LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

DĖL visų formų surogacijos pasmerkimo

2020 m. birželio ____ d. Nr. XIII-____

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

remdamasis JTO Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsniu ir būdamas giliai įsitikinęs, jog visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis;

atsižvelgdamas į tai, kad JTO Vaiko teisių konvencija ragina užkirsti kelią vaikų grobimui, prekybai arba jų kontrabandai, nesvarbu, kokiems tikslams ir kokia forma (35 str.);

atkreipdamas dėmesį, kad JTO Konvencija dėl vergovės apibrėžia vergovę kaip asmens padėtį arba būseną, kai jo atžvilgiu taikomos visos ar dalinės nuosavybės teisės (1 str.);

pabrėždamas, kad Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija draudžia disponavimą žmogaus kūnu ir finansinės naudos iš jo gavimą (21 str.);

atsižvelgdamas į tokius iš tarptautinių sutarčių kylančius įsipareigojimus kaip:

- įsipareigojimą pagal JTO Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant teisines, kad būtų nutraukta visų rūšių prekyba moterimis (6 str.);

- įsipareigojimą pagal JTO Vaiko teisių konvenciją užtikrinti tokias vaiko teises kaip teisę žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam (7 str.), teisę į tapatybę, apimančią ir teisę išlaikyti biologinės šeimos ryšius (8 str.),  vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti (9 str.)  bei teisę į šeimos susijungimą (10 str.);

atkreipdamas dėmesį, kad JTO Vaiko teisių konvencija ragina, jog svarstant vaiko priežiūros pakeitimo atvejus būtina atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religinę, kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą (20 str.);

pabrėždamas, kad Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso numato, jog kiekvieno nesantuokinio vaiko motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu. (2 str.);

pastebėdamas, kad Hagos Konvencijos "Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje" 4 str. 4 d. 4 p. reikalauja, jog sutikimas įvaikinti nebūtų išgautas prievartos būdu ar siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą;

pažymėdamas, kad 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamentas rezoliucijoje Dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (2010/2209(INI)) ragino valstybes nares pripažinti didelę pakaitinės motinystės, kaip moters kūno ir jos reprodukcinių organų išnaudojimo, problemą,

ten pat pabrėždamas, kad ir moterims, ir vaikams taikomos tos pačios išnaudojimo formos ir abi šios grupės tarptautinėje reprodukcinėje rinkoje gali būti laikomos prekėmis, todėl, plintant šioms naujoms reprodukcijos rūšims, auga prekybos moterimis ir vaikais bei neteisėto įvaikinimo, kertant nacionalines sienas, mastai;

pažymėdamas, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija Dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje smerkia surogatinės motinystės praktiką, kuri žemina moters orumą, nes moters kūnas ir jos reprodukcinės funkcijos paverčiamos preke; mano, kad gestacinė surogatinė motinystė, kurią taikant išnaudojama moterų (ypač besivystančiose šalyse gyvenančių pažeidžiamų moterų) reprodukcinė funkcija, o jų kūnas naudojamas finansinės ir kitokios naudos tikslais, turi būti uždrausta, o šis klausimas skubos tvarka turi būti svarstomas žmogaus teisių priemonėse (115);

pastebėdamas, kad 2018 m. JT Specialiojo pranešėjo prekybos vaikais ir vaikų seksualinio išnaudojimo, įskaitant vaikų prostituciją, vaikų pornografiją ir kitas seksualinio smurto prieš vaikus formas parengtoje ataskaitoje (A/73/174) ir tematiniame raporte apie surogaciją (A/HRC/37/60) įspėjama apie piktnaudžiavimą visomis surogacijos formomis;

prisimindamas:

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnis);

– valstybės konstitucinę pareigą užtikrinti šeimos, motinystės, tėvystės, vaikystės apsaugą (38 straipsnio 1, 2 dalys);

pabrėždamas, kad savo esme surogacija ir įvaikinimas yra skirtingos praktikos, atspindinčios du fundamentaliai skirtingus požiūrius į vaiko teises, nes įvaikinimas yra susijęs su konkrečiais jau gimusio vaiko poreikiais, o surogacija yra fokusuota į suaugusiųjų troškimus dar nesančio vaiko atžvilgiu;

akcentuodamas, kad surogacijos būdu yra sąmoningai nutraukiami jau esami šeiminiai ryšiai, o įvaikinimu yra siekiama sukurti šeimą de facto apleistam vaikui; ir todėl

rekomenduodamas vaikų negalinčioms susilaukti poroms taikyti ne surogacijos, o įsivaikinimo praktiką, kaip labiausiai atitinkančią vaiko interesus;

atkreipdamas dėmesį, kad surogacijos metodai sąlygoja situaciją, kad vaiko atžvilgiu yra reiškiamos tėvystės teisės genetiniu, biologiniu ar teisiniu pagrindu, kas tarptautinėje ir šalių praktikoje kuria teisinį chaosą;

matydamas, kad valstybių bandymas teisiškai reguliuoti surogaciją tik paskatino reprodukcinį turizmą ir padidino moterų išnaudojimą bei prekybą vaikais neturtingose šalyse;

smerkia bet kokios formos surogacijos praktiką kaip instrumentalizuojančią moterį ir vaiką;

tvirtina, kad bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma;

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas, ne kartą pasmerkęs surogacijos praktiką, niekad neišskyrė jos „altruistinių“ ir „komercinių“ aspektų;

pažymi, kad komercinės surogacijos praktika pažeidžia ne vieną tarptautinės teisės instrumentą ir juose įtvirtintą asmens teisę būti apsaugotam nuo tapimo prekybos ar nuosavybės objektu;

pabrėžia, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką,

reiškia susirūpinimą, kad mažiau turtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais,

atkreipia dėmesį jog tokia praktika pasitaiko ir Europos kontinente, ir todėl

pareiškia, kad tik visiškas ir galutinis bet kokios formos surogacijos pasmerkimas yra geriausias būdas panaikinti šią žmogaus teisėms prieštaraujančią ir žmogus orumą pažeidžiančią praktiką,

ragina Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją:

1) pasmerkti bet kokią surogacijos formą, kaip moterų reprodukcinės funkcijos išnaudojimo praktiką;

2) pasmerkti bet kokios formos reprodukcinį turizmą, ypač vykstantį Europos Tarybos erdvės šalyse;

3) imtis aktyvių veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos šalyse, surogacija, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo forma, būtų uždrausta;

4) siekti, kad tarptautiniu lygiu būtų pripažinta šalių teisė atsisakyti pripažinti teismų sprendimus dėl įvaikinimo ir tėvystės pareiškimus, kai jie yra paremti susitarimais dėl surogacijos;

5) pabrėžti, kad šalys tais atvejais, kai yra reikalaujama pripažinti tėvystę vaikų, patekusių į jų jurisdikciją tarptautinių surogacijos susitarimų pagrindu, turi teisę atsisakyti ją pripažinti ir taikyti įvaikinimo procedūras pagal konvencijos "Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje" nuostatas;

6)  raginti šalis nustatyti dideles baudas tarptautinių surogacijos susitarimų dalyviams: tarpininkavimo agentūroms, sveikatos priežiūros įstaigoms, teisininkams ir medicinos darbuotojams;

7) skatinti tarptautiniu lygiu ES šalis nares socialinėje politikoje taikyti įsivaikinimo, o ne surogacijos praktiką, kaip labiausiai atitinkančią geriausių vaiko interesų principą;

siūlo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai:

1) pateikti JTO Generaliniam sekretoriui pataisą Vaiko teisių konvencijos fakultatyviniam protokolui dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos siūlančią, kad vaiko įsigijimas surogacijos būdu būtų pripažintas prekybos vaikais forma arba prašymą peržiūrėti JTO konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, įtraukiant į ją įsipareigojimą imtis visų priemonių, įskaitant teisines, kad būtų uždrausta bet kokios formos surogacija;

2) pateikti rašytinį paklausimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui dėl valstybių narių įsipareigojimų pagal Europos Konvenciją dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso vykdymo.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis

Teikia LR Seimo nariai 

Vilija Aleknaitė – Abramikienė

Audronius Ažubalis

Laurynas Kasčiūnas    

Egidijus Vareikis (pasirašė 2020-06-16)

Rimantas Jonas Dagys (pasirašė 2020-06-16)