Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
dėl KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO
2017 m. d. Nr.
Vilnius
pabrėždamas, kad per ilgą laiką Vyriausybei nesugebėjus teisinėmis priemonėmis sureguliuoti teisinių santykių kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos srityje, dėl ko, kilus ginčui tarp Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos piliečių, dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros nesuderinimo, iškilo reali grėsmė asmenims netekti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Kuršių nerijoje, o Valstybei patirti dideles finansines išlaidas (apie 20 000 000 eurų) išmokant šiems asmenims kompensacijas iš valstybės biudžeto;
akcentuodamas, jog yra labai svarbu kuo greičiau pakeisti reglamentavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarime Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), šalinant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano perteklines nuostatas ir prieštaravimus, esančius tarp atskirų tvarkymo plano nuostatų, bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisė aktų;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad savalaikei nesureguliavus teisinių santykių tarp Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos, bei nepašalinus nepagrįstų ir siekiamiems tikslams neproporcingų nuosavybės teisės ribojimų, valstybė jau artimiausiu metu privalės pradėti regreso procedūrą, kurios metu turės išsireikalauti apie 20 000 000 eurų nuostolių iš kaltų valstybės tarnautojų, o tokių asmenų nenustačius, finansiniai nuostoliai bus dengiami visų Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita;
suprasdamas, jog būtina užtikrinti teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio aiškumo principus, optimizuojant kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos institucijų funkcijas, veiklos ribas bei atsakomybę;
konstatuodamas, per mažą valstybės dėmesio skyrimą šiai, visuomenėje didelį neigiamą atgarsį sulaukusiai ir nepagrįstus finansinius nuostolius keliančiai problemai;
atsižvelgdamas į tai, kad yra būtina atkurti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir suformuoti teisingą teisinių santykių pusiausvyrą, siekiant subalansuoti ne tik Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reikalavimus su nuosavybės teisių apsauga, bet ir su siekiamais pasaulio paveldo vietovės apsaugos tikslais;
N u t a r i a:
1 straipsnis.
Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vykdant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano koregavimą, įgyvendinti šiame nutarime pateiktas teisinių santykių pusiausvyrą užtikrinančias priemones. Įgyvendinus nutarime pateiktus pasiūlymus, bus pasiekta pusiausvyra tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane nustatytų apsaugos reikalavimų ir nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo, pagrįstumo ir tikslingumo.
2 straipsnis.
9.2.1.3.; 9.2.1.4.; 9.2.1.5.; 9.2.1.6.; 9.2.1.7.; 9.2.1.8.; 9.2.2.3.; 9.2.2.4.; 9.2.2.5.; 9.2.2.6.; 9.2.2.7.; 9.2.2.8.; 9.2.2.9.; 9.2.2.10.; 9.2.2.11.; 9.2.2.12.; 9.2.2.13.; 9.2.2.14.; 9.2.2.15.; 9.2.2.16.; 9.2.2.17.; 9.2.3.2.; 9.2.3.3.; 9.2.3.4.; 9.2.3.5.; 9.2.3.6.; 9.2.3.7.; 9.3.2.1.; 9.3.2.2.; 9.3.2.3.; 9.3.2.4.; 9.7.1.3.
2. Siūloma pripažinti netekusių galios Vyriausybės nutarimo šiuos punktus:
82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89.
3. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.2.2. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje:“
4. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.3.1. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis. Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos. Juodkrantėje, į pietus nuo Gintaro įlankos, numatoma galimybė įrengti Kadetų mokyklą, turinčią reikiamą infrastruktūrą (pagal poreikį gali būti įrengiama praktinė mokymo bazė, laboratorijos, iki profesinio rengimo centras, biblioteka-skaitykla, bendrabutis, valgykla, stadionas ir kita). Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki 10 metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai;“
5. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.1. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.1. NRu1 – Nidoje pajūrio užkopėje prie centrinio tako numatyta teritorija, kurioje numatomas statyti savitas jūros terapijos centras, neteikiantis apgyvendinimo ir nakvynės paslaugų. Jis skirtas specialioms gydymo ir profilaktikos reikmėms, sveikatinimo procedūroms, naudojant unikalius vietos gamtos išteklius: savitas pajūrio oro sąlygas (jūrinį klimatą, brandžių pušynų, kadagynų mikroklimatą), iškastinį vietinį sapropelį, geoterminius sūrymus ir panašiai. Jūros terapijos centro sprendiniai turi būti išsamiai išnagrinėti, apsvarstyti, viešai aptarti. Siekiant erdvinio estetinio vientisumo, būtina parengti šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos detalųjį planą. Pastatai turi atitikti senųjų vilų užstatymo pobūdį, baseinai gali būti įrengiami specialioms gydymo, profilaktikos ir sveikatinimo procedūroms, atliekamoms su jūros vandeniu, sūrymais ir kita. Pastatai gali būti skirtingo aukštingumo, didžiausias jų aukštis – iki 9 metrų (jūros terapijos centrui būtini technologiniai ar estetiniai akcentai gali būti ne aukštesni kaip 11 metrų). Ši teritorija susideda iš 2 reglamentinių zonų: A – jūros terapijos centras ir B – sporto aikštynas. A teritorijoje galimas užstatymo tankumas iki 20 procentų, B teritorijoje – iki 1 procento teritorijos ploto statiniams, tiesiogiai susijusiems su sporto aikštyno veikla;“
6. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.5. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.5. NRu5 – plokščiastogiai pastatai uždengiami raudonų čerpių šlaitiniais stogais, suteikiant pastatams senųjų vilų architektūrinę išraišką arba jų elementus. Rekonstruojamų garažų aukštis – iki 7,5 metro. Ant Urbo kalno nedidinamas užstatymo tankumas. Teritorijoje turi vyrauti su poilsiu susijusi pastatų paskirtis, po gyvenamosios paskirties pastatais (esamais ir numatytais galiojančiuose detaliuosiuose planuose) esantiems žemės sklypams gali būti nustatytas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas. Automobilių stovėjimo aikštelės sklype G. D. Kuverto g. 13, jo žemutinėje dalyje, vietoj žemės sklype esančių pastatų galima statyti naują poilsio paskirties pastatą (pastatus), užstatant ne daugiau kaip 10 procentų sklypo ploto, pastato (pastatų) aukštis – iki 8 metrų. Į želdynus pertvarkoma pusė šiame sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės ploto;“
7. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.9. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.9. NRu10 – dalis esamos pietinės komunalinės zonos transformuojama į rekreacinę urbanizuojamą teritoriją. Negalima didinti esamo teritorijos užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Ši teritorija susideda iš 2 reglamentinių zonų: A – esamo kempingo zona, B – zona, apimanti esamą sodybą ir kūrybines dirbtuves (menininkų koloniją). Rekonstruojant ūkinės paskirties pastatą B zonoje, būtina mažinti jo tūrį;“
8. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.10. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.10. NRu11 – urbanizuojama zona, apimanti esamus poilsio paskirties pastatus. Vykdant pastatų rekonstrukciją, nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Rekonstruojant pastatus sklypuose Purvynės g. 15, 15A, 15B ir 15C (Nida), poilsio namų tūris architektūriniu sprendimu skaidomas į smulkesnes dalis, mažinamas pastatų tūris, užstatymo tankumas ir intensyvumas. Neleidžiama tverti tvorų šlaituose ar kitaip mechaniškai paveikti kopų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir įrenginiai ir kita. Pastatus tikslinga naudoti poilsiui, žemės sklypams nustatyti atitinkamą žemės naudojimo būdą;“
9. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.11. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.11. NRu12 – šiaurinė buvusi komunalinė teritorija. Šią zoną numatoma transformuoti į urbanizuojamą rekreacinę zoną. Atsižvelgiant į esamą pastatų naudojimą ir savivaldybei priklausančio būsto statybos poreikį, joje gali būti nustatytas gyvenamųjų teritorijų, taip pat komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdas. Vykdant statybos darbus, įrengiami šlaitiniai čerpių stogai, esamas tūris skaidomas išlaikant Kuršių nerijai būdingas pastatų proporcijas, dydžius ir medžiagiškumą, nedidinant užstatymo tankumo daugiau nei 5 procentais ir neviršijant didžiausio pastatų aukščio – 10 metrų, nedidinant pastatų tūrio prie šlaitų. Šioje zonoje galima dengtų teniso kortų statyba. Parengiamas visos zonos detalusis planas, atitinkamai į jį įtraukiant galiojančių detaliųjų planų sprendinius. Šiame plane numatomos statinių, aikštelių, privažiavimo vietos, inžinerinė infrastruktūra. Negalima projektuoti, statyti statinių už šioje zonoje iki 1994 metų susiformavusios išorinės užstatymo linijos. Purvynės g. 59C neleidžiama didinti iki 2000 m. liepos 13 d. buvusio pastato (esamos rūkyklos) tūrio prie šlaito, statyti naujų pastatų kopų šlaituose ar prie jų. Sklype Purvynės g. 69 nedidinti iki 2002 m. liepos 19 d. buvusio sklypo užstatymo tankumo ir pastato aukščio, ūkinį pastatą griauti teisės aktų nustatyta tvarka;“
10. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.15. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.15. NRu16 – teritorija Pervalkoje, skirta ekokempingui ir vaikų stovyklai. Ekokempingas skirtas dviračiais, vandens transportu ir pėsčiomis atvykstantiems, o ne keliaujantiems kemperiais ir automobiliais turistams. Leidžiama statyti tik nesudėtingus ekokempingo ir vaikų stovyklos statinius, kurių aukštis – iki 6 metrų. Užstatymo tankumas, intensyvumas ir kiti reglamentai statiniams nustatomi šios zonos detaliuoju planu. Jeigu pastatų naudoti nustatytai funkcijai ateityje nebereikėtų, jie turėtų būti nugriauti, negali būti sudarytos sąlygos juos paversti gyvenamaisiais namais. Teritorija nuo kelio turi būti atskirta želdiniais;“
11. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.16. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
12. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.17. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.17. NRu18 – rezervinė teritorija Juodkrantėje. Ši teritorija skirta galimiems praradimams kompensuoti Plane numatytų pašalinti aplinkosaugos požiūriu ne vietoje pastatytų pastatų teisėtiems savininkams, užtikrinant visuomenės interesą ir sudarant teritorines prielaidas sutvarkyti pažeistas vietoves;“
13. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.18. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
14. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.24. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.24. NRu25 – urbanizuotos aplinkos rekreacinė teritorija Preiloje. Sklypuose Preilos g. 4, 4B, 4C ir 4D rekonstruojant esamus pastatus, negali būti nustatomas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas, didinamas užstatymo tankumas. Esami garažai (4B, 4C, 4D) pagal bendrą rekonstrukcijos projektą uždengiami šlaitiniais raudonų čerpių stogais, kurių nuolydis turėtų būti 30–40 laipsnių, pastatų aukštis – 7,5 metro. Rekonstruojant garažą Preilos g. 4, nedidinamas esamas užstatymo tankumas, pastato tūris skaidomas į mažesnes dalis, jos uždengiamos dvišlaičiais stogais, kurių aukštis – ne daugiau kaip 7,5 metro. Rekonstruojant garažus, tūriniai stoglangiai negali užimti daugiau kaip 20 procentų“
15. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.4.2.25. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.4.2.25. NRu26 – urbanizuotos aplinkos rekreacinė teritorija prie Jono kalno. Negalimas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas. Esami garažai pagal bendrą rekonstrukcijos projektą uždengiami šlaitiniais stogais. Šlaituose negalima įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių išraiškingų kopų šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir įrenginiai ir kita;“
16. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.6.2.1. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.6.2.1. šiai zonai priskirta dalis Nidos esamos pietinės komunalinės ir ūkinės teritorijos, užstatytos įvairiais komunaliniais, pramonės ir sandėliavimo objektais. Teritorijoje negalima didinti esamo užstatymo tankumo, esamų pastatų aukščio iki esamų pastatų didžiausio aukščio ir didžiausio pastatų aukščio. Rekonstruojant pastatus ar jų vietoje statant naujus, didelį sandėliavimo ir kitos ūkinės paskirties esamų pastatų tūrius būtina mažinti, skaidyti dalimis, tai yra vietoj jų turi atsirasti mažesnio tūrio pastatai;”
17. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 9.7.1. papunktį ir jį išdėstyti sekančiai:
„9.7.1. ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona – NTn. Tvarkoma pagal atliekamų funkcijų technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus, maksimaliai sumažinant technogenizaciją. Šiai zonai priskirta krašto kelio Smiltynė–Nida juosta ir automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat aviacinė lauko aikštelė. Miškai, patenkantys į kelio juostą, tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1872). Saugiam eismui pavojų keliantys medžiai ir krūmai genimi ir kertami suderinus su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Kelio juostoje draudžiami plynieji kirtimai. Specialios nuostatos:“
18. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 19 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„19. Saugomų vietovių – kultūrinių draustinių apsaugą, tvarkybą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), kultūrinių draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973), nustatytais reikalavimais.“
19. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 22.3. punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„22.3. abu tipai pagrįsti bendra kraštotvarkos nuostata – pakrantės zonoje išlaikomas kiek galima natūralesnis kraštovaizdis. Įrengiami tik būtiniausi statiniai – gelbėjimo stotys. Sezoniniam lankytojų aptarnavimui gali būti įrengiami laikini paviljonai. Visi pastatai, skirti lankytojams aptarnauti ir higienos poreikiams tenkinti, statomi užkopėje už apsauginio pajūrio kopagūbrio. Nuo jūros pusės jie neturi būti matomi. Kuriama savita, originali, išlaikanti Kuršių nerijai būdingų architektūros elementų bruožus pliažo infrastruktūra – mažieji kraštovaizdžio architektūros objektai (persirengimo kabinos, šiukšlių dėžės, suolai ir kita);“
20. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 30 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„30. Dviračių takai ir jų aplinka. Kuriama dviračių takų sistema. Ją sudaro įvairios paskirties, skirtingos techninės įrangos takai, skirti važinėti dviračiais turistams, poilsiautojams ir vietos gyventojams. Svarbiausi dviračių takai pažymėti Plano brėžinyje. Prireikus galima numatyti įrengti ir kitus dviračių takus. Numatomi įrengti 2 nauji ekokempingai Pervalkos ir Smiltynės rekreacinėse zonose, skirti tik atvykstantiesiems dviračiais, vandens transportu ir pėsčiomis. Ekokempinguose neleidžiama apsistoti su kemperiais. Jų įranga ir talpumas turi būti nustatytas detaliaisiais planais – užtikrintas esminis statinių tūrio ir formų suderinamumas su bendraisiais reikalavimais, taikomais Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių architektūrai. Rekomenduojami įrengti tokie takai:“
21. Siūloma pakeisti Vyriausybės nutarimo 99.6 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„99.6. visose vandenvietėse esantys vandens gerinimo įrenginiai tobulinami, vandentiekio tinklai plečiami ir pritaikomi gaisrams gesinti. Vandenvietėse esantys pastatai ir statiniai naudojami tik vandenvietėms aptarnauti. Atsisakius koncentruoto / centralizuoto nuotekų tvarkymo, šis procesas vyks statomuose šiuolaikinius sanitarinius ir higienos reikalavimus atitinkančiuose Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės nuotekų valymo įrenginiuose su automatizuota valdymo sistema. Atskiriems kvartalams ar namų grupėms įrengiami nuotekų kauptuvai, perpumpavimo stotys, slėginiai nuotekų perpumpavimo tinklai, Pervalkos rago pietinėje dalyje buvusių valymo įrenginių teritorija rekultivuojama;“
3 straipsnis.
4 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2018 m. sausio 31 d. parengti ir priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ pakeitimo projektą, pakeičiant 1.2. punktą sekančiai: