Projektas Nr. XIVP-3906(2)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2024 m. d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą Nr. I-730 ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinių pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo, mokėjimo sąlygas, tvarką bei dydžio matą;

2) mokslininkų valstybinių pensijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, (toliau – mokslininkų valstybinės pensijos) dydžio matą;

3) pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, (toliau – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos), mokslininkų valstybinių pensijų ir teisėjų valstybinių pensijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, (toliau – teisėjų valstybinės pensijos) indeksavimą ir šių valstybinių pensijų mokėjimo su kita valstybine pensija tvarką;

4) pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir mokslininkų valstybinių pensijų dydžio ribojimą.

2. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.

 

2 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas ir šių valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir teisėjų valstybinių pensijų indeksavimas

1. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, jų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

2. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų, jų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

3. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, galiojanti tą kalendorinį mėnesį, už kurį mokama atitinkama valstybinė pensija.

4. Kiekvienais metais valstybinių pensijų bazės dydis, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir teisėjų valstybinės pensijos dydis indeksuojamas nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (toliau – IK), atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ar teisėjų valstybinės pensijos dydį dauginant iš IK. Jeigu apskaičiuotasis IK yra lygus vienetui arba yra neigiamas, valstybinės pensijos neindeksuojamos. Tokiu atveju valstybinės pensijos mokamos praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojusio dydžio.

5. IK apskaičiuojamas pagal formulę IK = 1 + SVKI / 100, kurioje SVKI – IK apskaičiavimo metais paskutiniame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje (toliau – Ekonominės raidos scenarijus) nurodyto praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis, išskyrus atvejį, numatytą šio straipsnio 6 dalyje. IK išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.

6. Jeigu IK apskaičiavimo metais paskutiniame paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje nurodytas praėjusių metų SVKI yra didesnis negu IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų SVKI vidurkis, IK apskaičiuojamas pagal IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų SVKI vidurkį.

7. 2021 metais ir vėliau skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir teisėjų valstybinės pensijos pirmą kartą indeksuojamos paskirtosios pensijos dydį dauginant iš tais metais, kuriais ši pensija paskirta pirmą kartą ar iš naujo, galiojančio IK.

8. IK ir pagal jį indeksuotas valstybinių pensijų bazės dydis tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu.

 

II SKYRIUS

PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO SUTUOKTINIO VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ MOKĖJIMO SĄLYGOS

 

3 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos

1. Teisę gauti kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį, kai šis asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – tada šiam asmeniui gali būti mokama viena iš nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su viena iš valstybinių pensijų, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytus atvejus.

2. Asmeniui, turinčiam teisę gauti:

1) pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją, paties pasirinkimu mokama arba pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija, arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija;

2) pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių pensiją, valstybinę našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir socialinio draudimo našlaičių pensiją (už tą patį mirusį tėvą), paties pasirinkimu mokama arba pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, arba valstybinė našlaičių pensija, arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija.

3. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinės pensijos, indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis bei šios pensijos (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos – kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtų šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų, socialinio draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokos bendra suma vienam asmeniui negali viršyti Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeito ketvirčio, buvusio prieš tą kalendorinį mėnesį, už kurį mokama pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinė pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinė pensija, šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio.

4. Susidarius šio straipsnio 3 dalyje nurodytos valstybinės pensijos permokai dėl to, kad šios valstybinės pensijos gavėjui socialinio draudimo ir (ar) valstybinė pensija, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje (pareigūnų ir karių valstybinė pensija – kartu su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), ir (ar) vienišo asmens išmoka yra paskirta už praėjusį laiką ar yra pasikeitęs šių pensijų dydis tuo laikotarpiu, kai buvo mokama valstybinė pensija, ir buvo ar turėjo būti taikomas valstybinės pensijos dydžio ribojimas pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat susidarius pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokai dėl to, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo (ar jo pavaduotojo) sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

4 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų rūšys

Nustatomos šios pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų rūšys:

1) pirmojo laipsnio valstybinė pensija;

2) antrojo laipsnio valstybinė pensija;

3) valstybinė našlių pensija;

4) valstybinė našlaičių pensija.

 

5 straipsnis. Teisė į pirmojo laipsnio valstybines pensijas arba antrojo laipsnio valstybines pensijas ir šių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Teisę į pirmojo laipsnio valstybines pensijas turi:

1) asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas;

2) asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija;

3) asmenys, ėję Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas;

4) asmenys, kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai (aukso medalių laimėtojai).

2. Teisę į antrojo laipsnio valstybines pensijas turi:

1) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ar daugiau vaikų (įvaikių), (toliau kartu – daugiavaikiai motina arba tėvas);

2) asmenys, kuriems suteiktas garbės donoro vardas;

3) asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas;

4) olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai (aukso medalių laimėtojai).

3. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos teisę į jas turintiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti netekusiais 60 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais).

 

6 straipsnis. Antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygos

1. Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką;

2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigoje dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaiką įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);

3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne;

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteista (-as) už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);

5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteista (-as) už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šios dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).

2. Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

3. Mirus motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris išaugino (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ar daugiau vaikų (įvaikių) ir kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikiams motinai arba tėvui, ši pensija skiriama kitam iš tėvų, jeigu jis atitinka šio įstatymo nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygas.

 

7 straipsnis. Pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo asmenims, ėjusiems Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, sąlygos

1. Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas bent 2 metus ėjusiems asmenims pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos, kai nutrūksta jų įgaliojimai arba jie atleidžiami iš Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.

2. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ėjusiems asmenims neskiriamos, jeigu jie iš Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti apkaltos tvarka.

 

8 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

1. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis – 4 valstybinių pensijų bazės.

2. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis – 2 valstybinių pensijų bazės.

 

9 straipsnis. Teisė į valstybines našlių ir valstybines našlaičių pensijas, šių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Valstybinės našlių ir valstybinės našlaičių pensijos (toliau kartu – valstybinės našlių ir našlaičių pensijos) skiriamos ir mokamos mirusių (paskelbtų mirusiais) pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjų našlėms (-iams) ir vaikams (įvaikiams), išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 2 dalyje.

2. Valstybinė našlių pensija už mirusį antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją, kuriam ši pensija buvo paskirta kaip motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiam (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ar daugiau vaikų (įvaikių), neskiriama ir nemokama, jei našlė (-ys) turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui ir atitinka šios pensijos skyrimo sąlygas.

3. Valstybinė našlių pensija skiriama ir mokama mirusio (paskelbto mirusiu) pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjo našlei (-iui), jeigu ji (jis) yra Lietuvos Respublikos pilietė (-is) ir:

1) yra sukakusi (-ęs) senatvės pensijos amžių arba pripažinta (-as) asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbinga (-u) ar iš dalies darbinga (-u); iki 2005 m. birželio 30 d. – invalide (-u)), išskyrus atvejį, nustatytą šios dalies 2 punkte:

a) iki sutuoktinio mirties (paskelbimo mirusiu) arba per 5 metus po sutuoktinio mirties (paskelbimo mirusiu), arba

b) tuo metu, kai augino mirusio (paskelbto mirusiu) sutuoktinio vaikus (įvaikius) iki 18 metų ar sukakusius 18 metų, jeigu jie mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas ar formaliojo profesinio mokymo programas, kol baigė mokytis pagal šias programas, bet ne ilgiau, iki jiems sukako 19 metų, arba

c) tuo metu, kai slaugė namuose mirusio (paskelbto mirusiu) sutuoktinio vaikus (įvaikius) iki 18 metų, kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidumas), taip pat mirusio (paskelbto mirusiu) sutuoktinio vaikus (įvaikius), kurie pripažinti netekusiais 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I grupės invalidais), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) buvo nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidumas), iki jiems sukako 18 metų;

2) augina mirusio (paskelbto mirusiu) sutuoktinio vaikus (įvaikius) iki 18 metų ar sukakusius 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas, kol baigs mokytis pagal šias programas, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 19 metų, arba slaugo namuose mirusio (paskelbto mirusiu) sutuoktinio vaikus (įvaikius), kurie pripažinti netekusiais 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 75–100 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I grupės invalidais), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) buvo nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidumas), iki jiems sukako 18 metų.

4. Teisė į valstybinę našlių pensiją išlieka, kai:

1) sustabdomas šios pensijos mokėjimas, nes našlei (-iui) nustatomas mažesnis negu 45 procentų netekto dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo sustabdytas valstybinės našlių pensijos mokėjimas, ji (jis) pripažįstama (-as) asmeniu su negalia. Tokiu atveju valstybinės našlių pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, nuo kurios našlė (‑ys) vėl pripažįstama (-as) asmeniu su negalia, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalį;

2) našlė (-ys), pripažinta (-as) asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbinga (-u) ar iš dalies darbinga (-u); iki 2005 m. birželio 30 d. – invalide (-u)), senatvės pensijos amžių sukanka valstybinės našlių pensijos gavimo laikotarpiu.

5. Valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio.

6. Našlė arba našlys, neturėjusi (-ęs) su mirusiu (paskelbtu mirusiu) sutuoktiniu vaikų, turi teisę į valstybinę našlių pensiją tik jei nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties (paskelbimo mirusiu) dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai. Našlei arba našliui valstybinė našlių pensija neskiriama, o paskirtos valstybinės našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas jai (jam) dar kartą susituokus.

7. Valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama mirusio (paskelbto mirusiu) pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjo vaikams (įvaikiams), jeigu jie – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra:

1) nesukakę 18 metų arba

2) sukakę 18 metų ir:

a) pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais arba iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) iki dienos, kurią jie sukako 18 metų, ir visą laiką nuo 18 metų sukakties nuolat pripažįstami asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti invalidais) arba

b) mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar nuolatinių studijų programas, kol baigs mokytis pagal šias programas (išskyrus pagal bendrojo ugdymo programas besimokančius našlaičius, kurie turi teisę į valstybinę našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

8. Valstybinės našlaičių pensijos dydis našlaičiui, turinčiam teisę į valstybinę našlaičių pensiją, jei:

1) teisę į valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis, yra 30 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio;

2) yra daugiau negu vienas našlaitis, turintis teisę į valstybinę našlaičių pensiją, ir našlys, turintis teisę į valstybinę našlių pensiją, apskaičiuojamas 80 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio dalijant iš našlaičių, turinčių teisę į valstybinę našlaičių pensiją, skaičiaus. Šiuo atveju našlaičiui skiriama ir mokama valstybinė našlaičių pensija negali būti didesnė nei 30 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio;

3) yra daugiau negu vienas našlaitis, turintis teisę į valstybinę našlaičių pensiją, ir nėra našlių, turinčių teisę į valstybinę našlių pensiją, apskaičiuojamas 100 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio dalijant iš našlaičių, turinčių teisę į valstybinę našlaičių pensiją, skaičiaus. Šiuo atveju našlaičiui skiriama ir mokama valstybinė našlaičių pensija negali būti didesnė nei 30 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio.

9. Jeigu, paskyrus valstybinę našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas (-i) našlaitis (-iai) ir dėl to mažėja pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, valstybinė našlaičių pensija perskaičiuojama.

10. Teisė į valstybinę našlaičių pensiją išlieka šio straipsnio 7 dalies 2 punkto b papunktyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems našlaičiams, kurie tais pačiais kalendoriniais metais baigė mokytis pagal bendrojo ugdymo programą ir pradėjo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą, – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki dienos, kurią prasideda mokslo ar studijų metai pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar nuolatinių studijų programą, pagal kurią mokytis ar studijuoti įstojo našlaitis.

11. Teisė į valstybinę našlaičių pensiją našlaičiui išlieka, kai valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas sustabdomas, nes našlaičiui nustatomas mažesnis negu 45 procentų netekto dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo sustabdytas valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, jis pripažįstamas asmeniu su negalia. Tokiu atveju valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, nuo kurios našlaitis vėl pripažįstamas asmeniu su negalia, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalį.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

10 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų rūšys

Nustatomos šios nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų rūšys:

1) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija;

3) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija.

 

11 straipsnis. Teisė į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

1. Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi asmenys, kuriems pripažintas atitinkamas teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą:

1) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, (toliau – Nepriklausomybės gynėjai);

2) politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai;

3) asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais išvežti priverstiniams darbams (taip pat tuo metu jiems gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4) asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (išskyrus Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojus);

5) asmenys, pripažinti invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

6) asmenys, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikę tarnybą Afganistane;

7) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą (nukentėjusiojo asmens teisinis statusas pripažintas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą);

8) asmenys, kurie nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir kurie iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais;

9) asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tėvai (įtėviai).

2. Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi:

1) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, tėvai (įtėviai);

2) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, tėvai (įtėviai);

3) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našlės (-iai) (toliau – žuvusių pasipriešinimo dalyvių sutuoktiniai), taip pat jų vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų (įtėvių) mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų (įtėvių) mirties metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai, (toliau kartu – tremtinių ir politinių kalinių vaikai).

3. Getų, koncentracijos ar kitokio tipo stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius.

 

12 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš kitos valstybės negauna panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.

2. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos, kai jie:

1) sukanka senatvės pensijos amžių arba

2) pripažįstami netekusiais 60 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusiais 60 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I ar II grupės invalidais) dėl kitų priežasčių, nei nurodyta šios dalies 3 punkte, arba

3) pripažįstami asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti invalidais) dėl priežasčių, susijusių atitinkamai su 1991 m. sausio 11–13 d. vykdyta SSRS agresija ir po to buvusiais įvykiais, neteisėtu kalinimu, tremtimi, buvimu getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose, išvežimu priverstiniams darbams, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu, būtinąja karine tarnyba ar kariniais mokymais sovietinėje armijoje.

3. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu jie pripažįstami asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti invalidais) dėl priežasčių, susijusių su būtinąja karine tarnyba ar kariniais mokymais sovietinėje armijoje.

4. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7–9 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami netekusiais 60 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusiais 60 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti I ar II grupės invalidais).

5. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims:

1) tremtinių ir politinių kalinių vaikams (įvaikiams), turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą už abu tėvus (įtėvius), nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tik už vieną iš tėvų (įtėvių);

2) žuvusių pasipriešinimo dalyvių sutuoktiniams, tremtinių ir politinių kalinių vaikams (įvaikiams), turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir (ar) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir (ar) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją pagal šio įstatymo 14 straipsnį (toliau kartu – nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos), pačių pasirinkimu mokama tik viena iš šių valstybinių pensijų;

3) žuvusių pasipriešinimo dalyvių sutuoktiniams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtos šios pensijos mokėjimas nutraukiamas jai (jam) dar kartą susituokus.

 

13 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydis

1. Nepriklausomybės gynėjams, pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos:

1) netekusiems 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems netekusiais 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems I grupės invalidais) – 16 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 60–70 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems II grupės invalidais) – 12 valstybinių pensijų bazių dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 45–55 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems III grupės invalidais) – 8 valstybinių pensijų bazių dydžio.

2. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytiems asmenims skiriama
16 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

3. Nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to nepripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nepripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. nepripažintiems invalidais), skiriama 2 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

4. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–4, 6–8 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems asmenims skiriama 2 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį.

5. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems asmenims, pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems invalidais) dėl neteisėto kalinimo ir tremties, išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose ir koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, atliekant būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos:

1) netekusiems 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems I grupės invalidais) – 4 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 60–70 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems II grupės invalidais) – 3 valstybinių pensijų bazių dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 45–55 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems III grupės invalidais) – 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio.

6. Jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodyti asmenys, kuriems mokamų nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydis susietas su netekto dalyvumo procentais (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo procentais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidumo grupe), senatvės pensijos amžių sukako nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus atvejus, kai asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, įgyja teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją arba jiems nustatomas mažesnis ar didesnis netekto dalyvumo lygis, turintis įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui.

7. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims, netekusiems 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 45–55 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems III grupės invalidais) dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sukakus senatvės pensijos amžių, mokama šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Šioje dalyje nurodytiems asmenims, pasikeitus jų sveikatos būklei ir jiems nustačius 60 procentų ar didesnį netektą dalyvumą dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, mokama šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

 

14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

1. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos šių asmenų našlei (-iui) ir vaikams (įvaikiams):

1) mirusių (paskelbtų mirusiais) asmenų, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–8 punkte;

2) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu arba žuvusių ar mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu.

2. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skiriamos ir mokamos asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, našlėms (-iams).

3. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų našlėms (-iams) skiriama ir mokama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 9 straipsnio 3–6 dalių nuostatas, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų vaikams (įvaikiams) – mutatis mutandis taikant šio įstatymo 9 straipsnio 7–11 dalių nuostatas.

4. Asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, našlėms (-iams), nepaisant jų amžiaus, skiriama ir mokama 16 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija. Šiems asmenims nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija neskiriama, o paskirtos nurodytos valstybinės pensijos mokėjimas nutraukiamas našlei (-iui) dar kartą susituokus.

5. Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgus į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos ar nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydį, laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė 2 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

6. Jeigu žuvusiam (mirusiam) asmeniui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydį, laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 2 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

7. Skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijas, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO SUTUOKTINIO VALSTYBINĖS PENSIJOS

 

15 straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų rūšys

Nustatomos šios Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų rūšys:

1) Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija;

2) Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė našlaičių pensija.

 

16 straipsnis. Teisė į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją

Teisę į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją turi asmuo, kuris, būdamas Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (-ų) laikotarpiu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas.

 

17 straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos
88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir sukakęs senatvės pensijos amžių arba pripažintas netekusiu 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 60 procentų ar daugiau darbingumo).

 

18 straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis – 16,66 valstybinių pensijų bazės.

 

19 straipsnis. Teisė į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją

1. Teisę į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjo vaikai (įvaikiai), jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalis.

 

III SKYRIUS

PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ IR RESPUBLIKOS PREZIDENTO SUTUOKTINIO VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO SĄLYGOS,

TVARKA IR TERMINAI

 

20 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Už nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims, kol išnyksta ar panaikinamas jų teistumas (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje), pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos neskiriamos. Sprendimas dėl šių pensijų skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, taip pat sprendimas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurio vaikas (įvaikis) yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skiriamos už visą laikotarpį nuo teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos.

2. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos neskiriamos, o paskirtų nurodytų valstybinių pensijų mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinį asmens, už kurį ši valstybinė pensija skiriama ir mokama, gyvybės atėmimą.

3. Asmeniui, kuriam paskirta Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, pirmojo laipsnio valstybinė pensija kaip asmeniui, ėjusiam Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, po jos paskyrimo vėl pradėjus atlikti valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas arba eiti nurodytas pareigas, už kurias jam jau paskirta šioje dalyje nurodyta valstybinė pensija, paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas ir atnaujinamas pagal šio įstatymo 23 straipsnio 4–5 dalis.

 

21 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka

1. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

2. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatyta tvarka.

3. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos), o Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skiria ir moka Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau kartu – pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos).

4. Asmenys, kreipdamiesi į Fondo administravimo įstaigas dėl pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo, turi pateikti prašymą skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir visus reikiamus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, o kreipdamiesi į Respublikos Prezidento kanceliariją dėl Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos skyrimo – prašymą skirti šią pensiją ir visus reikiamus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

5. Fondo administravimo įstaigos sprendimus dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, o Respublikos Prezidento kanceliarija – dėl Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo priima ir apie juos informuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

 

22 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminai

1. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo skirti šią valstybinę pensiją ir visų reikiamų dokumentų gavimo pensijas skiriančioje ir mokančioje institucijoje ar įstaigoje dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

2. Teisės į pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybines pensijas atsiradimo diena laikoma diena, kai teisę į tam tikrą valstybinę pensiją turintys asmenys atitinka visas šio įstatymo nustatytas tam tikros valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

3. Dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo asmenys turi teisę kreiptis ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos arba bet kada nuo teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos.

4. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, laiku nepaskirtos ir (ar) neišmokėtos dėl pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos kaltės, asmeniui išmokamos už visą pavėluotą laikotarpį, neapsiribojant šio straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, jeigu šis asmuo visą šį laikotarpį turėjo teisę į šią pensiją ir atitiko jos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

5. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, išskyrus pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, paskirtas iki 2001 m. sausio 31 d., mokamos už praėjusį kalendorinį mėnesį. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, paskirtos iki 2001 m. sausio 31 d., mokamos už einamąjį kalendorinį mėnesį.

6. Šio įstatymo 13 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais atvejais, kai pasikeičia nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų netekto dalyvumo procentai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo procentai; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidumo grupė), turintys įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, ši valstybinė pensija perskaičiuojama. Asmeniui nustačius didesnį netektą dalyvumą, turintį įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo didesnio netekto dalyvumo nustatymo dienos. Asmeniui nustačius mažesnį netektą dalyvumą, turintį įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paskutinės šios valstybinės pensijos, paskirtos nustačius didesnį netektą dalyvumą, skyrimo (mokėjimo) termino dienos, išskyrus atvejus, kai mažesnis netektas dalyvumas nustatomas anksčiau nei tą kalendorinį mėnesį, kurį baigiasi nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, paskirtos nustačius didesnį netektą dalyvumą, skyrimo (mokėjimo) terminas. Šiais atvejais naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo nustatytas mažesnis netektas dalyvumas, pirmos dienos.

7. Šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju valstybinė našlaičių pensija perskaičiuojama nuo mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį gautas naujas prašymas ją perskaičiuoti ir visi reikiami dokumentai, pirmos dienos.

8. Mirus pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos,  Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjui (jį paskelbus mirusiu), jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) gavėjo negauta praėjusio mėnesio atitinkama pensija, valstybinė pensija už tą kalendorinį mėnesį, kurį jos gavėjas mirė, ir paskirtos valstybinės pensijos vieno kalendorinio mėnesio dydžio suma. Asmeniui apskaičiuotos kitos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos,  Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos sumos, kurios jam priklausė, bet kurių jis dėl mirties (paskelbimo mirusiu) negavo, išmokamos mirusio (paskelbto mirusiu) gavėjo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas ir kurie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą, ir (arba) mirusį (paskelbtą mirusiu) gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris pateikia nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 9 dalyje.

9. Jeigu paaiškėja, kad pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas, kuriam tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad buvo gauta duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, jog šis valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų mokėti tam tikrą valstybinę pensiją, yra miręs (paskelbtas mirusiu) ir nustatoma, kad iki jo mirties (paskelbimo mirusiu) buvo išnykusios aplinkybės, dėl kurių šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas ir kurie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą, ir (arba) mirusį (paskelbtą mirusiu) šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris pateikia nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėjui priklausiusi šioje dalyje nurodyta valstybinė pensija nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėjui teisė į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas sustabdytas, buvo išlikusi visą šios valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymo laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėjo mirties (paskelbimo mirusiu) dienos.

 

23 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimo nutraukimas, sustabdymas ir atnaujinimas

1. Asmenims, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, jiems paskirtos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio  valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo prarado Lietuvos Respublikos pilietybę, pirmos dienos.

2. Asmenims, kurie, jiems paskyrus valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją, teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už tyčinį asmens, už kurį ši valstybinė pensija skiriama ir mokama, gyvybės atėmimą, našlių ar našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį įsigaliojo apkaltinamasis teismo nuosprendis, pirmos dienos.

3. Asmenims, kuriems paskirta ir mokama valstybinė našlių pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija, taip pat žuvusių pasipriešinimo dalyvių sutuoktiniams, kuriems paskirtos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dar kartą susituokus, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį buvo sudaryta santuoka, pirmos dienos.

4. Kitais, nei nurodyta šio straipsnio 1–3 dalyse, atvejais, kai asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimo sąlygų arba pateikia prašymą sustabdyti tam tikros valstybinės pensijos mokėjimą, arba gaunama duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų mokėti tam tikrą valstybinę pensiją, asmeniui paskirtos ir mokamos tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, arba gaunamas asmens prašymas sustabdyti valstybinės pensijos mokėjimą, arba gaunama duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas prarado teisę gauti valstybinę pensiją, pirmos dienos.

5. Sustabdytas pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas asmens prašymu atnaujinamas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį išnyksta aplinkybės, dėl kurių tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, jeigu yra išlikusi asmens teisė gauti šią valstybinę pensiją ir jeigu asmuo atitinka šios valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas, pirmos dienos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse.

6. Jei pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimas buvo sustabdytas gavus duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad tam tikros valstybinės pensijos gavėjas yra praradęs teisę į valstybinę pensiją, išnykus šioms aplinkybėms, sustabdytas šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu šios valstybinės pensijos gavėjui teisė į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas buvo sustabdytas, buvo išlikusi visą šios valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymo laikotarpį.

7. Jei nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią asmeniui buvo sustabdytas pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, šiam asmeniui pakartotinai nustatomas netekto dalyvumo lygis, dėl kurio jis įgyja teisę į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas buvo sustabdytas, šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo dienos, kurią asmeniui pakartotinai nustatytas netektas dalyvumas, jei teisė į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas buvo sustabdytas, išlikusi visą laikotarpį nuo pakartotinio netekto dalyvumo nustatymo dienos.

8. Jei pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas dėl tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo atnaujinimo kreipiasi išnykus aplinkybėms, dėl kurių šios valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, jį atnaujinus, valstybinė pensija, nepriskaičiavus palūkanų, išmokama už visą laikotarpį nuo aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios valstybinės pensijos mokėjimas, išnykimo dienos iki asmens prašymo atnaujinti šios valstybinės pensijos mokėjimą pateikimo dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo kreipimosi dienos, jei asmuo visą nurodytą laikotarpį turėjo teisę gauti šią valstybinę pensiją ir atitiko šios valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas.

9. Pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams, kurie pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį Fondo administravimo įstaigoms turi kasmet, iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus arba elektroninio ryšio priemonėmis identifikuotis ir patvirtinti savo tapatybę Fondo valdybos direktoriaus nustatytomis techninėmis sąlygomis ir tvarka (toliau – tapatybės patvirtinimas), iki einamųjų metų gruodžio 31 d. nepateikus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytų dokumentų arba neatlikus tapatybės patvirtinimo, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 d., o pateikus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus arba atlikus tapatybės patvirtinimą, arba Fondo administravimo įstaigoms gavus informacijos iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų apie tai, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, šis mokėjimas atnaujinamas nuo jo sustabdymo dienos, jeigu tam tikros valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią valstybinę pensiją yra išlikusi.

10. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjams, kurie pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidento kanceliarijai turi kasmet, iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, iki einamųjų metų gruodžio 31 d. nepateikus šių dokumentų, šios valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 d., o pateikus šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus arba Respublikos Prezidento kanceliarijai iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų gavus informacijos, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, šis mokėjimas atnaujinamas nuo jo sustabdymo dienos, jeigu šios valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią valstybinę pensiją yra išlikusi.

 

24 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų gavėjų pareigos

1. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas privalo raštu pranešti pensijas skiriančiai ir mokančiai valstybės institucijai ar įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos tam tikros šios valstybinės pensijos mokėjimui, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, nurodydamas šias aplinkybes ir jų atsiradimo datą.

2. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas, gyvenantis užsienio valstybėje (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos arba pensijas skiriančiai ir mokančiai valstybės institucijai ar įstaigai raštu pranešęs apie išvykimo gyventi į užsienio valstybę aplinkybę, arba pensijas skirianti ir mokanti valstybės institucija ar įstaiga yra gavusi informacijos iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų apie tai, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje), pensijas skiriančiai ir mokančiai valstybės institucijai ar įstaigai privalo kasmet, iki einamųjų metų gruodžio 31 d., šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka arba šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatyta tvarka pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše arba šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jis gyvena užsienio valstybėje, arba tapatybę patvirtinti. Jeigu pensijas skirianti ir mokanti valstybės institucija ar įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai nurodytų duomenų apie asmenį teikimą užsienio valstybėms reguliuojančiuose teisės aktuose ar asmens duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka, ji privalo raštu informuoti valstybinės pensijos gavėją, kad šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše arba šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytų dokumentų pateikti ir atlikti tapatybės nustatymo nereikia.

 

25 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų permokos ir jų išieškojimas

1. Jei pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas laiku nepraneša pensijas skiriančiai ir mokančiai valstybės institucijai ar įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos jam mokamos pensijos mokėjimui, ir dėl to tam tikra valstybinė pensija jam permokama, permokėta suma išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka.

2. Jei pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos permokamos dėl pensiją skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos kaltės, permokėta suma iš atitinkamos valstybinės pensijos gavėjo neišieškoma.

 

26 straipsnis. Pensijas skiriančių ir mokančių valstybės institucijų ar įstaigų priimtų sprendimų apskundimo tvarka

1. Fondo administravimo įstaigų sprendimai pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

2. Respublikos Prezidento kanceliarijos priimti sprendimai Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

 

27 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

1. Įgyvendindamos šį įstatymą, pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

2. Pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos turi teisę neatlyginamai gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (dalyvumo lygiu, darbingumo lygiu, invalidumu), ir asmens duomenis apie teistumą, susijusius su jų skiriamų ir mokamų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento valstybinių pensijų skyrimu ir (ar) mokėjimu, iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat duomenis, tvarkomus registrų, valstybės ir vidaus administravimo informacinėse sistemose šių pensijų skyrimo ir mokėjimo tikslu.

3. Įgyvendinant šį įstatymą, tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie teistumą, nustatomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės:

1) duomenų valdytojai nustato procedūrines šių duomenų tvarkymo taisykles, užtikrinančias teisėtą ir apibrėžtos apimties duomenų tvarkymą, šių duomenų tvarkymo saugumą;

2) duomenų valdytojai ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atlieka periodinį šių duomenų tvarkymo teisėtumo auditą.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, kurių skyrimo procedūros pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nuo 2024 m. liepos 1 d. mokamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytų dydžių, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įsigaliojus šiam įstatymui, pradedamos mokėti 2 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, išskyrus asmenis, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskirtos 2,14 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Šiems asmenims, įsigaliojus šiam įstatymui, toliau mokamos 2,14 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Už mirusius nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjus, kuriems šios pensijos buvo paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jų našlėms (-iams) ir vaikams (įvaikiams) skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo sąlygas ir tvarką.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenims, kuriems buvo paskirtos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įsigaliojus šiam įstatymui, pradedamos mokėti 2 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, išskyrus asmenis, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskirtos 2,14 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Šiems asmenims, įsigaliojus šiam įstatymui, toliau mokamos 2,14 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Už mirusius nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjus, kuriems šios pensijos buvo paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jų našlėms (-iams) ir vaikams (įvaikiams) skiriamos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo sąlygas ir tvarką.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenims, kuriems nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos buvo paskirtos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, įsigaliojus šiam įstatymui, šios pensijos mokamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, taikoma mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, paskirtas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims, kurių teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nebuvo susieta su teisinio statuso atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą pripažinimu, taip pat paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos už mirusius šių pensijų gavėjus mokamos netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įvaikintiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlaičių pensijų ar valstybinių našlaičių pensijų gavėjams paskirtų atitinkamų našlaičių pensijų mokėjimas, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsiamas iki šių pensijų mokėjimo termino pabaigos, neatsižvelgiant į tai, kad šie asmenys yra įvaikinti.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmenims, kuriems paskirtos valstybinės našlių pensijos kaip mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaiko (-ų) (įvaikio (-ių)) globėjams (rūpintojams), paskirtų valstybinių našlių pensijų mokėjimas, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsiamas iki šių pensijų mokėjimo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai šių asmenų valstybinių našlių pensijų mokėjimo termino pabaiga susieta su globojamo (rūpinamo) vaiko (-ų) (įvaikio (-ių)) dalyvumo lygio termino pabaiga. Jeigu globojamam (rūpinamam) vaikui (-ams) (įvaikiui (-iams)) nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią globėjui (rūpintojui) buvo nutrauktas valstybinės našlių pensijos mokėjimas dėl to, kad globojamam (rūpinamam) vaikui (-ams) (įvaikiui (-iams)) buvo nustatytas mažesnis negu 75 procentų netekto dalyvumo lygis, nustatomas 75 ar daugiau procentų netekto dalyvumo lygis, valstybinė našlių pensija šio vaiko (įvaikio) globėjui (rūpintojui) vėl pradedama mokėti nuo dienos, kurią globojamam (rūpinamam) vaikui (-ams) (įvaikiui (-iams)) nustatomas 75 ar daugiau procentų netekto dalyvumo lygis, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalį.

8. Jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įgijo teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją, įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos), Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija šias valstybines pensijas skiria vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, jeigu asmuo dėl šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų į pensijas skiriančias ir mokančias valstybės institucijas ar įstaigas kreipiasi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.

9. Fondo administravimo įstaigos asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo sustabdytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas dėl to, kad jie neatitiko iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Valstybinių pensijų įstatymo atitinkamai 11 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos būti deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikoje, ir:

1) kuriems mokamos socialinio draudimo pensijos, be atskiro šių asmenų prašymo atnaujina nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimą nuo 2024 m. liepos 1 d., jeigu jie atitinka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas;

2) kuriems nėra mokamos socialinio draudimo pensijos, gavusios šių asmenų prašymą dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo atnaujinimo, atnaujina nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimą nuo datos, nurodytos šiame prašyme, tačiau ne ankstesnės kaip 2024 m. liepos 1 d., jeigu jie atitinka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taikydamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas.

10. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata, apskaičiuojant pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos išmokėtinas sumas, taikoma už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d.

11. Įsigaliojus šiam įstatymui, iki 2011 m. sausio 1 d. paskirtos:

1) pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką mokamos mutatis mutandis taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 3 straipsnius, 5 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 5, 8 ir 9 dalis, 23 straipsnio 1, 4–9 dalis, 24–27 straipsnius;

2) valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2, 5 ir 6 dalis, ir pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos mokamos netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos.

12. Valstybinės našlių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, asmenims paskirtos nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d. už 1995 m. sausio 1 d. ar vėliau mirusius (paskelbtus mirusiais) asmenis, įsigaliojus šiam įstatymui, toliau mokamos 1997 m. birželio mėnesį jiems mokėtos valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos dydžio ir, keičiantis valstybinių pensijų bazės dydžiui, nedidinamos tol, kol valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos gavėjui pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje mokėtinos valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos dydis viršija jam 1997 m. birželio mėnesį mokėtos valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių dydį.

13. Įsigaliojus šiam įstatymui:

1) teikimus ir prašymus skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas ir antrojo laipsnio valstybines pensijas, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) pagal Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir dėl kurių Komisija nėra priėmusi sprendimų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija perduoda nagrinėti Fondo administravimo įstaigoms. Sprendimus dėl pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo Fondo administravimo įstaigos priima vadovaudamosi teikiančių valstybės institucijų ir įstaigų teikimais ir prašymais su kartu pridėtais dokumentais, kurie reikalingi skiriant atitinkamą pensiją ir kuriuos buvo būtina pateikti Komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nurodytu atveju pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos nuo dienos, kai teisę į atitinkamą valstybinę pensiją turintys asmenys atitinka visas šio įstatymo nustatytas atitinkamos valstybinės pensijos skyrimo sąlygas, bet ne anksčiau kaip nuo 2024 m. liepos 1 d.;

2) prašymus skirti valstybines našlių ir našlaičių pensijas, dėl kurių Komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas Komisijos pirmininko pavaduotojas nėra priėmę sprendimų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija grąžina Fondo administravimo įstaigoms. Sprendimus dėl šių valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo Fondo administravimo įstaigos priima vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, jeigu asmuo dėl šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų kreipiasi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.

14. Įsigaliojus šiam įstatymui, Fondo administravimo įstaigos:

1) nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. gautus asmenų prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, valstybinę našlių ar našlaičių pensiją išnagrinėja ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo priima ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 29 d., pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją paskirdamos nuo asmens teisės į šią pensiją atsiradimo dienos, bet ne anksčiau nei nuo 2024 m. liepos 1 d., valstybinę našlių ar našlaičių pensiją – nuo asmens teisės į šią pensiją atsiradimo dienos, mutatis mutandis taikydamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalis;

2) nuo 2024 m. spalio 1 d.  gautus asmenų prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, valstybinę našlių ar našlaičių pensiją nagrinėja ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybinių pensijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Teikia

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu

Komiteto pirmininkė                                                                Paulė Kuzmickienė