Projektas
VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS
DIREKTORIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. SPALIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 485/550 „DĖL VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS MEDŽIOKLĖJE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
ĮSAKYMAS
DĖL VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS MEDŽIOKLĖJE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 201 m. d. įsakymo Nr. redakcija)
Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato reikalavimus medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėms, medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoms, gyvūninių atliekų duobėms ir sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų apdorojimui.
2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
2.1. Biologinio saugumo priemonės – veterinarinės sanitarijos priemonės, padedančios užkirsti kelią užkrečiamosios ligos sukėlėjui patekti į gyvūnų laikymo vietą ar medžioklės plotų vienetą arba būti perneštam iš užkrėstos gyvūnų laikymo vietos ar medžioklės plotų vieneto į kitas gyvūnų laikymo vietas ar medžioklės plotų vienetus ir sukelti užkrečiamąją ligą.
2.2. Medžiojamųjų gyvūnų mėsos naudojimas savo reikmėms (toliau – naudojimas savo reikmėms) – medžiojamųjų gyvūnų mėsos naudojimas asmeniniams ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine veikla, tenkinti.
2.3. Medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimas rinkai (toliau – tiekimas rinkai) – medžiojamųjų gyvūnų mėsos pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai ar neatlygintinai, paskirstymas ir kitos perdavimo formos.
2.4. Medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas – sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir (ar) galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas.
2.5. Medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelė (toliau – aikštelė) – medžioklės plotų vienete esanti aikštelė, kurioje po atviru dangumi yra atliekamas medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas.
2.6. Medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpa (toliau – apdorojimo patalpa) – uždara patalpa, kurioje yra įrengta vieta medžiojamųjų gyvūnų pirminiam apdorojimui ir (ar) skerdenų padalijimui.
2.7. Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės), ir kituose veterinariją, medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Reikalavimai taikomi asmenims, apdorojantiems sumedžiotus medžiojamuosius gyvūnus (toliau – sumedžioti gyvūnai), kurių mėsa bus tiekiama rinkai arba naudojama savo reikmėms.
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI aikštelėMs, APDOROJIMO PATALPOMS ir gyvūninių atliekų duobėms, JŲ VERTINIMAS
5. Medžioklės plotų naudotojai aikšteles ar apdorojimo patalpas turi naudoti taip, kaip nustatyta šiuose Reikalavimuose ir Medžioklės taisyklėse.
6. Medžioklės plotų naudotojai šiame skyriuje nustatyta tvarka savo medžioklės plotų vienete turi įrengti aikštelę ar apdorojimo patalpą ir gyvūninių atliekų duobę. Medžioklės plotų naudotojai turėti vietą (šaldymo patalpą, šaldytuvą ar šaldiklį), kurioje būtų galima saugoti išdoroto sumedžioto gyvūno mėsą. Jeigu apdorojimo patalpoje tokios vietos nėra galimybės įrengti, medžioklės ploto naudotojas ją turi turėti kitoje su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje, esančioje tame pačiame medžioklės plotų vienete.
7. Medžioklės plotų naudotojas savo medžioklės ploto vienete gali neturėti aikštelės ar apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės, jeigu jis:
7.1. naudojasi kito medžioklės plotų naudotojo aikštele ar apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, kuri įrengta teritorijoje, besiribojančioje su jo medžioklės plotų vienetu; arba
7.2. naudojasi aikštele ar apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, kuri įrengta medžioklės plotų naudotojui ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, besiribojančioje su jo medžioklės plotų vienetu; arba
8. Aikštelė:
8.2. turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, per kuriuos negalėtų patekti šernai, bepriežiūriai, bešeimininkiai gyvūnai ar pašaliniai asmenys;
8.3. turi būti įrengta taip, kad prieš įeinant ir išeinant iš jos būtų galima dezinfekuoti medžioklės plotų naudotojų ir kitų asmenų avimą avalynę naudojant purkštuvus, arba aikštelėje turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras, kuris prieš įeinant asmenims į aikštelę užpildomas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais gyvūnų užkrečiamųjų ligų (afrikinio kiaulių maro, klasikinio kiaulių maro, snukio ir nagų ligos) sukėlėjus (toliau – dezinfekcinės medžiagos);
9. Aikštelėje turi būti priemonių sumedžiotiems gyvūnams doroti ir dezinfekcinių medžiagų. Jei dezinfekcinės medžiagos nėra laikomos aikštelėje, jas medžioklės vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi kiekvieną kartą atsigabenti į aikštelę.
10. Apdorojimo patalpa turi:
10.1. būti įrengta taip, kad nebūtų galimybės į ją patekti ūkiniams ir laukiniams gyvūnams, ir būtų užtikrinta, kad ūkiniai gyvūnai neturės kontakto su dorojamais sumedžiotais gyvūnais, iš jų gauta mėsa, dorojimo atliekomis ir skysčiais;
10.2. būti įrengta taip, kad joje būtų galima įrengti vietą, skirtą sumedžiotiems gyvūnams doroti. Šioje vietoje:
10.2.1. sienų ir grindų danga turi būti tokia, kad ją būtų galima švariai nuplauti ir dezinfekuoti (pvz., dažyta, dengta plytelėmis, plastiku, linoleumu ar kita medžiaga),
10.2.3. turi būti įrengta nuotekų surinkimo sistema (vietinė arba centralizuota), kuria užtikrinama, kad susidariusios nuotekos nepatektų į paviršinius vandenis. Jeigu nėra nuotekų surinkimo sistemos, nuotekoms surinkti gali būti naudojamos sandarios talpos,
11. Jeigu ta pačia apdorojimo patalpa naudojasi keli medžioklės plotų naudotojai, ji turi būti tokio dydžio, kad vienu metu visi medžioklės plotų naudotojai turėtų galimybę apdoroti savo sumedžiotus gyvūnus.
12. Prie apdorojimo patalpos esančioje teritorijoje, ne toliau kaip 20 metrų nuo apdorojimo patalpos, turi būti įrengta gyvūninių atliekų duobė, atitinkanti Reikalavimų 13–15 punktus ir aptverta ne žemesne nei 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, per kuriuos negalėtų patekti šernai, bepriežiūriai, bešeimininkiai gyvūnai ar pašaliniai asmenys. Gyvūninių atliekų duobių skaičius medžioklės plotų vienete nėra ribojamas. Jeigu apdorojimo patalpa yra teritorijoje, kurioje nėra galimybės ar draudžiama įrengti gyvūninių atliekų duobę, gyvūninių atliekų duobė turi būti įrengta medžioklės plotų naudotojo, kuriam priklauso apdorojimo patalpa, medžioklės plotų vienete ir atitikti Reikalavimų 13–15 punktus bei būti aptverta ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, per kuriuos negalėtų patekti šernai, bepriežiūriai, bešeimininkiai gyvūnai ar pašaliniai asmenys.
13. Gyvūninių atliekų duobė turi būti bent 3 m gylio ir turėti sandariai uždaromą ir užrakinamą dangtį.
14. Gyvūninių atliekų duobė gali būti iškasama žemėje, sutvirtinant jos sienas, arba gali būti į žemę įkasama daugkartinio naudojimo sandari talpa su sandariai uždaromu ir užrakinamu dangčiu.
15. Gyvūninių atliekų duobę, pripildytą 1,5 m iki žemės paviršiaus, reikia užkasti, išskyrus atvejus, kai naudojama daugkartinio naudojimo sandari talpa su sandariai uždaromu ir rakinamu dangčiu, kurią galima pripildyti iki tiek, kad į išorę nesisunktų skysčiai.
16. Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas leidžiama tik gavus VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą, kuriame nurodomos atliekų tvarkymo sąlygos, išskyrus atvejus, kai atliekas išima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, atlikdami medžioklės kontrolės veiksmus. Išimtos gyvūninės atliekos užkasamos toje pačioje medžioklės plotų vieneto dalyje, kurioje yra įrengta gyvūninių atliekų duobė. Šiuo atveju užkasama tokiame gylyje, kad ant užkasamų gyvūninių atliekų būtų užpilama ne mažiau kaip 1.5 m storio žemės sluoksnis. Medžioklės plotų naudotojui pageidaujant, VMVT teritorinis padalinys gali leisti iš gyvūninių atliekų duobės išimtas atliekas tvarkyti pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86), 12 straipsnį kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus.
17. Medžioklės plotų naudotojas, įrengęs aikštelę su gyvūninių atliekų duobe, apdorojimo patalpą su gyvūninių atliekų duobe ar gyvūninių atliekų duobę, turi raštu kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje yra aikštelė, apdorojimo patalpa ar gyvūninių atliekų duobė, dėl aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, pateikdamas laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo (toliau – prašymas). Be Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklėse, patvirtintose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-790 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatytų nuostatų, prašyme turi būti nurodytos aikštelės, apdorojimo patalpos koordinatės WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (toliau – GPS), medžioklės plotų naudotojų, kurie bendrai naudosis aikštele, apdorojimo patalpa ar gyvūninių atliekų duobe, duomenys (jeigu pareiškėjas numato, kad aikštele, apdorojimo patalpa ar gyvūninių atliekų duobe naudosis bendrai keli medžioklės plotų naudotojai), gyvūninių atliekų duobės koordinatės WGS formatu pagal GPS, jeigu gyvūninių atliekų duobė yra įrengta ne prie apdorojimo patalpos ar aikštelės. Kartu su prašymu turi būti pateikiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo kopija (pateikiama tik tuo atveju, jeigu medžioklės ploto naudotojas šio dokumento VMVT teritoriniam padaliniui nebuvo pateikęs anksčiau) ir valstybės rinkliavos už aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės vertinimą sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija.
