Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 2, 4 IR 8
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Draudimo įmonė – Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos licenciją gavusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė, steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas įgyvendinanti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonė ir Draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos leidimą gavęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, turintys teisę vykdyti draudimo veiklą.
2. Eksporto kredito draudėjas – kredituojantis eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl žalos, patirtos negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas prekes, darbus ar paslaugas, atlyginimo.
3. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).
4. Garantijų institucijos garantijos gavėjas – Lietuvos Respublikos ir (ar) užsienio valstybės kredito įstaiga, finansinės nuomos (lizingo) bendrovė, draudimo įmonė, kredituojantis eksportuotojas, pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo sandorius ar garantijų institucijos garantuojamo finansavimo gavėjo išleistų obligacijų savininkas.
5. Garantijų institucijos garantuojama prievolė – garantijų institucijos garantijos gavėjo garantijų institucijos garantuojamam finansavimo gavėjui suteikto finansavimo pagal paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo, obligacijų įsigijimo sandorį grąžinimas ir (arba) už suteiktą finansavimą mokamų palūkanų sumokėjimas arba kredituojančio eksportuotojo atidėto mokėjimo (suteikto komercinio kredito) pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą prekių, paslaugų ar darbų pardavimo sandorį sumokėjimas, ir (arba) draudimo įmonei dalies jos sumokėtos draudimo išmokos eksporto kredito draudėjui padengimas.
6. Garantijų institucijos garantuojamas finansavimo gavėjas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas asmuo, kuriam, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiui, gavęs finansavimą iš garantijų institucijos garantijos gavėjo.
7. Garantijų institucijos individuali garantija (toliau – individuali garantija) – garantijų institucijos įsipareigojimas garantijų institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis visiškai ar iš dalies atsakyti už garantijų institucijos garantuojamos prievolės vykdymą.
8. Garantijų institucijos portfelinė garantija (toliau – portfelinė garantija) – garantijų institucijos įsipareigojimas garantijų institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis visiškai ar iš dalies atsakyti už garantijų institucijos garantuojamų prievolių, įtrauktų į garantuojamą portfelį, vykdymą arba padengti dalį nuostolių, susijusių su garantijų institucijos prisiimama kredito rizika.
9. Garantijų institucijos prisiimama kredito rizika – dalis garantijų institucijos garantijos gavėjo kredito rizikos, susijusios su garantijų institucijos garantuojamiems finansavimo gavėjams suteikto finansavimo sandorių portfeliu, portfelinės garantijos suteikimo atveju, arba dalis kredito rizikos, susijusios su kredituojančio eksportuotojo prekių, paslaugų ar darbų pirkėju, eksporto kredito garantavimo atveju.
10. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus.
11. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
12. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės.
13. Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).
14. Kredituojantis eksportuotojas – Lietuvoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, eksportuojantis prekes, paslaugas ar darbus į kitas šalis, ir taikantis eksportuojamų prekių, paslaugų ar darbų pirkėjui apmokėjimo už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus atidėjimą (t. y. suteikiantis pirkėjui komercinį kreditą).
15. Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tokia paskolos sutartis neapima vertybinių popierių išleidimo arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo.
16. Skolos grąžinimo sutartis – Vyriausybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko sudaryta sutartis dėl skolos valstybei, atsiradusios dėl šių skolininkų neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal valstybės perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos sutartis, grąžinimo.
17. Užsienio kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose (ne Lietuvos Respublikoje) šalyse ir kurie nuolat veikia ar gyvena kitose šalyse arba veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
18. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis centrinės valdžios (Vyriausybės ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų), vietos valdžios (savivaldybių ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų) sektorius. Subjektų priskyrimą prie sektorių ir klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
19. Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir sumokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką, jeigu šis neįvykdo paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus.
20. Valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ar šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos suteiktas arba garantuotas paskolų sutartis, jeigu kitų šalių subjektai neįvykdo šiose paskolų sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus.
21. Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti savo garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimus garantijų institucijos garantijos gavėjams, jeigu garantijų institucija neįvykdo garantijoje nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus.
22. Valstybės garantuojama garantijų institucija (toliau – garantijų institucija) – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris garantijų institucijos garantijos gavėjams užtikrina garantijų institucijos garantuojamų prievolių vykdymą arba nuostolių, susijusių su garantijų institucijos prisiimama kredito rizika, atlyginimą.
23. Valstybės garantuojama paskola – Lietuvos Respublikos juridinio asmens, Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjo gauta paskola pagal sutartį, sudarytą su vidaus arba užsienio kreditoriumi, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kuriais užtikrinamų įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė.
24. Valstybės garantuojamas skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas ar Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjas, gavę valstybės garantuojamą paskolą pagal sutartį, kurios įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė.
25. Valstybės perskolinama paskola (toliau – perskolinama paskola) – Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje įsteigtam Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialui (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetines įstaigas) suteikiama paskola.
26. Valstybės skola – prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.
27. Valstybės skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę perskolinamą paskolą, įsipareigoję valstybei ją tinkamai naudoti ir grąžinti ir (arba) prisiėmę įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis.
28. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybei atstovaujančios Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gautos išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
29. Vidaus kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvos Respublikoje, kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba veikia ar gyvena kitose šalyse trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
30. Vyriausybės vertybiniai popieriai – vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės valstybės vardu išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais patvirtinama jų turėtojų teisė nustatytais terminais gauti jų nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 4 punktu:
3. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 5 punktu:
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją
1. Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios užtikrintų garantijų institucijos garantuojamas prievoles ir (arba) garantijų institucijos garantijos gavėjams atlygintų dalį nuostolių, susijusių su garantijos institucijos prisiimama kredito rizika, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose.
2. Už garantijų institucijos įsipareigojimų garantijų institucijos garantijos gavėjams pagal individualias ir portfelines garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal individualias ir portfelines garantijas limitą. Kai teikiamos individualios garantijos, į garantijų institucijai nustatytą įsipareigojimų limitą įskaičiuojama įsipareigojimų pagal suteiktas individualias garantijas suma, kai teikiamos portfelinės garantijos – maksimali suma, mokėtina pagal suteiktas portfelines garantijas. Garantijų institucijoms nustatytų limitų suma negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito.
3. Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas. Garantijų institucijos suteikta garantija garantijų institucijos garantijos gavėjams pagal individualias ir portfelines garantijas prilyginama valstybės garantijai.
4. Garantijų institucija, įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja garantijų institucijos garantuojamų finansavimo gavėjų prašymus suteikti garantijas tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas individualias ir portfelines garantijas apskaitą, prižiūri, kaip yra vykdomos individualių ir portfelinių garantijų sąlygos, ir imasi atitinkamų poveikio priemonių individualių garantijų sąlygų nevykdančių garantijų institucijos garantuojamų skolininkų atžvilgiu ir (arba) individualių ir portfelinių garantijų gavėjų atžvilgiu.
5. Garantijų institucija gali teikti tik šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas garantijas ir bet kokia kita forma negali užtikrinti kitų ūkio subjektų prievolių, išskyrus pačios garantijų institucijos prievoles ir jų vykdymui užtikrinti teikiamus užtikrinimo būdus. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija garantijų institucijai gali pavesti vykdyti ir kitas teisės aktuose nurodytas veiklas.
6. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
7. Garantijų institucija ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 bei 5 dalių ir 4 straipsnio nuostatos, susijusios su faktoringu, obligacijų įsigijimo sandorio grąžinimu ir (arba) už suteiktą finansavimą mokamų palūkanų sumokėjimu, atidėto mokėjimo (suteikto komercinio kredito) pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą prekių, paslaugų ar darbų pardavimo sandorį, sumokėjimu, ir (arba) draudimo įmonei dalies jos sumokėtos draudimo išmokos eksporto kredito draudėjui padengimu taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d.
6 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei