LIETUVOS RESPUBLIKOS Ekonomikos ir inovacijų MINISTERIJA

 

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel.: 8 706 64 845, 8 706 64 868,
el. p. [email protected], http://eimin.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188621919

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 

 

 

2023-   -

Nr.

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 2, 12, 131 ir 154 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ teikimo

 

 

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ministerija) pakartotinai teikia  Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Pelno mokesčio pakeitimo įstatymas) projektus (toliau – Įstatymų projektai), patikslintus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas.

Įstatymų projektai parengti siekiant prisidėti prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta  Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 6 punkte nustatyto įsipareigojamo pasiekti esminį ekonomikos proveržį, pereinant prie aukštesnės, negu dabar esama, pridėtinės ekonominės vertės, įgyvendinimo. Taip pat, be kita ko, skatinti augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas bei sukurti draugišką aplinką, palankią steigti naujas darbo vietas ir vystyti verslą. Įstatymų projektų siūlomais pakeitimais siekiama prisidėti ir prie Vyriausybės programoje numatytos misijos – aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.

Įstatymų projektų tikslas – sudaryti galimybę projektams, atitinkantiems tiek dabar teisės aktuose numatytus Stambių projektų kriterijus, tiek siūlomus nustatyti kriterijus, taikyti pelno mokesčio lengvatą ir kitas specialiąsias investavimo ir verslo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme (toliau – Investicijų įstatymas). Siūlomi Stambių projektų kriterijai leistų užtikrinti, kad Stambiais projektais būtų pripažįstami ir tie projektai, kurie yra imlūs kapitalo investicijoms, bet dėl savo išskirtinio pobūdžio sukuria mažiau naujų darbo vietų, nei numatyta dabartiniame teisiniame reguliavime, tačiau užtikrinant, kad naujai sukuriamose darbo vietose mokamas didesnis darbo užmokestis.

 

I. Sprendžiamos problemos

Investicijų įstatymas nustato, kokius kriterijus atitinkantis projektas gali būti laikomas Stambiu projektu. Teisinis reglamentavimas yra orientuotas į naujas darbo vietas kuriančius investicinius projektus ir numato, kad Stambūs projektai – tai tokie projektai, kurie sukuria ne mažiau kaip 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir kiekviena sukurta darbo vieta išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos ir investuojama Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 20 milijonų eurų, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų vertės privačių kapitalo investicijų.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) nustato, kad juridiniai asmenys, kurie įgyvendina Stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurių projektai atitinka Investicijų įstatyme nustatytus Stambaus projekto kriterijus, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį Pelno mokesčio įstatyme nustatyti kriterijai buvo pasiekti. Lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į Stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų Stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200. Ši lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam Stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo Stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. 

Stambių projektų kriterijai neleidžia projektams, kurie yra imlūs kapitalo investicijoms, bet dėl savo išskirtinio pobūdžio sukuria mažiau naujų darbo vietų, nei numatyta dabartiniame teisiniame reguliavime, būti pripažintiems stambiais projektais.

Galiojančio Investicijų įstatymo 154 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant teisinio aiškumo, Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti minėtą dalį ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras nustato valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato.

II. Siūlomos priemonės

Dabartinis teisinis reguliavimas skatina darbo vietų kūrimui imlius Stambius projektus, kuriuose įdarbinami įvairių kvalifikacijų darbuotojai ir jiems mokamas kvalifikaciją atitinkantis darbo užmokestis. Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę skatinti ir tokius Stambius projektus, kurie kuria mažiau, bet tik aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Įstatymų pakeitimuose siūloma tokio pobūdžio projektams nustatyti tokius kriterijus, t. y. papildyti 2 straipsnio 25 dalį šiais Stambaus projekto kriterijais:

1)            sukurs Lietuvos Respublikoje nuo 20 iki 149, o kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir kiekvieną sukurtą darbo vietą išlaikys ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos,

2)            užtikrinant, kad 20 investicijų projektu sukurtų naujų darbo vietų įdarbintų asmenų atitinkamų metų vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam darbuotojui atskirai) būtų ne mažesnis kaip 1,25 Lietuvos statistikos departamento paskutinio skelbiamo savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydžio, o šį skaičių viršijančiose investiciniu projektu sukurtose naujose darbo vietose įdarbintų asmenų atitinkamų metų vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam darbuotojui atskirai) bus ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento paskutinis skelbiamas savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones, ir

3)            investuos Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 20 milijonų eurų, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų vertės privačių kapitalo investicijų.

Pelno mokesčio pakeitimo įstatymo projektu yra siūloma papildyti įstatymo 58 straipsnio 162 ir 163 dalis ir numatyti, kad pelno mokesčio nemoka taip pat ir tie juridiniai asmenys, kurie sukuria Lietuvos Respublikoje nuo 20 iki 149, o kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir kiekvieną sukurtą darbo vietą išlaiko ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos, užtikrinant, kad 20 investicijų projektu sukurtų naujų darbo vietų įdarbintų asmenų atitinkamų metų vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam darbuotojui atskirai) yra ne mažesnis kaip 1,25 Lietuvos statistikos departamento paskutinio skelbiamo savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydžio, o šį skaičių viršijančiose investiciniu projektu sukurtose naujose darbo vietose įdarbintų asmenų atitinkamų metų vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam darbuotojui atskirai) yra ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento paskutinis skelbiamas savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones, ir investuoja Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 20 milijonų eurų, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų vertės privačių kapitalo investicijų.

Nustatant minimalaus darbo užmokesčio reikalavimą visoms naujoms darbo vietoms, viršijančioms 20 (ne mažesnį kaip skelbiamas savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones), siekiama, kad jis būtų ne mažesnis nei nustatyta Investicijų įstatyme 131 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. ne mažesnis nei skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, nustatytas naujai steigiamoms darbo vietoms pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje.

Siekiant suderinti siūlomus pakeitimus su Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo taisyklėmis, siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis (taikoma Pelno mokesčio pakeitimo įstatymo projekte dėstomos 58 straipsnio 162 dalies nuostatų atžvilgiu) bei valstybės pagalbos schema suderinta su Europos Komisija pagal 2013 m. liepos 23 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2013/C 209/01 „2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės“ sąlygas (taikoma Pelno mokesčio pakeitimo įstatymo projekte dėstomos 58 straipsnio 163 dalies atžvilgiu).

Įstatymų pakeitimų projektais siūlomi Stambaus projekto kriterijai leistų orientuotis į itin aukštos pridėtinės vertės projektus, kuriančius mažiau, bet aukštos kvalifikacijos darbo vietų nei numato iki šiol galiojanti teisinio reguliavimo taikymo aprėptis.

III. Priemonių kaštai

Siūlomoms projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

IV. Nauda visuomenei

Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Lengvatos taikomos stambiems projektams aprėps ir itin aukštos pridėtinės vertės projektus kuriančius mažiau darbo vietų, nei numato šiuo metu galiojantis reguliavimas. Priėmus Įstatymų projektus taip pat pagerėtų Lietuvos Respublikos pozicijos konkuruojant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl Stambių projektų. Įstatymų projektai teigiamai paveiktų tiek užsienio, tiek Lietuvos kapitalo investicijas.

Vertinama, kad Įstatymų pakeitimai paskatins šalyje vystyti daugiau naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ir užsienio kapitalo projektų (vidutiniškai po 2-3 naujus projektus per metus) kuriančių nuo 20 iki 149 darbo vietų (vidutiniškai po 85 darbo vietas), ypač šalies regionuose. Atsižvelgiant į Lietuvos darbo užmokesčio struktūros statistiką ir darbo užmokesčio reikalavimą tokiems projektams, vertinama, kad vidutinis darbo užmokestis šiuose projektuose bus ne mažesnis nei 1860 Eur/mėn. Pilnai įgyvendintas, vienas tokius parametrus atitinkantis projektas per metus tiesiogiai lemtų apie 400 tūkst. Eur papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir 340 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio. Verta atkreipti dėmesį, kad be šių tiesioginių pajamų, valdžios sektorius gaus papildomas netiesiogines pajamas per projektų tarpinį vartojimą. Laukiama, kad Įstatymų projektais siūlomus Stambaus projekto kriterijus atitinkantys projektai pasižymės itin aukštu tarpiniu vartojimu. Vartodamas tarpines prekes ir paslaugas verslas bent dalį jų perka iš vietinių tiekėjų, taip dar labiau paskatindamas šalies ūkį bei kartu didindamas ir mokestinę bazę.

 

Įstatymų projektai buvo patikslinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas, pateiktas 2023 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. NV- 2304, pastabos suderintos darbo tvarka.

Nutarimo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės (grupės vadovė – Gina Jaugielavičienė, tel. 8 698 02 867, el. p. [email protected]) patarėjas Žygimantas Račkys, tel. 8 636 75 197, el. p. [email protected].

 

PRIDEDAMA:

1.   Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lyginamasis variantas, 4 lapai;

2.   Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lyginamasis variantas, 6 lapai;

3.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, 1 lapas.

4.   Įstatymų projektų aiškinamasis raštas, 8 lapai;

5.   Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 2 lapai.

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė                                                                           Aušrinė Armonaitė

 

 

 

 

 

 

 

Ž. Račkys, tel. 8 636 75 197, el. p. [email protected].