Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 2, 4, 16, 20, 24, 25, 301, 302, 32, 35, 38, 392, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsniŲ ir IV skyriaus pakeitimo
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, savivaldybių merų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas;“.
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Užimtumo tarnyba iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančioms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos ar teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus pažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus;“.
6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:
1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis;
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis;
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis;
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;
5) bedarbiai, kurie paskutinius šešis mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba nebuvo savarankiškai dirbančiu;
8) pirmą kartą darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kuriems nuo kvalifikacijos įgijimo praėjo ne daugiau kaip dveji metai;
9) vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius su negalia, kuriems Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
11) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
12) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
7 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba“.
8 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 302 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl negalios reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“
2. Pakeisti 302 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“
9 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:
1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos);
2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
3) kurie neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai;
4) kurie per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą;
5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
2. Papildyti 35 straipsnį 7 dalimi:
„7. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą priemonę, valstybės pagalba teikiama darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, įgyvendinant šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą priemonę, valstybės pagalba teikiama darbdaviams, pritaikiusiems darbo vietą šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytiems asmenims, vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (su visais pakeitimais). Įgyvendinant šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas priemones darbdaviams sudarius pameistrystės darbo sutartis arba dėl užimtų asmenų sudarius trišales sutartis ir šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas priemones nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (su visais pakeitimais).“
11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesiniame mokyme šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, arba neformaliajame suaugusiųjų švietime šio įstatymo 392 straipsnyje nustatyta tvarka, arba aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijime šio įstatymo 393 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.“
12 straipsnis. 393 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 393 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, profesiniame mokyme dalyvauja šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, įdarbinime pagal pameistrystės darbo sutartį – šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliajame suaugusiųjų švietime – šio įstatymo 392 straipsnyje nustatyta tvarka.“
13 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos darbo vietos šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 11 punkte nurodyti asmenys;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte nurodyti asmenys;
2. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
3. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbdaviai, kuriems, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo baigtas arba šio straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nutrauktas, per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų arba šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje remiamojo įdarbinimo priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
4. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
6. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“.
7. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
8. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
9. Papildyti 41 straipsnio 10 dalį 14 punktu:
10. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:“;.
12. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“
13. Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
14. Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“
14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta šio įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 2–9 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje;
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.
3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 13 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;
2) iki 36 mėnesių šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis. Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 11 punkte, arba jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu pasikeitė asmens dalyvumo arba neįgalumo lygis – jam nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis;
15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Subsidija darbo asistento išlaidoms
1. Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms, jeigu darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis:
2) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus, vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis;
2. Darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą nustato ir informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti darbo asistento pagalbos poreikį Užimtumo tarnybai pateikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Užimtumo tarnyba.
3. Vienam darbo asistentui priskiriamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų skaičius nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Subsidija darbo asistento išlaidoms sudaro 62 procentus subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba. Jeigu darbo asistento pagalba tuo pačiu metu teikiama keliems asmenims, jų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojamas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, nėra sumuojamos.“
16 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, mokant subsidiją:
1) techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti);
2) turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą asmenims su negalia (aplinkos atitiktį asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) turi paskirtą baudą už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą, taip pat jeigu subsidijos gavėjo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą arba pagal šį kodeksą paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“
3. Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Subsidijos gavėjas privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus kiekvienos darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai įdarbinami asmenys su negalia (už kiekvieną darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas sunkaus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis dalyvumo lygis, – 20 procentų; darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas vidutinio neįgalumo lygis ar 30–40 procentų dalyvumo lygis, – 30 procentų), ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“
4. Pakeisti 44 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti ar pritaikyti, išskyrus asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis ar sunkaus neįgalumo lygis arba 30–40 procentų dalyvumo lygis ar vidutinio neįgalumo lygis, arba 45–55 procentų dalyvumo lygis ar lengvo neįgalumo lygis ir kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.
5. Pakeisti 44 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbo vietai steigti ar pritaikyti ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į darbo vietą, įsteigtą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos paramos lėšomis, įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.“
17 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
18 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į asmenų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau.“
19 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis“.
20 straipsnis. 481 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 481 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi asmuo (išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza buvo išduota iki 2022 m. birželio 30 d. Vizos išdavimo tvarkos apraše, tvirtinamame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), nurodytais atvejais - užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę; užsieniečiui, kuris yra valstybės, nurodytos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui; užsieniečiui, kuris yra nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi turinčio valstybės, nurodytos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 14 priede, piliečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnametis vaikas (įvaikis), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus; kitais atvejais, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje), kuris atitinka visas šias sąlygas:“.
21 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai
Darbo rinkos paslaugos, užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
22 straipsnis. IV skyriaus pakeitimas
Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip:
„IV SKYRIUS
DARBO SANTYKIŲ, KOMERCINĖS AR ŪKINĖS VEIKLOS TVARKOS PAŽEIDIMAI
55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę
Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir atlieka kontrolę.
56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis neturėdamas teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jis neturi galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas.
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
3. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu įrodo, kad nežinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, buvo suklastoti.
4. Darbdavys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, privalo:
1) pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, bet ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, apie priėmimą į darbą ir darbo sutarties pasibaigimą bei sumokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
2) sumokėti šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą 2,5 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio, bet ne mažesnę negu 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnę negu 500 000 eurų. Atvejais, kai darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima, arba jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžių, darbdavys privalo sumokėti šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą nuo 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdavys, jau baustas už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus už tuos pačius padarytus veiksmus, privalo sumokėti šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą 5 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio, bet ne mažesnę negu 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnę negu
1 000 000 eurų. Atvejais, kai jau bausto darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima, arba jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžių, darbdavys privalo sumokėti šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą nuo 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos darbdavio gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.
5. Be šio straipsnio 4 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
6. Darbdavys, kai jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios raštu turi informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo atsiųstas trečiosios šalies pilietis (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė) apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus ir imtis priemonių jų teisingumui patikrinti.
7. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai arba priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą.
8. Subsidiarios rangovo ar subrangovų arba priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybės esmė – tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai.
9. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, padaręs (padariusi) šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą, privalo sumokėti šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą.
10. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
11. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 10 dalyje nurodytais atvejais darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
12. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.
561 straipsnis. Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomas fizinio asmens, išskyrus trečiosios šalies piliečio, statybos darbų atlikimas, kai jis neturi galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas.
2. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, yra laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu, ir, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą atlikusio asmens veiklos išraišką, privalo:
1) pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai statybos darbus atlikusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, bet ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių;
3. Jeigu statybos darbus nelegaliai atlieka trečiosios šalies pilietis:
562 straipsnis. Skaidriai dirbantis asmuo
Skaidriai dirbančiu asmeniu laikomas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą turintis fizinis asmuo, atliekantis darbą pagal darbo sutartį arba vykdantis savarankišką veiklą, kai privaloma turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai tokiam asmeniui skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, privaloma turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus.
57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos
1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka institucijoms, nagrinėjančioms trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Migracijos departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus atvejį, kai pagal laikinojo darbo sutartį įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir užsienietis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas įdarbinant pagal laikinojo darbo sutartį;
2. Informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
3. Informavimo apie komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
4. Darbdavys, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, privalo sumokėti Valstybinės darbo inspekcijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą nuo 0,75 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbdavys, jau baustas už šio straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už tuos pačius padarytus veiksmus privalo sumokėti baudą nuo 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
5. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padaręs (padariusi) šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyje numatytą pažeidimą, privalo sumokėti Valstybinės darbo inspekcijos šio įstatymo nustatyta tvarka baudą nuo 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio iki 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyje padarytą pažeidimą. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustas (bausta) už šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus už tuos pačius padarytus veiksmus privalo sumokėti baudą nuo 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių iki 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyje padarytą pažeidimą.
6. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikęs (pateikusi) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, privalo sumokėti Valstybinės darbo inspekcijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą nuo 0,35 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio iki 0,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustas (bausta) už neteisingų duomenų apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį pateikimą per pastaruosius 2 metus už tuos pačius padarytus veiksmus privalo sumokėti nuo 0,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį
1. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai:
1) atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita ir (arba) darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:
2. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
3. Darbdavys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, privalo:
2) sumokėti darbuotojui, kurio atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, atlyginimą ne mažiau kaip 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) sumokėti Valstybinės darbo inspekcijos šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą baudą nuo 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Darbdavys, jau baustas už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už tuos pačius padarytus veiksmus, privalo sumokėti baudą nuo 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių iki 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
4. Darbuotojai, pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą bei kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės
1. Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:
2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
591 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų, išskyrus atliekančių statybos darbus, identifikavimo reikalavimų nevykdymą
1. Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus atliekančių statybos darbus, identifikavimo reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki
5 000 eurų.
60 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas
1. Šio įstatymo 56 ir 561 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 591 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio Įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:
2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte ar 561 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui, jau baustam už šį pažeidimą už tuos pačius veiksmus per pastaruosius 2 metus, skiriama 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
3. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 56 straipsnio 9 dalyje, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Jeigu yra keli statytojai (užsakovai), kurie nėra įgalioję rangovo, jie yra solidariai atsakingi už skirtą baudą. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą, o nesumokėtas atlyginimas – į nelegaliai dirbusio asmens sąskaitą. Nesumokėtas baudas ar nesumokėtą atlyginimą išieško antstoliai vykdydami pateiktus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus institucijų nutarimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai gali būti pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo baudos sumokėjimui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu nustatyto termino pabaigos arba išdėstymo nutraukimo datos. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 591 straipsnyje numatytas baudas.
4. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos.
7. Jeigu yra motyvuotas asmens, padariusio pažeidimą prašymas, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki metų, jeigu sumokėti baudos laiku asmuo, padaręs pažeidimą, negali dėl objektyvių priežasčių. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.“
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 4 straipsnius, 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostata dėl finansinių ataskaitų, metinių pranešimų (veiklos ataskaitų) kartu su auditoriaus išvada, tais atvejais, kai turėjo būti atliktas arba buvo atliktas finansinių ataskaitų auditas, pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui taikoma darbdaviams, kurie nepateikė šių dokumentų už 2023 metus ir vėlesnius metus.
3. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata dėl valstybės pagalbos taikoma darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, arba, kurie paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo pateikė po 2024 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata dėl nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo taikoma darbdaviams, kurie Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 392 straipsnio 1 dalyje ar 393 straipsnio 1 dalyje nurodytą trišalę sutartį sudarė arba kurie paraiškas dėl įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį įgyvendinimo pateikė po 2024 m. sausio 1 d.
4. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtos, tačiau nebaigtos pažeidimų bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.