Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą Nr. I-1113 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų sampratą, steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdyseną, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.
2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato kitaip.
2 straipsnis. Biudžetinės įstaigos samprata
1. Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir atliekantis viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitas funkcijas, kurios priskirtinos valstybės politikos tam tikrose (valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo) srityse formavimui ar įgyvendinimui ir šios politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimui arba atliekantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.
2. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės.
3. Biudžetinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir savo nuostatais.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė
4 straipsnis. Biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos
1. Biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams.
2. Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Biudžetinė įstaiga įstatymų ar jos nuostatų nustatytais atvejais gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.
3. Biudžetinė įstaiga savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, jeigu toks jungimasis neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Asociacijos steigėjai ar nariai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus negali perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko biudžetinei įstaigai perduoto ar biudžetinės įstaigos įgyto turto.
5. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pritarimu, gali steigti ir panaikinti prekybos atstovybes.
6. Biudžetinei įstaigai draudžiama:
1) būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą teisę jungtis į asociacijas;
5 straipsnis. Biudžetinės įstaigos savininkas
1. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos (toliau – valstybės biudžetinė įstaiga) savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos (toliau – savivaldybės biudžetinė įstaiga) savininkė yra savivaldybė.
2. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Toliau šiame įstatyme biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, taip pat savivaldybės taryba ir savivaldybės meras vadinamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
3. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija:
2) priima į pareigas, iš jų atleidžia ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą, jei įstatymai nenustato kito subjekto, kuris priima į pareigas, iš jų atleidžia ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą;
3) skiria ir atšaukia biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos (toliau – stebėtojų taryba) narius, jei biudžetinė įstaiga turi stebėtojų tarybą;
4. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimai dėl biudžetinės įstaigos turi būti įforminami raštu.
5. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos savivaldybei Vyriausybės nutarimu. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, savivaldybei įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai funkcijoms ar savininko teisėms ir pareigoms perduoti priimamas atskiras įstatymas.
6. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, perduodamas valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas pripažino, kad savivaldybė neatliko įstatymų nustatytų funkcijų, su šių funkcijų atlikimu susijusios savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, – valstybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu (be savivaldybės tarybos sprendimo). Vyriausybės nutarime taip pat turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgyvendinsianti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.
7. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu gali būti perduotos kitai valstybės institucijai ar įstaigai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, kitai valstybės biudžetinei įstaigai perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
8. Sprendimai dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo turi būti priimti ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos.
II SKYRIUS
BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS STEIGIMAS IR ĮREGISTRAVIMAS
6 straipsnis. Biudžetinės įstaigos steigimas
1. Valstybės funkcijoms atlikti steigiama valstybės biudžetinė įstaiga, savivaldybės funkcijoms atlikti – savivaldybės biudžetinė įstaiga.
7 straipsnis. Biudžetinės įstaigos nuostatai
1. Biudžetinės įstaigos nuostatai yra dokumentas, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje.
2. Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos:
10) kiti organai, jei pagal šį ar kitus įstatymus tokie organai sudaromi, šių organų kompetencija, sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka;
3. Biudžetinės įstaigos nuostatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.
4. Biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkos, kitų biudžetinės įstaigos organų sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat nuostatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame įstatyme ar specialiajame biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos biudžetinės įstaigos nuostatuose.
5. Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.
6. Pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Pakeitus nuostatus, kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai ir nurodyti jų pakeitimai.
8 straipsnis. Biudžetinės įstaigos įregistravimas
9 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys
Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodoma:
III SKYRIUS
BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS VALDYSENA
10 straipsnis. Biudžetinės įstaigos vadovas
1. Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos.
2. Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso.
3. Biudžetinės įstaigos vadovu gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:
11 straipsnis. Biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija
1. Biudžetinės įstaigos vadovas:
1) organizuoja biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos;
2) užtikrina, kad biudžetinės įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų;
5) nustato biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jei biudžetinėje įstaigoje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis;
6) organizuoja biudžetinės įstaigos finansinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;
12 straipsnis. Stebėtojų taryba
1. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba.
2. Stebėtojų taryba gali būti sudaroma savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos iniciatyva ir jos sprendimu.
3. Stebėtojų tarybos nesudaromos:
9) biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reguliuojantys specialieji įstatymai nustato pareigą šiose biudžetinėse įstaigose sudaryti kitokius, nei reglamentuoja šis įstatymas, kolegialius organus, kuriems nustatoma analogiška kaip stebėtojų tarybai kompetencija,
10) biudžetinėse įstaigose, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais,
13 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai teikia:
1) išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo dokumentų, metinių ataskaitų rinkinio, išlaidų sąmatų turinio (šiuose dokumentuose teikiamos informacijos);
2) pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo;
2. Stebėtojų taryba savo sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išvadas ir pasiūlymus gali teikti ir biudžetinės įstaigos vadovui.
3. Kiti įstatymai ar biudžetinės įstaigos nuostatai stebėtojų tarybai gali nustatyti ir kitų, nei šiame straipsnyje nurodytos, funkcijų.
14 straipsnis. Stebėtojų tarybos sudėtis
1. Stebėtojų taryba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių, bet ne daugiau, kaip iš 15 narių. Konkretus stebėtojų tarybos narių skaičius yra nustatomas biudžetinės įstaigos nuostatuose.
2. Stebėtojų tarybos nariais turi būti skiriami:
2) biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
4. Stebėtojų tarybai vadovauja stebėtojų tarybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybos pirmininkas renkamas laikotarpiui, kuriam yra sudaryta stebėtojų taryba. Jeigu stebėtojų tarybos pirmininkas yra atšaukiamas ar atsistatydina, naujas stebėtojų tarybos pirmininkas išrenkamas iki veikiančios stebėtojų tarybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Stebėtojų tarybos pirmininku negali būti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas.
5. Asmuo stebėtojų tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi stebėtojų tarybos kadencijas iš eilės.
15 straipsnis. Reikalavimai stebėtojų tarybos nariams
1. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.
2. Kandidatas į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos narys yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojų nepriekaištingai reputacijai.
16 straipsnis. Stebėtojų tarybos narių atranka
1. Stebėtojų tarybos narių atranką organizuoja ir vykdo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, kiek jos reikia minėtai atitikčiai pagrįsti. Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.
17 straipsnis. Stebėtojų tarybos ar jos nario atšaukimas
1. Paaiškėjus, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu ji atšaukiama nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
2. Paaiškėjus, kad stebėtojų tarybos narys neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, nebegali toliau atlikti stebėtojų tarybos nario funkcijų ar šias funkcijas atlieka netinkamai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu jis atšaukiamas iš stebėtojų tarybos.
18 straipsnis. Stebėtojų tarybos darbo organizavimas
2. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams atlyginama iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos darbuotojų darbo užmokesčio fondo. Konkrečius stebėtojų tarybos narių mėnesinio atlygio dydžius nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsižvelgdama į stebėtojų tarybos posėdžių skaičių. Stebėtojų tarybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 5 proc. ir didesnė kaip 10 proc. paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Stebėtojų tarybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 7 proc. ir didesnė kaip 14 proc. paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Stebėtųjų tarybos nariams, kurie yra savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai ar biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, jų tarnybos ar darbo metu atliekant stebėtojų tarybos nario pareigas yra garantuojamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančioje institucijoje ar biudžetinėje įstaigoje gaunamas darbo užmokestis papildomai išmokant stebėtojų tarybos nario atlygį. Atlygis stebėtojų tarybos nariams išmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Stebėtojų tarybos nariai savo veiklos laikotarpiu ir 3 metus po jos užbaigimo privalo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.
19 straipsnis. Informacijos teikimas Juridinių asmenų registrui
Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš jų, stebėtojų tarybos narių paskyrimą ar atšaukimą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių sprendimų priėmimo dienos privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
20 straipsnis. Biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų centralizuotas atlikimas
1. Dalis biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų gali būti atliekamos centralizuotai. Biudžetinės įstaigos vidaus administravimo funkcijų atlikimas gali būti centralizuotas tiek, kad nebūtų ribojama šios įstaigos vadovo galimybė atlikti šiame įstatyme ir biudžetinės įstaigos nuostatuose nustatytas funkcijas.
2. Vyriausybė turi teisę priimti sprendimą dėl Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių vidaus administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai.
3. Savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių vidaus administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Sprendimą dėl įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atliktų šioje dalyje nurodytas funkcijas, priima savivaldybės taryba.
4. Dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytų biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir biudžetinės įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atliktų šioje dalyje nurodytas funkcijas, sprendimą turi teisę priimti šių biudžetinių įstaigų vadovai.
5. Centralizuoto biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų atlikimo valstybės lygiu tvarką nustato Vyriausybė. Centralizuoto savivaldybės biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų atlikimo savivaldybės lygiu tvarką nustato savivaldybės taryba.
6. Kai biudžetinės įstaigos vidaus administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai valstybės lygiu, šios biudžetinės įstaigos vadovo ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų apimtį.
IV SKYRIUS
BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS TURTAS. ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
21 straipsnis. Biudžetinės įstaigos turtas
1. Biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti:
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos;
22 straipsnis. Biudžetinės įstaigos atskaitomybė
23 straipsnis. Biudžetinės įstaigos auditas
1. Valstybės biudžetinės įstaigos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
2. Savivaldybės biudžetinės įstaigos išorės finansinį, atitikties ir veiklos auditą atlieka savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.
V SKYRIUS
BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS PERTVARKYMAS IR PABAIGA
24 straipsnis. Biudžetinės įstaigos pertvarkymas
2. Biudžetinės įstaigos pertvarkymo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint:
1) Vyriausybės sutikimą pertvarkyti valstybės biudžetinę įstaigą arba savivaldybės tarybos sutikimą pertvarkyti savivaldybės biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą taip pat turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai, viešosios įstaigos, į kurią pertvarkoma biudžetinė įstaiga, pavadinimas, buveinė, numatomi viešosios įstaigos veiklos tikslai ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
2) Vyriausybės nutarimą arba savivaldybės tarybos sprendimą dėl biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo viso ar dalies turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn, kaip įnašo, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka.
3. Iki šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą gavimo, šios biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, kuris po pertvarkymo bus perduotas viešosios įstaigos nuosavybėn, kaip įnašas, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Šio turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registrui kartu su po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos įstatais.
4. Sprendimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
5. Apie priimtą sprendimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą biudžetinės įstaigos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą sprendimo viešo paskelbimo dieną turi pranešti Juridinių asmenų registrui, taip pat viešai paskelbti biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti nuostatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešti visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams raštu. Pranešime ir skelbime turi būti nurodyta:
1) pertvarkomos biudžetinės įstaigos pavadinimas, buveinė, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą biudžetinę įstaigą;
2) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma biudžetinė įstaiga, teisinė forma ir jo savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija;
6. Nuo sprendimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą priėmimo dienos biudžetinė įstaiga įgyja pertvarkomos biudžetinės įstaigos statusą.
7. Pertvarkymas laikomas baigtu ir biudžetinė įstaiga netenka pertvarkomos biudžetinės įstaigos statuso nuo juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų registro duomenys pakeičiami, kai išrenkami (sudaromi) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai.
25 straipsnis. Biudžetinės įstaigos reorganizavimas
2. Reorganizuojant valstybės biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik valstybės biudžetinės įstaigos.
3. Reorganizuojant savivaldybės biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios savivaldybės biudžetinės įstaigos.
4. Valstybės biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Savivaldybės biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias atliks kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
5. Kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą.
6. Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų apraše turi būti nurodyta:
1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šias biudžetines įstaigas;
2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos;
3) momentas, nuo kurio pasibaigiančios biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai;
7. Apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą turi būti viešai paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta:
8. Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų parengimą dieną turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui.
9. Nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos teisinį statusą.
10. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditorius turi teisę reikalauti prievolę nutraukti ar ją įvykdyti prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jeigu tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jeigu kreditoriaus reikalavimu biudžetinė įstaiga papildomai neužtikrino prievolių įvykdymo. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditorius savo reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą pirmos dienos. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditoriai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatų projektais, taip pat visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų paskutinių penkerių finansinių metų metinių ataskaitų rinkiniais. Kiekvienas biudžetinės įstaigos kreditorius turi teisę gauti visų šioje dalyje išvardytų dokumentų kopijas.
11. Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo arba viešo paskelbimo, kai apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą paskelbta vieną kartą ir apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą raštu pranešta visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams, dienos.
12. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu tvirtina biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatus kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu biudžetinė įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą biudžetinės įstaigos nuostatai nesikeičia, jų pakartotinai tvirtinti nereikia.
13. Sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimą įrodantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos biudžetinės įstaigos nuostatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą biudžetinių įstaigų pakeisti nuostatai. Jeigu biudžetinės įstaigos nuostatai šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais iš naujo netvirtinami, Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas pranešimas apie tai, kad visos reorganizavimo sąlygų apraše nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar reorganizavimo sąlygų apraše nurodytos aplinkybės.
26 straipsnis. Biudžetinės įstaigos likvidavimas
1. Biudžetinė įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.
2. Kai sprendimą likviduoti valstybės biudžetinę įstaigą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės biudžetinės įstaigos veiklą. Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, biudžetinė įstaiga likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
3. Sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priėmusi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba teismas privalo paskirti likvidatorių arba sudaryti likvidacinę komisiją.
4. Likvidatoriumi arba likvidacinės komisijos pirmininku paprastai yra skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas.
5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, savivaldybės biudžetinės įstaigos – išankstinį savivaldybės tarybos sutikimą.
6. Jeigu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį ir nepaskiria likvidatoriaus arba nesudaro likvidacinės komisijos, biudžetinės įstaigos vadovas ar Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad jis paskirtų biudžetinės įstaigos likvidatorių arba sudarytų likvidacinę komisiją.
7. Apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą turi būti viešai paskelbta nuostatuose nustatyta tvarka ir nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą nuostatuose nurodytame šaltinyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:
3) sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo diena. Kai sprendimą priima teismas, taip pat turi būti nurodoma sprendimo įsiteisėjimo diena;
8. Apie biudžetinės įstaigos likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos biudžetinės įstaigos statusą, kurio netenka ją likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti.
9. Likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama valstybės biudžetinė įstaiga) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama savivaldybės biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip.
27 straipsnis. Likvidatoriaus arba likvidacinės komisijos kompetencija
1. Nuo paskyrimo dienos likvidatorius arba likvidacinė komisija turi biudžetinės įstaigos vadovo teises ir pareigas.
2. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo:
1) pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą, pateikti sprendimo įrodymo dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių arba likvidacinę komisiją;
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis. Biudžetinių įstaigų valdysenos stebėsena
Biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija:
2) teikia apibendrintą informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus valstybės politiką viešojo administravimo srityje formuojančiai ministerijai;
3) kaupia informaciją apie gerąją biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką ir vykdo šios informacijos sklaidą;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas nustatytam terminui priimti asmenys toliau eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos.
5. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo 5 metus ar trumpiau, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas pirmąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.
6. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 5 metus, bet trumpiau nei 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.
7. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
8. Biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, iki 2023 m. gruodžio 1 d. įvertina stebėtojų tarybų sudarymo poreikį biudžetinėse įstaigose, kuriose jos įgyvendina savininko teises ir pareigas, ir apie tai iki 2023 m. gruodžio 31 d. raštu informuoja biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atliekančią Vyriausybės įgaliotą instituciją. Sprendimai sudaryti stebėtojų tarybas turi būti priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o vėliau šie sprendimai priimami taip, kad stebėtojų tarybos pradėtų savo veiklą nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.