Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 25 D. NUTARIMO NR. 977 „DĖL TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos 72 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimai atliekami pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusią Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytą tvarką.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
20 m. d.
nutarimo Nr. redakcija)
TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės tarnautojų padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką.
II SKYRIUS
TARNYBINIO NUSIŽENGIMO TYRIMO ATLIKIMO TVARKA
3. Valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras – pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo iniciatyva (sprendimu) arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Oficiali informacija yra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų raštai, ataskaitos, išvados, pažymos ar kita informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, kuriuose yra duomenų apie galimai padarytą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai:
valstybės tarnautojas, apie kurio galimai padarytą tarnybinį nusižengimą gauta oficiali informacija arba kuriam pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
valstybės tarnautojas, apie kurio galimai padarytą tarnybinį nusižengimą gauta oficiali informacija arba kuriam pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.
4. Valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau – įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau – už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima skirti valstybės tarnautoją tarnybiniam nusižengimui tirti, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo kreipiasi į tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga (jeigu įstaiga pavaldi Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos), vadovą su prašymu skirti valstybės tarnautoją tarnybiniam nusižengimui tirti.
5. Valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojo prašymu komisijos nariu skiriamas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas.
Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi / atskaitinga įstaiga, valstybės tarnautojai (jeigu įstaiga pavaldi / atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai).
6. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas įstaigos vadovui (išskyrus Aprašo 5 punkte nurodytus atvejus), įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo įpareigoja už savo vadovaujamos įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį arba kitą savo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba sudaro komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Esant pagrindui manyti, kad įstaigos vadovas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina.
7. Tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.
8. Už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Aprašo priede išdėstytą Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdį. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu valstybės tarnautojas pranešimo nepasirašo, kad šį pranešimą gavo, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos pirmininkas) ir du įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkte nurodytais atvejais – atitinkamai du Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nurodytais atvejais – du tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).
Aprašo 3 punkto penktojoje pastraipoje nustatytu atveju asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, taip pat nušalintam valstybės tarnautojui pranešimas ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo nurodytą paskutinę gyvenamąją vietą arba jo nurodytu elektroniniu paštu.
9. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo Aprašo 8 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali teikti informaciją ir kitus dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.
10. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą.
Valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, atstovu gali būti advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris yra valstybės tarnautojo artimas giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis). Advokato įgaliojimai patvirtinami sutartimi dėl teisinių paslaugų.
11. Už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl ligos, komandiruotės ir atostogų.
12. Už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija), siekdamas gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinęs su kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovais – šių institucijų ir įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, juridinius ir fizinius asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais.
13. Ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą su pasiūlymu dėl Aprašo 17 punkte nurodytų sprendimų priėmimo ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.
Asmuo, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo, kuris perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, motyvuotos išvados, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, kopiją per 3 darbo dienas nuo šios išvados surašymo perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui.
Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas.
14. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, valstybės tarnautojui pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Šiai institucijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmenį atleidus nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.
Jeigu motyvuotoje išvadoje konstatuota, kad valstybės tarnautojas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, apie atlikto tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuriai per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17.1 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos siunčiama tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pavedus atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pakartotinai arba patikslinti motyvuotą išvadą, pakartotinis tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas arba motyvuota išvada patikslinama per 10 darbo dienų nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimo gavimo įstaigoje dienos, jeigu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedime nenurodyti kitokie terminai.
15. Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimas atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos tyrimą, taip pat kai tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas Aprašo 3 punkto ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose nurodytais atvejais, tarnybinis nusižengimas pradedamas tirti per Aprašo 3 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą ir tiriamas laikantis visų Apraše įtvirtintų procedūrų.
16. Kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo nustatomas (-i) valstybės tarnautojas (-ai), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, ir dėl jo (-ų) pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris atliekamas laikantis visų Apraše įtvirtintų procedūrų.
III SKYRIUS
TARNYBINĖS NUOBAUDOS SKYRIMO TVARKA
17. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų:
17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir / arba konstatuota, kad pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;
17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo;
17.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas;
17.4. nutraukti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms, yra labai nedidelė;
17.5. pavesti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) patikslinti motyvuotą išvadą ne ilgiau nei per 5 darbo dienas, arba Aprašo 11 punkte nurodytu terminu tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai, jeigu pateikta motyvuota išvada yra neišsami, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, neobjektyviai ir netinkamai kvalifikuotas;
18. Aprašo 17.2 – 17.5 papunkčiuose nurodyti sprendimai gali būti įforminami valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens rezoliucija, surašyta ant motyvuotos išvados.
19. Jeigu motyvuotoje išvadoje konstatuota, kad valstybės tarnautojas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas tik gavus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.
20. Su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo priėmimo.
Sprendimo dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, kopija per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo perduodama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir išsiunčiama asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, jo nurodytu elektroniniu paštu ar registruotu laišku pagal jo nurodytą paskutinę gyvenamąją vietą.
21. Jeigu valstybės tarnautojas atsisako ar vengia pasirašyti, kad susipažino su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos pirmininkas) ir du įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais – atitinkamai du Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nurodytais atvejais – du tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).
22. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kad būtų galima pasirašyti Aprašo 8 ir 21 punktuose nurodytus aktus, šiuos aktus, be Aprašo 8 ir 21 punktuose nurodytų asmenų, pasirašo valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi / atskaitinga įstaiga, valstybės tarnautojai (jeigu įstaiga pavaldi / atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai).
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš pareigų) valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (toliau – profesinės sąjungos organas), reikalingas išankstinis profesinės sąjungos organo sutikimas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, priėmęs Aprašo 17.1 papunktyje nurodytą sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos organą sutikimo. Profesinės sąjungos organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos organas nepateikia atsakymo, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos organo nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
24. Sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo.
25. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, tarnybinių nuobaudų išnykimą ar panaikinimą, motyvuotas išvadas, kuriose asmuo, pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir sprendimus įrašomi į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui.
_______________________
Tarnybinių nuobaudų skyrimo
valstybės tarnautojams tvarkos aprašo
priedas
(Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys)
______________________________________________
(valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pavadinimas)
 |
(adresatas – valstybės tarnautojo visas pareigų
pavadinimas, vardas ir pavardė)
(sudarymo vieta)
Pranešame, kad yra duomenų, jog esate galimai padaręs tarnybinį nusižengimą – ___
___________________________________________________________________________
(nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes)
_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.
Prašome pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki ____________.
(data)
––––––––––––––––––––––––––– ––––––– ––––––––––––––
(už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo (parašas) (vardas ir pavardė)
asmens ar kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto
valstybės tarnautojo pareigų pavadinimas)
Gavau*
–––––––––––––––––––––––––––––
(valstybės tarnautojo pareigų pavadinimas)
––––––––
(parašas)
––––––––––––––––
(vardas ir pavardė)
–––––
(data)
_______________
* Žyma rašoma pranešimo egzemplioriuje, liekančiame jį surašiusioje įstaigoje