18. Prašymai teikiami ir nagrinėjami vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis. Per prašymui nagrinėti nustatytą terminą VMVT teritorinis padalinys, suderinęs su medžioklės plotų naudotoju, turi atlikti aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą.
19. Jei VMVT teritorinis padalinys, atlikęs aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą, nustato, kad aikštelė, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė atitinka Reikalavimų 8–15 punktų nuostatas, išduoda pažymą apie aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitiktį teisės aktų reikalavimams ir apie tai raštu informuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris medžioklės plotų naudotojui yra išdavęs leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Pažyma apie aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitiktį teisės aktų reikalavimams galioja vienerius metus nuo jos išdavimo datos. Jei VMVT teritorinis padalinys, atlikęs aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą, nustato, kad aikštelė, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė neatitinka Reikalavimų 8–15 punktų nuostatų, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą trūkumams pašalinti. Medžioklės plotų naudotojas pakartotinai kreiptis į VMVT teritorinį padalinį gali tik pašalinęs VMVT teritorinio padalinio nustatytus trūkumus.
III SKYRIUS
SUMEDŽIOTŲ GYVŪNŲ APDOROJIMAS
20. Aikštelėje arba apdorojimo patalpoje turi būti atliekamas pirminis sumedžiotų gyvūnų, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos (toliau – stambioji fauna) ir kurių mėsą ketinama naudoti maistui, apdorojimas. Jeigu šiame punkte nurodytų sumedžiotų gyvūnų mėsą ketinama tiekti rinkai, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje sumedžiotiems gyvūnams privalo būti pašalinami vidaus organai, skrandis ir žarnos prieš vežant į VMVT nustatyta tvarka patvirtintas ar registruotas sumedžiotų gyvūnų mėsos tvarkymui skirtas patalpas. Jeigu šiame punkte nurodytų sumedžiotų gyvūnų mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, sumedžioti gyvūnai privalo būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje, atskiriant maistui nenaudojamas dalis ir sumetant jas į gyvūninių atliekų duobę.
21. Taikant išimtį Reikalavimų 20 punktui, sumedžiotiems elniniams žvėrims leidžiama sumedžíojimo vietoje pašalinti vidaus organus, skrandį ir žarnas į sandarias, skysčiams nelaidžias talpas. Šiuo atveju surinkti šalutiniai gyvūniniai produktai iš sumedžiojimo vietos turi būti išgabenami į medžioklės plotų naudotojo naudojamą gyvūninių atliekų duobę. Jeigu šiame punkte nurodytų sumedžiotų elninių žvėrių mėsą ketinama tiekti rinkai, taikomi Reikalavimų 28 punktas, jeigu – naudoti savo reikmėms tolesnis jų apdorojimas, atskiriant maistui nenaudojamas dalies ir jas sumetant į gyvūninių atliekų duobė, turi būti atliekamas aikštelėje arba apdorojimo patalpoje.
22. Sumedžioti gyvūnai, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie smulkiosios medžiojamosios faunos ir kurių mėsą ketinama tiekti rinkai, į sumedžiotų gyvūnų mėsos tvarkymui skirtas patalpas gali būti vežami neatlikus pirminio jų apdorojimo. Šiame punkte nurodytų gyvūnų, kurių mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, pirminio apdorojimo neprivaloma atlikti aikštelėje ar apdorojimo patalpoje.
23. Sumedžioti gyvūnai (stambioji fauna) iš sumedžiojimo ir sumedžiotų gyvūnų pagerbimo vietos į aikšteles ar apdorojimo patalpas vežami taikant biologinio saugumo priemones, t. y. vežami taip, kad būtų išvengta skysčių ištekėjimo ir nebūtų užteršta aplinka bei išplatinta liga.
24. Prieš įeinant į aikštelę, į kurią atvežamas sumedžiotas gyvūnas, ir išeinant iš aikštelės po sumedžioto gyvūno apdorojimo turi būti dezinfekuojama visų į aikštelę įeinančių / išeinančių asmenų avima avalynė naudojant purkštuvus, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis. Tuo atveju, kai prie įėjimo į aikštelę yra įrengtas dezinfekcinis barjeras, pirmas į aikštelę įėjęs asmuo turi jį užpildyti dezinfekcinėmis medžiagomis, kad kiti į aikštelę įeinantys / išeinantys asmenys pereidami tokį naujai dezinfekcinėmis medžiagomis užpildytą dezinfekcinį barjerą dezinfekuotų avimą avalynę.
25. Atlikus sumedžiotų gyvūnų apdorojimą aikštelėje, dorojimo atliekos patalpinamos į gyvūninių atliekų duobę.
26. Prieš pradedant doroti sumedžiotus gyvūnus apdorojimo patalpoje, kurioje nėra vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų ar šios sistemos neveikia, turi būti iš anksto pasirūpinta švariu vandeniu, kuris reikalingas sumedžiotų gyvūnų dorojimui. Sumedžioti gyvūnai turi būti dorojami taip, kad visi jų dorojimo metu susidarę skysčiai būtų surinkti į sandarias talpas arba nuotekų sistemą. Atlikus sumedžiotų gyvūnų apdorojimą apdorojimo patalpoje, dorojimo atliekos patalpinamos į Reikalavimų 10.2.6 papunktyje nurodytas talpas ir išgabenamos į medžioklės plotų naudotojo gyvūninių atliekų duobę, nepriklausomai nuo to, ar apdorojimo patalpa naudojasi tik medžioklės plotų naudotojas, kuriam priklauso apdorojimo patalpa, ar ja naudojasi keli medžioklės plotų naudotojai bendrai. Sumedžiotų gyvūnų dorojimo atliekos iš apdorojimo patalpos į gyvūninių atliekų duobę turi būti vežamos taip, kad būtų išvengta skysčių ištekėjimo ir nebūtų užteršta aplinka bei išplatinta liga.
27. Atlikus sumedžiotų gyvūnų apdorojimą, aikštelė / apdorojimo patalpa, naudota įranga, talpos ir įrankiai turi būti nedelsiant išdezinfekuojami dezinfekcinėmis medžiagomis. Transporto priemonės, kuriomis buvo vežami sumedžioti gyvūnai, pagal poreikį turi būti išvalomos ir išdezinfekuojamos.
28. Kai ketinama sumedžiotų gyvūnų mėsą tiekti rinkai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. B1-385 „Dėl sumedžiotų laukinių gyvūnų pirminio tikrinimo“ 2 punkte nurodyti asmenys aikštelėje ar apdorojimo patalpoje turi atlikti pirminį sumedžiotų gyvūnų tikrinimą ir surašyti Sumedžioto laukinio gyvūno pirminio tikrinimo patvirtinimą. Atlikus pirminį sumedžiotų gyvūnų, kurių mėsą ketinama tiekti rinkai, apdorojimą, jų mėsa toliau tvarkoma vadovaujantis Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-725 „Dėl Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, arba 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/355 (OL 2016 L 67, p. 22), III priedo IV skirsnio II ir III skyrių reikalavimais. Atliekant sumedžiotų gyvūnų, iš kurių gautą mėsą ketinama tiekti rinkai, apdorojimą, galvą galima atskirti ir panaudoti trofėjų paruošimui.
29. Atliekant šernų apdorojimą, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje privaloma paimti jų diafragmos mėginius ir juos pristatyti trichinelių lervų tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą arba, nepažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimų, – veterinarijos gydytojui, vadovaujantis Trichinelių lervų tyrimų paslaugų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. B1-892 „Dėl Trichinelių lervų tyrimų paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kiti mėginiai gyvūnų užkrečiamųjų ligų tyrimams imami vadovaujantis specialiaisiais VMVT direktoriaus įsakymais.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. VMVT, atsižvelgdama į epizootinę situaciją, gali nustatyti specialiuosius reikalavimus sumedžiotiems gyvūnams apdoroti, kurių laikymąsi turi užtikrinti medžioklės plotų naudotojai.
31. Asmenys, turintys teisę Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, nustatyta tvarka reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, sumedžiotus gyvūnus turi tvarkyti kaip nustatyta Reikalavimuose, įskaitant reikalavimą įrengti aikštelę, apdorojimo patalpą ir gyvūninių atliekų duobę. Šiame punkte nurodyti asmenys, susitarę su medžioklės ploto naudotoju, kurio medžioklės plotų vienete yra teritorija, kurioje bus reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa, arba su kurio medžioklės plotų vienetu ribojasi teritorija, kurioje bus reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa, gali naudotis jo įrengta aikštele, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, kaip nustatyta Reikalavimuose.
32. Medžioklės plotų naudotojas gali taikyti griežtesnes biologinio saugumo priemones, negu nurodyta šiuose Reikalavimuose.
33. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentų ir VMVT teritorinių padalinių sprendimai, Reikalavimų kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
______________