Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2016 m.                       d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą Nr. I-796 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinamas įstatymo priede nurodytas Europos Sąjungos teisės aktas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kredito unijos nariams ir asocijuotiems nariams (toliau – nariai) iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje.

2. Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme.

3. Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.

4. Kredito unija – kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

5. Kredito unijos licencija (toliau – licencija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.

6. Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito unijoje (toliau – apyvarta) – finansiniais metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

7. Negrąžintinos lėšos – kredito unijos iš trečiųjų asmenų kaip dovana, parama ar auka gautos lėšos, kurios pereina kredito unijos nuosavybėn ir neatsispindi kredito unijos įsipareigojimuose.

8. Pagrindinis pajaus vardinis dokumentas (toliau – pagrindinis pajus) – kredito unijos nario įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, apribotas pagal šį įstatymą.

9. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį įstatymą.

10. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

11. Papildomas pajus – kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.

12. Savarankiška kredito unija – savarankiškai veikianti ir centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų.

13 Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.

14. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

3 straipsnis.        Kredito unijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, veiklos tikslas, kredito unijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai

1. Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.

2. Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.

3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

4. Kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ir asocijuotų narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams ir asocijuotiems nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, jų skolinimo ir kitas finansines paslaugas, bei teikti šiame įstatyme nurodytas finansines paslaugas kredito unijos klientams.

5. Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

4 straipsnis. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje

1. Kredito unija, neatitinkanti savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų, privalo būti centrinės kredito unijos nare. Kredito unija gali būti tik vienos centrinės kredito unijos nare.

2. Kredito unija. esanti centrinės kredito unijos nare ir atitinkanti savarankiškos kredito unijai keliamus reikalavimus, turi teisę pateikti centrinei kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos, padengus turimus įsiskolinimus centrinei kredito unijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kuriuo patvirtinama, kad kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus.

3. Kredito unija, norėdama gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) kredito unijos organų sprendimus ir (arba) kitus dokumentus, susijusius su kredito unijos išstojimu iš centrinės kredito unijos, kuriuose turi būti nurodyti duomenys ir priežastys, dėl kurių kredito unija išstoja iš centrinės kredito unijos;

2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba kredito unijos organų patvirtintą kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo planą, jei kredito uniją neketina tapti kitos centrinės kredito unijos nare arba dokumentus ir (ar) duomenis apie numatomą įstojimą į kitą centrinę kredito uniją arba kitos centrinės kredito unijos steigimą.

3)  patvirtinimą, jog kredito unija neturi įsiskolinimų centrinei kredito unijai, iš kurios siekia išstoti.

4. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) kredito unija neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra išspręsta, kaip bus užtikrintas kredito unijos veiklos tęstinumas arba kaip kredito unija bus reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama arba pateiktas planas ir kiti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami kredito unijos indėlininkų ir kitų kredito unijos kreditorių turtiniai interesai.

5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išstoti iš centrinės kredito unijos išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą gavimo dienos.

5 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

1. Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Licencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) elektroninių pinigų leidimas.

3. Nelicencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas ir vartojimo kreditus);

3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos mokėjimo paslaugos;

4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;

5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;

6) pinigų tvarkymas;

7) kreditingumo vertinimo paslaugos;

8) seifo kamerų nuoma;

9) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).

4. Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:

1) savo nariams ir asocijuotiems nariams;

2) kredito unijų asociacijoms;

3) kredito unijoms;

4) centrinei kredito unijai, kurios nare yra kredito unija;

5) asmenims, kurių reikalavimai ir (arba) įsipareigojimai perėjo kredito unijai po kitos kredito unijos reorganizavimo, tačiau ne ilgiau kaip iki šių asmenų sudarytų sutarčių su kita kredito unija dėl tokių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų galiojimo pabaigos.

5. Kredito unija turi teisę šias paslaugas teikti visiems asmenims:

1) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas;

2) vartojimo kredito paslaugas, kai bendra suteikiamo kredito suma yra ne didesnė negu 10 000 eurų;

3) faktoringo paslaugas, kai bendra faktoringo sutarties suma yra ne didesnė nei 10 000 eurų.

6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys.

7. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius, o taip pat ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių narių įmonės, kurioms nustatytas ne žemesnis negu šiame straipsnyje nurodytas vertybinių popierių investicijų reitingas, arba panašus reitingas pinigų rinkoje, ir nėra informacijos apie galimus žemesnius reitingus:

1) Moody’s Investors Service -  ilgalaikis reitingas Ba3;

2) Standard & Poor’s – ilgalaikis reitingas BB-, trumpalaikis reitingas B;

3) Fitch Ratings – ilgalaikis reitingas BB-, trumpalaikis reitingas B;

4) jeigu skirtingos reitingų agentūros suteikė nevienodus reitingus, vertinant turi būti pasirinktas naujausias reitingas.

8. Investicijos į įmonių vertybinius popierius nurodytus šio straipsnio 7 punkte, neturi  sudaryti daugiau kaip 30 procentų kredito unijos vertybinių popierių portfelio, o kredito unijos investicijos į vertybinius popierius neturi sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito unijos balansinio turto. 

9. Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

10. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.

11. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

12. Jeigu kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu ir sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

13. Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

ANTRASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

6 straipsnis. Kredito unijos steigimas

1. Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

3. Steigiama kredito unija registruojama juridinių asmenų registre, o jei licencija išduodama ne steigiamai kredito unijai, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi tik po to, kai priežiūros institucija išduoda licenciją.

4. Steigiamos kredito unijos įstatai, taip pat įstatų pakeitimai turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 18 mėnesių atitinkamai nuo įstatų pasirašymo dienos ar nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pakeisti įstatus priėmimo dienos, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai (įstatų pakeitimai) netenka galios.

7 straipsnis. Licencija

1. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

2. Licenciją priežiūros institucija išduoda įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

3. Steigiama kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:

1) kredito unijos steigimo sutartį;

2) kredito unijos įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą;

4) steigėjų (jei juridinis asmuo jau įsteigtas – narių) sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų (narių) tapatybę, kiekvieno iš jų įsigytus pagrindinius ir papildomus pajus ir pajinių įnašų dydžius, taip pat dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos teisėtai;

5) dokumentus, patvirtinančius, kad visi kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti;

6) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems eiti pareigas turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą ir priežiūros institucijos nustatyti dokumentai, reikalingi šių asmenų tinkamumui pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas įvertinti;

7) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;

8) kredito unijos veiklos planą trejiems metams. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;

9) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;

10) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

11) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą;

12) dokumentus, patvirtinančius, jog kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba centrinės kredito unijos, kurios nare kredito unija ketina tapti, išvadą, kad kredito unija atitinka centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygas.

4. Priežiūros institucija jos nustatyta tvarka turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.

5. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie steigiamos kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją, priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ir pranešti apie jį steigiamai kredito unijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas ir apie jį turi būti pranešama steigiamai kredito unijai per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas ir apie jį turi būti pranešta steigiamai kredito unijai per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

7. Licencijos prašančios steigiamos kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat steigiama kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui, buveinei, kredito unijos steigėjams, nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

8. Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2) steigiama kredito unija neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

9. Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

10. Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją ir įregistruota juridinių asmenų registre arba, jei licencija išduodama ne steigiamai kredito unijai, – tik gavusi licenciją ir įregistravusi atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre.

11. Licenciją turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti licencijos išdavimui. Kredito unija šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.

12. Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.

8 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas

1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijos išdavimui;

2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;

3) užbaigtas kredito unijos pertvarkymas pagal šio įstatymo 75 straipsnį;

4) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas nutraukiamas visam laikui;

5) kredito unija, kai buvo įregistruota juridinių asmenų registre arba, jei licencija buvo išduota ne steigiamai kredito unijai, – kai įregistravo atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre, neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir netapo centrinės kredito unijos nare arba pasibaigus jos narystei vienoje centrinėje kredito unijoje netapo kitos centrinės kredito unijos nare ir neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų.

6) kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą arba kitaip grubiai pažeidžia Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimus fondo dalyviui.

2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.

4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

5. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.

9 straipsnis. Kredito unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai

1. Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.

2. Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

3. Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito unijos dienos balansą.

4. Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

TREČIASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS NARIAI

10 straipsnis. Kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai

1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:

1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;

2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;

3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui.

2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, jei tokia galimybė numatyta kredito unijos įstatuose, ir juridiniai asmenys.

5. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų.

6. Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams.

7. Kredito unijos asocijuotas narys (tiek fizinis tiek juridinis asmuo) privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, gauti nariams skirstomo pelno dalį bei pareigą turėti kredito unijoje šio įstatymo ir kredito unijos įstatų nustatyto dydžio pagrindinį pajų. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita.

8. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150. Jeigu kredito unijos įstatuose numatyta galimybė fiziniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 200.

9. Kredito unijos nariais negali būti:

1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);

2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

10. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai.

11. Kredito unijos nariai (įskaitant asocijuotus narius) privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai.

12. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose.

11 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos

1. Kredito unijos narys turi šias teises:

1) dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos;

3) gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti informaciją galima, jeigu joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;

7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;

8) palikti testamentu savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus vienam ar keliems asmenims;

9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijaus;

10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 14 ir 47 straipsniuose nustatytos tvarkos.

2. Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

3. Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

4. Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pagrindinį pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajinį įnašą ir kitus papildomus įnašus, jei papildomų įnašų mokėjimas numatytas nario ir kredito unijos sutartyje;

4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;

5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.

5. Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.

12 straipsnis. Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai

Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:

1) kredito unijos valdyba patenkina nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2) kredito unijos narys pripažįstamas neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

3) kredito unijos narys pašalinamas iš kredito unijos;

4) kredito unijos narys – fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys – juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas arba fizinis asmuo miršta;

5) kredito unijos narys tampa kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje kredito unijoje;

6) kredito unijos narys perleidžia pagrindinį pajų kitam asmeniui;

7) kredito unija likviduojama.

13 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos

1. Jeigu kredito unijos narys nebeatitinka narystės kredito unijoje kriterijaus, nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis naujomis tik kredito unijos nariams teikiamomis paslaugomis.

2. Kredito unijos narys gali būti pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.

3. Jeigu pašalintas kredito unijos narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

14 straipsnis. Atsiskaitymai su kredito unijos nariais

1. Pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus.

2. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

3. Su nariu kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti arba išpirkti jo pajų, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra išperkamų arba grąžinamų kredito unijos narių pajų, dėl kurių prašymai buvo gauti arba sprendimai buvo priimti praėjusiais finansiniais metais, suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 

4. Asmuo, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo, pajaus perleidimo kitam asmeniui ar tapimo kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje kredito unijoje, praranda teisę naudotis naujomis tik kredito unijos nariams teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

5. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pačia tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka.

6. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.

15 straipsnis. Įgaliotiniai

Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.

16 straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

17 straipsnis. Kredito unijos organai

1. Kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.

2. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas.

3. Kredito unijoje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Jei kredito unijoje nesudaroma stebėtojų taryba, šiame įstatyme stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų kredito unijos organų kompetencijai nepriskiriamos, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

4. Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

18 straipsnis. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

1. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

2. Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali:

1) keisti kredito unijos įstatus;

2) keisti kredito unijos buveinę;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę, rinkti ir atšaukti atstovą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;

5) nustatyti metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams ir paskolų komiteto nariams;

6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti atestuoto auditoriaus arba audito įmonės darbui apmokėti, limitą;

7) tvirtinti metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

8) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;

9) pritarti centrinės kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;

10) priimti nutarimą reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti kredito uniją;

11) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

12) įvertinti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas;

13) visuotinio narių susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba ar valdyba;

14) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;

15) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.

19 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1. Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

2. Neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:

1) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;

2) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių;

3) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

20 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.

2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu narys pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

3. Jeigu šio įstatymo nustatytais atvejais kredito unijos narys negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą narių balsų skaičių.

4. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.

5. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10,  11 ir 14 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.

6. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Jeigu visi dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) susirinkime balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo administracijos vadovas. Prie protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių kredito unijos narių bendrieji balsavimo biuleteniai.

7. Apie visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo susirinkimo dienos šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais turi būti informuojami kredito unijos nariai.

21 straipsnis. Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jei ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurio nare yra kredito unija, interneto svetainėje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas).

2. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo kredito unijos narių informavimo apie susirinkimo sušaukimą dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais.

3. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai raštu turi būti apie jį informuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.

4. Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė;

4) asmens, įgalioto teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

6. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.

7. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

22 straipsnis. Bendrasis balsavimo biuletenis

1. Jeigu balsavimo teisę turintys kredito unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.

2. Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta:

1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;

2) kandidatai į visuotinio narių susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.

3. Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo data.

4. Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.

5. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių susirinkimo.

6. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.

7. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

23 straipsnis. Stebėtojų taryba

1. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.

2. Stebėtojų tarybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta stebėtojų taryba pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito unijos darbuotojas.

4. Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

5. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

6. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

7. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

24 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija

1. Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

2) vertina kredito unijos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą,;

3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus;

5) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas;

6) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir atestuoto auditoriaus ar audito įmonės nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

7) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;

8) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;

9) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;

10) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

11) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.

2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

3. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.

4. Surašytas kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.

5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

6. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.

7. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti atestuotą auditorių arba audito įmonę patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę apskaitą.

8. Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.

9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.

11. Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

25 straipsnis. Kredito unijos valdyba

1. Kredito unijos valdyba yra kolegialus kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Jei kredito unijoje stebėtojų taryba nesudaroma, turi būti ne mažiau kaip 5 valdybos nariai.

2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta valdyba pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos išrinkimo laikotarpio pabaigos.

3. Kredito unijos valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo;

2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) vertina kredito unijos finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

6) užtikrina, kad kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

7) vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;

8) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles;

9) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;

10) rengia kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;

11) tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles;

12) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas paslaugas;

13) nustato stojamojo mokesčio dydį;

14) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;

15) priima sprendimus dėl juridinių asmenų steigimo, jų veiklos dokumentų patvirtinimo ar keitimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl šių juridinių asmenų veiklos nutraukimo;

16) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba.

4. Kredito unijos, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

2) vertina paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, teikia visuotiniam narių susirinkimui paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;

3) teikia siūlymus paskolų komitetui, administracijos vadovui atšaukti priimtus sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, kredito unijos įstatams, visuotinio narių susirinkimo ar valdybos sprendimams;

4) sprendžia kitus kredito unijos įstatuose, taip pat visuotinio narių susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus kredito unijos veiklos priežiūros klausimus.

5. Kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

6. Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

7. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.

8. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

9. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

10. Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

11. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

12. Valdybos nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys.

13. Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

26 straipsnis. Kredito unijos administracija

1. Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose nustatytas funkcijas.

2. Kredito unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys. Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.

3. Kredito unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas.

4. Kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

5. Kredito unijos administracijos vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos administracijos vadovas gali būti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, valdybos nariu.

6. Kredito unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.

7. Administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą;

2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;

3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti;

4) tvarko kredito unijos narių registrą;

5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;

6) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

7) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.

27 straipsnis. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai

1. Kredito unijos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovas;

4) vidaus audito tarnybos vadovas;

5) paskolų komiteto pirmininkas;

2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:

1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;

2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

5. Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:

1) kredito unijos valdybos pirmininkas ir bent vienas kitas valdybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;

2) Kredito unijos administracijos vadovas turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;

3) Kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininkas ir bent vienas kitas stebėtojų tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;

4) Kredito unijos vidaus audito tarnybos vadovas turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;

5) Kredito unijos paskolų komiteto pirmininkas turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale;

6. Kredito unijos vadovu išimtiniais atvejais gali būti renkamas ir asmuo, neatitinkantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Tada kredito unija pateikia priežiūros institucijai argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus.

7. Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:

1) asmuo išrenkamas kredito unijos, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, vadovu kitai kadencijai ir aplinkybės dėl šio asmens nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;

2) asmuo renkamas kredito unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos nepasikeitusios;

3) saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.

8. Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus. Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

9. Be šio straipsnio 8 dalyje nustatyto atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties:

1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu per paskutinius dvejus metus kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;

2) kai kredito unijos inspektavimo rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija nesilaiko teisės aktų reikalavimų.

10. Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10 dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

11. Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ar neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.

12. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;

2) kredito unijos vadovai neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;

4) asmeniui, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.

13. Priežiūros institucija panaikina leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam eiti pareigas buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti;

3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.

14. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.

15. Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ir panaikinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucijos teisės aktai.

28 straipsnis. Kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Reikalavimus kredito unijos vidaus kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.

29 straipsnis. Kredito unijos tarnybos ir komitetai

1. Kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba, o jei ji kredito unijoje nesudaroma – valdyba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, o jei ji kredito unijoje nesudaroma – valdybai, kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

2. Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas.

3. Kai kredito unijos turtas pasiekia 15 000 000 eurų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.

4. Kredito unija turi teisę turėti ir kitų kredito unijos vidaus dokumentuose numatytų komitetų ir tarnybų.

5. Kredito unijos tarnybų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

30 straipsnis. Paskolų komitetas

1. Paskolų komiteto narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas savo funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinktas paskolų komitetas pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir nepasibaigus jų laikotarpiui. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys,.

2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.

3. Kredito unijos įstatuose turi būti nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais.

4. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

5. Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.

6. Paskolų komiteto nariai, išskyrus paskolų komiteto pirmininką, savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos. Paskolų komiteto pirmininkas gali pradėti eiti pareigas nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

PENKTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

31 straipsnis. Kredito unijos kapitalas

Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

32 straipsnis. Nuosavas kapitalas

1. Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis kapitalas (be papildomų privilegijuotųjų pajų);

2) atsargos kapitalas;

3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);

4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;

5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;

6) rezervas saviems papildomiems privilegijuotiesiems pajams įsigyti;

7) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);            

8) papildomi privilegijuotieji pajai;

9) kiti rezervai.

2. Jeigu kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei pajinis kapitalas, kredito unijos administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais informuoti kredito unijos narius apie susidariusią padėtį.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime kredito unijos nariams turi būti nurodyta: 

1) faktas, kad kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei pajinis kapitalas;

2) priežastys, kodėl tokia padėtis susiklostė;

3) priemonės, kurių kredito unija imsis, siekdama ištaisyti susidariusią padėtį;

4) asmens, įgalioto teikti išsamią informaciją aukščiau nurodytu klausimu, kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

33 straipsnis. Skolintas kapitalas

1. Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius arba sudarydama paskolos sutartis.

2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.

3. Kredito unija gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, suėjus obligacijų pasirašymo sutartimi numatytam terminui būtų keičiamos į kredito unijos pajus.

4. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti kredito unijos pajinį kapitalą suma, lygia pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, pajinių įnašų vertei.

5. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas turi būti nurodoma:

1) konvertuojamųjų obligacijų vertė ir jų suteikiamos teisės;

2) pajų, į kuriuos bus keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšis, skaičius, pajinių įnašų vertė ir jų suteikiamos teisės;

3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už pajų, į kuriuos jos keičiamos, pajinių įnašų vertę;

4) laikotarpis, kuriam pasibaigus konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus;

5) apyvartai proporcingų išmokų dydis ir dividendo dydis bei jų mokėjimo tvarka, jei konvertuojamosios obligacijos bus konvertuojamos į privilegijuotuosius pajus;

6) konvertuojamųjų obligacijų konvertavimo į kredito unijos pajus data.

6. Teisę įsigyti konvertuojamas obligacijas turi asmenys, kurie pagal šiuo įstatymo nuostatas gali tapti kredito unijos nariais arba asocijuotais nariais. 

7. Kredito unija tvarko konvertuojamąsias obligacijas įsigijusių asmenų sąrašą (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, kiekvieno iš jų įsigytų konvertuojamųjų obligacijų skaičių ir pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšį bei pajinių įnašų vertę. 

34 straipsnis. Mažiausias kredito unijos kapitalas

Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:

1) 85 000 eurų, jeigu kredito unija neketina teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos;

2) 350 000 eurų, jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.

35 straipsnis. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai

1. Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.

2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 1 euras. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.

3. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininko narystė kredito unijoje pasibaigė.

4. Kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra nematerialūs.

5. Kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje gali būti numatyta, jog pajai gali būti negrąžinami, tik su šių pajų perleidimo galimybe. Kredito unija taip pat turi teisę įsigyti (išpirkti) savus pajus. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajų grąžinimo, pajų grąžinimo atidėjimo, pajų  išpirkimo, pajų  perleidimo tvarką.

36 straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai

1. Papildomi pajai gali būti paprastieji arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 pajinio kapitalo dalį.

2. Paprastųjų pajų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.

3. Kredito unijos paprastieji pajai negali būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų pajų savininkams.

4. Kredito unijos privilegijuotieji pajai gali būti konvertuojami į paprastuosius pajus visuotinio narių susirinkimo sprendimu, jei galimybė juos konvertuoti yra nustatyta kredito unijos įstatuose ir jei ne mažiau kaip 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės pajų savininkai. Konvertuodama privilegijuotuosius su kaupiamuoju dividendu pajus į paprastuosius, kredito unija turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų pajų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.

5. Kredito unijos, kuri išleidžia privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo papildomo pajaus nominaliosios vertės.

6. Privilegijuotieji pajai gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos įstatuose nurodant pajų klases.

7. Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

37 straipsnis. Kredito unijos teisė įsigyti savus  pajus

1. Kredito unija turi teisę įsigyti savus pajus šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savus pajus, kredito unija turi sudaryti sąlygas pajininkams perleisti kredito unijai papildomus ir privilegijuotus savus pajus.

2. Kredito unija savus pajus gali įsigyti visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Visuotinio narių susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:

1) pajų įsigijimo tikslas;

2) maksimalus leidžiamų įsigyti pajų dydis, kuris lygus pajinių įnašų vertei (toliau –pajų nominali vertė);

3) terminas, per kurį kredito unija gali įsigyti savus pajus. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių.

3. Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą įsigyti savus pajus kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 

4. Kredito unija gali įsigyti savus pajus, jeigu kredito unijoje yra sudarytas rezervas saviems pajams įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų pajų nominalią vertę.

5. Kredito unija, įsigijusi savus pajus, privalo juos anuliuoti.

38 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas.

1. Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.

2. Perskaičiuodama kredito unijos kapitalą priežiūros institucija vadovaujasi šio straipsnio nuostatomis.

3. Kredito unijos perskaičiuotą kapitalą sudaro kredito unijos pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalų suma.

4. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą į kredito unijos pagrindinį (I lygio) kapitalą įskaitoma:

1) kredito unijos narių pagrindiniai pajai;

2) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;

3) atsargos kapitalas;

4) praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas;

5) einamųjų metų audituotas rezultatas (nepaskirstytas pelnas), jei jo įtraukimui į I lygio kapitalą pritarė priežiūros institucija;

6) negrąžinami papildomi pajai arba papildomi pajai, kurių atsiėmimas yra ribojamas ir jie gali būti negrąžinami arba jų grąžinimas ir/arba išpirkimas gali būti atidedamas, kredito unijai patyrus nuostolių;  

7) skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys konvertavimo į pajinį kapitalą reikalavimus (konvertuojamosios obligacijos), atitinkantys kredito unijos  nuostolių padengimo reikalavimus; 

8) kitos kredito unijos kapitalo priemonės, atitinkančios kooperatinių bendrovių tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, t.y., priemonės, kurios nėra apmokėtos ir finansuojamos kredito unijos lėšomis, negali būti atsiimamos arba atsiėmimas griežtai ribojamas sąlygomis, susietomis su kredito unijos finansine būkle, ir kuriomis galima nevaržomai padengti kredito unijos susidariusius nuostolius.

9) kiti rezervai, suformuoti iš kredito unijos pelno arba negrąžintinų pajinių įnašų, kuriuos kredito unija gali nedelsdama nevaržomai panaudoti nuostoliams padengti.        

5. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą iš kredito unijos pagrindinio (I lygio) kapitalo atimama:

1) nematerialusis turtas;

2) įnašai į centrinės kredito unijos ir kredito unijos įsteigtų juridinių asmenų kapitalą;

3) einamųjų metų nuostolis.

6. Kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą sudaro:

1) einamųjų metų neaudituotas rezultatas (nepaskirstytasis pelnas);

2) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;

3) kiti rezervai, neatitinkantys šio straipsnio 4 dalies 9 punkto reikalavimų;

4) subordinuotosios paskolos, atitinkančios šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus;

5) papildomi ir privilegijuotieji pajai, kurių negalima priskirti prie I lygio kapitalo;

6) skolos vertybiniai popieriai (išskyrus konvertuojamąsias obligacijas). 

7. Subordinuotoji paskola įtraukiama į papildomą (II lygio) kapitalą jeigu ji atitinka šias sąlygas:

1) subordinuotoji paskola yra gauta pinigais;

2) gauta visa paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma;

3) subordinuotosios paskolos sutartyje nustatytas terminas, kuriam pasibaigus ji gali būti grąžinama, yra  ne trumpesnis kaip penkeri metai;

4) paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos gavėją likvidavus arba jam bankrutavus paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus;

5) subordinuotosios paskolos grąžinimas nėra užtikrinamas įkeitimu (hipoteka).

6) paskutiniuosius penkerius metus iki grąžinimo termino subordinuotosios paskolos suma, įtraukiama į kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą, turi būti tolygiai mažinama. Į papildomą (II lygio) kapitalą įtraukiama subordinuotosios paskolos suma apskaičiuojama subordinuotosios paskolos nominaliąją vertę pirmąją likusio penkerių metų iki grąžinimo laikotarpio dieną, padalintą iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus, dauginant iš kalendorinių dienų, likusių iki subordinuotosios paskolos grąžinimo termino, skaičiaus.

8. Perskaičiuotas kapitalas naudojamas apskaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir nustatant kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

39 straipsnis. Kapitalai ir rezervai

1. Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų, ir (ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol kredito unija pasieks ne mažesnį nei 4,5 procentų I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimą. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo ir (ar) atsargos kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų ne mažesnio nei nustatyto dydžio.

3. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Šis rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

4. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

5. Šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kredito unijos rezervas saviems papildomiems privilegijuotiesiems pajams įsigyti sudaromas iš paskirstytinojo pelno.

6. Kiti kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.

40 straipsnis. Pelno paskirstymas

1. Kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų kredito unijos išlaidas.

2. Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.

3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

4. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;

3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į rezervą saviems papildomiems privilegijuotiesiems pajams įsigyti;

5) atskaitymai į kitus kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno panaudojimas kitiems kredito unijos įstatuose nurodytiems tikslams;

8) nepaskirstytasis pelnas.

5. Šio straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.

6. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius - į paskirstytinąjį rezultatą pervedamas sumas įtraukti tokia seka:

1) pervedamas iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamas iš atsargos kapitalo.

7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

41 straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1. Reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

2. Kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.

42 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;

4) didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui.

43 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai

1. Kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3). 

2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius, neviršijančius šiame įstatyme nurodytų ribų. Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5).

3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

44 straipsnis. Kapitalo pakankamumo normatyvas

1. Kapitalo pakankamo normatyvas - tai kredito unijos perskaičiuoto kapitalo ir kredito unijos turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis.

2. Kapitalo pakankamumo normatyvo dydį ir jo apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo 43 straipsnio reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. 

3. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualų kapitalo pakankamumo normatyvą, neviršijantį šio įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio. 

45 straipsnis. Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą

1. Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo dienos.

46 straipsnis. Skolinimas

Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

47 straipsnis. Skolinimo apribojimai

1. Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba, o jei ji kredito unijoje nesudaroma – valdyba. Bendra tokio skolinimo suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

2. Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:

1) hipoteka;

2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu;

3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;

4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija.

48 straipsnis. Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti

Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams įsigyti.

49 straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais

Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

50 straipsnis. Kredito unijos paslaptis

Kredito unijos paslapties apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnis.

51 straipsnis. Su finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas

1. Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2. Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

52 straipsnis Kredito unijų stabilizacijos fondas

1. Kredito unijos privalo suformuoti kredito unijų stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas) ir jame dalyvauti. Kredito unijų stabilizacijos fondas – tai fondas, kuriame kaupiamos lėšos, skirtos fondo dalyvių, darančių įmokas į fondą bei susidūrusių su mokumo problemomis, mokumui ir stabilumui užtikrinti.

2. Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai yra:

1) savarankiškos kredito unijos, kaip jos apibrėžtos šiame įstatyme;

2) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios nedalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime;

3) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde. 

3. Kredito unijų stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo.

4. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas sudaro:

1) savarankiškų kredito unijų periodinės (ex ante) įmokos;

2) savarankiškų kredito unijų specialiosios (ex post) įmokos;

3) kredito unijų centrinių kredito unijų narių, privalomai arba savanoriškai dalyvaujančių Kredito unijų stabilizacijos fonde,  periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) įmokos;

4) paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, taip pat kitų valstybių narių finansavimo struktūrų;

5) pajamos iš Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

6) išlaidų, patirtų šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais tikslais, dalis, kuri grąžinama užbaigus kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo veiksmus, pavyzdžiui lėšos, gautos kredito unijai grąžinant fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;

7) įmokas mokančių kredito unijų sumokėti delspinigiai;

8) kitos teisės aktuose nustatytos sumos.

5. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos:

1) išlaidoms, patirtoms šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais tikslais, padengti;

2) Kredito unijų fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;

3) paskolų, gautų iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;

4) kitais šio fondo paskirčiai neprieštaraujantiems tikslams finansuoti.

6. Į Kredito unijų fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, prievoles.

7. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) kredito įstaigos sąskaitoje (sąskaitose). Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Kredito unijų fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal jos prievoles.

8. Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą tvarko valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

9. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti saugiai investuojamos Fondo valdybos nustatyta tvarka.

10. Fondo valdyba, pasikonsultavusi su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Priežiūros institucija nustato detalią fondo administravimo tvarką, įskaitant įmokų dydžio nustatymo, įmokų surinkimo ir tikrinimo taisykles, su įmokų mokėjimu susijusio sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones, taip pat fondo lėšų išmokėjimo ir susigrąžinimo tvarką.

53 straipsnis Įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą

1. Pradinės Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos sukaupiamos iš Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių įnašų. Suformuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą kiekvienas šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytas fondo dalyvis į Kredito unijų stabilizacijos fondą per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi įnešti ne mažiau kaip 1 procentą, skaičiuojamą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos.

2. Kredito unijų stabilizacijos fonde turi būti sukaupta ir nuolat išlaikoma suma, ne mažesnė nei 1 procentas visų šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytų fondo dalyvių (kredito unijų) indėlių sumos. Jeigu po to, kai pasiekiamas Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslinis lygis, fonde turima finansavimo lėšų suma sumažėja žemiau negu šis lygis, Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba atnaujina periodinių (ex ante) įmokų rinkimą, iki vėl bus pasiektas fondo tikslinis lygis. Jeigu Kredito unijų stabilizacijos fonde turima suma sumažėja iki mažiau negu dviejų trečdalių fondo tikslinio lygio, įmokos nustatomos tokio dydžio, kad fondo tikslinį lygį būtų galima pasiekti ne ilgiau kaip per 1 metus.

3. Kredito unijų fondo dalyviai į stabilizacijos fondą moka periodines (ex ante) ir papildomas (ex post) įmokas:

1) periodinės (ex ante) įmokos mokamos kas mėnesį, iki bus pasiektas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas Kredito unijų fondo tikslinis lygis. Fondui sumažėjus, periodinių įmokų mokėjimas privalo būti atnaujintas šiame įstatyme nustatyta tvarka. 

2) papildomos (ex post) įmokos mokamos, jei Kredito unijų fonde nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti. Papildomų įmokų dydis nustatomas pagal poreikį, vadovaujantis Fondo valdybos patvirtinta vieninga metodika. Fondo dalyvio nario gali būti paprašyta į fondą įnešti papildomą sumą, skaičiuojamą procentais nuo savarankiškos kredito unijos turimų indėlių sumos.

3) kiekvienam fondo dalyviui priskirtina specialioji (ex post) įmoka apskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir Fondo valdybos patvirtinta metodika. Šis dydis nustatomas įvertinus fondo dalyvio rizikingumą pagal nustatytą vieningą fondo dalyvių rizikingumo vertinimo tvarką. Papildoma (ex post) įmoka negali daugiau negu 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais fondo dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos sumos. 

4) Kredito unijų stabilizacijos fondas gali visiškai ar iš dalies atidėti reikalaujamų kredito unijos papildomų (ex post) įnašų mokėjimą, jei tų įnašų mokėjimas keltų pavojų kredito unijos likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas būtų suteikiamas šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito unijos prašymu gali būti pratęstas ne ilgiau nei 2 metams. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus fondo dalyvio likvidumui ar mokumui.

4. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba kiekvienais metais patikrina fondo tikslinį lygį nustato periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą ir kiekvienos kredito unijos tais metais mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos dydį. Apie nustatytą įmokų dydį informuojami fondo dalyviai ir Priežiūros institucija.

5. Kredito unijų periodinės (ex ante) ir papildomos (ex-ost) įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą yra kredito unijų išlaidos. Periodinės (ex ante) įmokos į fondą kredito unijoms nėra grąžinamos. Jei iš papildomų (ex post) įmokų surinktos lėšos yra panaudojamos Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslams įgyvendinti, ir vėliau yra grąžinamos į fondą, jos Fondo valdybos sprendimu gali būti grąžinamos kredito unijoms proporcingai jų įnašų sumoms.

6. Kai Kredito unijų stabilizacijos fonde esančių lėšų nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti, o galimybės per būtiną laikotarpį surinkti trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų nėra arba galimų per šį laikotarpį surinkti specialiųjų (ex post) įmokų nepakanka, lėšų fondui gali būti skolinamasi iš įstaigų, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų. Tais atvejais, kai fondui skolinamos valstybės lėšos, sprendimą dėl skolinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

7. Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai į fondą įmokas moka pinigais (eurais).

8. Kredito unijų fondo dalyviai privalo sumokėti įmokas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš apie mokėtiną įmoką gavimo dienos. Jeigu Kredito unijų fondo dalyvis per šį terminą nesumoka įmokos arba jos dalies, jam skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai. Kredito unijai pradelsus reikalaujamų kredito unijos įmokų mokėjimą, kai įmokų mokėjimas jai nėra atidėtas, Fondo valdyba apie tai informuoja  Priežiūros tarnybą, kuri gali imtis priemonių, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

9. Periodinių (ex ante) ir papildomų (ex post) įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, nustato Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba ir suderina ją su Priežiūros tarnyba.

10. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti saugiai investuojamos.

54 straipsnis Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymas ir administravimas

1. Kredito unijų stabilizacijos fondą valdo ir administruoja fondo valdymo institucija ir Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 

2. Fondo valdymo institucijos funkcijos pavedamos valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, veikiančiai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir šį įstatymą.

3. Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimas ir fondo valdybos veikla finansuojama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų. Kredito unijų fondo dalyvio įmokos fondo administravimo ir valdymo reikmėms metinė norma yra ne didesnė kaip 1/15 nuo jo metinės įmokos sumos.

4. Tam tikrų metų administravimo įmokų dydžius nustato Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba, kuri apie tai informuoja priežiūros instituciją. Nustatant įmokų dydį atsižvelgiama į fondo valdymui ir administravimui reikalingas išlaidas. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką nustato unijų stabilizacijos fondo valdyba .

55 straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba

1. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybą (toliau – Fondo valdyba) sudaro kredito unijų (fondo dalyvių) paskirti atstovai ir kiti asmenys, kurie į ją deleguojami pagal teisės aktų reikalavimus. Kredito unijų atstovus, deleguojamus į Fondo valdybą, skiria jų dalyvių visuotinis narių susirinkimas. Į Fondo valdybą skiriami asmenys turi turėti reikiamą išsilavinimą ir kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su Kredito unijų stabilizacijos fondo uždavinių įgyvendinimu. Į Fondo valdybą taip pat gali būti deleguojami šių institucijų atstovai:

1) Priežiūros institucijos;

2) Finansų ministerijos;

3) valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“;

4) centrinės kredito unijos, jei nors viena jos narė kredito unija dalyvauja kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime.

2. Fondo valdybos uždavinys – dalyvauti valdant ir administruojant Kredito unijų  stabilizacijos fondą įgyvendinant šiame įstatyme numatytus šio fondo uždavinius.

3. Fondo valdyba veikia pagal savo patvirtintus Fondo nuostatus bei Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos darbo reglamentą, kurie suderinami su fondo valdymo institucija, finansų ministerija ir priežiūros institucija.

4. Priimant Fondo valdybos sprendimus vienas Fondo valdybos narys turi vieną balsą.

5. Fondo valdybos nariams už darbą Fondo valdyboje atlyginama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimui skirtų lėšų. Išmokų už darbą formą ir dydį nustato Fondo valdyba, bet jų metinė suma negali viršyti 1/15 fondo metinių pajamų.

6. Fondo valdyba atlieka šias funkcijas:

1) užtikrina lėšų Kredito unijų stabilizacijos fonde sukaupimą šio įstatymo nustatyta tvarka;

2) priima sprendimus dėl fondo dalyvių įmokų į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio. Tuo tikslu Fondo valdyba patvirtina vieningą kredito unijų rizikos įvertinimo metodiką ir įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio skaičiavimo tvarką bei suderina ją su Priežiūros tarnyba;

3) priima rekomendacijas dėl Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų naudojimo ir teikia jas Fondo valdymo institucijai;

4) parenka nepriklausomą audito įmonę Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių rizikos vertinimui ir stebėsenai;

5) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį įstatymą ir nuostatus turi svarstyti ar spręsti Fondo valdyba.

7. Fondo valdyba stebi ir tikrina, ar fondo dalyviai nepažeidžia nustatytos įmokų mokėjimo į Kredito unijų stabilizacijos fondą tvarkos. Nustačiusi, jog kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, kai jos ją privalo mokėti, Fondo valdyba privalo nedelsdama informuoti įmoką praleidusią kredito uniją ir Priežiūros instituciją, kuri Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl įmoką praleidusios savarankiškos kredito įstaigos licencijos atšaukimo ar jos galiojimo sustabdymo šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Fondo valdybos išvada šiuo klausimu Priežiūros institucijai yra rekomendacinio pobūdžio.

8. Fondo valdyba turi teisę gauti informaciją, kaip fondo dalyviai naudoja Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Fondo valdybai paprašius, fondo dalyviai, kuriems buvo skirta fondo lėšų,  privalo pateikti detalią Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo ataskaitą.

9. Fondo valdyba kartą per metus parengia ataskaitas dėl Fondo lėšų surinkimo ir panaudojimo bei teikia jas Priežiūros institucijai ir fondo dalyviams susipažinti.

11. Atlikdama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Fondo valdyba turi teisę:

1) priimti sprendimus dėl įmokų į kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio;

2) gauti iš Fondo dalyvių informaciją ir dokumentus, kurių reikia Fondo valdybos uždaviniams ir funkcijoms atlikti;

3) teikti rekomendacijas fondo valdymo institucijai ir Priežiūros tarnybai;

4) kviesti į Fondo valdybos posėdžius kredito unijų atstovus ir kitus asmenis (auditorius, konsultantus, specialistus, valstybės institucijų atstovus) spręsti klausimų, susijusių su jos uždavinių ir funkcijų atlikimu.

12. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba taip pat turi teisę atlikti šiuos veiksmus:

1) parengti su sunkumais susiduriančioms kredito unijoms (fondo dalyvėms) skirtus prevencinius nurodymus;

2) rengti rekomendacinius kredito unijų (fondo dalyvių) veiklos pertvarkymo planus, jei nusprendžia, kad tokių reikia, ir pateikti juos kredito unijoms (fondo dalyvėms);

3) siūlyti konkrečius pasiūlymus, susijusius su sunkumus patiriančios kredito unijos veiklos pertvarkymu, rekomenduoti, kad kredito unija parduotų specifinį turtą, rekomenduoti, kad kredito unija apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;

4) prašyti, kad sunkumus patiriančios kredito unijos valdymo organas išnagrinėtų padėtį, nustatytų priemones nustatytoms problemoms spręsti ir parengtų veiksmų programą toms problemoms įveikti bei jos įgyvendinimo tvarkaraštį;

5) rekomenduoti, kad kredito unijos valdymo organai įgyvendintų vieną ar daugiau savo parengtame plane nustatytų procedūrų ar priemonių arba atnaujintų tokį planą ir įgyvendintų vieną ar daugiau atnaujintame plane nustatytų procedūrų ar priemonių;

6) rekomenduoti, kad kredito unijos valdymo organas sušauktų visuotinį pajininkų susirinkimą ir rekomenduoti susirinkimo darbotvarkę bei kad pajininkai apsvarstytų būtinybę priimti tam tikrus sprendimus;

7) rekomenduoti nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau valdymo organo narių, jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų;

8) rekomenduoti, kad atitinkamais atvejais kredito unijos valdymo organas parengtų derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;

9) rekomenduoti pakeisti kredito unijos verslo strategiją ar veiklos struktūrą;

10) gauti kredito informaciją, būtiną kredito unijos turto bei įsipareigojimų įvertinimui ir minėtoms rekomendacijoms parengti.

13. Fondo valdybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo eidami Fondo valdybos nario pareigas. Už konfidencialios informacijos atskleidimą fondo valdybos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas

1. Kredito unijų stabilizacijos fondas gali būti naudojamas, kai būtina imtis šių veiksmų:

1) finansuoti su sunkumais susiduriančią kredito uniją ta apimtimi, kiek reikalinga su sunkumais susiduriančios unijos mokumui ir stabilumui atstatyti;

2) garantuoti su sunkumais susiduriančios kredito unijos įsipareigojimų vykdymą;

3) suteikti paskolą su sunkumais susiduriančiai kredito unijai;

4) įsigyti su sunkumais susiduriančios kredito unijos turtą;

5) laikantis šio įstatymo reikalavimų, finansuoti su sunkumais susiduriančios kredito unijos turtą įsigyjantįjį asmenį;

6) mokėti kompensacijas su sunkumais susiduriančios unijos kreditoriams, kaip nurodyta šiame įstatyme.

2. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas išmoka sprendžia Fondo valdymo institucija (indėlių draudimo įmonė) pagal Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos pateiktą išvadą. Apie fondo lėšų panaudojimą informuojama Priežiūros institucija. 

57 straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti

1. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos šio fondo dalyvių mokumui ir stabilumui atkurti Kredito unijų stabilizacijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Fondo lėšos pagal kredito unijos fondo dalyvės prašymą gali būti naudojamos, jeigu yra duomenų, kad kredito unija yra nemoki arba artimiausiu metu taps nemoki, taip pat tais atvejais, kai yra duomenų, jog kredito unija pažeidžia jai nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 

2. Fondo lėšos kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos:

1) paskolų, turinčių pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, forma;

2) negrąžintinų įnašų į savarankiškos kredito unijos rezervinį kapitalą forma;

3) garantijų forma.

3. Kriterijai, kokiu konkrečiu būdu kredito unijoms bus skiriamos fondo lėšos, nustatomi atsižvelgiant į fondo valdybos išvadą (rekomendaciją).

