Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2023 M. GRUODŽIO 12 D. ĮSAKYMO NR. D1-406 „DĖL DETALIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJŲ, REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO IR TYRIMŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO PAKEITIMO

2025 m. d. Nr.

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL DETALIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJŲ, REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnio 5 dalimi, 32³ straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi:

1. T v i r t i n u Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. Aprašas netaikomas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka) ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – poveikio aplinkai vertinimo) procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo;

2.2. planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pageidavimu, Aprašas taikomas:

2.2.1. poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo, rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, jei ši ataskaita nepaviešinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iki šio įsakymo įsigaliojimo;

2.2.2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka pratęsiant priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar atrankos išvadą;

2.2.3. keičiant ar plečiant planuojamą ūkinę veiklą ir vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi atliekant poveikio aplinkai vertinimą arba atranką.“

Aplinkos ministras

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2025 m. d. įsakymo Nr.

redakcija)

DETALIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJŲ, REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo aprašas (toliau – Aprašas) taikomas atliekant planuojamų įrengti ir esamų vėjo elektrinių (toliau – VE) plėtimo ar keitimo planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. VE poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringas, poveikio vengimo prevencijos ar mažinimo priemonių efektyvumo monitoringas atliekamas pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai).

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.

3. Apraše nenurodyti ir neįvertinti VE daromo reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams klausimai sprendžiami pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“.

II SKYRIUS

VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJAI

4. Planavimo metu VE poveikis paukščiams ir (ar) šikšnosparniams laikomas reikšmingu neigiamu, jeigu jas planuojama statyti:

4.1. paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų patvirtinimo“ (toliau – PAST);

4.2. buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų patvirtinimo“, ir vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ (toliau – BAST), kurios skirtos šikšnosparnių apsaugai;

4.3. pajūrio ir Kuršių marių rytinės pakrantės ruože 5 km ir mažesniu atstumu nuo kranto linijos.

5. VE poveikis paukščiams ir šikšnosparniams gali būti reikšmingas neigiamas, jeigu jas numatoma eksploatuoti netaikant Aprašo 15 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančių neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams technologinės prevencijos priemonių (toliau – technologinės prevencijos priemonės), šiose vietose:

5.1. pajūrio ir Kuršių marių rytinės pakrantės ruože 5–15 km atstumu nuo kranto linijos;

5.2. jūroje (jūrinėse teritorijose, nepatenkančiose į PAST ir BAST);

5.3. mažesniu atstumu nuo Aprašo 4 punkte išvardytų teritorijų už apskaičiuotą atstumą: vieną metrą planuojamos statyti vėjo elektrinės aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) dauginant iš 5.

6. VE poveikis paukščiams ir šikšnosparniams laikomas nereikšmingu, jeigu jas planuojama statyti teritorijose, neišvardytose Aprašo 4 ir 5 punktuose.

7. Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytose teritorijose galimą, tačiau Apraše nenurodytą VE poveikį paukščiams ir šikšnosparniams, savo objektyviais turimais duomenimis turi įrodyti kompetentinga institucija.

8. Kompetentingai institucijai VE eksploatavimo metu nustačius, kad VE poveikis paukščiams ir šikšnosparniams, atsižvelgus į Aprašo 1 priede nurodytas reikšmes, yra reikšmingas neigiamas, turi būti taikomos Aprašo 15 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios technologinės prevencijos priemonės.

III SKYRIUS

VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO TVARKA

9. Reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir poveikio mažinimo priemonių taikymas – nuoseklus procesas, kurio siekiama išvengti tokio poveikio paukščiams ir šikšnosparniams ar jį sumažinti.

10. Reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės turi būti numatomos planuojant VE (iki planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos išvados), taip pat eksploatavimo metu, nustačius planavimo metu nenumatytą ar dėl pasikeitusių sąlygų atsiradusį naują galimą reikšmingą neigiamą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams arba įvertinus tokio poveikio prevencijos priemonių efektyvumą. Mažinimo priemonėmis siekiama kompensuoti neigiamą likutinį poveikį, kurio negalima išvengti taikant prevencijos priemones.

11. Planuojant VE numatytos reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemonės turi būti pradėtos taikyti VE:

11.1. statybos etapui numatytos priemonės – jų veikimo pradžia turi sutapti su VE statybos pradžia;

11.2. eksploatavimo etapui numatytos priemonės – jų veikimo pradžia turi sutapti su VE eksploatavimo pradžia.

