LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. SAUSIO 2 D.

ĮSAKYMO NR. D1-7 „DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMŲ PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

2022 m. d. Nr.

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu,“.

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Teritorijų planavimo normas:

2.1. Pakeičiu I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS“.

2.2. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Normose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme ir kituose teritorijų planavimo kiekybinių ir (ar) kokybinių reikalavimų nustatymui įtaką darančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtas ar nustatytas sąvokas.“

2.3. Pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„II SKYRIUS

TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINĖS STUKTŪROS FORMAVIMO PRINCIPAI“.

2.4. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5. Teritorijos naudojimo funkcinė struktūra, vadovaujantis darnios (subalansuotos) plėtros principais, formuojama rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus kaip vieninga integruota sistema, motyvuota socialiniu, ekonominiu, demografiniu, aplinkosaugos, paveldosaugos, valstybės ir viešojo saugumo, visuomenės sveikatos saugos ir kitais požiūriais.“

2.5. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

„8. Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus ir vietovės lygmens bendruosius planus smulkesniu masteliu negu M 1:5 000, sprendinių konkretizavimo stadijoje planuojama teritorija suskirstoma į funkcines zonas, nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus.“

2.6. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

„9. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai, kuriais nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis, karu su didžiausiais leidžiamaisiais užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo rodikliais. Rengiant detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai.“

2.7. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„iii SKYRIUS

PAGRINDINIAI Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros krypčių vystymo režimai“.

2.8. Pakeičiu 10.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.6. be esminių pokyčių (status quo);“.

2.9. Pakeičiu 10.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.7. kiti, jeigu specifinės urbanizuotos teritorijos plėtros krypties negalima apibūdinti 10.1–10.6 papunkčiuose nurodytais teritorijų vystymo režimais.“

2.10. Pakeičiu 12.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„12.3.3. gyvenamųjų rajonų centruose plėtojant socialinę, paslaugų ir kitą infrastruktūrą;“.

2.11. Pakeičiu 13 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„13. Konversija (pertvarkymas) – neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų (miestų centruose ir jų prieigose esančios taršios ar neefektyvios pramonės) naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai:“.

2.12. Pripažįstu netekusiu galios 18 punktą.

2.13. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„IV SKYRIUS

TERITORIJOS FUNKCINės ZONos ir jų turinys“.

2.14. Pakeičiu 19.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„19.2. detalizuotas (smulkesnis negu M 1:5 000–M 1:10 000).“

2.15. Pakeičiu 21.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„21.2. centrų zona. Mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šių veiklų aptarnavimui reikalinga socialine, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais viešaisiais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Centrų zona gali būti diferencijuojama pagal teritorijos užstatymo intensyvumą ir galimas papildomas veiklas, išskiriant:

21.2.1. pagrindinio centro zoną;

21.2.2. miesto dalių centrų zonas;“.

2.16. Pakeičiu 21.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„21.7. inžinerinės infrastuktūros koridorių zona. Funkcinė zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai;“.

2.17. Papildau 21.9 papunkčiu:

„21.9. paslaugų zona. Funkcinė zona, skirta paslaugų, prekybos, administravimo ir kitai taršos nesukeliančiai ūkinei veiklai kartu su aptarnavimui reikalinga inžinerine ir kita infrastruktūra, viešaisiais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis;“.

2.18. Papildau 21.10 papunkčiu:

„21.10. vandenviečių zona. Funkcinė zona, skirta veiklai, susijusiai su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.“

2.19. Pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„V SKYRIUS

TERITORIJOS NAUDOJIMO TIPAI IR jų turinys“.

2.20. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„24.3. specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija (žemės ūkio paskirties žemė). Teritorija, kurioje dominuoja neužstatoma žemės ūkio paskirties žemė su pavieniais žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingais statiniais ir pavienėmis ūkininkų sodybomis;“.

2.21. Papildau 24¹ punktu:

„24¹. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatyti ir aprašyti kiti, nenurodyti šio skyriaus 24 punkte, specifiniai neurbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai, reglamentuojant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimų statinių paskirtis.“

2.22. Pakeičiu 25.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„25.2. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (kitos paskirties žemė). Ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, viešaisiais atskiraisiais želdynais;“.

2.23. Pakeičiu 25.14 papunktį ir jį išdėstau taip:

„25.14. vandenvietė (kitos paskirties žemė). Požeminio vandens vandenviečių teritorija, kurioje leistina su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu susijusi veikla ir galimi šiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai;“.

2.24. Papildau 25¹ punktu:

„25¹. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatyti ir aprašyti kiti, nenurodyti šio skyriaus 25 punkte, specifiniai urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai, reglamentuojant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis.“

2.25. Pakeičiu 1 lentelės pastabas ir jas išdėstau taip:

„Pastabos:

1. Žemės naudojimo būdų turinys nustatytas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

2. Statinių paskirtys atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, nustatytas pastatų naudojimo paskirtis.“

2.26. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„VI SKYRIUS

siSteminis TERITORIJOS NAUDOJIMO TIPŲ ryšys su funkcinėmis zonomis“.

2.27. Pakeičiu 2 lentelę ir ją išdėstau taip:

„2 lentelė

Vietovės lygmens bendrieji planai, rengiami smulkesniu masteliu negu M 1:5 000, ir savivaldybės lygmens bendrieji planai			Vietovės lygmens bendrieji planai (mastelis M 1:2 000–M 1:5 000) ir detalieji planai
Pagrindinės plėtros kryptys		Funkcinės zonos	Teritorijos naudojimo tipai
1. Neurbanizuojamos teritorijos		1.1. Miškų ir miškingų teritorijų zona	1.1.1. Miškai ir miškinga teritorija 1.1.1.1. Ekosistemų apsaugos miškai 1.1.1.2. Rekreaciniai miškai 1.1.1.3. Apsauginiai miškai 1.1.1.4. Ūkiniai miškai
		1.2. Vandenų zona	1.2.1. Vandenys 1.2.1.1. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai 1.2.1.2. Rekreaciniai vandens telkiniai 1.2.1.3. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai 1.2.1.4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai
		1.3. Žemės ūkio teritorijų zona	1.3.1. Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija
		1.3. Žemės ūkio teritorijų zona	1.3.2. Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija
2. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos	2.1. Užstatoma	2.1.1. Sodininkų bendrijų zona	2.1.1.1. Sodininkų bendrijų teritorija
			2.1.1.2. Gyvenamoji teritorija
			2.1.1.3. Socialinės infrastruktūros teritorija
		2.1.2. Gyvenamoji zona	2.1.2.1. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija
			2.1.2.2. Gyvenamoji teritorija
			2.1.2.3.Mišri gyvenamoji teritorija
			2.1.2.4. Mišri centro teritorija
			2.1.2.5. Paslaugų teritorija
			2.1.2.6. Socialinės infrastruktūros teritorija
		2.1.3. Centrų zona	2.1.3.1. Mišri centro teritorija
			2.1.3.2. Mišri gyvenamoji teritorija
			2.1.3.3. Paslaugų teritorija
			2.1.3.4. Socialinės infrastruktūros teritorija
		2.1.4. Specializuotų kompleksų zona	2.1.4.1. Specializuotų kompleksų teritorija
		2.1.4. Specializuotų kompleksų zona	2.1.4.2. Socialinės infrastruktūros teritorija
		2.1.5. Pramonės ir sandėliavimo zona	2.1.5.1. Pramonės ir sandėliavimo teritorija
			2.1.5.2. Inžinerinės infrastruktūros teritorija
			2.1.5.3. Paslaugų teritorija
		2.1.6. Paslaugų zona	2.1.6.1. Paslaugų teritorija
		2.1.7. Inžinerinės infrastruktūros zona	2.1.7.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorius
	2.2. Neužstatoma	2.2.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona	2.2.1.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorius
			2.2.1.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorius
		2.2.2. Vandenviečių zona	2.2.2.1. Vandenvietė
		2.2.3. Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona	2.2.3.1. Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija
			2.2.3.2. Aikštė
			2.2.3.3. Socialinės infrastruktūros teritorija
			2.2.3.3. Socialinės infrastruktūros teritorija
			2.2.4.1. Naudingųjų iškasenų teritorija

Pastaba. Gali būti nustatytos ir kitos, nenurodytos šioje lentelėje, funkcinių zonų ir jose galimų teritorijos naudojimo tipų sąsajos.“

2.28. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„VII SKYRIUS

UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO rodikliai“.

2.29. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

„30. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–M 1:5 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje žemės sklypų UI ir UT parametrai nustatomi atsižvelgiant į teritorijos naudojimo tipą ir planuojamos teritorijos ir jos gretimybių esamą ar planuojamą užstatymo tipą.“

2.30. Pakeičiu VII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„PIRMASIS SKIRSNIS

UŽSTATYMO TIPAI“.

2.31. Pakeičiu 31.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„31.4. laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų erdvių, būdingų perimetriniam užstatymui;“.

2.32. Pakeičiu 31.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„31.6. atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas formuojamas atskirai (laisvai) nuo kitų statinių bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais (rotušė, bažnyčia ir panašiai);“.

2.33. Pakeičiu 31.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„31.8. galimi ir kiti užstatymo tipai, nurodant pastatų (jų grupės) erdvinės kompozicijos struktūrą.“

2.34. Pakeičiu VII skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO rodikliŲ REIKŠMĖS

32. Rekomenduojamos didžiausios leidžiamosios žemės sklypų UI ir UT rodiklių reikšmės pagal teritorijos naudojimo tipą, pastatų aukštų skaičių ir užstatymo tipus nurodytos 3 lentelėje.

3 lentelė

Eil. Nr.	Teritorijos naudojimo tipas	Pastatų aukštų skaičius, vnt.	Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UT, %	Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI pagal užstatymo tipus
Eil. Nr.	Teritorijos naudojimo tipas	Pastatų aukštų skaičius, vnt.	Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UT, %	Perimetrinis ar laisvo planavimo užstatymas	Atskirai stovintys pastatai
1.	Gyvenamoji teritorija
1.1.		1–3	40	1,0	-
1.2.		4	40	1,1	-
1.3.		≥5	40	1,2	-
2.	Mišri gyvenamoji teritorija
2.1.		1–3	60	1,4	-
2.2.		4	60	1,5	-
2.3.		≥5	60	1,6	-
3.	Mišri centro teritorija
3.1.		1–3	80	2,0	2.5
3.2.		4	80	2,5	3,0
3.3.		≥5	80	3,0*	3,0*
4.	Paslaugų teritorija
4.1.		1–3	80	2,0	2.5
4.2.		4	80	2,5	3,0
4.3.		≥5	80	3,0*	3,0*
5.	Socialinės infrastruktūros teritorija
5.1.		1–3	60	1,4	2.5
5.2.		4	60	1,5	3,0
5.3.		≥5	60	1,6*	3,0*
6.	Specializuotų kompleksų teritorija
6.1.		1–3	80	1,4	2.5
6.2.		4	80	1,5	3,0
6.3.		≥5	80	1,6*	3,0*
7.	Pramonės ir sandėliavimo teritorija		80	2,5 (nepriklausomai nuo užstatymo tipo)
8.	Inžinerinės infrastruktūros teritorija		80	2,5 (nepriklausomai nuo užstatymo tipo)

Pastaba. Žvaigždute pažymėtas UI rodiklių reikšmes šio skirsnio 35 punkte nurodytais atvejais galima didinti iki 5,0.

33. Planuojant sodybinio ir (ar) vienbučio blokuoto užstatymo teritorijas, didžiausios leidžiamosios žemės sklypų UT ir UI rodiklių reikšmės nustatomos atsižvelgiant į statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“.

34. Aukštybinio užstatymo teritorijose UI ir UT rodiklius diktuoja kompoziciniai motyvai ir esamos ar planuojamos inžinerinės infrastruktūros pajėgumai.

35. UI ir UT rodiklius galima didinti:

35.1. pagrindiniuose miestų centruose ir (ar) teritorijoje su istoriškai susiformavusiu užstatymu pagal esamo užstatymo parametrus atkuriant pažeistas arba baigiant formuoti esamo užstatymo urbanistines struktūras, kai 3 ir 4 lentelėse nurodyti rodikliai neleidžia suformuoti aplinkinio užstatymo charakteristikų atitinkančios urbanistinės struktūros;

35.2. pagal istorinių ir natūrinių tyrimų duomenis atkuriant vertingą buvusią urbanistinę struktūrą.

36. Atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės esamą ir (ar) planuojamą gyventojų tankį ir urbanistinės struktūros ypatybes, 3 lentelėje nurodyti UI ir UT rodikliai gali būti mažinami.

37. Rekomenduojamos didžiausios leidžiamosios žemės sklypų UI rodiklių reikšmės, nustatomos pastatais užstatomose funkcinėse zonose, nurodytos 4 lentelėje.

4 lentelė

Eil. Nr.	Funkcinė zona	Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI
1.	Sodininkų bendrijų zona	0,2
2.	Gyvenamoji zona
2.1.	Ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona	0,4
2.3.	Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona	0,8
2.4.	Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona	1,2
2.5.	Intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona	1,6
3.	Centrų zona
3.1.	Pagrindinio centro zona	3,5*
3.2.	Miesto dalių centrų zona	3,0*
4.	Specializuotų kompleksų zona	3,0*
5.	Pramonės ir sandėliavimo zona	2,5
6.	Paslaugų zona	3,0*
7.	Inžinerinės infrastruktūros zona	2,5

Pastabos:

1. Žvaigždute pažymėtas UI rodiklių reikšmes šio skirsnio 35 punkte nurodytais atvejais galima didinti iki 5,0.

2. Sodininkų bendrijų teritorijose taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Sodininkų bendrijų įstatyme.“

2.35. Papildau VIII skyriumi:

„VIII SKYRIUS

TERITORIJŲ STRUKTŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

CENTRAI

38. Miestų centrų funkcinių zonų sistema formuojama savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose ir rengiamuose smulkesniu masteliu negu M 1:5 000 vietovės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose. Vietovės lygmens miestų ir jų dalių, miestelių ir jų dalių bendruosiuose planuose, rengiamuose masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, išskiriamos centrų funkcinės struktūros sudėtinės dalys – teritorijos naudojimo tipai: mišrios centro ir mišrios gyvenamosios, paslaugų, socialinės infrastruktūros teritorijos ir kitos teritorijos.

39. Pagal funkcinę struktūrą ir koncentracijos laipsnį išskiriami miestų centrų tipai:

39.1. pagrindinis centras;

39.2. miesto dalių centrai.

40. Didmiesčiuose (daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų) formuojama centrų sistema, sudaryta iš pagrindinio centro, kelių lokalių miesto centrų, gyvenamųjų rajonų centrų ir specializuotų centrų. Vidutiniai miestai (10–100 tūkst. gyventojų) gali turėti centrų sistemą, mažieji miestai, miesteliai, kaimai (3–10 tūkst. gyventojų) – kelis centrus.

ANTRASIS SKIRSNIS

GYVENAMOSIOS TERITORIJOS

41. Gyvenamosios teritorijos optimalus gyventojų tankis – 30 gyventojų/ha.

42. Gyvenamosios paskirties pastatams skirtoje gyvenamosios teritorijos dalyje didžiausias gyventojų tankis:

42.1. 45 gyventojai/ha (sodybinio užstatymo žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos);

42.2. 400 gyventojų/ha (žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai pastatų vidutinis aukštų skaičius – 4 aukštai);

42.3. 600 gyventojų/ha miestų centruose (žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai pastatų vidutinis aukštų skaičius – 5 aukštai ir dagiau).

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA

43. Visavertį gyvenimą užtikrinanti socialinė infrastruktūra planuojama kaštų naudos principu. Įgyvendinant socialinę infrastruktūrą prioritetas teikiamas teritorijoms, kuriose ši infrastruktūra nepakankama ir jos sukūrimas duoda didžiausią pridėtinę vertę.

44. Rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, nagrinėjamose teritorijose (rajonuose) gyventojų poreikius atitinkanti socialinė infrastuktūra planuojama pagal socialinės infrastruktūros objektų pasiekiamumo spindulį nuo esamo ar būsimo būsto.

45. Rekomenduojami socialinės infrastruktūros objektų dydžiai pagal gyventojų skaičių ir šių objektų orientaciniai pasiekiamumo spinduliai nuo būsto nurodyti 5 lentelėje.

5 lentelė

Eil. Nr.	Socialinės infrastruktūros objektas	Socialinės infrastruktūros objekto dydis pagal gyventojų skaičių	Pasiekiamumo spindulys nuo būsto
1.	Vaikų darželis	70 vietų / 1 000 gyventojų	500 m
2.	Pradinė mokykla (1–4 klasės)	140 vietų / 1 000 gyventojų	1 000 m
3.	Pagrindinė mokykla, progimnazija, gimnazija (6 klasių lygiai ar daugiau)	270 vietų / 1 000 gyventojų	1 500 m
4.	Lauko sporto aikštelė (treniruoklių, lauko gimnastikos)	1 aikštelė / 1500 gyventojams	500 m
5.	Atvira sporto žaidimo aikštelė (krepšinio, futbolo, tinklinio)	1 aikštelė / 3000 gyventojų	1 000 m

Pastabos:

1. Pasiekiamumo spindulys – trumpiausias atstumas (spindulys) nuo būsto iki socialinės infrastruktūros objekto. Skiriasi nuo atstumo, kuris skaičiuojamas nustatant realų kelią nuo būsto iki socialinės infrastruktūros objekto.

2. Būstas – vienbutis gyvenamasis pastatas, butas skirtas 1–6 asmenims gyventi.“

Aplinkos ministras