Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMo nR. XIII-804
pakeitimo ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą Nr. XIII-804 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRANEŠĖJŲ APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai, įtvirtinantys pranešėjų apsaugos taisykles, nenustato kitaip.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimus – fizinis asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimus įstaigoje, apie kuriuos sužinojo šio straipsnio 6 dalyje numatytais būdais, taip pat informaciją apie pažeidimus pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus arba neapmokamus stažuotojus, ar bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.
2. Informacija apie pažeidimus – vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu arba kompetentingai institucijai žodžiu ar raštu, arba viešai asmens teikiama informacija apie šio straipsnio 6 dalyje nustatytus požymius atitinkančius pažeidimus.
3. Įstaiga – viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kita organizacija, užsienio juridinio asmens ar organizacijos padalinys, kuriuose galbūt rengiami, padaryti ar daromi pažeidimai.
4. Kompetentinga institucija – subjektas, kuris pagal šį įstatymą priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą.
5. Konfidencialumas – įstaigų ir kitų subjektų bei jų darbuotojų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad informaciją apie pažeidimus pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
6. Pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtus pažeidimus ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimus, sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių ar sutartinių santykių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) su šia įstaiga arba įdarbinimo metu ar kitų ikisutartinių santykių metu.
7. Pranešėjas – fizinis asmuo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.
9. Su darbu susijusios aplinkybės – dabartinė arba ankstesnė darbo veikla įstaigoje, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, kurią vykdydami asmenys sužino informaciją apie pažeidimus ir kurios atžvilgiu tie asmenys, jei praneštų tokią informaciją, galėtų sulaukti neigiamo poveikio.
10. Susijęs asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, informacijoje apie pažeidimus arba viešai atskleistoje informacijoje nurodomas kaip asmuo, kuriam priskiriamas pažeidimas arba su kuriuo tas asmuo yra siejamas.
11. Tarpininkas – fizinis asmuo, kuris padeda asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimus, pranešimo procese su darbu susijusiomis aplinkybėmis ir kurio pagalba turėtų būti konfidenciali.
3 straipsnis. Informacijos apie pažeidimus teikimas
1. Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
2. Pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
8) pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
9) kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
10) pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
3. Kai asmuo šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikia informaciją apie pažeidimus, susijusius su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ir kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams bei Europos Sąjungos teisei.
4. Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimus pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
5. Anonimiškai informaciją apie pažeidimus pateikusiam asmeniui šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio.
6. Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
4 straipsnis. Informacijos apie pažeidimus pateikimo būdai
1. Asmuo informaciją apie pažeidimus gali pateikti:
2. Įstaigoje asmuo informaciją apie pažeidimus teikia per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą. Įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimus gavimo turi pranešti asmeniui apie jo pateiktos informacijos gavimą. Išnagrinėjusi asmens pateiktą informaciją, įstaiga ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo patvirtinimo turi informuoti asmenį apie jo pateiktos informacijos nagrinėjimo eigą (numatytus ar atliktus nagrinėjimo veiksmus, jų pagrindimą) arba atsisakymą šią informaciją nagrinėti.
3. Įstaiga, gavusi informaciją apie pažeidimus, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus požymius, tačiau neturinti kompetencijos tirti pateiktos informacijos, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimus gavimo dienos, persiunčia ją kompetentingai institucijai ir apie tai praneša informaciją apie pažeidimus pateikusiam asmeniui.
4. Asmuo dėl pažeidimų gali kreiptis tiesiogiai į kompetentingą instituciją, kai:
3) vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimų;
4) informacija apie pažeidimus buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;
5) yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimus vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, anonimiškumas ar konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimus, apie kuriuos pranešta, nuslėpti, arba asmeniui bus daromas neigiamas poveikis;
5. Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai, informacija apie pažeidimus pateikiama kompetentingai institucijai.
6. Asmuo informaciją apie pažeidimus kompetentingai institucijai gali teikti žodžiu arba raštu. Pranešimus žodžiu galima teikti telefonu ar kitomis balso pranešimų sistemomis ir, gavus asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, prašymą, susitikus fiziškai per pagrįstą laikotarpį.
7. Teikdamas informaciją apie pažeidimus, asmuo nurodo jam žinomus:
3) ar apie šiuos pažeidimus asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas;
8. Asmuo, jei tai įmanoma, prie teikiamos informacijos apie pažeidimus prideda rašytinius ar kitus turimus duomenis apie pažeidimus.
9. Viešai informacija apie pažeidimus gali būti teikiama siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimus pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimus nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų. Taip pat viešai informacija apie pažeidimus gali būti teikiama, kai yra pagrindas manyti, kad bus imtasi neigiamo poveikio priemonių arba, pateikus informaciją apie pažeidimus kompetentingai institucijai, pažeidimai nebus veiksmingai išnagrinėti dėl pagrįstų aplinkybių. Viešai informaciją apie pažeidimus pateikęs asmuo, siekdamas gauti šiame įstatyme nustatytas taikomas garantijas, su prašymu turi kreiptis į kompetentingą instituciją. Viešai informaciją apie pažeidimus pateikusiam asmeniui netaikoma šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta priemonė, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos.
5 straipsnis. Kompetentinga institucija
1. Kompetentinga institucija, įgyvendindama šį įstatymą, atlieka šias funkcijas:
2) vertina asmens pateiktos informacijos apie pažeidimus atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir pripažįsta informaciją apie pažeidimus pateikusį asmenį pranešėju;
3) pagal jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą kompetenciją tiria pranešimus ir informaciją apie pažeidimus;
5) priima sprendimus dėl pranešėjų apsaugos, skatinimo, kompensacijos ir atleidimo nuo atsakomybės, pagalbos jiems priemonių taikymo arba inicijuoja šių sprendimų priėmimą, koordinuoja šių sprendimų įgyvendinimą;
7) apibendrina šio įstatymo taikymo praktiką, rengia ir teikia rekomendacijas dėl pranešėjų apsaugos tobulinimo, kaupia ir viešai skelbia statistinius duomenis;
8) skelbia apibendrintą informaciją apie pažeidimus, kurie buvo atskleisti remiantis pranešėjų pateikta informacija;
10) administruoja asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus, ir pranešėjams skirtą informaciją internetinėje erdvėje, neatlygintinai teikia jiems konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių;
6 straipsnis. Kompetentingai institucijai pateiktos informacijos apie pažeidimus nagrinėjimas
1. Kompetentinga institucija, gavusi informaciją apie pažeidimus, per 5 darbo dienas informuoja pranešimą pateikusį asmenį apie jo pateiktos informacijos gavimą. Nuo pranešimo gavimo momento užtikrina jį pateikusio asmens konfidencialumą ir nedelsdama imasi vertinti gautą informaciją apie pažeidimus. Reikalavimas per 5 darbo dienas informuoti pranešimą pateikusį asmenį apie jo pateiktos informacijos gavimą netaikomas, kai:
2. Kompetentinga institucija, atlikusi informacijos apie pažeidimus vertinimą ir nustačiusi, kad pateikta informacija neatitinka šio įstatymo nuostatų, priima sprendimą nepripažinti asmens pranešėju ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu iš pranešime nurodytos informacijos yra pagrindas manyti, kad galbūt buvo padarytas kitas, šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje neapibrėžtas, teisės aktų pažeidimas, kompetentinga institucija pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka pradeda tyrimą pati arba nedelsdama persiunčia pranešimą institucijai, įstaigai ar organizacijai, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ar kitus Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktus įgaliotai tirti tokius pažeidimus, ir apie tai praneša asmeniui.
3. Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad pranešimą pateikęs asmuo ir jo nurodyta informacija apie pažeidimus atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, turi asmenį pripažinti pranešėju ir apie tai jam pranešti.
4. Jeigu kompetentinga institucija yra įgaliota tirti pranešime nurodytus pažeidimus, ji nustato pažeidimų buvimo ar nebuvimo faktą ir traukia atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis arba inicijuoja pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn, vadovaudamasi atitinkamą atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.
5. Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad ji neįgaliota tirti pranešime nurodytų pažeidimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos persiunčia jį pagal kompetenciją kitai institucijai, taip pat, esant poreikiui, ir atitinkamai Europos Sąjungos kompetentingai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai ir apie tai informuoja asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimus. Institucija, kuriai buvo persiųstas pranešimas, teikia kompetentingai institucijai informaciją apie pranešimo tyrimo eigą ir rezultatus.
6. Kompetentinga institucija turi informuoti asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimus, apie pranešimo informacijos nagrinėjimo eigą (numatytus ar atliktus nagrinėjimo veiksmus, jų pagrindimą) per ne ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį arba pagrįstais atvejais 4 mėnesių laikotarpį nuo pranešimo gavimo patvirtinimo. Baigusi pateiktos informacijos apie pažeidimus tyrimą ir priėmusi su tuo susijusius sprendimus arba gavusi informaciją iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai nedelsdama praneša asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimus.
7. Kompetentinga institucija netiria pranešimų ir apie tai praneša pranešimą pateikusiam asmeniui, jeigu:
2) asmuo į kompetentingą instituciją kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateikta informacija apie pažeidimus šiame įstatyme nustatyta tvarka buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas sprendimas, nebent atsirastų naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, kurių nebuvo arba kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą. Apie šį sprendimą ir jo motyvus kompetentinga institucija informuoja pranešimą pateikusį asmenį.
8. Kompetentinga institucija turi teisę iš fizinių asmenų ir įstaigų gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms kompetentingos institucijos funkcijoms atlikti.
7 straipsnis. Informacijos apie pažeidimus saugojimas
1. Įstaiga, kompetentinga institucija užtikrina informacijos ir įrašų saugojimą apie kiekvieną gautą pranešimą, laikydamosi 9 straipsnyje numatytų konfidencialumo reikalavimų. Pranešimai saugomi ne ilgiau, nei tai būtina ir proporcinga siekiant laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
2. Įstaiga, kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti žodžiu (telefonu ar kitomis balso pranešimų sistemomis) pateikiamą informaciją apie pažeidimus surašydamos tikslų pokalbio protokolą. Įstaiga, kompetentinga institucija suteikia asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimus, galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio protokolą ir išreikšti savo sutikimą jį pasirašant.
8 straipsnis. Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės
1. Pagrindinės asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės:
2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodytos priemonės taikomos nuo asmens pateiktos informacijos apie pažeidimus gavimo įstaigoje arba kompetentingoje institucijoje momento ir taikomos visiems asmenims, šio įstatymo nustatyta tvarka pateikusiems informaciją apie pažeidimus, nesvarbu, ar informaciją apie pažeidimus pateikęs asmuo buvo pripažintas pranešėju, ar ne. Šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nurodytos priemonės gali būti taikomos nuo tos dienos, kurią kompetentinga institucija pripažino informaciją apie pažeidimus pateikusį asmenį pranešėju.
3. Asmuo, kuris pateikė Europos Sąjungos institucijoms informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, atitinka apsaugos reikalavimus tokiomis pat sąlygomis kaip asmenys, pateikę informaciją kompetentingai institucijai.
9 straipsnis. Konfidencialumo užtikrinimas
1. Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, ir susijusių asmenų konfidencialumas turi būti užtikrinamas viešojo administravimo, tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimo procedūrų ar administracinio arba baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis.
2. Kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimus, privalo užtikrinti asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, ir susijusių asmenų konfidencialumą.
3. Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, pranešėjo ir susijusio asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jų tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimus, taip pat tais atvejais, kai siekiama apsaugoti susijusio asmens teisę į gynybą. Prieš atskleisdama konfidencialius duomenis institucija privalo raštu informuoti apie duomenų atskleidimą, nurodydama konfidencialių duomenų atskleidimo priežastį, nebent tokia informacija pakenktų susijusiems tyrimams arba teismo procesams.
4. Jeigu kompetentinga institucija nepripažino asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, pranešėju ir informaciją apie pažeidimus, vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, persiuntė kitai institucijai, konfidencialumą užtikrina institucija, kuriai buvo persiųsta informacija apie pažeidimus.
5. Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
10 straipsnis. Draudimas daryti neigiamą poveikį asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus
1. Prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimus, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių: laikinai nušalinti jį nuo pareigų, atleisti iš darbo ar tarnybos, sustabdyti paaukštinimą, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, nepakeisti terminuotos darbo sutarties į neterminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas turi teisėtų lūkesčių, kad jam bus pasiūlytas nuolatinis darbas, nepratęsti terminuotos darbo sutarties arba tokią sutartį nutraukti anksčiau laiko, bauginti, imtis prievartos, priekabiauti, atskirti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sustabdyti mokymus, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką ar perduoti užduotis, kelti abejones dėl kompetencijos, neigiamai vertinti veiklos rezultatus arba teikti neigiamą atsiliepimą apie darbuotoją, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, dėl kurios ateityje asmuo gali nerasti darbo tame sektoriuje ar pramonės šakoje, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, skirti ar taikyti bet kokias drausmines priemones ar kitas sankcijas, įskaitant finansines sankcijas, daryti žalą, įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose, arba finansinius nuostolius, įskaitant verslo praradimą ir pajamų praradimą, nutraukti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartį ankščiau laiko, panaikinti licencijos ar leidimo galiojimą, siųsti pas psichiatrus ar kitus gydytojus arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.
2. Draudimas daryti neigiamą poveikį informaciją apie pažeidimus pateikusiam asmeniui taikomas darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams.
3. Draudžiama daryti neigiamą poveikį ir asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimus pateikimo gali patirti neigiamų padarinių, tarpininkams, susijusiems asmenims, kurie galėtų sulaukti neigiamo poveikio su darbu susijusiomis aplinkybėmis, ar jų giminaičiams, juridiniams asmenims, kurie yra asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, nuosavybė, kuriems jie dirba arba su kuriais jie yra susiję su darbu susijusiomis aplinkybėmis. Šiems asmenims, kurie dėl informacijos apie pažeidimus pateikimo patyrė neigiamą poveikį, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 ir 14 straipsnių nuostatos.
11 straipsnis. Teisinės gynybos priemonės
2. Jeigu neigiamas poveikis daromas asmeniui, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie pažeidimus per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai, kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju.
3. Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimus, ir pranešėjui daromas neigiamas poveikis, kreipiasi į įstaigą nurodydama pranešėjams taikomas garantijas.
4. Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimus, dėl patiriamų neigiamų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti jam priimtą ir neigiamų padarinių sukeliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.
5. Neigiami padariniai dėl pranešimo pateikimo turi būti pašalinti atsižvelgiant į procedūras, nustatytas darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
12 straipsnis. Atlyginimas pranešėjams už vertingą informaciją
1. Pranešėjams, pateikusiems kompetentingai institucijai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Sprendimas dėl atlyginimo už vertingą informaciją pranešėjui priimamas, atlyginimas apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis šiais principais:
1) pranešėjui gali būti atlyginama už informaciją apie bet kuriuos pažeidimus, neatsižvelgiant į pažeidimo rūšį ar pobūdį;
2) atlyginimas pranešėjui yra proporcingas dėl pažeidimų padarymo atsiradusiai ar galėjusiai atsirasti žalai, jeigu ją įmanoma apskaičiuoti;
13 straipsnis. Kompensavimas pranešėjams
1. Kompetentinga institucija pranešimo tyrimo metu motyvuotu pranešėjo prašymu gali jam skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją, siekdama kompensuoti pranešėjo patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl jo pateikto pranešimo.
14 straipsnis. Teisinė pagalba pranešėjams
1. Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimus, ir pranešėjui jų prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.
15 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
1. Asmuo, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešęs kompetentingai institucijai, , teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus.
16 straipsnis. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimas
1. Įstaigose, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir reikalavimais, diegiami vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai ir užtikrinamas jų funkcionavimas.
2. Vidiniuose informacijos apie pažeidimus teikimo kanaluose užtikrinamas informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų ir bet kurios informacijoje apie pažeidimus nurodytos trečiosios šalies konfidencialumas.
3. Už vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo įdiegimą ir jo funkcionavimo užtikrinimą atsakingas įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas praneša darbuotojams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams apie įstaigoje veikiantį vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ir pateikia su tuo susijusią informaciją darbo vietoje visiems jiems prieinamu būdu.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas