Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS KARIUOMENĖS RŪDNINKŲ KARINIO POLIGONO

ĮSTATYMAS

 

2022 m.                         d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

konstatuodamas, kad Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingai neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

pripažindamas, kad skubus karinio poligono įkūrimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus;

įgyvendindamas įsipareigojimus, susijusius su priimančiosios šalies pajėgumų stiprinimu;

siekdamas užtikrinti Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus,

p r i i m a šį įstatymą.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono (toliau – poligonas) teritoriją ir jos suformavimą, žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimą visuomenės poreikiams, infrastruktūros poligono teritorijoje statybą (įrengimą) (toliau – poligono įkūrimas), taip pat nustato žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statybos (įrengimo) poligono teritorijoje reikalavimus ir sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas, reikalingas poligonui įkurti.

2. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimas įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas ir šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Žemės įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme, Želdynų įstatyme, Miškų įstatyme, Kelių įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Viešųjų pirkimas įstatyme, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIPAŽINIMAS YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAIS,

JŲ ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

 

3 straipsnis. Sprendimas dėl pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektais

1. Šiuo įstatymu poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu (toliau – Projektas).

2. Poligono efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statyba (įrengimas) ne poligono teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligono teritorijos įsteigimas, kuriuo kompensuojamas karinio poligono nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis jame esančioms gamtos vertybėms, pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Šiam ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektui šiame įstatyme numatytas reglamentavimas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį, netaikomas.

 

4 straipsnis. Ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas

1. Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Projektą įgyvendinanti institucija).

2. Projektą įgyvendinanti institucija ar jos įgaliota institucija organizuoja poligono infrastruktūros statybos (įrengimo) darbus.

3. Aplinkybės, dėl kurių priimtas šis įstatymas, lemia poreikį viešuosius pirkimus, būtinus poligono eksploatavimui pradėti, atlikti ypač skubiai.

4. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendina Vyriausybės paskirtos institucijos.

 

5 straipsnis. Ypatingos valstybinės svarbos projektų finansavimas

1. Projektas finansuojamas iš Projektą įgyvendinančiai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas finansuojamas iš Vyriausybės paskirtoms projektą įgyvendinančioms institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

 

6 straipsnis. Sprendimų priėmimas

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje ir su Projektą įgyvendinančia institucija, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina sprendimų priėmimą laiku, suteikiantį Projektą įgyvendinančiai institucijai ir (ar) kitiems asmenims teisę vykdyti poligono infrastruktūros projektavimo, statybos (įrengimo) ir kitus susijusius darbus. Su Projekto įgyvendinimu susiję sprendimai turi būti priimami per kuo trumpesnius terminus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

POLIGONO ĮKŪRIMAS 

 

7 straipsnis. Poligono teritorija ir jos suformavimas

1.  Poligono teritorijos ribų schema pateikiama šio įstatymo 1 priede. Į poligono teritoriją patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė, valstybinės žemės sklypai ir jų kadastro duomenys bei vertė nurodyti šio įstatymo 2 priede.  Į poligono teritoriją patenkantys privačios žemės sklypai ir jų kadastro duomenys nurodyti šio įstatymo 3 priede.

2. Šiuo įstatymu nustatoma, kad:

1) šio įstatymo 2 priede nurodyti valstybinės žemės sklypai ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė šiuo įstatymu perduodama patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti Krašto apsaugos ministerijai. Valstybinės žemės sklypų, kurie yra išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, nuomos ir panaudos sutartys yra nutraukiamos;

2) šio įstatymo 3 priede nurodytų žemės sklypų valstybės nuosavybės teisė ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisė į šiuos žemės sklypus Projektą įgyvendinančios institucijos iniciatyva įregistruojami Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise perduodami Krašto apsaugos ministerijai po to, kai šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka bus atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros;

3) poligono teritoriją sudarančių šio įstatymo 2 ir 3 prieduose nurodytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams. Šio įstatymo 3 priede nurodytų žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas pasikeičia po to, kai atliekamos ketvirtajame skirsnyje nurodytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros;

4) poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų plotų;

5) poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės keliai ir vietinės reikšmės keliai ir (arba) jų dalys perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai ir jų vertės nurodyti šio įstatymo 4 priede. Vietinės reikšmės keliai ir (arba) jų dalys ir kiti šiam turtui perduoti reikalingi duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte;

6) poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės keliai, perduoti Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise, išbraukiami iš Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo;

7) poligono teritorijoje esantis valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti Lietuvos kariuomenei. Perduodamas nekilnojamasis turtas ir kiti šiam turtui perduoti reikalingi duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte.

3. Projekto įgyvendinimui netaikomi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, numatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus.

4. Šiame įstatyme nustatytose poligono teritorijos ribose žemės sklypai pertvarkomi ir (arba) suformuojami Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

5. Šiuo įstatymu poligono teritorijoje esantiems valstybinės žemės sklypams (tarnaujantys daiktai) nustatomi kelio servitutai, suteikiantys teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis jais kaip pėsčiųjų takais prieiti prie žemės sklypų ir statinių (viešpataujantys daiktai). Kelio servitutai ir jų nustatymo schemos pateiktos įstatymo 5 priede.

 

8 straipsnis. Žemės naudojimas poligonui įkurti ir veiklai vykdyti, su statinių statyba bei įrenginių įrengimu susijusių darbų vykdymas

1.  Poligono teritorijoje esantys keliai ir (arba) jų dalys, kurie dėl poligono teritorijoje vykdomos veiklos nėra suderinami su visuomenės saugumu, interesais dėl eismo ribojimų, paliekami naudotis pagal poreikį kaip poligono infrastruktūros objektai, visuomenės poreikiams nutiesiant artimiausią kelio atkarpą susisiekimui užtikrinti.

2. Poligono teritorijoje vykdomiems darbams, susijusiems su statinių statyba, įrenginių įrengimu, poligono paruošimu kariniams mokymams ir pratyboms, taip pat karinių mokymų ir pratybų vykdymui netaikomi:

1) Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su visos apimties statinio projekto iki statybos pradžios parengimu, statinio projekto ekspertizės atlikimu (išskyrus ypatinguosius statinius) ir statybą leidžiančio dokumento gavimu. Šio straipsnio 5 dalyje išvardyti statybos darbai, kurie gali būti vykdomi ypatingųjų statinių statybos poligono teritorijoje atveju, neturint statinio projekto ekspertizės akto;

2) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu ir planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo;

3) Miškų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai, susiję su statinių statyba ir (arba) įrenginių įrengimu miško žemėje ir miško kirtimu;

4) Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai, susiję su statinių statyba, kilnojamųjų objektų ir įrenginių laikymu ir naudojimu, miškų ūkio darbų vykdymu neįšalus gruntui, važiavimu ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, draustiniuose neleidžiama veikla;

5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Želdynų įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai gauti leidimą kirsti saugotinus želdinius ir kompensuoti želdinių atkuriamąją vertę;

6) galiojančių savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, jeigu jie riboja poligono teritorijos ribose esančių žemės sklypų pertvarkymą ir (arba) suformavimą, poligono statinių ir (arba) įrenginių statybos, įrengimo galimybes.

3. Projektą įgyvendinanti institucija, vykdydama statinių ir (arba) įrenginių statybą ir (arba) įrengimą, poligono teritorijos parengimą karinių mokymų ir pratybų veiklai, turi siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pasikeitimų.

4. Statinių statyba poligono teritorijoje vykdoma neviršijant šio įstatymo 6 priede nustatytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių.

5. Ypatingųjų statinių statybos atveju, neturint statinio projekto ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti, poligono teritorijoje gali būti vykdomi šie statybos darbai:

1) žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas, pylimų supylimas, kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas, kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti);

2) mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas, šilumos tiekimo tinklų tiesimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas);

3) elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas).