12. Pradėjus eksploatuoti VE, ją eksploatuojantis ūkio subjektas turi atlikti planavimo metu numatytų reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemonių efektyvumo monitoringą ir efektyvumo įvertinimą. Nustačius, kad taikant VE planavimo metu numatytas reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo priemones neigiamas poveikis paukščiams ar šikšnosparniams pagal Aprašo 1 priede nurodytus dydžius yra reikšmingas, eksploatuojantis VE ūkio subjektas pagal vertinimo rezultatus ir monitoringo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas turi pakoreguoti taikomas ir (arba) numatytas priemones, suderinti jas su Aplinkos apsaugos agentūra ir pradėti taikyti naujas reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo priemones arba pagerinti taikomų priemonių efektyvumą, vykdyti patikslintų reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo priemonių efektyvumo monitoringą ir vertinimą, kuris negali būti pratęsiamas ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui ir turi neviršyti bendro maksimalaus 5 metų nepertraukiamo monitoringo VE eksploatavimo metu.

13. Reikšmingu VE neigiamu poveikiu paukščiams ir šikšnosparniams VE eksploatavimo metu laikoma, kai pasiekiami Aprašo 1 priede nurodyti rodikliai.

14. Prevencijos priemonės taikomos tokia prioriteto tvarka:

14.1. VE eksploatavimas pagal Aprašo 4, 5 ir 6 punkte nustatytus reikalavimus;

14.2. VE vizualinės apsaugos priemonės (dažymas ir pan.);

14.3. technologinių prevencijos priemonių diegimas pagal Aprašo 15 punkto reikalavimus 5 ir 8 punktuose nurodytais atvejais.

15. Technologinės prevencijos priemonės turi atitikti tokius reikalavimus:

Nr.	Reikalavimas	Reikalavimo tikslas
1.	Technologinė prevencijos priemonė turi būti sertifikuota ir (ar) ne trumpiau kaip 1 metus naudojama paukščiams ir šikšnosparniams nuo žūties apsaugoti bent vienoje Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės šalyje.	Praktiškai įvertintas ir patikrintas patikimumas, priemonės efektyvumas, gaunama patikima duomenų amplitudė.
2.	Naudojant technologinę prevencijos priemonę, turi būti pastebima ne mažiau kaip 80 % visų didesnių kaip 1 m (skaičiuojant per ištiestų sparnų ilgį) paukščių ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo VE (siekiant išvengti poveikio paukščiams) ir ne mažiau kaip 80 % visų didesnių kaip 0,5 m (skaičiuojant per ištiestų sparnų ilgį) paukščių ne mažesniu kaip 350 m atstumu nuo VE (siekiant išvengti poveikio paukščiams) arba fiksuojant šikšnosparnių ultragarsinius signalus ne mažesniu kaip VE mentės atstumu (siekiant išvengti poveikio šikšnosparniams) arba nustatyta ne mažiau kaip 80 % paukščių rūšių, kurioms planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo ar monitoringo metu nustatytas galimas reikšmingas poveikis.	Konstatuojamas aiškus priemonės efektyvumo kriterijus nustatant tipinį saugomos rūšies paukščio individą ar šikšnosparnio buvimo faktą ir minimalų nustatymo atstumą.
3.	Poveikio paukščiams prevencijos sistema turi gebėti atpažinti ir teisingai nustatyti Aprašo 2 priede nurodytus plėšriuosius ir sklandančius paukščius. Sistema turi stebėti individą ir, jei jis priartėja ne mažesniu kaip 350 m atstumu iki VE, elektrinė ilgiausiai per 35 sekundes turi būti sustabdyta ir neveikti, kol praeis susidūrimo pavojus. Poveikio šikšnosparniams prevencijos sistema turi gebėti nuolat skaičiuoti fiksuojamus ultragarsinius signalus ir pagal nustatytus parametrus stabdyti VE mentes. Užfiksavus numatytą šikšnosparnių aktyvumą, VE mentės turi būti sustabdomos ilgiausiai per 35 sekundes ir neveikti, kol praeis poveikio pavojus.	Vertinamas sistemos efektyvumas atpažįstant paukščius ar nustatant šikšnosparnių aktyvumą.
4.	Technologinės prevencijos priemonės turi kaupti duomenis apie 500 m atstumu nuo VE buvusius paukščius ar VE mentės atstumu buvusius šikšnosparnius; turi būti kaupiami duomenys apie kiekvieną VE menčių stabdymą. Jei užfiksuojamas susidūrimas, atvejį turi būti įmanoma peržiūrėti.	Sudaroma galimybė fiksuoti, analizuoti galimus ir faktinius susidūrimus.
5.	Poveikio paukščiams technologinėse prevencijos priemonėse turi būti užtikrinamas paukščių identifikavimo miško ar kitų kraštovaizdžio elementų, ribojančių paukščių aptikimą, fone funkcionalumas.	Reikalavimu užtikrinama, kad galimus susidūrimus bus galima nustatyti ne tik atviroje erdvėje, bet ir miško fone.

Nr.

Reikalavimas

Reikalavimo tikslas

Technologinė prevencijos priemonė turi būti sertifikuota ir (ar) ne trumpiau kaip 1 metus naudojama paukščiams ir šikšnosparniams nuo žūties apsaugoti bent vienoje Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės šalyje.

Praktiškai įvertintas ir patikrintas patikimumas, priemonės efektyvumas, gaunama patikima duomenų amplitudė.

Naudojant technologinę prevencijos priemonę, turi būti pastebima ne mažiau kaip 80 % visų didesnių kaip 1 m (skaičiuojant per ištiestų sparnų ilgį) paukščių ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo VE (siekiant išvengti poveikio paukščiams) ir ne mažiau kaip 80 % visų didesnių kaip 0,5 m (skaičiuojant per ištiestų sparnų ilgį) paukščių ne mažesniu kaip 350 m atstumu nuo VE (siekiant išvengti poveikio paukščiams) arba fiksuojant šikšnosparnių ultragarsinius signalus ne mažesniu kaip VE mentės atstumu (siekiant išvengti poveikio šikšnosparniams) arba nustatyta ne mažiau kaip 80 % paukščių rūšių, kurioms planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo ar monitoringo metu nustatytas galimas reikšmingas poveikis.

Konstatuojamas aiškus priemonės efektyvumo kriterijus nustatant tipinį saugomos rūšies paukščio individą ar šikšnosparnio buvimo faktą ir minimalų nustatymo atstumą.

Poveikio paukščiams prevencijos sistema turi gebėti atpažinti ir teisingai nustatyti Aprašo 2 priede nurodytus plėšriuosius ir sklandančius paukščius. Sistema turi stebėti individą ir, jei jis priartėja ne mažesniu kaip 350 m atstumu iki VE, elektrinė ilgiausiai per 35 sekundes turi būti sustabdyta ir neveikti, kol praeis susidūrimo pavojus.

Poveikio šikšnosparniams prevencijos sistema turi gebėti nuolat skaičiuoti fiksuojamus ultragarsinius signalus ir pagal nustatytus parametrus stabdyti VE mentes. Užfiksavus numatytą šikšnosparnių aktyvumą, VE mentės turi būti sustabdomos ilgiausiai per 35 sekundes ir neveikti, kol praeis poveikio pavojus.

Vertinamas sistemos efektyvumas atpažįstant paukščius ar nustatant šikšnosparnių aktyvumą.

Technologinės prevencijos priemonės turi kaupti duomenis apie 500 m atstumu nuo VE buvusius paukščius ar VE mentės atstumu buvusius šikšnosparnius; turi būti kaupiami duomenys apie kiekvieną VE menčių stabdymą. Jei užfiksuojamas susidūrimas, atvejį turi būti įmanoma peržiūrėti.

Sudaroma galimybė fiksuoti, analizuoti galimus ir faktinius susidūrimus.

Poveikio paukščiams technologinėse prevencijos priemonėse turi būti užtikrinamas paukščių identifikavimo miško ar kitų kraštovaizdžio elementų, ribojančių paukščių aptikimą, fone funkcionalumas.

Reikalavimu užtikrinama, kad galimus susidūrimus bus galima nustatyti ne tik atviroje erdvėje, bet ir miško fone.

16. VE planavimo metu nustačius prevencijos priemonių taikymą ir jas parinkus, atitinkamos priemonės keičiamos ir (ar) parenkamos kitos nei nurodyta šiame Apraše tik pagal eksploatavimo metu nustatytus monitoringo ir poveikio rezultatus.

17. Nustačius VE reikšmingą neigiamą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams vėlesniu nei VE planavimo metu, kompetentinga institucija, neišbandžiusi visų įmanomų ir prieinamų poveikį mažinančių priemonių, negali priimti sprendimo stabdyti VE veiklą.

_____________________

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir

šikšnosparniams kriterijų,

reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir

šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo

priemonių taikymo aprašo

1 priedas

Vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio jautrioms jų poveikiui paukščių rūšims ir šikšnosparniams kriterijų reikšmės

Eil. Nr.	Paukščių rūšis, šikšnosparniai	Žuvusių paukščių ir šikšnosparnių skaičius, kai vėjo elektrinės poveikis laikomas reikšmingu neigiamu ir reikia imtis poveikio mažinimo priemonių
1.	Rudakaklis naras (Gavia stellata)	≥ 2 per 1 metus
2.	Juodakaklis naras (Gavia arctica)	≥ 1 per 1 metus
3.	Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)	≥ 5 per 1 metus
4.	Didysis baltasis garnys (Egretta alba)	≥ 5 per 3 metus
5.	Pilkasis garnys (Ardea cinerea)	≥ 5 per 3 metus
6.	Baltasis gandras (Ciconia ciconia)	≥ 5 per 3 metus
7.	Juodasis gandras (Ciconia nigra)	≥ 2 per 3 metus
8.	Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis)	≥ 5 per 1 metus
9.	Pilkoji žąsis (Anser anser)	≥ 2 per 1 metus
10.	Mažoji žąsis (Anser erythropus)	≥ 2 per 3 metus
11.	Gulbė nebylė (Cygnus olor)	≥ 5 per 1 metus
12.	Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)	≥ 3 per 1 metus
13.	Mažoji gulbė (Cygnus columbianus)	≥ 1 per 1 metus
14.	Pilkoji antis (Mareca strepera)	≥ 3 per 1 metus
15.	Eurazinė cyplė (Mareca penelope)	≥ 10 per 1 metus
16.	Smailiauodegė antis (Anas acuta)	≥ 7 per 1 metus
17.	Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)	≥ 10 per 1 metus
18.	Ledinė antis (Clangula hyemalis)	≥ 10 per 1 metus
19.	Sibirinė gaga (Polysticta stelleri)	≥ 1 per 1 metus
20.	Juodoji antis (Melanitta nigra)	≥ 2 per 1 metus
21.	Nuodėgulė (Melanitta fusca)	≥ 10 per 1 metus
22.	Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus)	≥ 2 per 1 metus
23.	Didysis dančiasnapis (Mergus merganser)	≥ 4 per 1 metus
24.	Žuvininkas (Pandion haliaetus)	≥ 2 per 3 metu
25.	Vapsvaėdis (Pernis apivorus)	≥ 2 per 3 metus
26.	Juodasis peslys (Milvus migrans)	≥ 2 per 3 metus
27.	Rudasis peslys (Milvus milvus)	≥ 2 per 3 metus
28.	Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)	≥ 3 per 3 metus
29.	Javinė lingė (Circus cyaneus)	≥ 2 per 3 metus
30.	Pievinė lingė (Circus pygargus)	≥ 2 per 3 metus
31.	Vištvanagis (Accipiter gentilis)	≥ 2 per 3 metus
32.	Paukštvanagis (Accipiter nisus)	≥ 3 per 3 metus
33.	Paprastasis suopis (Buteo buteo)	≥ 3 per 3 metus
34.	Gyvatėdis (Circaetus gallicus)	≥ 2 per 3 metus
35.	Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)	≥ 2 per 3 metus
36.	Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga)	≥ 2 per 3 metus
37.	Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)	≥ 2 per 3 metus
38.	Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)	≥ 2 per 3 metus
39.	Sakalas keleivis (Falco peregrinus)	≥ 2 per 3 metus
40.	Sketsakalis (Falco subbuteo)	≥ 2 per 3 metus
41.	Paprastasis pelėsakalis (Falco tinnunculus)	≥ 2 per 3 metus
42.	Pilkoji gervė (Grus grus)	≥ 6 per 3 metus
43.	Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria)	≥ 5 per 1 metus
44.	Paprastoji pempė (Vanellus vanellus)	≥ 5 per 1 metus
45.	Gaidukas (Philomachus pugnax)	≥ 2 per 1 metus
46.	Juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina)	≥2 per 1 metus
47.	Didžioji kuolinga (Numenius arquata)	≥ 1 per 1 metus
48.	Paprastasis griciukas (Limosa limosa)	≥ 1 per 1 metus
49.	Mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus)	≥ 7 per 1 metus
50.	Rudagalvis kiras (Croicocephalus ridibundus)	≥ 20 per 1 metus
51.	Sidabrinis / kaspijinis kiras (Larus argentatus / cachinnans)	≥ 5 per 1 metus
52.	Balnuotasis kiras (Larus marinus)	≥ 1 per 1 metus
53.	Paprastasis kiras (Larus canus)	≥ 10 per 1 metus
54.	Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger)	≥ 2 per 1 metus
55.	Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus)	≥ 5 per 1 metus
56.	Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida)	≥ 5 per 1 metus
57.	Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)	≥ 2 per 1 metus
58.	Alka (Alca torda)	≥ 5 per 1 metus
59.	Laibasnapis narūnėlis (Uria aalge)	≥ 5 per 1 metus
60.	Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur)	≥ 2 per 1 metus
61.	Šikšnosparnis (bet kurios rūšies)	≥ 3 per 5 dienas po VE arba ≥ 5 per metus po VE

___________________________