Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. SAUSIO 2 D.
ĮSAKYMO NR. D1-7 „DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO NORMŲ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2022 m. d. Nr.
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Teritorijų planavimo normas:
2.2. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Normose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme ir kituose teritorijų planavimo kiekybinių ir (ar) kokybinių reikalavimų nustatymui įtaką darančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtas ar nustatytas sąvokas.“
2.3. Pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.4. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Teritorijos naudojimo funkcinė struktūra, vadovaujantis darnios (subalansuotos) plėtros principais, formuojama rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus kaip vieninga integruota sistema, motyvuota socialiniu, ekonominiu, demografiniu, aplinkosaugos, paveldosaugos, valstybės ir viešojo saugumo, visuomenės sveikatos saugos ir kitais požiūriais.“
2.5. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus ir vietovės lygmens bendruosius planus smulkesniu masteliu negu M 1:5 000, sprendinių konkretizavimo stadijoje planuojama teritorija suskirstoma į funkcines zonas, nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus.“
2.6. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai, kuriais nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis, karu su didžiausiais leidžiamaisiais užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo rodikliais. Rengiant detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomi teritorijos naudojimo tipai arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai.“
2.7. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.9. Pakeičiu 10.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.10. Pakeičiu 12.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.11. Pakeičiu 13 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.13. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.14. Pakeičiu 19.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.15. Pakeičiu 21.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„21.2. centrų zona. Mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šių veiklų aptarnavimui reikalinga socialine, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais viešaisiais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Centrų zona gali būti diferencijuojama pagal teritorijos užstatymo intensyvumą ir galimas papildomas veiklas, išskiriant:
2.16. Pakeičiu 21.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.17. Papildau 21.9 papunkčiu:
2.18. Papildau 21.10 papunkčiu:
2.19. Pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.20. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.21. Papildau 241 punktu:
2.22. Pakeičiu 25.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„25.2. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (kitos paskirties žemė). Ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, viešaisiais atskiraisiais želdynais;“.
2.23. Pakeičiu 25.14 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.24. Papildau 251 punktu:
„251. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatyti ir aprašyti kiti, nenurodyti šio skyriaus 25 punkte, specifiniai urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo tipai, reglamentuojant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis.“
2.25. Pakeičiu 1 lentelės pastabas ir jas išdėstau taip:
1. Žemės naudojimo būdų turinys nustatytas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
2. Statinių paskirtys atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, nustatytas pastatų naudojimo paskirtis.“
2.26. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.27. Pakeičiu 2 lentelę ir ją išdėstau taip:
Vietovės lygmens bendrieji planai, rengiami smulkesniu masteliu negu M 1:5 000, ir savivaldybės lygmens bendrieji planai
|
Vietovės lygmens bendrieji planai (mastelis M 1:2 000–M 1:5 000) ir detalieji planai |
|||
Pagrindinės plėtros kryptys
|
Funkcinės zonos |
Teritorijos naudojimo tipai
|
||
1. Neurbanizuojamos teritorijos |
1.1. Miškų ir miškingų teritorijų zona
|
1.1.1. Miškai ir miškinga teritorija 1.1.1.1. Ekosistemų apsaugos miškai 1.1.1.2. Rekreaciniai miškai 1.1.1.3. Apsauginiai miškai 1.1.1.4. Ūkiniai miškai |
||
1.2. Vandenų zona |
1.2.1. Vandenys 1.2.1.1. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai 1.2.1.2. Rekreaciniai vandens telkiniai 1.2.1.3. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai 1.2.1.4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai |
|||
1.3. Žemės ūkio teritorijų zona
|
1.3.1. Specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorija |
|||
1.3.2. Rekreacinio naudojimo žemės ūkio teritorija |
||||
2. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos
|
2.1. Užstatoma |
