1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.5 papunkčiu,

tvirtinu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).“

2. Nustatau, kad:

2.1. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriems iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos išduotos teritorijos planavimo sąlygos, ir pradėti rengti žemės valdos projektai, kuriems iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos išduoti reikalavimai žemės valdos projektui rengti, rengiami, derinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą;

2.2. iki 2023 m. sausio 1 d. patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemėtvarkos planavimo dokumentuose, statinių projektuose nustatyti sprendiniai, susiję su veiklos reglamentavimu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, galioja ir po 2023 m. sausio 1 d. Šie sprendiniai nuo 2023 m. sausio 1 d. gali būti keičiami, inicijuojant teritorijų planavimo dokumentų, statinių projektų pakeitimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto plano, žemėlapio ir (ar) schemos, kuriuose nustatomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, duomenis;

2.3. kai iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams jų kadastro duomenų byloje buvo įrašytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet teritorijos ribos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebuvo grafiškai pažymėtos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemėtvarkos planavimo dokumentuose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ribos suprantamos taip, kaip nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytame plane, žemėlapyje ir (ar) schemoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto;

2.4. šis įsakymas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540

(Lietuvos Respublikos aplinko ministro

2022 m. įsakymo Nr. redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydį prie upių, ežerų, tvenkinių, kanalų, nepratekamų dirbtinių vandens telkinių, kurie registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre, taip pat prie Kuršių marių rytinės pakrantės (nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos).

2. Tvarkos aprašu vadovaujamasi nustatant paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytame plane, žemėlapyje ir (ar) schemoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Kranto linija – natūralaus paviršinio vandens telkinio – sausumos ir vandens paviršiaus sąlyčio linija esant vidutinio vandeningumo metų vandens lygiui vasaros–rudens laikotarpiu, patvenkto ežero ir tvenkinio – sausumos ir vandens paviršiaus sąlyčio linija esant normaliai patvenktam vandens lygiui.

3.2. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – su paviršiniu vandens telkiniu besiribojantis palei kranto liniją einantis nustatyto pločio sausumos ruožas, kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją ir visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir jų pakrantėmis.

3.3. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, apimanti arčiausiai kranto linijos esantį nustatyto pločio sausumos ruožą, kuriame užtikrinama visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais, eiti jų pakrantėmis, sudaromos palankios sąlygos rekreacijai ir kitoms visuomenės reikmėms plėtoti, tačiau ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją

3.4. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme.

II SKYRIUS

PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIO APSAUGOS ZONOS NUSTATYMAS

4. Nustatant paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, šios zonos išorinė riba matuojama nuo kranto linijos, kuri nustatoma pagal Lietuvos teritorijos georeferencinio kadastro erdvinius duomenis ir vadovaujantis Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-850 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos ir Georeferencinio pagrindo žemėlapio specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – Specifikacija). Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos išorinė riba suprantama kaip lygiagreti kranto linijai nustatytu atstumu nuo jos į sausumos pusę esanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ribojanti linija.

5. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi tokiu atstumu (atstumas matuojamas horizontalioje plokštumoje):

5.1. prie Nemuno, Neries, Kuršių marių rytinėje pakrantėje (nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos), prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra didesnis kaip 200 ha, – 500 m, išskyrus išimtis, nustatytas Tvarkos aprašo 6 punkte;

5.2. prie Tvarkos aprašo 5.1 papunktyje nenurodytų 50 km ir ilgesnių upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, – 200 m, išskyrus išimtis, nustatytas šio Tvarkos aprašo 6 punkte;

5.3. prie trumpesnių kaip 50 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 0,5–10 ha, prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas yra 2 ha ir didesnis, – 100 m, išskyrus išimtis, nustatytas šio Tvarkos aprašo 6 punkte;

5.4. upės vagoje įrengto tvenkinio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona nustatoma tokio paties dydžio kaip pro jį pratekančiai upei, kaip nurodyta 5.1, 5.2, 5.3 papunkčiuose, išskyrus, kai upės vagoje įrengtam tvenkiniui pagal jo plotą turi būti taikoma didesnė paviršinio vandens telkinio apsaugos zona nei pro jį pratekančiai upei, – tokiais atvejais ant upės įrengtam tvenkiniui paviršinio vandens telkinio apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į tvenkinio plotą vadovaujantis 5.1, 5.2, 5.3 papunkčiais.

6. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos plotis lygus pagal Tvarkos aprašo III skyriaus nuostatas nustatytai paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostai prie šių paviršinių vandens telkinių:

6.1. dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 2 ha;

6.2. kanalų;

6.3. miesto gyvenamojoje teritorijoje esančių paviršinių vandens telkinių ir paviršinių vandens telkinių, kurių paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta patenka į miesto gyvenamąją teritoriją.

7. Paviršiniuose vandens telkiniuose esančių salų visas plotas priskiriamas paviršinio vandens telkinio apsaugos zonai, kai salos plotas yra 3 ha ir mažesnis.

III SKYRIUS

PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIO PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS NUSTATYMAS

8. Nustatant paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, šios juostos išorinė riba matuojama nuo kranto linijos, kuri nustatoma pagal Lietuvos teritorijos georeferencinio kadastro erdvinius duomenis ir vadovaujantis Specifikacija. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinė riba suprantama kaip lygiagreti kranto linijai nustatytu atstumu nuo jos į sausumos pusę esanti pakrantės juostą ribojanti linija.

9. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi tokiu atstumu (atstumas matuojamas horizontalioje plokštumoje):

Paviršinio vandens telkinio kategorija, dydis (ilgis ir (ar) plotas)	Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dydis
	Kaimo gyvenamosiose vietovėse	Miesto gyvenamo-siose vietovėse	Prie miesto gyvenamosios-se vietovėse esančių upių, kurios patenka į valstybinius ar savivaldybių draustinius, valstybinius parkus, biosferos stebėsenos teritorijas, arba jos yra nutolusios nuo minėtų saugomų teritorijų ne toliau kaip 30 m
9.1. Kuršių marių rytinėje pakrantėje (nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos);	100 m
9.2. prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis;	30 m	10 m	30 m
	upių ruožuose, kuriuose upės plotis – 5 m ir mažesnis, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos juosta mažinama iki 10 m	10 m	upių ruožuose, kuriuose upės plotis 5 m ir mažesnis, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta mažinama iki 10 m
9.3 prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų;	10 m	10 m	10 m
9.4. prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 2 ha.	7 m	7 m	7 m

10. Upės vagoje įrengto tvenkinio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatoma tokio paties dydžio kaip pro jį pratekančiai upei, kaip nurodyta 9.2, 9.3, 9.4 papunkčiuose, išskyrus, kai upės vagoje įrengtam tvenkiniui pagal jo plotą turi būti taikoma didesnė paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nei pro jį pratekančiai upei, – tokiais atvejais ant upės įrengtam tvenkiniui paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatoma atsižvelgiant į tvenkinio plotą vadovaujantis 9.2, 9.3, 9.4 papunkčiais.

11. Paviršiniuose vandens telkiniuose esančių salų visas plotas priskiriamas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostai, kai salos plotas yra 3 ha ir mažesnis.

__________________________