akumuliatoriuje, esant +20 °C talpos paviršiaus temperatūrai

 

20,0 +0

20,0 -0,5

2.

Slėgis, kuriam esant įjungiamas alyvos siurblys

 

32,0 ± 0,4

3.

Apsauginio vožtuvo suveikimo slėgis

MPa

37,5 +3,7

37,5 -1,0

4.

Apsauginio vožtuvo užsidarymo slėgis ne žemesnis kaip

 

32,5

5.

AKJ operacijos blokavimo lygis

 

30,8 ± 0,4

6.

Įjungimo operacijos blokavimo lygis

 

27,3 ± 0,4

7.

Jungtuvo veikimo blokavimo lygis

 

25,3 ± 0,4

8.

Slėgio kritimas (vardinio

Įjungimas

 

1,0±0,3; (4±3)

 

slėgio grąžinimo laikas)

Išjungimas

MPa;(s)

2,1±0,5; (9±3)

 

jungtuvui atliekant operaciją ar

Įjungimas; Išjungimas

 

3,0±0,8;(14±4)

 

operacijų ciklą

Išjungimas; Įjungimas; Išjungimas

 

4,7±1,2;(25±6)

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ JUNGTUVŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

329.  Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XIII SKYRIUS

VAKUUMINIAI JUNGTUVAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ANTRINIŲ GRANDINIŲ IR VALDANČIŲJŲ ELEKTROMAGNETŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

330Vakuuminių jungtuvų antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacija bandoma vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VAKUUMINIŲ JUNGTUVŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

331Vakuuminių jungtuvų izoliacijos bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

3326–35 kV įtampos vakuuminių jungtuvų bandomi izoliaciniai tarpai tarp polių. Bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min. Eksploatavimo metu 6–35 kV vakuuminių jungtuvų izoliaciniai tarpai tarp polių bandomi Technikos vadovo nurodymu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VAKUUMINIŲ JUNGTUVŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

333.  Vakuuminių jungtuvų varža nuolatinei srovei, laiko charakteristikos, judamųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant, kontaktų susijungimo ir išsijungimo vienalaikiškumas matuojamas ir leidžiamojo kontaktų nusidėvėjimo kontrolė atliekama vadovaujantis gamintojo techninės dokumentacijos nuostatomis.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VAKUUMINIŲ JUNGTUVŲ JUNGIMO ŽEMIAUSIA ĮTAMPA

TIKRINIMAS

 

334.  Vakuuminių jungtuvų valdantieji elektromagnetai turi pradėti veikti, kai yra šios sąlygos (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms):

334.1. įjungimo elektromagnetų, kai įtampa ne aukštesnė kaip 0,85 Uv;

334.2. išjungimo elektromagnetų, kai įtampa ne aukštesnė kaip 0,7 Uv.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VAKUUMINIŲ JUNGTUVŲ BANDYMAS JUNGIMU

 

335.  Bandant vakuuminį jungtuvą jungimu, kai vardinė įtampa ant elektromagneto gnybtų, turi būti atliktos 3–5 įjungimo ir išjungimo operacijos bei 2–3 sudėtingi įjungimo ir išjungimo ciklai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VAKUUMINIŲ JUNGTUVŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

336.  Termovizine kontrole nustatomas vakuuminių jungtuvų srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XIV SKYRIUS

GALIOS SKYRIKLIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ANTRINIŲ GRANDINIŲ IR VALDANČIŲJŲ ELEKTROMAGNETŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

337.  Galios skyriklių antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varža matuojama vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

338.  Galios skyriklių valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimo rezultatai turi sutapti su gamintojo nustatytais duomenimis, o jei jų nėra – su pradinių matavimų duomenimis.
6–35 kV galios skyriklių antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varža eksploatuojant matuojama Technikos vadovo nurodymu.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ IKI 35 KV ĮTAMPOS IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

339.  Galios skyriklių izoliacijos bandomoji įtampa nustatoma vadovaujantis Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min. Galios skyrikliai su SF6 dujų izoliacija 50 Hz dažnio bandomąja įtampa eksploatavimo metu nebandomi.

340.  Galios skyriklių antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacija bandoma vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

341.  Galios skyriklių kontaktinės sistemos srovėlaidžio kontūro poliaus varžos matavimo rezultatai turi sutapti su gamintojo nustatytais duomenimis, o jei jų nėra – nuo duomenų, gautų pradinių matavimų metu, neturi skirtis daugiau kaip 10 % (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Galios skyrikliams su SF6 dujų izoliacija kontaktinės skyriklio sistemos srovėlaidžio kontūro poliaus varžos matavimas eksploatavimo metu neatliekamas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ LANKO GESINIMO ĮDĖKLŲ TECHNINĖS BŪKLĖS KONTROLĖ

 

342.  Galios skyriklių lanko gesinimo įdėklų sienelės turi būti 0,5–1,0 mm storio (taikoma T bandymų ir matavimų kategorijai). Reikalavimas taikomas pagal GOST-ą pagamintiems galios skyrikliams.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ KONTAKTŲ IŠDEGIMO LYGIO KONTROLĖ

 

343.  Galios skyriklių judamojo ir nejudamojo kontaktų suminis išdegimo storis nustatomas matuojant atstumą tarp judamųjų ir nejudamųjų pagrindinių kontaktų, susijungiant lanką gesinantiems kontaktams (taikoma T bandymų ir matavimų kategorijai). Reikalavimas taikomas pagal GOST-ą pagamintiems galios skyrikliams.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ LAISVOJO IŠJUNGIMO MECHANIZMO VEIKIMO TIKRINIMAS

 

344.  Galios skyriklių laisvojo išjungimo mechanizmo veikimas tikrinamas vadovaujantis Aprašo X skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Reikalavimas taikomas pagal GOST-ą pagamintiems galios skyrikliams.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ PAVAROS VEIKIMO, ESANT MAŽIAUSIAI ĮTAMPAI, ELEKTROMAGNETO ĮVADUOSE TIKRINIMAS

 

345.  Galios skyriklių pavaros veikimas, esant mažiausiai įtampai, elektromagneto įvaduose tikrinamas vadovaujantis Aprašo X skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ BANDYMAS JUNGIMU

 

346.  Galios skyrikliai turi būti bandomi jungimu, esant vardinei įtampai elektromagnetų įvaduose. Bandymo metu įjungiama ir išjungiama 3 kartus (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

GALIOS SKYRIKLIŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

347.  Termovizine kontrole nustatomas galios skyriklių kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimas. Kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XV SKYRIUS

SKYRIKLIAI, SKIRTUVAI IR TRUMPIKLIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PAVADĖLIŲ IR TRAUKIŲ, PAGAMINTŲ IŠ ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ, BEI ATRAMINIŲ KOLONĖLIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

348.  Skyriklių, skirtuvų ir trumpiklių judamųjų bei kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Skyriklių, skirtuvų ir trumpiklių judamųjų bei kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varžos turi būti ne mažesnės kaip nustatytosios Aprašo X skyriaus pirmajame skirsnyje.

349.  Daugiaelemenčių izoliatorių izoliacijos varža matuojama vadovaujantis Aprašo XVIII skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

350.  Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varža matuojama vadovaujantis XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).
6–35 kV įtampos skyriklių antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varža matuojama Technikos vadovo nurodymu.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SKYRIKLIŲ, SKIRTUVŲ IR TRUMPIKLIŲ IKI 35 KV ĮTAMPOS IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

351Vieno elemento izoliatorių bandomoji įtampa parenkama pagal Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

352.  Iš daug elementų sudarytų izoliatorių izoliacija turi būti bandoma vadovaujantis Aprašo XVIII skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

353.  Atraminių izoliatorių bandyti 50 Hz dažnio bandomąja įtampa nebūtina.

354.  Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacija bandoma vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SKYRIKLIŲ IR SKIRTUVŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

355Skyriklių ir skirtuvų kontaktų sistemos varža nuolatinei srovei turi būti matuojama tarp taškų „kontaktinis įvadas–kontaktinis įvadas“ (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). 6–35 kV įtampos iki 600 A skyrikliams kontaktų sistemos varža nuolatinei srovei matuojama Technikos vadovo nurodymu. Varžų matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytas normas, o kai jų nėra, varžos turi būti ne mažesnės kaip pateiktos 29 lentelėje:

 

29 lentelė. Skyriklio kontaktinės sistemos leidžiamųjų varžų nuolatinei srovei vertės

 

Eil. Nr.

Skyriklio tipas

Vardinė įtampa, kV

Vardinė srovė, A

Leidžiamoji varžos vertė, mW

1.

RLN

35–110

600

220

2.

Kiti tipai

Visų

įtampų

600

175

1000

120

1500–2000

50

 

356.  Skirtuvų ir trumpiklių valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų nuolatinei srovei matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytas normas (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms ir Technikos vadovo nurodymu).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SKYRIKLIŲ IR SKIRTUVŲ KONTAKTŲ PRISPAUDIMO JĖGOS MATAVIMAS

 

357.  Kontaktų prispaudimo jėgos matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytas normas (taikoma P ir R  bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

SKYRIKLIŲ, SKIRTUVŲ IR TRUMPIKLIŲ VEIKIMO TIKRINIMAS

 

358.  Ranka valdomų skyriklių, skirtuvų ir trumpiklių veikimas turi būti tikrinamas 5 kartus įjungiant ir 5 kartus išjungiant (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

359.  Distanciškai valdomi įrenginiai turi būti tikrinami 5 kartus įjungiant ir 5 kartus išjungiant, kai ant elektromagnetų ir elektros variklių gnybtų yra vardinė įtampa.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKIRTUVŲ IR TRUMPIKLIŲ LAIKO CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

360.  Būtina nustatyti skirtuvų ir trumpiklių laiko charakteristikas. Nustatomas skirtuvų pagrindinių peilių judėjimo laikas išjungimo metu, o trumpiklių – įjungimo metu. Matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nustatytas normas (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SKYRIKLIŲ IR SKIRTUVŲ MECHANINĖS BLOKUOTĖS VEIKIMO TIKRINIMAS

 

361.  Skyriklių ir skirtuvų mechaninė blokuotė turi neleisti įjungti pagrindinių peilių, kai įjungti įžeminimo peiliai, ir atvirkščiai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

SKYRIKLIŲ, SKIRTUVŲ IR TRUMPIKLIŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

362.  Termovizine kontrole nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XVI SKYRIUS

KOMPLEKTINIAI UŽDARŲJŲ IR ATVIRŲJŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KOMPLEKTINIŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIŲ BANDYMAS

 

363Komplektinių skirstyklų įrenginių (toliau – KSĮ) elementų (jungtuvų, galios ir matavimo transformatorių, iškroviklių, skyriklių, kabelių ir kt.) bandymo normos nustatytos Aprašo VI-XV, XIX, XXII, XXIX, XXVII, XXVIII ir XXXI skyriuose.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KOMPLEKTINIŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

364Komplektinių skirstyklų įrenginių elementų, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru. Ji turi būti ne mažesnė kaip nustatytoji Aprašo X skyriaus pirmajame skirsnyje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KOMPLEKTINIŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

365.   Skirstyklų įrenginių pirminių grandinių bandomoji įtampa parenkama vadovaujantis Aprašo 18 ir 24 lentelių nuostatomis (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). Porcelianinės izoliacijos bandymo trukmė – 1 min., kietos organinės izoliacijos – 5 min.

366.   35–330 kV įtampos skirstyklų skirstomieji elektros įrenginiai bandomi Technikos vadovo nurodymu, o 6–10/0,4 kV įtampos skirstomieji elektros įrenginiai, elektrą tiekiantys atsakingiems vartotojams. Atsakingų vartotojų sąrašus tvirtina Technikos vadovo nustatyta tvarka. Bandant izoliaciją 50 Hz dažnio bandomąja įtampa viršįtampių ribotuvai, prijungti skirstyklų įrenginiuose, turi būti atjungti.

367.   Komplektinių skirstyklų įrenginių antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacija bandoma vadovaujantis Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

JUDAMŲJŲ IR NEJUDAMŲJŲ KONTAKTŲ SUKIBIMO IR ĮSPAUDIMO TIKRINIMAS

 

368Judamųjų ir nejudamųjų kontaktų sukibimo ir įspaudimo tikrinimas atliekamas vadovaujantis gamintojo techninės dokumentacijos nuostatomis (taikoma P, T ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

369Kontaktų susijungimo tolerancija neturi būti didesnė kaip 4–5 mm. Vertikalieji kištukiniai ir ištraukiamo vežimėlio atsiskiriantieji kontaktai 8–14 mm intervale gali nesutapti.

370Judamųjų į nejudamuosius kontaktus įspaudimo gylis turi būti ne mažesnis kaip 15 mm, eigos atsarga – ne mažesnė kaip 2 mm (taikoma įrenginiams, pagamintiems pagal
GOST-ą).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KOMPLEKTINIŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

371.   Atsiskiriančių kontaktų varžos nuolatinei srovei neturi būti didesnės kaip parodyta Aprašo 30 lentelėje. Jeigu yra gamyklos nustatytos leidžiamosios varžos, reikia vadovautis jomis.

 

30 lentelė. Skirstyklų įrenginių elementų leidžiamosios varžos nuolatinei srovei

 

Eil. Nr.

Matuojamasis

elementas1

Leidžiamoji varžos vertė

1. 

 

Pirminės grandinės

įkišamieji kontaktai

Leidžiamoji ominė varža nurodyta gamyklinėje dokumentacijoje.

Jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje varžų verčių nėra, jos turi būti ne didesnės kaip:

–   400 A kontaktų – 75 mW;

–   630 A kontaktų – 60 mW;

–   1000 A kontaktų – 50 mW;

–   1600 A kontaktų – 40 mW;

–   2000 A ir didesnės srovės kontaktų – 33 mW

2. 

 

Ištraukiamojo elemento įžeminimo ryšys su korpusu

Ne didesnė kaip 0,05 W

 

Pastaba. 1 matuojama tada, kai tai yra techniškai įmanoma.

 

372Varžos matuojamos tada, kai tai yra techniškai įmanoma (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). 6–35 kV skirstyklų narveliams su SF6 dujų izoliacija kontaktų varžos nuolatinei srovei eksploatavimo metu nematuojamos.

373Ištraukiamojo elemento įžeminimo ryšio su korpusu varža turi būti ne didesnė kaip 0,05 Ω.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KOMPLEKTINIŲ SKIRSTYKLŲ ŠYNŲ KONTROLĖ

 

374Šynų kontaktinės jungtys turi būti kontroliuojamos vadovaujantis Aprašo XVIII skyriaus nuostatomis (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOMPLEKTINIŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIŲ MECHANINIAI BANDYMAI

 

375Komplektinių skirstyklų įrenginių bandymai atliekami 5 kartus įvežant ir išvežant elementą su vežimėliu ir patikrinant pagrindinės grandinės išsiskiriančių kontaktų susijungimo toleranciją, užtvarinio mechanizmo veikimą, blokuotes, fiksatorius (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

XVII SKYRIUS

6 KV IR AUKŠTESNĖS ĮTAMPOS KOMPLEKTINIAI EKRANUOTIEJI SROVĖLAIDŽIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮMONTUOTŲ Į SROVĖLAIDĮ ĮRENGINIŲ BANDYMAS

 

376Įmontuotų į srovėlaidį įrenginių (matavimo transformatorių, komutavimo aparatų, iškroviklių ir kt.), įmontuotų į srovėlaidį, bandymo normos nustatytos VII-XV, XIX, XXII, XXIX, XXVII, XXVIII ir XXXI Aprašo skyriuose. XVII skyriuje nustatytos normos ir periodiškumas taikomi visiškai sumontuotam srovėlaidžiui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SROVĖLAIDŽIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

3776 kV ir aukštesnės įtampos komplektinių ekranuotųjų srovėlaidžių (toliau srovėlaidžių) izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). Atliekant generatoriaus ar komplektinio narvelio remontą, bazine laikoma izoliacijos varža, išmatuota prieš pradedant naudoti generatorių.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SROVĖLAIDŽIŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

378Atjungtų nuo generatorių ir galios transformatorių srovėlaidžių bandomoji įtampa nustatyta Aprašo 18 ir 24 lentelėse. Jei visos srovėlaidžių fazės yra bendrame ekrane, bandomoji įtampa prijungiama atskirai prie kiekvienos fazės, o kitos fazės bandymo metu sujungiamos su įžemintu korpusu (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

379Srovėlaidžio porcelianinė izoliacija bandoma 1 min., o izoliacija, sudaryta iš kietos organinės medžiagos elementų, – 5 min. Eksploatuojant bandymai atliekami, kai generatoriai ar komplektiniai narveliai remontuojami.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠYNŲ IR EKRANŲ SUJUNGIMO KOKYBĖS TIKRINIMAS

 

380Srovėlaidžių šynų ir ekranų sujungimo kokybė tikrinama vadovaujantis gamintojo techninės dokumentacijos nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Montuojant srovėlaidį suvirinimo siūlių kokybė tikrinama vadovaujantis gamintojo techninės dokumentacijos nuostatomis arba naudojant rentgeno ar gamaskopijos metodus ar būdus, nustatytus gamintojo techninėje dokumentacijoje.

381Šynų ir ekranų suvirinimo siūlės turi atitikti šiuos reikalavimus:

381.1. plyšių, pradeginimų, nesuvirintų vietų neturi būti daugiau kaip 10 % visos siūlės ilgio ir 15 % suvirinamo metalo storio;

381.2. suvirinimo siūlėje, sujungiančioje šynas ir ekranus iš aliuminio ir jo lydinių, nesuvirintų vietų, įpjovų, dujinių porų, rūgštinių ir volframinių liekanų negali būti daugiau kaip 15 % metalo storio.

382.   Srovėlaidžių šynų ir ekranų sujungimo kokybė tikrinama, kai generatoriai ar komplektiniai narveliai remontuojami.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIVERSTINĖS VENTILIACIJOS ĮRENGINIŲ TIKRINIMAS

 

383Priverstinės ventiliacijos įrenginiai turi būti tikrinami vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SROVĖLAIDŽIŲ GALIMŲ TRUMPINIMO KONTŪRŲ PAIEŠKA

 

384.   Eksploatuojami ir remontuojami srovėlaidžiai tikrinami, vadovaujantis Aprašo 31 lentelės nuostatomis (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Tarp remontų srovėlaidžių techninė būklė gali būti tikrinama termovizoriumi, vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis.

 

31 lentelė. Trumpai jungtų kontūrų laidininke nebuvimo kriterijai

 

Eil.

Nr.

Srovėlaidžio konstrukcija

Tikrinamas mazgas

Techninės būklės vertinimo kriterijai

Pastabos

1.


 

Su ištisiniu šarvu

Ekranų izoliacija nuo transformatoriaus ir gene-ratoriaus korpuso, kai:

Nėra trumpojo jungimo tarp ekrano ir generatoriaus korpuso

Vizuali apžiūra

ištisinis oro tarpas tarp srovėlaidžio ekrano ir generatoriaus korpuso;

ekranų ir srovėlaidžio dėžių vienpusė tarpinių izoliacija nuo transforma- toriaus ir generatoriaus korpuso;

Įvorių izoliacija gera, ekranų arba dėžių (izoliavimo vietose) paviršiai nesiliečia su transformatorių ir generatorių korpusais

Vizuali apžiūra

abipusė izoliacija nuimamų ekranų tarpinių ir srovėlaidžio dėžių, prijungtų prie transformatoriaus ir generatoriaus korpuso

Nuimamo ekrano izoliacijos ar dėžės varža, tarp ekrano ir transformatoriaus bei generato-riaus korpuso išėmus smeiges ir įžeminimo laidininkus, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW

Matuojama 500–1000V įtampos megommetru

2.

Sekciona-vimas

Generatorių ir transforma-torių korpuso srovėlaidžių ekranų guminių kompen-satorių izoliacija

Tarp guminių kompensatoriaus žiedų ir gretimų varžtų turi būti ne mažesnis kaip 5 mm matomas tarpas

Vizuali apžiūra

 

 

Nuimamų ir judančių ekranų guminių tarpinių izoliacijos varža

Ekrano izoliacijos varža tarp ekrano ir metalinių konstruok-cijų išėmus smeiges turi būti ne mažesnė kaip 10 kW

Matuojama

500–1000V įtampos megommetru

3.

Visų tipų ekranų stovai su dvigubu intarpu

Izoliaciniai ekranų stovų intarpai

Izoliacijos intarpų varža, tarp intarpų ir metalinių konstruok-cijų išėmus smeiges turi būti ne mažesnė kaip 10 kW

Matuojama 500–1000V įtampos megommetru.

Vizuali stovų tvirtinimo izo-liacinių įvorių varžtų apžiūra

4.

Visų tipų

Tarpfazinės skyriklių ir įžemintuvų trauklės

Trauklės turi turėti izoliacinius intarpus arba kitus elementus, kad nesusidarytų kontūro trumpasis jungimas

Vizuali apžiūra

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VANDENILIO KIEKIO SROVĖLAIDŽIO DUJOSE KONTROLĖ

 

385Vandenilio kiekio kontrolė srovėlaidžiuose atliekama vadovaujantis Aprašo III skyriaus devynioliktojo skirsnio nuostatomis (taikoma P, R, A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

XVIII SKYRIUS

MAGISTRALINĖS IR SKIRSTOMOSIOS ŠYNOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠYNŲ KABAMŲJŲ IR ATRAMINIŲ PORCELIANINIŲ IZOLIATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

386Šynų kabamųjų ir atraminių porcelianinių izoliatorių izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru, kai aplinkos temperatūra teigiama. Izoliatorių izoliacijos varža matuojama prieš šynų montavimą, o eksploatuojant – remontuojant šynas.

387Šynų izoliatoriaus ar sudėtinio izoliatoriaus kiekvieno elemento varža turi būti ne mažesnė kaip 300 MW.

388Šynų kabamųjų izoliatorių techninė būklė tikrinama vadovaujantis Aprašo XXX skyriaus šeštojo skirsnio nuostatomis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠYNŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

389Šynų izoliacijos bandomoji įtampa nustatyta Aprašo 18 ir 24 lentelėse (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

390Šynų izoliacijos bandymo 50 Hz dažnio bandomąja įtampa trukmė – 1 min.

39135–330 kV įtampos šynos nebandomos, jei buvo išbandyti jų kabamieji izoliatoriai arba jų varža išmatuota megommetru.

392Transformatorių pastočių šynų izoliacija bandoma remonto metu, o transformatorinių, maitinančių atsakingus vartotojus, – pagal  Technikos vadovo nustatytą tvarką.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ IR PEREINAMŲJŲ IZOLIATORIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

 

393Įvadai ir pereinamieji izoliatoriai tikrinami vadovaujantis Aprašo XXIII skyriaus nuostatomis.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MAGISTRALINIŲ IR SKIRSTOMŲJŲ ŠYNŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

394Termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MAGISTRALINIŲ IR SKIRSTOMŲJŲ ŠYNŲ KONTAKTINIŲ JUNGČIŲ KONTROLĖ

 

395Kontaktinės jungtys tikrinamos vadovaujantis Aprašo XXXI skyriaus nuostatomis.

 

XIX SKYRIUS

SAUSIEJI REAKTORIAI SROVEI RIBOTI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

IZOLIACIJOS VARŽOS TARP APVIJOS IR TVIRTINIMO VARŽTŲ MATAVIMAS

 

396Apvijų izoliacijos varža tarp apvijos ir tvirtinimo varžtų matuojama 1000–2500 V įtampos megommetru (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

397Pradedamų eksploatuoti reaktorių varžos vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW, o eksploatuojamų reaktorių – ne mažesnė kaip 0,1 MW.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

REAKTORIAUS ATRAMINIŲ IZOLIATORIŲ BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

398Sumontuoto reaktoriaus atraminių izoliatorių bandomoji įtampa parenkama vadovaujantis Aprašo 18 ir 24 lentelėmis.

399Reaktoriaus atraminiai izoliatoriai 50 Hz dažnio bandomąja įtampa gali būti bandomi kartu su šynų izoliatoriais (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymo trukmė – 1 min.

 

XX SKYRIUS

ELEKTROS FILTRAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO ĮRENGINĮ MAITINANČIO TRANSFORMATORIAUS IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

400Elektros filtro įrenginį maitinančio transformatoriaus izoliacijos varža matuojama 1000–2500 V įtampos megommetru (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

401Žemosios 400 (230) V įtampos apvijų ir prijungtų grandžių varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW. Matuojant varžą, 60 V ir žemesnės vardinės įtampos elementai turi būti atjungti.

402Aukštosios įtampos apvijų izoliacijos varža, esant +25 °C temperatūrai, turi būti ne mažesnė kaip 50 MW arba ne mažesnė kaip 70 % elektros filtro įrenginio techninėje dokumentacijoje nustatytos vertės.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO ĮRENGINIO ŽEMOSIOS ĮTAMPOS GRANDINIŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS

 

403Elektros filtro įrenginio žemosios įtampos grandinių izoliacija bandoma 2 kV 50 Hz dažnio bandomąja įtampa. Bandymo trukmė – 1 min. (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO ĮRENGINIO VIRŠ 1000 V ĮTAMPOS KABELIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

404Elektros filtro įrenginio virš 1000 V įtampos kabelių izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru ir turi būti ne mažesnė kaip 10 MW (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO ĮRENGINIO VIRŠ 1000 V ĮTAMPOS KABELIŲ IR GALINIŲ MOVŲ IZOLIACIJOS BANDYMAS

 

405Elektros filtro įrenginio kabelių ir galinių movų izoliacija bandoma vadovaujantis XXIX skyriaus nuostatomis.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAS

 

406Elektros filtro izoliacinės alyvos leidžiamoji ribinė žemiausia pramušimo įtampa prieš įpylimą turi būti ne žemesnė kaip 40 kV, įpylus – ne žemesnė kaip 35 kV. Alyvoje neturi būti vandens pėdsakų (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO ĮRENGINIŲ ĮŽEMINIMO TECHNINĖS BŪKLĖS KONTROLĖ

 

407Įžeminimo šynų tvirtinimo kokybė tikrinama prie šių įžeminimo įrenginių ir įrangos elementų: nusodinimo elektrodų, maitinimo šaltinio teigiamojo poliaus, elektrinio filtro korpuso, transformatorių ir elektros variklių korpusų, perjungiklių pagrindo, valdymo skydų ir karkasų, aukštosios įtampos kabelių šarvų, landų angų, izoliatorių dėžučių durelių, kabelinių movų dėžučių, izoliatorių flanšų ir kitų metalinių konstrukcijų, nustatytų projekte (taikoma P, R, A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ VARŽOS TIKRINIMAS

 

408Atstojamoji TN tinklo sistemos įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 2,5 W, o įžeminimo įrenginių pereinamoji varža tarp įžeminimo įrenginio ir įžeminamos įrenginio detalės – 0,05 W, tekant ne silpnesnei kaip 200 mA testavimo srovei (keičiant poliškumą) (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS FILTRO VOLTAMPERINĖS CHARAKTERISTIKOS NUSTATYMAS

 

409Voltamperinė elektrinio filtro charakteristika (lauko vainikinio išlydžio srovės priklausomybė nuo įtampos) nustatoma ore ir dūmuose vadovaujantis Aprašo 32 lentelės nuostatomis.

 

32 lentelė. Elektrinių filtrų charakteristikos sudarymo nurodymai

 

Eil.

Nr.

Bandomasis objektas

Voltamperinių charakteristikų matavimo tvarka

Reikalavimai matavimo rezultatams

1.

Kiekvienas elektrinio filtro laukas ore

Voltamperinė charakteristika sudaroma tolygiai keliant įtampą, kai srovės kitimo intervalai 5–10 % vardinės srovės, iki strimerinio išlydžio. Ji sudaroma, kai nepertraukiamam darbui įjungti elektrodų sukrėtimo mechanizmai ir dūmsiurbiai.

Pramušimo įtampa ant elektrodų turi būti ne žemesnė kaip 40 kV 15 min., esant vardinei vainikinio išlydžio srovei.

2.

Visi elektrinio filtro laukai ore

Voltamperinė charakteristika sudaroma tolygiai keliant įtampą, kai srovės kitimo intervalai 5–10 % vardinės srovės, iki strimerinio išlydžio. Ji sudaroma, kai nepertraukiamam darbui įjungti elektrodų sukrėtimo mechanizmai ir dūmsiurbiai.

Pradžioje ir po 24  val. sudarytos charakteristikos neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

3.

Visi elektrinio filtro laukai dūminėse dujose

Voltamperinė charakteristika sudaroma tolygiai keliant įtampą, iki strimerinio išlydžio (kylanti šaka) su srovės kitimo intervalais 5–10 % vardinės srovės ir tolygiai mažinant įtampą (besileidžianti šaka) su tais pačiais srovės kitimo intervalais. Ji sudaroma esant vardinei katilo garų apkrovai ir nepertraukiamam elektrodų sukrėtimo mechanizmų darbui.

Pradžioje ir po 72 val. sudarytos charakteristikos neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

 

XXI SKYRIUS

KONDENSATORIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS KONTROLĖ

 

410Šiame skyriuje aprašytos tikrinimų ir bandymų normos turi būti taikomos visų įtampų ryšio, galios perdavimo, daliklių, galios koeficiento gerinimo, išilginės kompensacijos kondensatoriams ir kondensatoriams, naudojamiems apsaugai nuo viršįtampių.

411Turi būti atliekama vizuali kondensatorių techninės būklės kontrolė. Nustačius skystojo dielektriko nuotėkį (lašeliais ar kitokį), kondensatoriai keičiami, neatsižvelgiant į kitus bandymo rezultatus (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ IŠKROVIMO REZISTORIAUS VARŽOS MATAVIMAS

 

412Kondensatorių iškrovimo rezistoriaus varža turi būti ne didesnė kaip 100 MW arba atitikti gamintojo nustatytąją vertę (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ TALPOS MATAVIMAS

 

413Kondensatorių talpa eksploatuojant matuojama, kai gaunami nepatenkinami termovizinės kontrolės rezultatai. Kiekvieno kondensatoriaus talpa matuojama išjungus darbinę įtampą arba jos neišjungus (matuojama talpos srovė arba įtampų pasiskirstymas ant nuosekliai sujungtų kondensatorių įvadų). Būtina matuoti kondensatorių, išbandytų bandomąja įtampa, talpą.

414Išmatuotoji kondensatorių talpa nuo nustatytosios gamintojo techninėje dokumentacijoje gali skirtis ne daugiau kaip parodyta Aprašo 33 lentelėje.

 

33 lentelė. Leidžiamasis kondensatorių talpos pokytis

 

Eil.

Nr.

Pavadinimas

Kondensatorių išmatuotos talpos leidžiamieji nuokrypiai nuo paso duomenų, %

Įjungus pirmąjį kartą

Eksploatuojant

1.

Ryšio, daliklių kondensatoriai ir kondensatoriai galiai perduoti

±5

±5

2.

Kondensatoriai galios koeficientui gerinti ir apsaugai nuo viršįtampių

±5

±10

3.

Išilginės kompensacijos kondensatoriai

+5

–10

±10

 

415Neišjungus įtampos, tikrinamų kondensatorių techninė būklė įvertinama lyginant talpos srovę arba kondensatoriaus įtampą su pradiniais duomenimis arba vertėmis, gautomis kitose kondensatorių fazėse (prijungimuose).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ DIELEKTRINIŲ NUOSTOLIŲ KAMPO tgd MATAVIMAS

 

416Ryšio kondensatorių ir daliklių kondensatorių dielektrinių nuostolių kampo tgd matuojamas, kai gaunami nepatenkinami termovizorinės kontrolės rezultatai.

417Kondensatorių išmatuotoji dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė turi būti ne didesnė kaip 0,3 % (esant +20 °C temperatūrai), pradedant eksploatuoti, ir 0,8 % eksploatuojant.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

418Kondensatorių izoliacija bandoma tarp trumpai sujungtų kondensatorių įvadų ir korpuso. Bandomoji įtampa ir prijungimo trukmė reglamentuojama gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

419Įvairių kondensatorių 50 Hz dažnio bandomųjų įtampų vertės pateiktos 34 lentelėje:

 

34 lentelė. Kondensatorių 50 Hz dažnio bandomųjų įtampų vertės

 

Eil. Nr.

Kondensatorius

Įtampa, kV

Bandomoji įtampa, kV

1.

Galios koeficiento gerinimo

0,23; 0,4 ir 0,5

2,1

 

 

1,05

4,3

 

 

3,15

15,8

 

 

6,3

22,3

 

 

10,5

30

2.

Apsaugos nuo viršįtampių CMM-20/3-0,107

KM2-10,5-24

 

22,5

22,5-25

 

420Kondensatorių izoliacija gali būti bandoma išlygintąja bandomąja įtampa. Bandymo trukmė – 1 min. Išlygintosios bandomosios įtampos amplitudė turi būti 2 kartus didesnė negu nustatytoji 50 Hz dažnio bandomoji įtampa.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ BATERIJŲ BANDYMAS

 

421Kondensatorių baterijos bandomos, tris kartus įjungiant vardinę įtampą ir kontroliuojant fazių sroves, kurių skirtumas negali būti didesnis kaip 5 % (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KONDENSATORIŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

422Kondensatoriai termovizoriumi kontroliuojami vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XXII SKYRIUS

IŠKROVIKLIAI IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

IŠKROVIKLIŲ IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVŲ VARŽOS MATAVIMAS

 

423Iki 3 kV įtampos iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų varža matuojama 1000 V įtampos megommetru, o 3 kV ir aukštesnės įtampos – 2500 V įtampos megommetru.

424Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST-ą, OPN tipo) elementų varžos matavimo periodiškumas: 6–35 kV – prieš eksploatavimą; skirtų 110 kV ir 330 kV transformatorių apsaugai – prieš eksploatavimą ir kas 4 metai; 110 kV ir 330 kV TP apsaugai – prieš eksploatavimą ir kas 8 metai.

425Eksploatuojant iškroviklių varžos matavimo periodiškumas yra:

425.1. 6–35 kV įtampos transformatorių pastotėse ir skirstyklose – jas remontuojant;

425.2. 110 kV įtampos, skirtų transformatoriams apsaugoti – 1 kartą per 4 metus;

425.3. 330 kV įtampos, skirtų transformatoriams apsaugoti – 1 kartą per 2 metus;

425.4. 110 kV įtampos, skirtų skirstykloms apsaugoti – 1 kartą per 8 metus;

425.5. 330 kV įtampos, skirtų skirstykloms apsaugoti – 1 kartą per 4 metus.

426Iškroviklių RVN, RVP, RVO, GZ ir viršįtampių ribotuvų iki 3 kV įtampos varža turi būti ne mažesnės kaip 1000 MW.

4276–330 kV įtampos iškroviklių elementų ir viršįtampių ribotuvų varža matuojama prieš eksploatavimą.

428Iškroviklių varžų matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytas normas, o kai jų nėra – nustatytas Aprašo 4 priede 13 lentelėje. Matuojamos iškroviklių elementų varžos turi būti sulygintos tarp fazių ir tarp atskirų elementų toje pačioje fazėje. Dydžių pokyčiai tarp atskirų elementų negali būti didesni kaip nustatyti Aprašo 4 priede 13 lentelėje. Jeigu iškroviklio varža skiriasi daugiau nei nustatyta Aprašo 4 priede 13 lentelėje, iškroviklio techninė būklė nustatoma matuojant nuotėkio srovę.

429Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal IEC standartą) varža matuojama, jeigu gaunami nepatenkinami nuotėkio srovės matavimo (specialiuoju prietaisu) rezultatai arba termovizinės kontrolės metu.

430Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST-ą, OPN tipo) varža turi būti tokia, kokią nurodė gamintojas. Jeigu gamintojas nenurodo varžos dydžio, tai 110 kV ir aukštesnės vardinės įtampos viršįtampių ribotuvų varža turi būti ne mažesnė kaip 3000 MW, o nuokrypis nuo duomenų, nustatytų pase ar gautų anksčiau eksploatuojant, turi būti ne didesnis kaip ±30 %.

431RVMK tipo iškroviklio pralaidumo imitatoriaus varža matuojama 1000 V įtampos megommetru. Išmatuotos varžos vertė, palyginti su gamintojo ar anksčiau išmatuotomis vertėmis, neturi skirtis daugiau kaip 50 % (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

432Iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų su poveikio registratoriumi izoliuojančio pado izoliacijos varža matuojama 1000–2500 V įtampos megommetru. Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NUOTĖKIO SROVĖS IŠLYGINTĄJA BANDOMĄJA ĮTAMPA IŠKROVIKLIUOSE MATAVIMAS

 

433Nuotėkio srovė išlygintąja bandomąja įtampa matuojama tik iškrovikliams turintiems magnetinę lanko gesinimo įrangą. Matuojama prieš eksploatavimą ir Aprašo 437 punkte nustatytu periodiškumu.

434Jeigu, matuojant iškroviklio varžas, buvo nustatyti pokyčiai, didesni, kaip nustatyti šio skyriaus pirmajame skirsnyje, iškroviklio techninė būklė įvertinama matuojant nuotėkio srovę. Iškroviklių leidžiamųjų nuotėkio srovių vertės nustatytos Aprašo 4 priede 14 lentelėje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVŲ NUOTĖKIO SROVĖS MATAVIMAS

 

435Prieš eksploatavimą ir eksploatuojant matuojama 110 kV ir aukštesnės įtampos viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovė. Žemesnės kaip 110 kV įtampos viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovė matuojama Technikos vadovo nurodymu.

436Naujai sumontuotų 110 kV ir aukštesnės įtampos viršįtampių ribotuvų pradinė nuotėkio srovė, neišjungus įtampos, išmatuojama praėjus mėnesiui nuo eksploatavimo pradžios. Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST-ą, OPN tipo) nuotėkio srovė neišjungus darbinės įtampos tikrinama specialiu įtaisu (komplektuojamo kartu su ribotuvu) pagal techniniame aprašyme nustatytą darbų eiliškumą. Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal IEC standartą) nuotėkio srovės neišjungus įtampos matavimas atliekamas specialiuoju prietaisu.

437Eksploatuojant neišjungus įtampos nuotėkio srovė matuojama:

437.1. visų tipų viršįtampių ribotuvų skirtų 330 kV ir 110 kV transformatorių apsaugai – kas 4 m.

437.2. 110 kV ir aukštesnės įtampos viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST-ą, OPN tipo) prieš aktyvios perkūnijos sezoną ir, kai būna atjungti ilgiau kaip 1 mėn. Technikos vadovo nurodymu.

438Viršįtampių ribotuvų, kurie skirti galios transformatorių neutralės apsaugai, nuotėkio srovė matuojama kai prijungta 50 Hz dažnio bandomoji įtampa. Bandomoji įtampa turi atitikti viršįtampių ribotuvų ilgalaikę didžiausią veikimo įtampą.

439Nuotėkio srovė nuo gamintojo nustatytų normų negali skirtis daugiau kaip 20 %. Viršįtampių ribotuvų (pagamintų pagal GOST-ą, OPN tipo) nuotėkio srovės vertės nustatytos Aprašo 4 priedo 15 lentelėje.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVŲ (OPN TIPO) NUOTĖKIO SROVĖS MATAVIMO (NEIŠJUNGUS ĮTAMPOS) ĮTAISO ELEMENTŲ TIKRINIMAS

 

440Viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovės matavimo įtaisų elementai tikrinami atjungus viršįtampių ribotuvą nuo tinklo įtampos (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

441Tikrinamas OPN-330 viršįtampių ribotuvų izoliuoto išvado elektrinis atsparumas. Tikrinama tolygiai, didinant įtampą (50 Hz dažnio bandomosios) iki 10 kV, o pasiekus šią reikšmę iš karto tolygiai mažinama.

442Apsauginio rezistoriaus nuotėkio srovė matuojama prijungus 50 Hz dažnio bandomosios 750 V įtampą. Nuotėkio srovė turi būti 1,8–4,0 mA.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

IŠKROVIKLIŲ PRAMUŠIMO ĮTAMPOS MATAVIMAS

 

443Remontuojant iškroviklius pramušimo įtampą matuoja ir iškroviklį atidaro specialiai apmokyti darbuotojai. Matuojama vadovaujantis gamintojo metodika ir naudojant įrangą, kuri leidžia apriboti įtampos prijungimo trukmę. Iškroviklio pramušimo įtampos nustatytos Aprašo 4 priedo 16 lentelėje.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

IŠKROVIKLIŲ IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

444Iškrovikliai su šuntuojančiomis varžomis ir viršįtampių ribotuvai tikrinami termovizoriumi vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

445Termovizinė kontrolė atliekama šio Aprašo skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytu (nuotėkio srovėms matuoti) periodiškumu.

446Eksploatuojant, jei termovizinės kontrolės rezultatai patenkinami, iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų pagal šio Aprašo skyriaus pirmojo‑trečiojo skirsnių reikalavimus Technikos vadovo nurodymu galima netikrinti.

447Viršįtampių ribotuvų ir iškroviklių, skirtų transformatorių neutralės apsaugai, techninei būklei įvertinti termovizinė kontrolė netinka. Jų techninei būklei įvertinti būtina matuoti nuotėkio srovę arba varžą 2500 V įtampos megommetru.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

IŠKROVIKLIŲ HERMETIŠKUMO KONTROLĖ

 

448Iškroviklių hermetiškumas tikrinamas, kai remontuojamas iškroviklis išardomas (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

449Iškroviklių hermetiškumas tikrinama 300–400 mm Hg st. slėgiu. Slėgio pokytis per
1–2 valandas, jei ventilis užsuktas, turi būti ne didesnis kaip 0,5 mm Hg st.

 

XXIII SKYRIUS

ĮVADAI IR PERVADINIAI IZOLIATORIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ IR PERVADINIŲ IZOLIATORIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

450Įvado matavimo kondensatoriaus išvado (C2) arba (ir) paskutinių sluoksnių (C3) izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

451Prieš eksploatavimą įvadinių ir pervadinių izoliatorių izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1000 MW, o eksploatuojant – ne mažesnė kaip 500 MW.

452Įvadų izoliacijos varža matuojama:

452.1. 35 kV įtampos – kompleksiškai remontuojant pastotes, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 8 metus;

452.2. 110 kV įtampos – 1 kartą per 4 metus;

452.3. 330 kV įtampos – 1 kartą per 2 metus.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ IZOLIACIJOS DIELEKTRINIŲ NUOSTOLIŲ KAMPO tgd IR TALPOS MATAVIMAS

 

453Įvadų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd ir talpa matuojama (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms):

453.1. pagrindinės įvadų izoliacijos, esant 10 kV įtampai;

453.2. matavimo kondensatoriaus išvado (C2) arba (ir) paskutinių sluoksnių (C3) izoliacijos, esant 5 kV įtampai (jei įrenginio gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatyta žemesnė įtampa, reikia vadovautis ja).

454Didžiausios leidžiamosios dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės pateiktos 35 lentelėje.

 

35 lentelė. Didžiausios leidžiamosios įvadų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės

 

Eil.

Nr.

 

Įvado izoliacijos tipas ir zona

Didžiausios leidžiamosios dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės įvadų, %, kurių vardinė įtampa, kV

35

110–150

330–400

1.

Įmirkyta popierinė izoliacija:

 

 

 

 

– pagrindinė (C1) ir

kondensatoriaus išvado (PIN C2);

0,7 (1,5)

0,6 (1,0)

 

– paskutiniojo izoliacijos sluoksnio (C3)

1,2 (3,0)

0,8 (1,5)

2.

Kieta izoliacija su alyvos užpildu:

 

 

 

 

– pagrindinė izoliacija (C1)

1,0 (1,5)

1,0 (1,5)

3.

Įvado popierinė-bakelitinė izoliacija su mastikos užpildu:

 

 

 

 

– pagrindinė izoliacija (C1)

3,0 (9,0)

 

Pastaba. Didžiausios leidžiamosios dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės – naujiems įvadams, skliaustuose – eksploatuojamiems.

 

455Pagrindinės izoliacijos talpa, palyginti su išmatuotąja prieš eksploatavimą, gali padidėti ne daugiau kaip 5 %.

456.  Eksploatuojant įvadai matuojami:

456.1. 35 kV įtampos – eksploatavimo vietoje, kai remontuojamas transformatorius ar jungtuvas;

456.2. 110–150 kV įtampos – 1 kartą per 4 metus;

456.3. 330–400 kV įtampos – 1 kartą per 2 metus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ IR PERVADINIŲ IZOLIATORIŲ BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

457Įvadų ir pervadinių izoliatorių, bandomų atskirai ar po įmontavimo, bandomosios įtampos nustatytos Aprašo 18 ir 24 lentelėse.

458Eksploatuojant įvadų izoliaciją 50 Hz dažnio bandomąja įtampa bandoma Technikos vadovo nurodymu.

459Įvadai, įmontuoti į galios transformatorius, bandomi tada, kai bandomos tų transformatorių apvijos.

460Įvadų izoliacijos bandymo 50 Hz dažnio bandomąja įtampa trukmė:

460.1. su porcelianine, alyvine ir įmirkyta popierine pagrindine izoliacija – 1 min;

460.2. su organine kietųjų medžiagų ir kabelinių masių pagrindine izoliacija – 5 min;

460.3. bandomų kartu su transformatoriaus apvijų izoliacija – 1 min.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ BANDYMAS PERTEKLINIU SLĖGIU

 

461Nehermetiškų alyvinių 110 kV ir aukštesnės įtampos įvadų sandarumas tikrinamas pertekliniu 0,1 MPa slėgiu (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

462Nehermetiškų alyvinių 110 kV ir aukštesnės įtampos įvadų bandymo trukmė – 30 min. Bandymo metu slėgiui leidžiama sumažėti ne daugiau kaip 5 kPa.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMAS

 

463Įvadų izoliacinės alyvos bandymai taikomi Aprašo P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms.

464Įpilamos į įvadą izoliacinės alyvos charakteristikos turi atitikti reikalavimus, nustatytus Aprašo 20 lentelėje.

465Izoliacinė alyva, kuria papildomi įvadai, turi atitikti reikalavimus, nustatytus Aprašo 21 lentelėje.

466.  Nehermetiškų įvadų alyvos fizinės ir cheminės savybės tikrinamos vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 1–3 eilučių nuostatomis tokiu periodiškumu:

466.1. 110–150 kV įtampos įvadų – 1 kartą per 4 metus;

466.2. 330–400 kV įtampos įvadų – 1 kartą per 2 metus;

466.3. visų įtampų įvadų, pagamintų pagal IEC standartus, alyvos bandymus reikia atlikti vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytu periodiškumu.

467Nehermetiškų įvadų izoliacinės alyvos fizinės ir cheminės savybės, vadovaujantis Aprašo 20 lentelės 6–11 eilučių nuostatomis, nustatomos tada, kai pagrindinio ir paskutinio sluoksnių izoliacijos ir dielektrinių nuostolių rodikliai yra artimi ribinei leidžiamajai reikšmei arba gaunami nepatenkinami bandymų rezultatai pagal Aprašo 20 lentelės 1–3 eilučių nuostatas. Papildomai bandoma vadovaujantis Technikos vadovo nurodymu.

468Hermetiškųjų įvadų izoliacinė alyva kontroliuojama tada, kai gaunami nepatenkinami bandymų, atliktų vadovaujantis šio Aprašo skyriaus I arba (ir) II arba (ir) VII skirsnių nuostatomis, rezultatai ar įvade padidėjus slėgiui virš leidžiamosios vertės, reglamentuotos įvadų gamintojų techninėje dokumentacijoje. Bandymų apimtis konkrečiomis sąlygomis nustatoma Technikos vadovo nurodymu. Izoliacinės alyvos ribinės parametrų vertės nustatomos vadovaujantis Aprašo 20 entelės nuostatomis.

469Įvadų izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų kiekio chromatografinė analizė atliekama Technikos vadovo nurodymu, gavus įvadų bandymo rezultatus. Rezultatai įvertinami vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija ir įvadų diagnostinės techninės būklės nustatymo patirtimi.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

HERMETIŠKŲJŲ ĮVADŲ MANOMETRO TIKRINIMAS

 

470Hermetiškųjų įvadų manometrai tikrinami palyginus jų rodmenis su manometro rodmenimis po atliktos patikros (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

471Tikrinama trijuose skaitiniuose manometro skalės taškuose: pradžioje, viduryje ir gale. Tikrinamojo ir manometro su atlikta patikra leidžiamasis rodmenų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 10 % didžiausios matuojamos vertės. Tikrinimo periodiškumas atitinka įvadų izoliacijos kontrolės nustatytą periodiškumą.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ĮVADŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

472Termovizoriumi įvadai kontroliuojami vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XXIV SKYRIUS

AUKŠTESNĖS KAIP 1000 V ĮTAMPOS SAUGIKLIAI IR SAUGIKLIAI SKYRIKLIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ATRAMINĖS IZOLIACIJOS BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

473Saugiklių ir saugiklių skyriklių atraminės izoliacijos bandomosios įtampos vertė nustatyta Aprašo 18 ir 24 lentelėse. Bandymo trukmė – 1 min. (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIO SKYRIKLIO TIKRINIMAS

 

474Ommetru tikrinama saugiklio lyduko techninė būklė, o vizualiai – lizdo kalibruotė (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIO SKYRIKLIO LIZDO SROVĖLAIDĖS VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

475Išmatuota saugiklio varžos vertė turi atitikti vardinės srovės vertę, nustatytą lizdo kalibruotėje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIO SKYRIKLIO ATJUNGIANČIŲJŲ KONTAKTŲ PRISPAUDIMO MATAVIMAS

 

476Išmatuota kontaktų prispaudimo jėga turi atitikti duomenis, nustatytus gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIO SKYRIKLIO LIZDO LANKO GESINANČIOSIOS DALIES TIKRINIMAS

 

477Matuojamas saugiklio skyriklio lanką gesinančiosios dalies lizdo vidinis skersmuo, kuris išmatuotas turi atitikti duomenis, nustatytus gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIO SKYRIKLIO VEIKIMO TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

 

478Tikrinamas saugiklis skyriklis 5 kartus įjungiamas ir išjungiamas. Kiekvienas bandymas įjungti ir išjungti turi iš karto pavykti (taikoma P ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIŲ IR SAUGIKLIŲ SKYRIKLIŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

479Saugikliai ir saugikliai skyrikliai termovizoriumi kontroliuojami vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XXV SKYRIUS

IZOLIACINĖ ALYVA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

IZOLIACINĖS ALYVOS KOKYBĖS KONTROLĖ PRIIMANT IR SAUGANT

 

480Gauta izoliacinė alyva laboratorijoje turi būti išbandyta vadovaujantis Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais.

481Įvairių markių šviežios izoliacinės alyvos kokybės rodikliai turi atitikti Aprašo 3 priedo 1 lentelės reikalavimus.

482.  Izoliacinė alyva bandoma, vadovaujantis LST EN 60422:2013 „Elektros įrangos mineralinės izoliacinės alyvos. Kontrolės ir techninės priežiūros nurodymai”, alyvos (įrenginio) gamintojo nurodymais. Alyvos ėminiai imami pagal LST EN 60475 „Dielektrinių skysčių ėminių ėmimo metodas“ reikalavimus. Izoliacinės alyvos mėginys išbandomas laboratorijoje, vadovaujantis Aprašo 3 priedo 1 lentelėje nustatytais kokybės rodikliais.

483Kokybės rodikliai (Aprašo 3 priedo 1 lentelės ‑ vandens kiekis, pramušimo įtampa, bendrasis vaizdas, rūgštingumas ir pliūpsnio taško temperatūra) nustatomi prieš išpilant izoliacinę alyvą iš transportavimo cisternos, o Aprašo 3 priedo 1 lentelės dielektrinės sklaidos faktorių esant +90 °C ir inhibitorių kiekį nustatytus rodiklius galima nustatyti izoliacinę alyvą supylus į rezervuarus.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SUPILTOS Į REZERVUARUS IZOLIACINĖS ALYVOS KOKYBĖS KONTROLĖ

 

484Laboratorijoje turi būti patikrinti Aprašo 3 priedo 1 lentelėje (Bendrasis vaizdas, rūgštingumas ir pliūpsnio taško temperatūra) nustatyti supiltos į rezervuarus izoliacinės alyvos kokybės rodikliai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LAIKOMOS SAUGYKLOJE IZOLIACINĖS ALYVOS KONTROLĖ

 

485Laikoma saugyklose izoliacinė alyva tikrinama ne rečiau, kaip 1 kartą per 3 metus. Izoliacinės alyvos kokybės rodikliai turi būti tikrinami vadovaujantis Aprašo 3 priedo 1 lentelėje nustatytais kokybės rodikliais. Pramušimo įtampa turi būti tikrinama 1 kartą per metus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

IZOLIACINĖS ALYVOS KONTROLĖS IŠPLĖTIMAS

 

486Izoliacinės alyvos kontroliuojami kokybės rodikliai, pateikti Aprašo 3 priedo 1 lentelėje nustatytais kokybės rodikliais lentelėje, bet nepaminėti Aprašo 482‑485 punktuose, nustatomi Technikos vadovo nurodymu.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PILAMOS Į ELEKTROS ĮRENGINIUS IZOLIACINĖS ALYVOS KOKYBĖS KONTROLĖ

 

487Šviežia izoliacinė alyva, paruošta įpilti į elektros įrenginį, turi atitikti Aprašo 20 lentelės nuostatas.

488Eksploatuojama regeneruota ir išvalytos izoliacinės alyvos ir jos mišiniai su šviežia izoliacine alyva, paruošti įpilti į elektros įrenginius po jų remonto, turi atitikti Aprašo 21 lentelės nuostatas.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ĮRENGINIŲ IZOLIACINĖS ALYVOS KOKYBĖS KONTROLĖ

 

489Elektros įrenginių izoliacinės alyvos bandymų apimtis ir periodiškumas nustatyti Apraše (204, 210, 228, 229, 243, 258, 287, 288, 289, 291, 466, 467 punktai), o kokybės rodiklių normos – Aprašo 20 ir 21 lentelėje.

490Pagal izoliacinės alyvos bandymų ir matavimų rezultatus nustatomos dvi vartojimo sritys:

490.1. normalios techninės būklės sritis, kai izoliacinė alyva supilama į elektros įrenginius (intervalas nuo leidžiamųjų verčių, nustatytų Aprašo 20 lentelės 4 skiltyje, iki verčių, ribojančių normalią izoliacinės alyvos techninę būklę, nustatytų Aprašo 20 lentelės 3 skiltyje), o izoliacinės alyvos kokybė garantuoja patikimą elektros įrenginių veikimą, ir pakanka mažiausios kokybės rodiklių (Aprašo 20 lentelės 1–3 eilutėse) kontrolės (trumpoji analizė);

490.2. rizikos sritis (nuo verčių, ribojančių izoliacinės alyvos normalią techninę būklę, nustatytų Aprašo 20 lentelės 3 skiltyje, iki ribinių vartojamos izoliacinės alyvos leidžiamųjų verčių, nustatytų Aprašo 20 lentelės 4 skiltyje), kai bent vieno kokybinio rodiklio pablogėjimas sumažina elektros įrenginio darbo patikimumą. Kad to išvengti, būtina dažniau kontroliuoti izoliacinės alyvos techninę būklę ir kitus parametrus, prognozuoti įrenginio veikimo trukmę ir (arba) įgyvendinti specialias priemones, kad nereikėtų jos keisti ir išjungti elektros įrenginį remontui.

491Ar būtina daugiau ir (arba) dažniau kontroliuoti izoliacinės alyvos kokybės rodiklius, nurodo Technikos vadovas.

492Į eksploatuojamus elektros įrenginius pilama ar papildoma izoliacinė alyva turi atitikti Aprašo 20 lentelės 3 skilties kokybės rodiklius.

 

XXVI SKYRIUS

IKI 1000 V ĮTAMPOS ĮRENGINIAI, ANTRINĖS GRANDINĖS IR INSTALIACIJA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

IKI 1000 V ĮTAMPOS ĮRENGINIŲ, ANTRINIŲ GRANDINIŲ IR INSTALIACIJOS IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

493Mažiausios leidžiamosios izoliacijos varžų vertės nustatytos Aprašo 36 lentelėje (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

36 lentelė. Leidžiamųjų izoliacijos varžų vertės

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Megommetro įtampa, V

Mažiausios leidžiamosios izoliacijos varžų vertės, MW

1.

Šynos nuolatinės įtampos valdymo skydeliuose ir skirstomuosiuose įrenginiuose (esant atjungtoms grandims)

1000–2500

10

2.

Kiekvieno prijunginio antrinės grandinės ir jungtuvų bei skyriklių1 pavarų maitinimo grandinės

1000–2500

1

3.

Valdymo, apsaugos, automatikos ir matavimo grandinės, taip pat prie galios grandinių prijungtos nuolatinės srovės elektros mašinų žadinimo grandinės

500–1000

1

4.

Antrinės grandinės ir elementai, kai maitinama iš nepriklausomo šaltinio arba per skiriamąjį transformatorių, kurių vardinė darbo įtampa 60 V ir žemesnė2

500

0,5

5.

Elektros instaliacija, galios ir apšvietimo tinklai3

1000

0,5

6.

Skirstymo įrenginiai4, skydai ir srovėlaidžiai

1000–2500

0,5

7.

Stacionariosios elektrinės viryklės 5

1000

1

8.

Kranai, elektriniai kėlimo mechanizmai, liftai, skalbyklos ir pirtys

1000

0,5

9.

Rankinės elektros mašinos ir kilnojamieji šviestuvai su pagalbiniais įrenginiais (transformatoriais, dažnio keitikliais ir kt.)

500

Suremontuoti:

2 – pagrindinės,

5 – papildomos,

7 – sustiprintos;

0,5 – eksploatuojant

10.

Suvirinimo transformatoriai

500

0,5

 

Pastabos:

1. 1 Matuojama kartu su visais prijungtais įrenginiais (pavarų ritėmis, kontaktoriais, paleidikliais, automatiniais jungikliais, relėmis, prietaisais, antrinės srovės ir įtampos transformatorių apvijomis ir pan.).

2. 2 Turi būti apsaugoti mikroelektroniniai ir puslaidininkiniai elementai.

3. 3 Izoliacijos varža matuojama tarp kiekvieno laido ir žemės bei tarp atskirų laidų.

4. 4 Matuojama kiekvieno skirstomojo įrenginio sekcijos izoliacijos varža.

5. 5 Matuojama įkaitusi.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

IKI 1000 V ĮTAMPOS ĮRENGINIŲ, ANTRINIŲ GRANDINIŲ IR INSTALIACIJOS BANDYMAS 50 Hz DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

494Relinės apsaugos, elektros automatikos ir kitų antrinių grandinių bei prijungtų įrenginių (pavarų ričių, automatinių jungiklių, magnetinių paleidiklių, kontaktorių, relių, prietaisų ir pan.) ir apšvietimo tinklų izoliacija bandoma 1000 V 50 Hz dažnio bandomąja įtampa (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms). Bandymas 50 Hz dažnio bandomąja įtampa gali būti pakeistas izoliacijos varžos matavimu 2500 V įtampos megommetru. Visų kitų grandinių izoliacija matuojama 2500 V įtampos megommetru. Bandymo trukmė – 1 min.

495Iki 50 V kintamosios ir 120 V nuolatinės įtampos antrinės grandinės ir prijungti mikroelektronikos elementai 50 Hz dažnio bandomąja 1000 V įtampa nebandomi.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

AUTOMATINIŲ JUNGIKLIŲ STIPRIAUSIŲ, SILPNIAUSIŲ SROVIŲ ARBA NEPRIKLAUSOMŲ ATKABIKLIŲ VEIKIMO TIKRINIMAS

 

496Atkabiklių parametrai turi atitikti duomenis, nustatytus gamintojo techninėje dokumentacijoje, ir patikimas apsaugines charakteristikas.

497Tikrinami visi relinės apsaugos ir automatikos bei valdymo grandinių, avarinio apšvietimo, esantys sprogiose zonose ar saugantys sprogių zonų elektros įrenginius automatiniai jungikliai, kiti, pagaminti pagal GOST-ą – 200 A ir stipresnės srovės (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

498Pagal IEC standartą pagaminti automatiniai jungikliai tikrinami vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija.

499Skirtuminės srovės jungikliai tikrinami vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija.

500Avarinio apšvietimo automatikos veikimas tikrinamas ne rečiau kaip 2 kartus per metus dienos metu. Transformatorių pastotėse avarinio apšvietimo automatiniai jungikliai turi būti tikrinami tiktai transformatorių pastotės remonto metu.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KONTAKTORIŲ IR AUTOMATINIŲ JUNGIKLIŲ VEIKIMO TIKRINIMAS, KAI PAŽEMINTA OPERATYVIOSIOS SROVĖS ĮTAMPA

 

501Kontaktorių ir automatinių jungiklių veikimas tikrinamas naudojant šias poveikio įtampas ir operacijų skaičių (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms):

501.1. įjungimo operacijoms tikrinti – 0,9 Uv ir 5 operacijos;

501.2. išjungimo operacijoms tikrinti – 0,8 Uv ir 5 operacijos.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

SAUGIKLIŲ IR SAUGIKLIŲ SKYRIKLIŲ TIKRINIMAS

 

502.   Saugiklio lydukai turi būti kalibruoti.

503.   Saugiklio skyriklio išsiskiriančių kontaktų prispaudimo jėga tikrinama vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija. Saugiklio skyriklio veikimas tikrinamas 5 kartus įjungiant ir išjungiant (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RELINĖS APSAUGOS IR AUTOMATIKOS VEIKIMO TIKRINIMAS

 

504Relinės apsaugos ir automatikos įtaisų reikalingos nuostatos ir kiti parametrai bei charakteristikos tikrinamos vadovaujantis įrangos gamintojo technine dokumentacija bei Technikos vadovo nustatyta tvarka (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

505Relinės apsaugos ir automatikos veikimas išbandomas avarinio režimo srove iš nepriklausomo šaltinio ir vardine operatyvine įtampa Uv (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

506Relinės apsaugos ir automatikos tarpusavio sąveika su kitais objekte veikiančiais relinės apsaugos ir automatikos įtaisais bei valdikliu (valdymo sistema) bandoma esant vardinei operatyvinei įtampai Uv (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

507Relinės apsaugos ir automatikos visos schemos bandomos kartu su komutaciniais ir kitais įrenginiais, kai operatyvinė įtampa U=Uv ir U=0,8Uv (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

508Sudėtingi relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai bandomi atjungiant ir prijungiant operatyvinę įtampą, taip pat atjungiant ir prijungiant bei perjungiant įtampos transformatoriaus grandines (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

509Relinė apsauga turi būti išbandoma saugomo įrenginio darbo srove (taikoma P, R ir T bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

XXVII SKYRIUS

AKUMULIATORIŲ BATERIJOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

AKUMULIATORIŲ BATERIJŲ TIKRINIMAS

 

510Šios normos taikomos stacionariosioms rūgštinėms ir želė tipo elektrolito akumuliatorių baterijoms. Baterijoms, turinčioms automatinės savikontrolės įtaisus, matuojančius visus būtinus parametrus, normos netaikomos. Kitų tipų akumuliatorių baterijos tikrinamos vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija. Sieros rūgšties, elektrolito ir vandens cheminės analizės normos pateiktos 37 lentelėje.

 

37 lentelė. Sieros rūgšties, elektrolito ir vandens cheminės analizės normos

 

Eil.

Nr.

Rodiklis

Sieros rūgšties normos

Elektrolito normos

Aukščiausia rūšis

Atskiesta šviežia sieros rūgštis, pilama į akumuliatorių

Veikiančio akumu-liatoriaus elektrolito komponentų ribinė koncentracija

1.

Išorinis vaizdas

Skaidri

Skaidrus

2.

Spalvos intensyvumas (nustatoma kalorimetru), ml

0,6

0,6

1,0

3.

Tankis, esant +20 °C temperatūrai, g/cm3

1,83¸1,84

1,18±0,005

1,2¸1,21

4.

Geležies kiekis, ne daugiau kaip, %

0,005

0,006

0,008

5.

Pakaitintų nuosėdų po kiekis, ne daugiau kaip, %

0,02

0,03

6.

Azoto oksido kiekis, ne daugiau kaip, %

0,00003

0,00005

7.

Arseno kiekis, ne daugiau kaip, %

0,00005

0,00005

8.

Chloro junginių kiekis, ne daugiau
kaip,
%

0,0002

0,0003

0,0005

9.

Mangano kiekis, ne daugiau kaip, %

0,00005

0,00005

10.

Vario kiekis, ne daugiau kaip, %

0,0005

0,0005

11.

Medžiagų, sugrąžinančių kalio mangano druskos kiekį, ne daugiau kaip, ml 0,01 H tirpalo KMnO

4,5

12.

Suminis sunkiųjų metalų, perskaičiuotų į šviną, kiekis, ne daugiau kaip, %

0,01

 

Pastaba. Distiliuotame vandenyje gali būti tokios pat priemaišos kaip rūgštyje, tačiau jų koncentracija turi būti 10 kartų mažesnė.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

AKUMULIATORIŲ BATERIJŲ TALPOS TIKRINIMAS

 

511Akumuliatorių baterijų talpa, esant +20 °C temperatūrai, turi atitikti duomenis, nustatytus gamintojo techninėje dokumentacijoje (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Šiluminėse elektrinėse ne rečiau kaip kartą per metus turi būti atliekamas kontrolinis baterijos iškrovimas, norint nustatyti faktinę jos talpą. Transformatorių pastotėse akumuliatorių baterijų talpa matuojama Technikos vadovo nustatyta tvarka ir periodiškumu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

AKUMULIATORIŲ BATERIJŲ ELEMENTŲ ĮTAMPOS MATAVIMAS

 

512Patikrinimai turi būti vykdomi pagal akumuliatorių baterijos gamintojų techninės dokumentacijos reikalavimus.

513Elektrinėse akumuliatorių baterijų visų elementų įtampa ir temperatūra matuojama kiekvieną mėnesį. Transformatorių pastotėse visų elementų įtampa ir temperatūra matuojama kartą per metus, kuomet nėra pasibaigęs baterijos tarnavimo laikas, – ne rečiau kaip kas pusę metų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AKUMULIATORIŲ BATERIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

514Pirminės kontrolės ir eksploatavimo metu tikrinamos akumuliatorių baterijos atskirų elementų (blokų) įtampos, vidinės varžos ir sujungimų tarp elementų varžos. 

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

AKUMULIATORIŲ BATERIJOS ELEMENTŲ SUJUNGIMŲ VARŽOS MATAVIMAS

 

515Vienodo ilgio jungčių varža tarpusavyje negali skirtis daugiau kaip 50 %. Nustačius atskirų jungčių varžos padidėjimą, būtina atlikti sujungimo kontaktų valymą ir užveržimo momentų patikrinimą.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AKUMULIATORIŲ BATERIJOS IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

516Akumuliatorių baterijų izoliacijos varžos patikrinimas atliekamas pirminės kontrolės metu ir eksploatuojant. Baterijoms su automatiniais izoliacijos varžos savikontrolės įtaisais, galinčiais bet kurio metų atvaizduoti šios vertės dydį, papildomi (atskiri) izoliacijos patikrinimai eksploatacijos metų gali būti neatliekami. Patikrinimo tvarka naudojama matavimo įtampa ir išmatuotos vertės vertinimai turi būti atlikti vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija. Jeigu gamintojas nenurodo akumuliatorių baterijos izoliacijos varžos verčių, tai vertinimas atliekamas pagal standarto LST EN 50272-2 Akumuliatorių ir jų baterijų saugos reikalavimai. 2 dalis. Stacionariosios baterijos“ reikalavimus. Minimali akumuliatorių baterijos izoliacijos varža, išmatuota eksploatacijos metu, turi būti ne mažesnė nei 100Ω/1V baterijos nominalios įtampos, o nuotėkio srovė ne didesnė nei 10 mA.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NUOSĖDŲ (ŠLAMO) KIEKIO AKUMULIATORIŲ BATERIJOS ELEMENTUOSE MATAVIMAS

 

517Stacionariosiose rūgštinėse akumuliatorių baterijose, skysto elektrolito baterijose tarp nuosėdų ir teigiamos plokštelės apatinio krašto turi būti ne siauresnis kaip 10 mm tarpelis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

XXVIII SKYRIUS

ĮŽEMINIMO ĮRENGINIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ ELEMENTŲ ĮRENGIMO TIKRINIMAS

 

518Įžeminimo įrenginių elementai tikrinami sumontavus atvirųjų skirstyklų įžeminimo įrenginių elektrinėse ir pastotėse konstrukcijas, kol dar neapipilta gruntu ir neprijungti natūralieji įžemintuvai bei įžeminamieji elementai (įrenginiai, konstrukcijos, statiniai) (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

519Įžeminimo įrenginio elementų skerspjūvis ir laidis turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮŽEMINTUVŲ SU ĮŽEMINIMO ELEMENTAIS IR NATŪRALIŲJŲ ĮŽEMINTUVŲ SU ĮŽEMINIMO ĮRENGINIAIS JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

520Įžemintuvų su įžeminimo elementais (PE ir N laidais) ir natūraliųjų įžemintuvų su įžeminimo įrenginiais matomos dalies jungtys tikrinamos padaužant sujungimo vietas ir apžiūrint, ar nėra įtrūkių, ar visiškai nutrūkusių jungčių ir kitų matomų defektų.

521Turi būti išmatuota įžeminimo įrenginių kontaktinių jungčių pereinamoji varža. Kai kontaktinės jungtys tvarkingos, jungties pereinamoji varža turi būti ne didesnė kaip 0,05 W, tekant ne silpnesnei kaip 200 mA testavimo srovei (keičiant poliškumą). Įžeminimo elementas turi būti pakeistas, jeigu pažeista daugiau kaip 50 % (apsaugos nuo žaibo – 25%) jo skerspjūvio (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

522Elektros energetikos objektų įžemintuvų ir įžeminimo elementų (PE ir N laidų), taip pat natūraliųjų įžemintuvų ir įžeminimo įrenginių grandinių vientisumas bei kontaktinės jungtys tikrinamos ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

POŽEMINIO ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ ELEMENTŲ KOROZINĖS TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

 

523Elektrinių ir pastočių atvirųjų skirstyklų remonto metu įžeminimo įrenginių elementų korozinė techninė būklė, atkasant gruntą, tikrinama prie galios transformatorių neutralės, trumpiklių, iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų įžeminimo vietų, taip pat pasirinktinai – prie konstrukcijų stovų ir vietose, kur įžemintuvus gali pažeisti korozija.

524Uždarųjų skirstyklų įžeminimo įrenginių elementai apžiūrimi Technikos vadovo nurodymu atkasus gruntą.

525Oro linijų (toliau – OL) remonto metu pasirinktinai tikrinama įžeminimo elementų korozinė techninė būklė, atkasant gruntą ne mažiau kaip 2 % įžemintų atramų. Taip tikrinti reikia atramų, esančių miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, agresyvaus, nupučiamo ar didelės savitosios varžos grunto bei nuošliaužų vietose, įžemintuvus.

526Įžeminimo įrenginių elementų korozinė techninė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTRINIŲ, PASTOČIŲ IR LINIJŲ ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ VARŽOS MATAVIMAS

 

527Įžeminimo įrenginių varžos turi būti periodiškai matuojamos (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Didžiausios leidžiamosios įžeminimo įrenginių varžos nustatytos Aprašo 38 lentelėje.

 

38 lentelė. Didžiausios leidžiamosios įžeminimo įrenginių varžos

 

Eil.

Nr.

Elektros įrenginio tipas

Įžeminamojo objekto charakteristika

Įžeminimo įrenginio charakteristika

Varža, W

1.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiai,

Elektros įrenginys efektyviai įžemintos neutralės tinkle naudojamas įrenginiams įžeminti

Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais

 

0,5


 

išskyrus oro

linijas 1

Elektros įrenginys izoliuotos neutralės elektros tinkle, kai įžemintuvas naudojamas 1000 V ir aukštesnės įtampos įrenginiams įžeminti

Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais

125/I 2 , bet ne daugiau kaip 10

 

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginiai, išskyrus oro

Elektros įrenginys izoliuotos neutralės elektros tinkle, kai įžemintuvas naudojamas iki 1000 V įtampos įrenginiams įžeminti

Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais

50/I 2, turi būti tenkinami reikalavimai iki 1000 V įrenginiams

 

linijas 1

35 kV įtampos transformatorių pastotės, kai žaibolaidis sumontuotas ant transformatoriaus portalo

Pastotės įžemintuvas

4, neįvertinus įžemintuvų, esan-čių už įžeminimo įrenginio ribų

 

 

Atskirai stovintis žaibolaidis

Atskiras įžemintuvas

80

2.

Elektros įrenginiai iki 1000 V įtampos, išskyrus oro

linijas 3

Elektros įrenginys su tiesiogiai įžemintomis generatorių arba transformatorių neutralėmis, ar vienfazių šaltinių įvadais

Dirbtinis įžemintuvas su prijungtais natūraliaisiais įžemintuvais ir įvertinus nulinio bei apsauginio (PE) laidininko

 

įžeminimą iki 1000 V oro linijose, kai yra daugiau kaip dvi linijos, esant šaltinio įtampai, V:

 

Trifazei 400

Vienfazei 230

2,5

Įžemintuvas, kuris yra prie generatoriaus arba transformatoriaus neutralės, arba vienfazių šaltinių įvadų, esant šaltinio įtampai, V:

 

Trifazei 400

Vienfazei 230

10

3.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linija 4

Gelžbetoninės ir metalinės 35 kV ir 3–20 kV atramos su trosais ar kita apsaugos nuo žaibo įranga bei elektros įrenginių įžemintuvai, įrengti 110 kV ir aukštesnės įtampos OL atramose

Atramų įžemintuvai, kai savitoji ekv. grunto varža r, Wm:

iki 100;

100 – 500;

500 – 1000;

1000 – 5000;

didesnė kaip 5000

 

 

 

10 5

15 5

20 5

30 5

6´10–3r 5

4.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos

Elektros įrenginys, sumon-tuotas 3–35 kV OL atramose

Atramos įžemintuvas

125/I 2, bet ne didesnė kaip 10


 

oro linija 4

6–10 kV gelžbetoninės ir metalinės atramos neapgyvendintoje vietovėje

Atramos įžemintuvas, kai savitoji grunto varža r, Wm:

iki 100;

didesnė kaip 100

 

 

 

30 5

0,3r 5

 

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linija 4

Apsauginiai (kibirkštiniai) tarpeliai 3–110 kV oro linijose

Apsauginių tarpelių įžemintuvai, kai savitoji grunto varža r, Wm:

iki 1000;

daugiau 1000

 

 

 

10

15

 

 

Iškrovikliai OL pastočių prieigose, kuriose yra besisukančių elektros mašinų

Iškroviklio įžemintuvas

5

5.

Iki 1000 V įtampos oro

OL atrama su apsaugos nuo žaibo trosais

Apsaugos nuo žaibo įžemintuvas

 

 

linija 6

Atramos su apsauginio nulinio laidininko pakartotiniu įžeminimu

Bendroji visų tarpusavyje sujungtų kartotinių įžemintuvų varža, esant šaltinio įtampai, V:

 

 

 

 

Trifazei 400

Vienfazei 230

10

 

 

 

Kiekvieno kartotinio įžemintuvo varža, esant šaltinio įtampai, V:

 

 

 

 

Trifazei 400

Vienfazei 230

30

 

Pastabos:

11 Aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginių, kai savitoji grunto varža r didesnė kaip 500 m, varžą leidžiama padidinti 0,002r karto, bet ne daugiau kaip 10 kartų.

2. 2 I – skaičiuojamoji įžemėjimo srovė, A. Skaičiuojamoji įžemėjimo srovė gali būti:

2.1. tinkle, kur talpos srovė nekompensuota – įžemėjimo srovė;

2.2. tinkle, kur talpos srovė kompensuota:

2.2.1. įžeminimo įrenginiams, prie kurių prijungti lanko gesinimo reaktoriai – 100 % vardinės tų reaktorių srovės;

2.2.2. įžeminimo įrenginių, prie kurių neprijungti lanko gesinimo reaktoriai – liekamoji įžemėjimo srovė, kai išjungtas galingiausias kompensavimo įrenginys arba ilgiausia maitinimo linija kompensuotos neutralės tinkle.

3. 3 Iki 1000 V įtampos įrenginių ir OL, kai savitoji grunto varža r didesnė kaip 100 Wm, varžą galima padidinti 0,01r karto, bet daugiau kaip 10 kartų.

4. 4 OL atramų, esančių pastočių prieigose, įžeminimo įrenginių varža turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, nuostatas.

5. 5 OL, apsaugotose trosais, kai atramų aukštis didesnis kaip 40 m, įžemintuvų varža turi būti 2 kartus mažesnė negu nurodytoji Aprašo 38 lentelėje.

6. 6 Iki 1000 V įtampos įrenginių ir OL, jei savitoji grunto varža r didesnė kaip 100 Wm, nurodytoji pavienių įžemintuvų leistinoji varža padidinama 0,01r karto, bet ne daugiau kaip 10 kartų.

 

528Elektrinėse ir pastotėse įžeminimo įrenginio varža matuojama prijungus natūraliuosius įžemintuvus, po kompleksiško remonto.

5291000 V ir aukštesnės įtampos OL įžeminimo įrenginio varža matuojama:

529.1. atramose su iškrovikliais, skyrikliais ir kitais elektros įrenginiais – įžeminimo įrenginį sumontavus, suremontavus ir eksploatuojant ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;

529.2. pasirinktinai 2 % visų įžemintų atramų, esančių miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir vietose, kuriose yra aktyvus ar didelės savitosios varžos gruntas, – įžeminimo įrenginį sumontavus, suremontavus ir eksploatuojant ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų;

529.3. 110 kV ir aukštesnės įtampos atramose su trosais, kai surandami perdengti ar elektros lanko sugadinti izoliatoriai.

530Iki 1000 V įtampos OL įžeminimo įrenginio varža matuojama:

530.1. atramose, kuriose nulinis apsauginis laidininkas pakartotinai įžeminamas, – įžeminimo įrenginį sumontavus, suremontavus;

530.2. pasirinktinai 2 % visų įžemintųjų atramų, kurios yra miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir vietose, kuriose yra aktyvus ar didelės savitosios varžos gruntas, – įžeminimo įrenginį sumontavus, suremontavus;

530.3. Technikos vadovo nurodymu miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse OL atramų įžeminimo būklė gali būti tikrinama matuojant atstojamąją varžą keturiose vietose 600 m ilgio OL atkarpoje sulyginant matavimo rezultatus. Matavimai turi būti atliekami ne arčiau kaip 200 m atstumu tarp matavimo taškų, o tarp matavimo taškų turi būti bent vienas įžemintas elektros apskaitos skydas. Matavimo rezultatai gali skirstis ne daugiau kaip 5 %. Matuojant varžą OL turi būti ne didesnė kaip 2 % apkrovos asimetrija arba linija turi būti atjungta, be to, matuojant turi būti vienodos oro sąlygos. Jeigu matavimo rezultatai skiriasi daugiau, kaip 5 % turi būti tikrinama pakartotinių įžemintuvų varža ir pereinamoji kontaktų varža.

531Elektros vartotojų įžeminimo įrenginių varža matuojama taip:

531.1. iki 1000 V elektros įrenginių – ne rečiau kaip kartą per 3 metus;

531.2. aukštesnės kaip 1000 V iki 35 kV – 1 kartą per 6 metus;

531.3. liftų, skalbyklų, pirčių, kranų ir kitų kėlimo mechanizmų – 1 kartą per metus.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PRISILIETIMO ĮTAMPOS MATAVIMAS

 

532Prisilietimo įtampa (elektros įrenginių, pagamintų pagal prisilietimo įtampos normas) matuojama įžeminimo įrenginį sumontavus, permontavus ir suremontavus (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms), bet ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų. Matuojama, kai prijungiami natūralieji įžemintuvai ir OL trosai.

533Prisilietimo įtampa matuojama įžeminimo įrenginiams, suprojektuotiems pagal prisilietimo įtampos reikalavimus, ir kitose vietose, norint patikrinti įžeminimo įrenginio efektyvumą. Įtampos poveikio trukmę sudaro suminis relinės apsaugos poveikio laikas ir jungtuvo savasis išjungimo laikas.

534Atvirųjų 110–400 kV įtampos pastočių skirstyklų leidžiamosios prisilietimo įtampos nustatytos, pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, pateiktos Aprašo 39 lentelėje.

 

39 lentelė. Leidžiamosios prisilietimo įtampos

 

 

 

Eil. Nr.

Parametras

Prisilietimo įtampos leidžiamoji vertė ,V, kai poveikio trukmė, s

 

1.

 

Poveikio trukmė, s

 

0,04

 

0,08

 

0,14

 

0,2

 

0,29

 

0,39

 

0,49

 

0,64

 

0,72

 

1,1

 

10

 

2.

 

Įtampa, V

 

800

 

700

 

600

 

500

 

400

 

300

 

220

 

150

 

125

 

100

 

80

 

Pastaba. Jeigu įtampa išlieka ilgą laiką, ji turi būti ne aukštesnė kaip 50 V.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ĮTAMPOS ANT ELEKTRINIŲ IR PASTOČIŲ ĮŽEMINIMO ĮRENGINIO, KAI TINKLE ĮŽEMĖJIMAS, TIKRINIMAS

 

535Sumontuotų, permontuotų (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms), aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių, eksploatuojamų tinkle su tiesiogiai įžeminta neutrale, įtampos ant įrenginių tikrinimas (skaičiuojamasis) atliekamas ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

536Įtampa ant įžeminimo įrenginio:

536.1. turi būti ne aukštesnė kaip 10 kV;

536.2. aukštesnė kaip 10 kV įtampa leidžiama tik tada, kai potencialas negali atsirasti už pastato arba išorinio elektros įrenginio aptvaro ribų.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ĮRENGINIŲ IKI 1000 V PRAMUŠAMŲJŲ SAUGIKLIŲ TIKRINIMAS

 

537Iki 1000 V įtampos pramušamųjų saugiklių techninė būklė tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus. Pramušamieji saugikliai turi būti tvarkingi ir atitikti vardinę elektros įrenginio įtampą (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

IKI 1000 V SU ĮŽEMINTĄJA NEUTRALE ĮRENGINIŲ FAZINIO IR NULINIO LAIDŲ GRANDINĖS VARŽOS MATAVIMAS

 

538Galingiausių ir tolimiausių linijoje prijungtų elektros vartotojų fazinio ir nulinio laidų grandinės varža TN sistemoje matuojama vadovaujantis LST HD 60364-6:2007 standartu „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 6 dalis. Patikrinimas (IEC 60364-6:2006, modifikuotas) (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms):

538.1. specialiais prietaisais tiesiogiai matuojant vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba į nulinį laidą srovę;

538.2. matuojant fazinio ir nulinio laidų grandinės varžą ir apskaičiuojant vienfazio trumpojo jungimo srovę;

538.3. Grandinės fazė–nulis varža turi būti tikrinama visų iki 1000 V įtampos TN tinklo sistemos įrenginių, esančių 0 ir 20 zonose, bei pasirinktinai ne mažiau kaip 10 procentų įrenginių visose kitose zonose – vietose, kur tikėtina didžiausia varža.

539Vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė turi būti tokio dydžio, kad apsauga veiktų pagal reikalavimus. Vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė turi būti tokio dydžio, kad apsauga veiktų pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, ir Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 „Dėl Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklų patvirtinimo“, reikalavimus.

540Fazinio ir nulinio laidų grandinės varža pakartotinai turi būti matuojama prijungus naujus elektros įrenginius ar pasikeitus elektros schemai. Eksploatuojant fazinio ir nulinio laidų grandinės varža matuojama Technikos vadovo nurodymu.

541TN elektros tinklų sistemoje iki 230 V įtampos su trijų laidų (TN-S tinklo posistemė) ar dviejų laidų (TN-C tinklo posistemė) elektros grandinių kištukinių lizdų apsauginio laidininko pereinamoji varža turi būti matuojama, sumontavus ar atlikus jų remontą. Elektros įrenginių bandymo ir matavimų tarp remontų periodiškumas nustatomas Technikos vadovo nurodymu.

 

XXIX SKYRIUS

GALIOS KABELIŲ LINIJOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KABELIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

542Galios kabelių (toliau – kabelių) linijų izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru. Iki 1000 V įtampos kabelių linijų izoliacijos varža prieš eksploatavimą turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MW, o eksploatuojant – ne mažesnė kaip 0,5 MW (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

5433 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijų izoliacijos varža nenormuojama.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KABELIŲ KONTROLĖ BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

544Kabelių linijų bandomoji įtampa nustatyta Aprašo 40 ir 41 lentelėse (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Eksploatuojant, Technikos vadovo nurodymu, įvertinus vietines sąlygas, leidžiama 6–10 kV kabelių bandomąją įtampą sumažinti iki 4 Uv, o 6 kV įtampos kabeliai popierine izoliacija (išskyrus kabelius XLPE ir mišria popierine-XLPE izoliacija) 10 kV įtampos tinkle bandomi išlygintąja 40 kV įtampa.

5456–35 kV įtampos kabeliai popierine izoliacija bandomi išlygintąja bandomąja įtampa, 50 Hz dažnio bandomąja įtampa arba LŽD. Bandymų išlygintąja bandomąja ir 50 Hz dažnio bandomąją įtampa trukmė eksploatuojant – 5 min, o prieš eksploatavimą – 10 min arba LŽD bandomi prieš eksploatavimą – 60 min, o eksploatuojant – 30 min. Technikos vadovo nurodymu kabeliai gali būti nebandomi, o kabelių būklė gali būti įvertinama ir defektai nustatomi taikant sertifikuotą diagnostinės kontrolės įrangą (dalinių išlydžių, nuotėkio srovės matavimo ir kt. metodus).

5463– 10 kV įtampos kabeliai su gumine izoliacija išlygintąja bandomąja įtampa bandomi 5 min. Iki 1000 V įtampos kabeliai su gumine izoliacija išlygintąja bandomąja įtampa nebandomi.

 

40 lentelė. Kabelių išlygintosios bandomosios įtampos vertės, kV

 

Eil.

Nr.

Bandymų

ir matavimų

kategorija

Kabeliai popierine ir PVC izoliacija

Kabeliai gumine izoliacija

Vardinė kabelio įtampa, kV

Vardinė kabelio įtampa, kV

iki 1

6

10

20

35

3

6

10

1.

P

2,5

36 (11) 1

50(19) 1

–––

166(62) 1

6

12

20

2.

R, M

2,5

36(11) 1

50(19) 1

–––

125(62) 1

6 2

12 2

20 2

 

Pastabos:

1. 1 Skliausteliuose nurodytos įtampos, kabelius bandant LŽD.

2. 2 Po techninės priežiūros izoliacijos varža matuojama 2500 V įtampos megommetru, o bandomąja įtampa nebandoma.

 

41 lentelė. Kabelių 50 Hz dažnio bandomosios įtampos vertės, kV

 

Eil.

Nr.

Bandymų

ir matavimų

kategorija

Kabeliai plastmasine XLPE izoliacija

Vardinė kabelio įtampa, kV

iki 1

6

10

20

35

1.

P

2,5

7 (11)1

13 (19) 1

42 (62) 1

2.

R, M

2,5

7 (11) 1

13 (19) 1

42 (62) 1

 

Pastaba. 1 Skliausteliuose nurodyta įtampa, kabelius bandant LŽD.

 

547Kabeliai su XLPE izoliacija bandomi 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, eksploatuojant – 5 min, o prieš eksploatavimą – 10 min, arba LŽD bandomi prieš eksploatavimą – 60 min, o eksploatuojant – 30 min. Nuotėkio srovė bandant LŽD nematuojama.

548110–330 kV įtampos kabelių linijos bandomos vardine 50 Hz dažnio įtampa. Bandymo trukmė – 24 val. (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai). Technikos vadovo nurodymu 110-330 kV kabelių pagrindinė izoliacija gali būti bandoma išlygintąja bandomąja įtampa.

549Iki 1000 V įtampos kabeliai bandomi matuojant izoliacijos varžą 2500 V įtampos megommetru arba bandomi 2500 V išlygintąja bandomąja įtampa arba LŽD. Bandymo trukmė bandant LŽD – 15 min, kitais metodais 1 min.

550Leidžiamosios nuotėkio srovės ir asimetrijos koeficientai (Imax / Imin) nustatyti Aprašo 42 lentelėje.

551.  Apžiūrų metu, esant būtinumui, kabeliai gali būti bandomi Technikos vadovo nustatytu metodu.

552.  Kabelius bandant įtampa, viršįtampių ribotuvai, kurių ilgalaikė leidžiamoji įtampa Uc žemesnė už bandomąją įtampą, turi būti atjungti.

 

42 lentelė. Leidžiamosios kabelių nuotėkio srovės ir asimetrijos koeficientai

 

Eil.

Nr.

Kabelių vardinė įtampa, kV1

Bandomoji

įtampa, kV

Leidžiamoji nuotėkio

srovė, mA

Leidžiamasis asimetrijos

koeficientas (Imax / Imin)

1.

6

36–45

0,2

8

2.

10

50–60

0,5

8

3.

35

140–175

2,5

10

 

Pastaba. 1 Bandant kabelius LŽD ir kintamąja įtampa, nuotėkio srovė nematuojama.

 

553.  3–35 kV įtampos kabeliai bandomi:

553.1. maitinantieji atsakingus vartotojus – 1 kartą per 2 metus (atsakingų vartotojų sąrašai tvirtinami Technikos vadovo nustatyta tvarka);

553.2. esantys transformatorių pastočių ir skirstyklų teritorijoje (savųjų reikmių) – kompleksiškai remontuojant pastotes, Technikos vadovo nurodymu;

553.3. elektrinių kabeliai, maitinantieji pagrindinių įrenginių mechanizmus (pagrindinių mechanizmų sąrašai tvirtinami Technikos vadovo nustatyta tvarka), – remontuojant įrenginį;

553.4. elektrinių kabeliai, jungiantys atskiras skirstyklas, pakloti kabelių statiniuose ir žemėje, – kas 4 metai;

553.5. elektrinių kabeliai, turintys jungiamąsias movas arba kurių galinės movos sumontuotos skirtingame aukštyje (aukščiai skiriasi daugiau kaip 10 m), – kas 2 metai. Reikalavimas netaikomas kabeliams su XLPE izoliacija;

554.  Avaringiems kabeliams nustatyti gali būti naudojamos kabelių diagnozavimo sistemos (dalinių išlydžių, dielektrinių nuostolių kampo tgd ir kt.). Technikos vadovui leidžiama nustatyti dažnesnį bandymų periodiškumą.

555.  110–400 kV įtampos kabeliai bandomi po 3 eksploatavimo metų, vėliau – 1 kartą per 6 metus.

556.  3–10 kV įtampos kabeliai su gumos izoliacija bandomi:

556.1. stacionarių įrenginių – 1 kartą per metus;

556.2. sezoninių įrenginių – prieš sezono pradžią;

556.3. suremontavus įrenginį, prie kurio prijungtas kabelis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KABELIŲ GYSLŲ IR KABELIŲ LINIJŲ FAZIŲ SEKOS NUSTATYMAS

 

557.  Kabelių gyslų ir kabelių linijų fazių seka nustatoma prieš eksploatavimą. Eksploatuojant fazių seka nustatoma suremontavus arba permontavus movas, arba atjungus kabelio gyslas (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KABELIŲ GYSLŲ VARŽŲ MATAVIMAS

 

558.  Matuojama 20 kV ir aukštesnės įtampos kabelių gyslų varža. Vario ir aliuminio gyslų savitoji varža (1 mm² skerspjūvio, 1 m ilgio, kai +20 °C temperatūra) neturi viršyti atitinkamai 0,01793 W ir 0,0294 W. Išmatuota savitoji varža nuo nustatytosios gali skirtis ne daugiau kaip 5 % (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KABELIŲ DARBINĖS TALPOS NUSTATYMAS

 

559.  Nustatoma 20 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijų darbinė talpa. Nustatyta savitoji talpa (1 m ilgio) nuo nustatytos gamintojo techninėje dokumentacijoje gali skirtis ne daugiau kaip 5 % (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KABELIŲ VERTIKALIŲJŲ RUOŽŲ IŠDŽIŪVIMO KONTROLĖ

 

560.  Siekiant nustatyti, ar 20–35 kV įtampos kabeliai, izoliuoti su įmirkyta popierine izoliacija, išdžiūvo, skirtinguose vertikaliojo ruožo taškuose matuojama metalinio apvalkalo temperatūra. Jei apkrova artima vardinei, temperatūra gali skirtis ne daugiau kaip 2–3 °C. Vertikalių kabelių linijų ruožų su įmirkyta popierine izoliacija išdžiūvimo laipsnis nustatomas Technikos vadovo nurodymu (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SROVIŲ PASISKIRSTYMO VIENGYSLIUOSE KABELIUOSE MATAVIMAS

 

561.  Srovės pasiskirstymas viengyslių kabelių gyslose ir apvalkaluose (ekranuose) negali skirtis daugiau kaip 10 % (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ALYVOS IR IZOLIACINIO SKYSČIO CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

562.  Nustatomos visų izoliacine alyva pripildytų 110–330 kV įtampos kabelių linijų elementų ir 110 kV įtampos kabelių linijų, izoliuotų plastmasine izoliacija, galinių movų charakteristikos (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

563.  S-220, 5-RA, MN-3 ir MN-4 alyvos bei izoliacinio skysčio PMS ėminiai turi atitikti Aprašo 43 lentelėje nustatytus arba gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus.

564.   Alyva bandoma prieš eksploatavimą, po 1 ir 3 metų eksploatavimo, o vėliau – kas 6 metai. Jeigu MN-4 izoliacinės alyvos pramušimo įtampa ir degazavimo lygis atitinka normas, o dielektrinių nuostolių kampo tgd (išmatuotas pagal LST EN IEC 60247 standarto „Izoliaciniai skysčiai. Santykinės dielektrinės skvarbos, dielektrinių nuostolių koeficiento (tg d) ir savitosios nuolatinės srovės varžos matavimas“ metodiką) vertės viršija nustatytąsias Aprašo 44 lentelėje, izoliacinės alyvos ėminys +100 °C temperatūroje laikomas dar 2 val., periodiškai matuojant dielektrinių nuostolių kampo tgd. Jei dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė sumažėja, alyvos bandinys +100 °C temperatūroje laikomas tol, kol dielektrinių nuostolių kampo tgd vertė nebesikeičia. Ši vertė priimama kaip tikroji.

 

43 lentelė. S-220, 5-RA, MN-3 ir MN-4 alyvos bei izoliacinio skysčio PMS kokybės rodiklių normatyvinės vertės

 

Eil.

Nr.

Kabelių linijų alyvos kokybės

rodiklis

Prieš eksploatavimą

Eksploatuojant

S-220,

5RA

MN-3,

MN-4

PMS

S220,

5RA

MN-3,

MN-4

PMS

1.

Alyvos pramušimo įtampa standartiniame inde, ne žemesnė kaip, kV

45

45

35

42,5

42,5

35

2.

Degazavimo lygis (ištirpusios dujos), ne aukštesnis kaip, %

0,5

1,0

0,5

1,0

 

Pastaba. Lentelėje nenurodytų markių alyvos bandomos vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija.

 

44 lentelė. Maksimalios kabelių alyvų ir izoliuojančio skysčio dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės +100 °C temperatūroje

 

Eil.

Nr.

Kabelio eksploatavimo laikas,

metais

Kabelio įtampa, kV

 

110

330

1.

Prieš eksploatavimą

0,5 (0,81)

0,5

2.

Eksploatuojant:

 

 

 

- iki 10 metų,

3,0

2,0

 

- 10–20 metų,

5,0

 

- ilgiau kaip 20 metų.

5,0

 

Pastaba. 1 Skliausteliuose nurodyta MN-3 ir  MN-4 alyvos bei PMS skysčio dielektrinių nuostolių kampo tgd vertės.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

NEIŠTIRPUSIŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMAS

 

565.  Nustatomas 110–330 kV įtampos kabelių linijų, užpildomų izoliacine alyva, neištirpusių dujų kiekis. Neištirpusių dujų kiekis negali būti didesnis kaip 0,1 %. Periodiškumas nustatomas Technikos vadovo nurodymu (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Šiam tikslui naudojami chromatografinės analizės metodai, nustatantys  H2, CO, ir CO2 kiekį. Jei dujų nuolat daugėją, linija atjungiama ir tolesnis jos darbo režimas derinamas su gamintoju.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

KABELIŲ ĮŽEMINIMO ĮRENGINIO TIKRINIMAS

 

566.  Įžeminimo įrenginys tikrinamas vadovaujantis Aprašo XXVIII skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

567.  Matuojama visų įtampų kabelių linijų galinių movų įžeminimo pereinamoji varža, o 110–330 kV įtampos kabelių linijų – ir kabelių šalinėlių, kabelių ekranų transpozicijos dėžių bei maitinimo punktų metalinių konstrukcijų įžeminimo pereinamoji varža. Eksploatuojant įžeminimo pereinamoji varža matuojama, kai remontuojami įžeminimo įrenginiai, 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijų įžeminimo įrenginiai – 1 kartą per 6 metus, o 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių ryšio linijų ir transformatorių neutralių įžeminimo įrenginiai – 1 kartą per 3–5 metus.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

AUKŠTOSIOS ĮTAMPOS KABELIŲ PLASTMASINIO APVALKALO BANDYMAS IŠLYGINTĄJA BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

568.  6–35 kV įtampos kabelių linijų plastmasinio apvalkalo izoliacija prieš eksploatavimą bandoma išlygintąja 3 kV bandomąja įtampa, o PE apvalkalų izoliacija – 5 kV įtampa, bandymo trukmė – 1 min.

569.  110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijų plastmasinio apvalkalo izoliacija 10 kV išlygintąja bandomąja įtampa bandoma tarp metalinio apvalkalo (ekrano) ir žemės. Bandymo trukmė – 1 min. Bandymai atliekami prieš eksploatavimą, po 3 metų eksploatacijos, o vėliau – 1 kartą per 6 metus.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

IŠTIRPUSIŲ DUJŲ KIEKIO ANALIZĖ

 

570.  110–330 kV įtampos kabelių linijų, užpildytų alyva, kai bendrasis arba neištirpusių dujų kiekis viršija normas (šio Aprašo skyriaus IX ir X skirsniai), atliekama ištirpusių dujų kiekio analizė (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

571.  Dujų kiekiui nustatyti taikomi chromatografinės analizės metodai, nustatantys H2, CO, ir CO2 kiekį. Jei dujų nuolat daugėja, linija atjungiama ir tolesnis jos veikimo režimas derinamas su gamintoju.

 

XXX SKYRIUS

ORO LINIJOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

MATAVIMAI IR TIKRINIMAI ORO LINIJŲ TRASOJE (MIŠKO MASYVUOSE, ŽALIUOSIUOSE PLOTUOSE)

 

572.  Tikrinami ir matuojami OL atstumai nuo linijos elementų iki medžių kamienų ir jų lajos. Tikrinamas ir esant būtinumui matuojamas OL proskynų plotis, medžių ir krūmų aukštis po laidais, atstumai nuo OL elementų iki medžių kamieno ir jų lajos. Atstumai ir proskynų plotis turi atitikti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Tikrinimų ir matavimų periodiškumas – ne rečiau kaip:

572.1. 1 kartą per 3 metus, 110–330 kV įtampos OL;

572.2. 1 kartą per 4 metus, 6–35 kV įtampos OL;

572.3. 1 kartą per 6 metus, 0,4 kV įtampos OL.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ATRAMŲ PAMATŲ IŠDĖSTYMO IR PAMATŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

 

573.  Matuojamas (pasirinktinai) gelžbetoninių atramų įgilinimas į gruntą, nustatomas metalinių ir gelžbetoninių su atotampomis atramų pamatų išdėstymas, taip pat – rygelių padėtis ir atotampų inkarų išdėstymas (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

574.  35–400 kV įtampos OL nuokrypų matmenys negali viršyti tolerancijų, nustatytų Aprašo 45 lentelėje ir konkrečių OL projektuose. Matuojama 2–3 % atramų.

575.  Gelžbetoninių 0,4–20 kV įtampos OL atramų įgilinimas į gruntą turi atitikti OL projektą. Tikrinama 20 % tarpinių atramų ir visos kitos atramos.

576.  Matuojami pamatų nuoskilos, įtrūkos ir inkarinių varžtų išdėstymo nuokrypiai bei jų matmenys, 35–400 kV įtampos OL atramų pamatų ir polių išdėstymo tolerancijos (Aprašo 45 lentelėje). Išmatuotos vertės neturi būti didesnės už nustatytas OL projektuose. Draudžiama sumažinti inkarinių varžtų skersmenį, palikti tarpą tarp atramos pado ir pamato (taikoma P, A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

45 lentelė. 35–400 kV įtampos OL atramų pamatų ir polių išdėstymo tolerancijos

 

Eil.

Nr.

Pavadinimas

Papildomai neįtvirtintos atramos

Atramos su atotampomis

1.

Atstumas tarp pakojų ašių plane, mm

±20

±50

2.

Pakojų viršaus vertikalių žymių skirtumas, mm1

20

20

3.

Pakojų centro poslinkis plane, mm

50

 

Pastaba. 1 Turi būti ne daugiau kaip 4 įdėklai, kurių bendras storis ne didesnis kaip 40 mm, skirtumui kompensuoti; įdėklų plotas ir išdėstymas turi atitikti atraminės dalies konstrukciją.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ATRAMŲ PADĖTIES TIKRINIMAS

 

577.  Matuojamas atramos poslinkis išilgai ir statmenai OL ašies, taip pat atramos traversų padėtis. Atramų ir traversų leidžiamieji nuokrypiai nustatyti Aprašo 46 lentelėje (taikoma P bandymų ir matavimų kategorijai).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATRAMŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

 

578.  Matuojamas metalinių ir gelžbetoninių atramų metalinių elementų įlinkis. Ribinė metalinių ir gelžbetoninių 35–400 kV įtampos atramų metalinių elementų įlinkių leidžiamoji vertė turi būti ne didesnė kaip (taikoma P, A, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms):

578.1. atramos traversos – 1/300 traversos ilgio;

578.2. metalinių atramų pagrindinio stiebo kampuočio – 1/700 stiebo ilgio, bet ne daugiau kaip 20 m8;

578.3. metalinių atramų gardelių elementų visose plokštumose – 1/750 elemento ilgio.

579.  Įlinkis matuojamas paveikus OL mechanine, didesne kaip skaičiuojamoji, apkrova ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

 

46 lentelė. 35–400 kV OL atramų ir jų elementų leidžiamieji nuokrypiai

 

Eil.

Nr.

Pavadinimas

Ribinės atramų nuokrypių vertės

gelžbetoninių

metalinių

1.

 

Atramos poslinkis išilgai ir statmenai vertikaliosios OL ašies viršutinio atramos taško, santykis su jos ilgiu

(L – atramos ilgis)

L portalinių

L vienstiebių

 

 

L

2.

Atramos poslinkis statmenai OL ašies:

 

 

 

- vienstiebių atramų, esant tarpatramio ilgiui

iki 200 m

daugiau kaip 200 m

200–300 m

daugiau kaip 300 m

 

 

100 mm

200 mm

 

100 mm

200 mm

300 mm

 

- portalinių metalinių su atotampomis atramų, esant tarpatramio ilgiui

iki 250 m

daugiau kaip 250 m

 

 

 

 

200 mm

300 mm

 

- portalinių gelžbetoninių atramų

200 mm

3.

Traversos galo poslinkis nuo horizontaliosios ašies

(L – traversos ilgis)

L – vienstiebių

4.

Tarpinės atramos traversos galo poslinkis išilgai ašies; kampinės atramos – OL posūkio kampo bisektrisės atžvilgiu (L – traversos ilgis)

 L –vienstiebių

100 mm

5.

Nuokrypis nuo projekte nustatyto atstumo tarp portalinių atramų stiebų

 

100 mm

 

6.

Portalinės atramos su atotampomis traversos ašies nuokrypis nuo horizontaliosios ašies (L – traversos ilgis):

- iki 15 m

 

L

 

L

 

- daugiau kaip 15 m

L

L

 

580.  Tikrinama atotampų techninė būklė. Matuojamas atramų trosinių atotampų įtempimas. Išmatuotas įtempimas, esant vėjo greičiui 8 m/s ir leidžiamiems nuokrypiams, nustatytiems Aprašo 46 lentelėje, turi atitikti projektą (taikoma P, A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms) ir turi būti:

580.1. iki laido ir atramų apsaugos nuo žaibo troso montavimo – 20–30 kN;

580.2. sumontavus laidą ir atramų apsaugos nuo žaibo trosą – 20–50 kN.

580.3. Atotampų skerspjūvis neturi sumažėti daugiau kaip 10 %.

581.  Tikrinamos korozijos pažeidimo vietos metalinių atramų ir traversų, gelžbetoninių atramų metalinių elementų, metalinių pakojų, ankerių ir trosų (taikoma A bandymų ir matavimų kategorijai):

581.1. metalinių ir gelžbetoninių atramų metalinių elementų skersmuo dėl korozijos negali sumažėti daugiau kaip 20 %;

581.2. neleidžiamas kiauryminis korozijos poveikis, plyšinė korozija su įtrūkomis ir pažeistomis suvirinimo siūlėmis, suvirinimo siūlių ir aplinkinės zonos įtrūkos, metalo įtrūkos. Korozijos pažeidimo tikrinimo periodiškumas – 1 kartą per 6 metus.

582.  Tikrinami gelžbetoninių atramų ir ramsčių įskilimai, įlinkiai ir gelžbetonio suirimas (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Atramų elementai brokuojami, kai atramų įlinkių, įtrūkų ir kiauryminių skylių matmenų vertės didesnės už nustatytąsias Aprašo 47 lentelėje. Tikrinimo periodiškumas – 1 kartą per 6 metus.

 

47 lentelė. Gelžbetoninių atramų stiebų ir ramsčių įlinkio bei defektų matmenų ribinės vertės

 

Eil.

Nr.

Defektas

Didžiausia vertė

1.

35–330 kV įtampos OL centrifuguotos atramos stiebas ir ramsčiai:

 

 

- vienstiebės atramos be atotampų išsikreivinimas

10 cm

 

- skersinio plyšio plotis, kai visame betono paviršiuje yra įtrūkių

0,6 mm

 

- tas pats, kai stiebas pagamintas iš atsparios įtemptos armatūros

draudžiama

 

- išilginio plyšio plotis betone, kai visame skersiniame 3 m ilgio plote yra daugiau kaip dvi įtrūkos

0,3 mm

 

- kiauryminio plyšio atramos betone plotas

25 cm2

2.

0,4–330 kV įtampos OL vibruoti atramų stiebai ir ramsčiai:

 

 

- atramos stiebo viršūnės nuokrypiais nuo vertikaliosios ašies, įvertinus pasvirimą grunte (kai nėra vėjo ir apledėjimo)

kai P – 15 cm

kai M – 50 cm

 

- sudėtingos atramos atstumo tarp stiebo ir ramsčio matavimas bei palyginimas su nustatytuoju projekte

15 %

 

- skersinių įtrūkų 1 m ilgyje plotis

0,1 mm

 

- išilginės įtrūkos plotis

0,5 mm

 

- atskilusio betono, kai matosi dalis išilginės armatūros, ilgis

1 m

 

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIDŲ IR APSAUGOS NUO ŽAIBO TROSŲ TIKRINIMAS

 

583.  6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais ir iki 1000 V įtampos oro kabelių linijos tikrinamos pagal Aprašo šio skyriaus nuostatas.

584.  Matuojamas atstumas nuo laidų ir trosų iki žemės paviršiaus, iki įvairių objektų, esančių linijos trasoje ir sankirtose bei tarp kartu pakabintų linijos laidų (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

585.  Išmatuoti atstumai turi atitikti nustatytuosius Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus.

586.  Matuojamas atstumas nuo laidų ir trosų iki žemės paviršiaus, kai OL buvo apkrauta didžiausia leidžiamąja srovės apkrova, mechanine apkrova ir aplinkos temperatūra aukštesnė kaip skaičiuotinoji. Taip pat matuojamas atstumas nuo laidų ir trosų iki žemės paviršiaus keičiant, permontuojant arba įtempiant linijos laidus.

587.  Tikrinamas įlinkis ir atstumas iki OL elementų (taikoma P ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Matuojamas laidų ir trosų įlinkis nuo jų iki atramos elementų ir tarp laidų.

588.  Faktiškasis įlinkis nuo nustatytojo projekte negali skirtis daugiau kaip 5 %, kai atstumai iki žemės ir kertamų objektų atitinka norminius.

589.  Atstumas oru tarp laido ir atramos stiebo, tarp laidų transpozicinėje atramoje ir atšakų negali būti daugiau kaip 10 % mažesnis, palyginti su nustatytuoju projekte.

590.  Įlinkių skirtumas tarp laidų skirtingose fazėse ir tarp skirtingų OL laidų, pakabintų ant tų pačių atramų, negali skirtis, palyginti su nustatytuoju projekte, daugiau kaip 10 %.

591.  Nustačius išskaidytos fazės laidų išsiderinimą, fazės atlankos kampas neturi viršyti daugiau kaip 10 % padėties, nustatytos projekte, arba fazės laidų įlinkių skirtumas neturi būti daugiau kaip 20 % didesnis už atstumą tarp 330–400 kV įtampos OL fazės laidų.

592.  Įlinkis ir atstumas iki OL elementų matuojamas ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus:
6–10 kV įtampos OL – 1–2
%, 35–110 kV įtampos OL – 3–5 %, 330–400 kV įtampos OL – 1 % tarpatramių.

593.  Tikrinamas laidų ir trosų skerspjūvis (taikoma A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms). Matuojamas laidų ir trosų skerspjūvio plotas, pakitęs nutrūkus atskiroms vijoms. Leidžiamasis skerspjūvio ploto laidžiosios dalies sumažėjimas – ne daugiau kaip 17 %.

594.  Laidų ir trosų jungtys tikrinamos, vadovaujantis Aprašo XXXI skyriaus nuostatomis.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KABAMŲJŲ IR SMEIGINIŲ IZOLIATORIŲ TIKRINIMAS

 

595.  Kabamųjų porcelianinių izoliatorių izoliacijos varža matuojama, kai yra teigiama aplinkos temperatūra, 2500 V įtampos megommetru (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

596.  Kiekvieno kabamojo (porcelianinio) izoliatoriaus varža turi būti ne mažesnė kaip 300 MW.

597.  Apie OL smeiginių izoliatorių varžos matavimo būtinybę sprendžiama, įvertinus faktinius izoliatorių patikimumo rodiklius ir vietines eksploatavimo sąlygas.

598.  Įtampų pasiskirstymas kabamųjų (porcelianinių) izoliatorių girliandose (laikomųjų ir tempiamųjų) matuojamas neišjungus įtampos ir kai aplinkos temperatūra teigiama (taikoma R bandymų ir matavimų kategorijai).

599.  Matavimui naudojamos matavimo lazdos (su kintamuoju arba pastoviuoju kibirkštiniu tarpeliu). Vidurkinis įtampų pasiskirstymas 35–330 kV įtampos OL kabamųjų porcelianinių izoliatorių girliandoje nustatytas Aprašo 48 lentelėje. Izoliatorius brokuojamas, jeigu išmatuota izoliatoriaus įtampos vertė yra mažesnė nei 50 %, palyginus su įtampos vertėmis, nustatytomis Aprašo 48 lentelėje. Tikrinant izoliatorius pastoviuoju kibirkštiniu tarpeliu, izoliatorius brokuojamas, jeigu tarpelyje, kuriame nustatyta mažiausia galima girliandos izoliatoriaus įtampa, neįvyksta išlydis.

 

 

 

48 lentelė. Vidurkinės pasiskirstymo ant izoliatorių įtampų vertės 35–330 kV įtampos OL kabamųjų porcelianinių izoliatorių girliandoje

 

 

 

 

Eil.

 

Nr.

 

Vardinė įtampa, kV

 

Izoliatorių skaičius girliandoje, vnt.

 

Įtampa ant izoliatoriaus (izoliatoriai numeruoti nuo traversos ar konstrukcijos), kV

 

Lini-jinė

 

Fazi-nė

 

 

 

1

 

 

 

2

 

 

 

3

 

 

 

4

 

 

 

5

 

 

 

6

 

 

 

7

 

 

 

8

 

 

 

9

 

 

 

10

 

 

 

11

 

 

 

12

 

 

 

13

 

 

 

14

 

 

 

15

 

 

 

16

 

 

 

17

 

 

 

18

 

 

 

19

 

 

 

20

 

1.

 

330

 

190

 

20

 

11

 

9

 

8

 

8

 

7

 

7

 

7

 

7

 

7

 

7

 

7

 

7

 

8

 

9

 

9

 

11

 

12

 

14

 

16

 

20

 

 

 

 

 

 

 

19

 

11

 

9

 

9

 

8

 

8

 

8

 

7

 

7

 

7

 

8

 

8

 

8

 

9

 

10

 

11

 

12

 

14

 

17

 

20

 

 

 

 

 

 

 

 

18

 

11

 

9

 

9

 

8

 

8

 

8

 

8

 

8

 

8

 

8

 

8

 

9

 

10

 

12

 

13

 

15

 

18

 

21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17

 

12

 

10

 

9

 

9

 

8

 

8

 

8

 

8

 

8

 

9

 

10

 

11

 

12

 

14

 

16

 

18

 

21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16

 

12

 

10

 

9

 

9

 

9

 

9

 

9

 

9

 

9

 

10

 

11

 

13

 

14

 

17

 

19

 

22

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15

 

12

 

10

 

9

 

9

 

9

 

9

 

10

 

11

 

12

 

13

 

14

 

15

 

17

 

19

 

22

 

 

 

 

 

 

2.

 

110

 

65

 

8

 

8

 

6

 

5

 

4,5

 

6,5

 

8

 

10

 

17

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

9

 

6

 

5

 

7

 

8,5

 

10

 

18,5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

 

10

 

8

 

7

 

9

 

11

 

19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

 

35

 

20

 

4

 

4

 

3

 

5

 

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

6

 

5

 

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

10

 

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Įtampų, pasiskirsčiusių izoliatorių girliandose, suma, palyginti su fazine OL įtampa, gali skirtis ne daugiau kaip 10 %.

 

1.   

600.  Įtampų pasiskirstymo matavimų periodiškumas – ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų.

601.  OL stikliniai kabamieji izoliatoriai, visų tipų trosų izoliatoriai ir polimeriniai izoliatoriai nebandomi; jie tikrinami tik vizualiai (taikoma P ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

602.  Izoliatorius (porcelianininius) galima tikrinti termovizoriumi, elektroniniu optiniu defektoskopu ar kitokiais prietaisais (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

603.  Izoliatoriai (visi) brokuojami, vadovaujantis prietaiso gamintojo naudojimo technine dokumentacija.

604.  Kabamieji (visi) izoliatoriai gali būti tikrinami Aprašo 600, 602 arba 603 punktuose nustatytu būdu.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

LINIJINĖS ARMATŪROS TIKRINIMAS

 

605.  Linijinė armatūra tikrinama vizualiai (taikoma P, A ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

606.  Linijinė armatūra turi būti brokuojama, jeigu:

606.1. visas armatūros paviršius pažeistas ištisine korozija ir pavojingo pjūvio skersmuo sumažėjęs daugiau kaip 20 %;

606.2. armatūros detalėse pastebimos įtrūkos, įlinkiai, lydymosi žymės;

606.3. detalės forma ir matmenys neatitinka brėžinių;

606.4. ašys ir šarnyrai susidėvėję daugiau kaip 10 %.

607.  Atstumas tarp vibracijos slopintuvo ašies ir laikomojo gnybto ašies, palyginti su nustatytuoju projekte, negali skirtis daugiau kaip ±25 mm.

608.  Atstumas tarp distancinių spyrių grupių, palyginti su nustatytuoju projekte, negali skirtis daugiau kaip ±10 %.

609.  Atstumas tarp kibirkštinių tarpelių ragų, palyginti su nustatytuoju projekte, negali skirtis daugiau kaip ±10 %.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ORO LINIJŲ ĮŽEMINIMO ĮRENGINIŲ TIKRINIMAS

 

610.  Įžeminimo įrenginiai tikrinami vadovaujantis Aprašo XXVIII skyriaus nuostatomis (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

XXXI SKYRIUS

LAIDŲ, TROSŲ, ŠYNŲ IR JUNGIAMŲJŲ ŠYNŲ KONTAKTINĖS JUNGTYS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TERMOVIZINIS KONTAKTINIŲ JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

611.  Termovizoriumi kontaktinės jungtys tikrinamos vadovaujantis Aprašo 2 priedo nuostatomis (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PRESUOTŲ KONTAKTINIŲ JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

612.  Tikrinami laidų ir trosų geometriniai matmenys bei skirstomųjų įrenginių šynų presuotų kontaktinių jungčių techninė būklė (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

613.  Presuotų kontaktinių jungčių geometriniai matmenys (ilgis ir supresuotų gnybto korpuso dalių skersmuo) negali skirtis nuo nustatytųjų technologinio montavimo normose.

614.  Supresuoto jungiamojo gnybto plieninė šerdis neturi būti pasislinkusi simetrinės padėties atžvilgiu daugiau kaip per 15 % nuo presuojamosios laido dalies.

615.  Gnybto paviršiuje neturi būti įtrūkimų, korozijos, mechaninių pažeidimų.

616.  Priimant eksploatuoti, pasirinktinai tikrinama ne mažiau kaip 3 % kiekvieno tipo (markės) gnybtų.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

OVALIŲ JUNGIAMŲJŲ GNYBTŲ KONTAKTINIŲ JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

617.  Tikrinami laidų ir trosų geometriniai matmenys bei gnybtų kontaktinių jungčių techninė būklė (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

618.  Jungiamųjų gnybtų geometriniai matmenys po sumontavimo neturi skirtis nuo nustatytųjų technologinio montavimo normose.

619.  Gnybto paviršiuje neturi būti įtrūkių, korozijos (plieniniuose jungiamuosiuose gnybtuose), mechaninių pažeidimų.

620.  Plieninių aliumininių, aliumininių ir varinių laidų kontaktinių jungčių su sukamaisiais gnybtais sūkių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 4 ir ne didesnis kaip 4,5, o COAC-95-3 – ne mažesnis kaip 5 ir ne didesnis kaip 5,5.

621.  Priimant eksploatuoti OL, turi būti patikrinti ne mažiau kaip 2 % kiekvieno tipo gnybtų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VARŽTAIS SUJUNGTŲ KONTAKTINIŲ JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

622.  Kontaktinių jungčių varžtų suveržimas tikrinamas naudojant jungiamuosius srieginius, kilpinius pereinamuosius, jungiamuosius perėjimo, atsišakojimo, aparatinius gnybtus (taikomas P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

623.  Matuojama visų varžtais sujungtų kontaktinių jungčių, 1000 A ir stipresnės srovės šynų ir srovėlaidžių, 35 kV ir aukštesnės įtampos atvirųjų skirstyklų šynų pereinamoji varža (taikoma M bandymų ir matavimų kategorijai).

624.  OL laido, kuriame yra kontaktinių jungčių, varža neturi būti daugiau kaip 2 kartus didesnė už tokio paties skerspjūvio ir ilgio nesudurto laido varžą. Pastotėje esančių varžtais sujungtų kontaktinių jungčių šis santykis negali būti didesnis kaip 1,2.

625.  Kontaktinių jungčių pereinamoji varža matuojama ne rečiau kaip 1 kartą per 12 metų, o pastotėje – 1 kartą per 8 metus.

626.  Kai termovizinės kontrolės rezultatai teigiami, varžtais sujungtų kontaktinių jungčių matuoti ir kontroliuoti, vadovaujantis šio skirsnio reikalavimais, nebūtina.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

SUVIRINTŲ KONTAKTINIŲ JUNGČIŲ TIKRINIMAS

 

627.  Tikrinamos OL laidų ir paskirstymo įrenginių šynų kontaktinės jungtys, kai sujungimui naudojami terminiai patronai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

628.  Suvirintose kontaktinėse jungtyse neturi būti:

628.1. pradegintų išorinių laido gyslų arba suvirinimo siūlės pažeidimo, kai laidas sulenkiamas suvirinimo vietoje;

628.2. įdubų suvirinimo vietose: gilesnių kaip 1/3 skersmens aliumininių, aliuminio lydinių arba varinio laido ir gilesnių kaip 6 mm – 150–600 mm2 skerspjūvio plieninių aliumininių laidų.

629.  Tikrinamos standžiųjų ir lanksčiųjų skirstomųjų įrenginių šynų suvirintos kontaktinės jungtys (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms). Suvirintoje jungtyje neturi būti įtrūkių, pradegimų ir kitokių plyšių, nesuvirintų vietų daugiau kaip 10 % visos siūlės ir 15 % suvirinamo metalo gylio. Nesuvirinimų, įpjovų, dujinių porų, rūgštinių ir volframinių liekanų suvirinimo siūlėje, sujungiančioje aliuminines šynas, negali būti daugiau kaip 15 % metalo storio.

 

XXXII SKYRIUS

GENERATORIŲ IR SINCHRONINIŲ KOMPENSATORIŲ ŽADINIMO SISTEMOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ŽADINIMO SISTEMŲ KONTROLĖ

 

630.  Šiame skyriuje pateikiamos galios įrenginių tiristorinės žadinimo (toliau – TŽ) sistemos, tiristorinės nepriklausomo žadinimo (toliau – TNŽ), bešepetinio žadinimo (toliau – BŽ) sistemos bei puslaidininkinės aukštojo dažnio (toliau – AD) žadinimo sistemos bandymų normos. Kiekvienos žadinimo sistemos automatinio žadinimo reguliatoriaus, įrenginių apsaugos, valdymo, automatikos, diagnostikos ir t. t. tikrinimo bei kontrolės nuostatos pateikiamos gamintojo techninėje dokumentacijoje.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŽADINIMO SISTEMŲ IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

631.  Žadinimo sistemų izoliacijos varžos vertės, matuojamos esant aplinkos temperatūrai nuo +10 iki +30 °C, normos pateiktos Aprašo 49 lentelėje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽADINIMO SISTEMŲ BANDYMAS 50 HZ DAŽNIO BANDOMĄJA ĮTAMPA

 

632.  Žadinimo sistemų bandomosios įtampos vertė parenkama pagal Aprašo 49 lentelės nuostatas. Bandymo trukmė – 1 min.

 

49 lentelė. Bandomosios įtampos ir izoliacijos varžos

 

Eil.

Nr.

Bandomasis objektas

Izoliacijos varžos matavimas

Bandymas įtampa

Pastabos

Bandymų ir matavimų kategorija

Megom-metro įtampa, V

Mažiausia izoliacijos varža, MW

Bandymų ir matavimų kategorija

Bandomosios įtampos vertė

1.

Tiristorinis keitiklis (toliau – TK) pagrindinio generatoriaus rotoriaus grandinėje žadinimo TŽ ir TNŽ sistemoje, keitiklių galios grandinės su tiristoriais, valdymo sistemos galinių transformatorių antrinės apvijos ir t. t., TŽ sistemos prijungtų prie keitiklių išjungti skyrikliai ir pirminės savų reikmių transformatoriaus apvijos.

P, R

2500

5

P

0,8 TK gamintojo bandomosios įtampos, bet ne žemesnė kaip 0,8 gamintojo rotoriaus apvijos bandomosios įtampos vertės

Tarp TK galios grandinių, prie jo prijungtų TK antrinių grandinių tiristorių valdymo sistemos (toliau – TVS) impulsinio transformatoriaus pirminės apvijos, kontaktorių bloko saugiklių, srovės daliklių transformatorių antrinių grandinių ir t.t., prijungtų prie TK schemos galios elementų (antrinės savų reikmių transformatoriaus apvijos TŽ sistemoje, kitos skyriklio pusės TŽ įvairių modifikacijų sistemoje) ir korpuso. Bandomi tiristoriai (anodai, katodai, valdantieji elektrodai) turi būti trumpai sujungti, o tiristorių valdymo sistemų blokų TVS jungtys atjungtos

2.

TK žadintuvo BŽ sistemos grandinėse: galios srovinės dalys, tiristoriai ir prie jų prijungtos grandinės (žr. šios lentelės 1 eilutę.). TK pagalbinio generatoriaus (toliau – PG) TNŽ sistemos žadinimo grandinės.

P, R

1000

5

P

0,8 TK gamintojo bandomosios įtampos, bet ne žemesnė kaip 0,8 gamintojo apgręžto generatoriaus arba PG apvijų bandomosios įtampos vertės

Tarp TK antrinių grandinių, nesujungtų su galios grandinėmis ir korpuso, žr. šios lentelės 1 punktą. Bandomas TK atjungiamas nuo galios grandinių iš abiejų pusių: bandomi tiristoriai (anodai, katodai, valdantieji elektrodai) turi būti trumpai sujungti, o tiristorių valdymo sistemų blokų TVS jungtys atjungtos

3

Išlyginimo įranga AD žadinimo sistemoje

P, R

1000

5

P

0,8 lygintuvų gamin-tojo bandomosios įtampos, bet ne žemesnė kaip 0,8 gamintojo rotoriaus apvijos bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso. Bandymo metu išlyginimo įranga atjungiama nuo maitinimo šaltinio ir rotoriaus apvijos, maitinimo ir išėjimo šynos (A, B, C, +, –) turi būti sujungtos

4.

Pagalbinis sinchroninis generatorius NTŽ sistemoje:

- statoriaus apvijos

 

 

 

P, R

 

 

 

 

 

 

2500

 

 

 

 

Pagal Aprašo III skyriaus trečiąjį skirsnį

 

 

 

P

 

 

 

0,8 PG statoriaus apvijų gamintojo bandomosios įtampos, bet ne žemesnė kaip 0,8 gamintojo PG rotoriaus apvijos bandomosios įtampos vertės

 

 

Tarp apvijų ir korpuso bei tarp apvijų (fazių)

 

 

 

 

- žadinimo apvijos

P, R

1000

Pagal Aprašo III skyriaus trečiąjį skirsnį

P

0,8 PG žadinimo apvijų gamintojo bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso

5.

Induktorinis generatorius AD žadinimo sistemoje:

- darbinės apvijos (trys fazės) ir nuosekliojo žadinimo apvija

 

 

 

P, R

 

 

 

 

1000

 

 

 

 

5

 

 

 

 

P

 

0,8 gamintojo apvijų bandomosios įtampos, bet ne žemesnė kaip 0,8 generatoriaus rotoriaus įtampos vertės

Tarp AD apvijos ir su ja sujungtų nepriklausomojo žadinimo apvijų bei korpuso, tarp apvijų

 

 

- nepriklausomojo žadinimo apvija

P, R

1,0

5

P

0,8 PG žadinimo apvijų gamintojo bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso bei tarp nepriklausomojo žadinimo apvijų

6.

AD žadinimo sistemos pažadintuvas

P, R

1000

5

P

0,8 gamintojo bandomosios įtampos vertės

Tarp fazės ir kitų, sujungtų su korpusu, fazių

7.

 

 

Apgręžtasis generatorius kartu su besisukančiu keitikliu BŽ sistemoje:

- inkaro apvijos su besisukančiu keitikliu

- apgręžtojo generatoriaus žadinimo apvijos

 

 

 

 

 

P, R

 

 

 

 

 

1000

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

P

0,8 inkaro

apvijų gamintojo bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso. Žadintu-vas atjungtas nuo generatoriaus rotoriaus; ventiliai, RC grandinės

arba šuntiniai varistoriai (sujungti +, –, kintamosios srovės gnybtai); šepečiai pakelti nuo kontaktinių matavimo žiedų

 

P, R

 

500

 

5

 

P

0,8 žadinimo apvijų gamintojo bandomosios įtampos vertės, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV

Tarp apvijos ir korpuso. Žadinimo apvijos atjungtos nuo schemos

8.

Lygintuvų transformatorius (toliau ‑ LT) TŽ sistemoje

P, R

 

2500

 

Pagal Aprašo VI skyriaus ketvirtąjį skirsnį

P

 

 

Tarp apvijos ir korpuso bei tarp apvijų

 

9.

Lygintuvų transformatoriai PG TNŽ ir BŽ sistemose

P, R

Pirminės apvijos 2500

 

antrinės 1000

Pagal Aprašo VI skyriaus ketvirtąjį skirsnį

P

Antrinės BŽ ir PG apvijos – ne žemesnė kaip 1,2 kV.

0,8 gamintojo apvijų bandomo-sios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso bei tarp apvijų

 

10.

Kompaundiniai transformatoriai (toliau – KT) TŽ sistemoje

P. R

2500

Pagal Aprašo VI skyriaus ketvirtąjį skirsnį

P

0,8 gamintojo apvijų bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso bei tarp apvijų

 

11.

Srovėlaidžiai, sujungiantys mai-tinimo šaltinius (PG, TNŽ, siste-moje, LT ir KT TŽ sistemoje, induktorinis generatorius AD sistemoje) su tiristoriniais arba diodiniais keitikliais, nuolatinės srovės srovėlaidžiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0,8 gamintojo srovėlaidžių

 

 

- be prijungtos aparatūros

P, R

2500

10

P

bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso bei tarp apvijų

 

 

- su prijungta aparatūra

P, R

2500

5

P

0,8 rotoriaus apvijų gamintojo bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso bei tarp apvijų

 

12.

TŽ, TNŽ ir AD sistemų galios elementai (maitinimo šaltiniai, keitikliai ir t.t.) su visa prijungta iki įvadinio žadinimo jungtuvo arba iki keitiklių išėjimo skyrik-lių aparatūra (žadinimo sistemos schema be rezervinių žadintuvų):

 

 

 

 

 

 

 

- sistemos, kurių keitikliai neaušinami vandeniu;

P, R, A, M

1000

 

1,0

P

1000 V

Tarp apvijos ir korpuso

 

- sistemos aušinamos vandeniu, kai sistemoje jo nėra;

P, R, A, M

1000

 

0,150

 

P

 

1000 V

 

Tarp apvijos ir korpuso

 

- sistemos aušinamos vandeniu, kai sistemoje yra vandens (savitoji varža ne mažesnė kaip 75 kWcm)

P, R, A, M

1000

0,150

P

1000 V

Tiristorių valdymo sistemos blokai ištraukti

13

Generatorių žadinimo galios grandinės be rotoriaus apvijos (po įvadinio žadinimo sistemos jungtuvo arba nuolatinės srovės skyriklių, žr. šios lentelės 11 eilutę): automatinio lauko gesinimo įranga, iškroviklis, galios rezistorius, srovėlaidžiai ir t. t. Grandinės prijungtos prie matavimo žiedų BŽ sistemoje (rotoriaus apvija atjungta)

P, R

1000

1,0

P, R

0,8 rotoriaus apvijų gamintojo nurodytos bandomosios įtampos vertės

Tarp apvijos ir korpuso

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIAUS APVIJŲ IR ELEKTROS MAŠINŲ ŽADINIMO SISTEMŲ VARŽOS NUOLATINEI SROVEI MATAVIMAS

 

633.  Transformatoriaus apvijų ir elektros mašinų žadinimo sistemų varžos nuolatinei srovei matuojamos esant pastoviai temperatūrai, artimai aplinkos temperatūrai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

634.  Išmatuotoji varža, norint palyginti su gamintojo ar su prieš tai gautais duomenimis, perskaičiuojama esant tai pačiai temperatūrai.

635.  Elektros mašinų (pagalbinio generatoriaus TNŽ sistemoje, induktorinio generatoriaus AD sistemoje, apgręžtojo sinchroninio generatoriaus BŽ sistemoje) apvijų varža, palyginti su gamintojo ar prieš tai išmatuotais duomenimis, negali skirtis daugiau kaip 2 %; transformatorių (lygintuvinių TŽ, TNŽ, BŽ), kompaundinių (nuoseklių) atskirose TŽ sistemose apvijų varža – daugiau kaip 5 %. Induktorinių generatorių darbinių lygiagrečių atšakų varžos neturi skirtis viena nuo kitos daugiau kaip 15 %, besisukančių žadintuvų fazių varžos – daugiau kaip 10 %.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TRANSFORMATORIŲ (LYGINTUVINIŲ, KOMPAUNDINIŲ, SAVŲ REIKMIŲ, PRADINIO ŽADINIMO, SROVĖS IR ĮTAMPOS MATAVIMO) TIKRINIMAS

 

636.  Transformatoriai (lygintuviniai, kompaundiniai, savų reikmių, pradinio žadinimo, srovės ir įtampos matavimo) tikrinami vadovaujantis Aprašo VI ir VII skyrių nuorodomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

637.  Tikrinant pagal Aprašo P bandymų kategoriją nustatoma kompaundinių transformatorių priklausomybė tarp atjungtų antrinės įtampos apvijų ir generatoriaus statoriaus srovės U2KT = f(Ist).

638.  Charakteristika U2KT = f(Ist) nustatoma pagal bloko (generatoriaus) trifazio trumpojo jungimo charakteristikas iki statoriaus vardinės srovės – Ist.v. Atskirų fazių (vienfazių kompaundinių transformatorių) charakteristikos negali skirtis daugiau kaip 5 %.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TIRISTORINĖS NEPRIKLAUSOMO ŽADINIMO SISTEMOS PAGALBINIO 50 Hz DAŽNIO SINCHRONINIO GENERATORIAUS CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

639.  TNŽ sistemos pagalbinio pramoninio dažnio sinchroninis generatorius (toliau – PG) tikrinamas vadovaujantis Aprašo III skyriaus nuostatomis (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

640.  Bandant PG trumpojo jungimo charakteristika nustatoma iki Ist.v, o tuščiosios veikos charakteristika – iki 1,3 Ust.v (Ust.v – statoriaus tuščiosios veikos įtampa). Tuščiosios veikos bandymo metu vijų izoliaciją 5 min tikrinama tik priėmimo bandymuose ir pakeitus visas arba ne visas apvijas.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INDUKTORINIO GENERATORIAUS KARTU SU IŠLYGINIMO ĮRANGA AUKŠTOJO DAŽNIO ŽADINIMO SISTEMOSE CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS, KAI ATJUNGTA NUOSEKLIOJO ŽADINIMO APVIJA

 

641.  Induktorinio generatoriaus tuščiosios veikos charakteristika kartu su išlyginimo įranga (Ust, U = f (I), kai I – nepriklausomojo žadintuvo apvijos srovė) nustatoma pagal U vertę, atitinkančią dvigubą vardinę rotoriaus įtampos vertę, negali skirtis daugiau kaip 5 % palyginti su gamintojo arba su anksčiau nustatyta charakteristika (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

642.  Įtampos skirtumas tarp nuosekliai sujungtų išlyginimo įrangos ventilių neturi viršyti 10 % vidutinės vertės.

643.  Induktorinio generatoriaus su lygintuvu trumpojo jungimo charakteristika negali skirtis, palyginti su nustatytąja gamintojo techninėje dokumentacijoje, daugiau kaip 5 %.

644.  Išlyginimo įrangos išlygintosios srovės, atitinkančios rotoriaus vardinę srovę, lygiagrečių šakų srovės verčių skirtumas neturi viršyti ± 20 % vidutinės vertės. Dar nustatoma apkrovos charakteristika, rotoriui veikiant iki Ist.t.v. (Irot = f(Ižž), kur Ižž – žadintuvo žadinimo srovė).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

AUKŠTOJO DAŽNIO ŽADINIMO SISTEMOJE BESISUKANČIO PAŽADINTUVO IŠORINIŲ CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS

 

645.  Jei aukštojo dažnio žadinimo sistemoje besisukančiame pažadintuve pakeičiama apkrova (apkrova – automatinis žadinimo reguliatorius), jo įtampos pasikeitimas neturi viršyti vertės, nustatytos gamintojo techninėje dokumentacijoje. Įtampa fazėse negali skirtis daugiau kaip 10 % (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

APGRĘŽTO SINCHRONINIO GENERATORIAUS BESISUKANČIO KEITIKLIO ŽADINIMO SISTEMOJE BE ŠEPEČIŲ ELEMENTŲ TIKRINIMAS

 

646.  Apgręžto sinchroninio generatoriaus besisukančio lygintuvo kontaktinių jungčių pereinamoji varža nuolatinei srovei matuojama (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms):

646.1. srovėlaidžio, susidedanti iš apvijų išvadų ir praėjimo smeigių, jungiančių inkaro apviją su saugikliais (kai jie yra);

646.2. ventilių jungtis su saugikliais;

646.3. besisukančio keitiklio su saugikliais;

646.4. inkaro su saugikliais (jeigu jie yra).

646.5. 646.1-646.4 papunkčiuose nurodytų įrenginių matavimo rezultatai lyginami su gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktais duomenimis.

647.  Tikrinama ventilių, saugiklių, RC grandinių, varistorių ir t. t. įtvirtinimo jėga, kuri lyginama su gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktais duomenimis.

648.  Ventilio atgalinės srovės visoje besisukančio keitiklio schemoje su RC grandinėmis (arba varistoriais) matuojamos, kai yra ventilio klasės įtampa. Srovės neturi viršyti leidžiamųjų verčių, nustatytų žadinimo sistemos gamintojo techninėje dokumentacijoje.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

APGRĘŽTOJO SINCHRONINIO GENERATORIAUS IR BESISUKANČIO LYGINTUVO GENERATORIAUS, DIRBANČIO TRIFAZIO TRUMPOJO JUNGIMO REŽIMU, CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS, ROTORIAUS SROVIŲ MATAVIMO TIKSLUMO TIKRINIMAS

 

649.  Apgręžtojo sinchroninio generatoriaus ir besisukančio lygintuvo generatoriaus, dirbančio trifazio trumpojo jungimo režimu, matuojama statoriaus srovė Ist, žadintuvo žadinimo srovė Ižž, rotoriaus įtampa UR, nustatoma UR = f(Ižž) charakteristika ir palyginama su gamintojo žadintuvo charakteristika. Pagal išmatuotas statoriaus sroves ir gamintojo generatoriaus trumpojo jungimo charakteristikas Ist = f(IR) nustatoma, ar gerai sureguliuoti rotoriaus srovės (IR) jutikliai (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms).

650.  Nuokrypis, matuojant rotoriaus srovę jutikliu (BŽ išėjimo srovė), neturi viršyti 10 % rotoriaus srovės skaičiuojamosios vertės.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

TIRISTORINIO, TIRISTORINIO NEPRIKLAUSOMO IR BEŠEPETINIO ŽADINIMO SISTEMŲ TIRISTORINIŲ KEITIKLIŲ TIKRINIMAS

 

651.  Tiristorinių keitiklių varžos matuojamos ir izoliacija bandoma aukštąja įtampa, vadovaujantis Aprašo 49 lentelės nuostatomis (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

652.  Atliekami tiristorinių keitiklių (toliau – TK) su vandens aušinimo sistema hidrauliniai bandymai padidintu vandens slėgiu. Slėgio vertė ir poveikio laikas turi atitikti kiekvieno keitiklio tipo gamintojo techninėje dokumentacijoje nustatytas normas. Pripylus distiliato, TK izoliacija tikrinama dar kartą.

653.  Ommetru tikrinama, ar nėra pramuštų tiristorių, pažeistų RC grandinių.

654.  Tikrinama lygiagrečių šakų kiekvieno galios saugiklio lyduko techninė būklė, matuojant varžas nuolatinei srovei.

655.  Tikrinama tiristorių valdymo sistemos izoliacija ir išlygintosios įtampos reguliavimo diapazonas, veikiant tiristorių valdymo sistemą.

656.  TK tikrinamas, kai generatorius veikia vardiniu režimu, tekant vardinei rotoriaus srovei. Tikrinama:

656.1. srovių pasiskirstymas tarp lygiagrečių keitiklio peties šakų; srovės verčių nuokrypiai šakose nuo šakos srovės aritmetinio vidurkio turi būti ne didesni kaip 10 %;

656.2. atgalinių įtampų pasiskirstymas tarp nuosekliai sujungtų tiristorių, įvertinus komutavimo viršįtampius; atgalinės įtampos momentinės vertės nuokrypis nuo tiristoriaus šakos vidutinės vertės neturi būti didesnis kaip ±20 %;

656.3. srovės paskirstymas tarp lygiagrečiai sujungtų keitiklių; srovės neturi skirtis daugiau kaip ±10 % vidutinės skaičiuotinosios srovės, tekančios per keitiklį, vertės;

656.4. srovės paskirstymas bendravardžių pečių šakose, lygiagrečiai prijungtų TK; nuokrypiai nuo vidutinės bendravardžių pečių skaičiuojamosios šakų srovės vertės neturi būti didesni kaip ±20 %.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

DIODINĖS IŠLYGINIMO ĮRANGOS AD ŽADINIMO SISTEMOJE, KAI GENERATORIUS VEIKIA VARDINIU REŽIMU, ESANT VARDINEI ROTORIAUS SROVEI, TIKRINIMAS

 

657.  Diodinės išlyginimo įrangos AD žadinimo sistemoje, kai generatorius veikia vardiniu režimu, esant vardinei rotoriaus srovei, tikrinama (taikoma P ir R bandymų ir matavimų kategorijoms):

657.1. srovių paskirstymas tarp lygiagrečių pečių šakų; nuokrypis nuo vidutinio neturi viršyti ±20 %;

657.2. atgalinių įtampų paskirstymas ant nuosekliai sujungtų diodų; nuokrypis nuo vidutinio neturi viršyti 20 %.

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ŽADINIMO SISTEMOS KOMUTACINIŲ APARATŲ, GALIOS REZISTORIŲ, SAVŲ REIKMIŲ APARATŲ TIKRINIMAS

 

658.  Žadinimo sistemos komutaciniai įrenginiai, galios rezistoriai, savų reikmių įrenginiai tikrinami vadovaujantis gamintojo technine dokumentacija ir Aprašo XXVI skyriaus nuostatomis (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

GALIOS TIRISTORIŲ, DIODŲ, SAUGIKLIŲ, ŠYNŲ, KITŲ KEITIKLIŲ ELEMENTŲ IR SPINTŲ, KUR JIE SUMONTUOTI, TEMPERATŪROS MATAVIMAS

 

659.  Sumontuotų galios tiristorių, diodų, saugiklių, šynų, kitų keitiklių elementų ir spintų, kur jie sumontuoti, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip nustatytoji gamintojo techninėje dokumentacijoje. Tikrinama termovizoriumi arba pirometrais (taikoma P, R ir A bandymų ir matavimų kategorijoms). Įrenginiui veikiant pagal Aprašo P ir R bandymų ir matavimų kategorijas, matuojama įjungus žadinimo sistemos apkrovą.

 

XXXIII SKYRIUS

SAULĖS, VĖJO ELEKTRINĖS IR RYŠIO TARP ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ KEITIKLIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VĖJO IR SAULĖS ELEKTRINIŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMAI

 

660.  Vėjo ir saulės elektrinių bei vėjo parkų priežiūra turi būti vykdoma pagal vėjo ir saulės elektrinių įrangos gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus.

661.  Vėjo ir saulės elektrinių bei vėjo parkų prijungimo prie elektros energetikos sistemos skirstyklų elektros įrenginių (jungtuvų, galios ir matavimo transformatorių, iškroviklių, skyriklių, kabelių ir kt.) bandymų ir matavimų normos nustatytos Aprašo VI-XV, XIX, XXII, XXIX, XXVII, XXVIII ir XXXI skyriuose.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

FOTOVOLTINĖS SISTEMOS IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMAS

 

662.  Matuojama nuolatinės srovės schemų izoliacijos varža. Izoliacijos varžos mažiausios ir bandomosios įtampos vertės pateiktos 50 lentelėje (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

50 lentelė. Fotovoltinės sistemos izoliacijos varžos mažiausios vertės

 

Eil. Nr.

Bandymo metodas

Fotovoltinės sistemos įtampa (1,25 VOC (standartinės bandymo sąlygos)), V

Bandomoji įtampa, V

Minimali izoliacijos varža, MΩ

1.

Atskiri fotovoltinės sistemos „pliuso“ ir „minuso“ bandymai

<120

250

0,5

 

120–500

500

1

 

>500

1000

1

2.

Fotovoltinės sistemos „pliusas“ ir „minusas“ sujungti trumpai

<120

250

0,5

 

120–500

500

1

 

>500

1000

1

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SAULĖS ELEKTRINĖS ĮŽEMINIMO VARŽOS MATAVIMAS

 

 

663Saulės elektrinės apsauginio įžemintuvo, nulinių šynų ir įžeminimo įrenginio kontaktinės jungtys turi būti tvarkingos, pereinamoji varža turi būti ne didesnė kaip 0,05 W, tekant ne silpnesnei kaip 200 mA testavimo srovei (keičiant poliškumą) (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RYŠIO TARP ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ KEITIKLIAI

 

 

664Ryšio tarp elektros energetikos sistemų keitiklių priežiūra turi būti vykdoma pagal gamintojo techninės dokumentacijos reikalavimus.

665Ryšio tarp elektros energetikos sistemų keitiklių prijungimo prie elektros energetikos sistemos skirstyklų elektros įrenginių (jungtuvų, galios ir matavimo transformatorių, iškroviklių bei viršįtampių ribotuvų, skyriklių, kabelių ir kt.) bandymų ir matavimų normos nustatytos Aprašo VI-XV, XIX, XXII, XXIX, XXVII, XXVIII ir XXXI skyriuose.

 

XXXIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

666Aprašo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių atsakomybės klausimus, nustatyta tvarka.

667Aprašo rengėjas turi peržiūrėti Aprašą ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Pasikeitus teisės aktams, turi būti įvertintas poreikis keisti Aprašą ir, prireikus, gali būti parengtas Aprašo keitimas.

___________________________________

 

 

 

 

Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo 1 priedas

 

 

GENERATORIŲ IR SINCHRONINIŲ KOMPENSATORIŲ BANDYMO NORMOS REMONTUOJANT APVIJAS

 

I SKYRIUS

BANDYMAI REMONTUOJANT STATORIAUS APVIJAS

 

1. Generatoriaus apvijos, įvertinant eksploatavimo trukmę ir izoliacijos techninę būklę prieš remontą, Aprašo 1 priedo 1 ir 2 lentelėse išskirtos į dvi kategorijas:

1.1.    pirmajai kategorijai priskiriamos apvijos, kurių izoliacija gilzinė arba kompaundinė mikanitinė (žėručio), eksploatuojamos iki 10 metų, taip pat apvijos, kurių termoreaktyvinė izoliacija, eksploatuojamos iki 20 metų (jeigu statoriaus šerdies ir likusių apvijų techninė būklė patenkinama);

1.2. visos kitos apvijos priskiriamos antrajai kategorijai.

2. Generatorių ir sinchroninių kompensatorių, kai visiškai arba iš dalies keičiamos statoriaus apvijos pooperacinių bandymų normos ir apimtys, nurodytos Aprašo 1 priedo 1 ir 2 lentelėse.

3. Remontuojant generatorių (kompensatorių), kuris sustabdomas įvykus avarijai, kitos apvijos dalies bandomoji įtampa, taip pat atliekant priėmimo bandymus, nustatoma įvertinus apvijų izoliacijos techninę būklę ir energetinės sistemos poreikius šiuo momentu, bet ne mažesnė kaip 1,2 Uv.

4. Kai keičiama dalis apvijos, esančios viršutinėse griovelių dalyse, įdėtų strypų izoliacija yra bandoma kartu su kita apvijos dalimi, baigus ją remontuoti.

5. Kai, atliekant profilaktinius bandymus, pramušamas vienas ar keli strypai, kita apvijos dalis visose trijose fazėse turi būti išbandyta 50 Hz dažnio bandomąja įtampa ne žemesne kaip 1,7 Uv įtampa. Leidžiama nebandyti nepažeistų fazių (šakų) apvijų, jeigu, remonto metu išimant strypus, negalėjo būti pažeista šių apvijų izoliacija.

6. Pakeitus arba suremontavus pažeistąją dalį (ritę, strypą) būtina pakartoti visų fazių izoliacijos bandymus tokia įtampa, kokia nustatyta bandymų normose eksploatavimo metu. Baigus remontuoti ir įmontavus rotorių, kiekviena fazė turi būti išbandyta vardine įtampa.

7. Remontuojant išimti iš griovelių strypai išbandomi taip pat kaip ir suremontuoti, įvertinus eksploatavimo trukmę, vadovaujantis normomis, nurodytomis Aprašo 1 priedo 1 ir 2 lentelėse.

8. Naudojant termoreaktyvinę apvijų izoliaciją, kuri įdėta į statorių prikepinama, bandymai atliekami, vadovaujantis gamintojo techninės dokumentacijos normomis.

9. Pooperaciniai bandymai, kai remontuojamos TVM generatoriaus apvijos, atliekami, vadovaujantis gamintojo nuostatomis.

 

1 lentelė. Remontuojamos generatorių ir sinchroninių kompensatorių (išskyrus TVV, TZV serijos bei 200 MW ir didesnės galios TGV serijos turbogeneratorius) statoriaus apvijų izoliacijos bandymų apimtys ir normos

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

Generatorių bandomoji įtampa, kurių vardinė įtampa, kV

Remonto apimtis ir charakteristika

 

iki 6,6

10,5 ir aukštesnė

 

1.

Griovelių izoliacija prieš įdedant į griovelius strypus (sekcijas)

3 Uv

3 Uv

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

2.

Strypų (sekcijų) galūnės prieš įdedant į griovelius

1,6 Uv

1,6 Uv

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

3.

Termometrų izoliacijos varža prieš ir po jų įdėjimo į griovelius

Generatorių, kurių statoriaus apvi-jos aušinamos netiesiogiai, – 250V įtampos megommetru, jeigu gamin-tojo techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip. Generatorių, kurių statoriaus apvijos aušinamos vandeniu, – 500 V įtampos megommetru. Izoliacijos varža ne mažesnė kaip 1 MW

Keičiama visa arba ne visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

 

4.

Kronšteinų izoliacija

1,2 Uv

1,2 Uv

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

5.

Apvijos galūnių bandažų žiedų izoliacija

1,8 Uv

1,5 Uv

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

6.

Jungiamosios ir įvadinės šynos prieš jas įstatant į vietą

2,4 Uv

2,4 Uv

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

7.

Strypai (sekcijos), įstatant į griovelius:

 

 

Keičiama visa abiejų kategorijų

 

- apatiniai

2,8 Uv

2,7 Uv

statoriaus apvija

 

- viršutiniai kartu su apatiniais ir (arba) atskirai

2,6 Uv

2,5 Uv

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

8.

Statoriaus apvijos, kurios aušinamos netiesiogiai (kiekviena fazė bandoma išlygintąja bandomąja įtampa, o kitos įžemintos)

1,28 ´ 2,5 Uv

1,28 (2 Uv + 3)

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

9.

Suremontuota statoriaus apvija (kiekviena fazė bandoma tarp fazės ir korpuso ir kitų įžemintųjų fazių) generatorių, kurių galia, kW:

 

 

 

 

- iki 1000

2Uv + 1,0, bet ne žemesnė kaip 1,5 kV

Keičiama visa abiejų kategorijų statoriaus apvija

 

- 1000 ir didesnė, kurių vardinė įtampa, kV:

 

 

Keičiama visa abiejų kategorijų

 

iki 3,3

2 Uv + 1,0

statoriaus apvija

 

3,3–6,6 imtinai

2,5 Uv

 

 

aukštesnė kaip 6,6

 

2 Uv + 3,0

 

10.

Apvija išėmus pažeistus strypus

2 Uv

2 Uv

Keičiama ne visa pirmosios kategorijos apvija

11.

Atsarginiai ir suremontuoti strypai (sekcijos) prieš dedant juos į griovelius – griovelių izoliacija

2,7 Uv

2,7 Uv

 

12.

Strypų galūnės prieš dedant juos į griovelius

1,3 Uv

1,3 Uv

Keičiama ne visa pirmosios kategorijos apvija


13.

Atsarginiai ir suremontuoti strypai (sekcijos), įdėti į griovelius, – prieš jungiant su likusia apvija (apatiniai grioveliai)

2,4 Uv

2,4 Uv

Keičiama ne visa pirmosios kategorijos apvija

14.

Netiesiogiai aušinama suremontuota ir sumontuota statoriaus apvija (kiekviena fazė bandoma išlygintąja bandomąja įtampa tarp fazės ir kitų įžemintų fazių sujungtų su korpusu)

2,72 Uv, bet ne aukštesnė kaip pradedant eksploatuoti

2,72 Uv

Keičiama ne visa pirmosios kategorijos apvija

15.

Suremontuota ir sumontuota statoriaus apvija (kiekviena fazė bandoma tarp fazės ir kitų įže-mintų fazių sujungtų su korpusu)

1,7 Uv

1,7 Uv

Keičiama ne visa pirmosios kategorijos apvija

16.

Apvija pašalinus pažeistus strypus (sekcijas)

 

1,7 Uv

1,7 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

17.

Atsarginiai ir suremontuoti strypai (sekcijos) prieš dedant juos į griovelius – griovelių izoliacija

2,5 Uv

2,5 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

18.

Strypų (sekcijų) galūnės prieš įdedant juos į griovelius

1,3 Uv

1,3 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

19.

Atsarginiai ir suremontuoti strypai (sekcijos), įdėti į griovelius, – prieš jungiant su likusiąja apvija (apatiniai grioveliai)

2,2 Uv

2,2 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

20.

Netiesiogiai aušinama suremontuota ir sumontuota statoriaus apvija  (kiekviena fazė bandoma išlygintąja bandomąja įtampa tarp fazės ir kitų įžemintų fazių sujungtų su korpusu)

2,4 Uv

2,4 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

21.

Suremontuota ir sumontuota  statoriaus apvija (kiekviena fazė bandoma išlygintąja bandomąja įtampa tarp fazės ir kitų įžemintų fazių sujungtų su korpusu)

1,5 Uv

1,5 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

22.

Sumontuoti galiniai įvadai prieš juos įdedant

2,4 Uv

2,4 Uv

Keičiama ne visa antrosios kategorijos apvija

23.

Statoriaus apvija įpleištavus visus arba ne visus griovelius ar perlitavus galūnes

1,7 Uv

1,7 Uv

Remontuojama nekeičiant pirmos kategorijos apvijos

24.

Statoriaus apvija įpleištavus visus arba ne visus griovelius ar perlitavus galūnes

1,5 Uv

1,5 Uv

Remontuojama nekeičiant antros kategorijos apvijos

25.

Suremontuota statoriaus, kai remontas nesusijęs su strypų pakėlimu ar griovelių įpleištavimu (bandažų sutvirtinimu, magnetolaidžio pataisymu, perdažymu) apvija

1,3 Uv

1,3 Uv

Remontuojama nekeičiant pirmos kategorijos apvijos

26.

Suremontuota statoriaus apvija, kai remontas nesusijęs su strypų pakėlimu ar griovelių įpleištavimu (bandažų sutvirtinimu, magnetolaidžio pataisymu, perdažymu)

1,2 Uv

1,2 Uv

Remontuojama nekeičiant antros kategorijos apvijos

27.

Statoriaus apvija pašalinus smulkius gedimus arba apžiūros metu, kada nereikia nuimti skydų ar kitaip ardyti (pasiekiamos apvijos galūnės per liukus), kai apvijos izoliaciją galima pažeisti

1,0 Uv

1,0 Uv

Abiejų kategorijų apvijos

 

Pastabos:

11 Jei apvija eksploatuojama ilgiau kaip 10 metų, o eksploatuojant buvo bandoma
1,7 Uv įtampa, tai ir čia bandoma 1,7 Uv įtampa.

2. Lentelėje pateiktos (jeigu nėra kitokios nuostatos) 50 Hz dažnio bandomosios įtampos.

3. Statoriaus šerdis bandoma, išėmus senus strypus, įdėjus naujus ir įpleištavus griovelius visiškai arba iš dalies keičiant abiejų kategorijų apvijas, vadovaujantis šių Aprašo III skyriaus dvylikto skirsnio punktų nuostatomis.

4. Lentelėje neįtraukti hidrogeneratorių su vandeniu aušinimu statoriumi aušinimo sistemos elementų hidrauliniai bandymai: strypų bandymas laidumui ir hermetiškumui prieš dedant juos į griovelius, tokie pat jungiamųjų ir įvadinių šynų prieš įmontuojant jas į vietą bandymai; galinių įvadų iki jų sumontavimo, senų ir naujų žarnų, sumontuotų nutekamųjų ir pospyrio kolektorių po jų atsparumo ir hermetiškumo bandymai, sulituotos apvijos arba naujų jos dalių bandymas pralaidumui, bet iki žarnų prijungimo, visos apvijos hermetiškumo bandymas po žarnų prijungimo, bet iki lituotų jungčių izoliavimo. Šie bandymai atliekami, vadovaujantis gamintojo normomis.

 

2 lentelė. TVV, TZV (išskyrus TGV-25) turbogeneratorių remontuojamos statoriaus apvijos pooperacinių bandymų apimtys ir normos

 

Eil.

Pooperaciniai bandymai

Bandymo norma

Pastabos

Nr.

 

Vertė

Trukmė

 

Keičiamos visos statoriaus apvijos

1.

Bandomi apvijos strypai prieš įdedant juos į griovelius

 

 

 

 

 

- Laidumo bandymas:

 

 

 

 

 

- TVV ir TZV turbogeneratorių aušinamų vandeniu, esant pertekliniam vandens slėgiui strypų įėjime, MPa;

0,1

TVV-200-2 tipo turbogeneratoriams – 0,08 MPa

 

- vandens sąnaudos strype (ar pusei strypo, kai jis susideda iš dviejų dalių), l/s:

 

 

 

 

TVV-200-2 (30 griovelių) – pusė strypo

0,1640,02

 

 

TVV–200-2A,TVV-200-2A,TVV-200-2E

0,1640,025

 

 

TVV-320-2, TVV-350-2

0,1840,03

 

 

TVV-320-2E

0,156±0,023

 

 

TVV-500-2 (viršutinis strypas)

0,2710,04

 

 

TVV-500-2 (apatinis strypas)

0,2310,03

 

 

TVV-500-2E (viršutinis strypas)

0,280,04

 

 

TVV-500-2E (apatinis strypas)

0,240,036

 

 

- TGV-200M1, TGV-500-2 turbogenerato-rių aušinamų vandeniu, esant pertekliniam vandens slėgiui strype 0,05 MPa, kontrolinis tūris (l) ir ištekėjimo laikas:

TGV-200M1

 

 

 

 

8,8

 

 

Ne ilgiau kaip

 

 

TGV-500-2

6,4

40 s

 

 

- TGV-200, TGV-300 turbogeneratorių aušinamu oru per vamzdelius, esant 1000 mm vand. st. slėgiui įėjime į vamzdelį, slėgis vamzdelio išėjime, mm vand. st.

 

 

 

 

 

Bandomas kiekvienas vamzdelis, strype prijungus specialų antgalį

 

TVV-200

170–220

 

 

TZV-300

200–260

 

 

- Atsparumo ir hermetiškumo bandymai vandeniu, mm vand. st. turbogeneratorių:

 

 

Slėgio skirtumas bandymo pradžioje ir pabaigoje turi būti ne didesnis

 

TVV, TZV

1,5

10 val.

kaip 0,05 MPa, palyginti

 

TGV-200M1, TGV-500-2

2,0

5 val.

su tinkamu strypu

 

- Turbogeneratorių griovelių dalies bandymas įtampa, kV:

 

 

Čia ir toliau, jei kitaip nenurodyta, bandoma

 

TGV

3,0 Uv

1 min.

50 Hz dažnio bandomąja

 

TVV (vardinė įtampa iki 20 kV)

2,7 Uv

1 min.

įtampa

 

TVV, TZV (vardinė įtampa iki 24 kV)

62 kV

1 min.

 

 

- Vainikinio išlydžio tikrinimas išbandžius, žeminant įtampą

1,5 Uv

3 min.

Leidžiamas tolygus žydras, o neleidžiamas baltos ir geltonos spalvos švytėjimas

 

- Apvijos galūnių izoliacijos bandymas

1,5Uv

1 min.

 

 

- TVV turbogeneratorių izoliacijos bandymas įtampa tarp strypų (kai strypas sudarytas iš dviejų dalių)

1,0 kV

1 min.

 

 

- Turbogeneratorių izoliacijos bandymas – tarp visų vamzdelių; tarp kiekvieno elementaraus laidininko ir visų vamzdelių. 50 Hz dažnio bandomoji įtampa, kV:

 

 

 

 

TGV-200 iki Nr.01585 imtinai

0,036

 

 

 

TGV-300 iki Nr.023342 imtinai

0,036

 

 

 

TGV-200 nuo Nr.01586

0,22

 

 

 

TGV-300 nuo Nr.02343

0,22

 

 

2.

Kronšteinų, šynų laikiklių ir bandažų žiedų iki jų sumontavimo izoliacijos bandymas įtampa

1,4 Uv

1 min.

 

3.

Jungiamųjų ir įvadinių šynų bandymas prieš jas prijungiant

 

 

 

 

- Laidumo tikrinimas:

- TVV ir TZV turbogeneratorių oro prapūtimu

 

 

 

 

 

 

- TGV-200, TGV-300 turbogeneratorių oro slėgis šynų įvade mm vand. st.

1000

 

 

 

- slėgis šynos išėjime

Pagal 1 priedo 3 lentelę

Bandoma specialiu šynos antgaliu. Iki antgalių lita-

 

- Turbogeneratorių TGV-200M1,

TGV-500-2 oro prapūtimu

vimo laidumas tikrinamas rutuliuku. Rutuliuko skersmuo, mm: 15,75 – TGV-200M1;

14,288 – TGV-500-2.

 

- Turbogeneratorių atsparumo ir hermetiškumo bandymai vandeniu, MPa:

TVV, TZV

 

 

1,5

 

 

10 val.

 

 

TGV-200M1ir TGV-500-2

3,0

15 min.

 

 

- Turbogeneratorių šynų izoliacijos bandymas įtampa, kV:

 

 

 

 

TGV

2,4 Uv

1 min.

 

 

TVV (vardinė įtampa iki 20 kV)

2,0 Uv+3

1 min.

 

 

TVV, TZV (vardinė įtampa 24 kV)

2,0 Uv+1

1 min.

 

 

- Izoliacijos (TVV serijos turbogenerato-riams) bandymas tarp pusšynių (kai šyna sudaryta iš dviejų pusių) įtampa, kV

1,0

1 min.

 

4.

Surinktų galinių įvadų bandymas (iki primontavimo)

 

 

 

 

 

-Turbogeneratorių atsparumo ir herme-tiškumo bandymai vandeniu, MPa:

TVV, TZV

 

 

2,5

 

 

1 val.

 

 

TGV-200M1, TGV-500-2

3,0

7 val.

 

 

- TGV-200M1, TGV-500-2

turbogeneratorių laidumo bandymai prapučiant oru, kai:

 

 

 

 

- perteklinis slėgis įvade, MPa

0,14

 

 

- perteklinis slėgis išvade, MPa

Ne žemesnis kaip 0,07

 

Bandoma su specialiu šynos antgaliu

 

- TGV-200, TGV-300 turbogeneratorių hermetiškumo bandymas oru, MPa

0,6

1 val.

 

 

- Izoliacijos bandymas įtampa

2,4 Uv

1 min.

 

5.

TVV, TZV turbogeneratorių žarnų atsparumo ir hermetiškumo bandymas vandeniu, MPa:

 

 

 

Skaitiklyje – 15 mm skersmens, vardiklyje –

 

naujų

1,5/1,0

30 min.

21 mm skersmens

 

senų

1,0/0,8

30 min.

žarnos.

 

TVV-200M 1, TGV-500-2 turbogeneratorių (skersmuo – 21 mm).

 

0,8

 

5 min.

Bandoma su specialiu šynos antgaliu

6.

Turbogeneratorių išpylimo ir spaudimo kolektorių atsparumo ir hermetiškumo bandymas vandeniu sumontavus, MPa:

 

 

 

 

 

TVV, TZV

2,5

1 val.

 

 

TGV-200M1 TGV-500-2

2,5

30 min.

 

7.

Statoriaus šerdies charakteristikų nustaty-mas, kaitinant žiedinio magnetinimo metodu, prieš paklojimą ir paklojus apviją bei įpleištavus, kai indukcija 1,4 T

Žr. Aprašo 91–95 punktus

 

8.

Terminių varžos keitiklių varžų nuolatinei srovei matavimas, :

Perskaičiuota pagal techninėje dokumentacijoje

 

 

- iki sumontavimo

nurodytą temperatūrą

 

 

- sumontavus ir įpleištavus

Taip pat ir dar įvertinus jungiamųjų laidų varžą

 

9.

Apatinių strypų, įdėtų į griovelius, bandymas

 

 

 

 

- Turbogeneratorių izoliacijos tarp strypų ir korpuso bandymas įtampa, kV:

 

 

 

 

TGV, TVV (iki 20 kV įtampos)

2,5 Uv

1 min.

 

 

TVV (24 kV vardinės įtampos)

49,0

1 min.

 

 

TZV (24 kV vardinės įtampos)

52,0

1 min.

 

 

- Vainikinio išlydžio bandymas (įtampa žeminama išbandžius)

1,15 Uv

5 min.

Leidžiamas tolygus žydras, o neleidžiamas baltos ir geltonos spalvos švytėjimas

 

- Izoliacijos (TVV turbogeneratorių) bandymas tarp strypų (kai strypas sudarytas iš dviejų pusių) įtampa, kV

1,0

1 min.

 

 

- TVV, TZV, TGV-200M1,TGV-500-2 turbogeneratorių hermetiškumo bandymas oru su freono priedais, nuotėkio ieškikliu

0,3 MPa

 

 

- TGV-200, TGV-300 turbogeneratorių vamzdelių laidumo bandymas oru

Oras turi laisvai tekėti per visus vamzdelius

 

10.

Viršutinių strypų įdėtų į griovelius bandymas

 

 

 

 

 

- Izoliacijos tarp strypų ir korpuso bandymas įtampa (iki griovelių pleištavimo), kV:

 

 

Jei neįmanoma viršutinių strypų izoliuoti nuo apatinių, galima

 

TGV, TVV (iki 20 kV įtampos)

2,4 Uv

1 min.

bandyti ir kartu.1

 

TVV (24 kV vardinės įtampos)

49,0

1 min.

Galima ir nebandyti

 

TZV (24 kV vardinės įtampos)

50,0

1 min.

Žr. 1 pastabą

 

-Vainikinio išlydžio bandymas – žeminama įtampa išbandžius

1,15 Uv

5 min.

Leidžiamas tolygus žydras, o neleidžiamas baltos ir geltonos spalvos švytėjimas

 

- Izoliacijos (TVV turbogeneratorių) bandymas tarp sekcijų (kai sekcija sudaryta iš dviejų dalių) įtampa, kV,

1,0

1 min.

 

 

- TVV, TZV, TGV-200M1,TGV-500-2 turbogeneratorių hermetiškumo bandymas oru su freono priedais, nuotėkio ieškikliu

0,3 MPa

 

 

- TGV-200, TGV-300 turbogeneratorių vamzdelių laidumo bandymas oru

Oras turi laisvai tekėti vamzdeliais

 

11.

Izoliacijos šiluminės varžos matavimas 500 V įtampos megommetru, M

Ne mažiau kaip 1,0

 

12.

Turbogeneratorių apatinių ir viršutinių strypų, įdėtų į griovelius ir įpleištuotų, bandomoji įtampa, kV:

 

 

 

TV, TVV (įtampa iki 20 kV)

2,2 Uv

1 min.

 

 

TVV (vardinė įtampa 24 kV)

49,0

1 min.

 

13.

Lituotų jungčių monolitiškumo tikrinimas:

 

 

 

 

 

- Ultragarsiniu prietaisu:

 

 

 

 

 

- Vidutinė monolitiškumo 4 ar 6 matavimų vertė turi būti ne mažesnė už monolitiškumo etaloną, %:

 

 

Kai lituojami du elementarūs laidininkai, jungtis tik apžiūrima

 

naudojant alavinį lydmetalį

15

 

 

naudojant sidabrinį lydmetalį

20

 

 

- Monolitiškumo vertė turi būti ne mažesnė už etaloną, %:

 

 

 

 

naudojant alavinį lydmetalį

10

 

 

naudojant sidabrinį lydmetalį

15

 

 

- Sūkurinių srovių prietaisu. Monolitišku-mo vertė, naudojant alavinį lydmetalį, turi būti ne mažesnė už etaloną, %:

 

70

 

 

14.

TVV turbogeneratorių izoliacijos bandymas tarp apvijos pusstrypių, sudarytų iš dviejų pusstrypių, įpleištavus griovelius iki jungiamųjų šynų ir galinių išvadų prijungimo, įtampa, kV

0,5

1 min.

 

15.

Varžos nuolatinei srovei matavimas, kai apvija šalta, kiekvienoje atšakoje ir fazėje. Verčių skirtumas neturi būti didesnis kaip, %:

 

 

 

 

 

 

 

 

tarp fazių

2,0

 

 

tarp atšakų

5,0

 

16.

Apvijos laidumo tikrinimas vandeniu, kai jungtys sulituotos, bet neprijungtos ftoroplastinės žarnos ir neizoliuotos galvutės:

Vandens sąn-naudos kiek-vienoje gran-dinėje turi būti ne mažes-ės kaip nuro-dytos šios lentelės 1 eilutėje:

 

1 pastraipa

 

- TVV, TZV generatorių nuostoliai nustatomi, kai sudaromas 0,1 MPa slėgis

 

500 MW ir mažesnės galios generatorių 70 % vertės;

 

 

- TGV-200M1, TGV-500-2 generatorių kiekvienam strypui nustatoma vandens ištekėjimo trukmė, kai sudaromas 0,05 MPa slėgis ir kontrolinis 6,25 l tūris

 

800 MW ir didesnės ga-lios generato-rių – 90 % vertės

 

 

- Generatoriaus strypų vandens ištekėjimo trukmė, ne ilgiau kaip:

 

 

 

 

TGV-200M 1

42 s

 

 

TGV-500-2

50 s

 

17.

TGV generatorių jungiamųjų šynų laidumo bandymas

Prapučiama oru

18.

Visos generatoriaus apvijos atsparumo ir hermetiškumo bandymas, sulitavus jungtis iki jų izoliavimo ir prijungus žarnas, vandeniu MPa:

 

 

Žarnų skersmuo skaitiklyje – 15 mm, vardiklyje – 21 mm. Slėgio pokytis bandymo metu ne

 

TVV, TZV

1,0/0,8

24 val.

didesnis kaip 50 kPa

 

TGV-200M1, TGV-500-2

0,8

10 val.

 

19.

Visiškai sumontuotos generatoriaus apvijos izoliacijos bandymas išlygintąja bandomąja įtampa, kV:

 

 

Bandoma kiekviena fazė atskirai, kai kitos dvi įžemintos

 

TGV–200 generatorių

40 kV

1 min.

Žr. Aprašo III skyriaus IV

 

TGV–300 generatorių

50 kV

1 min.

skirsnio reikalavimus

20.

Visiškai surinktos apvijos bandymas

 

 

 

Bandant TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 generatorius, apvija turi tekėti ne mažesnės kaip100 kcm varžos distiliatas ir jo išeiga turi būti ne mažesnė už vardinę (jei gamintojo techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip)

 

- Turbogeneratorių bandymas įtampa (kiekviena fazė bandoma atskirai, o kitos dvi įžemintos):

 

 

 

 

TGV, TVV (vardinė įtampa iki 20 kV)

2Uv+3

1 min.

 

 

TVV, TZV (vardinė įtampa 24 kV)

 

49 kV

1 min

 

 

- Vainikinio išlydžio tikrinimas įtampa žeminama išbandžius, iki

1,15 Uv

5 min.

Leidžiamas tolygus žydras, o neleidžiamas baltos ir geltonos spalvos švytėjimas

21.

Termokeitiklių, įdėtų į griovelius ir į generatoriaus korpusą, izoliacijos varžos matavimas megommetru, MW

Ne mažiau kaip 1

1 min.

Megommetro įtampa

500 V

22.

Statoriaus apvijų izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio bandomoji įtampa įmontavus rotorių į statorių ir sumontavus skydus prieš pripilant vandenilio į statoriaus korpusą

Uv

1 min.

Žr. šios lentelės 20 p. 1 eilutės pastabą. Leidžiama bandyti į statorių prileidus inertinių dujų arba vandenilio vadovaujantis Aprašo III skyriaus V skirsnio reikalavimais

Pirmos kategorijos statoriaus apvija keičiama ne visa (turbogeneratorių, kurie eksploatuojami iki 10 metų, o izoliuotų termoreaktyvine izoliacija – 20 metų)

23.

Likusios apvijų dalies bandymas, pašalinus pažeistus strypus

 

 

 

 

 

- Kiekvienos fazės izoliacija bandoma atskirai, o bandymo metu kitos dvi fazės įžemintos

2Uv

1 min.

Jei pakeisti tik viršutiniai strypai, bandoma 1,7 Uv. Bandant TVV, TZV, TGV-200 M1, TGV-500-2 generatorius, apvija turi tekėti distiliatas, kurio varža ne mažesnė kaip 100 kWcm (jei gamintojo techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip) ir jo sąnaudos turi būti ne mažesnės kaip vardinės arba žarnos turi būti nuimtos

 

- TVV, TZV, TGV-200M1,TGV-500-2 turbogeneratorių hermetiškumo ir atsparumo bandymas vandeniu, MPa

Pagal šios lentelės 18 eilutę

 

 

- Turbogeneratorių strypų laidumo bandymai:

 

 

Oras turi laisvai tekėti vamzdeliais

Atliekama, jei įtariama, kad pablogėjo strypų laidumas

 

TVV, TZV, TGV-200M1. TGV-500-2 –vandeniu; TGV-200, TGV-300 – oru.

 

likusioje apvijos dalyje

24.

Nepažeistų atšakų arba fazių kitoje apvijos dalyje varžos matavimas. Išmatuotos varžos vertė gali skirtis, palyginti su prieš tai matuotosiomis, ne daugiau kaip, %

2

 

25.

Statoriaus plieno charakteristikų nustatymas kaitinant žiedinio magnetinimo metodu, pašalinus pažeistus strypus ir įdėjus naujus, griovelius įpleištavus, esant 1,4 T indukcijai

Plienas turi atitikti Aprašo III skyriaus XII skirsnio reikalavimus

 

26.

TVV, TZV generatorių naujų ir demontuotų apvijos strypų bandymas iki jų įdėjimo į griovelius

Pagal šios lentelės 1 eilutę

 

 

27.

TGV generatorių naujų strypų bandymas iki jų įdėjimo į griovelius

Pagal šios lentelės 1 eilutę

 

28.

TGV generatorių demontuotų ir suremontuotų strypų bandymas iki jų įdėjimo į griovelius:

 

 

Pagal šios lentelės

 

 

- Laidumo bandymas

1 eilutę

 

 

- Griovelių dalies izoliacijos bandymas įtampa

2,7Uv

1 min.

 

 

- Vainikinio išlydžio tikrinimas įtampą žeminant po bandymo

Pagal šios lentelės 1  eilutės  4 pastraipa

Leidžiamas tolygus žydras, o neleidžiamas baltos ir geltonos spalvos švytėjimas

 

- Apvijos galūnių izoliacijos bandymas įtampa

1,3Uv

1 min.

 

29.

Naujų ir suremontuotų, bet dar nesumontuo-tų jungiamųjų ir įvadinių šynų bandymas

Pagal šios lentelės 3 eilutę

 

30.

Naujų ir suremontuotų, bet dar nesumontuotų galinių įvadų bandymas

Pagal šios lentelės 4 eilutę

 

31.

Nesumontuotų izoliacinių kronšteinų ir šynų laikiklių bandymas

Pagal šios lentelės 2 eilutę

 

32.

TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 turbogeneratorių naujų ir pakartotinai naudojamų žarnų atsparumo ir hermetiškumo bandymas

Pagal šios lentelės 5 eilutę

 

33.

TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 remontuojamų turbogeneratorių nusipylimo ir pospyrio kolektorių atsparumo ir hermetiškumo bandymas

Pagal šios lentelės 6 eilutę

 

 

34.

Turbogeneratorių apatinių apvijos strypų, įdėtų į griovelius, bandymas įtampa:

 

Pagal šios lentelės

 

 

TVV, TZV;

9 eilutę

 

 

TGV

2,4Uv

1 min.

 

35.

Turbogeneratorių viršutinių apvijos strypų, įdėtų į griovelius ir įpleištuotų, bandymas įtampa:

 

 

 

Jei nėra galimybės viršuti-nius strypus izoliuoti nuo apatinių, galima bandyti kartu. Jei apatiniai strypai

 

 

TVV, TZV

Pagal šios lentelės 10 p.

priklauso kitai apvijos daliai, viršutinių strypų bandomoji įtampa neturi viršyti bandomosios

 

TGV

2,2Uv

1 min.

įtampos, kuria buvo

 

TGV

2,2Uv

1 min.

išbandyta kita apvijos dalis

36.

Naujai įdėtų termokeitiklių važų nuolatinei srovei matavimas

Pagal šios lentelės 8 eilutę

 

37.

Naujai įdėtų termokeitiklių izoliacijos varžų matavimas 500 V įtampos megommetru, MW

Pagal šios lentelės 11 eilutę

 

38.

Naujai lituotų jungčių monolitiškumo tikrinimas

Pagal šios lentelės 13 eilutę

 

39.

Šaltos apvijosi kiekvienos atšakos ir fazės varžos nuolatinei srovei matavimas.

Pagal šios lentelės 15 eilutę.

 

40.

Turbogeneratorių iš naujo įdėtos apvijos dalies laidumo bandymas sulitavus jungtis bei neprijungus vandentiekio žarnų ir strypų galvučių bei neizoliavus jungiamųjų šynų:

 

 

 

 

 

 

TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 – vandeniu

Pagal šios lentelės 16 eilutę

 

 

TGV-200, TGV-300 – oru

Oras turi laisvai tekėti vamzdeliais

 

41.

TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 turbogeneratorių visos generatoriaus apvijos atsparumo ir hermetiškumo bandymas vandeniu, sulitavus visas jungtis, bet jų dar neizoliavus ir neprijungus žarnų:

 

 

 

Pagal šios lentelės 18 eilutę

 

42.

Turbogeneratorių visiškai sumontuotos apvijos kiekvienos fazės, kai kitos fazės įžemintos, bandymas išlygintąja bandomąja įtampa, kV:

 

 

 

TGV-200;

40

1 min.

 

 

TGV-300.

50

1 min.

 

43.

Visiškai surinktos apvijos izoliacijos bandymas:

 

Jei keičiami tik viršutiniai strypai, bandoma 1,5 Uv įtampa. Bandant TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-

 

- kiekviena fazė atskirai, kai kitos fazės įžemintos;

1,7Uv

1 min.

500-2 generatorius, apvija turi tekėti distiliatas, pagal Aprašo 116 p. reikalavimus

 

- vainikinio išlydžio tikrinimas įtampą žeminant po bandymo

1,0Uv

5 min.

Žr. 1.4 eilutės pastabą

44.

Statoriaus apvijos izoliacijos bandymas po rotoriaus įmontavimo į statorių ir skydų sumontavimo iki statoriaus pripildymo vandeniliu

 

Pagal šios lentelės 22 eilutę

 

45.

Bandymas iš dalies arba visiškai perpleištavus statorių arba perlitavus apvijos galūnes:

 

 

Pagal šios lentelės

 

 

- statoriaus šerdies

7 eilutę

 

 

- statoriaus apvijos izoliacijos

1,5 Uv

1 min.

Remontas nekeičiant strypų

 

- statoriaus apvijos izoliacijos įmontavus rotorių ir sumontavus skydus

Pagal šios lentelės 22 eilutę

 

46.

Statoriaus apvijos izoliacijos matavimas (2500 V megommetru) prieš ir po izoliacijos bandymo

Žr. Aprašo III skyriaus III skirsnį

 

47.

Turbogeneratorių statoriaus apvijos izoliacijos bandymas:

 

 

Remontas nesusijęs su strypų kėlimu, šynomis

 

TVV, TZV

1,0 Uv

1 min.

ir perpleištavimu (dalinis

 

TGV

1,3 Uv

1 min.

remontas)

Antrosios kategorijos statoriaus apvija keičiama ne visa (turbogeneratorių, kurie eksploatuojami ilgiau kaip 10 metų, izoliuotų termoreaktyvine izoliacija – ilgiau kaip 20 metų)

48.

Kitų apvijų dalies bandymas, pašalinus pažeistus strypus:

 

Bandant TVV, TZV, TGV-200M1 ir TGV-500-2

 

- kiekvienos fazės izoliacija bandoma atskirai, kai likusios įžemintos

1,7 Uv

1 min.

generatorius, apvija turi tekėti distiliatas,

 

-TVV, TZV, TGV-200M1, TVV-500-2 turbogeneratorių atsparumo ir hermetiškumo bandymas vandeniu

Pagal šios lentelės 18 eilutę

atitinkantis šios lentelės 20 eilutės reikalavimus

 

- pralaidumo bandymas

Pagal šios lentelės 23 eilutės 3 dalį

Atliekama, jei įtariama, kad pablogėjo strypų laidumas likusioje apvijos dalyje

49.

Varžos nuolatinei srovei matavimas nepažeistose atšakose arba fazėse

Pagal šios lentelės 15 eilutę

 

50.

Statoriaus šerdies magnetolaidžio bandy-mas, kaitinant žiedinio magnetinimo metodu, prieš tai pašalinus pažeistus strypus ir įdėjus naujus bei įpleištavus statoriaus griovelius

 

Pagal šios lentelės 17 eilutę

 

51.

Naujų ir suremontuotų, bet dar nesumontuotų šynų bandymas

Pagal šios lentelės 13 eilutę.

 

52.

Naujų ir suremontuotų, bet dar nesumontuotų, galinių išvadų bandymas

Pagal šios lentelės 14 eilutę

 

53.

Nesumontuotų izoliacinių kronšteinų, bandažinių žiedų ir šynų laikiklių bandymas

Pagal šios lentelės 12 eilutę

 

54.

Žarnų atsparumo ir hermetiškumo bandymas iki jų prijungimo

Pagal šios lentelės 5 eilutę

 

55.

Remontuojamų ir naujų nusipylimo ir pospyrio kolektorių atsparumo ir herme-tiškumo bandymas vandeniu sumontavus

Pagal šios lentelės 6 eilutę

 

 

56.

Apvijos strypų bandymas iki įdėjimo į griovelius:

 

 

 

- Laidumo tikrinimas

Pagal šios lentelės 1 eilutę

 

 

- Atsparumo ir hermetiškumo bandymas

Pagal šios lentelės 2 eilutę

 

 

-Turbogeneratorių griovelių dalies izoliacijos bandymas įtampa:

 

 

 

 

TVV, TGV (vardinė įtampa iki 20 kV)

2,7 Uv

1 min.

 

 

TVV, TZV (vardinė įtampa 24 kV)

62 kV

1 min.

 

 

- Vainikinio išlydžio tikrinimas

Pagal šios lentelės 1 eilutę

4 pastraipa

 

- Apvijos galūnės izoliacijos bandymas

Pagal šios lentelės 1 eilutę

5 pastraipa

 

- Izoliacijos bandymas tarp strypų (kai strypas sudarytas iš dviejų dalių)

Pagal šios lentelės 1 eilutę

6 pastraipa

 

- Izoliacija tarp vamzdelių ir tarp vamzdelių ir elementarių laidininkų

Pagal šios lentelės 1 eilutę

7 pastraipa

57.

Apatinių strypų, įdėtų į griovelius, bandymas

Pagal šios lentelės 9 eilutę

 

58.

Viršutinių apvijos sekcijų, įdėtų į griovelius bandymas

Pagal šios lentelės 35 eilutę

 

59.

Naujai įdėtų terminių varžų keitiklių varžų nuolatinei srovei matavimas

Pagal šios lentelės 8 eilutę

 

60.

Naujai įdėtų terminių varžų keitiklių izoliacijos varžos matavimas 500 V įtampos megommetru

Pagal šios lentelės 21 eilutę

 

61.

Naujų viršutinių ir apatinių strypų, įdėtų į griovelius ir įpleištuotų, izoliacijos bandymas

2,0 Uv

1 min.

Tarp strypų ir korpuso

62.

Lituotų jungčių monolitiškumo tikrinimas

Pagal šios lentelės 1 eilutę

3 pastraipa

63.

Šaltos apvijos kiekvienos atšakos ir fazės varžos nuolatinei srovei matavimas

Pagal šios lentelės 1 eilutę

5 pastraipa

64.

Naujai suklotų apvijų dalies laidumas bandomas prieš izoliuojant lituotas jungtis, o vandeniu aušinamų apvijų prieš prijungiant žarnas

 

Pagal šios lentelės 40 eilutę

 

65.

TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 turbogeneratorių atsparumo ir hermetiškumo bandymas vandeniu

Pagal šios lentelės 18 eilutę

 

66.

Turbogeneratorių visiškai surinktos kiek-vienos fazės apvijos atskirai, kai kitos fazės įžemintos, bandymas išlygintąja bandomąja įtampa:

 

 

 

TGV-200

40

1 min.

Žr. Aprašo III skyriaus

 

TGV-300

50

1 min.

IV skirsnį

67.

Visiškai surinktos statoriaus apvijos izoliacijos tarp apvijos ir korpuso bandymas:

 

 

Bandant TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 generatorius, apvija turi tekėti distiliatas

 

- kiekvienos fazės atskirai, kai kitos fazės įžemintos

 

1,5 Uv

 

1 min.

(reikalavimai nurodyti šios lentelės 20 eilutėje)

 

- vainikinio išlydžio tikrinimas, žeminant įtampą po bandymo

1,0 Uv

5 min.

Žr. pastabą šios lentelės 1 p. 4. eilutėje

68.

Statoriaus apvijos izoliacijos bandymas įmontavus rotorių į statorių ir sumontavus skydus (leidžiama bandyti generatorių pripildytą inertinių dujų arba vandenilio), žr. Aprašo III skyriaus V skirsnį

1,0 Uv

1 min.

Bandant TVV, TZV, TGV-200M1, TGV-500-2 generatorius, apvija turi tekėti distiliuotas (reikalavimai nurodyti šios lentelės 20 eilutėje)

 

Pastaba. 1 TGV-200M generatorių normos taikomos ir TGV-200-2M, TGV-220-2P, ASTG-200 generatoriams.

 

3 lentelė. TGV-200 ir TGV-3001 generatorių šynų pralaidumo vertės

 

Eil.

Nr.

TGV-200

TGV-300

Šyna,

brėžinio Nr.

Išėjimo slėgis, ne žemesnis kaip, mm vand. st.

Šyna,

brėžinio Nr.

Išėjimo slėgis ne žemesnis kaip, mm vand. st.

1.

2T36

66

5TX581594

121

2.

2T38

112

5TX581595

81

3.

2T33

72

5TX581596

63

4.

2T50

105

5TX581597

169

5.

2T37

64

5TX581598

156

6.

2T35

122

5TX581599

92

7.

2T32

54

5TX581600

155

8.

2T34

52

5TX581601

95

9.

2T39

122

5TX581602

66,4

10.

2T31

87

5TX581603

169

11.

1T26

43,5

5TX581604

72,5

12.

1T24

39

5TX581605

109

 

Pastaba. 1 Įėjimo į šyną oro slėgis 1000 mm vand. st.

 

II SKYRIUS

REMONTUOJAMOS TURBOGENERATORIAUS ROTORIAUS APVIJOS BANDYMAI

 

12.  Remontuojant turbogeneratorius, kai visiškai arba iš dalies pakeičiamos rotoriaus apvijos ir kai remontuojamos jų galūnės, bandymų normos ir apimtys nurodytos Aprašo 1 priedo 4 lentelėje – mašinų, kuriose žadinimo apvijos netiesiogiai aušinamos oru arba vandeniliu, ir Aprašo 1 priedo 2 lentelėje – mašinų, kuriose apvijos tiesiogiai aušinamos vandeniliu.

13.  Remontuojant turbogeneratorių, kuriuose įrengta nešepetinė žadinimo sistema bei tiesioginė apvijų aušinimo oru ir vandeniu sistema, rotoriaus apvijas, bandymų normos ir apimtys parenkamos, vadovaujantis gamintojo nuostatomis, įvertinus jų konstrukcijos specifiką.

14.  Bandant turi būti vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

14.1. rotoriaus apvijų izoliacija tarp apvijų ir balnų išbandoma visada, kai nesvarbu, dėl kokios priežasties nuimami bandažai;

14.2. kai iš dalies remontuojama rotoriaus apvijų izoliacija, o ritės sujungiamos jungtimi, įdėta ritė su pakeista izoliacija nebandoma.

15.  Atliekant rotoriaus surenkamaisiais dantimis apvijos, neturinčios griovelių gilzių, remontą, kita apvijos dalis nebandoma 50 Hz bandomąja įtampa.

16.  Visada nuimtų rotoriaus bandažų apvijos izoliacija bandoma 1000 V 50 Hz dažnio bandomąja įtampa. Bandymo trukmė – 1 min. Bandoma nuėmus bandažus ir nuvalius rotorių.

17.  Pagrindinė izoliacija bandoma 1 min, o izoliacija tarp vijų (Aprašo 1 priedo 4 lentelė, 15 eilutė) – 5 min.

 

4 lentelė. Remontuojamos turbogeneratoriaus rotoriaus žadinimo apvijos, netiesiogiai aušinamos oru arba vandeniliu, pooperacinių bandymų normos ir apimtys

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

50 Hz dažnio bandomoji įtampa, kV

Remonto tipas ir apimtis

1.

Nepakeista srovėlaidžių, atjungtų nuo ričių ir kontaktinių žiedų, izoliacija

5,0 (7,0)1

Keičiama visa apvija

2.

Nepakeista srovėlaidžių, atjungtų nuo ričių, bet neatjungtų nuo kontaktinių žiedų (jei atjungimas susijęs su izoliacijos pažeidimu arba jei reikia nuimti kontaktinius žiedus), izoliacija2

4,0

Keičiama visa apvija

3.

Nepakeista kontaktinių žiedų, kai neatjungti srovėlaidžiai, izoliacija

4,0

Keičiama visa apvija

4.

Nauja šynų ir srovėlaidžių strypų prieš jų įdėjimą izoliacija:

 

 

 

- nauja šynų srovėlaidžių izoliacija

6,5(7,5)

Keičiama visa apvija

 

- nauja srovėlaidžių strypų prieš jų įdėjimą į izoliacinį cilindrą izoliacija

6,5(7,5)

Keičiama visa apvija

5.

Nauja šynų ir srovėlaidžių strypų po jų įdėjimo izoliacija:

 

 

 

- nauja šynų srovėlaidžių įdėtų ir įpleištuotų izoliacija, bet neprijungtų prie ričių ir kontaktinių žiedų

5,0(7,0)

Keičiama visa apvija

 

- nauja srovėlaidžių strypų, įdėtų į rotorių (kartu su srovei laidžiais varžtais) izoliacija

5,0(7,0)

Keičiama visa apvija

6.

Nauja kontaktinių žiedų prieš sumontuojant juos ant rotoriaus veleno izoliacija 3

6,0

Keičiama visa apvija

7.

Nauja kontaktinių žiedų, sumontuotų ant veleno, bet neprijungus srovėlaidžių, izoliacija

4,5

Keičiama visa apvija

8.

Nauja srovėlaidžių, prijungtų prie naujai izoliuotų kontaktinių žiedų, bet iki prijungimo prie ričių, izoliacija

4,0

Keičiama visa apvija

9.

Nauja tarpritinių jungčių (nuimamų detalių) atskirai nuo apvijos izoliacija

5,0

Keičiama visa apvija

10.

Gilzių izoliacija prieš įdedant jas į griovelius:

 

 

 

- mikanitinių;

10,0

Keičiama visa apvija

 

- stiklinių tekstolitinių.

7,0

Keičiama visa apvija

11.

Paklotų į griovelius gilzių izoliacija:

 

 

 

- mikanitinių;

8,0

Keičiama visa apvija

 

- stiklinių tekstolitinių.

6,8

Keičiama visa apvija

12.

Atskirų ričių, įdėtų į griovelius, laikinai pritvirtintų pleištais, bet nesujungtų su kitomis ritėmis, izoliacija

6,5

Rotoriaus apvija keičiama visa ar dalis apvijos

13.

Atskirų ričių, įdėtų į griovelius, laikinai pritvirtinus pleištais ir sujungus su anksčiau įdėta rite, izoliacija

5,5

Keičiama visa rotoriaus apvija

14.

Įdėtos apvijos izoliacija po pirmojo presavimo

4,5

Keičiama visa rotoriaus apvija

15.

Vijinė apvijos izoliacija po pirmo presavimo

2,5–3,5 V vijai4

Keičiama visa rotoriaus apvija

16.

Apvijos izoliacija po pleištavimo nuolatiniais pleištais

3,5

Keičiama visa rotoriaus apvija

17.

Apvijos izoliacija prieš uždedant rotoriaus bandažus

3,0

Keičiama visa rotoriaus apvija

18.

Apvijos izoliacija uždėjus rotoriaus bandažus

2,5

Keičiama visa rotoriaus apvija

19.

Kitos (nekeičiamos) rotoriaus apvijos dalies izoliacija išėmus pažeistąją ritę

2,0

Rotoriaus apvija keičiama iš dalies

20.

Ričių (turbogeneratoriams, kuriuos galima bandyti nesujungus naujų ričių su sena apvija), įdėtų ir įpleištuotų laikinaisiais pleištais, izoliacija

Pagal šios lentelės 12–14 eilutes

Rotoriaus apvija keičiama iš dalies

21.

Apvijos izoliacija kartu su sena apvija po pirmojo presavimo

1,75

Rotoriaus apvija keičiama iš dalies

22.

Apvijos izoliacija po įpleištavimo nuolatiniais pleištais

1,5

Rotoriaus apvija keičiama iš dalies

23.

Apvijos izoliacija:

 

Rotoriaus apvija

 

- prieš uždedant rotoriaus bandažus

1,25

keičiama iš dalies

 

- uždėjus rotoriaus bandažus5

1,0

 

24.

Izoliacija tarp apvijos kaktinės dalies ir balno, kai įžeminta rotoriaus apvija prieš uždedant rotorinius bandažus

2,5

Rotoriaus apvija keičiama iš dalies

25.

Izoliacija tarp apvijos ir balno iki remonto, kai įžeminta rotoriaus apvija

2,5

Remontuojamos apvijų galūnės

26.

Izoliacija tarp apvijos ir balno po remonto, kai įžeminta rotoriaus apvija

2,0

Remontuojamos apvijų galūnės

27.

Izoliacija tarp rotoriaus apvijos ir korpuso po remonto, kai nuimti bandažai

1,0

Remontuojamos apvijų galūnės

28.

Rotoriaus apvijos izoliacija prieš ir po remonto

Tikrinti 1000 V megommetru

Remontuojamos apvijų galūnės

29.

Rotoriaus apvijos izoliacija uždėjus rotoriaus bandažus

– “ –

Remontuojamos apvijų galūnės

30

Rotoriaus apvijos izoliacija, nuėmus bandažus, išėmus pleištus, išfrezavus išpjovas ir nuėmimo balnus:

 

 

Rekonstruojama apvijos galūnių

 

- tarp apvijos ir korpuso

1,25

ventiliacija

 

- tarp vijų

2,5–3 V vijai4

 

 

Pastabos:

1. 1 Skliausteliuose nurodomas srovėlaidžio kietojo prijungimo prie apatinės mažos ritės vijos bandomoji įtampa.

2. 2 Keičiant visą rotoriaus apvijos izoliaciją, srovėlaidžių izoliacija keičiama tik tada, jei ji neišlaiko bandymų nurodytų šios lentelės 1 ir 2 eilutėse.

3. 3 Jei išsikišusi izoliacijos dalis po kontaktiniais žiedais mažesnė nei 15 mm, bandant naują  kontaktinių žiedų izoliaciją prieš uždėjimą ant turbogeneratoriaus veleno bandomoji įtampa sumažinama iki 5 kV.

4. 4 Kai vijinė rotorių apvijos izoliacija bandoma impulsine įtampa, jos vertė ant išvadų neturi viršyti korpuso izoliacijos bandomosios įtampos vertės daugiau kaip 10 %.

5. 5 Po remonto apvijos varža nuolatinei srovei matuojama pagal Aprašo III skyriaus šeštąjį skirsnį.

 

5 lentelė. Remontuojamų TVV, TVF, TVG (200 ir 300 MW) serijos turbogeneratorių pooperacinių apvijos bandymų normos ir apimtys

 

Eil.

Nr.

Bandomasis elementas

50 Hz dažnio bando-moji įtampa, kV

Bandymo trukmė, min.

Remonto tipas ir apimtis

1.

Turbogeneratorių srovėlaidžių izo-liacija prieš įdedant naujų šynų:

TVV, TVF

TVG

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

džiai ir kontak-

tiniai žiedai

8,6³15Uv+3,35³5,6

1

10,0

1

2.

Turbogeneratorių srovėlaidžių izoliacija prieš dedant strypus į izoliacinį cilindrą:

TVV, TVF

TVG

 

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai- džiai ir kontak-

tiniai žiedai

8,6³15Uv +3,35³5,6

1

8,6

1

3.

Į turbogeneratorių rotorių įdėtų naujų, srovei laidžių, varžtų izoliacija:

TVV, TVF

TVG

 

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

džiai ir kontak-

tiniai žiedai

8,6³15 Uv +3,35³5,6

1

8,6

1

4.

Įdėtų ir įpleištuotų turbogeneratorių srovėlaidžių naujų strypų izoliacija:

TVV, TVF;

TVG.

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

džiai ir kontak-

tiniai žiedai

 

7,6³14 Uv +2,7³4,8

1

 

9,1

1

5.

Sudėtų į rotorių kartu su srovei lai-džiais varžtais, bet be srovėlaidžių ir kontaktinių žiedų, turbogeneratorių srovėlaidžių naujų strypų izoliacija:

TVV, TVF;

TVG.

 

 

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

džiai ir kontak-

tiniai žiedai

7,6³14 Uv +2,7³4,8

1

6,7

1

6.

Turbogeneratorių naujos kontaktinių žiedų įvorės izoliacija, apdirbta mechaniškai prieš uždedant žiedus:

TVV, TVF;

TVG.

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

džiai ir kontak-

tiniai žiedai

 

8,6³15 Uv +4,7³5,6

1

8,6

1

7.

Turbogeneratorių naujų kontaktinių žiedų izoliacija prieš uždedant ant įvorės:

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

TVV, TVF;

8,6³15 Uv +4,7³5,6

1

džiai ir kontak-

 

TVG.

7,6

1

tiniai žiedai

8.

Turbogeneratorių naujų kontaktinių žiedų, uždėtų ant įvorės, izoliacija:

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

TVV, TVF

6³9 Uv +3,35³3,6

1

džiai ir kontak-

 

TVG

6,4

1

tiniai žiedai

9.

Naujų gilzių izoliacija prieš sudėjimą į griovelius:

 

 

 

- mikanitinių: TVG turbogeneratorių

10

1

Keičiama visa apvija, srovėlai-

- stiklinių tekstolitinių:

 

 

džiai ir kontak-

TVV, TVF turbogeneratorių

6,8³12 Uv +2,8³4,25

1

tiniai žiedai

TVG turbogeneratorių

7

1

 

10.

Naujų gilzių sudėtų į griovelius izoliacija:

 

 

 

 

 

- mikanitinių TVG turbogeneratorių

8,5

1

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

 

- stiklinių tekstolitinių:

 

 

džiai ir kontak-

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių

6,5³11 Uv +2,5³4,2

1

tiniai žiedai

 

 

TVG turbogeneratorių

6,5

1

 

 

11.

Įdėtų į griovelius ir sutvirtintų pleištais, neturinčių apatinio sujungimo ir kiekviena gretutinių ričių pora turinti apatines sujungiamąsias rites, ričių izoliacija tarp vijos ir korpuso:

 

 

 

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

 

- mikanitinių TVG turbogeneratorių;

6,5

1

džiai ir kontak-

 

 

-stiklinių tekstolitinių:

 

 

tiniai žiedai

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių

5,7³10 Uv +2,2³3,7

1

 

 

 

TVG turbogeneratorių

5,7

1

 

 

12.

Vijinė ričių pirmą kartą supresavus griovelius ir apvijos galūnes izoliacija (bandoma aukštojo dažnio impulsine gęstančiosios amplitudės įtampa)

150 V vijai

0,1

Keičiama visa apvija, srovėlai- džiai ir kontak- tiniai žiedai

 

13.

Korpusinė izoliacija pirmą kartą supresavus griovelius ir apvijos galūnes:

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

- mikanitinių TVG turbogeneratorių;

5,8

1

džiai ir kontak-

 

- stiklinių tekstolitinių:

 

 

tiniai žiedai

 

TVV, TVF turbogeneratorių;

5³10 Uv +2,2³3

1

 

 

TVG turbogeneratorių.

5,0

1

 

 

14.

Vijinė ričių izoliacija įpleištavus griovelius ir visiškai sumontavus pleištus ir atramas tarp apvijos alkūnių (bandoma aukštojo dažnio impulsine gęstančiosios amplitudės įtampa)

 

 

 

 

150 V vijai

 

 

 

 

0,1

Keičiama visa apvija, srovėlai- džiai ir kontak- tiniai žiedai

 

15.

Korpusinė izoliacija, įpleištavus griovelius ir sumontavus pleištus ir atramas tarp apvijos alkūnių:

 

 

 

 

 

- mikanitinių TVG turbogeneratorių;

5

1

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

 

- stiklinių tekstolitinių:

 

 

džiai ir kontak-

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių

4,5³10 Uv +1,2³2,6

1

tiniai žiedai

 

 

TVG turbogeneratorių

4,5

1

 

 

16.

Turbogeneratorių rotoriaus apvijos ventiliaciniai kanalai, įpleištavus griovelius ir sumontavus pleištus bei apvijos galūnių atramas (oro pratekamumo tikrinimas):

TVV1, TVF1

 

 

Vadovaujantis įmonės „Elektrosila“ (pagal GOST-ą)

 

 

 

 

 

1

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-džiai ir kontak-tiniai žiedai

 

 

TVG (kiekvienas apvijos kanalas)

Oras turi laisvai pra-eiti apvijos kanalu

 

 

 

17.

Korpusinė apvijos izoliacija prieš uždedant bandažus turbogeneratorių:

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-

 

 

- mikanitinių gilzių TVG;

4,4

1

džiai ir kontak-

 

 

-stiklinių tekstolitinių gilzių:

 

 

tiniai žiedai

 

 

TVV, TVF

4,25³9 Uv +1³2,3

1

 

 

 

TVG

4,25

1

 

 

18.

Rotoriaus apvijos galūnių ventiliaciniai kanalai, uždėjus bandažus (pratekamumo patikrinimas)

 

Pagal Aprašo III skyriaus septynioliktąjį  skirsnį

Keičiama visa apvija, srovėlai-džiai ir kontak-tiniai žiedai

 

19.

Korpusinė rotoriaus apvijos izoliacija kartu su srovėlaidžiais ir kontaktiniais žiedais, uždėjus bandažinius žiedus turbogeneratorių:

 

 

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-džiai ir kontak-

 

 

TVV, TVF

4,9³9 Uv +0,7³2,1

1

tiniai žiedai

 

 

TVG

4,0

1

 

 

20.

Šalta rotoriaus apvija, uždėjus bandažinius žiedus (varžos nuolatinei srovei matavimas)

 

Žr. 3 pastabą

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-džiai ir kontak-tiniai žiedai

 

21.

Rotoriaus apvija išmatavus bandažus (matuojama pilnutinė varža, kai nejudančio ir vardiniu greičiu besisukančio rotoriaus įtampa: 0,05; 0,1; 0,15 ir 0,2 kV)

 

 

Žr. 3 pastabą

 

Keičiama visa apvija, srovėlai-džiai ir kontak-tiniai žiedai

 

22.

Elementai, nurodyti šios lentelės

9–21 eilutėse

Pagal šios lentelės 9–21 eilutes

 

Keičiama visa apvija. Srovė-laidžiai ir kon-taktiniai žiedai neremontuojami

 

23.

Turbogeneratorių kontaktinių žiedų kartu su srovėlaidžiais, atjungtais nuo apvijos, izoliacija:

 

 

Keičiama visa apvija. Srovė-laidžiai ir kon-

 

 

TVV, TVF

5,5³7 Uv +3³4,0

1

taktiniai žiedai

 

 

TVG

5,5

1

neremontuojami

 

24.

Rotoriaus apvijos ventiliaciniai kanalai prieš nuimant bandažus (pratekamumo tikrinimas)

Pagal šios lentelės 16 eilutę.

Remontuojama ne visa apvija

 

25.

Kitos apvijos dalies izoliacija, paša-linus pažeistas rites kartu su srovė-laidžių ir kontaktinių žiedų izoliacija

 

 

 

Remontuojama ne visa apvija

 

 

- Izoliacija tarp apvijos ir korpuso:

 

 

 

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių

3,0³7 Uv +0,5³1,5

1

 

 

 

TVG turbogeneratorių

3,0

1

 

 

 

- Vijų izoliacija:

 

 

 

 

 

- bandoma

aukštojo dažnio impulsine gęstančiosios amplitudės įtampa

 

100 V vijai

 

0,1

 

 

 

- kontrolė prijungta 50 Hz dažnio bandomoji įtampa, matuojant įtampos kritimą ritėse, polių apvijoje ir visoje apvijoje

 

 

 

5 V vijai

 

 

 

5

 

 

26.

Gilzių izoliacija:

 

 

 

 

 

- iki įdėjimo į griovelius

Pagal šios lentelės 9 eilutę

Remontuojama

 

 

- įdėjus į griovelius

Pagal šios lentelės 10 eilutę

ne visa apvija

 

27.

Suremontuotų ričių izoliacija tarp ričių ir korpuso, įdėjus į griovelius ir pritvirtinus laikinais pleištais.

 

 

 

Remontuojama

 

 

- Ričių, kurių izoliaciją galima išbandyti, nejungiant prie kitos apvijos dalies

 

Pagal šios lentelės 11 eilutę

ne visa apvija

 

 

- Ričių, kurių izoliaciją galima išbandyti tik jungiant prie likusios apvijos dalies:

 

 

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių

2,5³5 Uv +0,6³1,4

1

 

 

 

TVG turbogeneratorių

2,5

1

 

 

28.

Apvijos izoliacija, kartą supresavus griovelius ir apvijos galūnes.

 

 

Remontuojama ne visa apvija

 

- Izoliacija tarp apvijos ir korpuso:

 

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių;

2,25³4,5Uv+0,6³1,3

1

 

TVG turbogeneratorių.

2,25

1

 

- Vijų izoliacija:

 

 

 

- bandymas bandoma aukštojo dažnio impulsine gęstančiosios amplitudės įtampa

 

85 V vijai

 

0,1

 

- kontrolė prijungta 50 Hz dažnio bandomoji įtampa, matuojant įtampos kritimą ritėse, polių apvijoje ir visoje apvijoje

 

 

5 V vijai

 

 

5

 

29.

Apvijos izoliacija įpleištavus ir sumontavus pleištus tarp apvijų galūnių

 

 

 

 

Remontuojama

 

 

- Izoliacija tarp apvijos ir korpuso:

 

 

ne visa apvija

 

 

TVV, TVF turbogeneratorių;

2³4 Uv +0,6³1,2

1

 

 

 

TVG turbogeneratorių.

2,0

1

 

 

 

- Izoliacija tarp vijų:

 

 

 

 

 

- bandymas aukštojo dažnio impulsine gęstančiosios amplitudės įtampa

 

70 V vijai

 

0,1

 

 

 

- kontrolė prijungta 50 Hz dažnio bandomąja įtampa, matuojant įtampos kritimą ritėse, polių apvijoje ir visoje apvijoje

 

 

5 V vijai

 

 

5

 

 

30.

Rotoriaus apvijos ventiliaciniai kanalai, įpleištavus griovelius ir sumontavus pleištus tarp apvijų galūnių atramų (oro pratekamumo tikrinimas)

 

 

Pagal šios lentelės 16 eilutę

 

 

Remontuojama ne visa apvija

 

31.

TVV, TVF turbogeneratorių korpusinė rotorių apvijos izoliacija prieš bandažų uždėjimą

 

 

1,75³3 Uv +0,6³1,1

 

 

1

 

Remontuojama ne visa apvija

 

32.

Rotoriaus apvijos ventiliaciniai ka-nalai sumontavus bandažus (apžiūra ir oro pratekamumo tikrinimas)

 

Pagal šios lentelės 16 eilutę

 

Remontuojama ne visa apvija

 

33.

Turbogeneratorių korpusinė rotoriaus apvijos izoliacija kartu su srovėlaidžiais ir kontaktiniais žiedais, sumontavus bandažus:

 

 

 

 

 

 

- TVV, TVF turbogeneratorių

1,5³2,5Uv+0,625³1,0

1

Remontuojama

 

 

- TVG turbogeneratorių

1,5

1

ne visa apvija

 

34.

Šalta rotoriaus apvija sumontavus bandažus (matuojama varža nuola-tinei srovei). Varžos vertė palygi-nama su ankstesniu matavimu

Leidžiamas skirtumas iki 2 %

 

 

Remontuojama ne visa apvija

 

35.

Rotoriaus apvija sudėjus bandažus (matuojama pilnutinė varža)

Pagal šios lentelės 21 eilutę

Remontuojama ne visa apvija

 

36.

Rotoriaus apvijos ventiliaciniai ka-nalai iki bandažų nuėmimo (apžiūra ir oro pratekamumo tikrinimas)

Pagal šios lentelės 16 eilutę

Remontuojama apvijos galūnė-se, perpleištuo-jant griovelius

 

37.

Turbogeneratorių korpusinė rotorių apvijos izoliacija kartu su srovėlaidžių ir kontaktinių žiedų izoliacija po remonto, bet iki bandažų sumontavimo:

 

 

Remontuojama apvijos galūnėse,

perpleištuojant

griovelius

 

- TVV, TVF turbogeneratorių

1,5³1,5Uv+0,975³1,2

1

 

- TVG turbogeneratorių

1,5

1

 

38.

Rotoriaus apvijos ventiliaciniai kanalai iki bandažų montavimo (apžiūra ir oro pratekamumo tikrinimas)

Pagal šios lentelės

16 eilutę

 

Remontuojama apvijos galūnėse, perpleištuojant griovelius

 

39.

Rotoriaus apvijos ventiliaciniai kanalai uždėjus bandažus (apžiūra ir pratekamumo tikrinimas oru)

 

Pagal šios lentelės 16 eilutę

Remontuojama apvijos galūnėse, perpleištuojant griovelius

 

40.

Rotorių apvijos korpusinė izoliacija kartu su srovėlaidžių ir kontaktinių žiedų izoliacija sumontavus bandažus

 

 

1

 

 

1

Remontuojama apvijos galūnėse, perpleištuojant griovelius

 

41.

Šalta rotoriaus apvija sumontavus bandažus (varžos nuolatinei srovei matavimas). Varžos vertė palygi-nama su ankstesniu matavimu

Leidžiamas skirtumas iki 2 %

 

Remontuojama apvijos galūnėse, perpleištuojant griovelius

 

42.

Rotoriaus apvija sumontavus bandažus (pilnutinės varžos matavimas)

Pagal šios lentelės 21 eilutę

Remontuojama apvijos galūnėse, perpleištuojant griovelius

 

43.

Rotoriaus apvija (izoliacijos varža matuojama prieš bandymą bandomąja įtampa ir išbandžius 1000 V įtampos megommetru)

 

Žr. Aprašo 1 priedo 2 lentelę

Remontuojama apvijos galūnėse, perpleištuojant griovelius

 

 

Pastabos:

1. Impulsine įtampa bandomos vijinės rotoriaus apvijos izoliacijos vertė apvijos įvaduose neturi viršyti rotoriaus apvijos izoliacijos tarp apvijos ir korpuso bandomosios įtampos.

2. Vardine rotoriaus apvijos įtampa laikoma įtampa ant žiedų, esant vardiniam turbogeneratoriaus režimui, nusistovėjus temperatūrai.

3. Nenurodytų lentelėje elementų ir atskirų remontuojamų mazgų bandymų normos – pagal gamintojo nuostatas.

4. 1 Apvijų galūnes uždengti guma.

 

III SKYRIUS

REMONTUOJAMOS RYŠKIAPOLIŲ MAŠINŲ ROTORIAUS APVIJOS BANDYMAI

 

18.  Remontuojamų hidrogeneratorių, sinchroninių kompensatorių ir sinchroninių variklių, kai visiškai arba iš dalies keičiamos rotoriaus apvijos, pooperacinių izoliacijos bandymų normos nurodytos Aprašo 1 priedo 6 lentelėje.

19.      Nurodytos izoliacijos 50 Hz bandomosios įtampos normos taikomos hidrogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių, kurių žadinimo įtampa aukštesnė kaip 100 V, rotorių apvijoms.

20.  Jeigu iš dalies pakeitus izoliaciją, kai bandoma, vadovaujantis Aprašo 1 priedo 6 lentelės nuostatomis, pastebima, kad kelių ričių (ne mažiau kaip 5) izoliacija pramušta ir nustatoma nepatenkinama izoliacijos techninė būklė, o, įvertinus energetinės sistemos darbines sąlygas ir atsarginių dalių kiekį, negalima visiškai pakeisti rotoriaus apvijos izoliacijos, kitos dalies bandomoji įtampa, taip pat bandomoji įtampa prieš eksploatavimą, nustatoma suderinus su gamintoju, bet ne žemesnė kaip 1,5 kV.

21.  Kai visiškai pakeičiama apvijos izoliacija, seni kontaktiniai žiedai, srovėlaidžiai ir šepečių laikikliai gali būti naudojami nereguliuoti tiktai tada, jeigu jie buvo išbandyti, vadovaujantis Aprašo 1 priedo 6 lentelės (3 eilutė) nuostatomis, ir gauti patenkinami rezultatai. Kitaip jų izoliacija turi būti pakeista.

22.  Kontaktinių žiedų izoliacija bandoma tarp žiedo ir korpuso ir tarpusavyje.

23.      Apvijų izoliacija tarp apvijos ir korpuso bandoma 1 minutę, prijungus 50 Hz dažnio bandomąja įtampą.

24.  Vijų izoliacija (Aprašo 1 priedo 6 lentelės, 1 p. 2 eilutė) bandoma prie ritės galų 5 minutėms prijungiant bandomąją įtampą, esant +120 – +130 °C temperatūrai ir slėgiui lygiam 0,75 to slėgio, kuris naudojamas presuojant izoliaciją.

 

6 lentelė. Remontuojamų ryškiapolių elektros mašinų apvijos izoliacijos pooperacinių bandymų normos ir apimtys

 

Eil.Nr.

Bandomasis elementas

Elektros mašinų 50 Hz dažnio bandomoji įtampa, kV, kurių vardinė žadinimo įtampa, kV

Remonto apimtis ir charakteristika

0,1–0,25

Aukštesnė kaip 0,25

1.

Atskirų rotoriaus apvijos ričių izoliacija jas pagaminus ir sumontavus ant polių:

 

 

 

Keičiama visa rotoriaus apvija

 

- tarp apvijos ir korpuso

4,0

4,5

 

 

- tarp vijų

3,0 V vijai

 

2.

Atskiros ritės izoliacija ją sumonta-vus ant rotoriaus ir polius įtvirti-nus, bet nesujungus ričių tarpusa-vyje ir su kontaktiniais žiedais:

 

 

 

Keičiama visa arba ne visa rotoriaus apvija

 

- tarp apvijos ir korpuso

3,5

4,0

 

 

- tarp vijų

2,5 V vijai

 

3.

Kontaktinių žiedų izoliacija, srovė-laidžių ir šepečių armatūros iki jų sujungimo su apvija izoliacija

3,5

4,0

Keičiama visa rotoriaus apvija

4.

Ričių izoliacija tarp korpuso ir ričių, jas sujungus tarpusavyje ir su kontaktiniais žiedais

3,0

3,5

Keičiama visa rotoriaus apvija

5.

Rotoriaus apvijos izoliacija tarp apvijos ir korpuso po remonto sumontuotoje elektros mašinoje

2,5

3,0

Keičiama visa rotoriaus apvija

6.

Kitos rotoriaus dalies izoliacija:

 

 

Keičiama ne visa

 

- tarp apvijos ir korpuso

2,5

3,0

rotoriaus apvija

 

- tarp vijų

2,0 V vijai

 

7.

Apvijos izoliacija tarp apvijos ir korpuso, sujungus visas rites tarpu-savyje ir su kontaktiniais žiedais

2,25

2,75

Keičiama visa rotoriaus apvija

8.

Rotoriaus apvijos izoliacija sumon-tuotoje elektros mašinoje iš dalies keičiant izoliaciją

2,0

2,5

Keičiama visa rotoriaus apvija

 

____________________________

 

 

 

 

Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo

2 priedas

 

 

ELEKTROS ĮRENGINIŲ IR ORO LINIJŲ TERMOVIZINĖ KONTROLĖ

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

1.  Elektros įrenginių ir oro linijų (toliau – OL) termovizinei kontrolei turi būti naudojami termovizoriai arba pirometrai, kurių skiriamoji geba ne mažesnė kaip 0,1 °C, esant +30 °C temperatūrai, o rekomenduojamas spektrinis diapazonas 8–12 mm.

2.  Elektros įrenginių termovizinė kontrolė atliekama nesant tiesioginei saulės spinduliuotei (apsiniaukusi diena), esant oro drėgmei ne didesnei kaip 90%, bei esant vėjo greičiui ne didesniam kaip 6 m/s.

3.  Elektros įrenginių ir srovėlaidžių įšilimo dėl darbo sąlygų ir konstrukcijos techninės būklė gali būti įvertinta temperatūros normomis (temperatūros perviršiu, pertekline temperatūra, defekto koeficientu, temperatūros kitimu laike, keičiantis apkrovai), palyginant išmatuotą temperatūrą fazės aplinkoje bei tarp gretimų fazių su akivaizdžiai gerais elementas ar kitais tokio paties tipo įrenginiais ir pan., bei vadovaujantis atitinkamų šio priedo punktų nuostatomis.

4.  Didžiausios temperatūrų vertės ir jų perviršis nurodyti Aprašo 2 priedo 1 lentelėje. Kontaktų ir kontaktinių varžtų jungčių normomis (Aprašo 2 priedo 1 lentelė) reikia vadovautis, esant apkrovos srovei (0,6–1,0)Iv, perskaičiavus rezultatus. Išmatuota temperatūros perviršio vertė perskaičiuojama taip:

 

,                                                                                (1)

čia:

DTv – temperatūros perviršis (įrenginio ir aplinkos temperatūrų skirtumas), esant vardinei apkrovos srovei Iv ;

DTd – tas pats, esant darbo srovei Id.

 

5.  Elektros įrenginių ir srovėlaidžių elementų defektų pradinėse stadijose, esant apkrovos srovei 0,3 Iv ir mažesnei, termovizine kontrole išaiškinti negalima.

6.  Kontaktams ir kontaktinėms varžtų jungtims, esant apkrovos srovei (0,3–0,6) Iv, rezultatus galima įvertinti pasinaudojus pertekline temperatūra. Normatyvų temperatūros vertė perskaičiuota 0,5 Iv apkrovos srovės atžvilgiu. Perskaičiuojama taip:

 

,                                                                                  (2)

 

čia DT0,5 – perteklinė temperatūra, esant apkrovos srovei 0,5×Iv.

 

7.  Defektų lygiai gali būti nustatyti, įvertinant kontaktų ir kontaktinių varžtų jungčių techninę būklę, kada naudojama perteklinės temperatūros vertė, esant apkrovos srovei 0,5×Iv taip:

7.1. esant perteklinei temperatūrai +5 – +10 °Cpradinis defekto lygis, kurį reikia kontroliuoti ir per planinį remontą defektą pašalinti;

7.2. esant perteklinė temperatūrai +10 – +30 °C – pavojingas defektas ir artimiausio įrenginio remonto metu, būtina defektą pašalinti;

7.3. esant perteklinei temperatūrai aukštesnei kaip +30 °C ‑ avarinis defektas ir būtina skubiai defektą pašalinti.

8.  Įvertinant suvirintų kontaktų ir suspaudžiamųjų kontaktinių jungčių techninę būklę, gali būti naudojama perteklinės temperatūros vertė arba defekto koeficientas.

 

1 lentelė. Leidžiamosios įšilimo temperatūros

 

Eil.

Nr.

Kontroliuojamieji mazgai

Didžiausios leidžiamosios vertės

Įšilimo tempe-ratūra, °C

Temperatūros perviršis, °C

1.

Srovėlaidžiai (išskyrus kontaktus ir kontaktines jungtis) ir metalinės nesrovinės dalys:

1.1. neizoliuotos ir su izoliacija neturinčios sąlyčio

1.2. izoliuotos ar susiliečiančios su izoliacinėmis medžiagomis atitinkančiomis terminio atsparumo klases (GOST‘ą):

Y    

A       

E     

B     

F     

H

 

 

+120

 

 

 

+90

+100

+120

+130

+155

+180

 

 

+80

 

 

 

+50

+60

+80

+90

+115

+140

2.

Vario ir vario lydinių kontaktai:

- nepadengti, ore/izoliacinėje alyvoje

- su uždedamomis sidabrinėmis plokštelėmis ore/izoliacinėje alyvoje

- padengti sidabru arba nikeliu, ore / izoliacinėje alyvoje

- padengti ne plonesniu kaip 24 mm storio sidabro sluoksniu;

- padengti alavu, ore / izoliacinėje alyvoje;

 

75/80

 

120/90

105/90

 

120

90/90

 

35/40

 

80/50

65/50

 

80

50/50

3.

Metaliniai keraminiai kontaktai su volframo ir molibdeno priedais izoliacinėje alyvoje:

- variniai;

- sidabriniai

 

 

85

90

 

 

45

50

4.

Aparatų variniai, aliumininiai ir jų lydinių įvadai, skirti sujungti su išorėje esančiais elektros laidininkais:

- nepadengti;

- padengti alavu, sidabru arba nikeliu

 

 

90

105

 

 

50

65

5.

Varinės, aliumininės ir jų lydinių kontaktinės varžtų jungtys:

- nepadengtos, ore / izoliacinėje alyvoje;

- padengtos alavu, ore / izoliacinėje alyvoje;

- padengtos sidabru arba nikeliu, ore / izoliacinėje alyvoje

 

 

90/100

105/100

115/100

 

 

50/60

65/60

75/60

6.

3 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės saugikliai:

-  varinės, aliumininės ir jų lydinių varžtų jungtys ore  nepadengtos / padengtos alavu

spyruoklinės kontaktinės jungtys

su išardomomis jungtimis (prispaudžiamos varžtais), taip pat saugiklio įvadai

- metalinės dalys, naudojamos kaip spyruoklės:

- varinės

- fosforinės bronzos ir jos lydinių

 

 

75/95

 

 

90/105

 

75

105

 

 

35/55

 

 

50/65

 

35

65

7.

Izoliacinė alyva viršutiniuose komutavimo aparatų sluoksniuose

90

50

8.

Įmontuotas srovės transformatorius:

- apvijos

- magnetolaidžio

 

 

10

15

9.

Nuimamų įvadų srovėlaidžių varžtų jungčių alyvoje / ore

85/65

10.

Galios transformatorių atšakų perjungiklių vario ir jo lydinių ir vario turinčių kompozicijų, nepadengtų sidabru jungtys, eksploatuojant ore / alyvoje:

- suspausti varžtais arba kitokiais jungčių elementais;

- prispausti spyruoklėmis ir perjungiant nusivalantys;

- prispausti spyruoklėmis ir perjungiant nenusivalantys

 

 

 

 

 

 

40/25

35/20

20/10

11.

Galios kabelių srovėlaidžių gyslų ilgalaikio / avarinio darbo režimuose izoliacija:

- polivinilchloridinio plastiko

- vulkanizuoto polietileno

- gumos

- atsparios šilumai gumos

- impregnuoto popieriaus. vardinei įtampai, kV:

1 ir 3

6

10

20

35

 

 

70/80

90/130

65/–

90/–

 

80/80

65/75

60/–

55/–

50/–

 

 

 

12.

Kolektoriai ir kontaktiniai žiedai, neapsaugoti ir apsaugoti, esant šioms izoliacijos terminio atsparumo  klasėms:

A

E

B

F

H

 

 

 

 

60

70

80

90

100

13.

Slydimo / supimo guoliai

80 / 100

 

Pastabos:

1. Šios lentelės duomenys naudojami tik tada, kai nėra kitų, konkrečiam įrenginiui nurodytų normų.

2. Nesant galimybei nustatyti padengimo ar lydinių kontaktų sudėties priimti, kad kontaktai nedengti.

 

9.  Srovėlaidžių dalių įšilimą įvertinti gali būti naudojamos defekto koeficiento vertės. Nustatomas defekto koeficientas kd (defektuotos ir analogiškos nepažeistos zonos temperatūrų santykis):

9.1. ki ≤ 1,2 – defekto, kurį reikia nuolat stebėti pradinė stadija;

9.2. 1,2 < ki ≤ 1,5 – išsivystęs defektas, kurį būtina kuo greičiau pašalinti, kai tik bus išjungiamas elektros įrenginys;

9.3. ki > 1,5 – avarinis defektas, kurį būtina nedelsiant pašalinti.

10.    Generatorių termovizinės kontrolės periodiškumas nurodytas Aprašo III skyriaus dvyliktame skirsnyje.

11.    Skirstyklų elektros įrenginių periodiškumas toks:

11.1. 35–10 kV įtampos – prieš kompleksinį remontą;

11.2. 330/110/10 kV įtampos transformatorių pastočių ir 330 kV bei 110 kV įtampos skirstyklų įrenginių – 1 kartą per metus;

11.3. naujai pastatytų 35–330 kV įtampos transformatorinių pastočių – per 6 mėnesius nuo eksploatavimo pradžios;

11.4. 35–110 kV įtampos skirstyklų įrenginių, eksploatuojamų didesnio užterštumo zonose, – 1 kartą per 3 metus;

11.5. 35–110 kV įtampos skirstyklų įrenginiai turi būti tikrinami po stichinio poveikio (didelės vėjų apkrovos, trumpojo jungimo šynose, žemės drebėjimai, apledėjimas ir pan.).

11.6. 110–330 kV įtampos oro linijų – tikrinami laidų visų tipų kontaktinės jungtys ir porcelianiniai izoliatoriai:

11.7. kontaktines jungtis, pradedant eksploatuoti 110–330 kV įtampos OL – per 6 mėn. nuo eksploatavimo pradžios;

11.8. 110–330 kV įtampos OL, eksploatuojamoms 25 metus ir ilgiau, kai brokuojama po 5 % kontaktinių jungčių per metus, – ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus;

11.9. 330 kV įtampos OL susikirtimų su kitų įtampų OL mazguose, kur dėl laidų trūkių gali įvykti sisteminės ir tarpsisteminės avarijos – ne rečiau kaip 1 kartą per metus;

11.10. 110–330 kV įtampos OL kontaktines jungtis esančias didesnio užterštumo zonose – kas 3 metai;

11.11. 330 kV įtampos OL kontaktines jungtis – prieš kompleksinį remontą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus;

11.12. porcelianinius izoliatorius – kai būtina arba pagal eksploatuojančios organizacijos paraiškas.

 

II SKYRIUS

SINCHRONINIAI GENERATORIAI

 

12.  Statoriaus magnetolaidžio techninę būklė termovizoriumi kontroliuojama vadovaujantis Aprašo III skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, bandant generatoriaus statoriaus magnetolaidį (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).

13.  Termogramos sudaromos prieš prijungiant įtampą į įmagnetinimo apviją, o paskui per 1–2 valandas kas 15 min., statoriui įkaistant ir auštant. Sudaromos statoriaus dantytosios zonos ir viso vidinio ištekinto statoriaus paviršiaus, esant atjungtai įmagnetinimo apvijai, termogramos.

14.  Prieš sudarant termogramas yra nustatoma įšilimo temperatūra, kuri negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo III skyriaus dvyliktojo skirsnio, išaiškinami lokaliniai įšilimo židiniai ir įvertinama jų charakteristika (nustatomi įšilimo parametrai).

15.  Statoriaus apvijų galūnių lydymo vietos termovizoriumi kontroliuojama nuėmus galinius generatoriaus gaubtus, vadovaujantis Aprašo III skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis. Kai nusistovi įšilimo režimas, sudaromos statoriaus apvijų galūnių lydviečių termogramos, apvijomis tekant išlygintai (0,5–0,75) Iv srovei.

16.  Termovizinės kontrolės metu sudaromas lituotų kontaktinių jungčių dėžučių paviršiaus temperatūros kartogramos.

17.  Kaip bazinis žymeklis naudojamas sulituotos kontaktinės jungties izoliuotos dėžutės paviršius, kuris turi vario strypo termoporą.

 

III SKYRIUS

KINTAMOSIOS IR NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIAI

 

18.  Kontroliuojama kintamosios ir nuolatinės srovės atsakingų mechanizmų elektros variklių įšilimo techninė būklė. Termovizinė kontrolė (pagal įšilimą) įvertina guolių techninę būklę (2 priedo 1 lentelės, 13 eilutė), ventiliacinių kanalų pralaidumą ir trumpąjį jungimą tarp vijų apvijose – atestuojami lokaliniai įšilimo židiniai elektros variklio paviršiuje.

 

IV SKYRIUS

GALIOS TRANSFORMATORIAI, AUTOTRANSFORMATORIAI, ALYVINIAI REAKTORIAI

 

19.  Kontroliuojamas 110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių, autotransformatorių ir alyvinių reaktorių (toliau – transformatoriai) įšilimas, kai reikia nustatyti, ar transformatorių reikia remontuoti (Aprašo R kategorija). Sudaromos transformatoriaus bako paviršiaus, kur yra apvijų įvadai, viso transformatoriaus aukščio bei perimetro, viršutinės jo dalies, bako varpo tvirtinimo varžtų vietų, aušinimo sistemos ir jos elementų ir pan. termogramos. Atestuojant termogramas, palyginami kraštinių fazių parametrai, vienodo tipo transformatorių termogramos, įšilimo kitimo dinamika dėl apkrovos kitimo, nustatomi lokaliniai įšilimo taškai ir palyginami su magnetolaidžio padėtimi, apvijomis, taip pat nustatoma, ar veiksmingai dirba aušinimo sistemos.

 

V SKYRIUS

ALYVINIAI SROVĖS TRANSFORMATORIAI

 

20.  Matuojama alyvinių srovės transformatorių porcelianinio gaubto paviršiaus įšilimo temperatūra, kuriame neturi būti lokalinių įšilimo vietų. Tose vietose išmatuota ir palyginta su analogiškomis kitų fazių zonomis temperatūra gali skirtis ne daugiau kaip 0,3 °C.

21.  Srovės transformatorių vidinių perjungiklių kontaktinių jungčių techninė būklė įvertinama, palyginus visų trijų fazių įšilimo temperatūras išsiplėtimo induose. Didžiausias temperatūros perviršis perjungiklio paviršiuje, apibūdinantis kontaktinių jungčių avarinę techninę būklę, tekant vardinei srovei gali būti ne didesnis kaip +60 °C. Išorinio perjungiklio kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją šio Aprašo priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės).

22.  Srovės transformatorių įvadų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelės 4 eilutėje.

 

VI SKYRIUS

ELEKTROMAGNETINIAI ĮTAMPOS TRANSFORMATORIAI

 

23.  Matuojama elektromagnetiniai įtampos transformatorių porcelianinio gaubto paviršiaus įšilimo temperatūra.

24.  Išmatuota ir palyginta su analogiškomis kitų elektromagnetinio įtampos transformatoriaus fazių zonomis temperatūra gali skirtis ne daugiau kaip 0,3 °C.

 

VII SKYRIUS

JUNGTUVAI

 

25.     Matuojama jungtuvų kontroliuojamųjų kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra (Aprašo 2 priedo 2 lentelė), kamerų ir modulių jungtys bei šynų prijungimai.

 

2 lentelė. Jungtuvų kontaktų ir kontaktinių jungčių termovizinės kontrolės apimtys

 

Eil.

Nr.

Jungtuvo tipas

Matuojamas kontaktų mazgas

Aukščiausia įšilimo temperatūra

Kontroliuojamas taškas

1.

Mažo alyvos tūrio jungtuvai VMG-133, VMP-10 serijos ir panašūs

Šyna – srovėlaidžio įvadas

Įvadas – lankstusis ryšys

Lankstusis ryšys – žvakė

Šyna – žemutinis bako kontaktas

Aprašo 2 priedo 4 ir 5 eilutės

 

Atitinkamo mazgo kontaktinės varžtų jungtys (toliau ‑ KJ)

 

2.

(6–10 kV įtampos)

Lanko gesinimo kamera

1

Korpuso paviršius lanko gesinimo kameros zonoje

3.


110 kV ir aukštesnės įtampos mažo alyvos tūrio jungtuvai

Šyna – srovėlaidžio įvadas

Aprašo 2 priedo 1 lentelė 4 ir 5 eilutės

KJ varžtais

4.

VMG, MG-110 serijos ir pan.

Srovėlaidis – nuo nejudančio kontakto į jungtuvo flanšą

Ritininis srovės prijungimas

Lanko gesinimo kamera

 

1

 

1

Porcelianinio gaubto paviršius srovės prijungimo ir lanko gesinimo kameros zonoje

5.

Bakiniai alyviniai jungtuvai

Šyna – srovėlaidžio įvadas

Aprašo 2 priedo 1 lentelė 4 ir 5 eilutės

KJ varžtais

6.

 

Lanko gesinimo kamera

 

1

Korpuso paviršius, lanko gesinimo kameros zonoje

7.

Oriniai jungtuvai

Šyna – srovėlaidžio išvadas

Srovėlaidžiai moduliams sujungti

Aprašo 2 priedo 1 lentelė 4 ir 5 eilutės

Atitinkamo mazgo KJ varžtais

8.

 

Lanko gesinimo kamera

 

1

Izoliacinio cilindro paviršius lanko gesinimo kameros zonoje

9.

Dujiniai jungtuvai

Darbiniai lanko gesinimo kontaktai

 

1

Darbiniai lanko gesinimo kontaktai

10.

Vakuuminiai jungtuvai

Darbiniai lanko gesinimo kontaktai

 

1

Darbiniai lanko gesinimo kontaktai

 

Pastaba. 1 Jungtuvų techninė būklė įvertinama, palyginus išmatuotą fazių bako paviršiaus įšilimo temperatūrą. Kontroliuojamose vietose neturi būti lokalinių įšilimo vietų.

 

VIII SKYRIUS

SKYRIKLIAI IR SKIRTUVAI

 

26.  Didžiausia skyriklių ir skirtuvų kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje.

27.  Didžiausia kontaktų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje.

28.  Didžiausia skyriklių ir skirtuvų skirtų sujungti su išoriniais laidininkais varinių, aliumininių ir jų junginių įvadų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 eilutė).

 

IX SKYRIUS

NARVELIŲ SROVĖLAIDŽIŲ DALIŲ KONTAKTINĖS JUNGTYS IR KONTAKTAI

 

29.  Narvelių srovėlaidžių dalių kontaktinės jungtys ir kontaktai kontroliuojama, kai tai įmanoma padaryti konstruktyviai. Didžiausia srovėlaidžių bei aparatų, kontaktų ir kontaktinių jungčių leidžiamoji įšilimo temperatūra nurodyta atitinkamuose šio priedo skyriuose.

30.     Termovizinės kontrolės metu turi būti nustatomi ekranuotų srovėlaidžių lokaliniai įšilimo židiniai, apvalkalo (ekrano) įšilimo temperatūra ir jų prisijungimo vietos prie transformatorių, generatorių bei metalinių konstrukcijų. Srovėlaidžių, kurie sumontuoti tokiame aukštyje, kuriame juos gali pasiekti žmogus, metalinių dalių aukščiausia temperatūra gali būti ne aukštesnė kaip +60 °C.

 

X SKYRIUS

MAGISTRALINĖS IR SKIRSTOMOSIOS ŠYNOS

 

31.     Didžiausia magistralinių ir skirstomųjų šynų kontaktinių varžtų jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutė).

32.     Suvirintų apdeginimo metodu kontaktų įšilimo techninė būklė atestuojama, vadovaujantis šio Aprašo 2 priedo 1 lentelės 4 ir 5 eilutėse.

33.     Šynų tilto izoliatorius kontroliuoti rekomenduojama termovizoriumi, esant padidėjusiai oro drėgmei. Per visą porcelianinio izoliatoriaus ilgį neturi būti lokalių įšilimo zonų.

 

XI SKYRIUS

SAUSIEJI REAKTORIAI SROVĖMS RIBOTI

 

34.     Aukščiausia kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė kaip +65 °C.

 

XII SKYRIUS

KONDENSATORIAI

 

35.  Aukščiausia galios kondensatorių, atskirtų ir sujungtų į bateriją, kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutė).

36.  Kontroliuojant nustatoma galios kondensatorių baterijų elementų korpuso paviršiaus įšilimo temperatūra. Išmatuotos vienodos galios kondensatorių įšilimo temperatūros vertės negali skirtis daugiau kaip 1,2 karto.

37.  Techninė galios kondensatorių baterijų techninė būklė įvertinama, vadovaujantis Aprašo priedo 26 ir 27 punktuose nuostatų termovizinės kontrolės rezultatais, kai sprendžiama dėl remonto apimties ir laiko.

38.  Atliekama nustatytų lokalinio įšilimo zonas ryšio ir daliklių kondensatorių elementuose izoliacijos techninės būklės kontrolė.

 

XIII SKYRIUS

VENTILINIAI IŠKROVIKLIAI IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVAI

 

39.  Iškroviklių su šuntuojančiaisiais rezistoriais elementų įšilimo techninė būklė kontroliuojama taip:

39.1.  šuntuojančiojo rezistoriaus pastatymo vietoje viršutiniai elementai turi būti įšilę visose fazėse visose vienodai;

39.2.  temperatūrų pasiskirstymas iškroviklio fazės elementuose turi būti beveik vienodas (0,5–5 °C intervalas, atsižvelgiant į elementų kiekį iškroviklyje), o kai iškroviklis sudarytas iš daugelio elementų, šuntuojančiojo rezistoriaus elementuose iš viršaus žemyn matuojama temperatūra gali tolygiai mažėti.

40.     Termovizinės kontrolės metu registruojama viršįtampių ribotuvo elemento gaubto temperatūra visame aukštyje ir perimetre, taip pat lokalinio įšilimo zonose. Viršįtampių ribotuvo elementų techninė būklė įvertinama, palyginus visų fazių išmatuotąsias temperatūras.

 

XIV SKYRIUS

ALYVINIAI ĮVADAI

 

41.     Tikrinama, ar nėra susijungusių kontūrų alyvinių hermetiškųjų įvadų GBMT-220/2000 serijos išsiplėtimo inde. Išsiplėtimo indo korpuso paviršiaus įšilimas neturi skirtis nuo kitų fazių įvadų temperatūros korpuso paviršaus.

42.        Alyva pripildytų įvadų kontaktinių jungčių zonose negali būti lokalinių įšilimo taškų. Tikrinama pilnų alyvos nehermetiškų įvadų viršutinės įvado karkaso dalies techninė būklė. Pilnuose alyvos įvaduose negali būti staigių temperatūros pakitimų arba lokalių įšilimo zonų, palyginti su kitų fazių įvadais. Pakilusi temperatūra gali būti alyvos kiekio sumažėjimo arba sudrėkimo viršutinėje karkaso dalyje priežastis.

43.     Aukščiausia varinių, aliumininių ir jų lydinių įvadų skirtų sujungti su išoriniais srovėlaidžiais, kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 eilutė).

 

XV SKYRIUS

SAUGIKLIAI

 

45. Aukščiausia saugiklių kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutė).

46.  Saugiklio lyduko vidurinėje dalyje neturi būti lokalinių įšilimo zonų.

 

XVI SKYRIUS

AUKŠTOJO DAŽNIO UŽTVĖRIKLIAI

 

47.  Aukščiausia aukštojo dažnio užtvėriklių kontaktinių sujungimų įšilimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip nurodytoji Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės).

 

XVII SKYRIUS

IKI 1000 V ĮTAMPOS APARATAI, ANTRINĖS GRANDINĖS IR INSTALIACIJA

 

48.  Termovizoriumi kontroliuojamos kontaktinės jungtys ir kontaktai galios grandinėse, spintos ir 0,4 kV įtampos rinklės su prijungtais komutavimo aparatais, srovės transformatoriai, kabeliai ir pan. Aukščiausia komutavimo aparatų kontaktų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (2 eilutėje), o kontaktinių jungčių – Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės).

49.  Aukščiausia 0,4 kV įtampos kabelių gyslų įšilimo temperatūra, išmatuota prijungimo prie komutavimo aparatų vietose (aparatai tvarkingi), atsižvelgiant į kabelio markę negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (11 eilutė).

 

XVIII SKYRIUS

GENERATORIŲ IR SINCHRONINIŲ KOMPENSATORIŲ ŽADINIMO SISTEMŲ ĮRENGINIAI

 

50.  Komutavimo aparatų, galios tiristorių, diodų, saugiklių ir kt. keitiklio elementų bei spintų aukščiausia kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės). Išmatuota galios tiristorių ir diodų įšilimo temperatūra negali skirtis daugiau kaip 30 %.

51.  Kontroliuojant termovizoriumi, turi būti atkreiptas dėmesys, ar tolygiai pasiskirstė temperatūra tiristorių ir diodų lygiagrečiose grandyse.

 

XIX SKYRIUS

ORO LINIJOS

 

52.  Išmatuota kontaktinių OL laidų varžtų jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutėje).

53.  Defekto koeficientas aliumininių OL laidų jungčių vietose negali būti didesnis už nurodytąjį 2 priedo 6 eilutėje.

54.  Porcelianinių izoliatorių temperatūros girliandoje negali skirtis daugiau kaip 0,3–0,4 °C, kai įtampa girliandoje pasiskirsto normaliai.

 

______________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo

3 priedas

 

 

IZOLIACINĖS ALYVOS BANDYMŲ NORMOS

 

1 lentelė. Bendrieji reikalavimai nenaudotoms izoliacinėms alyvoms pagal
LST EN 60296:2012

 

 

 

 

 

Eil.

 

Nr.

 

Savybės

 

Bandymo metodas

Ribos

 

 

Transformatorių izoliacinė alyva

 

Žematemperatūrinė komutacinių įrenginių alyva

 

1.

 

Funkcinės

 

 

 

 

 

 

 

- Klampa esant +40 °C

LST EN ISO 3104

Daugiausia 12 mm2/s

Daugiausia 3,5 mm2 /s

 

- Klampa esant –30 °C 1

LST EN ISO 3104

Daugiausia 1 800 mm2/s

 

- Klampa esant –40 °C 2

LST EN 61868

Daugiausia 400 mm2/s

 

- Stingimo taško temperatūra

LST ISO 3016

Daugiausia –40 °C

Daugiausia –60 °C

 

- Vandens kiekis

LST EN 60814

Daugiausia 30 mg/kg 3 / 40 mg/kg 4

 

 

- Pramušimo įtampa

LST EN 60156

Mažiausia 30 kV / 70 kV 5

 

 

- Tankis esant +20 °C

LST EN ISO 3675

Daugiausia 0,895 g/ml

 

 

- Dielektrinės sklaidos fafaktorius esant +90 °C

LST EN 60247

Daugiausia 0,005

 

 

- Dalelių kiekis

LST EN 60970

Bendrojo reikalavimo nėra 10

 

 

2.

 

Rafinavimas ir stabilumas

 

 

 

 

 

 

 

- Bendrasis vaizdas

Švari be nuosėdų ir suspenduotų dalelių

 

- Rūgštingumas

LST EN 62021–1

Daugiausia 0,01 mg KOH/g

 

- Tarpfazinė įtemptis

LST EN 14210

Bendrojo reikalavimo nėra 6

 

- Suminis sieros kiekis

LST EN ISO 14596

Bendrojo reikalavimo nėra

 

- Korozinė siera

DIN 51353

Korozijos nėra

 

- Potencialiai korozinė siera

LST EN 62535

Korozijos nėra

 

- DBDS

LST EN 62697-1

Neturi būti aptinkama (< 5 mg/kg)

 

 

 

- Inhibitoriai

 

(LST EN 60666)

 

LST EN 60666

 

(U) – alyva be inhibitorių: neaptinkami (< 0,01℅)

 

(T) – alyva su inhibitorių likučiais: daugiausia 0,08 % ;

 

(I) – alyva su inhibitoriais: nuo 0,08 % iki 0,40 %

 

- Metalo pasyvatoriaus priedai (LST EN 60666)

LST EN 60666

Neturi būti aptinkama (< 5 mg/kg), arba kaip sutarta su pirkėju

 

- Kiti priedai7

 

 

 

-furaldehido ir su juo susijusių junginių kiekis

LST EN 61198

Neturi būti aptinkama (< 5 mg/kg) atskirai kiekvienam junginiui

 

- Atsitiktinis dujų kaupimasis alyvoje

6.22 p. LST EN 60296:2012

 

Bendrojo reikalavimo nėra 8

 

3.

 

Eksploatacinės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- Oksidavimosi stabilumas

 

LST EN 61125 C metodas

 

Bandymo trukmė:

 

(U) – alyva be inhibitorių, 164 h;

 

(T) – alyva su inhibitorių likučiais, 332 h;

 

(I) – alyva su inhibitoriais, 500 h

 

Alyvoms su kitais antioksidanto priedais ir metalo pasyvatoriais , žr. 6.12

 

 

 

 

 

- Suminis rūgštingumas 9

 

1.9.4 p. LST EN 61125

 

Daugiausia 1,2 mg KOH/g

 

 

 

 

 

- Nuosėdos 9

 

1.9.1 p. LST EN 61125

 

Daugiausia  0,8 %

 

 

 

 

 

- Dielektrinės sklaidos faktorius esant 90 °C 9

 

1.9.6 p. LST EN 61125+LST EN 60247

 

Daugiausia 0,500 l1

 

 

 

 

 

- Dujų sugertis

 

IEC 60628, A metodas

 

Bendrojo reikalavimo nėra 8

 

 

 

 

 

- ECT

 

6.14 p. LST EN 60296:2012

 

Bendrojo reikalavimo nėra 8

 

 

 

4.

 

Poveikio personalo sveikatai, saugumo ir aplinkosaugos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- Pliūpsnio taško

 

temperatūra

 

LST EN ISO 2719

 

Mažiausia +135 °C

 

Mažiausia +100 °C

 

 

 

 

 

- Policiklinių aromatinių

 

junginių (PCA) kiekis

 

IP 346

 

Daugiausia 3 %

 

 

 

 

 

- Polichlorintų bifenilų

 

(PCB) kiekis

 

LST EN 61619

 

Neturi būti aptinkama

 

 

 

Pastabos:

1. 1 Tai standartinė transformatorinės izoliacinės alyvos žemiausioji pradinė įtampos įjungimo šaltyje temperatūra (6.1 p. LST EN 60296:2012), kuri gali būti keičiama atsižvelgiant į kiekvienos šalies klimato sąlygas. Stingimo taško temperatūra turi būti bent 10 K žemesnė nei žemiausioji pradinė įtampos įjungimo šaltyje temperatūra.

2. 2 Standartinė žematemperatūrinės komutacinių įrenginių alyvos žemiausioji pradinė įtampos įjungimo šaltyje temperatūra.

3. 3 Tiekiant urmu.

4. 4 Tiekiant statinėmis ir keičiamais didmeniniais konteineriais.

5. 5 Po apdorojimo laboratorijoje (LST EN 60156 6.4).

6. 6 Jei  taikoma kaip bendrasis reikalavimas, rekomenduojama mažiausia 40 mN/m riba.

7. 7 Tiekėjas deklaruos bendrą visų priedų rūšį ir antioksidanto priedų koncentracijas.

8. 8 Tiekėjas turi suderinti su pirkėju.

9. 9 Oksidavimosi stabilumo bandymų pabaigoje.

10. 10 Dalelių kiekis alyvoje pristatant ją statinėse gali būti suderintas tarp tiekėjo ir kliento pagristu statistiniu įvertinimu.

11. 11 Dielektrinės sklaidos faktoriaus didžiausia vertė 0,020 (arba dielektrinių nuostolių kampo tgd didžiausia vertė 2%) po 2 h oksidavimosi (žr. LST EN 61125 C metodas) gali būti taikoma aukštos įtampos (EHV) matavimo transformatoriams ir įvadams.

 

 

 

2 lentelė. Leidžiamosios mineralinių izoliacinių alyvų, pripildžius naują elektros įrenginį prieš įjungimą, kokybės rodiklių ribos pagal LST EN 60422:2013

 

Eil.

Nr.

Savybės

Aukščiausioji įrenginio įtampa, kV

<35

nuo 35 iki 110

>110

1.

Bendrasis vaizdas

Skaidri, be nuosėdų ir suspenduotų medžiagų

2.

Spalva (pagal ISO 2049 skalę)

daugiausia 2,0

daugiausia 2,0

daugiausia 2,0

3.

Pramušimo įtampa (kV)

>55

>60

>60

4.

Vandens kiekis (mg/kg)1

20 2

<10

<10

5.

Rūgštingumas (mg KOH/g)

daugiausia 0,03

daugiausia 0,03

daugiausia 0,03

6.

Dielektrinės sklaidos faktorius, esant 

+90 °C ir nuo40 Hz iki 60 Hz dažniui 3

daugiausia 0,015

daugiausia 0,015

daugiausia 0,010

7.

Savitoji varža, esant +90 °C (GΩm)

mažiausia 60

mažiausia 60

mažiausia 60

8.

Korozinė siera

Korozijos nėra

9.

DBDS kiekis (mg/kg)

< 5

10.

Tarpfazinė įtemptis (mN/m)

mažiausia 35

mažiausia 35

mažiausia 35

11.

Suminis PCB kiekis (mg/kg)

Neturi būti aptinkama (< 2 bendro kiekio)

12.

Dalelės

-

-

Žr. B.1 lentelę4

 

Pastabos:

1. 1 Vertės nėra tikslinamos pagal temperatūrą, kadangi nepraėjo pakankamai laiko pusiausvyrai tarp alyvos ir celiuliozinės izoliacijos pasiekti;

2. 2 Žemesnės kaip 35 kV klasės transformatoriuose didžiausias vandens kiekis turėtų būti tiekėjo ir naudotojo sutartas, atsižvelgiant į vietos sąlygas;

3. 3 Didesnis dielektrinės sklaidos faktorius gali rodyti per didelį užterštumą arba gaminant naudotų kietųjų medžiagų  išsisklaidymą alyvoje ir turėtų būti ištirtas;

44 Dalelių dydis ir kokybė turi būti nustatyti tam, kad būtų galima ateityje palyginti (>110 kV).

 

3 lentelė. Izoliacinės alyvos bandymai pagal LST EN 60422:2013

 

 

Eil. Nr.

 

Savybės

 

Grupė 1

 

Poskyris

 

Metodas

 

1.

 

Spalva ir bendrasis vaizdas

 

1

 

5.2

 

ISO 2049

 

2.

 

Pramušimo įtampa

 

1

 

5.3

 

LST EN 60156

 

3.

 

Vandens kiekis

 

1

 

5.4

 

LST EN 60814

 

4.

 

Rūgštingumas (neutralizavimo vertė)

 

1

 

5.5

 

LST EN 62021-1

 

5.

 

Dielektrinės sklaidos faktorius (DDF) ir varža

 

1

 

5.6

 

LST EN 60247

 

6.

 

Inhibitoriaus kiekis 2

 

1

 

5.7.3

 

LST EN 60666

 

7.

 

Nuosėdos ir šlamas

 

2

 

5.8

 

C priedas

 

8.

 

Tarpfazinė įtemptis (IFT) 3

 

2

 

5.9

 

LST EN 14210

 

9.

 

Dalelės (dalelių skaičiavimas) 3

 

2

 

5.10

 

LST EN 60970

 

10.

 

Oksidavimosi stabilumas 3

 

3

 

5.7

 

LST EN 61125

 

11.

 

Pliūpsnio taško temperatūra 4

 

3

 

5.11

 

LST EN ISO 2719

 

12.

 

Suderinamumas 4

 

3

 

5.12

 

LST EN 61125

 

13.

 

Stingimo taško temperatūra 4

 

3

 

5.13

 

LST EN ISO 3016

 

14.

 

Tankis 4

 

3

 

5.14

 

LST EN ISO 3675

 

15.

 

Klampa 4

 

3

 

5.15

 

LST EN ISO 3104

 

16.

 

Polichlorintieiji bifenilai (PCB)

 

3

 

5.16

 

LST EN 61619

 

17.

 

Korozinė siera 3

 

3

 

5.17

 

LST EN 62535

 

18.

 

Dibenzildisulfido (DBDS) kiekis

 

3

 

5.18

 

LST EN 62697-1

19.

Pasyvatoriaus kiekis 2

3

5.19

LST EN 60666, B priedas

 

Pastabos:

1.  1 1-oji grupė yra įprastiniai bandymai, 2-oji grupė – papildomieji bandymai, 3-ioji grupė – specialieji tiriamieji bandymai;

2. 2 Skirta alyvai su inhibitoriais ar pasyvatoriais,

3. 3 Reikalingi tik specialiomis aplinkybėmis, žr. atitinkamą poskyrį;

4. 4 Neesminis, bet gali būti naudojamas tipui identifikuoti.

 

4 lentelė. Izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų ribinės koncentracijos

 

Eil. Nr.

Įrenginys

Dujų koncentracija, ppm

H2

CH4

C2H2

C2H4

C2H6

CO

CO2

 

1.

110 – 330 kV transformatoriai

100

100

10

100

50

 

Pastabos:

1. 1 CO – skaitiklyje pateikta vertė transformatoriams su azotine arba plėveline alyvos apsauga, vardiklyje – transformatoriams su alsuokliais;

2. 2 CO2 – skaitiklyje pateikta vertė transformatoriams su alsuokliais, kai jų eksploatavimo trukmė mažesnė nei 10 metų, vardiklyje – didesnė nei 10 metų; skliaustuose pateikti tie patys duomenys transformatoriams su plėveline arba azotine alyvos apsauga.

 

5 lentelė. Pažaidos įvertinimas pagal izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų santykį

 

Eil. Nr.

Atvejis

Pažaidos charakteristika

C2H2

C2H4

CH4

H2

C2H4

C2H6

 

1.

 

DI

 

Daliniai išlydžiai (žr. 3 ir 4 pastabas)

 

Nesv.1

 

< 0,1

 

< 0,2

 

2.

 

MEI

 

Mažos energijos išlydžiai

 

> 1

 

0,1 – 0,5

 

> 1

 

3.

 

DEI

 

Didelės energijos išlydžiai

 

0,6 – 2,5

 

0,1 – 1

 

> 2

 

4.

 

Š1

 

1 šiluminė pažaida, t < 300 °C

 

Nesv.1

 

> 1, tačiau nesv.1

 

< 1

 

5.

 

Š2

 

2 šiluminė pažaida, 300 °C < t < 700 °C

 

< 0,1

 

> 1

 

1 - 4

 

6.

 

Š3

 

3 šiluminė pažaida, t > 700 °C

 

< 0,2 2

 

> 1

 

> 4

 

Pastabos:

1. Kai kuriose šalyse dažniau yra naudojamas C2H2 / C2H6 dujų santykis vietoje CH4 / H2. Taip pat kai kuriose šalyse naudojamos kiek kitokios santykių ribos.

2. Dujų santykių apskaičiavimo sąlygos yra nurodytos (žr. LST EN 60599:2016 6.1 c).

3. Matavimo transformatoriuose dalinių išlydžių dujų santykis CH4 / H2 < 0,2, o įvaduose ir pervadiniuose izoliatoriuose – CH4 / H2 < 0,07.

4. Dujų skaidymosi rezultatas tampa panašus į dalinių išlydžių atvejį yrant plonai alyvos plėvelei tarp perkaitusių šerdies lakštų +140 °C ir aukštesnėje temperatūroje (žr. LST EN 60599:2016 4.3).

5. 1 Nesv. – jokia vertė nesvarbu.

6. 2 Padidėjusi C2H2 kiekio vertė gali rodyti, kad „karšto taško“ temperatūra yra aukštesnė kaip +1000 °C.

 

6 lentelė. Vartojamos alyvos bandymų pritaikymas ir interpretavimas pagal LST EN 60422:2013. Izoliacinės alyvos techninės būklės įvertinimas pagal kontroliuojamus rodiklius

 

Eil.

Rodiklis

Įrenginio įtampa

Būklės vertinimas

Rekomenduojamieji

veiksmai1,2

Pastabos

Nr.

Gera

Patenkinama

Bloga

1.

Spalva ir bendrasis vaizdas

 

Visos

 

Skaidri ir be matomų teršalų

 

 

Tamsi ir/arba drumzlina

 

Kaip reikalaujama pagal bandymų normas

Tamsi spalva yra cheminės taršos arba senėjimo požymis. Drumstumas yra didelio vandens kiekio požymis

2.

Pramušimo

330 kV

> 60

50–60

< 50

Gera: tęsti įprastinį mėginių ėmimą

 

 

įtampa, kV

110 kV

> 50

40–50

< 40

Patenkinama : dažniau imti mėginius. Patikrinti kitus rodiklius, pvz., vandens ir mechaninių priemaišų kiekį, dielektrinių nuostolių kampo tgδ, savitąją varžą ir rūgštingumą.

Bloga: atnaujinti alyvą arba, jei ekonomiškiau, pakeisti ją, kai kiti bandymai rodo spartų alyvos senėjimą arba regeneruoti alyvą bendrai su paskesniais džiovinimo procesais.

AJ Alyvos pripildyti jungtuvai, vienų aukščiausioji tinklo įtampa viršija 72,5 kV , o kitų neviršija 72,5 kV

AJ ≥72,5

> 40

30 – 40

< 30

 

AJ 72,5

 

 

 

 

 

< 30

3.

Vandens

kiekis (g/t, esant transformato-riaus darbo temperatūrai

330 kV

< 5

5–10

> 10

Gera: tęsti normalų mėginių ėmimą

Į vandens kiekio vertes visada

 

110 kV

 

< 5

 

5–15

 

> 15

Patenkinama: dažniau imti mėginius. Patikrinti kitus rodiklius, pvz., pramušimo įtampą, mechaninių priemaišų kiekį, tgδ, savitąją varžą ir rūgštingumą.

Bloga: patikrinti vandens atsiradimo priežastį ir atnaujinti alyvą arba, jei ekonomiškiau, pakeisti ją, kai kiti bandymai rodo spartų alyvos senėjimą arba regeneruoti alyvą bendrai su  paskesniais džiovinimo procesais, nors ir atkreipus dėmesį į vandens kiekį, kuris bus užlaikomas kietojoje izoliacijoje.

bus atsižvelgiama kartu su pramušimo įtampos vertėmis. Drėgmės įtarimo atveju, rekomenduojamas mėginių ėmimas esant įvairioms įrenginio temperatūroms.

Pateiktos ribinės vertės reiškia 90℅ statistinių verčių ir galioja transformatoriaus darbo temperatūroms. Pusiausvyra tarp kietosios bei skystosios izoliacijos yra nepatikima esant žemiau +40oC ir korekcijos procedūros, aprašytos A priede, vykdymas smarkiai apkrautiems transformatoriams su alyvos temperatūra aukštesne kaip +70oC gali būti naudingas

4.

Rūgštingumas,

330 kV

< 0,10

0,10–0,15

> 0,15

Gera: tęsti įprastinį mėginių ėmimą

 

 

mg KOH/g

110 kV

< 0,10

0,10–0,20

> 0,20

Patenkinama: Dažniau imti mėginius, patikrinti, ar yra šlamo ir nuosėdų. Alyva su inhibitoriais pasiekusi patenkinamą vertę praranda oksidavimosi apsaugą.

Bloga: Pradedant 0,15 verte, gali būti sprendžiama, kuriuo momentu regeneruoti alyvą arba, jei ekonomiškiau, ją pakeisti , kai kiti bandymai parodo spartų alyvos senėjimą

 

 

 

 

5.

Dielektrinės

330 kV

< 0,10

0,10–0,20

> 0,20

Gera: tęsti įprastinį mėginių ėmimą

 

 

sklaidos faktorius, esant        +90 °C

110 kV

< 0,10

0,10–0,50

> 0,50

Patenkinama: dažniau imti mėginius. Patikrinti kitus rodiklius

Bloga: regeneruoti alyvą arba, jei ekonomiškiau, ją keisti, kai kiti bandymai rodo spartų alyvos senėjimą

 

6.

Savitoji varža,

Esant 20 ºC

Gera: tęsti įprastinį mėginių ėmimą

 

 

GΩm

330 kV

> 200

20–200

< 20

Patenkinama: dažniau imti mėginius.

 

 

 

110 kV

> 60

4–60

< 4

Patikrinti kitus rodiklius

 

 

 

Esant 90 ºC

Bloga: regeneruoti alyvą arba, jei ekonomiškiau, ją pakeisti, kai kiti

 

 

 

330 kV

> 10

1–10

< 1

bandymai rodo spartų alyvos

 

 

 

110 kV

> 3

0,2–3

< 0,2

senėjimą

 

7.

Inhibitoriaus kiekis

 

 

 

 

 

 

 

Visos

>60℅

pradinės vertės

nuo 40℅ iki 60℅ pradinės

vertės

<40℅

pradinės

vertės

Gera: Nereikia jokių veiksmų, jei kitos savybės nerodo.

Patenkinama: ( kur rūgštingumas <0,08 mg KOH/g ir tarpfazinė įtemptis >28 mN/m). Svarstyti remiantis vietine patirtimi papildymą inhibitoriumi iki pirminio bazinio lygio.

Bloga: Tęsti naudojimą ir tikrinti kaip alyvą be inhibitorių, regeneruoti arba ją pakeisti.

