Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

POLICIJOS RĖMĖJŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-800 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

 

2014 m. ________________ d. Nr. ________ 
Vilnius

 

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymą ir išdėstyti jį taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS RĖMĖJŲ ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių, talkinančių policijai (toliau - policijos rėmėjų), veiklos teisinius pagrindus, jų teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę.

 

2 straipsnis. Policijos rėmėjas

1. Policijos rėmėjas yra netarnaujantis policijoje ar Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos pilietis, aktyviais veiksmais savanoriškai padedantis policijai užtikrinti viešąją tvarką ar kitaip atliekantis nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų užkardymą šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Garbės policijos rėmėjas yra netarnaujantis policijoje ar Lietuvos kariuomenėje Lietuvos Respublikos pilietis, savanoriškai padedantis policijai švietėjiška, intelektine veikla bendruomenėse, teisėkūros iniciatyvomis, idėjomis ir pasiūlymais viešosios tvarkos užtikrinimo bei bendruomenių saugumo srityje.

3. Jaunasis policijos rėmėjas yra jaunesnis nei 18 metų amžiaus policijos rėmėjas. Jaunųjų policijos rėmėjų veikla reglamentuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu.

 

3 straipsnis. Policijos rėmėjų veiklos organizavimas ir jų mokymas

1. Policijos įstaigos vadovo įsakymu policijos rėmėjas, atsižvelgiant į šio prašymą ir į policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio poreikius padėti jai tam tikroje srityje, įtraukiamas į policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašą.

2. Asmenys, įtraukti į policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašus policijos įstaigos vadovo sprendimu šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti, gali būti paskirti į policijos vadovaujamas organizacines struktūras, sudarytas teritoriniu ar policijos veiklos krypties principu.

3. Policijos rėmėjas paties prašymu ir suderinus su kitos policijos įstaigos vadovu gali būti perkeltas į kitos policijos įstaigos policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašą.

4. Policijos rėmėjų mokymą organizuoja policijos įstaiga. Mokymo reikalavimus ir programą nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pretendentas į policijos rėmėjus išklauso mokymų kursą ir išlaiko egzaminą. Tai netaikoma buvusiems policijos pareigūnams. Policijos rėmėjai kas trys  metai praeina kvalifikacijos tobulinimosi kursus.

 

 

 

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

POLICIJOS RĖMĖJŲ FUNKCIJOS

 

4 straipsnis. Policijos rėmėjų funkcijos

Policijos rėmėjai, neviršydami šio įstatymo nustatytų įgaliojimų, padeda policijai:

1) užtikrinti žmogaus teises ir laisves;

2) saugoti viešąją tvarką;

3) užkardyti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus ir juos atskleisti;

4) įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones;

5) teikti visokeriopą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų, arba tiems, kurių būklė bejėgiška;

6) gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;

7) kartu su policijos pareigūnais, vaikų teisių apsaugos, globos ir rūpybos darbuotojais lankytis socialinės rizikos šeimose nepilnamečių teisių užtikrinimo, jų nusikalstamumo prevencijos klausimais.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

POLICIJOS RĖMĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

5 straipsnis. Policijos rėmėjų teisės

1. Policijos rėmėjai turi šias teises:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kartu su policijos pareigūnais arba savigynos tikslu patruliuodami savarankiškai, panaudoti specialiąsias priemones.

2) reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų.

2.  Kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką, policijos rėmėjai turi šias teises:

1) išsiaiškinti pažeidėjų asmenybes, padėti policijos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais;

2) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ar sulaikytas nusikaltėlis, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;

3) jei įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, stabdyti transporto priemones.

3. Policijos rėmėjas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytais atvejais gali įspėti viešosios tvarkos pažeidėjus, pranešti policijos pareigūnams apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą.

4.Lietuvos policijos generalinio komisaro ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos nustatyta tvarka, vadovaujami policijos pareigūno, tenkinant bendruomenės poreikius ir užtikrinant viešąją tvarką patruliuoti savarankiškai ne mažiau kaip 2 asmenys nedalyvaujant policijos pareigūnams, turi teisę policijos rėmėjai, išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą. Šiuo atveju policijos rėmėjai viešojo administravimo įgaliojimų neįgyja.