4. Fondo valdyba teikdama rekomendacijas dėl pagalbos priemonių mokumo problemų turintiems Fondo dalyviams skyrimo, vertina fondo dalyvių (kredito unijų) pateiktus motyvuotus prašymus dėl pagalbos priemonių skyrimo ir analizuoja jų pateiktus dokumentus. Skiriant lėšas iš Kredito unijų stabilizacijos fondo su dalyviu sudaroma finansinės paramos sutartis, kurioje detaliai aptariami lėšų gavėjo įsipareigojimai, susiję su lėšų naudojimu, mokumo atkūrimo priemonių planas ir paramos gavėjo atsakomybė už netinkamą lėšų panaudojimą.   

5. Esant būtinybei (vienos kredito unijos fondo dalyvės bankrotui), Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptos lėšos gali būti panaudotos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą dėl mokėjimų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas turi pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas kitų bankrutavusios kredito unijos kreditorių atžvilgiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje. Kredito unijos fondo dalyvės bankrutavusios kredito unijos kreditoriams atsako tik Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptų lėšų suma.  

6. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti neskiriamos, jei su sunkumais susiduriančios kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, numatytomis šio įstatymo 55 straipsnio 12 dalyje. Fondo valdyba gali pateikti šiame įstatyme numatytas rekomendacijas dėl šių priemonių įdiegimo ir gyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS

58 straipsnis. Apskaita

1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.

2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.

3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.

59 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai

1. Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

2. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1) balansinė ataskaita;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) aiškinamasis raštas.

4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:

1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su atestuoto auditoriaus ar audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;

2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3) per 5 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai atestuoto auditoriaus arba audito įmonės patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;

4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.

5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atestuoto auditoriaus ar audito įmonės atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimas.

7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

60 straipsnis. Auditas

1. Atestuotas auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;

2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.

2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.

3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.

61 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė

Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA

62 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija

1. Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.

2. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.

3. Atlikdama priežiūros funkciją, priežiūros institucija bendradarbiauja su savo narių kredito unijų stebėjimo ir tikrinimo funkciją atliekančiomis centrinėmis kredito unijomis ir Kredito unijų fondo valdyba.

4. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.

63 straipsnis. Priežiūros tikslui gautos informacijos apsauga

1. Kredito unijų priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 65 straipsnis.

2. Kredito unijų priežiūros tikslui gauta informacija gali būti perduota centrinėms kredito unijoms arba Kredito unijų fondo valdybai, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.

64 straipsnis.      Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1. Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2. Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.

65 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos

1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;

3) sudaryti sutartis su atestuotais auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;

4) reikalauti, kad būtų pakeistas atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;

2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius privalomus nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;

3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą;

4) parengti ir įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus. Jei kredito unijos organai nevykdo reikalavimo dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo – priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį narių susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti priežiūros institucijos pasiūlyti klausymai;

6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo, neviršijančius šiame įstatyme nustatytų dydžių. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.

6. Priežiūros institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

66 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.

67 straipsnis. Kredito unijų inspektavimas

1. Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2. Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui atlikti:

1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.

3. Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:

1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.

4. Atlikus inspektavimą, jo rezultatai raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo rezultatais.

5. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.

6. Centrinei kredito unijai stebint ir tikrinant savo narių kredito unijų veiklą, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

68 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbti apie šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;

3) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;

4) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;

5) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;

6) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

7) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą;

8) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;

9) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol tam yra pagrindas; išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;

10) paskirti laikinąjį administratorių.

2. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui ir kitas svarbias aplinkybes.

4. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.

7. Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki sprendimo priėmimo padėtis.

8. Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.

9. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, skaidrumo ir proporcingumo kriterijais, netaiko poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus saugomiems interesams, arba jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

69 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus šiame įstatyme nustatytas baudas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami arba netiksli informacija;

2) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalį duoti privalomi nurodymai;

3) gautas Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos pranešimas apie įmokų į kredito unijų stabilizacijos fondą nemokėjimą;

4) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti licencijos išdavimui;

5) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, tarp jų Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;

2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.

3. Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.

4. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama bent 5 metus nuo jos paskelbimo.

5. Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

6. Poveikio priemonių taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.

70 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 289 eurų;

3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, j ei tokia teisė apribota pagal šį įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;

5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.

3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

71 straipsnis.      Kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo, paskolų komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų

1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.

2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama kredito unijai.

72 straipsnis. Laikinasis administratorius

1. Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai paskirti vieną ar daugiau laikinųjų administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti joks interesų konfliktas. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai nustatomi laikinojo administravimo sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Tokia sutartis turi nustatyti priežiūros institucijos įsipareigojimus, susijusius su laikinojo administratoriaus veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis priežiūros institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms atsako priežiūros institucija. Laikinasis administratorius savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus), reikalingų tam, kad būtų galima tinkamai atlikti savo funkcijas. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi sutartyje, sudaromoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Atlyginimas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) išmokami iš kredito unijos lėšų prieš bet kokius kitus kredito unijos mokėjimus. Tuo atveju, jeigu administruojamai kredito unijai iškeliama bankroto byla, mokėjimai laikinajam administratoriui išmokami prieš bet kokius kitus kredito unijos mokėjimus. Tuo atveju, jeigu kredito unija nesumoka laikinajam administratoriui laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti priežiūros institucija, kuri tuo metu turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš kredito unijos. Laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.

2. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į tai, kas proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, priimdama sprendimą skirti laikinąjį administratorių gali nustatyti, kad:

1) laikinai sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai ir šių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius. Tokiu atveju visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini; arba

2) kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai nėra sustabdomi, o paskirtas laikinasis administratorius laikinai veikia kartu su šiais kredito unijos organais.

3. Priežiūros institucija sprendime dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo turi nustatyti laikinojo administratoriaus įgaliojimus, funkcijas, veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik priežiūros institucijai iš anksto pritarus, laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą.

4. Jei laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, laikinajam administratoriui gali būti suteikiami kai kurie ar visi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir kredito unijos įstatuose nustatyti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Laikinajam administratoriui gali būti pavedama išsiaiškinti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, vadovauti kredito unijos veiklai (arba jos daliai) siekiant išsaugoti arba atkurti kredito unijos finansinę būklę ir užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį kredito unijos veiklos valdymą ir (arba) vykdyti kitas funkcijas.

5. Jei laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, priežiūros institucija sprendime turi nurodyti prieš priimant kokius sprendimus ar prieš imantis kokių veiksmų kredito unijos stebėtojų tarybai, valdybai ir administracijos vadovui būtina gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.

6. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad laikinojo administratoriaus skyrimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

7. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius, sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus, nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę atsistatydinti. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo.

8. Apie pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą priimtą sprendimą paskirti laikinąjį administratorių arba jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito unijai, juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.

9. Laikinasis administratorius gali sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Laikinojo administratoriaus paskyrimas taip pat neriboja teisės aktuose nustatytų kredito unijos narių teisių.

10. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie kredito unijos finansinę būklę ir per laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą atliktus veiksmus.

11. Laikinasis administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai. Laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinojo administratoriaus ir kredito unijos, kurią administruoti jis paskirtas, nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti kredito unijos ir jos narių interesais.

73 straipsnis. Kredito unijos veiklos apribojimas

1. Kredito unijos veiklos apribojimas – kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas. Kredito unijos veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl kredito unijos veiklos apribojimo paskelbimo.

2. Kredito unijos veiklos apribojimo terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad veiklos apribojimo skelbimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, veiklos apribojimo terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

3. Apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

4. Nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą pateikimo kredito unijai momento:

1) jei kitaip nenustatyta priežiūros institucijos sprendime dėl veiklos apribojimo paskelbimo, kredito unijai draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jeigu šie įsipareigojimai atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki kredito unijos veiklos apribojimo paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai kredito unijos veiklai apribojimo metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos apribojimo metu netesybos už kredito unijos prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal kredito unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus kredito unijos veiklos apribojimo terminui;

2) draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir jos klientų reikalavimus;

3) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kiti įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles ir jos veiklą apribojus.

74 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis centrinėje kredito unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre laikinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

75 straipsnis.      Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas

Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, o pertvarkoma – taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

76 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas

1. Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.

2. Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.

3. Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.

4. Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.

77 straipsnis. Sutikimas vykdyti reorganizavimą

1. Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.

2. Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

78 straipsnis. Leidimas reorganizuoti kredito uniją

1. Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.

2. Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) kredito unijos valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;

4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.

4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.

6. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

79 straipsnis. Kredito unijos pertvarkymas

1. Kredito unija gali būti pertvarkoma tik į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę (toliau – bendrovė).

2. Kredito unijos valdyba parengia ir visuotiniam narių susirinkimui pateikia:

1) pasiūlymą vykdyti kredito unijos pertvarkymą į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią bendrovę;

2) analizę dėl pertvarkymo ir banko licencijos gavimo privalumų ir trūkumų kredito unijai ir jos nariams;

3) paskutinių trejų metų kredito unijos finansinių ataskaitų analizės pagrindu kredito unijos valdybos rengiamo veiklos plano 3 metų laikotarpiui, kuris prasideda nuo pirmos banko veiklos dienos, metmenis, be kita ko, pagrindžiančius kredito unijos pertvarkymo ir banko licencijos gavimo tikslingumą ir galimumą;

4) informaciją apie pertvarkomos kredito unijos nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarką ir sąlygas;

5) siūlomus pakeitimus valdymo ir organizacinėje struktūroje;

6) planuojamą atitikimą bankams taikomiems kapitalo reikalavimams ir numatomus trūkstamų lėšų šaltinius (esant tokiam trūkumui);

7) po pertvarkymo veiksiančio banko įstatų projektą.

3. Pertvarkoma kredito unija šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kurios nare ji yra, gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti pertvarkymą, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka išstoti iš centrinės kredito unijos ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti banko licenciją.

4. Norėdama gauti sutikimą vykdyti pertvarkymą, kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, įskaitant kredito unijos organų patvirtintą pertvarkymo planą, kuriame aprašoma pertvarkymo proceso eiga, veiksmai, kurių bus imtasi apsaugant kredito unijos narių, kreditorių interesus ir pasirengiant vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti.

5. Sutikimą vykdyti pertvarkymą priežiūros institucija išduoda šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo per 2 mėnesius nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

7. Priežiūros institucija atsisako išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti, ir (ar) išdavus sutikimą bus pažeidžiami kredito unijos narių ir (ar) kreditorių interesai.

8. Po pertvarkymo veiksiančios bendrovės steigimo dokumentai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir kredito unijos pertvarkymas gali būti baigtas tik Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavus banko licenciją.

9. Bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jei jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo steigimo dokumentų pasirašymo dienos.

10. Atsiskaitant su pertvarkomos kredito unijos nariais, kurie atsisako tapti po pertvarkymo veiksiančios bendrovės akcininkais, taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos arba atsiskaitymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į kredito unijos tarpinę balansinę ataskaitą, jei ji patikrinta atestuoto auditoriaus ar audito įmonės, ir netaikomos šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos. Su šiais asmenimis turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip iki kredito unijos pertvarkymo baigimo dienos.

80 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas

1. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.

2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.

3. Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

6. Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

7. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą likviduoti kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).

8. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

9. Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.

10. Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis netaikoma.

11. Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.

12. Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.

13. Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

81 straipsnis. Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

82 straipsnis. Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia

1. Kredito unija gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) kredito unija dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją;

2) kredito unijos turtas yra arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;

3) kredito unija negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.

2. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą.

83 straipsnis. Kredito unijos bankroto byla

1. Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.

2. Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3. Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą:

1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organų įgaliojimai sustabdomi. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5. Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

6. Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

7. Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.

8. Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

84 straipsnis. Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas

1. Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai institucijai.

3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.

4. Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami eurais pagal teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo dieną Europos centrinio banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir atitinkamos užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

85 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

2. Antrąja eile tenkinami Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimai už bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas;

3. Trečiąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.

3. Ketvirtąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

4. Penktąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.

5. Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius, išskyrus Kredito unijų stabilizacijos fondo suteiktas pasitiktines (subordinuotas) paskolas, iš kurių kylantys reikalavimai tenkinami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;.

6. Septintąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai.

Lietuvos Respublikos

kredito unijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.

4. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:

„1) 145 000 eurų, jeigu kredito unija neketina teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos;“.

5.  Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 25¹, 39¹, 48¹, 64¹, 65¹ straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalis.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms (toliau – veikianti kredito unija) iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, taip pat 79 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos veikiančiai kredito unijai taikoma tuo atveju, jeigu veikianti kredito unija nesiekia tęsti veiklos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra reorganizuojama ar likviduojama arba jeigu pagal šio straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas yra atšaukiama jai išduota kredito unijos licencija.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos.

3. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pereinamuoju laikotarpiu (nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2026 m. sausio 1 d.) skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir (ar) veiklos riziką ribojančius normatyvus už papildomus pajus įmokėti pajiniai įnašai yra įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, įtraukiamą dalį kasmet (įskaitant ir einamuosius įstatymo įsigaliojimo metus) mažinant 10 procentinių punktų.  Kredito unija privalo užtikrinti, jos po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2026 m. lapkričio 1 d.) visas kredito unijų pajinis kapitalas būtų tvarus. Įgyvendindamos šia nuostatą kredito unijos užtikrina, jog pajinio kapitalo, atitinkančio tvaraus kapitalo reikalavimus, dalis pajiniame kapitale būtų ne mažesnė nei 10 procento įstatymo įsigaliojimo metais, o vėliau kasmet būtų didinama ne mažiau kaip 10 proc. punktų.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams.

5. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra įstojusi į centrinę kredito uniją arba nėra reorganizuota ar pertvarkyta, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas veikiančių kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę. . Veikiančių kredito unijų ir centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Lietuvos banko teisės aktai nustato kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras.

7. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, o Kredito unijų stabilizavimo fondas nepriima sprendimo tokios kredito unijos mokumui atkurti ir užtikrinti, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją.

8. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta.

9) Ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šiame įstatyme nurodyti Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai išsirenka ir paskiria atstovus Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, parengia bei patvirtina fondo nuostatus ir kitus veiklos įgyvendinamuosius teisės aktus, suformuoja fondo administraciją ir atidaro Kredito unijų stabilizacijos fondo sąskaitą. 

4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos bankui, VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" ir Finansų ministerijai

Lietuvos bankas, VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" ir Finansų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Seimo nariai:

Raimundas Markauskas

Darius Ulickas

Sergej Ursul