Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

skolų išieškojimo įmonių

ĮSTATYMAS

2018 m.   d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų išieškojimo įmonių pareigas bei atsakomybę teikiant skolų išieškojimo paslaugas.

2. Šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas.

2. Užsienio valstybė – ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.

3. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.

4. Skolų išieškojimo įmonė – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia skolų išieškojimo paslaugas.

5. Skolininkas – fizinis asmuo ar juridinis asmuo, į kurio turtą skolų išieškojimo įmonė yra įgijusi reikalavimo teisę.

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas skolų išieškojimo įmonių vykdomai skolų išieškojimo veiklai.

2. Šis įstatymas netaikomas:

1) skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai ir pirminiai reikalavimo teisės turėtojai.

ANTRASIS SKIRSNIS

Informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą

4 straipsnis. Informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą forma ir turinys

1. Skolų išieškojimo įmonė, įgijusi reikalavimo teisę į skolininko turtą, privalo informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.

2. Informacijoje apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkui aiškiai ir glaustai nurodoma:

1) reikalavimo teisės pagrindas;

2) skolininko vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, buveinės adresas;

3) skolos grąžinimo terminas ir sąlygos (įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas);

4) pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka, jei taikomos;

5) mokėjimų nevykdymo pasekmės;

6) ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir žalos atlyginimo tvarka;

7) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;

8) kitos sąlygos.

3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų.

4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.

5 straipsnis. Vekselių, čekių ir skolos raštų naudojimas

1. Skolų išieškojimo įmonei draudžiama priimti įmokas iš skolininko vekseliais, čekiais ar skolos raštais.

2. Skolų išieškojimo įmonė, pažeidusi šio straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, turi atlyginti skolininkui visus nuostolius, susijusius su tolesniu vekselių, čekių ar skolos raštų naudojimu.

trečiaSIS SKIRSNIS
SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

6 straipsnis. Viešasis skolų išieškojimo įmonių sąrašas

1. Teisę verstis skolų išieškojimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Teisės verstis skolų išieškojimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

2. Skolų išieškojimo įmonės vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, skolų išieškojimo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs;

2) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šioje dalyje nurodytą skolų išieškojimo įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

4. Skolų išieškojimo įmonės privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriami arba planuojami rinkti vadovai ir (arba) kiti asmenys atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai paskirti arba išrinkti skolų išieškojimo įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas, o kiti asmenys – įsigyti skolų išieškojimo įmonės balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms arba įsigijimo sandoriui.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti priežiūros institucijos pritarimai išduodami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

6. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus, duomenis ir informaciją:

1) prašymą įrašyti jį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;

2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija gali patikrinti pagrindinius asmens duomenis. Priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti pateikti išplėstinį viešojo registro išrašą;

3) informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

7. Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl įrašymo į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą pateikęs asmuo, sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

8. Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, nepateikia teisės aktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją.

9. Skolų išieškojimo įmonė nedelsdama privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant asmenį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, ir teisės aktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodytos informacijos pasikeitimus.

10. Skolų išieškojimo įmonė išbraukiama iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo pačios skolų išieškojimo įmonės prašymu arba priežiūros institucijos iniciatyva, kai yra šiame straipsnyje nurodyti pagrindai.

11. Nebevykdanti skolų išieškojimo veiklos skolų išieškojimo įmonė apie tai nedelsdama privalo pranešti priežiūros institucijai ir pateikti:

1) prašymą išbraukti ją iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo;

2) informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra;

3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą kitai skolų išieškojimo įmonei.

12. Šio straipsnio 11 dalyje nurodytais pagrindais priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonės prašymu išbraukia skolų išieškojimo įmonę iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo, jeigu skolų išieškojimo įmonė neturi reikalavimo teisių į skolininkus arba teisės ir pareigos pagal galiojančias reikalavimo teises į skolininkus yra perleistos kitai skolų išieškojimo įmonei.

13. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotu sprendimu išbraukti skolų išieškojimo įmonę iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo, kitais, negu šio straipsnio 11 dalyje nurodytais, pagrindais, jeigu:

1) skolų išieškojimo įmonei yra iškelta bankroto byla, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;

2) kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

14. Skolų išieškojimo įmonė, priežiūros institucijos sprendimu išbraukta iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo šio straipsnio 11 dalyje nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Skolų išieškojimo įmonė, išbraukta iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti ją iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo priėmimo dienos.

15. Priežiūros institucija viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą skelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje. Viešasis skolų išieškojimo įmonių sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Teisių ir pareigų perleidimas

1. Skolų išieškojimo įmonė turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias reikalavimo teisės į skolininkų turtą tik į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytam asmeniui.

2. Teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teisės į skolininkų turtą perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.

8 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai informaciją, taip pat ir konfidencialią, duomenis, dokumentus, jų kopijas, reikalingą jos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.

2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar užsienio valstybių kompetentingas institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas, už vartotojų teisių apsaugą atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.

9 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių pareiga teikti informaciją

1. Skolų išieškojimo įmonės ne rečiau kaip kartą per vienus metus privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie vykdomą skolų išieškojimo teikimo veiklą priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, įskaitant informaciją apie suteiktų skolų išieškojimo rūšis, skaičių ir mastą, vidutines skolų išieškojimo sumas, skolininkų pradelstų mokėjimų sumas. Šią informaciją priežiūros institucija apibendrinusi skelbia viešai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo dažnį, konkretų turinį, mastą ir teikimo taisykles nustato priežiūros institucija.

ketvirtasis SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

10 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos patvirtintos taisyklės.

11 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimus nagrinėjanti institucija

1. Šio įstatymo pažeidimus nagrinėja ir poveikio priemones už šio įstatymo pažeidimus taiko priežiūros institucija.

2. Jeigu priežiūros institucija nustato pakankamai duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, ji privalo motyvuotu sprendimu pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą savo iniciatyva.

12 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos

Priežiūros institucija:

1) prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) savo iniciatyva nagrinėja galimus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus;

3) nagrinėja prašymus dėl galimo šio įstatymo pažeidimo;

4) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus;

5) gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių;

6) taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones skolų išieškojimo įmonėms bei kitiems asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ar jo pagrindu priimtus teisės aktus;

7) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;

8) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

13 straipsnis. Prašymo ištirti galimą šio įstatymo pažeidimą pateikimas priežiūros institucijai

1. Kreiptis į priežiūros instituciją dėl galimo šio įstatymo pažeidimo turi teisę skolininkai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau – pareiškėjai), pateikdami priežiūros institucijai prašymą raštu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme turi būti:

1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;

2) pareiškėjui žinomos galimo šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai.

3. Pradėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu:

1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas priežiūros institucijos kompetencijai;

2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas);

3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo prašymą pagrindžiančių dokumentų;

4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki prašymo pateikimo priežiūros institucijai dienos yra praėję daugiau kaip treji metai.

4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

14 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti asmenys

1. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:

1) asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra;

2) skolininkas, kai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis skolininko prašymu;

3) vartotojų asociacijos arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atstovas, kai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartotojų asociacijos arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos prašymu;

4) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – priežiūros institucijos sprendimu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais.

3. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams gali atstovauti jų atstovai.

15 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir terminai

1. Priežiūros institucija, pradėjusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

2. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šio įstatymo pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus.

3. Jeigu šio įstatymo pažeidimo procedūros dalyviai nedalyvauja galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu, šio įstatymo pažeidimai gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką.

4. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu šios procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.

5. Priežiūros institucija galimus šio įstatymo pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto prašymo priežiūros institucijai pateikimo dienos ar šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

16 straipsnis. Pareiga teikti informaciją

Asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti.

17 straipsnis. Nutarimas (sprendimas) atlikus šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą

1. Priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima nutarimą (sprendimą), kuriame turi būti nurodyta:

1) nutarimą (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas;

2) nutarimo (sprendimo) priėmimo data ir vieta;

3) nutarimą (sprendimą) priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys, posėdžio sekretorius, šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;

4) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (sprendimas), duomenys;

5) šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto prašymo turinys;

6) nustatytos šio įstatymo nuostatų pažeidimo faktinės aplinkybės;

7) pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas (sprendimas);

8) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;

9) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (sprendimas), paaiškinimai ir jų įvertinimas;

10) priimtas sprendimas;

11) nutarimo (sprendimo) įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį nutarimą (sprendimą) būtina įvykdyti;

12) nutarimo (sprendimo) apskundimo terminai ir tvarka.

2. Priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo reikalavimus, nutraukti neteisėtus veiksmus;

2) taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones;

3) laikinai uždrausti skolų išieškojimo įmonei įgyti reikalavimo teises į skolininkų turtą;

4) išbraukti asmenį iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo;

5) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas.

3. Šiame straipsnyje nurodytas priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (sprendimas) priimtas.

18 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija turi teisę asmenims skirti šias baudas:

1) už priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai asmuo buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo, – iki 2 896 eurų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų arba iki 1 448 eurų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;

3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus – skolų išieškojimo įmonei iki 0,1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, kitiems asmenims iki 2 896 eurų, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

2. Pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų.

3. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, priežiūros institucija turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 80 000 eurų.

4. Asmenims, kurie verčiasi skolų išieškojimo veikla, tačiau nėra įrašyti į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, priežiūros institucija turi teisę skirti iki 57 924 eurų baudą.

5. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems skolininkų interesams, priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą.

6. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas priežiūros institucijos nutarime (sprendime).

7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, nutraukė pažeidimą, bendradarbiavo su priežiūros institucija tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (arba) pašalino padarytą žalą. Priežiūros institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą asmuo kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

9. Skundą dėl priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatyta minimali bauda, arba nustatęs, kad pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems skolininko interesams, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę taikyti įspėjimą.

19 straipsnis. Viešas skelbimas

Priežiūros institucija, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytame nutarime (sprendime) konstatavusi, kad asmuo pažeidė šio įstatymo reikalavimus, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo asmuo, dėl kurio veiksmų nutarimas (sprendimas) priimtas, apskundžia jį teismui, priežiūros institucija apie šio įstatymo nuostatų pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui.

20 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) vykdymas

1. Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Apskundus priežiūros institucijos nutarimą (sprendimą) dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

2. Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.

21 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) apskundimas

1. Asmuo, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu (sprendimu), turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kreipimasis į teismą sustabdo priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) dėl baudos skyrimo vykdymą.

penkTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Šiame įstatyme nustatytų teisių atsisakymo negaliojimas ir kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas

1. Šiame įstatyme skolininkams suteiktų teisių atsisakymas negalioja.

23 straipsnis. Užsienio valstybės teisės taikymas reikalavimų teisių perleidimo sandoriams

Aplinkybė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalys susitarimu pasirinko reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai taikytiną užsienio valstybės teisę, nėra pagrindas atsisakyti šiame įstatyme nustatytos skolininkų apsaugos, jeigu reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra susijusi su vienos ar daugiau valstybių narių teritorija.

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Skolų išieškojimo įmonės, kurios šio įstatymo įsigaliojimo metu vykdo skolų išieškojimo veiklą, privalo per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikti priežiūros institucijai šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus. Šioms skolų išieškojimo įmonėms šioje dalyje nurodytu trijų mėnesių laikotarpiu netaikomos šio įstatymo 6 straipsnio nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

Teikia

Seimo nariai                                                                              Andrius Palionis

Rimantė Šalaševičiūtė