Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 28, 29, 31, 32, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2019 m.                 d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią išorės ir (ar) vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę žvalgybos institucijų veiklai, jų infrastruktūrai, informacijos ar personalo saugumui, apsaugoti nuo tokių grėsmių žvalgybos institucijų personalą, jų šeimos narius ir turtą, ir kuriais siekiama tokias grėsmes pašalinti.“

2. Buvusias 2 straipsnio 7–15 dalis laikyti atitinkamai 8–16 dalimis.

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą apsauga

1. Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas, įskaitant jose esančius statinius, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų ir 200 metrų spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint žvalgybos institucijos vadovo leidimą.“

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Žvalgybos institucijų teisės ir pareigos

1. Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:

1)   taikyti žvalgybos metodus;

2)   šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus;

3)   šio įstatymo nustatytais atvejais ir tikslais atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus;

4)  gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

5)  gauti iš juridinių asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;

6) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

7) bendradarbiauti su juridiniais ir fiziniais asmenimis;

8)       iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį;

9)    reikalauti asmenų pateikti dokumentus, siekiant nustatyti asmens tapatybę, bei kitais teisėtais būdais tikrinti asmens tapatybę;

10) įslaptinti žvalgybos pareigūnus, užšifruoti jų tarnybinę priklausomybę, įslaptinti ir užšifruoti žvalgybos pareigūnų bei žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos institucijų patalpų, transporto, ryšio priemonių, taip pat kitų techninių priemonių tarnybinę priklausomybę;

11) steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis;

12) gaminti ir naudoti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones, taip pat vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą naudoti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu pagamintus dokumentus ir priemones;

13) įsigyti ir naudoti technines ir kitas priemones, medžiagas, reikalingas žvalgybos institucijų veiklai, žvalgybos pareigūnų, žvalgybos slaptųjų bendradarbių ir jų šeimos narių, žvalgybos institucijų patalpų ar kito turto apsaugai;

14)     naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką, o jei žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką suderintą su asignavimų valdytoju;

15) vykdyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir vykdyti patalpų, pastatų ir teritorijų priežiūros ir tvarkymo, techninių sistemų ir transporto priežiūros, maitinimo, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, naudojant vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas;

16) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;

17) pasitelkti ekspertus, specialistus;

18) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;

19) tirti asmenis poligrafu įstatymų nustatyta tvarka;

20) organizuoti žvalgybos pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą;

21) gauti paramą iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir institucijų;

22) pagal savo kompetenciją leisti teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybos institucijos veiklą;

23)     kitos teisės, numatytos šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas teises bei žvalgybos institucijoms gamina šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytus dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones.

3. Žvalgybos institucijos pareigos:

1) teikti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms žvalgybos informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti;

2) raštu informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, apie žvalgybos institucijų vykdomą veiklą ir bendradarbiavimą su užsienio žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis;

3) užtikrinti vidaus saugumą, rūpintis žvalgybos institucijos personalo, žvalgybos slaptųjų bendradarbių, rezervo žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių saugumu;

4) valdyti žvalgybos informaciją;

5) tvarkyti asmens duomenis;

6) teikti visuomenei viešą informaciją apie savo veiklą.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 9¹ straipsniu:

„9¹ straipsnis. Asmens iškvietimas į prevencinį pokalbį

Turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams, žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgalioti žvalgybos pareigūnai turi teisę oficialiu rašytiniu dokumentu iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kurio metu siekiama suprasti asmens veiksmų priežastis ir įspėti jį apie pasekmes, kurios galėtų kilti dalyvaujant tokioje veikloje.“

5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1.  Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2.      Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) prašomų taikyti veiksmų trukmė;“

3.    Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) leidžiamų atlikti veiksmų trukmė;“

4.      Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.“

6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Privatūs juridiniai asmenys informaciją, kuri kaupiama, saugoma ir (ar) tvarkoma jų informacinėse sistemose ar duomenų bazėse, žvalgybos institucijoms teikia pagal prašymą ir (arba) pagal atskiras sutartis. Kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą ir tai nurodoma prašyme, asmenys teikia jų tvarkomų informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą.“

7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai įgyvendinti;“

2. Papildyti 18 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

„4) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms.“

3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms;“

4. Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 6 dalį.

