Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMOS KORTELĖS ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIP-4130 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4131
2016 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo
Nr. SV-S-1589 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektui Nr. XIIP-4130 (toliau – Šeimos kortelės įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4131 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
1. Valstybės lygmeniu įdiegti teisinį šeimos kortelės nuolaidų sistemos veikimo reguliavimą yra netikslinga, nes Įstatymų projektais keliamas tikslas gali būti pasiektas nuolaidų sistemas įdiegus savivaldos lygmeniu. Savivaldybės gali tiksliau atsižvelgti į bendruomenės poreikius ir bendradarbiaudamos su valstybinio sektoriaus, visuomeniniais ir verslo partneriais, pasiūlyti lankstesnes paramos schemas, geriau išnaudoti įmonių socialinės atsakomybės potencialą, siekiant novatoriškų socialinės gerovės problemų sprendimo. Pastebėtina, kad Lietuvoje savivaldybių galimybės teikti paramą daugiavaikėms šeimoms, skatinant įmonių socialinę atsakomybę ir panaudojant turimus finansinius išteklius, išnaudojamos fragmentiškai. Panaši į Įstatymų projektais siūlomą įdiegti nuolaidų daugiavaikėms šeimoms sistemą jau veikia Alytaus miesto savivaldybėje, kurioje daugiavaikių šeimų kortele naudojasi daugiau nei 100 šeimų. Šią Alytaus miesto savivaldybės patirtį, teikiant paramą daugiavaikėms šeimoms ir skatinant įmonių socialinę atsakomybę galėtų perimti ir kitos Lietuvos savivaldybės, ar taikyti kitus lanksčius savo gyventojų reikmes atitinkančius pagalbos mechanizmus, nekeičiant šiuo metu galiojančios įstatyminės bazės.
2. Siekiant socialinio teisingumo, valstybės teikiama pagalba turėtų būti skiriama visiems vaikams, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų ar kitų šeimos narių statuso, ypatingą dėmesį skiriant sunkiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Priėmus Įstatymų projektus, tėvai auginantys tris ir daugiau vaikų galėtų pretenduoti į lengvatas, kurios būtų nesuteikiamos mažas pajamas gaunantiems tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus.
3. Įstatymų projektais siūlomos nuolaidų sistemos įdiegimas valstybės lygmeniu įpareigotų sukurti imlų finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams nuolaidų sistemos administravimo mechanizmą, apimantį įvairias prekes ir paslaugas, institucijų informacinės ir konsultacinės sistemos sukūrimą bei priežiūrą, rinkodaros veiklas (subjektų, dalyvaujančių Šeimos kortelės programoje, viešinimą) ir kt.
4. Nepateiktas teisinio reguliavimo mechanizmas, užtikrinantis lėšų šaltinius nuolaidų sistemai finansuoti. Siekiant užtikrinti efektyvų nuolaidų sistemos veikimą, reikalingi finansiniai šaltiniai, iš kurių būtų finansuojamos teikiamos nuolaidos, arba teikiamos mokestinės lengvatos, kurios skatintų privataus verslo įmones įsijungti į nuolaidų sistemą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pažymima, kad „įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, kurios bus reikalingos suteikiant nuolaidas ir lengvatas Šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriaus įmonėms, kurios dalyvaus šeimos kortelės projekte“, be to, „reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir dideliems prekybos tinklams nuo apyvartos“, tačiau Įstatymų projektų rengėjai nepateikia teisės aktų projektų, kuriais būtų reglamentuojami lėšų atitinkamos nuolaidų sistemos veiklai gavimo būdai ir šaltiniai, nenurodomas preliminarus lėšų poreikis. Šeimos kortelės įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje apsiribojama pateikiant bendro pobūdžio nuostatą „ministerijų, joms pavaldžių institucijų, savivaldybių išlaidos, susijusios su Šeimos kortelės programos įgyvendinimu, finansuojamos iš valstybės biudžeto“.
5. Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas fragmentiškas, nesuderinamas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu. Šeimos kortelės įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato Šeimos kortelės paskirtį, jos išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas, įstatymo įgyvendinimo dalyvius, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją ir jų finansavimą, tačiau šiame projekte nėra reglamentuojamos šeimos kortelės išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ir jų finansavimas, nenurodomos pagrindinės šeimos kortelės turėtojo teisės, nenumatyti aiškūs teisės į šeimos kortelę netekimo ar panaikinimo pagrindai. Kai kurios Įstatymų projektų nuostatos nesuderintos su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šie pastebėjimai yra išdėstyti ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2016 m. kovo 23 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projekto“ bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos Respublikos Seimui raštu pateiktoje išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projekto Nr. XIIP-4130 atitikimo Europos Sąjungos teisei“.