Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 5, 39 IR 49 STRAIPSNIų PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) padarė labai sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dvylika metų;
b) įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai, arba atleistas Baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytu atveju, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dešimt metų;
2) padarė sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dešimt metų;
3) padarė apysunkį nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo aštuoneri metai;
b) įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo šešeri metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
4) padarė nesunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;
b) įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
5) padarė baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba teisingumui ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
b) įstatymų nustatyta tvarka yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 36 ar 37 straipsnyje nurodytais atvejais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo vieni metai, arba atleistas kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, bet nuo atleidimo dienos nepraėjo dveji metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
8) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;
2 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Antstolių atestavimas
1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, antstoliai periodiškai atestuojami. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį ketveriems metams tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.
2. Antstolių atestavimo komisija susideda iš septynių narių, iš kurių šešis narius – antstolius skiria Lietuvos antstolių rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria teisingumo ministras. Į Antstolių atestavimo komisiją gali būti skiriami antstoliai, kurie antstolio profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras, atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Antstolių atestavimo komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Antstolių atestavimo komisijos pirmininką skiria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Antstolių atestavimo komisijos nariu negali būti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, Antstolių garbės teismo narys. Antstolių atestavimo komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.
4. Antstolių atestavimo komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo veikdami kaip Antstolių atestavimo komisijos nariai. Paskirtas Antstolių atestavimo komisijos narys iki pirmo Antstolių atestavimo komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių atestavimo komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių atestavimo komisijos narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus paskiriamas naujas Antstolių atestavimo komisijos narys.
5. Antstolio eilinė atestacija vykdoma kas penkeri metai. Antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jeigu dėl pasikartojančio netinkamo imperatyviųjų procesinės teisės normų taikymo iš nustatytų faktų ar aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir jo gebėjimo taikyti profesines žinias antstolio veikloje. Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rūmai. Sprendimas inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi būti motyvuotas.
6. Antstolių atestavimo komisija priima vieną iš šių išvadų:
2) antstolį atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikaciją;
3 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Antstolių garbės teismas
1. Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
2. Antstolių garbės teismas susideda iš septynių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
2) vienas narys renkamas iš dviejų teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius;
3. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius turi būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras, kitas – turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Antstolių garbės teismo narius turi atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdamas kaip Antstolių garbės teismo narys, visuomenės atstovas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir antstoliai. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Antstolių garbės teismo narių. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.
7. Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių garbės teismo narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus išrenkamas naujas Antstolių garbės teismo narys.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tais atvejais, kai joje nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas ar buvo atleisti iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu šis įstatymas nustato palankesnį teisinį reguliavimą.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Antstolių atestavimo komisijos įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių atestavimo komisijos sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.