8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.“

9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės saugumo departamento didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.“

10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Žvalgybos institucijų personalas

1. Žvalgybos institucijos personalą sudaro:

1) žvalgybos pareigūnai;

2) darbuotojai.

2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantys kariai turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatytą kario statusą. Jiems be išlygų taikomos šio įstatymo 32 ir 33 straipsnių, 34 straipsnio 4 dalies, 39, 40, 41, 42, 48 ir 49 straipsnių, 50 straipsnio 6 dalies, 51 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 57, 64 ir 64¹ straipsnių nuostatos, o kitos šio įstatymo nuostatos profesinės karo tarnybos kariams (toliau – karys) taikomos tiek, kiek jų statuso nenustato profesinę karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.

4. Duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jei tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai.“

11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žvalgybos institucijos direktoriumi ir direktoriaus pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys ir atitinkantys šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktų ir 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus netaikomas skiriant asmenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas.“

2. Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) priima į tarnybą (darbą) ir atleidžia iš tarnybos (darbo) žvalgybos pareigūnus ir darbuotojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų ir kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu ir tarnybos (darbo) eiga;“

3. Papildyti 31 straipsnį 9 dalimi:

„9. Pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui, jie gali būti priimti į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų amžiaus apribojimų ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų atrankos procedūrų.“

12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) būti nepriekaištingos reputacijos ir pagal savo asmenines, dalykines savybes tinkantis žvalgybos tarnybai;“

2. Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmenims, priimamiems į tarnybą žvalgybos institucijoje, keliami šie išsilavinimo reikalavimai:

1) jaunesniesiems specialistams ir specialistams – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

2) vyresniesiems specialistams – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) nuo vyriausiųjų specialistų iki direktoriaus – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.“

3. Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų ir su jais susijusių sandorių, jeigu tai atliekama versliškai;“

14 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Žvalgybos pareigūnui ikiteisminiame tyrime ir (ar) teisminio nagrinėjimo procese, dalyvaujančiam liudytojo statusu dėl priežasčių, susijusių su žvalgybos pareigūno tarnybinių funkcijų vykdymu, įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas.“

2.   Papildyti 41 straipsnį 7 dalimi:

„7. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų turtui, gyvybei, sveikatai ar kitoms konstitucinėms teisėms, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Žvalgybos institucijos vadovo sprendimu apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, per kuriuos tiesiogiai gali kilti grėsmė žvalgybos pareigūno ar darbuotojo saugumui.“

15 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo, mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams. Išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto darbingumo arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.“

16 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų rezervas

1. Žvalgybos institucijose sudaromas žvalgybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti jų sutikimu įtraukiami, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje.

2. Į rezervą taip pat gali būti įtraukiami asmenys, anksčiau tarnavę žvalgybos institucijoje.

3. Asmenys, įtraukti į rezervą, yra laikomi rezervo žvalgybos pareigūnais.

4. Rezervo žvalgybos pareigūnams formuojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys.

5. Rezervo žvalgybos pareigūnai iš rezervo išbraukiami, kai jiems nebėra formuojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys arba kai tokie asmenys jų nevykdo.

6. Rezervo žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

7. Asmens buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą, kuris yra perskaičiuojamas išbraukus asmenį iš rezervo.

8. Asmenys rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas negali viršyti 10 metų.

9. Rezervo sudarymo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.“

17 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgybos pareigūnai tarnauja žvalgybos institucijoje iki sulaukia 55 metų. Šis reikalavimas netaikomas žvalgybos institucijos direktoriui ir jo pavaduotojams.“

2.   Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos – dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“

18 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti:

„46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas

Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia. Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytam priedui už tarnybos stažą skaičiuoti ir 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas.“

19 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 47 straipsnio 2 dalį.

20 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat prieš bepilotį orlaivį, jeigu jo skrydis vykdomas nesilaikant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo.“

21 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

1. Žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas žemesnis pareiginės algos koeficientas.

2. Žvalgybos pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami:

1) pačių prašymu;

2) kai žvalgybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinta teigiamai ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į aukštesnes pareigas;

3) pasibaigus valdybos viršininko pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į aukštesnes pareigas.

3. Žvalgybos pareigūnai į žemesnes pareigas gali būti perkeliami:

1) pačių prašymu ar sutikimu;

2) dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas;

3) dėl sveikatos būklės, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas;

4) jeigu įvertinus žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą neigiamai, priimamas sprendimas perkelti jį į žemesnes pareigas;

5) pasibaigus valdybos viršininko ar valdybos viršininko pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui ir esant žvalgybos pareigūno sutikimui būti perkeliamam į žemesnes pareigas;

6) kai skiriama šio įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda.

4. Žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami iš vienos žvalgybos institucijos į kitą šių institucijų vadovų susitarimu. Tokiam perkėlimui būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas.

5. Atsižvelgiant į atitinkamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai jų rašytiniu sutikimu žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti laikinai, laikotarpiui iki 3 metų, perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas iki 3 metų. Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnai aprūpinami šio įstatymo 64¹ straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

6. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti siunčiami į tarptautines operacijas. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, aprūpinami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

7. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas iki 2 metų. Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą), skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą.

8. Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai ir garantijos, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos. Žvalgybos pareigūnui, laikinai perkeltam atlikti tarnybą užsienyje iš šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų, pasibaigus perkėlimo laikotarpiui garantuojamos kitos lygiavertės, o jeigu nėra galimybės, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.“

22 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 53 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) žvalgybos institucijos vadovo valia, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, ir jeigu nedarbingumas nesusijęs su sveikatos sutrikdymu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos;“

2. Pakeisti 53 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos likvidavimo;“

3. Papildyti 53 straipsnį nauju 15 punktu:

„15) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;“

4. Buvusius 53 straipsnio 15, 16, 17 punktus laikyti atitinkamai 16, 17, 18 punktais.

5. Pakeisti 53 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam skyrimo į valdybos viršininko ar viršininko pavaduotojo pareigas laikotarpiui, ir jei atsisakė būti perkeltas į siūlomas pareigas.“

6. Papildyti 53 straipsnį 19 punktu:

„19) pasibaigus šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nurodytam skyrimo į žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas laikotarpiui.“

23 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai žvalgybos institucija likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 15 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos negali būti atleidžiamas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės.“

3. Pakeisti 54 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18 ir 19 punktuose numatytais pagrindais žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos jo atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.“

24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 58 straipsnį nauju 5 punktu:

„5) perkėlimas į žemesnes pareigas;“

2. Buvusį 58 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu.

25 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tyčinis tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas);“

2. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) tyčinė veika, kuria pažeidžiama vidaus tvarka ir naudojimosi daiktais, įrankiais ar įrenginiais taisyklės, padariusi žvalgybos institucijai turtinę žalą, jeigu joje nėra nusikalstamos veikos požymių (turtinės žalos padarymas).“

3. Papildyti 59 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu:

„3) perkėlimas į žemesnes pareigas;“

4. Buvusį 59 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.

5. Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kiti tarnybiniai nusižengimai – pakartotiniai žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, taip pat šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių.“

26 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai.“

2.   Papildyti 60 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka.“

3.   Buvusias 60 straipsnio  12–16 dalis laikyti atitinkamai  13–17 dalimis.

27 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Tarnybiniai rangai ir karių laipsniai

1. Žvalgybos pareigūnams (išskyrus karius) suteikiami tarnybiniai rangai, atitinkantys žvalgybos pareigūno einamas pareigas, kvalifikaciją ir jo profesinę patirtį.

2. Valstybės saugumo departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia krašto apsaugos ministras.

3. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme bei krašto apsaugos ministro įsakymuose nustatytais reikalavimais ir tvarka.

