Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
1990–1991 METŲ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJO VARDO
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo sąvoką ir nustato pagrindinius Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus.
2 straipsnis. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais pripažinti:
1) karius, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė;
2) asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;
3) asmenis, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet 1990 kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma;
3 straipsnis. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pripažinimas
1. Šio įstatymo 2 straipsnyje išvardytiems asmenims pripažįstamas Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas.
4 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą pripažįsta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
2. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas ar panaikinamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos arba vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų.
3. Sprendimas dėl Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos.
5 straipsnis. Baigiamosios nuostatos