Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 15, 16, IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, prireikus ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 16 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų registravimo ir ženklinimo pažeidimų, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, gali taikyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų perkėlimo iš bandų, kuriose laikomi netinkamai paženklinti ar neženklinti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arklinių šeimos gyvūnai, apribojimus, kurie panaikinami pašalinus pažeidimus. Jeigu ūkinių gyvūnų laikytojai negali įrodyti galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų atsekamumo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo gyvūnų laikytojams savo lėšomis atlikti užkrečiamųjų ligų tyrimus, o atsižvelgdama į šių tyrimų rezultatus, leidžia jiems paskersti gyvūnus ir iš jų gautą mėsą suvartoti asmeninėms reikmėms arba įpareigoja juos gyvūnus nugaišinti ir sunaikinti neatlyginant patirtų nuostolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojai nevykdo nurodymų laikomus gyvūnus ištirti dėl užkrečiamosios ligos, paskersti arba nugaišinti ir sunaikinti, organizuoja šių gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.“
3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyvūnams gydyti ir profilaktikai naudoti leidžiama Veterinarinių vaistų registre arba Bendrijos veterinarinių vaistų registre registruotus veterinarinius vaistus, veterinarinius vaistus, įrašytus į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą, arba neregistruotus veterinarinius vaistus, kuriems tiekti yra išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. Veterinariniai vaistai gali būti skiriami ir naudojami toms ligoms ir tų rūšių gyvūnams gydyti, kurie yra nurodyti veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose. Jei tam tikrai gyvūno ligai gydyti nėra registruoto veterinarinio vaisto, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, siekdamas išvengti neleistinų gyvūno kančių, prisiimdamas atsakomybę, gali skirti konkrečiam gyvūnui gydyti arba pats gydyti konkretų gyvūną:
1) veterinariniu vaistu, registruotu Veterinarinių vaistų registre ar Bendrijos veterinarinių vaistų registre, ar įrašytu į Lygiagrečiai importuojamų veterinarinių vaistų sąrašą ir skirtu naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams gydyti, bet kitos ligos atveju;
2) vaistu (vaistiniu preparatu), įrašytu į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, arba veterinariniu vaistu, kuris registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir skirtas tos pačios rūšies gyvūnams arba kitos rūšies gyvūnams gydyti konkrečios ligos ar kitos ligos atveju, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 punkte nurodytu veterinariniu vaistu;
3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka veterinariniu vaistu, paruoštu iš anksto (ex tempore) atsižvelgiant į veterinarinio recepto sąlygas, nesant galimybės jo gydyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytu veterinariniu vaistu ar vaistu (vaistiniu preparatu).
Veterinariniai vaistai, turintys antimikrobinių medžiagų, turi būti skiriami ir naudojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis Racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje gairėmis, ir tik taip, kaip nurodyta patvirtintuose šių veterinarinių vaistų informaciniuose dokumentuose.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas