Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

DĖL ANTROJO PASAULINIO KARO PABAIGOS EUROPOJE IR PERGALĖS PRIEŠ NACIZMĄ 75-ŲJŲ METINIŲ

 

 

2020 m. gegužės mėn.    d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

pažymėdamas, kad 2020-aisias pasaulis mini žiauriausio žmonijos istorijoje, dešimčių milijonų aukų pareikalavusio globalinio ginkluoto konflikto – Antrojo pasaulinio karo – 75-ąsias pabaigos metines;

pabrėždamas nacių ir vietinių kolaborantų organizuotų masinių žudynių - Holokausto - išskirtinumą;

ragindamas prisiminti ir pagerbti  Holokausto aukas ir jų unikalų indėlį į pasaulinį kultūros ir dvasinį paveldą,

pažymėdamas, kad 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo (tiksliau Stalino – Hitlerio) paktas ir jo slaptieji protokolai tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, pagal kuriuos pasidalinta Vidurio ir Rytų Europa siekė sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą. Tai tapo viena iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo pradžios priežasčių. Tuo pačiu tų šalių valstybingumo netekimas buvo ir viena iš baisios Holokausto tragedijos prielaidų;

pažymėdamas ir tai, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Vidurio ir Rytų Europos valstybėms neatnešė laisvės, o, priešingai, penkis dešimtmečius trukusią totalitarinę priespaudą, sovietinę okupaciją, genocidą, karo nusikaltimus ir brutalius nusikaltimus žmoniškumui. Tuo tarpu Europos vakarinėje dalyje buvo įveikiamas totalitarizmas ir jo pasekmės; 

pridurdamas, kad Antrojo pasaulinio karo pasekmių likvidavimas Vidurio ir Rytų Europos šalims iš esmės buvo susijęs su Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Vidurio ir Rytų Europos;

primindamas, kad 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai buvo pasmerkti abiejų šalių signatarų, konkrečiai, Sovietų Sąjunga 1989 m. gruodžio 24 d. Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimu pasmerkė ir pripažino niekiniais 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, kartu pasmerkdami taikos ir nepuolimo sutarčių su trečiosiomis valstybėmis pažeidimus, įgyvendinant šiuos protokolus;

išreikšdamas solidarumą su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, kurios buvo okupuotos ar net aneksuotos įgyvendinant 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, tačiau kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios;

pastebėdamas Rusijos Federacijos ketinimus net konstituciniu lygiu įtvirtinti istorinio revizionizmo koncepciją, pagal kurią tapatinamasi su Sovietų Sąjungos nusikaltimais ir persekiojamos pastangos juos tirti bei pasmerkti;

atkreipdamas dėmesį į ankstesnius Europos Parlamento ir Baltijos valstybių Parlamentų pareiškimus dėl istorijos iškraipymo;

 

reiškia gilią pagarba kovotojams prieš nacizmą;

su skausmu prisimena nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukas;

smerkia Rusijos Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigiamas Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmuo, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus;

kreipiasi į Europos Parlamentą, kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių parlamentus, tarptautines organizacijas ir  tarptautinę bendruomenę kviesdamas nesitaikstyti ir drauge priešintis Rusijos Federacijos vykdomam istoriniam revizionizmui ir skleidžiamai dezinformacijai;

pabrėžia, kad Rusijos Federacijos vykdomas istorinis revizionizmas ir skleidžiama dezinformacija yra taip pat skirta pateisinti dabartinę agresyvią politiką ir agresiją prieš kaimynines valstybes, skatinti nepasitikėjimą Vakarų bendruomenėje, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO;

kviečia regiono ir pasaulio akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę tęsti totalitarinių režimų nusikaltimų žmonijai tyrimus, tirti istorinius faktus ir skleisti tiesą siekiant, kad tokio masto tragedijos niekuomet nepasikartotų.

 

 

Seimo Pirmininkas 

 

 

 

Teikia           

Seimo nariai                                                                                       

Emanuelis Zingeris

Arūnas Gumuliauskas

Viktorija Čmilytė- Nielsen