Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35,
36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 361, 362, 363, 364 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos pagal įstatymą skiriamos ar taikomos bausmės ir kitokios teisėtos poveikio priemonės nepilnamečiams.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mobilioji komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų grupė, teikianti į krizę patekusiai šeimai ir vaikui skubią pagalbą ir (ar) kartu bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku teikiant tęstinę kompleksinę pagalbą.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam buvo sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar buvo pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.“
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą
Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius, bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.“
5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 29 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtais veiksmais vaikui ir kitiems šeimos nariams sukelta žala atlyginama Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 29 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Tėvai, kiti įstatyminiai vaiko atstovai dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio skundus. Šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys renka ar gauna bet kokius su vaiku susijusius duomenis, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš duomenų rinkimą turi būti informuojami apie duomenų rinkimą.“
2. Pakeisti 31 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 31 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, kartu bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.“
7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybėje šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms sudaromos galimybės dalyvauti tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, kūrimo, taip pat sudaromos sąlygos organizuoti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė steigia ir remia vaikų dienos centrus, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes vaikus auginančioms šeimoms, kurios susiduria su krizėmis dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu.“
10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“
2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, tapatybė gali būti atskleista ir tada, kai nustatoma, kad buvo suteikta melaginga informacija. Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą yra taikoma administracinė atsakomybė.“
11 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą. Į pranešimą apie vaikui kilusį realų ir tiesioginį pavojų jo sveikatai, gyvybei yra reaguojama nedelsiant (pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento).
2. Pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius.
3. Nagrinėjant pranešimą yra susitinkama su šeima jos gyvenamojoje aplinkoje, yra išklausomas vaikas ir tėvai ar atstovai pagal įstatymą, o taip pat gali būti išklausyti ir kiti asmenys, tame tarpe švietimo bei ugdymo įstaigų pedagogai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai, jei nagrinėjančio pranešimą asmens manymu šie asmenys gali turėti informacijos, kuri bus reikšminga pranešimo nagrinėjimui.
Visas pranešimo nagrinėjimo procesas, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, yra fiksuojamas naudojant tarnybines garso ir (arba) vaizdo įrašymo priemones. Apie pranešimo nagrinėjimo proceso fiksavimą garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis asmenys, dalyvaujantys pranešimo nagrinėjimo procese, yra įspėjami.
4. Jeigu Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, įsitikina, jog pranešimas apie padarytą ar daromą vaiko teisių pažeidimą yra nepagrįstas, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
5. Jei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, nustato, jog pranešimas apie padarytą ar daromą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, bet nėra realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, jis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoja vaiko ir šeimos poreikių vertinimą.
6. Paaiškėjus, kad egzistuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuojamas atvejo vadybos procesas, kurio metu yra įvertinamas kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Jei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustato, jog vaiko gyvenamojoje aplinkoje egzistuoja realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, jis 363 straipsnyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
8. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę daromą ar padarytą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie įvykį nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Jei vaiko gyvenamojoje aplinkoje egzistuoja realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, policijos pareigūnai, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 361 straipsniu
Papildyti įstatymą 361 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„361 straipsnis. Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta
1. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje radę vaiką be tėvų ar kitų asmenų, kuriems vaikas yra patikėtas prižiūrėti, globos arba nustatę vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta, privalo nedelsdami imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą, paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta, ir imtis veiksmų grąžinti vaiką tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.
2. Jei vaiko grąžinti yra neįmanoma dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių ar dėl to, kad grąžinus vaiką gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, vaikas perduodamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. Jeigu su vaiku yra kiti vaiko šeimos nariai ar giminaičiai, pagal savo amžių ir sveikatos būklę galintys ir sutinkantys prižiūrėti vaiką, yra laikoma, jog vaikas yra patikėtas jiems prižiūrėti, nebent būtų nustatyta kitaip.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta, ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką, ir nedelsiant imasi veiksmų dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą.
4. Kai kyla grėsmė vaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų ar kitų asmenų, dalyvaujančių paimant vaiką iš nesaugios aplinkos, kurios nėra vaiko gyvenamoji vieta, gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą, šiam procesui užtikrinti yra pasitelkiami policijos pareigūnai.
5. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas vaiko tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, imasi šio įstatymo 363 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų.“
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 362 straipsniu
Papildyti įstatymą 362 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„362 straipsnis. Vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą principai
1. Vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimas paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.2541 straipsnio nustatyta tvarka visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas, be kita to, nurodant ir aplinkybes, kodėl vaiko nebuvo įmanoma apsaugoti kitais būdais.
3. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.
5. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą atveju vaikas yra perduodamas kitam vaiko atstovui pagal įstatymą arba šeimos nariui, arba giminaičiui, kuris pagal savo amžių ir sveikatos būklę gali pasirūpinti vaiku ir sutinka laikinai globoti vaiką.
6. Vaiko laikino apgyvendinimo pas laikiną globėją, o taip pat nukreipimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kai reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas, atveju yra užtikrinama vieno iš tėvų, kurio elgesys nekelia realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei ar sveikatai, galimybė būti kartu su vaiku.“
14 straipsnis. Įstatymo papildymas 363 straipsniu
Papildyti įstatymą 363 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„363 straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei.
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus mobiliosios komandos specialistas, nustatęs realų ir tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, kuris negali būti pašalintas kitais būdais, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, esant reikalui pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl 361 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų:
1) laikydamasis 362 straipsnio 5 dalyje nustatyto principo užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniais, inicijuoja pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą ir atvejo vadybos procesą;
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgalioto teritorinis skyrius, vadovaudamasis šio įstatymo 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo bei Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą.“
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 364 straipsniu
Papildyti įstatymą 364 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„364 straipsnis. Vaiko paėmimas iš tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą, kai jie sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos kompleksinės pagalbos priemonės yra nevaisingos
Jei atvejo vadybos metu paaiškėja, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja naudodami smurtą ar kitaip sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, ir dėl to kyla realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaiko sveikatai ar gyvybei, o visos šeimai teiktos kompleksinės pagalbos priemonės yra neveiksmingos dėl to, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas, esant motyvuotam atvejo vadybininko siūlymui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo Civilinio Kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta tvarka.“
16 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius. Tai pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.“
2. Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaikams, patiriantiems socialinius sunkumus, turintiems specialiųjų poreikių, teisę pažeidusiems vaikams ar kitais atvejais, turi būti taikoma atvejo vadyba, taip pat įstatymu garantuojama kompleksinė pagalba. Ši pagalba taip pat teikiama tokių vaikų tėvams ir kitiems jų atstovams pagal įstatymą, teikiant būtinas paslaugas, jeigu yra poreikis, – kompleksinę ilgalaikę pagalbą.“
3. Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atvejo vadybą sudaro:
1) šeimos poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
5) periodinis pagalbos plano peržiūrų organizavimas, o kai yra motyvuotas tėvų prašymas – ne vėliau kaip per 60 dienų. Jeigu vaikas paimtas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, pagalbos planas peržiūrimas išnykus realiam pavojui vaiko sveikatai ar gyvybei, bet ne vėliau kaip po 60 dienų nuo vaiko paėmimo momento, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius, pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Jeigu yra poreikis, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau, negu nurodyta šiame punkte.“
4. Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
17 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
38 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas
1. Pagalbos vaikui ir šeimai poreikis vertinamas:
2) švietimo ir ugdymo įstaigų pedagogų, sveikatos priežiūrų įstaigų darbuotojų ar socialinių darbuotojų iniciatyva, jiems einant savo tiesiogines pareigas;
2. Pirminį vaiko ir šeimos vertinimą atlieka socialinis darbuotojas, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Įvertinęs vaiko ir šeimos poreikius ir nustatęs pagalbos poreikį, dalyvaujant tėvams jis priima sprendimą dėl pagalbos vaikui ir šeimai bei su tuo susijusių paslaugų teikimo. Socialinis pedagogas teikia pagalbą vaikui ir šeimai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Paaiškėjus, kad egzistuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, atvejis yra perduodamas savivaldybės, kurioje yra vaiko gyvenamoji vieta, atvejo vadybininkui, kuris per 30 dienų atlieka išsamų vaiko ir šeimos poreikių vertinimą.
18 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 39 straipsnį, išdėstant jį nauja redakcija:
„39 straipsnis. Veiksmai, esant kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiui
1. Atvejo vadybininkas, nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikį per 7 darbo dienas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame šeima supažindinama su išsamaus pagalbos vaikui ir šeimai vertinimo rezultais ir paaiškėjusiu kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiu, informuojama apie galimas ir jai siūlomas teikti paslaugas, su ja sutariama dėl vaikui ir šeimai teiktinų paslaugų pobūdžio, būdo ir masto ir sudaromas pagalbos šeimai planas. Tuo tikslu į posėdį kviečiami:
1) socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovas, kiti specialistai, dirbantys su vaiku ir šeima ir galintys jiems suteikti pagalbą. Posėdyje gali dalyvauti bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, atstovaujantys šeimų interesus, nebent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą tam prieštarautų;
2. Esant kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiui, dėl jos teikimo yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia su vaiku dirbantis specialistas, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pasiūlymai arba šie pasiūlymai pateikiami raštu. Atvejo vadybos posėdis yra protokoluojamas ir gali būti daromas posėdžio garso įrašas.