2.1.1. Sodininkų bendrijų zona |
2.1.1.1. Sodininkų bendrijų teritorija |
|
2.1.1.2. Gyvenamoji teritorija |
|
|||
2.1.1.3. Socialinės infrastruktūros teritorija |
|
|||
2.1.2. Gyvenamoji zona
|
2.1.2.1. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija |
|||
2.1.2.2. Gyvenamoji teritorija |
||||
2.1.2.3.Mišri gyvenamoji teritorija |
||||
2.1.2.4. Mišri centro teritorija |
||||
2.1.2.5. Paslaugų teritorija |
||||
2.1.2.6. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||||
2.1.3. Centrų zona
|
2.1.3.1. Mišri centro teritorija |
|||
2.1.3.2. Mišri gyvenamoji teritorija |
|
|||
2.1.3.3. Paslaugų teritorija |
|
|||
2.1.3.4. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||||
2.1.4. Specializuotų kompleksų zona
|
2.1.4.1. Specializuotų kompleksų teritorija |
|||
2.1.4.2. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||||
2.1.5. Pramonės ir sandėliavimo zona
|
2.1.5.1. Pramonės ir sandėliavimo teritorija |
|||
2.1.5.2. Inžinerinės infrastruktūros teritorija |
||||
2.1.5.3. Paslaugų teritorija |
||||
2.1.6. Paslaugų zona
|
2.1.6.1. Paslaugų teritorija |
|||
2.1.7. Inžinerinės infrastruktūros zona
|
2.1.7.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorius |
|
||
2.2. Neužstatoma |
2.2.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona |
2.2.1.1. Inžinerinės infrastruktūros koridorius |
||
|
||||
2.2.2. Vandenviečių zona
|
2.2.2.1. Vandenvietė |
|||
2.2.3. Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona |
2.2.3.1. Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija |
|||
2.2.3.2. Aikštė |
||||
2.2.3.3. Socialinės infrastruktūros teritorija |
||||
|
|
|||
|
2.2.4.1. Naudingųjų iškasenų teritorija |
2.28. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.29. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–M 1:5 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje žemės sklypų UI ir UT parametrai nustatomi atsižvelgiant į teritorijos naudojimo tipą ir planuojamos teritorijos ir jos gretimybių esamą ar planuojamą užstatymo tipą.“
2.30. Pakeičiu VII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.31. Pakeičiu 31.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.32. Pakeičiu 31.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.33. Pakeičiu 31.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.34. Pakeičiu VII skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS
UŽSTATYMO INTENSYVUMO IR UŽSTATYMO TANKIO rodikliŲ REIKŠMĖS
32. Rekomenduojamos didžiausios leidžiamosios žemės sklypų UI ir UT rodiklių reikšmės pagal teritorijos naudojimo tipą, pastatų aukštų skaičių ir užstatymo tipus nurodytos 3 lentelėje.
Eil. Nr. |
Teritorijos naudojimo tipas |
Pastatų aukštų skaičius, vnt. |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UT, % |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI pagal užstatymo tipus |
|
Perimetrinis ar laisvo planavimo užstatymas |
Atskirai stovintys pastatai |
||||
1. |
Gyvenamoji teritorija |
|
|||
1.1. |
1–3 |
40 |
1,0 |
- |
|
1.2. |
4 |
40 |
1,1 |
- |
|
1.3. |
≥5 |
40 |
1,2 |
- |
|
2. |
Mišri gyvenamoji teritorija |
|
|||
2.1. |
1–3 |
60 |
1,4 |
- |
|
2.2. |
4 |
60 |
1,5 |
- |
|
2.3. |
≥5 |
60 |
1,6 |
- |
|
3. |
Mišri centro teritorija |
|
|||
3.1. |
1–3 |
80 |
2,0 |
2.5 |
|
3.2. |
4 |
80 |
2,5 |
3,0 |
|
3.3. |
≥5 |
80 |
3,0* |
3,0* |
|
4. |
Paslaugų teritorija |
|
|||
4.1. |
1–3 |
80 |
2,0 |
2.5 |
|
4.2. |
4 |
80 |
2,5 |
3,0 |
|
4.3. |
≥5 |
80 |
3,0* |
3,0* |
|
5.
|
Socialinės infrastruktūros teritorija |
|
|||
5.1. |
1–3 |
60 |
1,4 |
2.5 |
|
5.2. |
4 |
60 |
1,5 |
3,0 |
|
5.3. |
≥5 |
60 |
1,6* |
3,0* |
|
6.
|
Specializuotų kompleksų teritorija |
|
|||
6.1. |
1–3 |
80 |
1,4 |
2.5 |
|
6.2. |
4 |
80 |
1,5 |
3,0 |
|
6.3. |
≥5 |
80 |
1,6* |
3,0* |
|
7. |
Pramonės ir sandėliavimo teritorija |
|
80 |
2,5 (nepriklausomai nuo užstatymo tipo) |
|
8. |
Inžinerinės infrastruktūros teritorija |
|
80 |
2,5 (nepriklausomai nuo užstatymo tipo) |
33. Planuojant sodybinio ir (ar) vienbučio blokuoto užstatymo teritorijas, didžiausios leidžiamosios žemės sklypų UT ir UI rodiklių reikšmės nustatomos atsižvelgiant į statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“.
34. Aukštybinio užstatymo teritorijose UI ir UT rodiklius diktuoja kompoziciniai motyvai ir esamos ar planuojamos inžinerinės infrastruktūros pajėgumai.
35. UI ir UT rodiklius galima didinti:
35.1. pagrindiniuose miestų centruose ir (ar) teritorijoje su istoriškai susiformavusiu užstatymu pagal esamo užstatymo parametrus atkuriant pažeistas arba baigiant formuoti esamo užstatymo urbanistines struktūras, kai 3 ir 4 lentelėse nurodyti rodikliai neleidžia suformuoti aplinkinio užstatymo charakteristikų atitinkančios urbanistinės struktūros;
36. Atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės esamą ir (ar) planuojamą gyventojų tankį ir urbanistinės struktūros ypatybes, 3 lentelėje nurodyti UI ir UT rodikliai gali būti mažinami.
37. Rekomenduojamos didžiausios leidžiamosios žemės sklypų UI rodiklių reikšmės, nustatomos pastatais užstatomose funkcinėse zonose, nurodytos 4 lentelėje.
Eil. Nr. |
Funkcinė zona |
Didžiausias leidžiamasis žemės sklypų UI |
1. |
Sodininkų bendrijų zona |
0,2 |
2. |
Gyvenamoji zona |
|
2.1. |
Ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona |
0,4 |
2.3. |
Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona |
0,8 |
2.4. |
Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona |
1,2 |
2.5. |
Intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona |
1,6 |
3. |
Centrų zona |
|
3.1. |
Pagrindinio centro zona |
3,5* |
3.2. |
Miesto dalių centrų zona |
3,0* |
4. |
Specializuotų kompleksų zona |
3,0* |
5. |
Pramonės ir sandėliavimo zona |
2,5 |
6. |
Paslaugų zona |
3,0* |
7. |
Inžinerinės infrastruktūros zona |
2,5 |
1. Žvaigždute pažymėtas UI rodiklių reikšmes šio skirsnio 35 punkte nurodytais atvejais galima didinti iki 5,0.
2.35. Papildau VIII skyriumi:
„VIII SKYRIUS
TERITORIJŲ STRUKTŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
CENTRAI
38. Miestų centrų funkcinių zonų sistema formuojama savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose ir rengiamuose smulkesniu masteliu negu M 1:5 000 vietovės lygmens miestų teritorijų bendruosiuose planuose. Vietovės lygmens miestų ir jų dalių, miestelių ir jų dalių bendruosiuose planuose, rengiamuose masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, išskiriamos centrų funkcinės struktūros sudėtinės dalys – teritorijos naudojimo tipai: mišrios centro ir mišrios gyvenamosios, paslaugų, socialinės infrastruktūros teritorijos ir kitos teritorijos.
39. Pagal funkcinę struktūrą ir koncentracijos laipsnį išskiriami miestų centrų tipai:
40. Didmiesčiuose (daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų) formuojama centrų sistema, sudaryta iš pagrindinio centro, kelių lokalių miesto centrų, gyvenamųjų rajonų centrų ir specializuotų centrų. Vidutiniai miestai (10–100 tūkst. gyventojų) gali turėti centrų sistemą, mažieji miestai, miesteliai, kaimai (3–10 tūkst. gyventojų) – kelis centrus.
ANTRASIS SKIRSNIS
GYVENAMOSIOS TERITORIJOS
42. Gyvenamosios paskirties pastatams skirtoje gyvenamosios teritorijos dalyje didžiausias gyventojų tankis:
42.1. 45 gyventojai/ha (sodybinio užstatymo žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos);
42.2. 400 gyventojų/ha (žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai pastatų vidutinis aukštų skaičius – 4 aukštai);
TREČIASIS SKIRSNIS
SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
43. Visavertį gyvenimą užtikrinanti socialinė infrastruktūra planuojama kaštų naudos principu. Įgyvendinant socialinę infrastruktūrą prioritetas teikiamas teritorijoms, kuriose ši infrastruktūra nepakankama ir jos sukūrimas duoda didžiausią pridėtinę vertę.
44. Rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, nagrinėjamose teritorijose (rajonuose) gyventojų poreikius atitinkanti socialinė infrastuktūra planuojama pagal socialinės infrastruktūros objektų pasiekiamumo spindulį nuo esamo ar būsimo būsto.
45. Rekomenduojami socialinės infrastruktūros objektų dydžiai pagal gyventojų skaičių ir šių objektų orientaciniai pasiekiamumo spinduliai nuo būsto nurodyti 5 lentelėje.
Eil. Nr. |
Socialinės infrastruktūros objektas |
Socialinės infrastruktūros objekto dydis pagal gyventojų skaičių |
Pasiekiamumo spindulys nuo būsto |
1. |
Vaikų darželis |
70 vietų / 1 000 gyventojų |
500 m |
2. |
Pradinė mokykla (1–4 klasės) |
140 vietų / 1 000 gyventojų |
1 000 m |
3. |
Pagrindinė mokykla, progimnazija, gimnazija (6 klasių lygiai ar daugiau) |
270 vietų / 1 000 gyventojų |
1 500 m |
4. |
Lauko sporto aikštelė (treniruoklių, lauko gimnastikos) |
1 aikštelė / 1500 gyventojams |
500 m |
5. |
Atvira sporto žaidimo aikštelė (krepšinio, futbolo, tinklinio) |
1 aikštelė / 3000 gyventojų |
1 000 m |
1. Pasiekiamumo spindulys – trumpiausias atstumas (spindulys) nuo būsto iki socialinės infrastruktūros objekto. Skiriasi nuo atstumo, kuris skaičiuojamas nustatant realų kelią nuo būsto iki socialinės infrastruktūros objekto.