 

6 straipsnis. Policijos rėmėjų pareigos

1. Policijos rėmėjai privalo:

1) gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių užkirsti jam kelią: 

–  nedelsdami pranešti policijai,

–  organizuoti įvykio vietos apsaugą, kol atvyks policijos pareigūnai,   

–  nustatyti liudytojus,

– suteikti kitokią pagalbą policijos pareigūnams, tiriantiems nusikaltimo ar teisės pažeidimo aplinkybes;

2) suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, bejėgiškos būklės asmenims;

3) imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų įvykių atvejais;

4) laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją ar patikėtas tarnybos paslaptis;

5) atlikdami pavestas funkcijas, nešioti nustatyto pavyzdžio atpažinimo ženklą, prisistatyti, pateikti policijos rėmėjo pažymėjimą;

6) laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, patikėtas užduotis atlikti laiku ir tiksliai.

2. Policijos rėmėjai, atlikdami savo funkcijas, privalo gerbti ir užtikrinti žmogaus teises bei laisves.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į POLICIJOS RĖMĖJUS.

ATLEIDIMAS IŠ POLICIJOS RĖMĖJŲ

 

7 straipsnis. Priėmimas į policijos rėmėjus

1. Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų, mokantis lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne mažesnį, kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines ir moralines savybes bei sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju.

2. Asmuo, norintis tapti policijos rėmėju, pateikia prašymą policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio vadovui. Prašyme pretendentas įsipareigoja vykdyti policijos rėmėjui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme. Lietuvos Šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatyta teisės pažeidimų prevencija, vadovai gali pateikti rekomenduojamų būti policijos rėmėjais asmenų sąrašus kartu su sąraše esančių asmenų prašymais tapti policijos rėmėjais.

3. Prieš įrašant asmenį į policijos rėmėjus, tikrinama, ar pretendentas atitinka policijos rėmėjams keliamus reikalavimus. Jei būtina Atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus asmeniui organizuojami mokymai, o juos baigus laikomas egzaminas. 

4. Policijos rėmėjais negali būti šie asmenys:

1) asmuo, kuris buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

2) asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;

3) asmuo, kuris buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai;

4) asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

5. Patenkinus prašymą, pretendentas įrašomas į policijos rėmėjus policijos įstaigos vadovo įsakymu, bei pasirašo savanoriškos veiklos sutartį trims metams, kurioje raštu pasižada neatlygintinai talkinti policijai šiame įstatyme ir policijos rėmėjų nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir pagrindais. Praėjus šiam laikotarpiui sutarties galiojimas pratęsiamas jeigu policijos rėmėjas aktyviai ir be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis, bei baigė kvalifikacijos tobulinimosi kursus. Apie nepatenkintą prašymą pranešama jo pateikėjui ir šį rekomendavusiai organizacijai.

 

8 straipsnis. Policijos rėmėjo pažymėjimas ir atpažinimo ženklai

1. Policijos rėmėjui išduodamas pažymėjimas, prireikus – segamas atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Policijos rėmėjas“. Jų formą ir nešiojimo tvarką tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras.

2. Atlikdamas pavestas funkcijas, policijos rėmėjas privalo turėti policijos rėmėjo pažymėjimą, nešioti atpažinimo ženklą ir dėvėti liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“.

3. Atleisto policijos rėmėjo pažymėjimas, atpažinimo ženklas ir liemenė su užrašu „Policijos rėmėjas“ turi būti grąžinti.

4. Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytais atvejais dėl vykdomos užduoties specifikos policijos rėmėjas gali neturėti atpažinimo ženklo ir nedėvėti liemenės su užrašu „Policijos rėmėjas“.

 

9 straipsnis. Atleidimas iš policijos rėmėjų

1. Policijos rėmėjas policijos įstaigos vadovo įsakymu išbraukiamas iš policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašo:

1) paties prašymu;

2) dėl policijos rėmėjo vardo diskreditavimo, netekęs institucijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir gavus jos motyvuotą siūlymą;

3)  jei jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimų;

4)  ilgiau nei 6 mėnesius nedalyvauja policijos rėmėjų veikloje.

2. Policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

POLICIJOS RĖMĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS IR ATSAKOMYBĖ

 

10 straipsnis. Policijos rėmėjų teisinės garantijos

1. Policijos rėmėjų gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip ir policijos pareigūnų, gina įstatymai.

2. Teisėti policijos rėmėjų reikalavimai ir nurodymai yra privalomi asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.

3. Už policijos rėmėjų, kaip ir policijos pareigūnų, teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Policijos rėmėjų socialinės garantijos

1. Valstybė išmoka vienkartinę pašalpą policijos rėmėjui, jei jam atliekant policijos rėmėjo funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių jis tapo:

1) sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis − 60 MGL dydžio;

2) lengvas neįgalumo lygis − 40 MGL dydžio.

2. Jei policijos rėmėjas, atlikdamas policijos rėmėjų funkcijas, žuvo, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 MGL dydžio vienkartinė pašalpa.

3.  Pašalpos nemokamos, jeigu:

1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;

4) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) policijos rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir jei tai nesusiję su policijos rėmėjo funkcijų vykdymu.

4. Šių pašalpų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Kai dėl pavojingos teisės pažeidėjo veikos policijos rėmėjas suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, įstatymų nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė (moralinė) žala.

6. Jeigu policijos rėmėjas atlieka policijos rėmėjo funkcijas ir pateikia policijos įstaigos išduotą tai patvirtinančią pažymą, darbdavys privalo jį išleisti iš darbo ir išsaugoti jo darbo vietą. Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

7. Policijos rėmėjui suteikiamos papildomos atostogos pagrindinėje darbovietėje, bet ne daugiau kaip 5 kalendorines dienas per kalendorinius metus. Atostogų policijos rėmėjams suteikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

12 straipsnis. Išlaidų atlyginimas

Policijos rėmėjui gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, kurių jis turėjo atlikdamas pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima ir jų sąmatą tvirtina policijos įstaigos vadovas.

 

 

 

 

13 straipsnis. Policijos rėmėjų veiklos pripažinimas

Policijos rėmėjo savanoriškas talkinimas policijai užtikrinant viešąją tvarką gali būti pripažįstamas praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.  

 

1 4 straipsnis. Policijos rėmėjų apdovanojimas

1. Policijos rėmėjas, pasižymėjęs saugant viešąją tvarką ir visuomenę, užkardant nusikalstamas veikas, gali būti policijos įstaigos vadovo ar kitų institucijų paskatintas padėka, pinigine premija bei apdovanotas ar pristatytas aukštesniam apdovanojimui įstatymų nustatyta tvarka.

2. Už didelius nuopelnus policijos rėmėjas gali būti pristatytas valstybiniam apdovanojimui.

 

15 straipsnis. Policijos rėmėjų atsakomybė

1. Policijos rėmėjai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Policijos įstaigos vadovas turi teisę įspėti policijos rėmėją už veiksmus, nesuderinamus su policijos rėmėjų veikla, ir apie tai pranešti rekomendaciją pateikusiai organizacijai.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS IR VEIKLOS FINANSAVIMAS

 

16 straipsnis. Specialiųjų priemonių išdavimas ir panaudojimas

1. Specialiųjų priemonių išdavimo policijos rėmėjams tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

2. Specialiosios priemonės gali būti išduodamos tinkamai parengtiems policijos rėmėjams atlikti pavestas funkcijas tik kartu su policijos pareigūnais, o savigynos tikslu ir patruliuojantiems savarankiškai. 

 

 

17 straipsnis. Specialiųjų priemonių panaudojimas

1. Policijos rėmėjas kartu su policijos pareigūnais turi teisę panaudoti specialiąsias priemones, kai būtina nutraukti nusikalstamas veikas ar užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir ginant asmens teisėtus interesus. Specialiųjų priemonių panaudojimas galimas tik tiek, kiek to reikia minėtiems veiksmams įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Specialiųjų priemonių rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos rėmėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Vartodami prievartą, policijos rėmėjai privalo stengtis išvengti sunkių padarinių.

2. Policijos rėmėjas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti šias specialiąsias priemones – policijos ginkluotėje esančias lazdas, antrankius ir dujas.

3. Prieš naudodamas specialiąsias priemones, policijos rėmėjas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

4. Policijos rėmėjas, panaudojęs specialiąsias priemones nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

5. Patruliuodami savarankiškai, policijos rėmėjai gali panaudoti specialiąsias priemones tik savigynai.

6. Apie policijos rėmėjo panaudotas specialiąsias priemones teritorinės policijos įstaigos viršininkas nedelsdamas informuoja prokurorą.

 

18 straipsnis. Specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai

1. Policijos rėmėjas turi teisę panaudoti specialiąsias priemones:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas teisės pažeidimą darantį arba padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

2. Draudžiama panaudoti specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas policijos rėmėjui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.”

 

19 straipsnis. Policijos rėmėjų veiklos finansavimas

Policijos rėmėjų veikla finansuojama iš valstybės biudžete Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų, miestų ir rajonų savivaldybių skiriamų tikslinių lėšų, iš specialių kovos su nusikalstamumu bei teisėtvarkos pažeidimais fondų, visuomeninių organizacijų lėšų.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

Teikia Seimo nariai:                                                               Aleksandras Zeltinis

 

Valerijus Simulik