6. Poligono teritorijoje statomų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) baigiama statytojui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

7. Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su Projektą įgyvendinančia institucija stebi poligono teritorijoje esančių saugomų teritorijų būklę ir imasi veiksmų, kad tas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įkūrimo, jo statinių statybos ir (arba) įrenginių įrengimo, poligono teritorijos parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai ir šios veiklos vykdymo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

8. Poligone planuojami statyti sprogmenų sandėliai projektuojami numatant ne mažesnį kaip 400 metrų atstumą nuo sprogmenų sandėlio iki poligono teritorijos ribos.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

POLIGONUI ĮKURTI REIKALINGOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS PROCEDŪRA

 

9 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra

1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra šio įstatymo įsigaliojimo data. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento žemės savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šio įstatymo 3 priede nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

2. Projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie šio įstatymo įsigaliojimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią.

3. Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį įstatymą ir juo pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir pateikia privačių žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymas apie pradėtą žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams procedūrą.

4. Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie šio įstatymo įsigaliojimą ir  žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti Projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama Projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.

 

10 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto parengimas ir atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertę

1. Projektą įgyvendinanti institucija organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kuris atliekamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka.

2. Projektą įgyvendinanti institucija, gavusi turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, kuriame nurodo visuomenės poreikiams paimamuose žemės sklypuose esančių statinių ir įrenginių savininkus, naudotojus ir patikėjimo teisės subjektus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ir įrenginiai yra įkeisti, Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu taip pat turi pateikti Projekto įgyvendinančios institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimą dėl nuostolių atlyginimo.

3. Nacionalinė žemės tarnyba Projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamu žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:

1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys (unikalus numeris, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo plotas, adresas, jeigu yra suteiktas, arba gyvenamosios vietovės, savivaldybės pavadinimas), žemės sklype esančių statinių kadastro duomenys (unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis);

2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;

3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka;

4) statinių patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kurį nurodo Projektą įgyvendinanti institucija;

5) išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 3 mėnesiai, skaičiuojant nuo pasirašytame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytos atlyginimo sumos pervedimo į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą dienos.

4. Projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, kreditoriui (jeigu turtas įkeistas) išsiunčia pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas, kreditorius (jeigu turtas įkeistas) kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti Projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

5. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą. Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.

6. Jeigu per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, Projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju Projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.

 

11 straipsnis. Ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimas

1. Projektą įgyvendinanti institucija per 30 dienų nuo žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui suteikto 30 dienų termino pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasibaigimo ir per šį terminą negavus pasirašyto žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Teismas, gavęs Projektą įgyvendinančios institucijos pareiškimą, nustato žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, nesutinkančiam pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, 15 dienų terminą raštu pateikti savo atsiliepimą į Projektą įgyvendinančios institucijos pareiškimą.

2. Teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar:

1) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą;

2) yra parengta paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita;

3) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas;

4) Projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

3. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, Projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama Projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis, suma.

4. Teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų Projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4–6 dalyse nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Nuosavybės registravimas valstybės vardu

1. Kai paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir Projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Projektą įgyvendinanti institucija tokio žemės sklypo valstybės nuosavybės teisę ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą bei valstybės nuosavybės teisę ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į statinius ir įrenginius įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.

2. Šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju Projektą įgyvendinanti institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą kaip valstybinę žemę, Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą, valstybės nuosavybės teisę ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre įregistruoja po to, kai įsiteisėja teismo nutartis, patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, arba kai Projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju.

3. Nuosavybės teisė valstybei ir patikėjimo teisė Krašto apsaugos ministerijai į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, panaikinama.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

13 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Vyriausybė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis ir atlikdama pavestas pareigas, ir jai pavaldžios institucijos užtikrina tinkamą teisinių, finansinių ir organizacinių sąlygų įgyvendinimą, kad poligonas būtų įrengtas kiek įmanoma greičiau.

2. Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Savivaldybės, kurių vietinės reikšmės keliai šiuo įstatymu perduoti Lietuvos kariuomenei, patikslina joms priklausančių vietinės reikšmės kelių sąrašus.

4. Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos poligonu ir jame esančia infrastruktūra naudojasi pagal krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas