Projektas Nr. XIIIP-1818 (2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) numatytas jūros aplinkos būklės stebėsenos dokumento parengimas ir vykdymas;“.

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Stebėsena (monitoringas)

Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone stebėsena vykdoma Aplinkos monitoringo įstatymo, šio įstatymo bei kitų jūros aplinkos būklės stebėseną reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, šio įstatymo 1 priede pateiktais jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais, šio įstatymo 2 priede nurodytais jūros aplinkos būklės stebėsenos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildomas Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planas.“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Rengiant jūros aplinkos būklės įvertinimą ir šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, siekiama užtikrinti, kad vertinimo metodai būtų suderinti su kitų Baltijos jūros valstybių vertinimo metodais ir būtų lengviau palyginti stebėsenos rezultatus, atsižvelgti į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.“

4 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

jūros aplinkos apsaugos įstatymo

2 priedas

JŪROS APLINKOS BŪKLĖS STEBĖSENOS REIKALAVIMAI

Jūros aplinkos būklės stebėsena (toliau – stebėsena) turi būti tokia, kad:

1) stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją, kuri būtina jūros aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią dar reikia padaryti siekiant geros jūros aplinkos būklės;

2) stebėsenos vykdymo metu gauta informacija būtų pakankama nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslams ir rodikliams;

3) pagal stebėsenos rezultatus būtų galima įvertinti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytų priemonių poveikį;

4) remiantis stebėsenos rezultatais, būtų galima nustatyti aplinkos būklės pokyčio priežastį ir galimas korekcines priemones, kurių reikėtų siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nuokrypius nuo siekiamos būklės;

5) stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse komercinės žvejybos zonose;

6) pagal stebėsenos rezultatus būtų galima patvirtinti korekcinių priemonių sukeliamus pageidaujamus pokyčius, o ne žalingą šalutinį poveikį;

7) stebėsenos vykdymas padėtų kaupti informaciją apie Baltijos jūros rajono aplinkos būklę;

8) vykdant stebėseną naudojami jūros aplinkos būklės vertinimo būdai ir metodai būtų palyginami Baltijos jūros rajone ir Europos Sąjungoje;

9) užtikrintų esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų stebėsenos dokumentų suderinamumą, siekiant skatinti šių dokumentų nuoseklumą ir išvengti veiklos, susijusios su jūros aplinkos būklės stebėsena, dubliavimo, naudojant tuos stebėsenos būdus ir metodus, kurie yra aktualiausi Baltijos jūros rajonui.“

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                                                Kęstutis Mažeika