Projektas Nr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIO DIALOGO SKATINIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                              d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato socialinio dialogo principus, skatinimo priemones, socialinio dialogo skatinimą koordinuojančius subjektus ir jų funkcijas bei profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, veikiančių nacionaliniu, teritoriniu ir šakos lygmeniu, atstovavimo kriterijus.

2. Šio įstatymo tikslas - sudaryti prielaidas nacionalinio (tarpšakinio), šakos, teritorinio lygmens socialinio dialogo plėtrai, skatinant kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.

3. Šis įstatymas taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visose Lietuvos Respublikos ekonominės veiklos šakose.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Socialinis dialogas – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų diskusijos, konsultacijos, derybos ir bendri veiksmai. Socialinis dialogas gali būti trišalis kartu su valstybės ir savivaldybės atstovais - ir dvišalis – tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 161-164 straipsniuose reguliuojama socialinė partnerystė ir šiame įstatyme nurodytas socialinis dialogas suprantami kaip sinonimai.

2. Socialinio dialogo skatinimas – socialinio dialogo plėtra šiame įstatyme nustatytomis skatinimo priemonėmis.

3. Socialinio dialogo skatinimo priemonės – stebėsenos, poveikio vertinimo, konsultavimo ir kitos šiame įstatyme nustatytos priemonės, siekiant remti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimą.

4. Socialinį dialogą koordinuojantys subjektai – šiame įstatyme nurodytos atsakingos valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Trišalė taryba ir šio įstatymo remiantis sudaroma nenuolat veikianti Kolektyvinių derybų plėtros komisija.

5. Profesinės sąjungos – kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnyje.

6. Darbdavių organizacijos – kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso182 straipsnyje.

7. Socialiniai partneriai – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos.

8. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimo kriterijai – šiame įstatyme įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkančios profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos turi teisę dalyvauti atitinkamo lygmens kolektyvinėse derybose.

3 straipsnis. Socialinio dialogo principai

1. Šiame įstatyme įtvirtintas socialinio dialogo skatinimas paremtas šiais socialinio dialogo principais:

1) laisvų kolektyvinių derybų užtikrinimo;

2) savanoriškumo ir savarankiškumo prisiimant įsipareigojimus;

3) galiojančios teisinės sistemos nepažeidžiamumo;

4) objektyvios informacijos suteikimo;

5) realaus įsipareigojimų vykdymo;

6) tarpusavio kontrolės ir atsakomybės;

8) šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais principais turi vadovautis tiek trišaliame, tiek dvišaliame socialiniame dialoge dalyvaujantys socialiniai partneriai.

II SKYRIUS

SOCIALINIO DIALOGO SKATINIMO PRIEMONĖS

4 straipsnis. Valstybės parama socialiniam dialogui

1. Atsižvelgdama į tarptautinius, Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, valstybė remia socialinį dialogą ir imasi šiuose teisės aktuose nustatytų priemonių jam skatinti, nepažeisdama darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų savarankiškumo.

2. Valstybės parama socialiniams partneriams teikiama pagal valstybės institucijų ir įstaigų bei savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose nurodytas priemones.

3. Rengiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir įgyvendinant jų reikalavimus bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas nacionalinio, teritorinio ir šakos lygmens socialiniams partneriams.

5 straipsnis. Valstybės paramos socialiniams partneriams formos

Kolektyvinių santykių subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos:

1)   gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių, rinkliavų lengvatos;

2)   skatinamieji balai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir paramos projektuose;

3)   finansinės paramos priemonės;

4)   administracinių paslaugų, konsultacijų teikimas, mokymų organizavimas;

5)   papildomos garantijos darbuotojų ir darbdavių atstovams.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų parama socialiniam dialogui

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo kolektyvinėmis sutartimis nustatomo darbo apmokėjimo, darbo sąlygų ir socialiniam dialogui skatinti skirtų priemonių stebėseną. Ne rečiau kaip kartą per metus parengta kolektyvinių sutarčių stebėsenos ataskaita pristatoma Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdyje.

2. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija vykdo darbo užmokesčio ir darbo našumo stebėseną visos ekonomikos bei atskirų ekonominės veiklos šakų lygiu. Ne rečiau kaip kartą per metus parengta einamųjų metų darbo užmokesčio ir darbo našumo raidos bei kitų metų prognozių ataskaita pristatoma Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdyje.

3. Kiekvienas Lietuvos Respublikos ministras ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 1 d. atitinkamam Lietuvos Respublikos Seimo komitetui pateikia ataskaitą apie jo valdymo srityje esančios ministerijos ir jo valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų institucijų, įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio dinamiką pagal profesijas, profesijų grupes. Ataskaitos struktūra, rodiklių metodika nustatoma Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Informacija apie savivaldybėse dirbančius asmenis pateikiama suderinus ją su Lietuvos savivaldybių asociacija.

4. Prireikus profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama nustatyti darbdavį ar darbdavių organizaciją, kuri turėtų būti kolektyvinių derybų šalis atitinkamo lygmens kolektyvinėse derybose.

5. Socialinių partnerių pageidavimu valstybės ir savivaldybių norminių teisės aktų projektai, potvarkiai ir kiti sprendimai turi būti vertinami dėl įtakos galiojančioms kolektyvinėms sutartims, išdėstant argumentus, kodėl jie gali paveikti galiojančias kolektyvines sutartis. Pageidavimas subjektui, rengiančiam norminio teisės akto projektą, pateikiamas raštu.

7 straipsnis. Konsultacijos vedant nacionalinio, teritorinio ir šakos lygmens kolektyvines derybas

1. Siekiant skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, šio įstatymo 9 straipsnyje nurodyta tvarka konsultacijas socialiniams partneriams, vedantiems nacionalinio, teritorinio ir šakos lygmens kolektyvines derybas, teikia Kolektyvinių derybų plėtros komisija.

8 straipsnis. Nacionalinės kolektyvinės sutarties rengimas ir atnaujinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsnio reguliavimą, turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija ne vėliau kaip per dvi savaites nuo derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pradžios pateikia derybų pusėms svarbiausių makroekonominių prognozių ateinantiems metams rodiklius, minimalios algos dydžio prognozę, planuojamų reformų kaštus, taip pat esminius įstatymais nustatytų ir numatytų biudžeto asignavimų pokyčių rodiklius kitais metais.

III SKYRIUS

KOLEKTYVINIŲ DERYBŲ PLĖTROS KOMISIJA

9 straipsnis. Kolektyvinių derybų plėtros komisija

1. Kolektyvinių derybų plėtros komisija – nenuolat veikianti patariamoji institucija, teikianti konsultacijas nacionalinio, teritorinio ir šakos lygmens kolektyvinėse derybose.

2. Kolektyvinių derybų plėtros komisija socialiniams partneriams teikia:

1) konsultacijas, kad padėtų jiems tinkamai ir veiksmingai vesti kolektyvines derybas, atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus socialinio dialogo principus;

2) ekspertų nuomones dėl teisės aktų, susijusių su darbo, ekonominiais ar socialiniais klausimais taikymo;

3) konsultacijas kitais su socialiniu dialogu susijusiais klausimais, kurie socialiniams partneriams yra aktualūs jų vedamose kolektyvinėse derybose.

3. Kolektyvinių derybų plėtros komisija sudaroma prie Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nacionalinio, teritorinio, šakos lygmens profesinių sąjungų arba darbdavių organizacijos rašytiniu prašymu.

4. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba sprendimą dėl Kolektyvinių derybų plėtros komisijos sudarymo bendru sutarimu priima artimiausiame savo posėdyje. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba gali atmesti prašymą sudaryti Kolektyvinių derybų plėtros komisiją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyto tikslo.

5. Lietuvos Respublikos Trišalei tarybai nusprendus tenkinti prašymą dėl Kolektyvinių derybų plėtros komisijos sudarymo, iš Kolektyvinių derybų plėtros komisijos kandidatų sąrašo paskiriami trys nariai: po vieną narį skiria Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje atstovaujamų profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. Paskyrus Kolektyvinių derybų plėtros komisijos narius, pateiktas prašymas perduodamas Kolektyvinių derybų plėtros komisijai.

6. Kolektyvinių derybų plėtros komisijos kandidatų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Į Kolektyvinių derybų plėtros komisijos kandidatų sąrašą ketverių metų kadencijai su teise pratęsti kadenciją dar ketveriems metams gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki fiziniai asmenys, turintys specialiųjų žinių, reikalingų patariant dėl kolektyvinių derybų.

7. Kolektyvinių derybų plėtros komisijos nariai, kuriuos iš Kolektyvinių derybų plėtros komisijos kandidatų sąrašo pasirenka Lietuvos Respublikos Trišalė taryba, savo darbo komisijoje laikotarpiu atleidžiami nuo pareigų. Kolektyvinių derybų plėtros komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Kolektyvinių derybų plėtros komisijos narių kelionės išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

8. Kolektyvinių derybų plėtros komisijos nariai privalo saugoti savo veikloje sužinotą konfidencialią informaciją.

9.  Kolektyvinių derybų plėtros komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti Kolektyvinių derybų plėtros komisijos nuostatai.

IV SKYRIUS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ IR DARBDAVIŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAVIMO KRITERIJAI, JŲ NUSTATYMAS

10 straipsnis. Profesinių sąjungų organizacijų atstovavimo kriterijai, jų nustatymas nacionaliniu teritoriniu ir šakos lygmeniu

1. Atstovaujančia profesinių sąjungų organizacija nacionaliniu lygmeniu pripažįstama profesinė sąjunga, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

1) įregistruota kaip profesinių sąjungų susivienijimas ir veikianti ne mažiau kaip penkerius metus;

2) nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

3) turi padalinius ne mažiau kaip dešimtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių arba jungia ne mažiau kaip penkis skirtingus ekonominės veiklos sektorių susivienijimus;

4) jungia ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;

5) yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.

2. Atstovaujančia profesinių sąjungų organizacija šakos lygmeniu pripažįstama profesinė sąjunga, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

1) įsteigta kaip ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų susivienijimas;

2) yra nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

3) turi padalinius arba jungia narius daugiau nei vienoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje;

4) ją sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu;

5) jungia ne mažiau kaip penkis procentus atstovaujamos ekonominės veiklos šakos darbuotojų arba veikia ne mažiau kaip penkiuose procentuose atstovaujamos ekonominės veiklos šakos darbdaviuose;

6) yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.

3. Atstovaujančia profesinių sąjungų organizacija teritoriniu lygmeniu pripažįstama profesinė sąjunga, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

1) tiesiogiai ar per savo padalinius veikianti konkrečioje teritorijoje (apskrityje, savivaldybėje ar kt.);

2) yra nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

3) ją sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu;

4) jungia ne mažiau kaip penkis procentus atstovaujamos teritorijos ar atstovaujamos ekonominės veiklos šakos darbuotojų konkrečioje teritorijoje.

4. Profesinių sąjungų organizacijų atitiktį šiame straipsnyje nurodytiems kriterijams patikrina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

11 straipsnis. Darbdavių organizacijų atstovavimo kriterijai ir jų nustatymas nacionaliniu, teritoriniu ir šakos lygmeniu

1. Atstovaujančia darbdavių organizacija nacionaliniu lygmeniu pripažįstama darbdavių organizacija, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

1) yra nacionaliniu lygmeniu veikianti darbdavių organizacija;

2) yra nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

3) turi padalinius ne mažiau kaip dešimtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių arba jungia ne mažiau kaip penkis skirtingus ekonominės veiklos sektorius;

4) jungia ne mažiau kaip dešimt procentų asocijuotų visų Lietuvos darbdavių.

2. Atstovaujančia darbdavių organizacija šakos lygmeniu pripažįstama darbdavių organizacija, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

1) yra šakos lygmeniu veikianti darbdavių organizacija;

2) yra nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

3) yra nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos narė;

4) atstovauja darbdaviams, kurie įdarbina ne mažiau kaip dešimt procentų atitinkamos ekonominės veiklos šakos darbuotojų.

3. Atstovaujančia darbdavių organizacija teritoriniu lygmeniu pripažįstama darbdavių organizacija, atitinkanti visus šiuos kriterijus:

1) yra teritoriniu lygmeniu veikianti darbdavių organizacija;

2) yra nepriklausoma ir turi savarankišką organizacinę struktūrą;

3) yra nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos narė;

4) atstovauja darbdaviams, kurie įdarbina ne mažiau kaip dešimt procentų atitinkamos teritorijos darbuotojų.

4. Darbdavių organizacijų atitiktį šiame straipsnyje nurodytiems kriterijams patikrina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo nariai:  

Tomas Tomilinas

Vytautas Bakas

Aušrinė Papirtienė

Gediminas Vasiliauskas