Skirta alyvoms su inhibitoriais.

Konsultuotis su alyvos tiekėju

8.

Nuosėdos ir šlamas

 

Visos

 

Nėra nuosėdų ar iškritusio šlamo. Galima nepaisyti mažesnių kaip 0,02% masės rezultatų

 

Atnaujinti alyvą, kai aptinkamos nuosėdos.

Regeneruoti alyvą, kai aptinkamas iškritęs šlamas. Jei ekonomiškiau arba kai kiti bandymai parodo, pakeisti alyvą.

Neįprastinis bandymas. Atlikti tik tada, kai rūgštingumo ir sklaidos faktoriaus vertės priartėja prie ribinių.

9.

Tarpfazinė įtemptis (alyvos ir vandens fazių riboje), mN/m

330 kV

 

> 28

 

22–28

 

< 22

Gera: Tęsti įprastinį mėginių ėmimą

Patenkinama: Dažniau imti mėginius.

Bloga: Patikrinti, ar yra nuosėdų ir šlamo.

Neįprastinis bandymas. Gali būti atliekamas pagal poreikį arba įmonės technikos vadovo nurodymu.

11.

Korozinė siera

 

330 kV

 

110 kV

Korozijos

nėra

 

 

 

 

 

 

 

 

Korozija

yra

 

 

 

 

 

 

 

Korozinei alyvai:

- vesti rizikos įvertinimą

- sumažinti alyvos korozingumą pridedant vario pasyvatoriaus (pvz. triazolo darinių) arba

-pašalinti korozingumo šaltinį, pakeičiant alyvą arba pašalinant korozinius junginius atitinkamu alyvos apdorojimu. 3

 

 

Korekcinių veiksmų būtinumas turi būti kruopščiai įvertintas remiantis rizikos įvertinimo studija (CIGRE Brošiūra Nr.378, 2009).

Pasyvatoriaus koncentracijos reguliarus stebėjimas yra būtinas pasyvavus alyvą.

Pašalinti korozingumo priežastį pagal rekomenduojamus veiksmus pasyvatoriaus koncentracijos nenutrūkstamo išeikvojimo atveju.

12.

Mechaninės priemaišos (dalelių skaičiaus ir dydžio įvertinimas)

 

330 kV

 

110 kV

Žr. B.1 lentelę (informacinę)

Jei pramušimo įtampa ir vandens kiekis dar neviršija arba viršija leistinąjį atitinkamiems įrenginiams, o dalelių skaičius yra didesnis už leistinąjį bet kuriai dydžių grupei, būtina filtruoti alyvą.

Dalelių vertės yra pagrįstos statistiniu įvertinimu (B.1 lentelė).

Žr.4

13.

Pliūpsnio temperatūra

 

Visos

Leidžiama 10 % sumažėjimas

Įrenginio apžiūra. Detalus tyrimas

Neįprastinis bandymas. Kai pajuntamas neįprastas kvapas, atsiranda vidinis defektas

 

Pastabos:

1. 1 Užtikrinti, kad būtų tinkamai atliktas mėginio ėmimas, mėginio ėmimo ventilis būtų tinkamai nuvalytas prieš ėmimą ir transportavimo bei laikymo laboratorijoje periodai būtų trumpi.

2. 2 Neturi būti imtasi veiksmų remiantis vienu rezultatu ir viena savybe. Visi rezultatai turi būti patvirtinti naudojant kartotinį mėginį, ypač, jei rezultatas atrodo neįprastas lyginant su anksčiau gautais rezultatais.

3. 3 Jei alyvos bandymas korozingumui nustatyti yra teigiamas ir yra DBDS, reikia vadovautis CIGRE Brošiūros Nr. 378, 2009 rekomendacijomis atitinkamiems sumažinimo veiksmams.

4. 4 Jei yra dalelių didėjimo tendencija, tuomet reikės nustatyti alyvoje ištirpusius metalus ir kitus elementus.

 

____________________________

 

 

 

 

Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo

4 priedas

 

 

JUNGTUVŲ, IŠKROVIKLIŲ IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVŲ, PAGAMINTŲ PAGAL GOST‘Ą, BANDYMO NORMOS

 

I SKYRIUS

JUNGTUVŲ, PAGAMINTŲ PAGAL GOST‘Ą, BANDYMO NORMOS

 

1 lentelė. Alyvinių ir elektromagnetinių jungtuvų kontaktinės sistemos srovėlaidžių dalių ominė varža

 

 

 

 

 

Eil.

Nr.

 

Jungtuvo tipas

 

Vardinė srovė, A

 

Didžiausia leistinoji kontaktų varža, mW,

 

1.

 

VPM–10

 

630

 

78

 

 

 

 

 

1000

 

72

 

2.

 

MG–10, MG–20

 

5000

 

3001

 

3.

 

MGG–10

 

3150

 

18; 2401

 

 

 

 

 

4000

 

14; 2401

 

 

 

 

 

5000

 

12; 2401

 

4.

 

VM–14, VM–16

 

200

 

350

 

 

 

 

 

600

 

150

 

 

 

 

 

1000, 1250

 

100

 

5.

 

VM–22, VM–23

 

600

 

150

 

 

 

 

 

1000, 1500

 

100

 

6.

 

VMG–133

 

1000

 

75

 

7.

 

VMG–10

 

630

 

75

 

 

 

 

 

1000

 

70

 

8.

 

VPMP–10

 

630

 

78

 

 

 

 

 

1000

 

72

 

9.

 

VMPE–10

 

630

 

50

 

 

 

 

 

1000

 

40

 

 

 

 

 

1600

 

30

 

10.

 

VMPP–10

 

630

 

55

 

 

 

 

 

1000

 

45

 

 

 

 

 

1600

 

32

 

11.

 

VMP–10, VMP–10P

 

600

 

55

 

 

 

 

 

1000

 

40

 

 

 

 

 

1500

 

30

 

12.

 

VMM–10

 

630

 

85

 

13.

 

VK–10, VKE–10

 

630

 

50/452

 

 

 

 

 

1000

 

45/402

 

 

 

 

 

1600

 

25

 

14.

 

VE–10, VES–6

 

1600

 

30

 

2000–2500

 

20

 

3200–3600

 

15

 

15.

 

S–35

 

630

 

310

 

 

 

 

 

3200

 

60

 

16.

 

MKP–35

 

1000

 

250

 

17.

 

VT–35, VTD–35

 

630

 

550

 

18.

 

MKP–110V

 

630

 

1300

 

 

 

 

 

1000

 

800

 

19.

 

U–110–2000–40

 

2000

 

320

 

 

 

U–110–2000–50

 

2000

 

365

 

Pastabos:

1. 1 Lanko gesinimo kontaktų varža.

2. 2 Skaitiklyje – 20 kA, vardiklyje – 31.5 kA vardines atjungimo sroves jungtuvų kontaktų varža.

 

2 lentelė. Alyvinių ir elektromagnetinių jungtuvų kontaktų judėjimo greičio ir laiko charakteristikos

 

 

 

Eil. Nr.

Jungtuvo tipas

Kontaktų judėjimo greitis, m/s

 

Savasis laikas, s, ne ilgesnis kaip

 

 

įjungiant / išjungiant

didžiausias

įjungimo

išjungimo

1.

VPM–10

2,3±0,3/2,4±0,3

2,6/3,9

0,3

0,12

2.

MG–10

2,2±0,2/1,8±0,3

– /2.4

0,75

0,135

3.

MG–20

2,0±0,3/1,8±0,3

– /2,3

0,8

0,155

4.

MGG–10–45UZ

2,3±0,3/2,5±0,2

2,6/3,9

0,4

0,12

5.

MGG–10–5000–63UZ

3,0±0,3/2,5±0,2

3,6/3,9

0,4

0,11

6.

VM–14, VM–16

1,65/1,22

1,8/1,24

0,24

0,12

7.

VM–22

1,6/1,5

0,24

0,15

8.

VM–23

1,8/1,75

0,28

0,15

9.

VMG–133

2,4¸3/1,75¸2

3,2/3,2

0,23

0,1

10.

VMG–10

2,0¸2,6/2,1¸2,7

2,6/3,9

0,3

0,12

11.

VPMP–10

2,4¸2,8/2,2±0,3

3,2/3,2

0,3

0,12

12.

VMPĖ–10–630 – 1600)

4,7+0,3/3,0+0,3

5,7/5,0

0,3

0,07

13.

VMPĖ–10–3150

4,0+0,4/3,1+0,3

5,7/4,5

0,3

0,09

14.

VMP–10

4,5±0,5/3,4±0,4

5,0/5,0

0,3

0,1

15.

VMP–10P

4,5±0,4/3,5±0,3

6,0/5,0

0,3

0,1

16.

VMM–10

– /2,3+0,2

0,2

0,1

17.

VMPP–10–20

4,2+0,4/2,5+0,2

0,2

0,1

18.

VMPP–10–31.5

4,5+0,4/2,8+0,2

0,2

0,1

19.

VK–10–20–630(1000)

3,5+0,3/2,5±0,2

0,2

0,05

20.

VK–10–20–1600

3,2±0,3/2,3±0,2

0,075

0,05

21.

VK–10–31.5–630 (1000)

4,2+0,4/2,5±0,2

0,075

0,05

22.

VK–10–31.5–1600

4,0+0,4/2,5±0,2

0,075

0,05

23.

VĖ–10–1250(1600)–20

5,2+0,5/3,5+0,4

0,075

0,06

24.

VĖ–10–2500(3600)–20

4,8+0,5/3,0+0,3

0,075

0,06

25.

VĖ–10–1250(1600)–31.5

6,5+0,6/3,5+0,4

 

0,075

0.06

26.

VĖ–10–2500 (3600)-31.5

5,8+0,6/3,0+0,3

0,075

0,06

27.

VĖ(S)–6

5,8+0,6/3,0+0,3

0,075

0,06

28.

VKĖ–10–20–630(1000)

4,0+0,4/2,5±0,2

0,3

0,07

29.

VKĖ–10–20–1600

3,8+0,4/2,3±0,2

0,3

0,07

30.

VKĖ–10–31.5–630(1000)

4,0+0,4/2,5±0,2

0,3

0,07

31.

VKĖ–10–31.5–1600

3,8+0,4/2,3±0,2

0,3

0,07

32.

S–35–630, p. ŠPĖ–12

2,7±0,3/1,0±0,2

3–0,3/1,6±0,2

0,34

0,05

33.

S–35–630, p. PP–67

2,7±0,3/1,0±0,2

3–0,3/1,6±0,2

0,4

0,12

34.

S–35–3200, p. ŠPĖ–38

2,3+0,2/1,5+0,2

3,2–0,3/2,4–0,2

0,64

0,055

35.

MKP–35

1,7+0,2/1,6+0,2

3,2–0,3/3,6–0,2

0,4

0,05

36.

VT–35

1,8±0,3/1,1±0,2

2,1±0,3/2,7±0,2

0,35

0,12

37.

VTD–35

2,2±0,3/1,1±0,2

2,5±0,2/3,1±0,3

0,35

0,12

38.

MKP–110

1,7+0,2/1,3+0,2

3,8–0,4/2,9–0,3

0,6

0,05

39.

U–110–2000–40

1,7+0,2/1,3+0,2

3,3–0,4/3,7–0,4

0,3(ŠPV); 0,7(ŠPE)

–/0,06*)

40.

U–110–2000–50

1,7+0,2/2,1+0,3

3,5–0,4/3,9–0,4

0,3(ŠPV); 0,7(ŠPE)

–/0,056*)

41.

VMT–110, VMT–220 (25kA)

2,7¸3,3/2,3¸2,9

0,13

0,035

42.

VMT–110, VMT–220 (40kA)

2,7¸3,3/2,3¸2,9

0,13

0,03

 

Pastabos:

1. Skaitiklyje nurodytas įjungimo, vardiklyje – išjungimo greitis.

2. Jeigu 10 kV įtampos tinkle trumpojo jungimo srovė mažesnė kaip 5 kA, jungtuvo kontaktų greičio galima nematuoti.

 

3 lentelė. Judančiųjų jungtuvų dalių eigos normos

 

Eil.

Nr.

Jungtuvo tipas

Judančiųjų dalių eiga, mm

Eiga kontaktuose (įspaudimas), mm

Didžiausias kontaktų susijungimo ir atsijungimo nesutapimas, mm,

 

1.

 

VMP–10

 

210 ± 5

 

45 ± 5

 

5

 

2.

 

MG–10

 

425 ± 15

 

90 ± 2

 

5

 

3.

 

MG–20

 

475 ¸ 500

 

90 ± 2

 

5

 

4.

 

MGG–10–3150 – 5000)–45

 

295 ± 5

 

90¸95 (18 ± 2)

 

4

 

5.

 

MGG–10–5000–63UZ

 

295 ± 5

 

90¸95 (18 ± 2)

 

4

 

6.

 

VM–16

 

133 ± 3

 

50 ± 5

 

5

 

7.

 

VM–22, VM–23

 

200 ± 5

 

40 ± 5

 

6

 

8.

 

VMG–133

 

250 ± 5

 

40 ± 5

 

5

 

9.

 

VMG–10

 

210 ± 5

 

45 ± 5

 

5

 

10.

 

VPMP–10

 

210 ± 5

 

45 ± 5

 

5

 

11.

 

VMPĖ–10–630(1000, 1600)

 

204 ± 3

 

55 ± 4

 

5

 

12.

 

VMPĖ–10–3150

 

235 ± 5

 

77 ± 6

 

7

 

13.

 

VMP–10, VMP–10P

 

240 ¸ 245

 

59 ± 4

 

5

 

14.

 

VMM–10

 

180

 

35 ± 3

 

5

 

15.

 

VMPP–10

 

207 ± 4

 

59 ± 4

 

5

 

16.

 

VK–10, VKĖ–10

 

158 ± 2

 

29 ¸ 32

 

3

 

17.

 

VĖ–10, VĖ(S)–6

 

 

26¸31 (7,5 ¸ 9)

 

– (1)

 

18.

 

S–35–630–10

 

228 ± 6

 

10 ± 1

 

1 / 41

 

19.

 

S–35–3200–50

 

280 ± 5

 

20 ± 1

 

1 / 41

 

20.

 

MKP–35

 

260 ¸ 275

 

15 ± 1

 

2

 

21.

 

VT–35, VTD–35

 

230 ± 10

 

8 ¸ 13

 

2 / 41

 

22.

 

MKP–110

 

465 ± 10

 

8 ± 1

 

2

 

23.

 

U–110–2000–40

 

465 ± 10

 

10 ± 1

 

2

 

24.

 

U–110–2000–50

 

485 ± 15

 

20 ± 1

 

2

 

25.

 

VMT–110

 

492 ± 3

 

57 ¸ 60

 

 

Pastabos:

1. Skliausteliuose nurodytos pagrindinių kontaktų normos.

2. 1 Prieš pasvirajį brūkšnį – nesutapimas tarp vienos fazės polių, už pasvirojo brūkšnio – nesutapimas tarp fazių polių.

 

4 lentelė. Judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, mažiausios leistinosios izoliacijos varžos

 

Eil.

Bandymų ir matavimų

Izoliacijos varža, MW, vardinei įrenginių įtampai, kV

 

Nr.

 

kategorija

 

6–10

 

35–110

 

330–400

 

1.

 

P

 

1000

 

3000

 

5000

 

2.

 

R

 

300

 

1000

 

3000

 

5 lentelė. Didžiausios leidžiamosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos varžos nuolatinei srovei vertės

 

Eil.

Nr.

Jungtuvo tipas

Didžiausia leidžiamoji kontūro poliaus varža, mW

 

1.

 

VVN-110-6, VVŠ-110

 

140

 

2.

 

VVN-330-15

 

460

 

3.

 

VV-330B

 

380

 

4.

 

VVU-35, VVB-110, VVBM-110B, VVBK-110B

 

80

 

5.

 

VVU-110B

 

300

 

6.

 

VVB-330B, VVD-330B, VVDM-330B

 

600

 

7.

 

VNV-330-40, VNV-330-63

 

150

 

8.

 

KAG-24

 

 

Pastabos:

1. Lanko gesinimo kameros vieno elemento ir skirtuvo bei vieno lanko gesinimo modulio didžiausia leidžiamoji varžos nuolatinei srovei vertė: VVN serijos jungtuvų – 20 mW, VVU, VVB, VVD, VVBK serijos – 80 mW, VNV serijos – 70 mW.

2. 330 kV įtampos VV serijos jungtuvų srovėlaidžio kontūro dalyse varžos nuolatinei srovei vertė gali būti ne didesnė kaip:

2.1. šynos, jungiančios gesinimo kamerą ir skirtuvą – 50 mW;

2.2. šynų, jungiančių abi skirtuvo puses – 80 mW;

2.3. šynų perėjimui nuo skirtuvo iki jungiamųjų šynų – 10 mW.

3. VNV serijos 330 kV įtampos jungtuvo kiekvienos lanko gesinimo įrenginio pertvaros varža nuolatinei srovei turi būti ne didesnė kaip 35 mW.

 

6 lentelė. Didžiausios leidžiamosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos šuntuojančių rezistorių varžos nuolatinei srovei

 

Eil.

Nr.

 

Jungtuvo tipas

 

Vieno elemento varža, W

 

1.

 

VVN-110-6

 

150 ±5

 

2.

 

VVŠ-110B

 

150 +4; 150 -2

 

3.

 

VVN-330-15

 

15000 ± 150

 

4.

 

VV-330B

 

14140 ± 140

 

5.

 

VVU-35

 

4,6 -0,25

 

6.

 

VVU-110B

 

5± 0,3 (žemutinis modulis)

 

100 ± 2 (aukštutinis modulis)

 

7.

 

VVB-110

 

100 ± 2

 

8.

 

VVBM-110B

 

50 ± 1

 

9.

 

VVBK-110B

 

47,5 +1 ; 47,5 -0,5

 

10.

 

VNV-330-63

 

75 +1; 75 -3

 

Pastaba. Šuntuojančiųjų rezistorių varža, kuri montuojama vienam jungtuvo poliui, gali skirtis viena nuo kitos ne daugiau už nurodytąją gamintojo techninėje dokumentacijoje.

 

7 lentelė. 110–330 kV įtampos orinių jungtuvų su oro pripildytais skirtuvais charakteristikų normos

 

Eil.

Nr.

Charakteristika

VVN-110-6, VVŠ-110

VVN-330-15

VV-330B, (20 kA)

VV-330B, (31,5 kA)

1.

Judančiųjų kameros kontaktų (toliau – K) įspaudimo gylis, mm

12 ± 3

12 ± 3

10 ± 4

10 ± 4

2.

Skirtuvo K įspaudimo gylis, mm

10 ± 2

10 ± 2

10 ± 2

10 ± 2

3.

Slėgis, kai skirtuvas tiksliai prisijungia, Mpa, ne aukštesnis kaip

 

1,4

 

1,4

 

1,3

 

1,3

4.

Slėgis, kai skirtuvo pirmasis K pradeda judėti prisijungti, Mpa, ne aukštesnis kaip

 

1

 

1

 

0,45–0,9

 

0,45–0,9

5.

Slėgio sumažėjimas rezervuare atjungiant, Mpa

0,28–0,29

0,28–0,29

ne didesnis kaip 0,3

0,25–0,3

6.

Oro kiekis jungtuvui ventiliuoti, l/h

ne mažiau kaip 1350

ne mažiau kaip 5400

1200–2400

1200–2400

7.

Įjungto jungtuvo oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip

 

120

 

300

 

300

 

300

8.

Išjungto jungtuvo oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip

 

430

 

860

 

300

 

300

9.

Savasis išsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmo K atjungimo), s

 

0,05

 

0,06

 

0,06

 

0,06

10.

Lanko gesinimo kameros poliaus K atsi-skyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,004

(0,005)

0,006

0,008

0,008

11.

Gesinimo kameros atjungtais K pauzė (nuo paskutinio K atsiskyrimo iki pirmo vibracinio jų susijungimo), s

 

0,10 – 0,16

 

0,10 – 0,16

 

0,14 – 0,18

 

0,2 – 0,27

12.

Gesinimo kameros K susijungimo nesutapimas (nuo pirmo vibracinio prisilietimo iki vibracijų pabaigos), s

Tikrinama naudojant AKJ2

ne ilgesnis kaip 0,12

ne ilgesnis kaip 0,1

 

13.

Skirtuvo K atsiskyrimo vėlinimasis (nuo paskutinio gesinimo K atsiskyrimo iki pirmojo skirtuvo K atsiskyrimo), s

0,03–0,05

0,03–0,05

0,025–0,05

0,045–0,07

14.

Skirtuvo K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,01

0,02

0,015

0,015

15.

Jungtuvo polių atjungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,01

0,01

0,01

0,01

16.

Išjungimo impulso3 trukmė, s

³0,04

³0,04

0,07–0,11

0,07–0,11

17.

Savasis įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmojo skirtuvo K vibracinio prisilietimo, s

ne ilgesnis

kaip

0,25 (0,2)

 

0,03

 

0,23

 

0,23

18.

Skirtuvo K sujungimo nesutapimas (nuo pirmojo vibracinio iki jų pabaigos), s, ne ilgesnis kaip

0,025

0,04

0,04

0,04

19.

Jungtuvo polių susijungimo nesutapimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

0,04

0,04

0,04

0,04

20.

Įjungiančiojo impulso3 trukmė, s

³0,07

³0,07

0,13–0,19

0,15–0,21

21.

AKJ pauzė (nuo kameros paskutinio K atsijungimo iki pirmojo skirtuvo K vib-racinio prisijungimo), s, ne ilgesnė kaip

0,3

0,3

0,3

0,2–0,3

 

Pastabos:

1. 1 Pauzė be kontakto gali būti trumpesnė kaip 0,1 s, kai skirtuvas vėluoja ne ilgiau kaip
0,35 s.

2. 2 Kameros kontaktų vibracijos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 0,05 s iki pirmojo skirtuvo kontaktų susijungimo išjungiant ir įjungiant.

3. 3 Impulsų trukmė turi būti vienoda, kai įjungiami ir išjungiami jungtuvo poliai.

4. Skliausteliuose (10, 17 eilutėse) nurodytos VVŠ-110 jungtuvų normos.

5. Normos, nurodytos 7, 9 ir 12 eilutėse, įvertina kameros kontaktų vibraciją.

 

8 lentelė. Orinių jungtuvų charakteristikų normos

 

Eil.Nr.

Charakteristika

VVBM-110

VVD-330Į

VVU-35

VVU-110

VVBK-110Į,

VVBK-330A,

1.

Mažiausias slėgis jungtuvui išjungti, ne žemesnis kaip, Mpa

1,4

1,4

1,4

1,4

2,8

2,8

2.

Slėgis, pagrindiniams K įjungti bei gesinimo kamerų rezervuarams suspaustu oru užpildyti, Mpa

0,4–0,6

0,4–0,6

0,4–0,6

0,4–0,6

1,05–1,35

1,05–1,35

3.

Slėgis, šuntuojančių grandžių K įjungti bei gesinimo kamerų rezervu-arams užpildyti suspausto oro, Mpa

1,0–1,3

1,0–1,3

1,0–1,3

4.

Slėgio sumažėjimas rezervuaruose išjungiant, Mpa

0,26–0,3

0,3–0,35

0,24–0,28

0,25–0,29

0,6–0,7

0,55–0,6

5.

Savasis išjungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmo K atsijungimo, s

 

0,05

 

0,05

 

£0,3

0,25–0,3

0,25–0,3

6.

Pagrindinių K atsiskyrimo laiko skirtumas, ne ilgesnis kaip, s:

poliaus

 

 

 

 

0,004

 

 

 

 

0,004

 

 

 

 

0,005 

 

trijų polių

0,004

0,01

0,005

0,008

0,01

0,01

7.

Šuntuojančių grandžių K paskutinio atsiskyrimo pagrindinių K atžvilgiu vėlavimasis, s

0,027–

–0,04

0,027–

–0,04

8.

Šuntuojančių grandžių K atsijungimo nesutapimas, ne ilgesnis kaip, s

0,003

0,003

0,004

9.

Išjungimo impulso trukmė, s

0,03

0,03

0,03

0,03

10.

Papildomo pūtimo trukmė, s

0,03

0,03

11.

Laikas nuo pagrindinių K atsiskyrimo iki papildomo pūtimo pradžios, ne ilgesnis kaip, s

0,02

0,02

12.

Savasis įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki K susijungimo), ne ilgesnis kaip, s

0,2

0,24–0,25

0,15

0,2

0,13

0,06–0,07

13.

Pagrindinių poliaus K susijungimo nesutapimas, ne ilgesnis kaip, s

0,01

0,002

0,01

0,01

14.

Paskutinio susijungiančių šuntinių grandžių K vėlavimas pagrindinių K susijungimo atžvilgiu, s

£0,1

£0,08

£0,12

15.

Viršutinės kameros K susijungimo vėlavimas apatinės kameros K susijungimo atžvilgiu, s

£0,01

 

9 lentelė. Judamųjų jungtuvų dalių eigos normos

 

Eil.

Nr.

Jungtuvo tipas

Judamųjų dalių eiga, mm

Eiga kontaktuose (įspaudimas), mm

Didžiausias kontaktų susijungimo ir atsijungimo nesutapimas, mm

 

1.

VMP-10

210 ± 5

45 ± 5

5

 

2.

MG-10

425 ± 15

90 ± 2

5

 

3.

MG-20

475–500

90 ± 2

5

 

4.

MGG-10-3150 (4000, 5000)-45

295 ± 5

90¸95 (18 ± 2)

4

 

5.

MGG-10-5000-63UZ

295 ± 5

90¸95 (18 ± 2)

4

 

6.

VM-14

4

 

7.

VM-16

133 ± 3

50 ± 5

5

 

8.

VM-22, VM-23

200 ± 5

40 ± 5

6

 

9.

VMG-133

250 ± 5

40 ± 5

5

 

10.

VMG-10

210 ± 5

45 ± 5

5

 

11.

VPMP-10

210 ± 5

45 ± 5

5

 

12.

VMPĖ-10-630(1000, 1600)

204 ± 3

55 ± 4

5

 

13.

VMPĖ-10-3150

235 ± 5

77 ± 6

7

 

14.

VMP-10, VMP-10P

240 ¸ 245

59 ± 4

5

 

15.

VMM-10

180

35 ± 3

5

 

16.

VMPP-10

207 ± 4

59 ± 4

5

 

17.

VK-10, VKĖ-10

158 ± 2

29 ¸ 32

3

 

18.

VĖ-10, VĖ(S)-6

26¸31 (7,5¸9)

– (1)

 

19.

S-35-630-10

228 ± 6

10 ± 1

1 / 41

 

20.

S-35-3200-50

280 ± 5

20 ± 1

1 / 41

 

21.

MKP-35

260 ¸ 275

15 ± 1

2

 

22.

VT-35, VTD-35

230 ± 10

8 ¸ 13

2 / 41

 

23.

MKP-110M (600)

MKP-110M pagaminti iki 1975m.

 

510+5; 510-10

 

8+2; 8-1

 

3

 

24.

MKP-110M pagaminti

po 1975 m. (nuo Nr. 2245)

 

500+0; 500-20

 

8 ± 1

 

3

 

25.

MKP-110M pagaminti nuo 1975m.

MKP-110B

 

465 ± 10

 

8 ± 1

 

3

26.

U-110-8

500 ± 10

8 ± 1

4

27.

U-110-2000-40

pagaminti iki 1979 m

 

500+0; 500-20

 

10 ± 1

 

4

28.

U-110-2000-40

pagaminti po 1979 m

 

5 ± 10

 

10 ± 1

 

4

29.

U-110-2000-50

485 ± 15

20 ± 1

4

30.

MG-110

182 ± 3

1515+1; 1515-2

31.

VMT-110B-25/1250

VMT-110B-40/2000

 

490 ± 10

 

60 ± 3

 

 

Pastabos:

1. Skliausteliuose nurodytos pagrindinių kontaktų normos.

2. Prieš pasvirajį brūkšnį – nesutapimas tarp vienos fazės polių, už pasvirojo brūkšnio – nesutapimas tarp fazių polių.

3. 1 Atskiro poliaus jungimo mechanizmo traukės eiga.

 

10 lentelė. Jungtuvo KAG–24 charakteristikų normos

 

Eil.

Nr.

Charakteristika

Norma

 

1.

 

Kameros elementus šuntuojančių rezistorių nuolatinei srovei varža, W

 

140±0,1

 

2.

 

Slėgio sumažėjimas išjungiant jungtuvą, Mpa

 

0,25¸0,35

 

3.

 

Mažiausias slėgis įjungiant ir išjungiant jungtuvą, ne daugiau kaip, Mpa

 

1,8

 

4.

 

Komandinio impulso trukmė įjungiant, ne ilgesnė kaip, s

 

0,16

 

5.

 

Savasis įjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

 

0,24

 

6.

 

Laiko trukmė nuo įjungimo komandos iki skirtuvo kontaktų prisilietimo, s

 

0,16¸0,18

 

7.

 

Impulso trukmė išjungimui, ne ilgesnis kaip, s

 

0,20

 

8.

 

Savasis išjungimo laikas, ne ilgesnis kaip, s

 

0,15

 

9.

 

Laiko trukmė, nuo komandos išjungimui iki pagrindinių kontaktų atsijungimo, s

 

0,0085

 

10.

 

Greitesnis pagrindinių negu pagalbinių kontaktų išsijungimas, ne trumpiau kaip, s

 

0,15

 

11.

 

Laiko trukmė, nuo išjungimo komandos iki pagrindinių lanko gesinimo kontaktų atsijungimo, s

 

0,09¸0,12

 

12.

 

Pagrindinių lanko gesinimo kontaktų tarp polių išsijungimo nesutapimas, ne ilgesnis kaip, s

 

0,01

 

13.

 

Greitesnis pagrindinių negu pagalbinių lanko gesinimo kontaktų atsijungimas, s

 

0,02¸0,03

 

14.

 

Laiko trukmė tarp pagalbinių lanko gesinimo iki skirtuvo kontaktų atsijungimo, ne ilgesnis kaip, s

 

0,02

 

15.

 

Trijų polių jungimo nesutapimas, ne ilgesnis kaip, s:

 

įjungiant

 

 

 

0,02

 

 

 

išjungiant

 

0,01

 

11 lentelė. Skyriklio KAG–24 charakteristikų normos

 

Eil.

Nr.

Charakteristika

Norma

 

1.

 

Savasis įjungimo laikas, ne ilgesnis kaip, s

 

0,25

 

2.

 

Savasis išjungimo laikas, ne ilgesnis kaip, s

 

0,25

 

3.

 

Komandinio impulso trukmė įjungiant, ne ilgesnė kaip, s

 

0,16

 

4.

 

Išjungimo impulso trukmė, ne ilgesnė kaip, s

 

0,20

 

12 lentelė. Jungtuvo ir skyriklio KAG–24 komutavimo bandymų sąlygos ir skaičius derinant

 

Eil.

Nr.

Operacija

Slėgis komutuojant

Operacijų skaičius

1.

Įjungimas

Didžiausias darbinis

5

2.

Išjungimas

Didžiausias darbinis

5

3.

Įjungimas

Didžiausias darbinis

5

4.

Išjungimas

Didžiausias darbinis

5

5.

Įjungimas

Vardinis

5

6.

Išjungimas

Vardinis

5

 

Pastaba. Elektromagnetų įvaduose turi būti vardinė įtampa.

 

II SKYRIUS

IŠKROVIKLIŲ IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVŲ, PAGAMINTŲ PAGAL GOST‘Ą, BANDYMO NORMOS

 

13 lentelė. Iškroviklių varžų vertės

 

 

 

 

Eil. Nr.

 

 

Iškroviklio arba elemento tipas

 

Varža, MW

Leidžiamieji pokyčiai eksploatuojant, lyginant su gamintojo arba pirminio matavimo vertėmis

 

Ne mažesnė kaip

 

Ne didesnė kaip

1.

RVS 1-15

Grupė

 

1

 

160

 

215

±30%

 

 

 

 

2

 

216

 

285

 

 

 

 

 

3

 

286

 

385

 

 

 

 

 

4

 

386

 

515

 

 

 

 

 

5

 

516

 

675

 

 

 

 

 

6

 

676

 

885

 

2.

RVS-20

Grupė

 

1

 

240

 

315

 

 

 

 

 

2

 

316

 

415

 

 

 

 

 

3

 

416

 

555

 

 

 

 

 

4

 

556

 

785

 

 

 

 

 

5

 

786

 

965

 

 

 

 

 

6

 

966

 

1265

 

3.

RVS-33

Grupė

 

1

 

480

 

615

 

 

 

 

 

 

2

 

616

 

810

 

 

 

 

 

 

3

 

811

 

1100

 

 

 

 

 

 

4

 

1100

 

1450

 

 

 

 

 

 

5

 

1450

 

1850

 

 

 

 

 

 

6

 

1850

 

2450

 

4.

RVM-6

100

250

 

5.

RVM-10

170

450

±30%

6.

RVM-15

600

2000

 

7.

RVM-20

1000

10000

 

8.

RVRD-6

210

940

2 ir 3 stulpelių verčių ribose

9.

RVRD-10

770

5000

 

10.

Iškroviklio RVMG elementas:

 

 

±60%

 

-     110M

400

2500

 

 

-     330M

400

2500

 

11.

Pagrindinis iškroviklio elementas RVMK-330

 

150

 

500

 

±30%

12.

Ventilinis iškroviklio elementas RVMK-330

 

0,010

 

0,035

 

13.

Kibirkštinis iškroviklio elementas RVMK-330

 

600

 

1000

 

±30%

 

Pastaba. 1 RVS tipo iškroviklio elemento išmatuotos varžos dydis įvertinamas pagal atitinkamos grupės elemento varžos norminį dydį. Grupės numeris yra pažymėtas ant iškroviklio elemento viršutinio flanšo disko. RVS tipo iškrovikliai turi būti surenkami iš vienos grupės elementų.

 

14 lentelė. Iškroviklių leidžiamosios nuotėkio srovės išlygintajai įtampai

 

Eil. Nr.

Iškroviklio arba elemento tipas

Bandomoji išlygintoji

įtampa, kV

Nuotėkio srovė, esant iškroviklio temperatūrai +20 °C1, mA

Ne mažesnė kaip

Ne didesnė kaip

 

1.

 

RVS-15

 

16

 

450

 

620

 

2.

 

RVS-152

 

16

 

200

 

340

 

3.

 

RVS-20

 

20

 

450

 

620

 

4.

 

RVS-202

 

20

 

200

 

340

 

5.

 

RVS-33

 

32

 

450

 

620

 

6.

 

RVS-35

 

32

 

450

 

620

 

7.

 

RVS-352

 

32

 

200

 

340

 

8.

 

RVM-6

 

6

 

120

 

220

 

9.

 

RVM-10

 

10

 

200

 

280

 

10.

 

RVM-15

 

18

 

500

 

700

 

11.

 

RVM-20

 

28

 

500

 

700

 

12.

 

RVE-25M

 

28

 

400

 

650

 

13.

 

RVME-25

 

32

 

450

 

600

 

14.

 

RVRD-6

 

6

 

30

 

85

 

15.

 

RVRD-10

 

10

 

30

 

85

 

16.

 

Iškroviklio elementas

 

RVMG-110M, 330M

 

30

 

1000

 

1350

 

17.

 

Pagrindinis iškroviklio elementas RVMK-330

 

18

 

1000

 

1350

 

18.

 

Kibirkštinis iškroviklio elementas RVMK-330

 

28

 

900

 

1300

 

Pastabos:

11 nuotėkio srovės perskaičiavimui +20 °C temperatūrai kiekvienam +10 °C skirtumui turi būti taikoma 3 % pataisa (kai temperatūra aukštesnė kaip +20 °C pataisa neigiama).

2. 2 Iškrovikliai, skirti tinklams su izoliuota neutrale ir talpos srovės kompensavimui, pagaminti po 1975 m.

 

15 lentelė. Viršįtampių ribotuvų nuotėkio srovės, esant 50 Hz dažnio įtampai

 

Eil.Nr.

Viršįtampių ribotuvo tipas

Aukščiausia darbo įtampa esant 50 Hz dažniui, kV

Nuotėkio srovė, esant +20 °C temperatūrai, mA

Vertė, kuriai esant reikia nutarti ar būtina keisti ribotuvą

Vertė, kuriai esant reikia atjungti ribotuvą

1.

OPN-110U1

73

1,0

1,2

2.

OPN-1-110ChL4

73

2,0

2,5

3.

OPN-110PN

73

0,9

1,2

4.

OPN-330

210

2,4

3,0

5.

OPN-330PN

210

2,2

3,0

 

16 lentelė. Iškroviklių ir jų elementų 50 Hz dažnio pramušimo įtampos

 

Eil.

Nr.

Iškroviklio arba elemento tipas

50 Hz dažnio pramušimo įtampos vertė, kV

Ne mažesnė kaip

Ne didesnė kaip

1.

RVP, RVO-6

16

19

2.

RVP, RVO-10

26

30,5

3.

RVS-15

35

51

4.

RVS-20

42

64

5.

RVS-33

66

84

6.

RVS-35

71

103

7.

RVM-6

14

19

8.

RVM-10

24

32

9.

RVM-15

33

45

10.

RVM-20

45

59

11.

RVRD-3

7,5

9

12.

RVRD-6

15

18

13.

RVRD-10

25

30

14.

Iškroviklių elementas RVMG-110M, 330M

60,5

72,5

15.

Pagrindinis iškroviklių elementas RVMK-330

44,5

50

16.

Kibirkštinis iškroviklių elementas RVMK-330

76

81

 

_______________________________