Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS

TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

Nr.

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 11 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu ir įgyvendindama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos taryba nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos darbo reglamentą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 1V-292 „Dėl Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 1V-293 „Dėl Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 1V-295 „Dėl Viešo konsultavimosi taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.4. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 1V-593 „Dėl Informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimu, skelbimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Nustatyti, kad kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į šio nutarimo 2 punkte nurodytus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymus reiškia nuorodą į šį nutarimą.

 

 

Tarybos pirmininkas


 

 

part_71a53b3355f242709bcc7dcdab2b0828_end

part_3bccd66c96384ce5848701158c196234_end

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2022 m.                       d.           nutarimu Nr.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DARBO REGLAMENTAS

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pagrindines Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos organizavimo nuostatas, informacijos skelbimo, dokumentų teikimo, komercinę paslaptį sudarančios ar kitos konfidencialios informacijos teikimo ir apsaugos, viešo konsultavimosi tvarką ir sąlygas, Tarnybos tarybos (toliau – Taryba) darbo ir sprendimų Tarnybos kompetencijai priskirtais kausimais priėmimo tvarką, pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūros ypatumus.

2. Tarnyba visą informaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimu pagal Tarnybos kompetenciją, skelbia savo interneto svetainėje www.rrt.lt, o teisės aktuose ir Reglamente nustatytais atvejais – ir Teisės aktų registre ar Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – Teisės aktų informacinė sistema). Tarnybos interneto svetainėje taip pat skelbiama informacija apie Tarybos posėdžius ir kita su Tarnybos veikla susijusi informacija.

3. Ginčų tarp ūkio subjektų, numatytų Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnyje, ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų, numatytų Pašto įstatymo 9 straipsnyje, nagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka procedūrą nustato Tarnybos patvirtintos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklės. Reglamentas taikomas nagrinėjant ginčus išankstine ne teismo tvarka tiek, kiek kitokios tvarkos nenustato Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklės.

4. Skundų, nurodytų Geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo tvarką nustato Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 553 „Dėl Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Reglamentas taikomas nagrinėjant šioje dalyje nurodytus skundus tiek, kiek kitokios tvarkos nenustato Geležinkelių transporto kodeksas ir šiame punkte nurodytas aprašas.

5. Administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Reglamentas taikomas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas tiek, kiek kitokios tvarkos nenustato Administracinių nusižengimų kodeksas.

6. Reglamente vartojamos sąvokos:

6.1. Viešas konsultavimasis – Tarnybos veiklos viešumą užtikrinantis procesas, kurio metu suinteresuoti asmenys per Tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą gali pateikti pastabas, pasiūlymus, nuomones ir (arba) išvadas dėl Tarnybos rengiamų norminių teisės aktų, administracinių sprendimų ar kitų dokumentų projektų ir (arba) Tarnybos kompetencijai priskirtų klausimų.

6.2. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, su visais pakeitimais.

 

II SKYRIUS

DOKUMENTŲ TEIKIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

7. Asmenų prašymai ir skundai Tarnybai teikiami vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės). Šios taisyklės mutatis mutandis taikomos ir teikiant Tarnybai dokumentus, kurie nėra prašymai ar skundai. Teikiant Tarnybai dokumentus taip pat taikomos šio skyriaus nuostatos.

8. Dokumentai Tarnybai gali būti pateikti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, taip pat per Tarnybos Elektroninių dokumentų sistemą (toliau – e.RRT) šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

9. Tarnybai teikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba arba turėti vertimą į lietuvių kalbą, kurio tikrumas turi būti paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse ir Reglamente nurodytais atvejais. Dokumentai, surašyti anglų kalba, gali būti pateikiami Tarnybai be vertimo į lietuvių kalbą, tačiau Tarnyba turi teisę pareikalauti per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

10. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ar Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, taip pat jų nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.

11. Tarnyba turi teisę pareikalauti, kad užsienio valstybės išduotame ir Tarnybai pateiktame dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo, kai dokumentas patvirtintas antspaudu, tikrumas būtų patvirtintas pažyma (Apostille), nurodyta 1961 m. Hagos konvencijoje „Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo“, arba užsienio valstybėje išduotas dokumentas būtų legalizuotas Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

12. Tarnybai teikiami dokumentai, kurie yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, turi atitikti Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikaciją ADOC-V1.0, patvirtintą Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-60 „Dėl Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 patvirtinimo“.

13. Kilus pagrįstų abejonių dėl Tarnybai pateiktų dokumentų ar jų kopijų (nuorašų, išrašų) tikrumo, Tarnyba turi teisę pareikalauti, kad juos pateikęs asmuo per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą pateiktų dokumentus, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba dokumentų originalus (sutikrinti su pateiktomis dokumentų kopijomis (nuorašais, išrašais) ar notaro patvirtintas dokumentų kopijas (nuorašus, išrašus).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DOKUMENTų teikimas per e.RRT

 

14. Asmenys, pageidaujantys teikti Tarnybai dokumentus per e.RRT, privalo kreiptis į Tarnybą dėl prisijungimo prie e.RRT priemonių išdavimo arba, jeigu yra techninės galimybės, jungtis prie e.RRT identifikavęsi Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt nurodytais būdais.

15. Dokumentai per e.RRT gali būti pateikti tik e.RRT nurodytais rinkmenų formatais arba užpildant atitinkamą e.RRT esančia formą ir laikomi gautais, kai jų priėmimą e.RRT patvirtina Tarnyba.

16. Dokumento, pateikto per e.RRT, gavimo laiku laikomas šio dokumento priėmimo patvirtinimo e.RRT momentas, kuris nustatomas programinėmis priemonėmis ir nurodomas dokumentą pateikusiam asmeniui e.RRT informaciniame pranešime.

 

III SKYRIUS

KOMERCINĘ PASLAPTĮ SUDARANČIOS AR KITOS KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS TEIKIMAS IR APSAUGA

 

17. Asmuo turi teisę kartu su Tarnybai teikiamais dokumentais ar kita informacija, taip pat nedelsdamas, kai tik sužino, kad Tarnyba turi dokumentų ar kitos informacijos, kuriuose yra komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos, pateikti Tarnybai motyvuotą prašymą dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos (toliau – prašymas dėl paslapčių apsaugos). Šiame prašyme turi būti nurodyta:

17.1. informacija, kurią Tarnyba turėtų laikyti komercine ar profesine paslaptimi;

17.2. ar informacija laikytina komercine, profesine paslaptimi visų trečiųjų asmenų atžvilgiu; jeigu informacija laikytina komercine, profesine paslaptimi ne visų trečiųjų asmenų atžvilgiu, turi būti nurodyti asmenys, galintys susipažinti su komercinę, profesinę paslaptį sudarančia informacija; jeigu pateiktame prašyme nenurodyta, kieno atžvilgiu informacija laikytina komercine, profesine paslaptimi, laikoma, jog su ja neturi teisės susipažinti jokie tretieji asmenys.

18. Tarnyba turi teisę pareikalauti, kad asmuo per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą:

18.1. pagrįstų savo prašymą dėl paslapčių apsaugos;

18.2. nurodytų, kurią konkrečią informaciją Tarnyba turėtų laikyti komercine, profesine paslaptimi, jeigu asmuo to nėra nurodęs prašyme dėl paslapčių apsaugos.

19. Tarnyba turi teisę pareikalauti, kad asmuo, pateikęs Tarnybai dokumentą ar kitą informaciją, kuriuose yra komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos, per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą pateiktų Tarnybai dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti komercinės ar profesinės informacijos aprašymą. Išraše komercinė ar profesinė paslaptis turi būti užslaptinta jos vietoje įrašant [KOMERCINĖ PASLAPTIS] arba [PROFESINĖ PASLAPTIS]. Siekiamos apsaugoti informacijos aprašymas turi būti parengtas taip, kad būtų galima suprasti, kokio pobūdžio informacija yra užslaptinta išraše.

20. Tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia prašymo dėl paslapčių apsaugos ar per Tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kurią konkrečią informaciją Tarnyba turėtų laikyti komercine ar profesine paslaptimi, ar nepateikia Reglamento 19 punkte nurodyto išrašo ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad Tarnybos apie asmenį turimuose dokumentuose ar informacijoje nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos.

21. Dokumentai ar kita informacija, kurią asmuo prašė laikyti komercine ar profesine paslaptimi, nepripažįstami komercine ar profesine paslaptimi, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokia informacija yra vieša arba ji buvo viešai prieinama iki tokios informacijos pateikimo Tarnybai, arba ji neatitinka kitų komercinės ar profesinės paslapties kriterijų.

22. Tarnyba, manydama, kad tam tikrą informaciją, sudarančią komercinę ar profesinę paslaptį, yra būtina atskleisti kitiems pažeidimo tyrimo, skundo nagrinėjimo ar kito proceso dalyviams jų teisės į gynybą tikslais, raštu informuoja apie tai asmenį, kurio komercines ir profesines paslaptis norima atskleisti, ir pasiūlo per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą raštu pateikti savo nuomonę dėl informacijos, sudarančią komercinę ar profesines paslaptį, atskleidimo kitiems proceso dalyviams. Tarnyba, įvertinusi asmens pateiktą nuomonę ir kitas reikšmingas aplinkybes, priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių. Tuo atveju, jeigu asmuo per Tarnybos nustatytą terminą nepateikia savo nuomonės, tai neužkerta kelio Tarnybai, įvertinus su komercinės ar profesinės paslapties atskleidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, priimti sprendimo atskleisti komercines ar profesines paslaptis.

23. Tuo atveju, jeigu asmenys kreipiasi į Tarnybą dėl kitos nei komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios ir pagal įstatymus saugomos informacijos apsaugos, mutatis mutandis taikoma Reglamento 17–21 punktuose nustatyta tvarka, jeigu atitinkamos informacijos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta kitokia tvarka.

 

IV SKYRIUS

VIEŠAS KONSULTAVIMASIS

 

24. Šis skyrius taikomas Tarnybai viešai konsultuojantis dėl Tarnybos rengiamų norminių teisės aktų projektų, Elektroninių ryšių įstatyme nustatytais atvejais dėl Tarnybos rengiamų administracinių sprendimų projektų ir kitais atvejais, kai viešą konsultavimąsi numato teisės aktai arba reikia gauti suinteresuotų asmenų pastabas, pasiūlymus, nuomonę ir (arba) išvadas (toliau – pastabos ir (arba) pasiūlymai) dėl Tarnybos kompetencijai priskirtų klausimų.

25. Tarnyba norminių teisės aktų projektus viešam konsultavimuisi skelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, o administracinių sprendimų, kitų dokumentų projektus ir (arba) Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus – Tarnybos interneto svetainėje.

26. Tarnyba, vykdydama viešą konsultavimąsi dėl norminių teisės aktų projektų, paskelbia:

26.1. su įstatymo ar kito Lietuvos Respublikos Seimo priimamo teisės akto projektu – Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytus dokumentus, kurie turi būti pateikti kartu su įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu;

26.2. su Vyriausybės priimamo teisės akto projektu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nurodytus dokumentus, kurie turi būti pateikti kartu su pastaboms ir (arba) pasiūlymams gauti teikiamu teisės akto projektu;

26.3. su Tarnybos priimamo teisės akto projektu – jo aiškinamąjį raštą ir kitus su teisės akto projektu susijusius dokumentus, kai šie dokumentai turi būti rengiami (pavyzdžiui, teisės akto projekto lyginamąjį variantą, derinimo pažymą (kai pagal gautas pastabas ir (arba) pasiūlymus patobulintas teisės akto projektas pakartotinai skelbiamas viešam konsultavimuisi), raštą, kuriuo teisės akto projektas teikiamas pastaboms ir (arba) pasiūlymams, kitą su teisės akto projektu susijusią medžiagą).

27. Tarnyba, vykdydama viešą konsultavimąsi dėl administracinių sprendimų, kitų dokumentų projektų ir (arba) Tarnybos kompetencijai priskirtų klausimų, paskelbia:

27.1. administracinio sprendimo, kito dokumento projektą ir (arba) informaciją apie klausimą, dėl kurio konsultuojamasi;

27.2. pastabų ir (arba) pasiūlymų pateikimo būdą (raštu, elektroniniu būdu, žodžiu);

27.3. terminą iki kada pastabos ir (arba) pasiūlymai gali būti pateikti;

27.4. kontaktinio asmens vardą, pavardę, pareigas, ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;

27.5. kitą, Tarnybos nuomone, svarbią informaciją.

28. Tarnyba viešo konsultavimosi metu norminių teisės aktų projektus teikia išvadoms gauti ar derinti pagal kompetenciją ministerijoms, Vyriausybės įstaigos, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar organizacijoms teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Tuo atveju, kai vykdomas viešas konsultavimasis dėl norminių teisės aktų, administracinių sprendimų, kitų dokumentų projektų ir (arba) Tarnybos kompetencijai priskirtų klausimų, susijusių su elektroninių ryšių sektoriui specifinėmis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis, apimančiomis ir neįgalių galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų galimybes naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, šie projektai ir (arba) klausimai teikiami pastaboms ir (arba) pasiūlymams Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms ir (ar) asociacijoms.

29. Pastaboms ir (arba) pasiūlymams pateikti suteikiamas:

29.1. ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų terminas, kai konsultuojamasi dėl Elektroninių ryšių įstatymo arba jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų norminių teisės aktų ir administracinių sprendimų projektų, išskyrus Elektroninių ryšių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento 29.2 papunktyje nurodytus atvejus;

29.2. ne trumpesnis kaip 3 mėnesių terminas, kai konsultuojamasi Elektroninių ryšių įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju;

29.3. ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, kai konsultuojamasi kitais, negu nurodyti Reglamento 29.1 ir 29.2 papunkčiuose, atvejais, išskyrus atvejus, kai kitoks viešo konsultavimosi terminas privalo ir (arba) gali būti nustatytas pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, taip pat mutatis mutandis Elektroninių ryšių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais.

30. Pastabų ir (arba) pasiūlymų pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po viešam konsultavimuisi skelbiamo teisės akto, kito dokumento projekto arba klausimo paskelbimo Teisės aktų informacinėje sistemoje arba Tarnybos interneto svetainėje dienos.

31. Pasibaigus pastabų ir (arba) pasiūlymų pateikimo terminui, iš suinteresuotų asmenų gautos pastabos ir (arba) pasiūlymai yra paskelbiami:

31.1. dėl norminių teisės aktų projektų – Teisės aktų informacinėje sistemoje, susiejant juos su atitinkamu viešam konsultavimuisi skelbtu norminio teisės akto projektu;

31.2. dėl administracinių sprendimų, kitų dokumentų projektų ir (arba) Tarnybos kompetencijai priskirtų klausimų – Tarnybos interneto svetainėje, susiejant juos su atitinkamu viešam konsultavimuisi skelbtu projektu arba klausimu.

32. Tuo atveju, jeigu viešo konsultavimosi metu buvo gauta esminių pastabų ir (arba) pasiūlymų, taip pat jeigu yra esminių prieštaravimų tarp pateiktų pastabų ir (arba) pasiūlymų ar kitais atvejais, kai, Tarnybos nuomone, yra būtina gautas pastabas ir (arba) pasiūlymus aptarti su suinteresuotais asmenimi, Tarnyba turi teisę organizuoti gautų pastabų ir (arba) pasiūlymų aptarimą (toliau – pastabų aptarimas).

33. Tarnyba apie vyksiantį pastabų aptarimą elektroniniu paštu arba raštu informuoja pastabas ir (arba) pasiūlymus pateikusius ir kitus suinteresuotus asmenis, taip pat nurodo pastabų aptarimo datą, laiką, numatomą trukmę ir vietą arba būdą. Pastabų aptarimas gali būti vykdomas nuotoliniu būdu (pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas).

34. Tuo atveju, jeigu Tarnyba nesutinka su viešo konsultavimosi metu dėl norminio teisės akto projekto pateiktomis pastabomis ir (arba) pasiūlymais ir pastabų aptarimo metu nepavyksta jų suderinti arba pastabų aptarimas nėra organizuojamas, Tarnyba parengia derinimo pažymą ir joje nurodo:

34.1. suinteresuotas institucijas ir asmenis, į kurių pastabas ir (arba) pasiūlymus buvo neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;

34.2. pastabas ir (arba) pasiūlymus, į kuriuos buvo neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;

34.3. argumentus, kodėl į Reglamento 34.2 papunktyje nurodytas pastabas ir (arba) pasiūlymus buvo neatsižvelgta arba atsižvelgta tik iš dalies.

35. Reglamento 34 punkte nurodyta derinimo pažyma paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje:

35.1. kartu su viešam konsultavimuisi pakartotinai skelbiamu patikslintu norminio teisės akto projektu, jeigu pagal gautas pastabas ir (arba) pasiūlymus patobulintas norminio teisės akto projektas yra pakartotinai skelbiamas viešam konsultavimuisi;

35.2. ne vėliau kaip atitinkamo norminio teisės akto projekto priėmimo dieną, jeigu pagal gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus patobulintas norminio teisės akto projektas nėra pakartotinai skelbiamas viešam konsultavimuisi; šiame papunktyje nurodytu atveju, kartu su derinimo pažyma skelbiamas ir pagal derinimo pažymą patikslintas norminio teisės akto projekto variantas.

 

V SKYRIUS

TARYBA IR JOS POSĖDŽIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

36. Tarnybą valdo Taryba. Taryba priima sprendimus Tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais, išskyrus atvejus, kai pagal Elektroninių ryšių įstatymą sprendimus priima Tarybos pirmininkas arba Taryba nutarimu paveda Tarybos nariui ar Tarnybos struktūrinio padalinio vadovui priimti tam tikrus sprendimus Tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais.

37. Tarnybai vadovauja Tarybos pirmininkas. Tuo atveju, kai Tarybos pirmininko nėra, jį pavaduoja Tarybos pirmininko pavaduotojas arba kitas Tarybos narys Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo).

38. Tarybos nutarimu Tarybos nariai pasiskirsto kuruojamas Tarnybos veiklos sritis (toliau – kuruojama veiklos sritis).

39. Tarybos narys:

39.1. dalyvauja Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant nutarimus Tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais, teikia pasiūlymus dėl nutarimų turinio;

39.2. dalyvauja formuojant Tarnybos strateginius veiklos tikslus ir pagrindinius veiklos rodiklius kuruojamoje veiklos srityje;

39.3. teikia siūlymus dėl iškilusių kuruojamos veiklos srities klausimų sprendimo, teisės aktų projektų rengimo, dalyvauja Seimo komitetų, Vyriausybės ar kitų institucijų organizuojamuose posėdžiuose dėl kuruojamos veiklos srities teisės aktų projektų rengimo ir (ar) kitų klausimų sprendimo;

39.4. susipažįsta su svarbiausiais Tarnyboje gautais raštais, susijusiais su kuruojama veiklos sritimi, teikia savo pastabas ir pasiūlymus Tarnybos struktūriniams padaliniams dėl parengtų atsakymų į juos, pasirašo raštus, susijusius su kuruojama veiklos sritimi, koordinuoja probleminių klausimų sprendimą;

39.5. stebi, analizuoja ir vertina su kuruojama veiklos sritimi susijusius pokyčius Lietuvoje ir užsienyje, teikia informaciją apie pokyčius Tarybos pirmininkui ir kitiems Tarybos nariams;

39.6. dalyvauja ir atstovauja Tarybai pokalbiuose ir susitikimuose su žiniasklaidos atstovais, taip pat susitikimuose, darbo grupėse, seminaruose, konferencijose, kuriuose nagrinėjami su kuruojama veiklos sritimi susiję klausimai, informuoja visuomenę apie aktualius pasikeitimus kuruojamoje veiklos srityje;

39.7. atstovaudamas Tarnybai privalo laikytis bendros Tarybos pozicijos, jeigu tokia buvo suformuota, o tuo atveju, jeigu bendra Tarybos pozicija nebuvo suformuota, turi siekti ją išsiaiškinti, jeigu yra tokia galimybė;

39.8. privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos, kuri tapo jam žinoma vykdant Tarybos nario funkcijas, konfidencialumą;

39.9. privalo nusišalinti nuo Tarnybos kompetencijai priskirto klausimo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, jeigu šis klausimas yra susijęs su jo privačiais interesais; apie nusišalinimą pareiškiama ir sprendimai dėl nušalinimo priimami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka;

39.10. atlieka kitas su kuruojama veiklos sritimi ir Tarybos veikla susijusias funkcijas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS TARYBOS POSĖDŽIŲ RENGIMO IR ORGANIZAVIMO NUOSTATOS

 

40. Tarnybos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti Taryba rengia posėdžius. Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose, išskyrus dėl objektyvių pateisinamų priežasčių. Tarybos posėdžiai gali vykti Tarnybos patalpose ir (ar) nuotoliniu būdu (naudojant informacines ir ryšių technologijas) (toliau – nuotoliniu būdu).

41. Tarybos posėdžiai paprastai rengiami kartą per savaitę. Prireikus neatidėliotinai spręsti Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus, Tarybos pirmininko iniciatyva, kito Tarybos nario iniciatyva ir suderinus su Tarybos pirmininku arba Tarybos pirmininką pavaduojančiu asmeniu, taip pat trijų Tarybos narių iniciatyva gali būti rengiami Tarybos posėdžiai skubos tvarka. Tarybos posėdžiai skubos tvarka rengiami supaprastinta tvarka netaikant šio skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnio nuostatų.

42. Tarybos posėdžius organizuoja, Tarybos posėdžius protokoluoja, informaciją apie Tarybos posėdžius teikia ir kitus su Tarybos posėdžių organizavimu susijusius veiksmus atlieka Tarnybos darbuotojas – Tarybos posėdžių sekretorius.

43. Tarybos posėdžiuose pranešėjais paprastai yra svarstomus klausimus rengę ar jų nagrinėjimą inicijavę Tarnybos darbuotojai (atsakingų Tarnybos struktūrinių padalinių atstovai, kiti Tarnybos darbuotojai, komisijos arba darbo grupės, jeigu tokia buvo sudaryta, pirmininkas ar kitas narys, Tarnybos pareigūnas, inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos skyrimo procesą, ir kt.).

44. Tarybos posėdžiui vadovauja Tarybos pirmininkas arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo (toliau – posėdžio pirmininkas).

45. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys Tarybos nariai, įskaitant Tarybos pirmininką arba Tarybos pirmininką pavaduojantį asmenį. Tuo atveju, jeigu Tarybos narys dalyvauja, įskaitant nuotoliniu būdu arba iš anksto raštu pateikdamas savo nuomonę ir balsavimą Reglamento 46.2 papunktyje nustatyta tvarka, ne visų į Tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktų klausimų svarstyme ir (ar) sprendimų priėmime, laikoma, kad toks Tarybos narys dalyvavo ne visame Tarybos posėdyje, o tik atitinkamų klausimų svarstyme ir (ar) sprendimų priėmime.

46. Tarybos narys, negalintis nei fiziškai, nei nuotoliniu būdu dalyvauti Tarybos posėdyje:

46.1. privalo apie tai ne vėliau kaip iki Tarybos posėdžio pradžios pranešti Tarybos pirmininkui arba Tarybos pirmininką pavaduojančiam asmeniui;

46.2. turi teisę ne vėliau kaip iki Tarybos posėdžio pradžios Tarybos pirmininkui arba Tarybos pirmininką pavaduojančiam asmeniui raštu pateikti savo nuomonę dėl iš anksto į Tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktų klausimų ir balsuoti dėl jų; Tarybos nario nuomonė ir balsavimas raštu turi būti paskelbti Tarybos posėdyje.

47. Taryba posėdžiuose Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia:

47.1. rašytinės procedūros tvarka, į Tarybos posėdį nekviečiant suinteresuotų asmenų;

47.2. žodinės procedūros tvarka, į Tarybos posėdį kviečiant suinteresuotus asmenis:

47.2.1. kai teisės aktai numato, kad Tarnybos kompetencijai priskirtas klausimas turi būti sprendžiamas žodinės procedūros tvarka;

47.2.2. kai savo inciatyva, Tarnybos darbuotojų, atsakingų už klausimo rengimą Tarybos posėdžiui, arba suinteresuotų asmenų prašymu Taryba nusprendžia, kad klausimas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka.

48. Tarybos posėdžiai ar jų dalys, kuriuose Tarnybos kompetencijai priskirti klausimai sprendžiami žodinės procedūros tvarka, yra vieši, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti valstybės, tarnybos, komercines ar profesines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Protokolinis nutarimas dėl neviešo Tarybos posėdžio ar jo dalies priimamas motyvuotu Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininką pavaduojančio asmens ar kito Tarybos nario siūlymu arba asmens, kurio teisės ir teisėti interesai turi būti apsaugoti, prašymu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TARYBOS POSĖDŽIŲ DARBOTVARKĖ

 

49. Tarybos posėdyje svarstomi klausimai, įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę.

50. Tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymas:

50.1 Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas sudaromas atsižvelgiant į Tarybos narių pasiūlymus ir iš Tarnybos struktūrinių padalinių ar Tarnybos darbuotojų gautą informaciją apie Tarybos posėdžiuose teikiamus svarstyti klausimus.

50.2. Tuo atveju, jeigu į Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimą siūlo įtraukti trys Tarybos nariai, toks klausimas privalo būti įtrauktas į siūlomo Tarybos posėdžio darbotvarkę.

50.3. Tarybos posėdžio darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodoma taikytina procedūra (rašytinė ar žodinė), pranešėjai, ir, jeigu yra, į Tarybos posėdį kviečiami asmenys.

50.4. Tarybos posėdžio darbotvarkę pasirašo Tarybos pirmininkas arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo.

51. Tarybos posėdžio darbotvarkė ir Reglamento 52 punkte nurodyta viešai skelbiama Tarybos posėdžio medžiaga paskelbiama Tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip trečią darbo dieną iki Tarybos posėdžio dienos.

52. Kartu su Tarybos posėdžio darbotvarke yra paskelbiami Tarybos posėdyje teikiamų svarstyti šių Tarybos nutarimų projektai ir, jeigu yra, su jais susijusi lydimoji medžiaga:

52.1. norminių teisės aktų;

52.2. dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo pradėjimo, elektroninių ryšių rinkos apibrėžimo, ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje elektroninių ryšių rinkoje, nustatymo ir įpareigojimų jiems nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo;

52.3. dėl tyrimo, ar universaliosios elektroninių ryšių paslaugos teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pradėjimo ir jo rezultatų, dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą ir teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant jų teikimą Tarnybos nustatytomis prieinamomis kainomis, nustatymo, pakeitimo ir (arba) panaikinimo;

52.4. dėl tyrimo, ar universaliosios elektroninių ryšių paslaugos yra įperkamos nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, pradėjimo ir jo rezultatų, dėl įpareigojimo teikti įperkamas universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas ar tokio įpareigojimo panaikinimo;

52.5. dėl elektroninių ryšių tinklų, kuriais yra ar gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėpties Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimo pradėjimo ir šio tyrimo rezultatų.

53. Prireikus neatidėliotinai spręsti Tarnybos kompetencijai priskirtą klausimą, kuris nėra įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, Tarybos pirmininkas ir kiti Tarybos nariai turi teisę pasiūlyti įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę tokį klausimą likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki Tarybos posėdžio dienos. Kartu pateikiama su siūlomo klausimo nagrinėjimu susijusi medžiaga. Dėl klausimo įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia Tarybos pirmininkas arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo. Jeigu klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę siūlo įtraukti trys Tarybos nariai, toks klausimas privalo būti įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ DALYVAVIMAS TARYBOS POSĖDŽIUOSE

 

54. Asmenims, kviečiamiems dalyvauti Tarybos posėdyje, pranešimai apie Tarybos posėdžio datą, laiką, planuojamą trukmę ir vietą (arba būdą, jeigu Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu) elektroniniu paštu išsiunčiami ne vėliau kaip Tarybos posėdžio darbotvarkės paskelbimo pagal Reglamento 51 punktą dieną.

55. Reglamento 48 punkte numatytą viešą Tarybos posėdį ar jo dalį turi teisę stebėti kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų, taip pat įmonių, visuomeninių organizacijų, vartotojų asociacijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys, išreiškę tokį pageidavimą ir gavę patvirtinimą elektroniniu paštu apie galimybę stebėti Tarybos posėdį. Apie savo pageidavimą stebėti Tarybos posėdį asmuo privalo pranešti Tarybos posėdžių sekretoriui Tarnybos interneto svetainėje skelbiamu jo elektroninio pašto adresu ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio ir nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas (jei atstovauja juridinį asmenį), kontaktinius duomenis (ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), taip pat Tarybos posėdžio stebėjimo tikslą. Šiame punkte nurodytiems asmenims patvirtinimai apie galimybę stebėti Tarybos posėdį išsiunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Tarybos posėdžio dienos.

56. Neviešame Tarybos posėdyje turi teisę dalyvauti tik Tarybos nariai, Tarybos posėdžių sekretorius, Tarnybos darbuotojai, atsakingi už klausimo rengimą Tarybos posėdžiui, ir kviestieji asmenys, su kuriais susijęs nagrinėjamas klausimas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS
TARYBOS POSĖDŽIAI RAŠYTINĖS PROCEDŪROS TVARKA

 

57. Tarybos posėdyje Tarnybos kompetencijai priskirto klausimo nagrinėjimas rašytinės procedūros tvarka pradedamas nuo klausimo pristatymo, kurio metu pranešėjas išdėsto nagrinėjamo klausimo ir siūlomo Tarybos sprendimo esmę. Tarybos nariai turi teisę išdėstyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir užduoti klausimų pranešėjui ir kitiems posėdžio dalyviams. Posėdžio pirmininkui leidus, pasisakyti ir (ar) užduoti klausimų gali ir kiti posėdžio dalyviai.

58. Tuo atveju, jeigu Tarybos posėdyje sprendžiamas klausimas yra sudėtingas ir per vieną Tarybos posėdį jo išnagrinėti neįmanoma arba būtina surikti papildomos informacijos, būtinos sprendimui priimti, taip pat kitas pagrįstais atvejais Taryba turi teisę protokoliniu nutarimu atidėti klausimo nagrinėjimą ir paskirti jo nagrinėjimą kitame Tarybos posėdyje.

59. Išnagrinėjusi klausimą iš esmės, Taryba priima sprendimą dėl nagrinėjamo klausimo tame pačiame posėdyje arba paskiria Tarybos posėdžio, kuriame bus priimamas sprendimas, datą.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TARYBOS POSĖDŽIAI ŽODINĖS PROCEDŪROS TVARKA

 

60. Tarnybos kompetencijai priskirto klausimo nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys į Tarybos posėdį kviesti suinteresuoti asmenys turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis į Tarybos posėdį kviestis vertėją.

61. Tarybos posėdyje Tarnybos kompetencijai priskirto klausimo nagrinėjimas žodinės procedūros tvarka pradedamas posėdžio pirmininkui paskelbus atitinkamo klausimo nagrinėjimo pradžią. Posėdžio pirmininkas nurodo, koks klausimas yra nagrinėjamas, Tarybos sudėtį, praneša, kas yra Tarybos posėdžio sekretorius, kas iš kviestų dalyvauti suinteresuotų asmenų atvyko į Tarybos posėdį, pristato kitus Tarybos posėdžio dalyvius.

62. Tuo atveju, jeigu kas nors iš Tarybos posėdyje kviestų dalyvauti suinteresuotų asmenų neatvyksta, turi būti informuojama, ar jiems buvo pranešta apie Tarybos posėdžio datą, laiką, planuojamą trukmę ir vietą (arba būdą, jeigu posėdis vyksta nuotoliniu būdu).

63. Tarybos posėdyje kviestų dalyvauti suinteresuotų asmenų neatvykimas, jeigu jiems buvo pranešta apie Tarybos posėdį, nėra kliūtis nagrinėti atitinkamą klausimą Tarybos posėdyje ir priimti Tarybos sprendimą.

64. Tuo atveju, jeigu yra gautas Tarybos posėdyje kviesto dalyvauti suinteresuoto asmens prašymas atidėti Tarybos posėdį, Taryba įvertina neatvykimo į Tarybos posėdį priežasčių svarbą, kitas reikšmingas aplinkybes ir priima protokolinį nutarimą:

64.1. atidėti klausimo nagrinėjimą ir paskirti kitą posėdžio datą, jeigu pripažįsta neatvykimo į Tarybos posėdį priežastis svarbiomis;

64.2. atmesti suinteresuoto asmens prašymą, jeigu pripažįsta neatvykimo į Tarybos posėdį priežastis nesvarbiomis.

65. Tuo atveju, jeigu į Tarybos posėdį neatvyko nei vienas iš kviestų dalyvauti suinteresuotų asmenų arba visų suinteresuotų asmenų prašymai atidėti Tarybos posėdį buvo atmesti, Tarybos posėdis toliau vyksta rašytinės procedūros tvarka šio skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

66. Klausimo nagrinėjimas iš esmės žodinės procedūros tvarka pradedamas nuo klausimo pristatymo, kurio metu pranešėjas išdėsto nagrinėjamo klausimo esmę.

67. Po klausimo pristatymo, Taryba išklauso Tarybos posėdyje dalyvaujančius suinteresuotus asmenis. Suinteresuotų asmenų pasisakymai, klausimai, prašymai ir pareiškiami privalo būti susiję su Tarybos posėdyje nagrinėjamu klausimu. Pirmasis pasisako pareiškėjas (t. y. prašymą, skundą pateikęs ar kitaip dėl klausimo sprendimo į Tarnybą kreipęsis suinteresuotas asmuo), po to pasisako atsakovas ir kiti suinteresuoti asmenys. Tarybos posėdyje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys turi teisę užduoti vieni kitiems klausimų. Kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito suinteresuoto asmens prašymo ar pareiškimo. Paskutinės replikos teisė visada priklauso pareiškėjui.

68. Tarybos nariai, išklausę Tarybos posėdyje dalyvaujančius suinteresuotus asmenis, turi teisę išdėstyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir užduoti klausimų pranešėjui bei posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims.

69. Tuo atveju, jeigu sprendžiamas klausimas yra sudėtingas ir per vieną Tarybos posėdį jo išnagrinėti neįmanoma arba būtina surikti papildomos informacijos, būtinos sprendimui priimti, taip pat kitas pagrįstais atvejais Taryba turi teisę protokoliniu nutarimu atidėti klausimo nagrinėjimą ir paskirti jo nagrinėjimą kitame Tarybos posėdyje.

70. Tarybai išnagrinėjus klausimą iš esmės, posėdžio pirmininkas paskelbia klausimo nagrinėjimą baigtu ir paskiria Tarybos posėdžio, kuriame Taryba priims sprendimą, datą arba praneša terminą, per kurį Taryba priims sprendimą, ir nurodo, kad konkreti Tarybos posėdžio, kuriame Taryba priims sprendimą, data bus paskelbta Reglamento 51 punkte nustatyta tvarka.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TARYBOS NUTARIMAI

 

71. Taryba, nagrinėdama Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus, priima:

71.1. protokolinius nutarimus; šie nutarimai priimami atskirais klausimais, kuriais Tarnybos kompetencijai priskirtas klausimas nesprendžiamas iš esmės; Tarybos protokoliniai nutarimai įrašomi į atitinkamo Tarybos posėdžio protokolą;

71.2. nutarimus, kurie įforminami atskiru dokumentu; jie priimami Tarnybos kompetencijai priskirtą klausimą išsprendus iš esmės arba kitais atvejais, kai yra tikslinga Tarybos sprendimą įforminti atskiru dokumentu.

72. Tarybos nutarimai (įskaitant ir protokolinius nutarimus) priimami Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Tarybos narys neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo, t. y. turi balsuoti už arba prieš.

73. Tarybos narys balsavęs prieš pateiktą nutarimo projektą (įskaitant ir protokolinį nutarimą) turi teisę žodžiu ir (arba) raštu trumpai išdėstyti savo balsavimo argumentus, kurie užfiksuojami Tarybos posėdžio protokole arba pridedami prie Tarybos posėdžio protokolo ir apie tai pažymima protokole.

74. Tarybos nutarimus, kurie įforminami atskiru dokumentu, pasirašo Tarybos pirmininkas arba Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo, nepaisant to, kaip jis balsavo Tarybos posėdžio metu ir ar jis dalyvavo Tarybos posėdyje.

75. Tarybos nutarimas, kuris įforminamas atskiru dokumentu, turi būti parengtas ir pateiktas pasirašyti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Tarybos posėdžio, kuriame jis buvo priimtas, dienos, jeigu kitokio termino nenustato posėdžio pirmininkas arba jis nėra nustatytas kituose teisės aktuose. Tarybos nutarimas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Tarybos posėdžio, kuriame jis buvo priimtas, dienos.

76. Suinteresuoti asmenys apie Tarybos nutarimus, kurie įforminami atskiru dokumentu, yra informuojami elektroniniu paštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Tarybos nutarimo pasirašymo dienos, o apie protokolinius nutarimus – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Tarybos posėdžio, kuriame jie buvo priimti, protokolo pasirašymo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitokio informavimo būdo ir (ar) terminų.

77. Tarybos nutarimai skelbiami teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TARYBOS POSĖDŽIŲ PROTOKOLAI

 

78. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Tarybos posėdžio protokolo surašymo tikslais gali būti daromas Tarybos posėdžio įrašas. Sprendimą dėl Tarybos posėdžio įrašo darymo priima posėdžio pirmininkas. Prieš pradedant daryti Tarybos posėdžio įrašą, Tarybos posėdžio dalyviai informuojami, kad bus daromas Tarybos posėdžio įrašas, taip pat kad Tarybos posėdžio dalyviai turi teisę susipažinti su Tarybos posėdžio įrašu tik pastabų Tarybos posėdžio protokolo pateikimo tikslais. Surašius Tarybos posėdžio protokolą ir suėjus Reglamento 82 punkte nurodytam pastabų Tarybos posėdžio protokolui pateikimo ir jų įvertinimo terminui, Tarybos posėdžio įrašas privalo būti sunaikintas. Tarybos posėdžio dalyviai neturi teisės daryti Tarybos posėdžio įrašų.

79. Tarybos posėdžio protokole nurodoma Tarybos posėdžio data, dalyviai, svarstyti klausimai, pranešėjai, kiti pasisakę posėdžio dalyviai, vardinio Tarybos narių balsavimo rezultatai (nurodoma, kas balsavo už, o kas – prieš), Tarybos narių atskiroji nuomonė ir priimti Tarybos sprendimai, jeigu kituose teisės aktuose nenustatytas kitoks Tarybos posėdžio protokolo turinys. Tarybos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir Tarybos posėdžių sekretorius.

80. Tarybos posėdžio protokolas turi būti parengtas ir pateiktas pasirašyti posėdžio pirmininkui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Tarybos posėdžio dienos, jeigu kitokio termino nenustato posėdžio pirmininkas arba jis nėra nustatytas kituose teisės aktuose.

81. Tarybos posėdyje dalyvavę kviestiniai asmenys, pageidaujantys susipažinti su Tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo, protokolu, turi kreiptis į Tarybos posėdžių sekretorių.

82. Tarybos nariai, Tarybos posėdyje dalyvavę kviestiniai asmenys ir kiti Tarybos posėdžio dalyviai (Reglamento 55 punkte nurodyti ir kiti Tarybos posėdį stebėję asmenys nėra laikomi Tarybos posėdžio dalyviais) turi teisę ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Tarybos posėdžio protokolo pasirašymo dienos pareikšti raštu pastabas Tarybos posėdžio protokolui ir prašyti jį pataisyti. Šiame punkte nurodytus prašymus nagrinėja ir sprendimą dėl Tarybos posėdžio protokolo pakeitimo priima posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

 

VI SKYRIUS

PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO IR EKONOMINIŲ SAKCIJŲ SKYRIMO PROCEDŪROS YPATYMAI

 

83. Elektroninių ryšių įstatymo ir Pašto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procedūrą nustato Elektroninių ryšių įstatymas ir Pašto įstatymas. Reglamentas taikomas nagrinėjant Elektroninių ryšių įstatymo ar Pašto įstatymo pažeidimus ir skiriant ekonomines sankcijas tiek, kiek kitokios tvarkos nenustato Elektroninių ryšių įstatymas ar Pašto įstatymas.

84. Sankcijų už Tarnybos, kaip geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo, sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą skyrimo procedūrą nustato Sankcijų už geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdymą skyrimo ir šių sankcijų dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Sankcijų už geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdymą skyrimo ir šių sankcijų dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Reglamentas taikomas skiriant šioje dalyje nurodytas sankcijas tiek, kiek kitokios tvarkos nenustato Geležinkelių transporto kodeksas bei ir šiame punkte nurodytas aprašas.

85. Tarybai teikimus dėl ekonominių sankcijų skyrimo teikia Tarybos įgalioti Tarnybos darbuotojai – Tarnybos pareigūnai.

86. Teikimai dėl ekonominių sankcijų skyrimo Tarybos posėdžiuose yra nagrinėjami Reglamento V skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta rašytinės procedūros tvarka.

87. Taryba, išnagrinėjusi teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, priima vieną iš šių sprendimų:

87.1. pritarti teikimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procesą;

87.2. atmesti teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo.

88. Tarybos posėdžio, kuriame yra priimtas Reglamento 87.1 papunktyje nurodytas sprendimas, diena yra laikoma teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikimo Tarybai diena ir pažeidimo nagrinėjimo proceso inicijavimo diena.

89. Taryba paskiria Tarybos posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas pažeidimas, datą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Reglamento 87.1 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Skiriant Tarybos posėdžio datą turi būti atsižvelgiama į Elektroninių ryšių įstatyme, Pašto įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus asmens, kuriam inicijuojamas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir suinteresuotų asmenų, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pažeidimas, informavimo apie Tarybos posėdį terminus.

90. Tarybos posėdžiai dėl pažeidimų nagrinėjimo vyksta žodinės procedūros tvarka laikantis Reglamento 83 ir 84 punktuose nustatytų reikalavimų.

91. Tarybos nutarimas skirti ekonominę sankciją yra įforminamas Reglamento 71.2 papunktyje nustatyta tvarka.

 

__________