Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
DEKLARACIJA
DĖL ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO PRIPAŽINIMO LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVU
2018 m. d.
Vilnius
minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines;
pripažindamas, kad Lietuvos Respublika, kaip tarptautinės teisės subjektas, nebuvo sunaikinta visą 1940–1990 metų okupacijų laikotarpį ir išlaikė valstybės tęstinumą;
pažymėdamas, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija – pamatinis konstitucinio lygmens okupuotos Lietuvos valstybės dokumentas, kuris kartu su kitais 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdį – visuotinio ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją;
vadovaudamasis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba „buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vadovaujanti šiai kovai, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje“;
konstatuodamas, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Prezidiumo pirmininkui J. Žemaičiui-Vytautui mirus, atliko kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado funkcijas ir buvo valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujantis aukščiausias Lietuvos valstybės pareigūnas;
pažymėdamas, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo pareigas atliko garbingai, o būdamas priešo nelaisvėje nuo 1956 m. spalio 12 d. iki pat didvyriškos mirties 1957 m. lapkričio 29 d. liko ištikimas Lietuvos valstybei duotai priesaikai,
pripažįsta, kad nuo 1954 m. lapkričio 26 d., Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto mirties priešo nelaisvėje, iki savo mirties 1957 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas.
|
|
1. Ramūnas Karbauskis
2. Jonas Jarutis
3. Eugenijus Jovaiša
4. Arūnas Gumuliauskas
5. Mindaugas Puidokas
6. Bronius Markauskas
7. Aurimas Gaidžiūnas
8. Arvydas Nekrošius
9. Valius Ąžuolas
10. Aušrinė Norkienė
11. Dainius Gaižauskas
12. Kęstutis Mažeika
13. Andriejus Stančikas
14. Rima Baškienė
15. Agnė Širinskienė
16. Gintautas Kindurys
17. Vytautas Rastenis
18. Vytautas Bakas
19. Darius Kaminskas
20. Algimantas Kirkutis
21. Valerijus Simulik
22. Vida Ačienė
23. Asta Kubilienė
24. Viktoras Rinkevičius
25. Audrys Šimas
26. Laimutė Matkevičienė
27. Levutė Staniuvienė
28. Petras Nevulis
29. Juozas Rimkus
30. Lauras Stacevičius
31. Gediminas Vasiliauskas
32. Aušra Papirtienė
33. Artūras Skardžius
34. Rimantė Šalaševičiūtė
35. Andrius Palionis
36. Remigijus Žemaitaitis