4. Aukštesni tarnybiniai rangai nesuteikiami žvalgybos pareigūnams, turintiems galiojančių tarnybinių nuobaudų.

5. Pirmą kartą asmenį priimant į tarnybą žvalgybos institucijoje, jam suteikiamas žemiausias pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas tarnybinis rangas.

6. Žvalgybos pareigūną šio įstatymo nustatyta tvarka perkėlus į žemesnes pareigas, išskyrus atvejus, kai į žemesnes pareigas jis perkeliamas dėl neigiamo tarnybinės veiklos vertinimo, paliekamas turėtas tarnybinis rangas.

7. Tarnybiniai rangai suteikiami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

28 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„63 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų pareigybių, karių laipsnių ir tarnybinių rangų derinimas

Žvalgybos pareigūnams nustatomi tokie pareigybes atitinkantys karių laipsniai ir tarnybiniai rangai:

1) direktoriaus – nuo pulkininko (jūrų kapitono) iki brigados generolo (flotilės admirolo) ar pirmo rango;

2) direktoriaus pavaduotojo – pulkininko (jūrų kapitono) ar antro rango;

3) valdybos viršininko, valdybos viršininko pavaduotojo – pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio rango;

4) skyriaus viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto rango iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio rango;

5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto rango iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio rango;

6) vyriausiojo specialisto – nuo leitenanto iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar nuo septinto iki trečio rango;

7) vyresniojo specialisto – nuo štabo seržanto, štabo seržanto specialisto (štabo laivūno, štabo laivūno specialisto) iki leitenanto ar nuo dešimto iki septinto rango;

8) specialisto – nuo eilinio (jūreivio) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto ar nuo penkiolikto iki vienuolikto rango;

9) jaunesniojo specialisto – jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) ar šešiolikto rango.“

29 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

1. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą.

2. Žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Jeigu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme pareigybei yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, konkretų pareiginės algos koeficientą pareigybei nustato žvalgybos institucijos vadovas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: veiklos pobūdį, pavojingumą, sudėtingumą, reikalaujamą kompetenciją, įtaką institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės lygį.

3. Žvalgybos pareigūnų priedas už kario laipsnį skaičiuojamas nuo pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:

1) brigados generolo, flotilės admirolo – 30 procentų dydžio;

2) pulkininko, jūrų kapitono – 30 procentų dydžio;

3) pulkininko leitenanto, komandoro – 27 procentų dydžio;

4) majoro, komandoro leitenanto – 25 procentų dydžio;

5) kapitono, kapitono leitenanto – 22 procentų dydžio;

6) vyresniojo leitenanto – 20 procentų dydžio;

7) leitenanto – 18 procentų dydžio;

8) seržanto majoro, vyresniojo laivūno – 16 procentų dydžio;

9) viršilos, laivūno – 14 procentų dydžio;

10) štabo seržanto, štabo seržanto specialisto, štabo laivūno, štabo laivūno specialisto –12 procentų dydžio;

11) vyresniojo seržanto, vyresnio seržanto specialisto – 10 procentų dydžio;

12) seržanto, seržanto specialisto – 8 procentų dydžio;

13) grandinio – 7 procentų dydžio;

14) vyresniojo eilinio, vyresniojo jūreivio – 6 procentų dydžio;

15) eilinio, jūreivio – 5 procentų dydžio;

16) jaunesniojo eilinio, jaunesniojo jūreivio – 4 procentų dydžio.

4. Žvalgybos pareigūnų priedas už tarnybinį rangą skaičiuojamas nuo pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:

1) pirmą rangą – 30 procentų dydžio;

2) antrą rangą – 30 procentų dydžio;

3) trečią rangą – 27 procentų dydžio;

4) ketvirtą rangą – 25 procentų dydžio;

5) penktą rangą – 22 procentų dydžio;

6) šeštą rangą – 20 procentų dydžio;

7) septintą rangą – 18 procentų dydžio;

8) aštuntą rangą – 16 procentų dydžio;

9) devintą rangą – 14 procentų dydžio;

10) dešimtą rangą – 12 procentų dydžio;

11) vienuoliktą rangą – 10 procentų dydžio;

12) dvyliktą rangą – 8 procentų dydžio;

13) tryliktą rangą – 7 procentų dydžio;

14) keturioliktą rangą – 6 procentų dydžio;

15) penkioliktą rangą – 5 procentų dydžio;

16) šešioliktą rangą – 4 procentų dydžio.

5. Žvalgybos pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro 0,2 pareiginės algos bazinio dydžio už kiekvienus žvalgybos pareigūno tarnybos stažo metus. Šio priedo dydis negali viršyti 4,8 pareiginės algos bazinio dydžio.

6. Žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 50 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias funkcijas atitinkantis priemokos dydis tvirtinami bendru Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu.

7. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

9. Žvalgybos pareigūnui, dėl tarnybinio būtinumo perkeltam į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, visą perkėlimo arba paskyrimo laikinai atlikti kitas pareigas laikotarpį kompensuojamos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos asmeniniu ar keleiviniu transportu, išskyrus taksi, išlaidos. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos pagal nuomos sutartimi nustatytą kainą, tačiau neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų gyvenamosios nuomos išlaidų dydžio, jei perkeltas į kitas pareigas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai tos savivaldybės teritorijoje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų. Kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.“

10. Perkeliamiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje žvalgybos pareigūnams bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.“

11. Žvalgybos pareigūnams, kuriuos žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo siunčia į tarnybinę komandiruotę, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komandiruotės išlaidos. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.

12. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.“

30 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų atostogos

1. Žvalgybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą:

1) iki 5 metų – 22 darbo dienos;

2) nuo 5 iki 10 metų – 25 darbo dienos;

3) nuo 10 iki 15 metų – 29 darbo dienos;

4) nuo 15 iki 20 metų – 33 darbo dienos;

5) 20 metų ir daugiau – 37 darbo dienos.

2. Žvalgybos pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos už tarnybos žvalgybos institucijoje metus. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju) atsiranda, kai žvalgybos pareigūnas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

3. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

4. Esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.

5. Žvalgybos pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) prevencinės reabilitacijos;

7) nemokamos.

6. Nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

7. Atostogos vaikui prižiūrėti žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau negu sulauks šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ir jo tarnyba nebus pratęsta arba baigsis tarnybos pratęsimo laikas. Nesibaigus atostogoms žvalgybos pareigūnas gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs apie tai žvalgybos institucijos vadovą.

8. Žvalgybos pareigūnui, dėl skyrimo į kitas pareigas arba pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas keičiančiam gyvenamąją vietą, gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogos.

9. Žvalgybos pareigūnams, vykdžiusiems užduotis didesnio pavojaus sąlygomis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir trukmę, gali būti suteikiamos iki 15 darbo dienų mokamos prevencinės reabilitacijos atostogos.

10. Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos, nepanaudotos kasmetinės atostogos nesuteikiamos. Už nepanaudotas kasmetines atostogas jam išmokama piniginė kompensacija. Teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

11. Kasmetinių atostogų, mokymosi atostogų, persikėlimo atostogų ir prevencinės reabilitacijos atostogų žvalgybos pareigūnams suteikimo, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.“

31 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žvalgybos pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 18 ir 19 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.“

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos direktorius iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki šio įstatymo įsigaliojimo, žvalgybos pareigūnams suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų. Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena.

4. Žvalgybos pareigūnai, iki šio įstatymo įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus tarnybos metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2023 m. liepos 1 d. Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos iki 2023 m. liepos 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

5. Žvalgybos pareigūnams, kuriems pagal šio įstatymo 29 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 5 dalį priedas už tarnybos stažą būtų mažesnis nei apskaičiuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuotas priedas.

6. Žvalgybos pareigūnui priedas už tarnybos stažą perskaičiuojamas jam pateikus prašymą perskaičiuoti stažą ir dokumentus, patvirtinančius tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir skiriamas bei mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų, patvirtinančių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, gavimo žvalgybos institucijoje dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas