Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 168 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1573 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 154, 155, 173 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIP-1974
2014 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-863 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1573 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1573), tačiau, siekiant išvengti dabar galiojančio termino pailginimo (kadangi aiškinamajame rašte nurodytas tikslas nėra susijęs su termino ilginimu, bet su situacijų, kada dabar galiojantis terminas sutrumpėja dėl poilsio ar švenčių dienų, išvengimu), siūlytume apsvarstyti nustatyto termino pakeitimą – vietoj 10 darbo dienų nustatyti, pavyzdžiui, 7 darbo dienas.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154, 155, 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1974 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-1974) dėl toliau nurodytų priežasčių:
2.1. Subjekto, sankcionuojančio dviejų procesinių prievartos priemonių – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo ir prokuroro teisės susipažinti su informacija – skyrimą, pakeitimas pridėtinės vertės neturės. Apylinkės teismo pirmininkas šią funkciją galės pavesti bet kuriam teisėjui (ir teisėjui, atliekančiam ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas), tad situacija iš esmės liks nepakitusi.
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Atsižvelgiant į šią nuostatą, visiems apylinkės teismo teisėjams (tarp jų ir apylinkės teismo pirmininkams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjams) taikomi vienodi kompetencijos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne subjekto, sankcionuojančio procesinių prievartos priemonių skyrimą, keitimas, o tai, kad skiriant šias priemones dalyvaujantys pareigūnai tinkamai taiko nuostatas, gali padėti išspręsti aiškinamajame rašte minimas problemas.
2.3. BPK nustatyta tokia sistema, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje kaip teismų atstovas dalyvauja tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Joks kitas teisėjas nedalyvauja ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo tikslas ir uždaviniai yra kitokie nei BPK, todėl nesiūlytina BPK įtvirtinti analogišką modelį kaip Kriminalinės žvalgybos įstatyme.
3. Įstatymo projektas Nr. XIIP-1573 ir įstatymo projektas Nr. XIIP-1974 turi būti pakoreguoti pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatas.