Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠARŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1610 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą Nr. VIII-1610 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠARŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pašarų tvarkymo, įvežimo į Europos Sąjungą (toliau – ES), eksporto ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus.
3. Be priede nurodytų įgyvendinamųjų teisės aktų, šis įstatymas Lietuvos Respublikoje taip pat taikomas kartu su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL 2017 L 350, p. 15), 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 382/2005, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles (OL 2005 L 61, p. 4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 230/2009 (OL 2009 L 74, p. 12), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001, nustatančiu tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL 2001 L 147, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/1091 (OL 2019 L 173, p. 42), 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 334/2014 (OL 2014 L 103, p. 22), 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 650), 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 298/2008 (OL 2008 L 97, p. 64), 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/786, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB nustatytų gyvūnų pašarams skirtų produktų detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijai (OL 2015 L 125, p. 10).
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Genetiškai modifikuotas pašaras – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 1829/2003 2 straipsnio 7 punkte.
2. Gyvūnas – kaip apibrėžta 2016 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL 2016 L 84, p. 1), 4 straipsnio 1 punkte.
3. Kombinuotasis pašaras – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte.
4. Nepageidaujama medžiaga pašare – pašarams skirtame produkte ar ant jo esanti medžiaga, išskyrus patogenines medžiagas, kelianti potencialią grėsmę gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai ir galinti turėti neigiamą poveikį gyvulininkystės produkcijai.
5. Nesąžininga pašarų ūkio subjekto veikla – pašarų ūkio subjekto pašarų tvarkymą, įvežimą į ES ar eksportą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, kuriuo siekiama ekonominės naudos ir apgaunamas pašarų pirkėjas.
11. Pašarų tiekimas mažais kiekiais vietinei rinkai – pirmine pašarų gamyba užsiimančių pašarų ūkio subjektų, kurių žemės ūkio naudmenos neviršija 3 ha, pagamintų pašarų tiekimas iš savo ūkio tiesiogiai vietinių ūkių reikmėms.
13. Pašarų tvarkymas – veiksmai su pašaru ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant pašaro gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys daryti poveikį pašaro saugai, kokybei ir mitybos vertei, taip pat pašarų naudojimas.
14. Pašarų ūkio subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „pašarų verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 punkte.
15. Pašarų ūkio subjekto patvirtinimas – teisės vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą.
16. Pašarų ūkio subjekto registravimas – teisės vykdyti kitą nei šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą.
19. Saugus pašaras – pašaras, kuris naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, apsaugą, kai įvertinta:
20. Savikontrolės sistema – pašarų ūkio subjekto vykdoma kontrolės sistema, kuria jis užtikrina savo tvarkomų pašarų saugą.
21. Specialusis pašaras – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies o punkte.
24. Valstybinė pašarų priežiūra – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla, apimanti metodinės pagalbos pašarų ūkio subjektams teikimą, prižiūrėjimą, kaip šie subjektai laikosi pašarų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Reglamentą (ES) 2017/625, nustatytų reikalavimų, kontroliavimą, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitų priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas pašarų sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis, įgyvendinimą.
25. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (toliau – Reklamos įstatymas), Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA
4 straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą (toliau – Registras), tvirtina Registro nuostatus ir paskiria Registro tvarkytojus.
2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją formuoja valstybės politiką pašarų srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, bei nustato:
3) nepageidaujamų medžiagų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų leistinus kiekius pašaruose ir leistinas nuokrypio normas (paklaidas);
4) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir įregistravimo taisykles;
3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Tarnyba) pagal savo kompetenciją:
1) vykdo pašarų tvarkymo, įskaitant pirminę pašarų gamybą, įvežamų į ES ir eksportuojamų pašarų, taip pat pašarų saugos ir kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą;
2) žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka tvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus;
3) Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka tvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus, kurie naudoja pašarų gamybai šalutinius gyvūninius produktus;
4) atrenka valstybinius pašarų mėginius, kuriuos tiria arba teisės aktų nustatyta tvarka perduoda tirti akredituotoms laboratorijoms, kurios atlieka pašarų kokybės ir saugos rodiklių tyrimus, kaip nustatyta reglamente (ES) 2017/625;
6) laikinai sustabdo arba uždraudžia gaminti, tiekti rinkai ir naudoti nesaugius pašarus ir imasi visų būtinų veiksmų keliui užkirsti nesaugių pašarų platinimui ateityje siekiant apsaugoti gyvūnų ir vartotojų sveikatą ir interesus;
7) ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, yra nustatoma kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai galimybė, imasi proporcingų ir neapribojančių prekybos daugiau negu reikia priemonių, ribojančių pašaro patiekimą rinkai, arba reikalauja pašalinti jį iš rinkos, siekiant apsaugoti gyvūnų ir vartotojų sveikatą ir interesus;
8) vykdo tyčinio genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką pašarų gamybos tikslu valstybinę priežiūrą pagal reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies b punktą;
III SKYRIUS
PAŠARŲ TVARKYMAS
5 straipsnis. Pašarų tvarkymo reikalavimai
1. Gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai gali būti tik saugūs ir kokybiški pašarai.
2. Jeigu nustatoma, kad pašarai neatitinka pašarų saugos reikalavimų, laikoma, kad visi pašarų partiją, siuntą ar krovinį sudarantys pašarai yra nesaugūs, išskyrus atvejus, kai, atlikus išsamų kitų tos partijos, siuntos ar krovinio pašarų vertinimą, nustatoma, kad likusioji pašarų partijos, siuntos ar krovinio dalis yra saugi. Jeigu įvežamų į ES pašarų tikrinimo metu nustatoma, kad pašarai kelia riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, genetiškai modifikuotų pašarų atveju ir aplinkai, taikomos reglamento (ES) 2017/625 67 straipsnyje nustatytos priemonės.
3. Tik patvirtinti ir (arba) įregistruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į ES ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytas išimtis.
4. Pašarų ūkio subjektai turi būti patvirtinti, jeigu:
1) gamina ir (arba) tiekia rinkai pašarų priedus, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 ir kurie nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 1 skyriuje;
2) gamina ir (arba) tiekia rinkai premiksus, pagamintus naudojant pašarų priedus, nurodytus reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje;
3) gamina tiekimui rinkai arba savo reikmėms kombinuotuosius pašarus, naudodami pašarų priedus arba premiksus, kurių sudėtyje yra pašarų priedai, nurodyti reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 3 skyriuje;
4) tiekia rinkai kaip pašarus ar pašarines žaliavas produktus, kurie susidaro (gaunami) vykdant šią veiklą:
a) nevalyto augalinio aliejaus, išskyrus tą, kuriam taikomas reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;
5) gamina specialiuosius pašarus, kuriuose viršijamas reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje nurodytų pašarų priedų nustatytas didžiausias kiekis visaverčiuose pašaruose daugiau nei 100 kartų, o kokcidiostatikų ir histomonostatų atveju – daugiau nei 5 kartus;
5. Pašarų ūkio subjektai, vykdantys kitą nei 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą, turi būti įregistruoti.
6. Patvirtinimo ir (arba) registravimo reikalavimas netaikomas ūkio subjektams, kurie:
1) gamina pašarus savo maistiniams gyvūnams, laikomiems asmeninėms reikmėms, arba savo nemaistiniams gyvūnams šerti;
7. Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas reglamente (EB) Nr. 183/2005 ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir įregistravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
10. Pašarų gamybos, gabenimo, laikymo ir naudojimo įrangai, talpykloms, vamzdynams ir paviršiams dezinfekuoti galima naudoti tik reglamento (ES) Nr. 528/2012 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka autorizuotus šiems tikslams skirtus biocidinius produktus.
12. Pašarai, išskyrus pašarų priedus ir premiksus, turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis reglamento (EB) Nr. 767/2009 reikalavimų. Pašarų priedai ir premiksai turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis reglamento (EB) Nr. 1831/2003 reikalavimų.
13. Pašarai gabenami nepažeidžiant reglamento (EB) Nr. 183/2005 ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir sauga.
14. Pašarai turi būti naudojami pagal ženklinimo etiketėje nurodytą paskirtį, nepažeidžiant tinkamumo naudoti termino.
15. Pašarų, valstybinės pašarų priežiūros institucijos pripažintų pavojingais žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatai ir (ar) aplinkai, taip pat galinčiais turėti neigiamos įtakos gyvūninio maisto kokybei ir saugai, kenksmingumo šalinimas atliekamas vadovaujantis reglamento (ES) 2015/786 nuostatomis arba šie pašarai tvarkomi kaip atliekos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus pašarus, kurių sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tvarkomi vadovaujantis šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
16. Pašarų ūkio subjektams draudžiama užsiimti nesąžininga ar klaidinančia veikla, dėl kurios vykdymo taikoma įstatymuose numatyta atsakomybė.
17. Ekologiški pašarai tvarkomi vadovaujantis 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL 2018 L 150, p. 1), ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
PAŠARŲ EKSPORTO, ĮVEŽIMO Į ES REIKALAVIMAI
6 straipsnis. Pašarų eksportas, įvežimas į ES
1. Pašarai eksportuojami, įvežami į ES, įskaitant vežimą tranzitu, vadovaujantis šio įstatymo, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54), reglamento (ES) 2017/625, Veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis.
2. Pašarus įvežti į ES, išskyrus vežimą tranzitu, ir (ar) eksportuoti gali tik Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje patvirtinti ir (arba) įregistruoti pašarų ūkio subjektai.
3. Tarnyba turi teisę uždrausti įvežti iš trečiųjų šalių į ES pašarus, jeigu jie:
V SKYRIUS
VALSTYBINĖ PAŠARŲ PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRAVIMAS
7 straipsnis. Valstybinė pašarų priežiūra ir pranešimai apie padarytus ar galimus pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Valstybinė pašarų priežiūra vykdoma taikant reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus metodus ir priemones.
2. Valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka reguliariai, be išankstinio įspėjimo (išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas siekiant tinkamai atlikti valstybinę pašarų kontrolę), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Valstybinės pašarų kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus. Tarnyba, gavusi pašarų ūkio subjekto prašymą atlikti valstybinę pašarų kontrolę, sprendžia, ar valstybinė pašarų kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto įspėjus, sprendimas nepanaikina galimybės vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto neįspėjus.
3. Valstybinė pašarų kontrolė gali būti atliekama gavus pranešimą, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
4. Asmenų pranešimai apie pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikiami Tarnybai. Pranešimai nagrinėjami ir tolesni veiksmai atliekami Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
5. Tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus tuos atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms. Asmenų, pranešusių apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenys saugomi ir tvarkomi vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Valstybinės pašarų priežiūros institucijos pareigūnų teisės
1. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę:
2) iš pašarų ūkio subjektų gauti visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus, reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
3) vykdydami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pagalbą, nepažeisdami įstatymų garantuoto fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
4) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;
5) esant įtarimui dėl pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Pašarų ūkio subjektui trukdant, kad jo veikla būtų tikrinama, dalyvaujant policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, prievarta patekti į pašarų ūkio subjekto teritoriją ir patalpas su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją;
2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašymą išnagrinėja Regionų ar Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Regionų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl regionų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
3. Neatidėliotinais atvejais, esant pagrįstam įtarimui, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus aplinkai, gyvūnų, žmonių sveikatai ar gyvybei, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti Tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas pateikiamas teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija sunaikinama.
9 straipsnis. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų atsakomybė ir komercinių paslapčių apsauga
1. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus.
2. Pašarų ūkio subjektai, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimams tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją valstybinės pašarų priežiūros institucijai, arba kai tik sužino, kad valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, nedelsdami gali pateikti valstybinę pašarų priežiūrą vykdančiai institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turėtų laikyti pašarų ūkio subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. Jeigu toks prašymas nėra pateikiamas, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turimuose dokumentuose nėra informacijos, sudarančios pašarų ūkio subjekto komercinę paslaptį.
3. Valstybinės pašarų priežiūros institucija ar jos įgalioti pareigūnai, ne vėliau nei priimamas nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša pašarų ūkio subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi. Prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos netenkinamas, jeigu jame nurodyta informacija nelaikoma komercine paslaptimi pagal įstatymus, arba turi įrodomosios reikšmės nustatant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą. Šio prašymo nagrinėjimo metu pašarų ūkio subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija.
4. Jeigu pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti pašarų ūkio subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, valstybinė pašarų priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pareikalauja, kad prašymą pateikęs pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi valstybinės pašarų priežiūros institucija, gali būti įpareigotas per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija.
10 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų pareigos ir atsakomybė
1. Pašarų ūkio subjektai visuose pašarų tvarkymo etapuose turi:
1) užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;
3) turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę nustatyti pašarų bei kitų medžiagų, skirtų arba reikalaujamų dėti į pašarą, tiekėjus ir gavėjus;
4) bendradarbiauti su Tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti arba sumažinti pavojų, kurį kelia jų tiekiamas arba jau patiektas rinkai pašaras;
5) teikti Tarnybai valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus duomenis, įsileisti į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdoma pašarų tvarkymo veikla;
2. Į ES rinką patiekti arba tiektini pašarai turi būti ženklinami taip, kad juos būtų lengva atsekti.
3. Jei pašarų ūkio subjektas mano arba turi pagrindo manyti, kad į ES jo įvežtas, išaugintas, pagamintas ir (ar) rinkai patiektas pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai praneša Tarnybai. Šioje dalyje ar šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu pašarų partija, siunta ar krovinys neatitinka pašarų saugos reikalavimų, pašarai turi būti sunaikinami, nebent Tarnyba leistų pašalinti tokių pašarų kenksmingumą, grąžinti juos į trečiąją šalį ar panaudoti ne pagal pirminę paskirtį. Pašarų ūkio subjektas veiksmingai ir tiksliai informuoja pašarų pirkėjus ar jų naudotojus apie pašarų pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš pašarų ūkio subjektų, įskaitant naudotojus, jiems jau patiektus pašarus, jei kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.
4. Pašarų ūkio subjektas, atsakingas už pašarų mažmeninę prekybą arba pašarų paskirstymą, nesusijusį su pakavimu, ženklinimu etiketėmis, pašarų sauga arba tapatumu, savo veiklą pradeda pašarų saugos reikalavimų neatitinkančių produktų pašalinimo iš rinkos procedūromis ir kartu su kitais prisideda prie pašarų saugos: perduoda atitinkamą informaciją, būtiną norint atsekti pašarą, padeda augintojams, perdirbėjams, gamintojams ir (arba) Tarnybai.
VI SKYRIUS
PAŠARŲ REKLAMA
11 straipsnis. Reikalavimai pašarų reklamai
1. Asmenų neturi klaidinti pašarų ženklinimas, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudedamąsias dalis, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis apie juos teikiamą informaciją.
2. Pašarų reklamai taikomi reikalavimai ir principai, nustatyti šiame straipsnyje ir Reklamos įstatyme.
4. Vaistinių pašarų ir tarpinių produktų reklama yra draudžiama, išskyrus reklamą, skirtą išskirtinai privatiems veterinarijos gydytojams, kurioje negali būti klaidinančios ar neteisingą vaistinio pašaro naudojimą lemiančios informacijos.
VII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMĄ TAIKYMO TVARKA
12 straipsnis. Nuobaudų taikymas už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Tarnyba už šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus:
1) pašarų ūkio subjektams taiko reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas poveikio priemones, skiria įspėjimą arba šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;
13 straipsnis. Baudos ir įspėjimai už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.
2. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, už įpareigojimo nutraukti jo tiekimą rinkai nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda.
3. Pašarų ūkio subjektams, nevykdantiems Tarnybos sprendimo pašalinti nesaugų pašarą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda.
4. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūnų sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 6 000 eurų bauda.
5. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.
6. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūnų žūtį, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.
7. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, skiriama nuo 12 000 iki 24 000 eurų bauda.
14 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Pašarų ūkio subjektas neatsako už nesaugaus pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad:
2) pašaras tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) pašarą, dėl kitų nuo pašarų ūkio subjekto valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus pašaras buvo patiektas rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) gyvūnų laikytojas naudojo gyvūnams šerti pašarus, pažeisdamas pašaro gamintojo nustatytas pašaro naudojimo taisykles, dėl kurių nesilaikymo gyvūnams buvo padaryta žalos ar gyvūniniai produktai, gauti iš šiuo pašaru šertų gyvūnų, tapo nesaugūs;
2. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.
3. Skiriant nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, pašalino pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės.
4. Skiriant nuobaudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pašarų ūkio subjektas slėpė padarytą teisės akto pažeidimą, pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti nuobaudą už to paties šio įstatymo straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą ir (arba) nebendradarbiavo su Tarnyba.
15 straipsnis. Baudų ir įspėjimų už pašarų saugos pažeidimus skyrimo terminas
Šio įstatymo 13 ir 19 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu pašaru pakenkiama gyvūno ar vartotojo sveikatai, gyvūnas žūsta arba turi būti nugaišintas ar vartotojas miršta.
16 straipsnis. Pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų taikymo tvarka
1. Tarnyba nagrinėja pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas ir skiria nustatytas nuobaudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.
3. Apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir bylą nagrinėjant gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti.
4. Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.
17 straipsnis. Tarnybos nutarimų apskundimas
1. Pašarų ūkio subjektas Tarnybos nutarimus dėl įspėjimų ar baudų už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Baudų išieškojimas
1. Paskirtos baudos, nustatytos šio įstatymo 13 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo. Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Tarnyba, kai pašarų ūkio subjektas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį negu dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Tarnybos nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo gali būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.
19 straipsnis. Atsakomybė už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą
1. Tarnyba už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą pašarų ūkio subjektams skiria iki 6 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Jeigu pašarų ūkio subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų.
2. Pašarų ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų ar pajamų deklaracijų duomenis.
3. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti pašarų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 200 000 eurų, Tarnyba vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos pašarų ūkio subjektui skiria iki 12 000 eurų baudą.
4. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytus baudų dydžius, Tarnyba turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.
5. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą.
6. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, pašalino pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės.
7. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pašarų ūkio subjektai slėpė padarytą teisės akto pažeidimą, pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti baudą už to paties šio įstatymo straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą, nebendradarbiavo su Tarnyba.
20 straipsnis. Nuobaudų skyrimas už pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Kai vienas pašarų ūkio subjektas padaro du arba daugiau pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai.
2. Kai pašarų ūkio subjekto vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio įstatymo ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam pašarų ūkio subjektui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos
pašarų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/228 (OL 2017 L 35, p. 10).
2. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/962 (OL 2019 L 156, p. 1).
3. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/4 (OL 2019 L 4, p. 1).
4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/1903 (OL 2018 L 310, p. 22).
5. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL 2017 L 095, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. sausio 14 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/478 (OL 2019 L 82, p. 4).
6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL 2019 L 4, p. 1).
______________________