4. Posėdžio metu pateikta informacija apie privatų šeimos gyvenimą yra konfidenciali. Vaiko tėvų arba vaiko atstovų pagal įstatymą viešinamai informacijai apie šeimos privatų gyvenimą konfidencialumo reikalavimas nėra taikomas.
5. Esant kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikiui, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 37 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka.
6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nekeičia vaikui žalingo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiku ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, kad dėl krizės šeimoje atsiranda intensyvesnės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, atliekami šio įstatymo 401 straipsnyje nustatyti veiksmai.“
19 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
40 straipsnis. Veiksmai, nustačius vaikui ir šeimai reikalingos intensyvios pagalbos poreikį
1. Jeigu išsamaus vaiko ir šeimos poreikių vertinimo metu atvejo vadybininkas nustato, jog yra reikalingas didesnis pagalbos vaikui ir šeimai teikimo mastas, yra priimamas sprendimas suintensyvinti pagalbą šeimai.
2. Sprendimo suintensyvinti pagalbą šeimai, ją pratęsti ar ją baigti priėmimui yra taikoma 39 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta procedūra. Priimant sprendimą suintensyvinti pagalbą šeimai yra būtina pagrįsti gilesnės intervencijos į šeimą būtinybę, taip pat nuspręsti dėl intensyvios pagalbos teikimo trukmės ir masto.
3. Priėmus sprendimą suintensyvinti pagalbą šeimai, atvejo vadybininkas parenka tam reikalingus būdus ir priemones. Intensyvios pagalbos teikimui gali būti pasitelkiama mobilioji komanda. Intensyvesnės pagalbos teikimas šeimai gali apimti lankomąją priežiūrą, šeimos apgyvendinimą krizių centre ar kitą analogišką pagalbą, kurios metu šeima stebima ir ugdomi vaiko priežiūrai reikalingi įgūdžiai. Intensyvios pagalbos šeimai teikimo tvarką ir jų apimtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Po intensyvios pagalbos teikimo atvejo vadybininkas atlieka įvertinimą dėl tolesnio vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą gebėjimo rūpintis vaiku.
5. Baigus intensyvų darbą su šeima ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą:
1) įgijo reikiamus įgūdžius, leidžiančius jiems savarankiškai pasirūpinti vaiku, ir nebėra kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikio, atvejo vadyba baigiama, o savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip 3 mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą;
2) dar neįgijo reikiamų įgūdžių, leidžiančių jiems savarankiškai pasirūpinti vaiku, ir tebeegzistuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis, toliau taikoma atvejo vadyba pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas;
6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, esant motyvuotam atvejo vadybininko teikimui, Civilinio kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
7. Kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, esant būtinybei užtikrinti vaiko interesus gali būti steigiama laikinoji globa (rūpyba).
20 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atvejo vadybininkas įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas padeda rasti šeimai geriausią problemų sprendimo būdą, sudaro sąlygas šeimai spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.Atvejo vadybininkas per 30 darbo dienų nuo jo paskyrimo:
1) atlieka išsamų vaiko ir šeimos poreikių vertinimą, esant būtinybei tuo tikslu pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) kai yra tarnybinis būtinumas, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti išvadas iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra priregistruotas vaikas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie yra priregistruoti, asmens sveikatos priežiūros specialistams nurodant, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku;
3. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nusiunčia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose, pagal poreikį nukreipia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas.“
4. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nustatęs, kad pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių ir teikia jai (jam) siūlymą dėl vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Šiame punkte nurodytas 12 mėnesių terminas gali būti trumpesnis, jeigu jo pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti.“
21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs motyvuotą mobiliosios komandos specialisto, įgalioto nagrinėti pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, siūlymą paimti vaiką iš vaiko tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu šio įstatymo 361 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti grąžintas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.“
23 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas.
1. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti įgaliotų tarnautojų sudėtį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotų teritorinių skyrių tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.“
2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti. Mobiliųjų komandų specialistai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkančią socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus. Kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme.“
24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas