Projektas

lietuvos respublikos ĮSTATYMAS

DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ

2017 m. d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti apribojimus ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai užtikrinant visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.

2. Šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo apsaugos, sanitarinės apsaugos, aerodromo triukšmo zonas ir kitas teritorijas (toliau – šiame įstatyme nurodytos teritorijos), kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, sudaro teisines prielaidas jų centralizuotam registravimui.

3. Šiame įstatyme nurodytos apsaugos zonos nustatomos nuo teritorijos, statinio ar įrenginio, kuriam nustatoma apsaugos zona, išorinių atitvarų, sienelių ar ribų, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aerodromo kontrolės taškas – nustatyta aerodromo geografinė padėtis.

2. Aerodromo triukšmo zona – aplink aerodromą esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

3. Apsaugos zona – konkreti teritorija, skirta šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

4. Degalai – skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.), kitas organinis skystasis kuras (pvz., biodegalai) arba kelių kuro rūšių mišiniai, išskyrus suskystintas naftos dujas ir suskystintas bei suslėgtas gamtines dujas.

5. Degalų įpylimo kolonėlė – skystojo kuro degalinės įrenginys, skirtas degalams įpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas.

6. Didelės tikimybės potvynis – 10 procentų tikimybės pasikartojimo potvynis, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per dešimt metų.

7. Elektros oro kabelių linija (toliau – oro kabelių linija) – elektros tinklo dalis, skirta elektrai persiųsti oro erdvėje nutiestais oro kabeliais, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų.

8. Elektros oro linija (toliau – oro linija) – elektros tinklo dalis, skirta elektrai persiųsti oro erdvėje nutiestais prie atramų pritvirtintais laidais.

9. Grupinis suskystintų naftos dujų balionų įrenginys – suskystintų naftos dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų suskystintų naftos dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždarymo įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros.

10. I grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu neturinti ryšio uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose po regionine vandenspara.

11. II grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu silpną ryšį turinti pusiau uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta iš dalies izoliuotuose vandeninguosiuose sluoksniuose.

12. III grupės požeminio vandens vandenvietė – atvira požeminio vandens vandenvietė, tiesiogiai arba per išsipleišėjusias vandensparas turinti ryšį su paviršiniais vandens telkiniais, pasipildanti atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais.

13. Kilimo ir tūpimo takas – nustatyta stačiakampio formos sausumos aerodromo zona, parengta orlaiviams tūpti ir kilti.

14. Kilimo ir tūpimo tako slenkstis – aerodromo kilimo ir tūpimo tako pradžia arba nustatyta kita tako dalis, kuri gali būti naudojama orlaiviams tūpti.

15. Mažos tikimybės potvynis – 0,1 procento tikimybės pasikartojimo potvynis, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per tūkstantį metų.

16. Meteorologijos stotis – meteorologinių stebėjimų aikštelė su statiniais ar be jų, įtraukta į nacionalinį meteorologijos stočių tinklą, kur atliekami reguliarūs Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus atitinkantys meteorologiniai stebėjimai ir matavimai.

17. Meteorologinis radiolokatorius – radiolokatorius, skirtas meteorologijos tikslams, naudojamas kritulių tipo, jų iškritimo koordinačių ir judėjimo krypties nustatymui.

18. Meteorologinių stebėjimų aikštelė – aptverta meteorologijos stoties teritorija ar jos dalis su joje išdėstytais meteorologinių stebėjimų, matavimų prietaisais ir įrenginiais.

19. Naftos produktai – skystieji produktai, pagaminti iš naftos, naftinių distiliatų, gamtinių dujų kondensatų ir (ar) alyvos, gautos iš bituminių mineralų.

20. Naftos produktų talpykla – stacionarusis požeminis arba antžeminis bet kokio tipo ir bet kokio tūrio rezervuaras arba cisterna (konteinerinė cisterna), sumontuota atskirai, grupėje, naftos produktų terminale arba degalinėje (įskaitant degalinės cisterną konteineryje), skirta naftos produktams laikyti.

21. Naftos talpykla – stacionarusis požeminis arba antžeminis bet kokio tipo ir bet kokio tūrio rezervuaras arba cisterna (konteinerinė cisterna), sumontuota atskirai, grupėje, naftos terminale, skirta naftai laikyti.

22. Natūralios pievos ir ganyklos – tai neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūrali laukinių augalų sudėtis, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei.

23. Nuolatinis juodligės židinys – nugaišintų arba nugaišusių nuo juodligės gyvūnų užkasimo vieta.

24. Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz., upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno.

25. Potvynių grėsmės teritorija – teritorija, kurioje tikėtina didelė potvynio rizika.

26. Povandeninių elektros kabelių linija (toliau – povandeninių kabelių linija) – elektros tinklo dalis, skirta elektrai persiųsti vandens telkinyje įrengtais kabeliais, tarp jų kabelių inžineriniais statiniais.

27. Požeminio vandens vandenvietė – įrenginių, kuriais požeminis vanduo surenkamas ir nukreipiamas į žemės paviršių, išdėstymo vieta.

28. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona – požeminio vandens vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kuriai nustatytos ūkinę veiklą ribojančios sąlygos.

29. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta – atsižvelgiant į požeminio vandens vandenvietės grupę nustatyto pločio arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, kurios paskirtis – apsaugoti vandenvietę nuo taršos ir kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.

30. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-oji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama mikrobiologinę ir cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

31. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

32. Požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juosta – atsižvelgiant į planuojamo paimti požeminio vandens kiekį ir jo naudojimo paskirtį nustatyto pločio juosta apie kaptažo įrenginius, kurioje draudžiama mikrobiologinę ir (arba) cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

33. Požeminių elektros kabelių linija (toliau – požeminių kabelių linija) – elektros tinklo dalis, skirta elektrai persiųsti po žeme įrengtais kabeliais, taip pat po vandens telkinio dugnu įrengtais kabeliais ar kabelių inžineriniais statiniais.

34. Riedulynas – natūrali riedulių santalka žemės plote, kuriame rieduliai užima 40 ar daugiau procentų paviršiaus.

35. Riedulys – natūraliai apzulinta (suapvalinta) kietosios uolienos nuolauža, kurios nors vienas matmuo (ilgis, plotis ar aukštis) yra 20 cm ir daugiau.

36. Skirstykla – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti elektros įrenginiai skirti elektrai priimti ir skirstyti, turintys komutavimo aparatus, magistralines ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus.

37. Skirstomasis punktas – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti 6 kV ir aukštesnės įtampos pirminės ir antrinės komutacijos elektros įrenginiai ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai priimti ir skirstyti tam tikroje teritorijoje.

38. Skystojo kuro degalinė – specialiai įrengta teritorija kartu su įrenginių ir statinių kompleksu, skirtu degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas.

39. Smegduobė – kūginė, cilindrinė ar kitokios formos duobė, susidariusi įgriuvus žemės paviršiui dėl negiliai slūgsančių uolienų ištirpinimo ir (ar) išplovimo.

40. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.

41. Srovės keitiklis – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti pirminės ir antrinės komutacijos elektros įrenginiai ir kiti elektros įrenginiai skirti nuolatinę elektros srovę keisti į kintamą elektros srovę ir atvirkščiai.

42. Suskystintų naftos dujų balionas – kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa neviršija 150 litrų, turintis vienas ar dvejas žiotis ventiliams, flanšams arba atvamzdžiams įsukti, skirtas suskystintoms naftos dujoms gabenti, laikyti ir naudoti.

43. Suskystintų naftos dujų balionų sandėlis – pagal specialius reikalavimus įrengta vieta (patalpa, spinta, konteineris, aikštelė), kurioje saugomi pilni, tušti ir avarinės būklės suskystintų naftos dujų balionai.

44. Suskystintų naftos dujų išgarinimo įrenginys – įrenginys, skirtas suskystintoms naftos dujoms dujinti.

45. Suskystintų naftos dujų pripildymo kolonėlė – suskystintų naftos dujų degalinės įrenginys, skirtas kelių transporto priemonių suskystintų naftos dujų balionams ar jų ryšuliams užpildyti.

46. Suskystintų naftos dujų rezervuaras – suskystintoms naftos dujoms laikyti ir nenutrūkstamai skirstyti skirta antžeminė ar požeminė stacionarioji slėginė talpykla, kuri gali būti sudaryta daugiau kaip iš vienos sekcijos, įskaitant įrangą iki jungties, skirtos talpyklai prie kito įrenginio prijungti. Rezervuaras (rezervuarai) kartu su jungiamaisiais vamzdynais, dujų slėgio reguliatoriais, uždarymo ir pagalbiniais saugos įtaisais yra vadinamas rezervuaro įrenginiu.

47. Sutartinis gyvulys – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis.

48. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – teritorija, kurioje dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršiuje aptinkamos senos ir atsiranda naujos smegduobės.

49. Transformatorinė – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti 6-10 kV įtampos vienas arba keli transformatoriai ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai skirstyti ir jos parametrams keisti.

50. Transformatorių pastotė – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti 35 kV ir aukštesnės įtampos transformatoriai, skirstykla ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai skirstyti ir jos parametrams keisti.

51. Ugnies darbai – darbai, kuriuos atliekant naudojama atvira ugnis, susidaro kibirkštys, įrankių, įrenginių paviršiai ar medžiagos įkaista iki dujų oro mišinio užsiliepsnojimo temperatūros.

52. Valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamasis ženklas – nustatyto pavyzdžio draudžiamasis ženklas, žymintis valstybės sienos apsaugos zonos ribas.

53. Vandens matavimo stotis – į nacionalinį vandens matavimo stočių tinklą įtrauktas statinys su įrenginiais, naudojamais atliekant Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus atitinkančius reguliarius hidrologinius stebėjimus ir matavimus.

54. Vidutinės tikimybės potvynis – 1 procento tikimybės pasikartojimo potvynis, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų.

55. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.

II SKYRIUS

specialiŲJŲ žemės naudojimo sąlygŲ TEISINIS REGULIAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

3 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinė galia

1. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠIAME ĮSTATYME NURODYTŲ TERITORIJŲ NUSTATYMAS, ŠIŲ TERITORIJŲ IR JOSE TAIKOMŲ SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮRAŠYMO Į NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRĄ IR NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRĄ PAGRINDAI, ĮRAŠŲ IR (AR) ŽYMŲ APIE JAS PANAIKINIMAS ARBA PATIKSLINIMAS, ŠIŲ SĄLYGŲ TAIKYMO PRADŽIA IR PABAIGA, NUOSTOLIŲ, PATIRIAMŲ DĖL ŠIŲ SĄLYGŲ TAIKYMO, ATLYGINIMAS

4 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymas, šių teritorijų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pagrindai. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą

1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai tenkinant viešąjį interesą šiame įstatyme nurodytoms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas neprivalomas. Jei į nustatomas šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras) įregistruotas žemės sklypas (jo dalis), turi būti gautas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, jei į jas patenka teritorijos, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, dėl šių šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas. Gautas šioje straipsnio dalyje nurodytas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas taip pat galioja tais atvejais, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatoma mažesnė šiame įstatyme nurodyta teritorija už anksčiau tai pačiai veiklai nustatytą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kuriai nustatyti buvo gautas šis sutikimas. Šiuo atveju informacija apie nustatytą mažesnę už anksčiau tai pačiai veiklai nustatytą šiame įstatyme nurodytą teritoriją ir joje taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas viešai paskelbiama šio straipsnio 6–8 dalyse nustatyta tvarka, jei dėl informavimo būdo gautame sutikime nebuvo susitarta kitaip.

2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų:

1) patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais;

2) statinių projektais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);

4) taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, statinio projektai nerengiami arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekamos, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turi būti nustatytos;

5) Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintais planais ir (ar) schemomis (kai šių teritorijų planus ir (ar) schemas šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto).

3. Sanitarinės apsaugos zonos ūkinei veiklai ir (ar) objektams negali būti nustatomos ir įrašomos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Planuojama ar vykdoma ūkinė veikla turi nepažeisti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų ir visuomenės sveikatos saugos, radiacinės saugos norminių teisės aktų. Šios straipsnio dalies nuostatos dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo netaikomos šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

4. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo), taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimo, jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdyti šie dokumentai turi būti rengiami. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose minimi dokumentai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmos procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šioje straipsnio dalyje nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas laikytinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimu dėl šių teritorijų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Iki šio sutikimo gavimo asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, turi raštu susitarti su žemės savininku, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniu dėl nuostolių, patiriamų dėl šių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimo ir informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būdo.

5. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose neprivalomas, kai teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba šių teritorijų planus ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) tenkinant viešąjį interesą šiais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;

2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugai;

3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomiems objektams;

4) aerodromams;

5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;

6) magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams;

7) gamtos išteklių apsaugai;

8) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;

9) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;

10) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;

11) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatomos šios teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (ar el. paštu, jei el. pašto adresas žinomas) praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat asmeniui, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas raštu informuojamas šio pastato savininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Jei nežinoma žemės sklypo savininko, asmens, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko buvimo vieta, informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo šių planų ir (ar) schemų patvirtinimo dienos el. paštu, jei el. pašto adresas žinomas, arba registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (išskyrus atvejus, jei dėl informavimo raštu buvo susitarta kitaip), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat asmeniui, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas ir (ar) schema. Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas registruotu laišku informuojamas šio pastato savininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.

8. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas viešai paskelbiama įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje. Toks informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo savininko, asmens, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadastro numeris; adresas (savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje teritorijoje arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti. Jeigu ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, kai toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat asmeniui, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui apie šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytas nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

9. Šio straipsnio 6–7 dalyse nurodytų asmenų informuoti nereikia, jei jų valdomi žemės sklypai ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias ar joms prilygintas šiame įstatyme nurodytas teritorijas.

10. Registruojant pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus, į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias patenka nauji žemės sklypai (jų dalys), ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

11. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) patekus į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas (teritoriją), šios teritorijos (teritorija) ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5 straipsnis. Žyma apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas

1. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikiamas pranešimas apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais šių nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis. Jei į šias teritorijas patenka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas (jo dalis), šio pranešimo pagrindu nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir pranešime nurodytu adresu informuoja šio pranešimo pateikėją apie žymos padarymą. Šioje straipsnio dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo pradžią nustato Vyriausybė.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija, kai šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

3. Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos arba šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais žyma apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas gali būti padaroma Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui gavus duomenis pagal keitimosi duomenimis sutartis su kitais valstybės registrais.

4. Kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turi būti nustatytos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus), šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas per 15 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir (ar) teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) dienos, jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdyti šie dokumentai turi būti rengiami, arba žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose gavimo dienos (kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti statinių projektai nerengiami arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekamos, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turi būti nustatytos).

5. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas per 15 darbo dienų nuo šių planų ir (ar) schemų patvirtinimo dienos arba žyma apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas padaroma nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui gavus duomenis pagal keitimosi duomenimis sutartis su kitais valstybės registrais.

6 straipsnis. Prašymas įrašyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą

1. Nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patenkančios į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (jo dalį) ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos keičiant žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikus prašymą nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per vienerius kalendorinius metus nuo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.

3. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per vienerius kalendorinius metus nuo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija, kai teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto arba nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gauna žemės sklypų kadastro duomenis pagal keitimosi duomenimis sutartis su kitais valstybės registrais.

4. Jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kurios jose turi būti taikomos, – įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas. Per 1 mėn. nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo įrašyti šias teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais. Žemės sklypo, kuris patenka į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas

1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikomas šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.

2. Teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikomos nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, plano ir (ar) schemos patvirtinimo (šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir (ar) teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) dienos, jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdyti šie dokumentai rengiami. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šioje straipsnio dalyje minimi dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmos procedūros nurodyto dokumento įsigaliojimo (patvirtinimo, išdavimo, priėmimo) dienos. Jei šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai nerengiami, bet specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti taikomos, jos taikomos nuo valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose gavimo dienos.

3. Tais atvejais, kai dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kuriame nebuvo aptartas informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būdas, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius per 15 darbo dienų nuo nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pranešimo apie žymos žemės sklypo registro įraše padarymą dienos raštu (ar el. paštu, jei el. pašto adresas žinomas) praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu, pranešdamas apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta, informacija apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje).

8 straipsnis. Įrašų ir (ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimas arba pakeitimas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) pabaiga

1. Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos apie tai pateikia pranešimą nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šio pranešimo pagrindu žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją (teritorijas), registro įraše padaro atitinkamą žymą apie pripažintas netekusiomis galios specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir šiame įstatyme nurodytą teritoriją (teritorijas), kurioje jos taikomos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos.

2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios arba pakeičiamos dalis šių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įsigaliojimo dienos apie tai pateikia pranešimą nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šio pranešimo pagrindu pakeičia žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją, kadastro duomenis. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose), įsigaliojimo dienos. Pakeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo įstatymo, kurio pagrindu jos pakečiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose), įsigaliojimo dienos.

3. Kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto, dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos joje buvo taikomos), arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija tampa nereikalinga, nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jei toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų netaikymą šioje nustatytoje teritorijoje (ar panaikina anksčiau įrašytą žymą apie šių sąlygų taikymą) arba nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikina įrašus apie šią teritoriją ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo žymos apie netaikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje padarymo arba nuo įrašų apie šią teritoriją ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo dienos.

4. Nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (teritorijos), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali būti panaikinama teismo sprendimu. Šio sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją (teritorijas), registro įraše padaro atitinkamą žymą apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų netaikymą šioje nustatytoje teritorijoje (teritorijose) ar panaikina anksčiau įrašytą žymą apie šių sąlygų taikymą. Šiuo atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui ir teritorijoms, kuriose nesuformuoti žemės sklypai ir patenkančioms į šioje straipsnio dalyje nurodytą teritoriją (teritorijas) netaikomos nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

9 straipsnis. Nuostolių, patiriamų dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas

1. Kompensacijas už nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu ribojimą ir (ar) praradimą arba triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nustatytais pagrindais nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančio į šias nustatytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai. Šios kompensacijos išmokamos ne vėliau kaip per 10 metų nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šioje straipsnio dalyje nurodytos kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka (tvarkomis), išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Asmuo, turintis teisę į šioje straipsnio dalyje nurodytą kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka (tvarkomis) dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatomos šios teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – į instituciją, viešojo intereso tikslais nustačiusią šiame įstatyme nurodytą teritoriją.

2. Tais atvejais, kai dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios buvo nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo arba nuo valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose gavimo dienos (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų žemės savininko, savivaldybės žemės patikėtinio patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, nustačiusio šiame įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir žemės sklypo savininko, savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinio patirtų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami Vyriausybės nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠIAME ĮSTATYME NURODYTŲ TERITORIJŲ, KURIOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS, NUSTATYMAS, JŲ REGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS, SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ, TAIKOMŲ NUSTATYTOJE ŠIAME ĮSTATYME NURODYTOJE TERITORIJOJE (TERITORIJOSE), PATIKSLINIMAS, ŠIŲ SĄLYGŲ TAIKYMO PABAIGA

10 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymas. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą

2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų:

1) patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais;

2) statinių projektais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė), įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintais planais ir (ar) schemomis (kai šių teritorijų planus ir (ar) schemas šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto).

3. Sanitarinės apsaugos zonos ūkinei veiklai ir (ar) objektams negali būti nustatomos ir registruojamos tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Planuojama ar vykdoma ūkinė veikla turi nepažeisti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų ir visuomenės sveikatos saugos, radiacinės saugos norminių teisės aktų.

4. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo), taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimo, jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdyti šie dokumentai turi būti rengiami. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose minimi dokumentai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmos procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šioje straipsnio dalyje nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas laikytinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimu dėl šių teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre. Iki šio sutikimo gavimo asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, turi raštu susitarti su žemės savininku, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniu dėl nuostolių, patiriamų dėl šių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimo ir informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būdo.

1) valstybei svarbiems projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;

2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugai;

3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomiems objektams;

4) aerodromams;

5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;

7) gamtos išteklių apsaugai;

8) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;

9) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;

10) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;

11) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatomos šios teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (ar el. paštu, jei el. pašto adresas žinomas) praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat asmeniui, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas raštu informuojamas šio pastato savininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Jei nežinoma žemės sklypo savininko, asmens, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko buvimo vieta, informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija per 15 darbo dienų nuo šių planų ir (ar) schemų patvirtinimo dienos el. paštu, jei el. pašto adresas žinomas, arba registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (išskyrus atvejus, jei dėl informavimo raštu buvo susitarta kitaip), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat asmeniui, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas ir (ar) schema. Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas registruotu laišku informuojamas šio pastato savininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.

11 straipsnis. Nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimas Nekilnojamojo turto registre

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja politiką šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo srityje ir koordinuoja jos įgyvendinimą.

2. Nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojamos vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu.

3. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – dokumentai, įrodantys šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais šios teritorijos nustatomos, patvirtinimą:

1) teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo dokumentas;

2) statybą leidžiantis dokumentas;

3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);

4) žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose;

5) dokumentas, kuriuo Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina planus ir (ar) schemas.

4. Duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokią kitą veiklą.

12 straipsnis. Prašymas įregistruoti nustatytą šiame įstatyme nurodytą teritoriją (teritorijas), kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

1. Prašymas įregistruoti nustatytą šiame įstatyme nurodytą teritoriją (teritorijas), kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui arba duomenys apie šiame įstatyme nurodytą teritoriją (teritorijas), kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistravimui perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2. Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu (išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento, žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.

3. Kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turi būti nustatytos (išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu arba žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. Šis prašymas pateikiamas per 15 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir (ar) teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) dienos, jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdyti šie dokumentai turi būti rengiami, arba žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose gavimo dienos (kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti statinių projektai nerengiami ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekamos, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos turi būti nustatytos).

5. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo arba planų ir (ar) schemų patvirtinimo (kai teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriuo nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, organizatorius ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota ir (ar) kita atsakinga institucija.

13 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas

1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose turi būti taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

3. Tais atvejais, kai dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kuriame nebuvo aptartas informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būdas, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius per 15 darbo dienų nuo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pranešimo apie šių teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įregistravimą dienos raštu (ar el. paštu, jei el. pašto adresas žinomas) praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu, pranešdamas apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta, informacija apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje).

14 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose), pakeitimas, šių sąlygų taikymo pabaiga

1. Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos apie tai pateikia pranešimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šio pranešimo pagrindu išregistruoja šiame įstatyme nurodytą teritoriją (teritorijas), kurioje buvo taikomos pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos.

2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios arba pakeičiamos dalis šių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įsigaliojimo dienos apie tai pateikia pranešimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šio pranešimo pagrindu patikslina informaciją apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose) taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose), įsigaliojimo dienos. Pakeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo įstatymo, kurio pagrindu jos pakečiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (teritorijose), įsigaliojimo dienos.

15 straipsnis. Nuostolių, patiriamų dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas

1. Kompensacijas už nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu ribojimą ir (ar) praradimą arba triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nustatytais pagrindais nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose turi teisę gauti žemės sklypo (ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai), patenkančio į šias nustatytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai. Šios kompensacijos išmokamos ne vėliau kaip per 10 metų nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šioje straipsnio dalyje nurodytos kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka (tvarkomis), išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Asmuo, turintis teisę į šioje straipsnio dalyje nurodytą kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka (tvarkomis) dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatomos šios teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – į instituciją, viešojo intereso tikslais nustačiusią šiame įstatyme nurodytą teritoriją.

2. Tais atvejais, kai dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios buvo nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo dienos (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

III SKYRIUS

INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

AERODROMO APSAUGOS ZONOS ir jose TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

16 straipsnis. Aerodromo apsaugos zonos

Aerodromo apsaugos zonos nustatomos kariniams aerodromams ir civiliniams aerodromams.

17 straipsnis. Karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonų dydis

1. Aerodromo apsaugos zona A – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas lygiašonės trapecijos, kurios mažesnis pagrindas sutampa su kilimo ir tūpimo tako (toliau – KTT) galu, o didesnis yra nutolęs nuo KTT galo tokiu atstumu:

1) 1 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų); šiuo atveju trapecijos mažesniojo pagrindo ilgis – 60 metrų, o didesniojo – 420 metrų;

2) 3 400 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis); šiuo atveju trapecijos mažesniojo pagrindo ilgis – 300 metrų, o didesniojo – 1 400 metrų.

2. Aerodromo apsaugos zona B – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

1) 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

2) 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

3. Aerodromo apsaugos zona C – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos B krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

1) 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

2) 600 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

4. Aerodromo apsaugos zona D – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos C krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu:

1) 2,7 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 800 metrų);

2) 3,6 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 800 metrų ir didesnis, bet mažesnis nei 1 200 metrų);

3) 5,1 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

5. Aerodromo apsaugos zona E (taikoma tik aerodromams, kurių KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis) – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos D krašto iki apskritimo, kurio centras yra aerodromo kontrolės taškas ir spindulys – 15 kilometrų, linijos.

18 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonose

Nesuderinus Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:

1) apsaugos zonose A ir B – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;

2) apsaugos zonoje C – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;

3) apsaugos zonoje D – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;

4) apsaugos zonoje E – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;

5) apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

6) apsaugos zonose A, B, C, D ir E – tiesti elektros tinklus ir elektroninių ryšių infrastruktūros linijas (išskyrus požemines), statyti statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.

ANTRASIS SKIRSNIS

KELIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

19 straipsnis. Kelių apsaugos zonos

Kelių apsaugos zonos nustatomos:

1) magistraliniams keliams;

2) krašto keliams;

3) rajoniniams keliams;

4) vietinės reikšmės I–III kategorijos keliams;

5) vietinės reikšmės IV kategorijos keliams.

20 straipsnis. Kelių apsaugos zonų dydis

1. Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų abipus kelio briaunų.

2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų abipus kelio briaunų.

3. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų abipus kelio briaunų.

4. Vietinės reikšmės I–III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų abipus kelio briaunų.

5. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus abipus kelio briaunų.

21 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose

1. Kelių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu;

2) įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių ir kelių apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę;

3) įrengti išorinę reklamą gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams;

4) naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką.

2. Kelių apsaugos zonose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – susisiekimo ministras) nustatyta tvarka negavus kelio savininko pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus statinius ar įrenginius, kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;

2) statyti paminklinius akcentus-simbolius;

3) įrengti karjerus, vandens telkinius;

4) dirbti įvairius darbus, sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas kelių statybos ir remonto darbams.

TREČIASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO KELIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ, GELEŽINKELIO ŽELDINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

22 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos nustatomos:

1) geležinkelio keliams ir jų įrenginiams:

a) viešosios geležinkelių infrastruktūros keliams ir jų įrenginiams;

b) privažiuojamiesiems geležinkelio keliams ir jų įrenginiams;

c) siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginiams;

2) geležinkelio želdiniams.

23 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zona:

1) miesto gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 20 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių);

2) kaimo gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 45 metrus abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), išskyrus šios straipsnio dalies 3 punkte nurodytą atvejį;

3) pervažose kaimo gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 70 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių; ši zona tolygiai siaurėja iki 45 metrų (400 metrų atstumu į abi puses nuo pervažos).

2. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su geležinkelio kelio statinio ribomis, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 3,1 metro nuo geležinkelio kelio ašies.

3. Geležinkelio želdinių apsaugos zona – žemės juosta kaimo gyvenamosiose vietovėse po 25 metrus abipus viešosios geležinkelio infrastruktūros kelio, siaurojo geležinkelio (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) kelio, prasidedanti 20 metrų atstumu nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių.

24 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose

1. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, geležinkelio želdinių apsaugos zonose draudžiama statyti ir rekonstruoti pastatus (jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.

2. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar želdinius prižiūrinčios įmonės pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti ir rekonstruoti statinius (išskyrus pastatus, kurių statyba ar rekonstravimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį), tiesti inžinerinius tinklus;

2) įrengti pervažas ir perėjas;

3) atlikti įvairius kasybos, sprogdinimo, melioravimo darbus;

4) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą;

5) sodinti medžius ir krūmus;

6) kirsti medžius ir krūmus. išskyrus atvejus, kai šie medžiai ir krūmai susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažinti keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

25 straipsnis. Elektros tinklų apsaugos zonos

Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos:

1) oro linijoms;

2) oro kabelių linijoms;

3) požeminių kabelių linijoms;

4) povandeninių kabelių linijoms;

5) transformatorių pastotėms;

6) transformatorinių ir skirstomiesiems punktams.

26 straipsnis. Elektros tinklų apsaugos zonų dydis

1. Oro linijos apsaugos zona – žemės juosta išilgai oro linijos, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą abipus kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgiant į šios linijos įtampą:

1) iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus;

2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;

3) 35 kV įtampos oro linijoms – po 15 metrų;

4) 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;

5) 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų;

6) 750 kV įtampos oro linijoms – po 40 metrų.

2. Oro kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta išilgai oro kabelių linijos, kurios ribos yra po 2 metrus abipus kraštinių kabelių, ir oro erdvė virš šios juostos.

3. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta išilgai požeminių kabelių linijos, kurios ribos yra po 1 metrą abipus šios linijos, oro erdvė ir (ar) vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

4. Oro linijos apsaugos zona ir oro kabelių linijos apsaugos zona išilgai šių linijų ir kabelių sankirtos su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais ir kitais) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų ar kabelių: laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų atstumu, nelaivybiniams vandens telkiniams – atstumais, nustatytais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Povandeninių kabelių linijų apsaugos zona – žemės (dugno) juosta išilgai povandeninių kabelių linijos, kurios ribos yra po 100 metrų abipus šios linijos kabelių inžinerinio statinio išorinių ribų (jei kabelių inžinerinio statinio nėra, – nuo šios linijos kraštinių kabelių), ir vanduo virš šios juostos.

6. Transformatorių pastotės, skirstyklos, srovės keitiklio apsaugos zona atitinkmai sutampa su transformatorių pastotės, skirstyklos ir srovės keitiklio statiniais ir įrenginiais užstatyta teritorija ir oro erdve virš jos. Uždaroms transformatorių pastotėms apsaugos zonos nenustatomos.

7. Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos. Integruotoms į pastatą transformatorinėms apsaugos zonos nenustatomos.

27 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos elektros tinklų apsaugos zonose

1. Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

2) statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų talpyklas ir saugyklas, sąvartynus, viešojo transporto stoteles;

3) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;

4) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu, teršti gruntą, sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti;

5) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų;

6) laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais žemiau kaip 30 metrų virš aukščiausio oro linijos laido, išskyrus elektros tinklų naudotojų naudojamus elektros tinklų priežiūrai skirtus skraidymo aparatus;

7) stovėti visų rūšių transportui po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

8) barstyti iš lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitiklių;

9) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinas lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro (toliau – energetikos ministras) nustatyta tvarka negavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) keisti statinių (jų dalių) paskirtį;

3) įrengti ar išmontuoti įrenginius;

4) įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;

5) atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;

6) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

7) mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;

8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

9) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;

10) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;

11) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;

12) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;

13) įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metrai nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.

PENKTASIS SKIRSNIS

MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ IR NAFTOTIEKIŲ (PRODUKTOTIEKIŲ) APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

28 straipsnis. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos

Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos nustatomos:

1) magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) vamzdynams;

2) talpykloms kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti;

3) kitiems magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) įrenginiams ir statiniams (stotims, uždarymo įtaisams, valymo ir diagnozavimo įtaisų paleidimo ir priėmimo kameroms, slėgio ribojimo mazgams).

29 straipsnis. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonų dydis

1. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) vamzdyno apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 25 metrus abipus vamzdyno ašies, virš šios juostos esanti oro erdvė, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš ir po šia juosta.

2. Talpyklos kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti apsaugos zona – 50 metrų pločio žemės juosta aplink talpyklą, virš šios juostos esanti oro erdvė ir žemė po šia juosta.

3. Kitų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) įrenginių ir statinių (stočių, uždarymo įtaisų, valymo ir diagnozavimo įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų, slėgio ribojimo mazgų) apsaugos zona – žemės juosta, kurios ribos yra 25 metrų atstumu aplink teritorijos, kurioje yra šie įrenginiai ar statiniai, aptvėrimą, virš šios juostos esanti oro erdvė ir žemė po šia juosta.

30 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose

1. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus. Statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, šiems darbams vykdyti turi būti gautas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

2) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius;

3) statyti ir (ar) įrengti degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus;

4) statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos. Statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, šiems darbams vykdyti turi būti gautas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

5) įrengti turistines stovyklavietes, taip pat statyti ir (ar) įrengti bei laikyti vagonėlius, kilnojamuosius namelius, kemperius, palapines ir medžioklės bokštelius;

6) 3 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno išorinės sienelės lygiagrečiai su magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) vamzdynu tiesti kitus inžinerinius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti tiesiami gavus magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimą šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

7) 6 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, taip pat 6 metrų atstumu aplink talpyklos kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti aptvėrimą ir (arba) 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų kitų magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) įrenginių aptvėrimą sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus),

8) sandėliuoti bet kokias medžiagas (išskyrus pašarus, energetikos ministro nustatyta tvarka gavus magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininko ar valdytojo pritarimą ir medžiagas, skirtas magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) statybos darbams). Šis reikalavimas negalioja magistralinių dujotiekių, įgilintų ne mažiau nei 20 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose;

9) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti magistraliniam dujotiekiui ar naftotiekiui (produktotiekiui), atliekas;

10) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių);

11) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinas lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytą atvejį;

12) ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės ir kitus įrenginius, saugančius magistralinį dujotiekį ar naftotiekį (produktotiekį) nuo pažeidimų;

13) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;

14) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių dujotiekių, įgilintų ne mažiau nei 20 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose;

15) sustoti visų rūšių transportui magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) apsaugos zonų susikirtimuose su valstybinės reikšmės keliais, išvažinėti žemę, suformuojant vėžes (provėžas), važiuoti esamomis vėžėmis (provėžomis) bet kokiomis transporto priemonėmis ir jų junginiais. Šis reikalavimas netaikomas, kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atlieka gaisrų gesinimo ar kitus gelbėjimo darbus arba pasirengimą šiems darbams;

16) medžioti, kai magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) trasa eina virš žemės paviršiaus ir (ar) yra įrengta perpumpavimo stotis.

2. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) rekonstruoti, remontuoti, griauti ar išardyti bet kokius statinius ir įrenginius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį;

3) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdyti vandens telkinių gilinimo ir valymo darbus;

4) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus, geodezinius ir kitus darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių ėmimu;

5) krauti į stirtas šieną, šiaudus, šakas, medieną;

6) priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms;

7) skirti žuvininkystės plotus, pramoniniu būdu žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;

8) kapoti bei pjaustyti ledą vandens telkiniuose;

9) vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo, kasybos, užtvindymo darbus;

10) vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro;

11) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

12) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

13) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

14) vykdyti sprogdinimo darbus;

15) statyti ir eksploatuoti uosto infrastruktūrą ir uosto suprastruktūrą;

16) kirsti ir (ar) kapoti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

17) būti aptvertų magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) įrenginių teritorijose;

18) važiuoti krovininėmis transporto priemonėmis, jų junginiais ir kitais mechanizmais neįrengus kelio.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti draudimai netaikomi magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio), kurio atžvilgiu nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zona, savininkui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

31 straipsnis. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos

Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos šioms, ne didesnių kaip 16 bar slėgio, skirstomųjų dujotiekių dalims:

1) dujotiekių vamzdynams;

2) dujų slėgio reguliavimo įrenginiams, esantiems atskirame pastate;

3) dujų slėgio reguliavimo įrenginiams, esantiems ne pastate;

4) katodinės saugos įrenginiams;

5) dujų slėgio reguliavimo įtaisams;

6) dujotiekio įtaisams;

7) suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiams.

32 straipsnis. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonų dydis

1. Dujotiekių vamzdyno apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 2 metrus abipus vamzdyno ašies, virš šios juostos esanti oro erdvė, žemė po šia juosta bei vanduo virš ir po šia juosta.

2. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių, esančių atskirame pastate, apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šio įrenginio pastato išorines sienas.

3. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių, esančių ne pastate, apsaugos zona - 2 metrų pločio žemės juosta aplink šį įrenginį.

4. Katodinės saugos įrenginių, esančių ne pastate, apsaugos zona - 2 metrų pločio žemės juosta aplink įrenginį.

5. Dujų slėgio reguliavimo įtaisų, esančių ne pastate, apsaugos zona - 2 metrų pločio žemės juosta aplink šį dujų slėgio reguliavimo įtaisą.

6. Dujotiekio įtaisų, esančių ne pastate, apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink dujotiekio įtaisą.

7. SGD įrenginių apsaugos zonų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.

33 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose

1. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti ir (ar) įrengti pavojingų medžiagų saugyklas, talpyklas, įrengti sąvartynus;

2) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus atvejus, kai vykdomi skirstomųjų dujotiekių remonto, rekonstravimo ir avarijų, sutrikimų ar kitų įvykių (gedimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbai;

3) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti skirstomiesiems dujotiekiams, atliekas;

4) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

5) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais;

6) vykdyti sprogdinimo darbus, taip pat tuo atveju, kai sprogdinimo darbų poveikio riba patenka į dujotiekio apsaugos zoną;

7) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie skirstomųjų dujotiekių, jų įrenginių ir įtaisų;

8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros įrenginius, kurie galėtų pažeisti ar kelti grėsmę dujotiekiui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytus atvejus;

9) ardyti vandens telkinių kranto tvirtinimus, pakrantes, vandens pralaidas ir kitus įrenginius ties dujotiekio perėjomis per vandens telkinius.

2. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus skirstomųjų dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir geodezinius darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

3) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, transporto sustojimo vietas ir stovėjimo aikšteles;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (nukasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

5) vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro;

6) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

7) dirbti smūginiais ir/ar vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

8) vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;

9) būti aptvertų skirstomųjų dujotiekių įrenginių, įtaisų ir objektų teritorijose.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ VIETOVĖS KLASIŲ TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

34 straipsnis. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos

Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos nustatomos magistralinio dujotiekio vamzdynams.

35 straipsnis. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų dydis

Magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorija – žemės juosta išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 200 metrų abipus vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų.

36 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose

Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

3) statyti ir rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius;

4) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį;

5) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

37 straipsnis. Naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos

Naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos nustatomos:

1) naftos ir naftos produktų, išskyrus suskystintas naftos dujas, talpykloms (toliau – naftos ir naftos produktų talpyklos);

2) degalų įpylimo kolonėlėms.

38 straipsnis. Naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonų dydis

1. Naftos ir naftos produktų talpyklų apsaugos zona yra žemės juosta aplink šias talpyklas. Apsaugos zona nustatoma nuo pylimo ar atitvarinės sienos (toliau – užtvara) išorinės ribos, juosiančios naftos ir naftos produktų talpyklas, jei tokia užtvara yra. Jei užtvaros nėra, apsaugos zona nustatoma nuo naftos ir naftos produktų talpyklos išorinės sienelės. Naftos ir naftos produktų talpyklų apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgiant į talpyklų tūrį: nuo 0,45 m³ iki 60 m³ – 10 metrų, o daugiau kaip 60 m³ – 15 metrų.

2. Degalų įpylimo kolonėlės apsaugos zona – 7 metrai pločio žemės juosta aplink šį įrenginį ir oro erdvė virš jos.

39 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonose

Naftos ir naftos produktų talpyklų ir degalų įpylimo kolonėlių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti statinius ir įrengti įrenginius, nesusijusius su naftos ir naftos produktų talpyklų, skystojo kuro degalinių įrenginių reikmėmis; sandėliuoti bet kokias medžiagas ir konstrukcijas, išskyrus medžiagas ir konstrukcijas, skirtas naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystojo kuro degalinių įrenginių statybos darbams vykdyti;

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus.

DEVINTASIS SKIRSNIS

SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

40 straipsnis. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonos

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonos nustatomos:

1) antžeminių suskystintų naftos dujų rezervuarams;

2) požeminių suskystintų naftos dujų rezervuarams;

3) suskystintų naftos dujų išgarinimo įrenginiams;

4) grupinių suskystintų naftos dujų balionų įrenginiams;

5) suskystintų naftos dujų pripildymo kolonėlėms;

6) suskystintų naftos dujų balionų pildymo, siurblinės ir (ar) kompresorinės (dujų pildymo posto, dujų pildymo stoties) pastatams;

7) suskystintų naftos dujų balionų sandėliams;

8) suskystintų naftos dujų balionų sandėliavimo aikštelėms ir (ar) konteineriams.

41 straipsnis. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonų dydis

1. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zona – žemės juosta aplink suskystintų naftos dujų įrenginį ir (ar) jo įtaisus arba statinį, kuriame yra šie įrenginiai, ir oro erdvė virš šio įrenginio ir (ar) jo įtaisų arba statinio, kuriame yra šie įrenginiai.

2. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.

42 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonose

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti statinius ir įrengti įrenginius, nesusijusius su suskystintų naftos dujų įrenginių reikmėmis; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas ir konstrukcijas, skirtas suskystintų naftos dujų įrenginių statybos ir remonto darbams vykdyti;

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

43 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos nustatomos:

1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynams, įrengiamiems iki 2,5 metro gylyje;

2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynams, įrengiamiems giliau kaip 2,5 metro;

3) magistraliniams vamzdynams, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis;

4) vandens rezervuarams, skaidrintuvams;

5) vandens tiekimo bokštams, nuotekų siurblinėms ir kitiems įrenginiams.

44 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis

1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 2,5 metro abipus vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 5 metrus abipus vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

3. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 10 metrų abipus vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

4. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.

5. Vandens tiekimo bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.

45 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose

1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama:

1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai);

2) sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus;

3) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles;

4) pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus;

5) vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, įgilintų ne mažiau nei 10 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą;

7) vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją;

8) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – aplinkos ministras) nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną;

6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;

7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte;

8) atlikus planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimą – sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas;

9) atlikus planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimą – pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

46 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos

Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos nustatomos:

1) požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinėms linijoms;

2) kitų viešųjų ryšių tinklų laidinėms linijoms;

3) kitiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams.

47 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydis

1. Požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – žemės juosta išilgai požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų, kurios ribos yra po 1 metrą abipus šių laidinių linijų, oro erdvė virš jos ir žemė po šia juosta.

2. Kitų viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – žemės juosta išilgai kitų viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų, kurios ribos yra po 2 metrus abipus šių laidinių linijų, oro erdvė virš jos ir žemė po šia juosta.

3. Kitų elektroninių ryšių infrastruktūros objektų apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink šiuos objektus.

48 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose

Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka negavus elektroninių ryšių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti rekonstruoti, remontuoti, griauti ar išardyti bet kokius statinius ir įrenginius (kai šie įrenginiai aptarnaujami viešųjų ryšių tinklais);

2) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas;

3) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus, kasybos, sprogdinimo darbus;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

6) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus;

7) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

8) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS PERDAVIMO TINKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

49 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos

Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos nustatomos:

1) šilumos perdavimo tinklų dalims:

a) antžeminiams šilumos perdavimo tinklų vamzdynams;

b) požeminiams šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynams;

2) šilumos perdavimo tinklų technologiniams priklausiniams:

a) šiluminėms kameroms, sklendžių aptarnavimo paviljonams, drenažo šuliniams, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinėms, grupiniams šilumos punktams;

b) išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotiems drenažo vamzdžiams, telesignalizacijos kabeliams bei jiems priklausantiems įrenginiams.

50 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų dydis

1. Antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų ir požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų apsaugos zona – žemės juosta išilgai antžeminio šilumos perdavimo tinklų vamzdyno ar požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdyno, kurios ribos yra po 5 metrus abipus kanalo (arba vamzdyno, jei vamzdynas paklotas bekanaliu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta.

2. Šiluminių kamerų, sklendžių aptarnavimo paviljonų, drenažo šulinių, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinių, grupinių šilumos punktų apsaugos zona – 5 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių ir (ar) statinių išorines ribas ir žemė po šia juosta.

3. Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona – žemės juosta išilgai šių priklausinių, kurios ribos yra po 5 metrus abipus šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų bei žemė virš ir po šia juosta.

51 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose

1. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose draudžiama:

1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti šilumos perdavimo tinklams ar jų dalims, atliekas;

2) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie šilumos perdavimo tinklų;

3) 2 metrų atstumu į abi puses nuo tinklo kanalo (vamzdyno, drenažo) išorinių ribų sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Likusioje šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje sodinant ir (ar) auginant želdinius, šiems darbams vykdyti turi būti gautas šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;

2 keisti žemės paviršiaus altitudes (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

3) dirbti smūginiais ir/ar vibraciją sukeliančiais mechanizmais, vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

4) vykdyti žemės ir požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;

5) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus, transporto priemonių sustojimo vietas ir stovėjimo aikšteles;

6) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių įrenginių statybos ir remonto darbams;

7) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;

8) tiesti kitus inžinerinius tinklus.

IV SKYRIUS

SANITARINĖS APSAUGOS IR AERODROMO TRIUKŠMO ZONOS, NUOLATINIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ APSAUGOS ZONOS

PIRMASIS SKIRSNIS

SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

52 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos

Atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, sanitarinės apsaugos zonos nustatomos:

1) gamybiniams objektams – objektams, kuriuose vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių (vartojimo prekių, tarpinių produktų arba gamybos priemonių) gamyba, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

2) komunaliniams objektams – objektams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

3) branduolinės energetikos objektams;

4) pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.

53 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo pagrindai

1. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos planuojamai ar vykdomai šiame įstatyme nurodytai ūkinei veiklai ir (ar) objektams. Sanitarinės apsaugos zonų dydį nustato šis įstatymas arba asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu. Jei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.

2. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra minėti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.

3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.

4. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiuo įstatymu ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonų dydis gali būti sumažintas arba padidintas.

5. Jeigu objektai išdėstyti kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė ar kiti) ir tarp jų nėra objektų, kuriuos draudžiama statyti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, gali būti nustatoma bendra jų sanitarinės apsaugos zona.

54 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonų dydis

1. Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gamybinės veiklos rūšims atsižvelgiant į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 RED) (toliau – EVRK). Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 2 priede.

2. Komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 3 priede.

3. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis dėl galimo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nustatomas ir tikslinamas pagal gyventojų gaunamas ar prognozuojamas apšvitos dozes, kurios įvertinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu.

4. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 4 priede.

55 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos sanitarinės apsaugos zonose

1. Ūkinės veiklos ir (ar) objektų sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio veiklos reikmėms.

2. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;

2) auginti augalus ir gyvulius ar kitus gyvūnus maisto produktų, farmacinių preparatų, kūno priežiūros ir kosmetikos priemonių gamybai;

3) rinkti ir naudoti miškų, vandens telkinių gėrybes pramoniniu būdu komerciniais tikslais;

4) gaminti ir sandėliuoti sprogiąsias medžiagas;

5) gaminti ir sandėliuoti ginklus ir šaudmenis, išskyrus ginklų ir šaudmenų, skirtų valstybės sienos apsaugai bei branduolinės energetikos objekto fizinei saugai užtikrinti, laikymą.

3. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje galima kita įstatymais leidžiama veikla, nesusijusi su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra, tik gavus energetikos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos apsaugos ministro), Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka visų branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančių licencijų turėtojų (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme), Radiacinės saugos centro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pritarimus numatomai ūkinei veiklai.

ANTRASIS SKIRSNIS

AERODROMO TRIUKŠMO ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

56 straipsnis. Aerodromo triukšmo zona

Aerodromo triukšmo zona nustatoma aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų.

57 straipsnis. Aerodromo triukšmo zonos nustatymo pagrindai

Aerodromo triukšmo zona nustatoma atsižvelgiant į perspektyvinius aerodromo triukšmo kontūrų žemėlapius, sudaromus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Aerodromo triukšmo zonos nustatomos pagal perspektyvinio aerodromo triukšmo žemėlapio duomenis, apimant teritoriją, kurioje aerodrome kylančių ir tupiančių orlaivių, antžeminių orlaivių operacijų ir kitų su aerodromo veikla susijusių aerodromo triukšmo šaltinių keliamo triukšmo lygis viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius ir teritoriją, kurioje šie dydžiai pagal prognozuojamą skrydžių srauto didėjimą būtų viršijami po 10 metų. Aerodromo triukšmo zonų dydį pagal parengtus planus ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

58 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo triukšmo zonoje

1. Aerodromo triukšmo zonoje draudžiama statyti gyvenamosios, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo paskirties pastatus, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti.

2. Aerodromo triukšmo zonoje draudžiama rekonstruoti (jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus, sodo namus.

TREČIASIS SKIRSNIS

NUOLATINIŲ JUODLIGĖS ŽIDINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

59 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zona

Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zona nustatoma nuolatiniam juodligės židiniui.

60 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zonos dydis

Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zoną sudaro 3 metrų pločio žemės juosta aplink nuolatinį juodligės židinį žymintį ženklą nuo išorinės jo ribos.

61 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nuolatinio juodligės židinio apsaugos zonoje

Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zonoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla.

V SKYRIUS

SAUGOMOS TERITORIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ TERITORIJOS, JŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

62 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos:

1) kultūros paveldo objektų teritorijoms;

2) kultūros paveldo vietovėms;

3) kultūros paveldo objektų apsaugos zonoms;

4) kultūros paveldo vietovių apsaugos zonoms.

63 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų, jų apsaugos zonų nustatymo pagrindai

Kultūros paveldo objektų teritorijos ir jų apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos su galimais skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozoniais nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) bei registruojamos ir skelbiamos Kultūros vertybių registre.

64 straipsnis. Veikla kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose

Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama:

1) kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro (toliau – kultūros ministras) nustatyta tvarka;

2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose – tvarkymo planuose. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kol kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai nėra parengti ir patvirtinti, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatytus šių vietovių individualiuose apsaugos reglamentuose, patvirtintuose iki šio įstatymo įsigaliojimo.

65 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose

1. Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jų apsaugos zonose draudžiama:

1) naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių, registruotų Kultūros vertybių registre, vertingąsias savybes ir jų autentiškumą;

2) statyti statinius, įrengti įrenginius, kurie savo aukščiu, tūriu ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektus arba trukdytų juos apžvelgti;

3) naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos riboženklius ir kitus statinius bei daiktus, parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.

2. Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jų apsaugos zonose, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) keisti statinių (jų dalių) paskirtį;

4) vykdyti tvarkybos ir statybos darbus, įrengti ar išardyti įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;

5) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius kultūros paveldo statinių išorėje;

6) atidengti autentiškas netirtas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius archeologinių ir kitų radinių ar objektų paieškai;

7) archeologinio kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje ir jų apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje plėtoti žemdirbystę ar miškų ūkį, išskyrus savaime užaugančių medžių ir krūmų šalinimą, atlikti bet kokius vandens lygį keičiančius darbus arba veiksmus, galinčius sukelti grunto deformaciją ir vibraciją sausumoje ar po vandeniu, vandens bangavimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

66 straipsnis. Gamtos paveldo objektų teritorijos

Gamtos paveldo objektų teritorijos nustatomos skelbiant gamtos paveldo objektus saugomais ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinant gamtos paveldo objektų schemas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

67 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų teritorijose

1. Gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama:

1) naikinti ir (ar) žaloti gamtos paveldo objektus ar jų vertės požymius;

2) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

3) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu;

4) statyti ir (ar) įrengti užtvankas;

5) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;

6) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;

7) botaninių ir zoologinių gamtos paveldo objektų teritorijose – bloginti augalų ir gyvūnų buveinių sąlygas.

2. Gamtos paveldo objektų teritorijoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus darbus.

TREČIASIS SKIRSNIS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

68 straipsnis. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos

Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos ir jose esantys fizinės apsaugos ir vizualinės (regimosios) apsaugos pozoniai nustatomi skelbiant gamtos paveldo objektus saugomais ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinant gamtos paveldo objektų schemas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

69 straipsnis. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos dydis

Gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos ribos nustatomos aplink gamtos paveldo objekto teritoriją ne mažesniu atstumu, kaip:

1) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra kalvos, gūbriai, daubos, ozai, kopos, griovos, raguvos, smegduobės ir kitos reljefo formos, atstumą matuojant teigiamų reljefo formų atveju nuo papėdės, neigiamų – nuo šlaito viršutinės briaunos;

2) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra atodangos, skardžiai, olos, uolos, atstumą matuojant nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos;

3) 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra akmenys, atstumą matuojant nuo akmens kraštų statmenų projekcijų į žemės paviršių;

4) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra šaltiniai, ežerėliai, kriokliai, atstumą matuojant nuo vandens telkinio ribos;

5) 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra medžiai, atstumą matuojant nuo medžio lajos projekcijos į žemės paviršių.

70 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose

1. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje draudžiama:

1) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

2) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu;

3) statyti ir (ar) įrengti užtvankas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai;

4) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;

5) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas.

2. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos vizualinės (regimosios) apsaugos pozonyje draudžiama statyti statinius ir įveisti želdinius, trukdančius apžvelgti gamtos paveldo objektus.

3. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus darbus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KULTŪRINIAI REZERVATAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

71 straipsnis. Kultūriniai rezervatai

Kultūriniai rezervatai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

72 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūriniuose rezervatuose

1. Kultūriniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

2. Kultūriniuose rezervatuose draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus:

1) mokslinio tyrimo ir muziejinį darbą;

2) pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų atkūrimą;

3) kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų atkūrimą, remontą, tyrinėjimą, restauravimą ir konservavimą;

4) kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų pritaikymą lankymui ir eksponavimui;

5) statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir (ar) išardymą, inžinerinių tinklų tiesimą ir (ar) demontavimą;

6) kitą veiklą, atitinkančią rezervato steigimo tikslus ir nepažeidžiančią rezervate saugomų vertybių.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1– 6 punktuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kultūros ministro ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo šiai veiklai.

PENKTASIS SKIRSNIS

GAMTINIAI REZERVATAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

73 straipsnis. Gamtiniai rezervatai

Gamtiniai rezervatai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

74 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose rezervatuose

1. Gamtiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

2. Gamtiniuose rezervatuose draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus:

1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimus ir stebėjimus;

2) gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbus, valstybės sienos ir (ar) krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinę kontrolę, priešgaisrinę apsaugą;

3) epizootijų atvejais – sanitarinių priemonių vykdymą;

4) statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir (ar) išardymą, inžinerinių tinklų demontavimą;

5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, natūralių buveinių ir saugomų rūšių atkūrimą ir palaikymą, invazinių rūšių naikinimą;

6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimą.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo šiai veiklai.

4. Vietos gyventojų uogavimo, grybavimo ir žvejybos teisė įgyvendinama pagal gamtinių rezervatų nuostatais (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatais) nustatytą tvarką.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

75 straipsnis. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonos

Buferinės apsaugos zonos valstybiniams gamtiniams rezervatams nustatomos teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

76 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose

1. Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:

1) įrengti naujus karjerus;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose;

3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;

4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

5) statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus atvejus, kai sodybos ar buvusios sodybos pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;

6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.

2. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

4) vykdyti šio straipsnio 6 punkte nurodytą veiklą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KULTŪRINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

77 straipsnis. Kultūriniai draustiniai

Kultūriniai draustiniai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

78 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūriniuose draustiniuose

1. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ir (ar) žaloti draustinių vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) naikinti, keisti, žaloti reljefo formas;

3) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai ir gavybai;

4) statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, aukštybinius pastatus, naujus aerodromus;

5) statyti vėjo elektrines;

6) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ir tranzitines susisiekimo komunikacijas;

7) įrengti atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus, miestų, miestelių ir pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginius;

2. Kultūriniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, kultūros ministro ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, įrengti, pertvarkyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, kurių tiesimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį;

5) keisti statinių (jų dalių) paskirtį;

6) statyti ir (ar) įrengti užtvankas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GAMTINIAI IR KOMPLEKSINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

79 straipsnis. Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai

1. Gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

2. Šiame skirsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir esančiuose valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos atskiroms gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšims papildomai nustatytos šio skyriaus devintajame – dvidešimt antrajame skirsniuose.

80 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose

1. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ar žaloti reljefo formas;

2) pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus;

3) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 m³ riedulius, riedulynuose – visus akmenis; upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ir šiems darbams vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją,) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka ir gavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimą:

a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c) atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e) vykdomi ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai;

f) vykdomi šios straipsnio dalies 13 punkto b papunktyje nurodyti darbai;

5) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

6) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti;

7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

8) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

9) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, atliekų surinkimo ir saugojimo aikšteles;

10) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;

11) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios straipsnio dalies 13 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

12) statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus atvejus, kai sodybos ar buvusios sodybos pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

b) keisti upių ir ežerų krantus, gylį, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;

c) įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d) atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

14) įrengti saulės šviesos energijos elektrines:

a) ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų;

15) įrengti išorinę reklamą:

a) miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose, nesusijusią su šiose teritorijose vykdoma veikla;

b) už miestų, miestelių ir (ar) sodybų ribų, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

16) įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus atvejus, kai įrengiami aptvarai, reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

17) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

18) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:

a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais;

b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

19) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

a) statyti pastatus, išskyrus šios straipsnio dalies 18 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;

b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

20) vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą (toliau – saugomos augalų bendrijos);

b) yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės, išskyrus ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose;

21) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b) yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės, išskyrus ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo ar masinio kenkėjų išplitimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose;

22) priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir plėsti esamas mėgėjų sodų teritorijas;

23) įveisti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio specializuotus ūkius;

24) įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas draustinio tvarkymo plane arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

25) važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės ar medžioklės darbams;

b) vykdomi gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

27) kurti laužus ne tam skirtose vietose;

28) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;

29) valstybiniuose draustiniuose ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) paversti miško žemę kitomis naudmenomis;

4) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

5) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

6) ne miestuose ir ne miesteliuose rengti viešus renginius;

7) atlikti šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 12, 24 punktuose ir 15 punkto b papunktyje nurodytus darbus.

DEVINTASIS SKIRSNIS

GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

81 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geologiniuose draustiniuose

Geologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) griauti, kasinėti, užpilti atodangas, karstines įgriuvas ir smegduobes, išskyrus tuos atvejus, kai šie reiškiniai kelia pavojų statiniams, įrenginiams ar žmonių gyvybei ir kai tokiems darbams yra gautas savivaldybės vykdomosios institucijos leidimas ir atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas;

3) naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulius;

4) tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

82 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geologiniuose draustiniuose

Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) keisti natūralias vandenskyrų ribas;

3) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių ir statesniuose, taip pat kalvų viršūnėse, išskyrus:

a) atliekant ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbus;

b) kai saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyta eksponuoti reljefo formas ir (ar) gamtos ar kultūros paveldo objektus;

4) sodinti želdinių masyvus, jeigu tai suvienodina reljefą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

83 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos hidrografiniuose draustiniuose

Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) vykdyti pakrančių želdinių ir aplinkos pertvarkymo darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo šiai veiklai.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PEDOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

84 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pedologiniuose draustiniuose

Pedologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę, išskyrus atvejus, kai atkuriamas ar įveisiamas miškas;

3) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus teisės aktų nustatyta tvarka parengtuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

4) vykdyti plynus kirtimus, gruntui neįšalus atlikti kitus ūkinius darbus, kurie gali suardyti dirvožemio dangą, išskyrus atliekant ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbus;

5) įrengti rekreacinę infrastruktūrą.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BOTANINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

85 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose draustiniuose

Botaniniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) miško laukymėse ir aikštėse sodinti medžius didesniame nei 0,1 hektaro žemės plote;

3) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus teisės aktų nustatyta tvarka parengtuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

4) sakinti mišką ir vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose, kuriuose auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos, išskyrus atliekant ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbus;

5) atlikti miško ūkio darbus neįšalus gruntui;

6) vykdyti plynus kirtimus pelkėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimo darbai ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyti gamtotvarkos darbai;

7) vandens telkiniuose žvejoti traukiamaisiais tinklais;

8) įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

86 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos zoologiniuose draustiniuose

1. Zoologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) keisti vandens telkinių terminį ir cheminį režimą, kalkinti žemę;

3) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka parengtuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas augalų apsaugos produktai panaudojimas invaziniams augalams naikinti, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais.

2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos atskiroms zoologinių draustinių rūšims papildomai nustatytos šio skyriaus penkioliktajame – septynioliktajame skirsniuose.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

87 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ichtiologiniuose draustiniuose

Ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas ir zoologiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 86 straipsnio nuostatas;

2) važiuoti per brastas;

3) vykdyti verslinę žvejybą.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

88 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ornitologiniuose draustiniuose

1. Ornitologiniuose draustiniuose draudžiama:

2) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

3) tiesti antžemines viešųjų ryšių tinklų laidines linijas, elektros tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas, statyti vėjo elektrines;

4) skraidyti orlaiviais, kuriuose įrengtas (-i) variklis (-iai), žemiau kaip vieno kilometro aukštyje, išskyrus ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo, paieškos ir gelbėjimo, nusikalstamų veikų užkardymo ir jas padariusių asmenų nustatymo bei sulaikymo ir karinės jėgos naudojimo taikos metu atvejus;

5) medžioti paukščius, o kitus gyvūnus – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai varninių paukščių ar kitų žalingų gyvūnų gausą reguliuoti numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

6) žvejoti nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d.;

7) lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami žemės ūkio, miškų ūkio darbai, privalomi vandens telkinių įžuvinimo darbai;

b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai. Atsižvelgiant į draustinyje saugomas paukščių rūšis, gali būti draudžiama lankytis kitu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) nustatytu laiku;

8) atlikti miškų ūkio darbus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., sakinti mišką, vykdyti pagrindinius plynus kirtimus, išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo šiai veiklai.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI IR ENTOMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

89 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose

1. Teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose draudžiama:

2) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

3) įrengti automobilių stovėjimo aikšteles;

4) lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami žemės ar miškų ūkio darbai;

b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai;

5) vykdyti entomologiniuose draustiniuose kai kurių rūšių medžių sanitarinius kirtimus aplinkos ministro patvirtintų Miško kirtimo taisyklių nustatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama„ aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo šiai veiklai.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

BOTANINIAI–ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

90 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose

Botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

3) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus:

a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;

b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

3) vykdyti verslinę žvejybą;

4) įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims.

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

GENETINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

91 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos genetiniuose draustiniuose

Genetiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) naikinti ir žaloti augalus rūšių, kurių genetinei įvairovei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis, ar augalus palydovinių rūšių, kurios medyne padeda geriausiems medžiams augti, valytis šakas, formuoti stiebus ir lajas, atlieka dirvų apsaugos ir gerinimo funkcijas;

3) sodinti mišką, kur jis iki tol neaugo;

4) atkurti medyną sodinamąja medžiaga, išauginta ne iš tame pačiame draustinyje surinktų sėklų;

5) kirsti sveikus medžius ir krūmus, jeigu jie nekenkia augalams rūšių, kurių genetinei įvairovei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis;

6) ardyti miško paklotę, natūralią dirvožemio dangą, žolinę dangą, išskyrus tuos miškotvarkos projektuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus, kai skatinamas augalų rūšių, kurių genetinei įvairovei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis, žėlimas;

7) užtvindyti, tręšti ir naudoti cheminius preparatus, išskyrus tuos, kurie naudojami kovai su ligomis ir kenkėjais;

8) įrengti proskynas ir valksmas, išskyrus nustatytąsias kirtimų projektuose.

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

92 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos telmologiniuose draustiniuose

1. Telmologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) kalkinti dirvožemį, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus:

a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;

c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

3) vykdyti pagrindinius plynus kirtimus pelkėse ir jų apypelkiuose 100 metrų atstumu nuo pelkės ribos, taip pat pelkių mineralinio grunto salose;

4) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai;

5) lankytis nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d., išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami žemės ūkio ar miškų ūkio darbai;

b) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama„ aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo šiai veiklai.

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

93 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos talasologiniuose draustiniuose

Talasologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) statyti statinius, nesusijusius su krantotvarkos priemonių įgyvendinimu;

3) tvarkyti jūros dugną, transformuoti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bei natūralias buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų šių buveinių būklę;

4) išleisti nuotekas;

5) medžioti vandens ir pelkių paukščius;

6) statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų;

7) vilkti inkarus, grandines, atlikti kitus jūros dugną ardančius veiksmus;

8) rinkti moliuskus ir jūros dumblius, išskyrus mokslo tiriamųjų darbų atvejais.

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

94 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kraštovaizdžio draustiniuose

Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose pagal šio įstatymo 80 straipsnio nuostatas;

2) tiesti antžemines viešųjų ryšių tinklų laidines linijas, elektros tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas.

DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIAI PARKAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

95 straipsnis. Valstybiniai parkai

Valstybinių parkų teritorijos ir jų funkcinio prioriteto zonos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

96 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybiniuose parkuose

1. Valstybiniuose parkuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama:

1) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;

2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, , išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras;

3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;

a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c) atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e) vykdomi ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai;

f) vykdomi šios straipsnio dalies 11 punkto b papunktyje nurodyti darbai;

5) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

6) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

7) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus;

8) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ar kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;

9) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios straipsnio dalies 11 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

10) statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) arba savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytas miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

b) keisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;

c) įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d) atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines:

a) ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, gatvės, kelio ar apžvalgos vietų, turizmo trasų;

13) įrengti išorinę reklamą už miestų, miestelių ir (ar) sodybų ribų, nesusijusią su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems leidžiamiems darbams vykdyti turi būti gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

14) įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus atvejus, kai statomi ar įrengiami aptvarai, reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

15) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) kempinguose;

b) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

16) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:

a) statomi statiniai, susiję su valstybinio parko steigimo tikslais;

b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

17) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

a) statyti pastatus, išskyrus šios straipsnio dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;

b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

18) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

b) vykdomi gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsauga ir saugomų teritorijų valstybinė, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

19) stovyklauti, statyti palapines, išskyrus vietas, nustatytas valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);

20) užtverti kelius ir takus, skirtus privažiuoti ar prieiti prie saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.

3. Visose valstybinio parko funkcinio prioriteto zonose draudžiama:

1) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;

2) privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

4. Valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) paversti miško žemę kitomis naudmenomis;

4) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį;

5) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

6) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus.

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIŲ PARKŲ IR VALSTYBINIŲ DRAUSTINIŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

97 straipsnis. Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių buferinės apsaugos zonos

Buferinės apsaugos zonos valstybiniams parkams ir valstybiniams draustiniams nustatomos teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

98 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių parkų ir valstybinių draustinių buferinėse apsaugos zonose

1. Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje draudžiama keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingų darbų vykdymui yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti, rekonstruoti statinius. Statomi ir (ar) rekonstruojami statiniai turi atitikti Saugomų teritorijų įstatyme nurodytas sąlygas;

4) kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus.

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

BIOSFEROS REZERVATAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

99 straipsnis. Biosferos rezervatai

Biosferos rezervatų teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

100 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos rezervatuose

1. Biosferos rezervatuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose biosferos rezervatų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudžiama:

a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c) atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e) vykdomi ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai;

f) vykdomi darbai, nurodyti šios straipsnio dalies 11 punkto b papunktyje;

5) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

6) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo biosferos rezervate introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

7) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus;

9) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios straipsnio dalies 11 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

10) statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) arba savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytas miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks biosferos rezervato kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

c) įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d) atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines:

a) ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

a) kempinguose;

b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

c) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;

d) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

e) kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

f) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

a) statomi statiniai, susiję su biosferos rezervato steigimo tikslais;

b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

17) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

18) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

b) vykdomi gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsauga ir saugomų teritorijų valstybinė, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

19) stovyklauti, statyti palapines, išskyrus vietas, nustatytas biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);

20) užtverti kelius ir takus, skirtus privažiuoti ar prieiti prie saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.

3. Visose biosferos rezervato funkcinio prioriteto zonose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

4. Biosferos rezervatuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) paversti miško žemę kitomis naudmenomis;

4) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį;

5) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius ir įrenginius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

6) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus.

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BIOSFEROS REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

101 straipsnis. Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos

Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

102 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos rezervatų buferinėse apsaugos zonose

1. Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonoje draudžiama keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingų darbų vykdymui yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti, rekonstruoti statinius;

4) kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus darbus.

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

BIOSFEROS POLIGONAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

103 straipsnis. Biosferos poligonai

Biosferos poligonai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

104 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos poligonuose

1. Biosferos poligonuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose biosferos poligonų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudžiama:

1) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus;

2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus;

4) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo biosferos poligone introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

5) vykdyti pagrindinius plynus kirtimus tais atvejais, kai:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b) yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės, išskyrus ekstremaliųjų situacijų atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose;

6) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui tais atvejais, kai:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b) yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės, išskyrus ekstremaliųjų situacijų ar masinio kenkėjų išplitimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose.

3. Visose biosferos poligono funkcinio prioriteto zonose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

4. Biosferos poligonuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) paversti miško žemę kitomis naudmenomis;

4) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis;

5) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti statinių (jų dalių) paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus.

VI SKYRIUS

EKOLOGINĖS APSAUGOS ZONOS, GAMTOS IŠTEKLIAI

PIRMASIS SKIRSNIS

AKVAKULTŪROS TVENKINIŲ APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

105 straipsnis. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostų dydis

Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos.

106 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose

Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:

1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);

2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius;

4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus;

5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti sąvartynus.

ANTRASIS SKIRSNIS

MELIORUOTOS ŽEMĖS IR MELIORACIJOS STATINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

107 straipsnis. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos

Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos nustatomos:

1) melioruotai žemei;

2) melioracijos statiniams:

a) melioracijos grioviui;

b) bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams;

c) polderiams.

108 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioruotoje žemėje

1. Melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, šiukšles, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu nei 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę). Polderių pylimo vidinio šlaito papėdžių ir polderio kanalų juostų negalima užstatyti, jose neturi augti medžiai ir krūmai, jų negalima arti.

2. Melioruotoje žemėje, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) vykdyti kasybos darbus, statybos reikmėms kasti gruntą, pilti atvežtinį gruntą ar vykdyti požeminius darbus;

2) statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius;

3) vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo giliau kaip 0,7 metro, sprogdinimo darbus, atliekamus tiesioginio žemės gelmių geologinio tyrimo metu;

4) įrengti dirbtinius vandens telkinius;

5) sodinti mišką.

109 straipsnis. Melioracijos statinių apsaugos zonų dydis

1. Melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.

2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų abipus rinktuvo ašinės linijos. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu savivaldybės administracijos atstovu, – po 5 metrus abipus drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius).

3. Polderių apsaugos zona – 15 metrų pločio žemės juosta abipus pylimo (nuo vidinio ir išorinio šlaitų (ten, kur galima) papėdės ir kanalo viršutinės briaunos).

110 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioracijos statinių apsaugos zonose

Melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus;

2) sodinti medžius;

3) įrengti dirbtinius vandens telkinius.

TREČIASIS SKIRSNIS

MIŠKO ŽEMĖ IR JOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

111 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje

1. I miškų grupės miško žemėje draudžiami miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir gamtinių rezervatų nuostatuose numatytus atvejus.

2. IIA ir IIB miškų grupių miško žemėje draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose – atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.

3. III miškų grupės miško žemėje draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus kirtimus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose, kuriuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai.

4. IVA miškų grupės miško žemėje draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus kirtimus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose, kuriuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai.

5. IVB miškų grupės trumpo kirtimo amžiaus plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

6. Miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus:

1) miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;

2) statinius ir (ar) įrenginius, naudojamus vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, valstybės sienos, krašto, priešgaisrinę apsaugą, karinių ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymus ir (ar) pratybas;

3) inžinerinius tinklus, skirtus šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.

7. Draudžiama paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

112 straipsnis Natūralios pievos ir ganyklos

Natūralias pievas ir ganyklas nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, tvirtindama jų schemas.

113 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos natūraliose pievose ir ganyklose

Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAJŪRIO JUOSTA IR JOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

114 straipsnis. Pajūrio juosta

Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planu pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą (toliau – Pajūrio juostos įstatymas) ir Saugomų teritorijų įstatymą. Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje apima Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritoriją ir šiam parkui priskirtą Baltijos jūros akvatoriją.

115 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pajūrio juostoje

Pajūrio juostoje draudžiama:

1) padalyti, atidalyti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, suteiktus iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo;

2) niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją;

3) vykdyti žemės gelmių išteklių gavybą, išskyrus požeminį vandenį;

4) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis pajūrio juostos paplūdimiu, kopagūbriu (kopomis) ir povandeniniu krantu, išskyrus atvejus, kai:

a) vykdomi gelbėjimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, įgyvendinamos ekstremaliųjų įvykių prevencinės priemonės, vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir avarijų padarinių likvidavimo darbai;

b) vykdomi paplūdimių tvarkymo ir priežiūros darbai;

c) įgyvendinamos krantotvarkos priemonės;

d) vykdomas viešosios tvarkos palaikymas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė;

e) vykdomi moksliniai tyrimai;

f) įgyvendinami valstybei svarbūs projektai;

g) vykdomi inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;

h) esamais privažiavimo prie jūros kranto keliais su kieta danga ir (ar) kitais teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais esamais keliais reikia gabenti inventorių ir plaukiojimo priemones, paslaugoms teikti ar veiklai būtinas prekes, iškrauti, vykdyti pirminį pardavimą, supirkti žvejybos produktus, sugautus žvejybos laivais Baltijos jūroje, nustatytose jų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietose;

5) arčiau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir 50 m nuo Kuršių marių kranto statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai:

a) statomi, rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai įgyvendinant valstybei svarbius projektus;

b) statomi, rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti (užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos);

c) statomos, rekonstruojamos ir (ar) įrengiamos priekrantės žvejybos laivų prieplaukos, šių laivų saugojimo aikštelės, kai tai atitinka savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

d) statomi ir (ar) įrengiami laikini paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai;

e) statomi ir (ar) rekonstruojami ekstremaliųjų įvykių metu sugriauti ir (ar) pažeisti statiniai buvusių statinių vietoje nedidinant jų tūrio;

f) statomi, rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, nenurodyti šiame straipsnio punkte, kurių statyba, rekonstravimas ir (ar) įrengimas skirti pajūrio juostos nustatymo tikslams įgyvendinti ir galimi pagal savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

6) toliau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir 50 m nuo Kuršių marių kranto statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai jų statyba, rekonstravimas ir (ar) įrengimas neprieštarauja pajūrio juostos nustatymo tikslams ir galimi pagal savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

116 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose

Paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama:

1) statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Vyriausybė;

2) įrengti salas, išskyrus salas dirbtiniuose nepratekamuose paviršiniuose vandens telkiniuose;

3) įrengti brastas;

4) šalinti iš vandens telkinių dugno riedulius, išskyrus atvejus, kai tai būtina vykdant šio straipsnio 8 punkte nurodytas veiklas;

5) paviršinius vandens telkinius, išskyrus dirbtinius vandens telkinius, paversti kitomis naudmenomis;

6) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis paviršinių vandens telkinių dugnu, išskyrus atvejus, kai:

a) važiuojama per brastas teisės aktų nustatyta tvarka pažymėtais keliais, vykdomi gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, kariniai ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;

b) organizuojami ir vyksta sporto renginiai ir (arba) sporto pratybos, turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus tokiai veiklai;

c) nustatytose vietose į paviršinį vandens telkinį nuleidžiamos (ištraukiamos) plaukiojimo priemonės;

7) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis paviršinių vandens telkinių ledu, išskyrus atvejus, kai:

a) vykdomi gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, kariniai ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, kertamos nendrės;

b) organizuojami ir vyksta sporto renginiai ir (arba) sporto pratybos, turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus tokiai veiklai;

c) organizuojama ir vykdoma verslinė žvejyba naudojant motorines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas, būtinas tokios žvejybos organizavimui ir vykdymui;

d) organizuojama ir vykdoma mėgėjų žvejyba naudojant ne kelių transporto priemones žvejų ir įrangos gabenimui į žvejybos vietą ir iš jos;

8) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją,) upes ir ežerus, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka:

a) atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai;

b) įrengiamos maudyklos, bendrojo naudojimo krantinės miestuose ir miesteliuose;

d) atliekami vidaus vandens kelių įrengimo ir (ar) priežiūros darbai;

e) eksploatuojami žemės gelmių išteklių telkiniai ežeruose;

f) statomi ir (ar) rekonstruojami melioracijos statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, specialiosios paskirties pastatai;

g) vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvitakių, apvedimo kanalų ir pan. įrengimas);

h) vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir pan. įrengimas);

i) vykdomi ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai;

j) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės;

k) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

l) vykdomi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ar tvarkybos darbai;

m) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

117 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos nustatomos aplinkos ministro patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

118 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:

1) lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą, statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;

2) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą nemažinant atstumo iki vandens telkinio;

3) barstyti ar purkšti iš lėktuvų ar kitų skraidančių aparatų augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas;

4) tręšiant per metus į dirvą įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos;

5) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai piliakalnių, pilkapių, gamtos paveldo objektų ir kiti šlaitai tvarkomi pagal kultūros paveldo objekto tvarkymo projektus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, saugomų rūšių veiksmų planus, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planus;

6) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

7) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai:

a) sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai;

b) inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai;

8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;

b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;

c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype;

d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje;

9) statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus;

10) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) sodyboje (ne daugiau kaip vienas vagonėlis);

b) kempinguose;

c) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

d) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;

e) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

f) kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

g) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

11) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai:

a) mažesniu nei nurodyta atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose;

b) vykdomi gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinės kontrolė, saugomų teritorijų gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, teisės aktuose nustatytose vietose – verslinė žūklė;

d) reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktai šiame telkinyje leidžia tokią veiklą;

e) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

f) vykdomi inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;

12) tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Šio punkto reikalavimai netaikomi tvoroms, kurios būtinos aptverti:

a) šio įstatymo 120 straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose;

b) kultūros, gamtos paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, vaikų poilsiui skirtas teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai jos numatytos saugomos teritorijos gamtotvarkos plane).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

119 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos

Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatoma paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje prie šio vandens telkinio aplinkos ministro patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

120 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose

Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 118 straipsnio nuostatas;

2) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus;

3) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:

a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;

b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones;

c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus;

4) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai:

a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai;

b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių kuro užpylimo statiniai ir (ar) įrenginiai;

c) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje;

d) statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

e) draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai;

f) statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus;

5) rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PELKĖS IR ŠALTINYNAI IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

121 straipsnis. Pelkės ir šaltinynai

1. Pelkių ir šaltinynų plotus nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, tvirtindama jų schemas.

2. Pelkės ir šaltinynai – teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių:

1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus;

2) vyksta pelkėdaros procesas, kurio požymiai nurodyti šio straipsnio 2 dalyje;

3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis;

4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus.

3. Pelkėdara vyksta, jeigu yra visi šie požymiai:

1) vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis – pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis – glėjinis;

2) vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos;

3) žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta.

122 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pelkėse ir šaltinynuose

Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:

1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas teigiamas sprendimas;

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;

3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 ha ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

POTVYNIŲ GRĖSMĖS TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

123 straipsnis. Potvynių grėsmės teritorijos

1. Potvynių grėsmės teritorijos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą parengtuose potvynių grėsmės žemėlapiuose ir potvynių rizikos žemėlapiuose.

2. Potvynių grėsmės teritorijas sudaro:

1) didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos – teritorijos, kurios gali būti užliejamos didelės tikimybės potvynių;

2) vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos – teritorijos, kurios gali būti užliejamos vidutinės tikimybės potvynių;

3) mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijos – teritorijos, kurios gali būti užliejamos mažos tikimybės potvynių.

124 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos potvynių grėsmės teritorijose

1. Didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) įrengti gyvulių laikymo, srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, tirštojo mėšlo rietuves;

2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka apsaugoti nuo potvynių.

2. Vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus; sandėliavimo paskirties pastatus, jei juose laikomos pavojingos medžiagos;

2) statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, išskyrus atvejus, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka apsaugoti nuo potvynių.

3. Mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus, kuriuose vykdomai veiklai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas;

2) statyti sandėliavimo paskirties pastatus, jei juose laikomos pavojingos medžiagos.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

POŽEMINIO VANDENS VANDENVIEČIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

125 straipsnis. Požeminio vandens vandenvietės ir jų apsaugos zonos

1. Požeminio vandens vandenvietės, atsižvelgiant į jų jautrumą taršai, priskiriamos vienai iš trijų grupių. Požeminio vandens vandenvietes priskirti vienai iš trijų grupių gali tik juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys/turinčios Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas sudaro:

1) vandenviečių apsaugos zonų juostos;

2) vandenviečių apsaugos zonų juostos ir vandenviečių taršos apribojimo juostos.

2. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos pagal aplinkos ministro patvirtintą Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

126 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose

1. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose negali būti nenaudojamų, išskyrus konservuotus, gręžinių.

2. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose draudžiama:

1) įrengti angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimui ir (ar) naudojimui skirtus gręžinius;

2) į požeminius vandeninguosius sluoksnius tiesiogiai išleisti valytas ir nevalytas komunalines, gamybines ir paviršines nuotekas, radioaktyviąsias ir chemines medžiagas.

3. Visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.

4. Visų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 2-ojoje juostoje draudžiama įrengti naujus požeminio vandens išteklių naudojimui skirtus gręžinius, išskyrus atvejus, kai viešasis geriamojo vandens tiekėjas neturi galimybės tiekti vandenį arba neužtikrina vartotojui tiekiamo vandens kokybės.

5. I grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama:

1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti augalų apsaugos produktus ir kitas chemines medžiagas, išskyrus naudojamus geriamojo vandens paruošimui;

2) įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius.

6. II grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama:

1) vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas;

2) statyti pastatus, neprijungtus prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų arba prie vietinių nuotekų šalinimo tinklų, pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinančių lygiavertį komunaliniams nuotekų šalinimo tinklams aplinkos apsaugos lygį;

3) tręšti nuotekomis, nuotekų dumblu, mėšlu, skystu mėšlu ir srutomis;

4) įrengti kapines, užkasti kritusius gyvulius;

5) įrengti mėšlo ir srutų kaupimo ir tvarkymo statinius ar įrenginius, nuotekų filtravimo sistemas, nuotekų dumblo kaupimo (kompostavimo) aikšteles, žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles;

6) įrengti užterštos žemės ir grunto valymo aikšteles;

7) įrengti naftos ir naftos produktų saugyklas.

7. III grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama:

1) vykdyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas veiklas;

2) įrengti nuotekų valymo įrenginius su išleistuvais į paviršinius vandenis;

3) įrengti karjerus.

8. II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama:

1) 3a sektoriuje vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas;

2) 3b sektoriuje vykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas veiklas.

9. III grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 6 dalyje nurodytas veiklas.

10. Vandenvietės taršos apribojimo juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 4 ir 7 dalyse nurodytas veiklas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIS REGIONAS IR JAME TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

127 straipsnis. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas

1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione nustatomos:

1) Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;

2) intensyvaus karsto žemėms;

3) karstinių smegduobių apsaugos zonoms (žemės juostoms aplink karstines smegduobes, kurių plotis – 5 metrai nuo šlaito briaunos).

2. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribas ir intensyvaus karsto žemių grupes šiame regione nustato aplinkos ministras.

2. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių grupės skirstomos pagal karstinių reiškinių intensyvumo kriterijų:

1) I grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių;

2) II grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių;

3) III grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių;

4) IV grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama daugiau kaip 80 karstinių smegduobių.

128 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione

1. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione draudžiama:

1) išleisti (infiltruoti) nevalytas nuotekas į gruntą;

2) vykdyti ūkinę veiklą, neįvertinus poveikio paviršiniams, požeminiams vandenims ir karstiniams procesams (ši nuostata taikoma ūkinei veiklai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras);

3) statyti statinius, išskyrus negyvenamuosius, teisės aktais priskiriamus nesudėtingiems statiniams, be nustatyta tvarka atliktų ir įregistruotų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatų;

4) tiesinti ir gilinti natūralias upių vagas, keisti jų hidrologinį režimą, statyti užtvankas, įrengti hidroelektrines prie esamų užtvankų;

5) sausinti (išskyrus esamo drenažo remontą) ar drėkinti žemę, išskyrus daržų, sodų, gėlynų, vejų drėkinimą;

6) barstyti iš lėktuvų chemines augalų apsaugos priemones ir mineralines trąšas;

7) naudoti skystąsias trąšas;

8) į karstines smegduobes leisti bet kokius skysčius ir versti bet kokias kietas medžiagas (nuotekas, drenažo vandenis, atliekas ir panašiai), išskyrus gruntą, kai užverčiama smegduobė;

9) kasti karstinėse smegduobėse durpes, suarti ir paversti dirbama žeme karstines smegduobes;

10) užpilti karstines smegduobes, atsivėrusias Biržų regioninio parko teritorijoje, negavus parko direkcijos pritarimo;

11) užpilti karstines smegduobes negavus savivaldybės, kurios teritorijoje atsivėrusi smegduobė, administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo (kai karstinė smegduobė nepatenka į Biržų regioninio parko teritoriją);

12) užpilti smegduobes ne moliniu gruntu.

2. Intensyvaus karsto žemėse:

1) draudžiama kita, nei šios straipsnio dalies 4–7 punktuose nustatyta pasėlių struktūra, tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo sistema;

2) augalų apsaugos produktai naudojami (išskyrus IV grupės intensyvaus karsto žemes), laikantis žemės ūkio ministro patvirtintų Geros augalų apsaugos praktikos taisyklių;

3) visuose ūkiuose, išskyrus asmeninius ūkius, dirvos gali būti tręšiamos tik pagal tręšimo planus, parengtus aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

4) intensyvaus karsto I grupės žemėje:

a) daugiametės žolės turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų pasėlių;

b) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha;

5) intensyvaus karsto II grupės žemėje:

a) daugiametės žolės turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų pasėlių;

b) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha;

6) intensyvaus karsto III grupės žemėje:

a) daugiametės žolės ir ganyklos turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų pasėlių;

b) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha;

7) intensyvaus karsto IV grupės žemėje:

a) gali būti tik pievos ir miškai, auginami medingieji ir vaistiniai augalai;

b) tręšti galima tik organinėmis trąšomis. Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo;

c) pievose ir ariamoje žemėje draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

3. Karstinės smegduobės apsaugos zonoje draudžiama:

1) arti ar kitaip dirbti žemę (auginti galima tik daugiametes žoles, kurios turi būti šienaujamos, o šienas pašalinamas iš zonos);

2) tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis;

3) naudoti augalų apsaugos produktus.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ TELKINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

129 straipsnis. Žemės gelmių išteklių telkiniai

Žemės gelmių išteklių telkinys nustatomas aprobuojant žemės gelmių išteklius Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka.

130 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės gelmių išteklių telkiniuose

1. Šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama:

1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui);

2) įveisti mišką ar sodą;

3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus;

4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAI IR DIRVOŽEMIO APSAUGOS TIKSLAIS JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

131 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės sklypams dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Žemės ūkio paskirties žemės sklypams dirvožemio apsaugos tikslais taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

1) ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

2) žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;

3) žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

4) atliekant žemės kasimo darbus, draudžiama naikinti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.

VII SKYRIUS

ĮVAIRIŲ OBJEKTŲ AR REIŠKINIŲ STEBĖJIMO IR MATAVIMO STATINIAI, ĮRENGINIAI IR JŲ TERITORIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJOS APSAUGOS ZONA IR JOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

132 straipsnis. Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona

Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę.

133 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zonoje

Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka negavus Molėtų astronomijos observatorijos administracijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti statinius, įrengti įrenginius;

2) tiesti 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklus;

3) įrengti išorinį gyvenamųjų vietovių apšvietimą;

4) vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus;

5) keisti žemės reljefą;

6) vykdyti kitus darbus, kurių metu teršiama atmosfera arba naktį lauke naudojamas apšvietimas.

ANTRASIS SKIRSNIS

METEOROLOGINIŲ STEBĖJIMŲ AIKŠTELIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

134 straipsnis. Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonos

Meteorologinių stebėjimų aikštelėms nustatomos šios apsaugos zonos:

1) specialioji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona;

2) bendroji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona.

135 straipsnis. Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonų dydis

1. Specialioji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink meteorologinių stebėjimų aikštelę.

2. Bendroji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink meteorologinių stebėjimų aikštelę, išskyrus specialiąją meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zoną.

136 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose

1. Specialiojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje draudžiama bet kokia veikla, išskyrus statinių remontą ir rekonstravimą nedidinant išorės matmenų ar statinių statybą, remontą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą, kai šie statiniai ar įrenginiai reikalingi meteorologijos stoties veiklai vykdyti.

2. Bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje draudžiama:

1) sodinti medžius;

2) įrengti drėkinimo, sausinimo sistemas, karjerus, vandens telkinius;

3) vykdyti kasybos, sprogdinimo darbus, keisti žemės reljefą;

4) statyti ar įrengti sąvartynus;

5) statyti ar įrengti motokroso ar ralio trasas, hipodromus, transporto stovėjimo aikšteles, naujus kelius (išskyrus pagalbines gatves, pagrindines pėsčiųjų ir dviračių eismo gatves ir takus, pagalbinius pėsčiųjų ir dviračių eismo takus), padidinti įrengto kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis;

6) naudoti statybos produktus, įrenginius ir kitas medžiagas, kurios spinduliuoja ar atspindi šviesą.

3. Bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo projektui, draudžiama statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį.

TREČIASIS SKIRSNIS

METEOROLOGINIŲ RADIOLOKATORIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

137 straipsnis. Meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonų dydis

Meteorologinio radiolokatoriaus apsaugos zona – 15 kilometro pločio žemės juosta aplink meteorologinį radiolokatorių.

138 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose

Meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo projektui, draudžiama statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RADIOLOKATORIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

139 straipsnis. Radiolokatorių apsaugos zonos

Radiolokatoriams nustatomos šios apsaugos zonos:

1) bendroji radiolokatoriaus apsaugos zona;

2) specialioji radiolokatoriaus apsaugos zona.

140 straipsnis. Radiolokatorių apsaugos zonų dydis

1. Bendroji radiolokatoriaus apsaugos zona – 1,5 kilometro pločio žemės juosta aplink karinį, valstybės sienos apsaugai skirtą ar civilinės aviacijos radiolokatorių.

2. Specialioji radiolokatoriaus apsaugos zona – 30 kilometrų pločio žemės juosta aplink karinį radiolokatorių (išskyrus bendrąją radiolokatoriaus apsaugos zoną).

131 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos radiolokatorių apsaugos zonose

1. Bendrojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių statyba, rekonstravimas ir įrenginių įrengimas turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami su Civilinės aviacijos administracija (bendrojoje civilinės aviacijos radiolokatoriaus apsaugos zonoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) (bendrojoje valstybės sienos apsaugai skirto radiolokatoriaus apsaugos zonoje) ar kariuomenės vadu (bendrojoje karinio radiolokatoriaus apsaugos zonoje).

2. Specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 50 metrų ir daugiau, statyba ir rekonstravimas ar įrengimas turi būti Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka suderinti su kariuomenės vadu.

PENKTASIS SKIRSNIS

VANDENS MATAVIMO STOČIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

142 straipsnis. Vandens matavimo stočių apsaugos zonos

Vandens matavimo stotims nustatomos šios apsaugos zonos:

1) vandens matavimo stoties prie upės ar kanalo apsaugos zona;

2) vandens matavimo stoties prie ežero ar tvenkinio apsaugos zona.

143 straipsnis. Vandens matavimo stočių apsaugos zonų dydis

1. Vandens matavimo stoties prie upės ar kanalo apsaugos zona – žemės juosta, kurios ilgis yra po 20 metrų išilgai upės ar kanalo kranto linijos, skaičiuojant nuo vandens matavimo stoties statinio išorinės atitvaros į upės ar kanalo pusę, plotis – iki kito upės ar kanalo kranto ir vanduo virš šios juostos.

2. Vandens matavimo stoties prie ežero ar tvenkinio apsaugos zona – žemės juosta, kurios ilgis yra po 20 metrų išilgai ežero ar tvenkinio kranto linijos, skaičiuojant nuo vandens matavimo stoties statinio išorinės atitvaros į ežero ar tvenkinio pusę, plotis – 20 metrų į ežero ar tvenkinio pusę ir vanduo virš šios juostos.

144 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens matavimo stočių apsaugos zonose

1. Vandens matavimo stočių apsaugos zonose draudžiama įrengti prieplaukas, lieptus, nesudėtingus paplūdimio statinius, girdyklas, brastas.

2. Vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus rašytinio Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiami upės ar kanalo vagos, ežero ar tvenkinio gilinimo, valymo, ledo sprogdinimo, kasybos, žemės darbai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GRUNTINIŲ GEODEZINIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

145 straipsnis. Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonos dydis

Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zoną sudaro 1 metro pločio žemės juosta aplink šį ženklą nuo išorinės jo ribos.

146 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonoje

Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla.

VIII SKYRIUS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

147 straipsnis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų dydį nustato Vyriausybė.

148 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti bet kokius statinius, kurių paskirtis nesusijusi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla;

4) keisti statinių paskirtį;

5) tiesti inžinerinius tinklus;

6) vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus ir naudoti naudingąsias iškasenas.

IX SKYRIUS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGA

PIRMASIS SKIRSNIS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

149 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomi objektai

Prie Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) saugomų objektų priskiriami: Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatai, Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko rezidencijų pastatai su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais.

150 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonos

Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tvirtindama jų planus.

151 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose

1. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti ir rekonstruoti visuomeninės paskirties pastatus, dėl kurių gali padidėti transporto priemonių ir (ar) žmonių srautai;

2) statyti gamybos ir pramonės paskirties pastatus;

3) statyti, įrengti ar eksploatuoti automobilių stovėjimo aikšteles, degalines, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklas, jų prekybos vietas;

4) statyti ar rekonstruoti statinius, kurių aukštis viršija Vyriausybės nustatytą maksimalų aukštį.

2. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Statybos įstatyme ar Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Vadovybės apsaugos departamento pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti ar rekonstruoti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) keisti statinių paskirtį;

3) sudaryti žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius.

3. Atitvarų, užtvarų ar kitų konstrukcijų įrengimas Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose, naudojimosi oro erdve virš šių zonų ribojimas nustatytas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

152 straipsnis. Valstybės saugumo departamento saugomi objektai

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) saugomiems objektams priskiriami: Valstybės saugumo departamento patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį valdomi pastatai su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais.

153 straipsnis. Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonų dydis

Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytiems pastatams priskirtų žemės sklypų ribas.

154 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose

1. Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti ir (ar) įrengti degalines, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklas,

2) vykdyti sprogdinimo darbus;

3) statyti ir (ar) įrengti pavojingų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus;

4) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, dėl kurių gali padidėti transporto priemonių ir (ar) žmonių srautai;

5) tiesti 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklus 100 metrų atstumu į abi puses nuo šio įstatymo 149 straipsnyje nurodytiems pastatams priskirtų žemės sklypų ribų. Likusioje Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonos dalyje taikomi šio straipsnio 2 dalies reikalavimai.

2. Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, pagrindais ir sąlygomis negavus Valstybės saugumo departamento pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

2) statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir (ar) įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

3) keisti statinių paskirtį;

4) vykdyti kasybos, žemės kasimo (lyginimo) darbus, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

5) tiesti inžinerinius tinklus;

6) įrengti kelio ženklus, statyti ir (ar) įrengti viešojo transporto stoteles;

7) sudaryti žemės sklypų (jų dalių) ir (ar) statinių (jų dalių) perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius;

8) įrengti vaizdo ir kitas stebėjimo sistemas;

9) įrengti gatvių, kiemų, teritorijų ir informacinių stendų apšvietimą.

X SKYRIUS

KRAŠTO APSAUGA IR VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA

PIRMASIS SKIRSNIS

KRAŠTO APSAUGOS OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

155 straipsnis. Krašto apsaugos objektai

Krašto apsaugos objektams priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams.

156 straipsnis. Krašto apsaugos objektų apsaugos zonų dydis

Aplink krašto apsaugos objektus nustatomos šios apsaugos zonos:

1) 400 m pločio žemės juosta, jei šiame objekte yra įrengti ar planuojami įrengti sprogmenų sandėliai;

2) 100 m pločio žemės juosta neurbanizuotose teritorijose, išskyrus šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

3) 50 m pločio žemės juosta urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus), išskyrus šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

4) 25 m pločio žemės juosta miestuose, išskyrus šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

157 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos krašto apsaugos objektų apsaugos zonose

Krašto apsaugos objektų apsaugos zonose, Statybos įstatyme arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį;

2) sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

3) vykdyti sprogdinimo darbus;

4) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir geodezinius darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

5) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie krašto apsaugos objektų.

ANTRASIS SKIRSNIS

TERITORIJOS, KURIOSE, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINIO SAUGUMO REIKALAVIMUS, TAIKOMI VĖJO ELEKTRINIŲ STATYBOS APRIBOJIMAI IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

158 straipsnis. Teritorijos, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai

Teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

159 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai

Teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Lietuvos kariuomenės ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pritarimo projektui, draudžiama statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines, kurių numatomas aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 ir daugiau metrų.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

160 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai

Prie valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių priskiriami: valstybės siena, pasienio juosta, valstybės sienos ženklai, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamieji ženklai, pasienio keliai ir patrulio takai, vaizdo, ryšių ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai), stebėjimo bokštai ir stiebai, atraminiai punktai, elingai, prieplaukos, kontaktiniai punktai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių dislokacijos vietos, pasienio kontrolės punktai, kiti valstybės sienos apsaugos objektai.

161 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos

Valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams (toliau – apsaugos objektai) nustatomos šios apsaugos zonos:

1) valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija (toliau – išorės siena) apsaugos zona;

2) valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika (toliau – vidaus siena) apsaugos zona;

3) pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, apsaugos zona;

4) apsaugos objektų, nepatenkančių į šios straipsnio dalies 1-2 punktuose nurodytas teritorijas (išskyrus valstybės sienos ženklus, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus), apsaugos zona;

5) valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zona.

162 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonų dydis

1. Išorės sienos apsaugos zona – 500 metrų pločio žemės juosta į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis.

2. Vidaus sienos apsaugos zona – 100 metrų pločio žemės juosta į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis.

3. Pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, apsaugos zona:

1) neurbanizuotose teritorijose – 100 metrų pločio žemės juosta nuo šių pasienio kontrolės punktų teritorijos ribos;

2) urbanizuotose teritorijose – 50 metrų pločio žemės juosta nuo šių pasienio kontrolės punktų teritorijos ribos.

3. Šio įstatymo 161 straipsnio 4 punkte nurodytų apsaugos objektų apsaugos zona:

1) neurbanizuotose teritorijose – 100 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas;

2) urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus) – 50 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas;

3) miestuose – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas.

4. Valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zona – 2,5 metro pločio žemės juosta aplink šiuos ženklus.

163 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose

1. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas zonas, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka negavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti statinius, hidrotechninius įrenginius;

2) įrengti telekomunikacijų, radijo ryšio tinklo trikdžius skleidžiančius įrenginius;

3) sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

4) vykdyti sprogdinimo darbus;

5) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir geodezinius darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

6) gadinti, užtverti ar užversti kelius, vedančius link apsaugos objektų;

7) vykdyti veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių (ar juos imituojančių priemonių) naudojimu.

2. Valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zonoje, Statybos įstatyme ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka negavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama vykdyti statybos, kasybos, žemės ūkio darbus, tiesti inžinerinius tinklus.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

164 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus II skyriaus trečiąjį skirsnį ir III skyriaus septintąjį skirsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo II skyriaus trečiasis skirsnis, išskyrus 13 straipsnio 2 dalį, ir III skyriaus septintasis skirsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Įsigaliojus šio įstatymo II skyriaus trečiajam skirsniui, neteka galios šio įstatymo II skyriaus antrasis skirsnis.

3. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

4. Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir Valstybės saugumo departamento direktorius iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus.

5. Nekilnojamojo turto registro nuostatus Vyriausybė pakeičia iki 2020 m. sausio 1 d. Teisės aktus, susijusius su šiame įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis priima iki 2021 m. gruodžio 31 d.

6. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šie duomenys nuo 2022 m. sausio 1 d. laikytini Nekilnojamojo turto registro objektais.

7. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams iki šio įstatymo įsigaliojimo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja tol, kol neįregistruojamos pagal šį įstatymą nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias patenka šie žemės sklypai.

8. Valstybės įmonė Registrų centras per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pakeičia įrašus nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal aplinkos ministro patvirtintą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų lyginamąją lentelę.

165 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statybų ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.

2. Jei šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo būti nustatytos ūkinei ir (ar) kitokia veiklai, bet jos nenustatytos, o ši veikla vykdoma, asmenys, suinteresuoti vykdoma ūkine ir (ar) kitokia veikla, o tais atvejais, kai tokių nėra – įstatymų ar ministrų (atitinkamai pagal jiems pavestas valdymo sritis) įgaliotos institucijos šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas nustato šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytais dokumentais. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas neprivalomas. Šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas informuojamas šio įstatymo 4 straipsnio 7–8 dalyse nustatyta tvarka. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos nemokamos. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.

3. Jei šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turi būti nustatytos vykdomai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, kuriai vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo šių teritorijų nustatyti nereikėjo, jos nustatomos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte arba šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytais dokumentais. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas neprivalomas. Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (teritorijos), vykdymu, o tais atvejais, kai tokio nėra – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie nustatytą teritoriją (teritorijas), kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, padaryti, prašymą šiuos duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje arba šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas informuojamas šio įstatymo 4 straipsnio 7–8 dalyse arba 10 straipsnio 7–8 dalyse nustatyta tvarka. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje arba 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos mokamos, jei tai nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose įstatymuose.

4. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patekus į nustatytas šio straipsnio 2–3 dalyse nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos tik naujai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prilyginami šiame įstatyme nurodytiems žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniams sutikimams dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose.

6. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo žymos apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypo registro įraše padarytos, bet šios sąlygos neįrašytos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytas vienerių kalendorinių metų terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinius sutikimus, jei jie nebuvo gauti, dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose nustatytose teritorijose (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus).

7. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija buvo nustatyta ir joje taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo įrašytos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme ši ar jai prilyginta teritorija nenurodyta, nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas asmens, nustačiusio šią teritoriją, arba į ją patenkančio žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio prašymu kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų netaikymą šioje nustatytoje teritorijoje (ar panaikina anksčiau įrašytą žymą apie šių sąlygų taikymą) arba nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikina įrašus apie šią teritoriją ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo žymos apie netaikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatytoje teritorijoje padarymo arba nuo įrašų apie šią teritoriją ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo dienos.

166 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

1. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą.

2. Pareikšti ieškinius dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje turi teisę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas