Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS KAITOS GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO
2021–2024 METŲ PRIORITETŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. d. Nr.
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“, kuriose kultūra įvardyta kaip valstybės pamatas ir pabrėžiama būtinybė suteikti kultūrai prioritetinės valstybės remiamos srities statusą, įgyvendinamos nepakankamai, nes įvykdytas tik vienas Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse numatytas siekis – sukurta ir veikia Lietuvos kultūros taryba;
konstatuodamas, kad nebuvo parengtas ir patvirtintas Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planas;
atsižvelgdamas į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatytus kultūros politikos atnaujinimo siekius, nutaria:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2021 m. d. nutarimu Nr.
LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS KAITOS GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO
2021–2024 METŲ PRIORITETŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo tikslas – numatyti pagrindinius siekius, kaip turi būti plėtojama Lietuvos kultūra ir keičiami Lietuvos kultūros politikos mechanizmai bei atnaujinamos ir (ar) kuriamos jos įgyvendinimo priemonės.
2. Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetai yra šie:
II SKYRIUS
VALSTYBĖS ĮSIPAREIGOJIMŲ KULTŪROS SRITYJE IŠGRYNINIMAS IR ĮTEISINIMAS
3. Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse įvardytas siekis atnaujinti Lietuvos kultūros politikos modelį ir numatyti valstybės įsipareigojimus kultūros srityje, tačiau esminės pažangos šioje srityje iki šiol nepasiekta – kultūra išlieka nepakankamai valstybės remiama sritimi, jos infrastruktūros atnaujinimas nesulaukia visaverčio dėmesio, o kultūros finansavimo modelis, taikant institucijų ir organizacijų vykdomos veiklos ir įgyvendinamų projektų dalinį rėmimą, nėra tvarus ir kokybiškas, todėl yra būtina iš esmės atnaujinti ir suderinti kultūros politikos priemonių sistemą.
4. Valstybės įsipareigojimų kultūros srityje sistema pirmiausia turėtų būti visapusiškai apibrėžta rengiamame Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme ir kituose strateginiuose kultūros politikos plėtojimo teisės aktuose, kuriais būtų suformuotas Lietuvos kultūros politikos modelis, kaip mūsų valstybės kultūros politikos visuma, ir nustatyti valstybės įsipareigojimai kultūros srityje.
5. Šiuo metu galiojantys atskirų kultūros sričių ir institucijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas ir kiti įstatymai) neapima kultūros politikos visumos. Iš esmės nėra visa apimančio teisės akto, kuriuo būtų įtvirtintas kultūros politikos modelis ir įvardytos jo teisinės, infrastruktūros, ekonominės priemonės, nustatančios ir įteisinančios valstybės įsipareigojimų kultūros srityje visumą.
6. Kultūros politikos pagrindų įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turi būti nustatyta suderinta kultūros politikos modelio įgyvendinimo priemonių visuma, išdėstyti kultūros politikos nuolatinės analizės ir savianalizės optimalaus vykdymo pagrindai, nustatyti valstybės įsipareigojimų kultūros srityje siektini rodikliai, pateiktas optimalių būtinų reformų poreikis ir mastas, aptartas būtinų teisės aktų, reikalingų kultūros politikos modeliui įgyvendinti, poreikis.
III SKYRIUS
KULTŪROS POLITIKOS VALDYMO DEMOKRATIZAVIMO UŽBAIGIMAS
7. Kultūros bendruomenės, kultūros ir meno institucijų nuomone, šiuo metu veikiantis kultūros srities administravimas tampa vis nepalankesnis kultūrai, jos turinio kūrimui ir sklaidai, o neretai – netgi priešiškas, tai yra supriešinantis kultūros įstaigas ir nevyriausybines organizacijas. Trūksta ne tik aiškių valstybės įsipareigojimų kultūros srityje, bet ir kokybiško dialogo su kultūros bendruomene. Tokio dialogo savo veikla tinkamai neužtikrina prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sudarytos patariamosios institucijos.
8. Kultūros politikos valdymo demokratizavimas vyksta jau keletą dešimtmečių, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tačiau paskutinis demokratizavimo etapas vis dar nėra įgyvendintas.
9. Vykstant kultūros politikos valdymo demokratizavimui, pirmiausia buvo įkurta Lietuvos kultūros ir meno taryba, sudarytos ekspertų komisijos, vėliau, patvirtinus Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires, buvo įkurta Lietuvos kultūros taryba, jos ekspertams patikėta priimti sprendimus dėl kultūros projektų finansavimo.
10. Norint sėkmingai užbaigti kultūros politikos valdymo demokratizavimo procesą reikia demokratizuoti kultūros politikos sprendimus ir užtikrinti priimamų sprendimų kokybę.
11. Kultūros politikos valdymo demokratizavimo esmė – kultūros politikos sprendimų paieškos, alternatyvų vertinimo ir jų priėmimo maksimalus susiejimas su kokybiškai veikiančių kultūros ir meno asociacijų veikla, jų kompetencijos panaudojimas priimant sprendimus.
12. Kultūros politikos pagrindų įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turi būti nustatyti konkretūs kultūros politikos valdymo demokratizavimo mechanizmai, kurie užtikrintų, kad Lietuvos kultūros politikos modelis būtų ne tik demokratiškas, bet ir visavertis, sietinas su integracija, įvairove ir naujumu bei tęstinumu ir autentiškumu.
IV SKYRIUS
LIETUVOS VALSTYBĖS IR JOS KŪRĖJŲ SVARBIAUSIŲ SUKAKČIŲ MINĖJIMO NACIONALINIU IR TARPTAUTINIU MASTU PROGRAMŲ SUDARYMO IR ĮGYVENDINIMO MODELIO SUKŪRIMAS IR ĮDIEGIMAS
13. Europos demokratinių valstybių praktikoje valstybinėmis arba nacionalinėmis įvardijamos valstybės sukakčių minėjimo programos, turinčios šias sudedamąsias dalis:
14. Lietuva 2003 metais šventė Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, 2009 metais minėjo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, 2018 metais – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau iki šiol nėra kokybiškos, tvarios tokių minėjimų programų planavimo ir įgyvendinimo sistemos, nėra sukurto modelio, kuris, priėmus sprendimą pagal specialią valstybės programą nacionaliniu ar tarptautiniu mastu minėti svarbiausias sukaktis, veiktų kaip aiškus, atviras, optimalus ir darnus mechanizmas.
15. Artėja 2025 metai, kai bus švenčiamos Lietuvos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Šio pasaulyje labiausiai žinomo Lietuvos kultūros kūrėjo sukaktis yra akstinas net tik pradėti rengti M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programą ir jos priemonių įgyvendinimo planą, bet ir sukurti bendrą, tvarų valstybės, jos reikšmingiausių įvykių ir kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo organizavimo modelį.
16. M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimą Lietuva turi išnaudoti ne tik pačiam genijui ir jo kūriniams atskleisti, bet ir Lietuvos kultūrinėms, kūrybinėms galioms pristatyti pasaulyje.
17. Teisės aktais turi būti sukurtas ir įteisintas aiškus, tvarus, optimalus, finansiškai pagrįstas Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu organizavimo modelis, kuris užtikrintų kokybišką, sklandų, darnų ir nuoseklų tokių minėjimų programų ir priemonių planų rengimo, koordinavimo ir įgyvendinimo procesą.