Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342 IR 343 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-793(3)
Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
1. Projekto 8 straipsniu, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymas pildomas nauju 342 straipsniu, nustatančiu baudas, įtvirtinamas baudų taikymas sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms kaip pagrindinė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK) ir TLK kontrolės priemonė. Tai prieštarauja ūkio subjektų veiklos priežiūros minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, metodinės pagalbos ir kitiems principams, kurie yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 362 straipnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ patvirtinto Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo 6 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos 24 punkte. Pirmiau minėtuose teisės aktuose numatyta, kad priežiūrą vykdančios institucijos konsultavimą turi įtvirtinti kaip prioritetinę priežiūros sritį. Prižiūrint turi būti vadovaujamasi minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai.
2. Priėmus Projekto 8 straipsnį, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymas pildomas nauju 342 straipsniu, nustatančiu baudas, kiltų nepagrįstai didelė finansinė atsakomybė sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms. Šiuo metu baudos taikomos tik tuo atveju, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, dažniausiai tai būna baudos dėl sveikatos priežiūros įstaigose neteisėtai reikalautų priemokų iš pacientų. 2016 m. bendras tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms ir įmonėms skirtų baudų dydis siekė 8990 eurų. Kasmet TLK atliktų kontrolės procedūrų metu nustato iš viso apie 18 700 įvairių neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Nustačius, kad 10 bazinių socialinių išmokų dydžio baudos būtų skiriamos ir už teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, kasmet sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms skiriamų baudų dydis išaugtų iki 7 106 000 eurų.
3. Projekto 8 straipniu, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymas pildomas nauju 342 straipsniu, nustatančiu baudas, nustatomas baudų, taikomų už teisės aktų pažeidimus, dėl kurių įstaigos nepagrįstai gauna didesnį apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, dydis. Neaišku, kodėl kiekvienu atveju šis dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis dvigubai sumai ir tik nustačius lengvinančias aplinkybes, ji galėtų būti lygi nepagrįstai gauto apmokėjimo dydžiui.
4. Projekto 10 straipniu pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, reglamentuojantis TLK taikinimo komisiją. Naikinti TLK taikinimo komisiją yra netikslinga, nes tai yra papildoma galimybė tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms pareikšti nuomonę patikrinime nedalyvavusiems (nešališkiems) TLK taikinimo komisijos nariams dėl kontrolės procedūrų metu priimtų TLK sprendimų ir poveikio priemonių taikymo.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 ir 17 punktais, turi būti atliktas Projekto antikorupcinis vertinimas, nes šiuo teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis, taip pat su farmacija ir medicina.