Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos Respublikos MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 3 IR 15 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3547
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-1381 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3547 (toliau – Projektas) ir pateikti pastabų bei pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
1. Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.5 veiksmą, Nacionalinio susitarimo dėl miškų proceso metu sutartas nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnių įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė ir 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą Nr. 23-10473(4) (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo projektas). Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nauja miškų grupių sistema (ji įsigaliotų nuo 2028 m. sausio 1 d.), pagal kurią konkretūs miškai būtų aiškiai priskiriami konkrečiai miškų grupei. Projektas iš esmės atitinka pagrindines Miškų įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2028 m. sausio 1 d.
Projekto 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad miškų I grupei būtų priskiriami „ypatingą gamtinę vertę turinčių gamtinių ir kompleksinių draustinių bei saugomų teritorijų miškai ar jų dalys“. Pritartina, kad visi I grupės miškai turi turėti ypatingą gamtinę vertę, tačiau siūlytina detalius ypatingos gamtinės vertės miškų normatyvus nustatyti pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“. Pažymėtina, kad miško genetiniuose draustiniuose ir genetiniuose sklypuose netikslinga nustatyti I miškų grupę, nes miško medžių genetinių išteklių apsauga nesuderinama su rezervatiniu režimu – siekiant suformuoti įvairiaamžius gyvybingus medynus, būtina vykdyti sanitarinius, specialiuosius, ugdomuosius kirtimus, todėl numatoma atitinkama išimtis. Projektas papildytinas nuostata, kad I grupės miškams priskiriami valstybinės reikšmės miškai, o privačios nuosavybės miškai – tik suderinus su miškų savininku. Todėl siūlytina pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai yra valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, taip pat ypatingą gamtinę vertę turinčių kitų saugomų teritorijų miškai ar jų dalys, išskyrus genetinius draustinius ir genetinius sklypus. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų ar saugomų teritorijų individualiuose nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami. Rezervatiniams miškams priskiriami valstybinės reikšmės miškai arba privačios nuosavybės miškai pagal su miško savininku sudarytas apsaugos sutartis.“
2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. Įstatymo pakeitimas tik atkuria teisę didinti II miškų grupės plotus. Konkrečius administracinius sprendimus dėl II kategorijos suteikimo ar nesuteikimo miškams ir kokiems miškams, valstybiniams ar privatiems, priims vykdomoji valdžia, atsižvelgdama į savo finansines galimybes ir vykdomą politiką“. Tikėtina, kad draustinių ir kitų saugomų teritorijų miškuose ar jų dalyse pasikeistų ūkininkavimo režimas, t. y. būtų nustatomi nauji veiklos apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnį, už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus privataus miško savininkams iš valstybės biudžeto lėšų mokamos kompensacijos. Dėl šios priežasties iš anksto vertintinas ir planuotinas lėšų poreikis kompensacijoms už naujus ūkinės veiklos apribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalyje yra 42 proc. privačių miškų ir kompensacijos būtų mokamos tik privačių miškų savininkams, darytina prielaida, kad „ypatingą gamtinę vertę turintys“ privatūs miškai galėtų būti išskiriami 256 368 ha miškų plote. Jei šiame miškų plote būtų išskirti 5 proc. „ypatingą gamtinę vertę turinčių“ privačių brandžių miškų ir juose būtų apriboti (uždrausti) pagrindiniai miško kirtimai, 12 818,4 ha miškų plote esančių privačių miškų savininkams reikėtų išmokėti apie 100 mln. Eur kompensacijų už nustatytus veiklos apribojimus.
3. Pažymėtina, kad netikslinga visus nurodytų draustinių miškus priskirti IIA miškų grupei. Pavyzdžiui, jei draustinio tikslas yra apsaugoti negyvosios gamtos objektus, tokiose saugomose teritorijose ar jų dalyse turėtų būti galima nustatyti ir III ar IV miškų grupes. Be to, tokiu atveju būtų neproporcingai didelis kompensacijų poreikis privačios žemės savininkams. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, kiti saugomų teritorijų miškai ar jų dalys, kurie svarbūs jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų vertybių būklę, formuoti įvairiaamžius medynus su jiems būdinga biologine įvairove. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;“. “
4. Pareiga atkurti mišką turi būti terminuota, nes, nenustačius miškų atkūrimo termino, miško atkūrimas saugomose teritorijose nebūtų kontroliuojamas ir taip būtų sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės už neatkurtus miškus. Pažymėtina, kad kai kuriose saugomose teritorijoje, ypač tose, kur siekiama Europos Bendrijos svarbos miško buveinių susiformavimo, turėtų būtų taikomas kitoks (ilgesnis) medynų atkūrimo terminas. Kadangi kai kuriuose saugomų teritorijų miškuose nesiekiama formuoti produktyvių medynų, siūlytina šiuose miškuose nustatyti 15 metų terminą šiems miškams atkurti. Todėl Projekto 2 straipsnis tikslintinas taip:
„Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) gamtotvarkos planuose numatytose vietose gali būti nustatytas kitoks miško atkūrimo terminas, tačiau ne ilgesnis nei 15 metų, jeigu atkurti medyną siekiama savaiminiu žėlimu.“