Projektas

 

lietuvos respublikos

SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ

ĮSTATYMAS

 

2018  m.                                           d. Nr.

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

Šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos (toliau – šiame įstatyme nurodytos teritorijos), reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aerodromo kontrolės taškas – aerodrome nustatytas geografinis taškas, esantis šalia pradinio ar planuoto aerodromo geografinio centro.

2. Aerodromo triukšmo apsauginė zona – aplink aerodromą esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

3. Apsaugos zona – Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

4. Didelės tikimybės potvynis – 10 procentų pasikartojimo tikimybės potvynis, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per dešimt metų.

5. Elektros kabelių oro linija – elektros  tinklų dalis, skirta elektrai persiųsti nutiestais oro kabeliais, pritvirtintais prie atramų ar statinių konstrukcijų.

6. Elektros kabelių povandeninė linija – elektros tinklų dalis, skirta elektrai persiųsti vandens telkinyje įrengtais kabeliais, įskaitant kabelius, įrengtus po vandeniu esančiuose inžineriniuose statiniuose.

7. Elektros kabelių požeminė linija – elektros tinklų dalis,  skirta elektrai persiųsti po žeme įrengtais kabeliais, įskaitant kabelius, įrengtus po vandens telkinio dugnu, ar kabelius, įrengtus po vandens telkinio dugnu esančiuose inžineriniuose statiniuose.

8. Elektros oro linija – elektros tinklų dalis, skirta elektrai persiųsti prie atramų pritvirtintais laidais.

9. Grupinis suskystintų naftos dujų balionų įrenginys – suskystintų naftos dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų suskystintų naftos dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždarymo įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros.

10. I grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu neturinti ryšio uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose po regionine vandenspara.

11. II grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu silpną ryšį turinti pusiau uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta iš dalies izoliuotuose vandeninguosiuose sluoksniuose.

12. III grupės požeminio vandens vandenvietė – atvira požeminio vandens vandenvietė, tiesiogiai arba per išsipleišėjusias vandensparas turinti ryšį su paviršiniais vandens telkiniais, pasipildanti atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais.

13. Kilimo ir tūpimo takas – stačiakampio formos sausumos aerodromo zona, parengta orlaiviams tūpti ir kilti.

14. Kilimo ir tūpimo tako slenkstis – kilimo ir tūpimo tako dalies, kurioje galima tūpti orlaiviams, pradžia.

15. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamasis ženklas – vidaus reikalų ministro nustatyto pavyzdžio ženklas, žymintis valstybės sienos apsaugos zonos ribas ir draudžiantis patekti į šią zoną asmenims, neįrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

16. Magistralinio dujotiekio vietovės klasė – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynas ir išilgai šio vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus).

17. Mažos tikimybės potvynis – 0,1 procento pasikartojimo tikimybės potvynis, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per tūkstantį metų.

18. Meteorologijos stotis – į nacionalinį meteorologinių stebėjimų tinklą aplinkos ministro nustatyta tvarka įtraukta teritorija su statiniais ar be jų, skirta Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus atitinkantiems reguliariems meteorologiniams stebėjimams ir matavimams atlikti.

19. Meteorologinis radiolokatorius – meteorologijos tikslams skirtas radiolokatorius, naudojamas kritulių tipui (lietus, sniegas, kruša), jų iškritimo koordinatėms ir judėjimo krypčiai nustatyti.

20. Meteorologinių stebėjimų aikštelė – aptverta meteorologijos stoties teritorija ar jos dalis, kurioje išdėstyti meteorologinių stebėjimų, matavimų prietaisai ir įrenginiai.

21. Naftos produktai – skystieji produktai, pagaminti iš naftos, naftos distiliatų, gamtinių dujų kondensatų ir (ar) alyvos, gautos iš bituminių mineralų.

22. Naftos produktų talpykla – stacionarusis požeminis arba antžeminis bet kokio tipo ir tūrio rezervuaras arba konteinerinė cisterna, sumontuota atskirai, grupėje, naftos produktų terminale arba degalinėje (įskaitant degalinės cisterną konteineryje), skirta naftos produktams laikyti.

23. Naftos talpykla – stacionarusis požeminis arba antžeminis bet kokio tipo ir tūrio rezervuaras arba konteinerinė cisterna, sumontuota atskirai, grupėje, naftos terminale, skirta naftai laikyti.

24. Natūralios pievos ir ganyklos – neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei.

25. Nuolatinis juodligės židinys – dėl juodligės nugaišintų arba nugaišusių gyvūnų užkasimo vieta.

26. Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz., upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno.

27. Potvynių grėsmės teritorija – teritorija, kurioje tikėtina didelė potvynio rizika.

28. Požeminio vandens vandenvietė – įrenginių, kuriais požeminis vanduo surenkamas ir nukreipiamas į žemės paviršių, išdėstymo vieta.

29. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona – požeminio vandens vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

30. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta – atsižvelgiant į požeminio vandens vandenvietės grupę nustatyto pločio arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, kurios paskirtis – apsaugoti vandenvietę nuo taršos ir kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.

31. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-oji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama mikrobiologinę ir cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

32. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

33. Požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juosta – aplink I ir II grupės požeminio vandens vandenvietės, iš kurios  išgaunamas gėlas vanduo, naudojamas ar planuojamas naudoti maistui, kaptažo įrenginius nustatyta 50 metrų pločio juosta (įskaitant požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-ąją juostą), kurioje draudžiama mikrobiologinę ir (arba) cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

34. Riedulynas – natūrali riedulių santalka žemės plote, kuriame rieduliai užima ne mažiau kaip 40 procentų paviršiaus.

35. Riedulys – natūraliai apzulinta kietosios uolienos nuolauža, kurios nors vienas matmuo (ilgis, plotis ar aukštis) yra ne mažesnis kaip 20 cm.

36. Sanitarinės apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

37. Skirstykla – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti elektros priėmimo ir skirstymo įrenginiai, turintys komutavimo aparatus, magistralines ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus.

38. Skirstomasis punktas – statinys ar patalpa, kurioje įrengti 6 kV ar aukštesnės įtampos pirminės ir antrinės komutacijos elektros įrenginiai ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai priimti ir skirstyti tam tikroje teritorijoje.

39. Skystieji degalai – vidaus degimo varikliams skirti skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.), kiti tokios paskirties organiniai produktai (pvz., biodegalai) arba jų mišiniai, išskyrus suskystintas naftos dujas, suskystintas ir suslėgtas gamtines dujas.

40. Skystųjų degalų degalinė – įrenginių ir statinių kompleksas specialiai įrengtoje teritorijoje, skirtas skystiesiems degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonių degalų bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas.

41. Skystųjų degalų kolonėlė – skystųjų degalų degalinės įrenginys degalams pilti į kelių transporto priemonių degalų bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas.

42. Smegduobė – kūginė, cilindrinė ar kitokios formos duobė, susidariusi dėl negiliai slūgsančių uolienų ištirpimo ir (ar) išplovimo, įgriuvus žemės paviršiui.

43. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.

44. Srovės keitimo stotis – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti pirminės ir antrinės komutacijos elektros įrenginiai ir kiti elektros įrenginiai, skirti nuolatinei elektros srovei keisti kintamąja ir priešingai.                                

45. Suskystintų naftos dujų balionas – suskystintoms naftos dujoms gabenti, laikyti ir naudoti skirtas kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa neviršija 150 litrų ir kuris turi vienas ar dvejas žiotis ventiliams, jungėms arba antvamzdžiams įsukti.

46. Suskystintų naftos dujų balionų sandėlis – pagal specialiuosius reikalavimus įrengta vieta (patalpa, spinta, konteineris, aikštelė), kurioje saugomi pilni, tušti ir avarinės būklės suskystintų naftos dujų balionai.

47. Suskystintų naftos dujų dujinimo įrenginys – suskystintoms naftos dujoms išgarinti skirtas įrenginys.

48. Suskystintų naftos dujų kolonėlė – suskystintų naftos dujų degalinės įrenginys, skirtas kelių transporto priemonių suskystintų naftos dujų balionams pildyti.

49. Suskystintų naftos dujų rezervuaras – suskystintoms naftos dujoms laikyti ir (ar) nenutrūkstamai skirstyti skirta antžeminė ar požeminė stacionarioji slėginė talpykla kartu su dujų slėgio reguliatoriais, uždarymo ir saugos įtaisais.

50. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – Šiaurės Lietuvos teritorija, kurioje tirpstant gipsui formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršiuje aptinkama senų ir atsiranda naujų smegduobių.

51. Transformatorinė – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti 6–10 kV įtampos vienas arba keli transformatoriai ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai skirstyti ir jos parametrams keisti.

52. Transformatorių pastotė – teritorija, statinys ar patalpa, kurioje įrengti 35 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatoriai ir kiti elektros įrenginiai, skirti elektros energijai skirstyti ir jos parametrams keisti.

53. Ugnies darbai – darbai, kuriuos atliekant naudojama atvira ugnis, susidaro kibirkštys, įrankių, įrenginių paviršiai ar medžiagos įkaista iki dujų oro mišinio užsiliepsnojimo temperatūros.

54. Vandens matavimo  stotis – į nacionalinį hidrologinių stebėjimų tinklą aplinkos ministro nustatyta tvarka įtrauktas statinys su įrenginiais, naudojamais Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus atitinkantiems reguliariems hidrologiniams stebėjimams ir matavimams atlikti.

55. Vidutinės tikimybės potvynis – 1 procento pasikartojimo tikimybės potvynis, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų.

56. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos  Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos  įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme,  Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.

 

3 straipsnis. Apsaugos, sanitarinės apsaugos, aerodromo triukšmo zonų nustatymas

Šiame įstatyme nurodytos apsaugos zonos nustatomos nuo teritorijos, statinio ar įrenginio, kuriam nustatoma apsaugos zona, išorinių atitvarų, sienelių ar ribų, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Sanitarinės apsaugos zonų, aerodromo triukšmo apsauginių zonų nustatymas atitinkamai nurodytas šio įstatymo 51 straipsnyje ir Aviacijos įstatyme.

 

II SKYRIUS

specialiŲJŲ žemės naudojimo sąlygŲ TEISINIS REGULIAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

4 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinė galia

1. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

 

5 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimo politikos formavimas

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimo ir jų duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre srityje, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, susijusius su šių teritorijų registravimu Nekilnojamojo turto registre bei koordinuoja jų įgyvendinimą.

2. Nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos registruojamos vadovaujantis šiuo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠIAME ĮSTATYME NURODYTŲ TERITORIJŲ NUSTATYMAS, JŲ ĮRAŠYMAS Į NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRĄ IR NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRĄ, INFORMAVIMAS APIE ŠIAS TERITORIJAS, ĮRAŠŲ IR (AR) ŽYMŲ APIE JAS PANAIKINIMAS AR PAKEITIMAS, SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ TAIKYMO PRADŽIA IR PABAIGA, KOMPENSACIJOS DĖL DĖL ŠIŲ SĄLYGŲ TAIKYMO

 

6 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo dokumentai

1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų:

1) patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais;

2) statinių projektais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 

3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);

4) energetikos ministro nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;

5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais;

6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.

2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir (ar) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu.

 

7 straipsnis. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo

1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio  Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas laikytinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Jei šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir ši teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą minėtą teritoriją, sumažėja. 

3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugai;

3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –  Vadovybės apsaugos departamentas) saugomiems objektams;

4) valstybinių aerodromų apsaugos zonoms ir triukšmo apsauginėms zonoms;

5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;

6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems  keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;

7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;

8) potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;

9) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;

10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;

11) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;

12) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai.

4. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta:

1) šios teritorijos (teritorijų) dydis;

2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas;

3) informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka.

5. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas  savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13  straipsnio 4 dalimi.

6.  Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, kai:

1) šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos;

2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi). 

7. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas:

1) iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo;

2) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;

3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);

4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;

5) per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).

8. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.

 

8 straipsnis. Žyma apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas

1. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikiamas pranešimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis ir į šias teritorijas patenkančių arba nebepatenkančių (kai pasikeitė ar buvo panaikinta anksčiau nustatyta ta pati teritorija) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų unikaliais numeriais (toliau – pranešimas). Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir pranešime nurodytu adresu informuoja šio pranešimo pateikėją apie žymos padarymą.

2. Pranešimą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.

3. Pranešimas pateikiamas, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos:

1) teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, – per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;

2) statinių projektais, – per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;

3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;

4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;

5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;

6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, – per 5 darbo dienas nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos.

 

9 straipsnis. Nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą

1. Registruojant naujus žemės sklypus, suformuotus pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, jei į jas patenka naujai suformuotas žemės sklypas (jo dalis), šiam žemės sklypui įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

2. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) patekus į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, šios teritorijos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus keičiant žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikus prašymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įrašyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – prašymas).

3. Prašymą (išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis).

4. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.

5. Jei formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas. Per 20 darbo dienų nuo  asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui  kartu su prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais. Žemės sklypo, kuris patenka į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

 

10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžia

1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos.

2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.

3. Teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikomos nuo:

1) teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo ar žemės valdos projekto patvirtinimo;

2) statybą leidžiančio dokumento išdavimo;

3) teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) dienos;

4) valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo gavimo dienos, jei šiame įstatyme nurodytoms teritorijoms nustatyti įstatymų nustatytais atvejais šios straipsnio dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai nebuvo rengiami;

5) plano, žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų, nustatytų tenkinant viešąjį interesą, planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, o, jei dokumentas, kuriuo tvirtinami šie planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, skelbiamas Teisės aktų registre, – nuo šio dokumento paskelbimo Teisės aktų registre (jei jame nebūtų numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data).

4. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorijas buvo rengiami keli šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto dokumento įsigaliojimo (patvirtinimo, išdavimo, priėmimo) dienos.

 

11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 

1. Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti minėtas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos).

2. Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija  per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo. Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. 

3. Jei registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje teritorijoje arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys.  Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

4. Jei nežinoma žemės sklypo savininko, fizinio asmens, naudojančio žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais nustatomą mažesnio, kaip anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jei žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Įrašų ir (ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimas arba pakeitimas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje pabaiga.  

1. Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo įsigaliojimo dieną žemės sklypo, patenkančio į šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje visos nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos.

2. Kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija taip pat pasikeičia, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jei toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo registro įraše panaikina ir (ar) pakeičia įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Kai objekto nelieka, specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo dienos. Kai objektas pasikeičia, specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.

3. Kai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu, šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.

 

13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose

1. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus.

2. Kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.

3. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją.

4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

5. Kompensacijos nemokamos, kai:

1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 

 

III SKYRIUS

INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

AERODROMO APSAUGOS ZONOS ir jose TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

14 straipsnis. Aerodromo apsaugos zonos

Aerodromo apsaugos zonos nustatomos kariniams aerodromams ir civiliniams aerodromams.

 

15 straipsnis. Karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonų dydis

1. Aerodromo apsaugos zona A – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas lygiašonės trapecijos, kurios mažesnis pagrindas sutampa su kilimo ir tūpimo tako (toliau – KTT) galu, o didesnis yra nutolęs nuo KTT galo tokiu atstumu:

1) 1 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų); šiuo atveju trapecijos mažesniojo pagrindo ilgis – 60 metrų, o didesniojo – 420 metrų;

2) 3 400 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis); šiuo atveju trapecijos mažesniojo pagrindo ilgis – 300 metrų, o didesniojo – 1 400 metrų.

2. Aerodromo apsaugos zona B – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

1) 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

2) 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

3. Aerodromo apsaugos zona C – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos B krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

1) 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

2) 600 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

4. Aerodromo apsaugos zona D – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos C krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu:

1) 2,7 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 800 metrų);

2) 3,6 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 800 metrų ir didesnis, bet mažesnis nei 1 200 metrų);

3) 5,1 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis).

5. Aerodromo apsaugos zona E (taikoma tik aerodromams, kurių KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis) – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos D krašto iki apskritimo, kurio centras yra aerodromo kontrolės taškas ir spindulys – 15 kilometrų, linijos.

 

16 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonose

1. Nesuderinus Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:

1) apsaugos zonose A ir B – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;

2) apsaugos zonoje C – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;

3) apsaugos zonoje D – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;

4) apsaugos zonoje E – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;

5) apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

6) apsaugos zonose A, B, C, D ir E – tiesti elektros tinklus ir elektroninių ryšių infrastruktūros linijas (išskyrus požemines), statyti statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.

2. Civilinės aviacijos administracija nepritaria projektui ar numatomai veiklai civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys skrydžių saugai, kariuomenės vadas nepritaria projektui ar numatomai veiklai karinio aerodromo apsaugos zonose, jei šie darbai kels grėsmę karinės aviacijos saugumui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KELIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

17 straipsnis. Kelių apsaugos zonos

Kelių apsaugos zonos nustatomos:

1) magistraliniams keliams;                                 

2) krašto keliams;                                                

3) rajoniniams keliams;                                                             

4) vietinės reikšmės I–III kategorijos keliams;   

5) vietinės reikšmės IV kategorijos keliams.

 

18 straipsnis. Kelių apsaugos zonų dydis

1. Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų abipus kelio briaunų.    

2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų abipus kelio briaunų.              

3. Rajoninių kelių apsaugos zona   – žemės juosta po 20 metrų abipus kelio briaunų.        

4. Vietinės reikšmės I–III kategorijos kelių apsaugos zona  – žemės juosta po 10 metrų abipus kelio briaunų.                                          

5. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona  – žemės juosta po 3 metrus abipus kelio briaunų.

 

19 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose               

1. Kelių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu;

2) įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių ir kelių apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę;

3) įrengti išorinę reklamą gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams;

4) naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką.

2. Kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus statinius ar įrenginius, kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį, taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais; 

2) statyti paminklinius akcentus-simbolius;

3) įrengti karjerus, vandens telkinius;

4) dirbti įvairius darbus, sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas kelių statybos darbams.

3. Kelio savininkas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys kelių transporto eismo saugai ar sutrikdys transporto priemonių eismą. 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

GELEŽINKELIO KELIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ, GELEŽINKELIO ŽELDINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

20 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos

Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos nustatomos:

1)   geležinkelio keliams ir jų įrenginiams:

a)   viešosios geležinkelių infrastruktūros keliams ir jų įrenginiams;

b)   privažiuojamiesiems geležinkelio keliams ir jų įrenginiams;

c)   siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginiams;

2)   geležinkelio želdiniams.

 

21 straipsnis. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zona:

1) miesto gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 20 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių);

2) kaimo gyvenamosiose vietovėse – žemės juosta po 45 metrus abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki geležinkelio statinio (geležinkelio kelio ir jo priklausinių), išskyrus šios straipsnio dalies 3 punkte nurodytą atvejį;

3) pervažose kaimo gyvenamosiose vietovėse  – žemės juosta po 70 metrų abipus kraštinių geležinkelio kelių ašių; ši zona tolygiai siaurėja iki 45 metrų (400 metrų atstumu į abi puses nuo pervažos).

2. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su geležinkelio kelio statinio ribomis, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 3,1 metro nuo geležinkelio kelio ašies.

3. Geležinkelio želdinių apsaugos zona – žemės juosta kaimo gyvenamosiose vietovėse po 25 metrus abipus viešosios geležinkelio infrastruktūros kelio, siaurojo geležinkelio (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) kelio, prasidedanti 20 metrų atstumu nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių.

 

22 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose

1. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, geležinkelio želdinių apsaugos zonose draudžiama statyti ir rekonstruoti pastatus (jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys), nesusijusius su geležinkelių transporto veikla.

2. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar želdinius prižiūrinčios įmonės pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti ir rekonstruoti statinius (išskyrus pastatus, kurių statyba ar rekonstravimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį), tiesti inžinerinius tinklus;

2) įrengti pervažas ir perėjas;

3) atlikti įvairius kasybos, sprogdinimo, melioravimo darbus;

4) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą;

5) sodinti medžius ir krūmus;

6) kirsti medžius ir krūmus. išskyrus atvejus, kai šie medžiai ir krūmai susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažinti keliančiais pavojų geležinkelių transporto eismo saugai.

3. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar želdinius prižiūrinti įmonė nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins eismo saugos reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

23 straipsnis. Elektros tinklų apsaugos zonos

Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos:

1) elektros oro linijoms (toliau – oro linijos);

2) elektros kabelių oro linijoms (toliau – oro kabelių linijos);

3) elektros kabelių požeminėms linijoms (toliau – požeminės kabelių linijos);

4) elektros kabelių povandeninėms linijoms (toliau – povandeninės kabelių linijos);

5) transformatorių pastotėms;

6) transformatorinėms ir skirstomiesiems punktams.

 

24 straipsnis. Elektros tinklų apsaugos zonų dydis

1. Oro linijos apsaugos zona – žemės juosta išilgai oro linijos, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą abipus kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgiant į šios linijos įtampą:

1) iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus;

2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;

3) 35 kV įtampos oro linijoms – po 15 metrų;

4) 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;

5) 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų;

6) 750 kV įtampos oro linijoms – po 40 metrų.

2. Oro kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta išilgai oro kabelių linijos, kurios ribos yra po 2 metrus abipus kraštinių kabelių, ir oro erdvė virš šios juostos.

3. Požeminės kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta išilgai požeminių kabelių linijos, kurios ribos yra po 1 metrą abipus šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

4. Oro linijos apsaugos zona ir oro kabelių linijos apsaugos zona išilgai šių linijų ir kabelių sankirtos su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais ir kitais) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų ar kabelių: laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų atstumu, nelaivybiniams vandens telkiniams – atstumais, nustatytais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Povandeninės kabelių linijų apsaugos zona – žemės (dugno) juosta išilgai povandeninės kabelių linijos, kurios ribos yra po 100 metrų abipus šios linijos kabelių inžinerinio statinio išorinių ribų (jei kabelių inžinerinio statinio nėra, – nuo šios linijos kraštinių kabelių), ir vanduo virš šios juostos.

6. Transformatorių pastotės, skirstyklos, srovės keitimo stoties apsaugos zona atitinkamai sutampa su transformatorių pastotės, skirstyklos ir srovės keitimo stoties statiniais ir įrenginiais užstatyta teritorija ir oro erdve virš jos. Uždaroms transformatorių pastotėms apsaugos zonos nenustatomos.

7. Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos. Integruotoms į pastatą transformatorinėms apsaugos zonos nenustatomos.

 

25 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos elektros tinklų apsaugos zonose

1. Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties  pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

2) statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų talpyklas ir saugyklas, sąvartynus, viešojo transporto stoteles;

3) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;

4) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu, sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti;

5) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų;

6) laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais žemiau kaip 30 metrų virš aukščiausio oro linijos laido, išskyrus elektros tinklų naudotojų naudojamus elektros tinklų priežiūrai skirtus skraidymo aparatus;

7) stovėti visų rūšių transportui po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

8) barstyti iš lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitimo stočių;

9) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinas lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;

3) rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;

4) įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;

5) atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;

6) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus);

7) mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;

8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

9) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;

10) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;

11) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;

12) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;

13) įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metrai nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.

3. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ IR NAFTOTIEKIŲ (PRODUKTOTIEKIŲ) APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

26 straipsnis. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos

Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos nustatomos:

1) magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) vamzdynams;

2) talpykloms kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti;

3) kitiems magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) įrenginiams ir statiniams (stotims, uždarymo įtaisams, valymo ir diagnozavimo įtaisų paleidimo ir priėmimo kameroms, slėgio ribojimo mazgams).

 

27 straipsnis. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonų dydis

1. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) vamzdyno apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 25 metrus abipus vamzdyno ašies, virš šios juostos esanti oro erdvė, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš ir po šia juosta.

2. Talpyklos kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti apsaugos zona – 50 metrų pločio žemės juosta aplink talpyklą, virš šios juostos esanti oro erdvė ir žemė po šia juosta.

3. Kitų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) įrenginių ir statinių (stočių, uždarymo įtaisų, valymo ir diagnozavimo įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų, slėgio ribojimo mazgų) apsaugos zona – žemės juosta, kurios ribos yra 25 metrų atstumu aplink teritorijos, kurioje yra šie įrenginiai ar statiniai, aptvėrimą, virš šios juostos esanti oro erdvė ir žemė po šia juosta.

 

28 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose

1. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus atvejus;

2) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius;

3) statyti ir (ar) įrengti degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus;

4) statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus atvejus;

5) įrengti turistines stovyklavietes, taip pat statyti ir (ar) įrengti bei laikyti vagonėlius, kilnojamuosius namelius, kemperius, palapines ir medžioklės bokštelius;

6) 3 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno išorinės sienelės lygiagrečiai su magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) vamzdynu tiesti kitus inžinerinius tinklus, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus atvejus;

7) 6 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, taip pat 6 metrų atstumu aplink talpyklos kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti aptvėrimą ir (arba) 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų kitų magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) įrenginių aptvėrimą sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

8) sandėliuoti bet kokias medžiagas (išskyrus pašarus, energetikos ministro nustatyta tvarka gavus magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininko ar valdytojo pritarimą ir medžiagas, skirtas magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) statybos darbams). Šis reikalavimas negalioja magistralinių dujotiekių, įgilintų ne mažiau nei 20 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose;

9) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti magistraliniam dujotiekiui ar naftotiekiui (produktotiekiui), atliekas;

10) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių); 

11) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinas lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodytą atvejį;

12) ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės ir kitus įrenginius, saugančius magistralinį dujotiekį ar naftotiekį (produktotiekį) nuo pažeidimų;

13) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;

14) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių dujotiekių, įgilintų ne mažiau nei 20 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose;

15) sustoti visų rūšių transportui magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) apsaugos zonų  susikirtimuose su valstybinės reikšmės keliais, išvažinėti žemę, suformuojant vėžes (provėžas), važiuoti esamomis vėžėmis (provėžomis) bet kokiomis transporto priemonėmis ir jų junginiais. Šis reikalavimas netaikomas, kai magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininkas ar valdytojas atlieka magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) eksploatacijos, remonto ar statybos darbus ir kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atlieka gaisrų gesinimo ar kitus žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus arba pasirengimą šiems darbams;

16) medžiojant naudoti šaunamuosius ginklus, kai magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) trasa eina virš žemės paviršiaus ir (ar) yra įrengta perpumpavimo stotis.

2. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą – statyti pastatus;

3) rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;

4) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą – statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos;

5) 3 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno išorinės sienelės lygiagrečiai su magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) vamzdynu tiesti drenažo vamzdžius;

6) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, vykdyti vandens telkinių gilinimo ir valymo darbus;

7) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių ėmimu;

8) krauti į stirtas šieną, šiaudus, šakas, medieną;

9) priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms;

10) skirti žuvininkystės plotus, pramoniniu būdu žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;

11) kapoti bei pjaustyti ledą vandens telkiniuose;

12) vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo, kasybos, užtvindymo darbus;

13) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro; 

14) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

15) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

16) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

17) vykdyti sprogdinimo darbus;

18) statyti ir eksploatuoti uosto infrastruktūrą ir uosto suprastruktūrą;

19) kirsti ir (ar) kapoti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

20) būti aptvertų magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) įrenginių teritorijose;

21) važiuoti krovininėmis transporto priemonėmis, jų junginiais ir kitais mechanizmais neįrengus kelio.

3. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

29 straipsnis. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos

Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos šioms, ne didesnių kaip 16 bar slėgio, skirstomųjų dujotiekių dalims:

1)   dujotiekių vamzdynams;

2)   dujų slėgio reguliavimo įrenginiams;

3)   katodinės saugos įrenginiams;

4)   suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) įrenginiams.

 

30 straipsnis. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonų dydis

1.  Dujotiekių vamzdyno apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, virš šios juostos esanti oro erdvė, žemė po šia juosta bei vanduo virš ir po šia juosta:

1)  ne didesnio kaip 5 barų slėgio dujotiekių vamzdynų apsaugos zonos ribos yra 1 metras abipus vamzdyno sienelės;

2) didesnio kaip 5 barai, bet ne didesnio kaip 16 barų slėgio dujotiekių vamzdynų apsaugos zonos ribos yra po 2 metrus abipus vamzdyno sienelės.

2. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių  apsaugos zona – žemės juosta aplink šį įrenginį:

1) dujų slėgio reguliavimo įrenginių  (ne didesnio kaip 5 barai darbinio slėgio) apsaugos zonos ribos yra 2 metrai aplink šį įrenginį, o jei šis įrenginys yra pastate, apsaugos zonos ribos yra 2 metrai aplink šį pastatą;

2) dujų slėgio reguliavimo įrenginių (didesnio kaip 5 barai darbinio slėgio, bet ne didesnio nei 16 barų darbinio slėgio) apsaugos zonos ribos yra 7 metrai aplink šį įrenginį, o jei šis įrenginys yra pastate, apsaugos zonos ribos yra 7 metrai aplink šį pastatą.

3. Katodinės saugos įrenginių, esančių ne pastate, apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink įrenginį.

4. SGD įrenginių apsaugos zonų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.

 

31 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose

1.  Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose draudžiama:

1)  statyti ir (ar) įrengti pavojingų medžiagų saugyklas, talpyklas, įrengti sąvartynus;

2)  sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus atvejus, kai vykdomi skirstomųjų dujotiekių remonto, rekonstravimo ir avarijų, sutrikimų ar kitų įvykių (gedimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbai;

3)  pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti skirstomiesiems dujotiekiams, atliekas;

4)  sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

5)  nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais;

6)  vykdyti sprogdinimo darbus, taip pat tuo atveju, kai sprogdinimo darbų poveikio riba patenka į dujotiekio apsaugos zoną;

7)  gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie skirstomųjų dujotiekių, jų įrenginių ir įtaisų;

8)  naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros įrenginius, kurie galėtų pažeisti ar kelti grėsmę dujotiekiui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytus atvejus;

9)  ardyti vandens telkinių kranto tvirtinimus, pakrantes, vandens pralaidas ir kitus įrenginius ties dujotiekio perėjomis per vandens telkinius.

2. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus skirstomųjų dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1)  statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2)  vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

3)  įrengti sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, transporto sustojimo vietas ir stovėjimo aikšteles;

4)  keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (nukasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

5vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro; 

6)  naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

7)  dirbti smūginiais ir/ar vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

8)  vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;

9)  būti aptvertų skirstomųjų dujotiekių įrenginių, įtaisų ir objektų teritorijose.

3. Skirstomųjų dujotiekių savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis skirstomųjų dujotiekių techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ VIETOVĖS KLASIŲ TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

32 straipsnis. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos

Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos nustatomos magistralinio dujotiekio vamzdynams.

 

33 straipsnis. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų dydis

Magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorija – žemės juosta išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 200 metrų abipus vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų.

 

34 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose

1. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

3) statyti ir rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius;

4) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį;

5) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu.

2. Magistralinių dujotiekių savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai pažeis magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose taikomus užstatymo normatyvus, magistralinių dujotiekių techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

35 straipsnis. Naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos

Naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos nustatomos:

1) naftos ir naftos produktų, išskyrus suskystintas naftos dujas, talpykloms (toliau – naftos ir naftos produktų talpyklos);

2) skystųjų degalų kolonėlėms.

 

36 straipsnis. Naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonų dydis

1. Naftos ir naftos produktų talpyklų apsaugos zona yra žemės juosta aplink šias talpyklas. Apsaugos zona nustatoma nuo pylimo ar atitvarinės sienos (toliau – užtvara) išorinės ribos, juosiančios naftos ir naftos produktų talpyklas, jei tokia užtvara yra. Jei užtvaros nėra, apsaugos zona nustatoma nuo naftos ir naftos produktų talpyklos išorinės sienelės. Naftos ir naftos produktų talpyklų apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgiant į talpyklų tūrį: nuo 0,45 m3 iki 60 m3 – 10 metrų, o daugiau kaip 60 m3 – 15 metrų.

2. Skystųjų degalų kolonėlės apsaugos zona – 7 metrai pločio žemės juosta aplink šį įrenginį ir oro erdvė virš jos.

 

37 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonose  

Naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti statinius ir įrengti įrenginius, nesusijusius su naftos ir naftos produktų talpyklų, skystųjų degalų degalinių įrenginių reikmėmis; sandėliuoti bet kokias medžiagas ir konstrukcijas, išskyrus medžiagas ir konstrukcijas, skirtas naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų degalinių įrenginių statybos darbams vykdyti;

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS  IR JOSE   TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

38 straipsnis. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonos

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonos nustatomos:

1) antžeminiams suskystintų naftos dujų rezervuarams;

2) požeminiams suskystintų naftos dujų rezervuarams;

3) suskystintų naftos dujų dujinimo įrenginiams;

4) grupiniams suskystintų naftos dujų balionų įrenginiams;

5) suskystintų naftos dujų kolonėlėms;

6) suskystintų naftos dujų balionų pildymo, siurblinės ir (ar) kompresorinės (dujų pildymo posto, dujų pildymo stoties) pastatams;

7) suskystintų naftos dujų balionų sandėliams;

8) suskystintų naftos dujų balionų sandėliavimo aikštelėms ir (ar) konteineriams.

 

39 straipsnis. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonų dydis

1. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zona – žemės juosta aplink suskystintų naftos dujų įrenginį ir (ar) jo įtaisus arba statinį, kuriame yra šie įrenginiai, ir oro erdvė virš šio įrenginio ir (ar) jo įtaisų arba statinio, kuriame yra šie įrenginiai.

2. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.

 

40 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos  suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonose

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti statinius ir įrengti įrenginius, nesusijusius su suskystintų naftos dujų įrenginių reikmėmis; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas ir konstrukcijas, skirtas suskystintų naftos dujų įrenginių statybos ir remonto darbams vykdyti;

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

41 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos nustatomos:

1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynams, įrengiamiems iki 2,5 metro gylyje;

2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynams, įrengiamiems giliau kaip 2,5 metro;

3) magistraliniams vamzdynams, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis;

4) vandens rezervuarams, skaidrintuvams;

5) vandens tiekimo bokštams, vandens ir nuotekų siurblinėms, nuotekų rezervuarams.

 

42 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis

1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 2,5 metro abipus vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 5 metrus abipus vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

3. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – žemės  juosta išilgai vamzdyno trasos, kurios ribos yra po 10 metrų abipus vamzdyno ašies,  po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

4. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.

5. Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.

 

43 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose

1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama:

1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai);

2) sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus;

3) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles;

4) pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus;

5) vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, įgilintų ne mažiau nei 10 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą;

7) vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją;

8) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo  (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną;

6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;

7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte;

8) uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas.

3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

44 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos

Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos nustatomos:  

1) požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinėms linijoms;

2) kitų viešųjų ryšių tinklų laidinėms linijoms;

3) kitiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams.

 

45 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydis

1. Požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – žemės juosta išilgai požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų, kurios ribos yra po 1 metrą abipus šių laidinių linijų, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

2. Kitų viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – žemės juosta išilgai kitų viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų, kurios ribos yra po 2 metrus abipus šių laidinių linijų, oro erdvė virš jos ir žemė po šia juosta.

3. Kitų elektroninių ryšių infrastruktūros objektų apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink šiuos objektus.

 

46 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose 

1. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka negavus elektroninių ryšių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;

2) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas;

3) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus, kasybos, sprogdinimo darbus;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5)  dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

6)   naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus;

7)  sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

8)   įrengti visų rūšių transporto priemonių ir mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles.

2. Elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trikdys viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų veikimą, pažeis viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą, viešojo ryšių tinklo vientisumą.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS PERDAVIMO TINKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

47 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos

Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos nustatomos:

1)   šilumos perdavimo tinklų dalims:

a)   antžeminiams šilumos perdavimo tinklų vamzdynams;

b)   požeminiams šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynams;

2) šilumos perdavimo tinklų technologiniams priklausiniams:

a) šiluminėms kameroms, sklendžių aptarnavimo paviljonams, drenažo šuliniams, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinėms, grupiniams šilumos punktams;

b) išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotiems drenažo vamzdžiams, telesignalizacijos kabeliams bei jiems priklausantiems įrenginiams.

 

48 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų dydis

1. Antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų ir požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų apsaugos zona – žemės juosta išilgai antžeminio šilumos perdavimo tinklų vamzdyno ar požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdyno, kurios ribos yra po 5 metrus abipus kanalo (arba vamzdyno, jei vamzdynas paklotas bekanaliu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta.

2. Šiluminių kamerų, sklendžių aptarnavimo paviljonų, drenažo šulinių, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinių, grupinių šilumos punktų apsaugos zona – 5 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių ir (ar) statinių išorines ribas ir žemė po šia juosta.

3. Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona – žemės juosta išilgai šių priklausinių, kurios ribos yra po 5 metrus abipus šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų bei žemė virš ir po šia juosta.

 

49 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose

1. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose draudžiama:

1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti šilumos perdavimo tinklams ar jų dalims, atliekas;

2) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie šilumos perdavimo tinklų;

3) 2 metrų atstumu į abi puses nuo tinklo kanalo (vamzdyno, drenažo) išorinių ribų sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Likusioje šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje sodinant ir (ar) auginant želdinius, šiems darbams vykdyti turi būti gautas šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;

2 keisti žemės paviršiaus altitudes (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

3) dirbti smūginiais ir/ar vibraciją sukeliančiais mechanizmais, vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

4) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro; 

5) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus, transporto priemonių sustojimo vietas ir stovėjimo aikšteles;

6) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių įrenginių statybos ir remonto darbams;

7) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;

8) tiesti kitus inžinerinius tinklus.

3. Šilumos perdavimo tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis šilumos perdavimo tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

 

IV SKYRIUS

SANITARINĖS APSAUGOS IR AERODROMO TRIUKŠMO APSAUGINĖS ZONOS, NUOLATINIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ APSAUGOS ZONOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

50 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos

Atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, sanitarinės apsaugos zonos nustatomos:

1) gamybiniams objektams – objektams, kuriuose vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių (vartojimo prekių, tarpinių produktų arba gamybos priemonių) gamyba, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

2) komunaliniams objektams – objektams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

3) branduolinės energetikos objektams;

4) pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.

 

51 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo pagrindai

1. Sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo šis įstatymas arba asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu. Jei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.

2. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra minėti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.

3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.

4. Sanitarinės apsaugos zonos ūkinei veiklai ir (ar) objektams negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios straipsnio dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.

5. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiuo įstatymu nurodytas ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas arba padidintas laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

6. Jeigu objektai išdėstyti kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė ar kiti) ir tarp jų nėra objektų, kuriuos draudžiama statyti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, gali būti nustatoma bendra jų sanitarinės apsaugos zona.

 

52 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonų dydis

1. Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gamybinės veiklos rūšims atsižvelgiant į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 2 priede.

2. Komunaliniai objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodyti šio įstatymo 3 priede.

3. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis dėl galimo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nustatomas ir tikslinamas pagal gyventojų gaunamas ar prognozuojamas apšvitos dozes, kurios įvertinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu.

4. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 4 priede.

 

53 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos sanitarinės apsaugos zonose

1. Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik įmonės vykdomos veiklos reikmėms.

2. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;

2) auginti augalus ir gyvulius ar kitus gyvūnus maisto produktų, farmacijos produktų, kūno priežiūros ir kosmetikos priemonių gamybai;

3)  rinkti ir naudoti miškų, vandens telkinių gėrybes pramoniniu būdu komerciniais tikslais;

4) gaminti ir sandėliuoti sprogiąsias medžiagas;

5) gaminti ir sandėliuoti ginklus ir šaudmenis, išskyrus ginklų ir šaudmenų, skirtų krašto apsaugai, valstybės sienos apsaugai bei branduolinės energetikos objekto fizinei saugai užtikrinti, laikymą;

6) gaminti ir bandyti skraidančius aparatus;

7) branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonos (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) dalyje, esančioje 50 metrų atstumu nuo branduolinės energetikos objekto, kuriame branduolinė energija naudojama elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai, kuriame yra saugomas panaudotas branduolinis kuras ir (ar) kuriame yra labai radioaktyvios atliekos – statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį, sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus.

3. Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje galima kita įstatymais leidžiama veikla, nesusijusi su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra, tik gavus energetikos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka visų branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančių licencijų turėtojų (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) ir Radiacinės saugos centro pritarimus numatomai ūkinei veiklai.

4. Radiacinės saugos centras nepritaria šio straipsnio 3 dalyje nurodytai numatomai veiklai, jei, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atliktą šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje veikloje dalyvaujančių gyventojų apšvitos dozių vertinimą, nustatoma, kad jų gaunamos apšvitos dozės gali viršyti sveikatos apsaugos ministro gyventojams nustatytas apribotąsias dozes.; licencijos turėtojas – jei šio straipsnio 3 dalyje nurodyta veikla sutrikdys branduolinės energetikos objektų veiklą, trukdys užtikrinti branduolinės, radiacinės, fizinės saugos ir avarinės parengties reikalavimus ir (ar) vykdyti branduolinės energetikos objektų statybos ir griovimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo darbus. Licencijos turėtojas pritaria šio straipsnio 3 dalyje nurodytai numatomai veiklai tik gavęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos sutikimą. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija sutinka dėl licencijos turėtojo pritarimo tik įsitikinusi, kad bus užtikrintas branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos bei avarinės parengties reikalavimų įgyvendinimas, o tais atvejais, kai šiems reikalavimams įgyvendinti būtinos kompensuojančios priemonės – kad šios priemonės įdiegtos.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

AERODROMO TRIUKŠMO APSAUGINĖS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

54 straipsnis. Aerodromo triukšmo apsauginė zona

Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga,  kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų.

 

55 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje

1. Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama statyti gyvenamosios, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo paskirties pastatus, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti.

2. Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama rekonstruoti (jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus, sodo namus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NUOLATINIŲ JUODLIGĖS ŽIDINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

56 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zona

Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zona nustatoma nuolatiniam juodligės židiniui.

 

57 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zonos dydis

Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zoną sudaro 3 metrų pločio žemės juosta aplink nuolatinį juodligės židinį žymintį ženklą nuo išorinės jo ribos.

 

58 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nuolatinio juodligės židinio apsaugos zonoje

Nuolatinio juodligės židinio apsaugos zonoje draudžiama bet kokia ūkinė ir (ar) kitokia  veikla.

 

V SKYRIUS

SAUGOMOS TERITORIJOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ TERITORIJOS, JŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

59 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos:

1) kultūros paveldo objektų, nepaskelbtų saugomais, teritorijoms;

2) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų teritorijoms ir vietovėms pagal šių objektų ir vietovių apsaugos tikslus, nurodytus teisės akte, kuriuo jie yra paskelbti saugomais;

3) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos zonoms;

4) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos zonoms.

 

60 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir (ar) jų apsaugos zonose

1. Kultūros paveldo objekto, nepaskelbto saugomu, teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2. Moksliniam pažinimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) neištirtose saugomo objekto teritorijos, vietovės dalyse – vykdyti darbus, nesusijusius su jų priežiūra ir konservavimu;

3) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje –  atlikti bet kokius vandens lygį keičiančius darbus arba veiksmus, galinčius sukelti grunto deformaciją sausumoje ar po vandeniu, vandens bangavimą;

4) saugomo archeologinio objekto teritorijoje – plėtoti žemdirbystę ar miškų ūkį, išskyrus savaime užaugančių medžių ir krūmų šalinimą;

5) saugomo objekto, kuriam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas rezervinis režimas, teritorijoje – atlikti ardomuosius tyrimus, tvarkybos darbus, vykdyti ūkinę veiklą; 

6) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos riboženklius ir kitus statinius ir (ar) daiktus, skirtus vertingosioms savybėms pažymėti ar parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šie statiniai ir (ar) daiktai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka;

7) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – atidengti autentiškas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, leidimas, išduotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.

3. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose:

a) statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų nekilnojamąsias kultūros vertybes arba trukdytų jas apžvelgti;

b) naikinti ar kitaip žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos riboženklius ir kitus statinius ir (ar) daiktus, skirtus vertingosioms savybėms pažymėti ar parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šie statiniai ir (ar)  daiktai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka;

3) neištirtose saugomo objekto teritorijos, vietovės dalyse  – vykdyti darbus, nesusijusius su jų priežiūra ir konservavimu;

4) neištirtose saugomo objekto teritorijos, vietovės dalyse – atidengti autentiškas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, leidimas, išduotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.

4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka  negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje ir vietovėje – formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose:

a) statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;

b) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius kultūros paveldo statinių išorėje.

5. Viešajai pagarbai saugomų kultūros paveldo objektų teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje – naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos riboženklius ir kitus statinius ir (ar) daiktus, skirtus vertingosioms savybėms pažymėti ar parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šie statiniai ir (ar) daiktai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka.

6. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkto b papunktyje, 4 dalyje  ir 5 dalies 2 punkte nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

61 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų teritorijose

1. Gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama:

1) naikinti ir (ar) žaloti gamtos paveldo objektus ar jų vertės požymius;

2) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus), perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

3) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu; 

4) statyti ir (ar) įrengti užtvankas;

5) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;

6) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas.

2. Gamtos paveldo objektų teritorijoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; 

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus darbus.

3. Už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

62 straipsnis. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos dydis

Gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos ribos nustatomos aplink gamtos paveldo objekto teritoriją ne mažesniu atstumu, kaip:

1) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra kalvos, gūbriai, daubos, ozai, kopos, griovos, raguvos, smegduobės ir kitos reljefo formos, atstumą matuojant teigiamų reljefo formų atveju nuo papėdės, neigiamų – nuo šlaito viršutinės briaunos;

2) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra atodangos, skardžiai, olos, uolos, atstumą matuojant nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos;

3) 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra akmenys, atstumą matuojant nuo akmens kraštų statmenų projekcijų į žemės paviršių;

4) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra šaltiniai, ežerėliai, kriokliai, atstumą matuojant nuo vandens telkinio ribos;

5) 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra medžiai, atstumą matuojant nuo medžio lajos projekcijos į žemės paviršių.

 

63 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose

1. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje draudžiama:

1) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus), perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

2) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu; 

3) statyti ir (ar) įrengti užtvankas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai;

4) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;

5) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas.

2. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos vizualinės (regimosios) apsaugos pozonyje draudžiama statyti statinius ir įveisti želdinius, trukdančius apžvelgti gamtos paveldo objektus.

3. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; 

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus darbus.

4. Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KULTŪRINIAI REZERVATAI (REZERVATAI – MUZIEJAI) IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

64 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose)

1. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

2. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus šioje straipsnio dalyje nurodytą veiklą, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kultūros ministro nustatyta tvarka gavus už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šiai veiklai:

1) mokslinio tyrimo ir muziejinį darbą;

2) pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų atkūrimą;

3) kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų atkūrimą, remontą, tyrinėjimą, restauravimą ir konservavimą;

4) kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų pritaikymą lankymui ir eksponavimui;

5) statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir (ar) išardymą, inžinerinių tinklų tiesimą ir (ar) demontavimą;

6) kitą veiklą, atitinkančią rezervato steigimo tikslus ir nepažeidžiančią rezervate saugomų vertybių.

3. Už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) pažeis kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes ir jų autentiškumą.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

GAMTINIAI REZERVATAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

65 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose rezervatuose

1. Gamtiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

2. Gamtiniuose rezervatuose draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus:

1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimus ir stebėjimus;

2) žmonių paieškos ir gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus, valstybės sienos ir (ar) krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinę kontrolę, priešgaisrinę apsaugą;

3) epizootijų atvejais –  sanitarinių priemonių vykdymą;

4) statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir (ar) išardymą, inžinerinių tinklų demontavimą;

5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, natūralių buveinių ir saugomų rūšių atkūrimą ir palaikymą, invazinių rūšių naikinimą;

6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimą.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka  negavus už gamtinio rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už gamtinio rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose

1. Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:

1) įrengti naujus karjerus;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose;

3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;

4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;

6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija.

2. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiklą.

3. Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KULTŪRINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

67 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūriniuose draustiniuose

1. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ir (ar) žaloti nekilnojamąsias kultūros vertybes;

2) naikinti, keisti, žaloti reljefo formas;

3) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai ir gavybai;

4) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, aukštybinius pastatus, naujus aerodromus;

5) statyti vėjo elektrines;

6) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ir tranzitines susisiekimo komunikacijas;

7) įrengti atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus, miestų, miestelių ir pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginius;

2. Kultūriniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūrinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, įrengti, pertvarkyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, kurių tiesimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį;

5) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;

6) statyti ir (ar) įrengti užtvankas.

3. Už kultūrinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) pažeis kultūrinio draustinio teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes ir jų autentiškumą.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GAMTINIAI IR KOMPLEKSINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

68 straipsnis. Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai

Šiame skirsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir esančiuose valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos atskiroms gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšims papildomai nustatytos šio skyriaus devintajame – dvidešimt antrajame skirsniuose.

 

69 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose

1. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ar žaloti reljefo formas;

2) pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus;

3) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro riedulius, riedulynuose – visus akmenis; upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją,) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai gavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimą:

a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c) atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e) vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f) vykdomi šios straipsnio dalies 13 punkto b papunktyje nurodyti darbai;

5) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose –  viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

6) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti;

7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

8) naudoti saugomų rūšių individus neturint leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

9) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, atliekų surinkimo ir saugojimo aikšteles;

10) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus  tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;

11) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios straipsnio dalies 13 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

12) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

b) keisti upių ir ežerų krantus, gylį, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;

c) įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d) atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

14) įrengti saulės šviesos energijos elektrines:

a) ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų;

15) įrengti išorinę reklamą:

a) miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi tuose miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose vykdoma veikla;

b) kaimuose ir viensėdžiuose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

16) įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

17) įrengti stacionarius medžioklės įrenginius;

18) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

19) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:

a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais;

b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

20) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

a) statyti pastatus, išskyrus šios straipsnio dalies 19 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;

b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

21) vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą (toliau  – saugomos augalų bendrijos);

b) yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės, išskyrus ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose;

22) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b) yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės, išskyrus ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo ar masinio kenkėjų išplitimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose;

23) priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir plėsti esamas mėgėjų sodų teritorijas;

24) įkurti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio specializuotus ūkius;

25) įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas draustinio tvarkymo plane arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

26) važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės ar medžioklės darbams;

b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;

c) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

27) kurti laužus ne tam skirtose vietose;

28) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;

29) valstybiniuose draustiniuose ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) kaimuose ir viensėdžiuose rengti viešus renginius;

6) atlikti šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 12, 25 punktuose ir 15 punkto b papunktyje nurodytus darbus.

3. Už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje saugomas gamtos ir (ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

70 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geologiniuose draustiniuose

1. Geologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) griauti, kasinėti, užpilti atodangas, karstines įgriuvas ir smegduobes, išskyrus tuos atvejus, kai šie reiškiniai kelia pavojų statiniams, įrenginiams ar žmonių gyvybei ir kai tokiems darbams yra gautas už geologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas;

2) naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulius;

3) tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus.

2. Už geologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai ar projektui, jei šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos geologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

71 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geologiniuose draustiniuose

Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) keisti natūralias vandenskyrų ribas;

2) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių ir statesniuose, taip pat kalvų viršūnėse, išskyrus:

a) atliekant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus;

b) kai saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyta eksponuoti reljefo formas ir (ar) gamtos ar kultūros paveldo objektus;

3) sodinti želdinių masyvus, jeigu tai suvienodina reljefą.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

72 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos hidrografiniuose draustiniuose

1. Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama vykdyti pakrančių želdinių ir aplinkos pertvarkymo darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už hidrografinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai.

2. Už hidrografinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos hidrografiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PEDOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

73 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pedologiniuose draustiniuose

Pedologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę, išskyrus atvejus, kai atkuriamas ar įveisiamas miškas, atliekami archeologiniai tyrimai;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

3) gruntui neįšalus (mechaniškai suardant dirvožemio dangą) vykdyti kirtimus, atlikti kitus ūkinius darbus, kurie gali suardyti dirvožemio dangą, išskyrus atliekant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus.

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BOTANINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

74 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose draustiniuose

Botaniniuose draustiniuose draudžiama:

1) miško laukymėse ir aikštėse sodinti medžius, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

3) sakinti mišką;

4) atlikti miško ūkio darbus neįšalus gruntui;

5) vykdyti plynus kirtimus pelkėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyti gamtotvarkos darbai;

6) vandens telkiniuose žvejoti traukiamaisiais tinklais;

7) įrengti šėryklas ir viliojimo vietas kanopiniams žvėrims.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

75 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos zoologiniuose draustiniuose

1. Zoologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) keisti vandens telkinių terminį ir cheminį režimą, kalkinti žemę;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus atvejus, kai aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas augalų apsaugos produktų panaudojimas invaziniams augalams naikinti, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais.

2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos atskiroms zoologinių draustinių rūšims papildomai nustatytos šio skyriaus penkioliktajame – septynioliktajame skirsniuose.

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

76 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ichtiologiniuose draustiniuose

Ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) važiuoti per brastas;

2) vykdyti verslinę žvejybą.

3) keisti vandens telkinių dugną, natūralias buveines, jeigu tai pablogintų draustinyje saugomų rūšių būklę.

 

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

77 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ornitologiniuose draustiniuose

1. Ornitologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

2) tiesti antžemines viešųjų ryšių tinklų laidines linijas, elektros tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas, statyti vėjo elektrines;

3) skraidyti orlaiviais su varikliu (-iais) žemiau kaip vieno kilometro aukštyje, išskyrus ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo, žmonių paieškos ir gelbėjimo, nusikalstamų veikų užkardymo ir jas padariusių asmenų nustatymo bei sulaikymo ir karinės jėgos naudojimo taikos metu atvejus;

4) medžioti paukščius, o kitus gyvūnus – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai varninių paukščių ar kitų žalingų gyvūnų gausą reguliuoti numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

5) žvejoti nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d.;

6) lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami žemės ūkio, miškų ūkio darbai, aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintuose įveisimo planuose numatyti vandens telkinių įžuvinimo darbai;

b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiuose draustiniuose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f) nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu dėl draustinio geografinės padėties ir (ar) saugomų gyvūnų rūšių ypatybių paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų;

7) sakinti mišką, atlikti miškų ūkio darbus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už ornitologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos ornitologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI IR ENTOMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

78 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose

1. Teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

2) įrengti automobilių stovėjimo aikšteles;

3) lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami žemės ar miškų ūkio darbai;

b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f) nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų;

4) vykdyti entomologiniuose draustiniuose kai kurių rūšių medžių sanitarinius kirtimus aplinkos ministro patvirtintų Miško kirtimo taisyklių nustatytais atvejais;

5) įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims;

6) įrengti viliojimo vietas kanopiniams žvėrims šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka negavus už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b, c papunkčiuose ir 6 punkte nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos teriologiniame, herpetologiniame ar entomologiniame  draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

BOTANINIAI–ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

79 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose

1. Botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus:

a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;

b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

3) vykdyti verslinę žvejybą;

4) įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka negavus už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.

2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

GENETINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

80 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos genetiniuose draustiniuose

Genetiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ir žaloti augalus rūšių, kurių genetinei vertei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis, ar augalus rūšių, kurios medyne padeda geriausiems medžiams augti, valytis šakas, formuoti stiebus ir lajas, atlieka dirvų apsaugos ir gerinimo funkcijas;

2) sodinti mišką, kur jis iki tol neaugo;

3) atkurti medyną miško dauginamąja medžiaga, išauginta ne iš tame pačiame draustinyje surinktų sėklų;

4) kirsti sveikus medžius ir krūmus, jeigu jie nekenkia augalams rūšių, kurių genetinei vertei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis;

5) kirsti miške tikslines augalų rūšis pridengiančius medžius, pridengiantį pomiškį ir traką, kai be jų priedangos tikslinės augalų rūšys neišsilaiko;

6) ardyti miško paklotę, natūralią dirvožemio dangą, žolinę dangą, išskyrus tuos atvejus, kai skatinamas augalų rūšių, kurių genetinei įvairovei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis, žėlimas ir atkuriamas miškas ar atliekami archeologiniai tyrimai;

7) tiesti naujus kelius, užtvindyti, tręšti ir naudoti cheminius preparatus, išskyrus tuos, kurie naudojami kovai su ligomis ir kenkėjais;

8) miške įrengti proskynas ir valksmus, jei tai nenumatyta miško kirtimus reglamentuojančiuose teisės aktuose;

9) įrengti šėryklas ir viliojimo vietas kanopiniams žvėrims.

 

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

81 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos telmologiniuose draustiniuose

1. Telmologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) kalkinti dirvožemį, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus:

a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;

b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

2) vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus pelkėse ir jų apypelkiuose 100 metrų atstumu nuo pelkės ribos, taip pat pelkių mineralinio grunto salose;

3) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų  padarinių likvidavimo darbai;

4) lankytis nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d., išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami žemės ūkio ar miškų ūkio darbai;

b) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f) nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už telmologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos telmologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

82 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos talasologiniuose draustiniuose

Talasologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) statyti statinius, išskyrus hidrotechnikos statinius, būtinus saugiai laivybai užtikrinti, krantodaros procesams stabilizuoti;

2) tvarkyti jūros dugną, transformuoti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bei natūralias buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų šių buveinių būklę;

3) išleisti nuotekas;

4) medžioti vandens ir pelkių paukščius;

5) statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų;

6) vilkti inkarus, grandines, atlikti kitus jūros dugną ardančius veiksmus;

7) rinkti moliuskus ir jūros dumblius, išskyrus mokslo tiriamųjų darbų atvejais.

 

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

83 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kraštovaizdžio draustiniuose

Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama tiesti antžemines viešųjų ryšių tinklų laidines linijas, elektros oro linijas ir elektros kabelių oro linijas.

 

DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIAI PARKAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

84 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybiniuose parkuose

1. Valstybiniuose parkuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose  (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama:

1) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;

2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras; 

3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;

4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją,) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai gavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimą:

a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c) atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e) vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f) vykdomi šios straipsnio dalies 11 punkto b papunktyje nurodyti darbai;

5) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

6) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

7) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus;

8) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ar kitus   tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;

9) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios straipsnio dalies 11 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

10) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius (kurių statyba (įrengimas) atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir valstybinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendinius), kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

b) keisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;

c) įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d) atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines:

a) ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, gatvės, kelio ar apžvalgos vietų, turizmo trasų;

13) įrengti išorinę reklamą kaimuose ir viensėdžiuose, nesusijusią su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems leidžiamiems darbams vykdyti turi būti gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

14) įrengti stacionarius medžioklės įrenginius, laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai statomi ar įrengiami aptvarai, reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

15) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) kempinguose;

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimams;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

16) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:

a) statomi statiniai, susiję su valstybinio parko steigimo tikslais;

b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

17) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

a) statyti pastatus, išskyrus šios straipsnio dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;

b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

18) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės ar medžioklės darbams;

b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

19) stovyklauti, statyti palapines, išskyrus vietas, nustatytas valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);

20) užtverti kelius ir takus, skirtus privažiuoti ar prieiti prie saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.

3. Visose valstybinio parko funkcinio prioriteto zonose draudžiama:

1) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;

2) privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

4. Valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį; 

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus.

5. Už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIŲ PARKŲ IR VALSTYBINIŲ DRAUSTINIŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

85 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių parkų ir valstybinių draustinių buferinėse apsaugos zonose

1. Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje draudžiama keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingų darbų vykdymui yra gautas už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 

2. Valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti, rekonstruoti statinius;

4) kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus.

3. Už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke ar valstybiname draustinyje saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

BIOSFEROS REZERVATAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

86 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos rezervatuose

1. Biosferos rezervatuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose biosferos rezervatų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudžiama:

1) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų požymius;

2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras; 

3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;

4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją,) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai gavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimą:

a) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

b) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c) atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e) vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f) vykdomi darbai, nurodyti šios straipsnio dalies 11 punkto b papunktyje;

5) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

6) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo biosferos rezervate introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

7) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus;

8) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ar kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;

9) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios straipsnio dalies 11 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

10) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai, išskyrus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties statinius (kurių statyba (įrengimas) atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendinius), kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks biosferos rezervato kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a) sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

b) keisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;

c) įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d) atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines:

a) ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų;

b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, gatvės, kelio ar apžvalgos vietų, turizmo trasų;

13) įrengti išorinę reklamą kaimuose ir viensėdžiuose, nesusijusią su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems leidžiamiems darbams vykdyti turi būti gautas už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;

14) įrengti stacionarius medžioklės įrenginius, laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai statomi ar įrengiami aptvarai, reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

15) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) kempinguose;

b) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

c) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

d) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

e) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

f) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

16) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:

a) statomi statiniai, susiję su biosferos rezervato steigimo tikslais;

b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

17) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

a) statyti pastatus, išskyrus šios straipsnio dalies 16 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;

b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

18) važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės ar medžioklės darbams;

b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų  padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

19) stovyklauti, statyti palapines, išskyrus vietas, nustatytas biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);

20) užtverti kelius ir takus, skirtus privažiuoti ar prieiti prie saugomų gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.

3. Visose biosferos rezervato funkcinio prioriteto zonose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

4. Biosferos rezervatuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį; 

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius ir įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus.

5. Už biosferos rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BIOSFEROS REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

87 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos rezervatų buferinėse apsaugos zonose

1. Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonoje draudžiama keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingų darbų vykdymui yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 

2. Biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti, rekonstruoti statinius;

4) kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus darbus.

3. Už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

BIOSFEROS POLIGONAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

88 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos biosferos poligonuose

1. Biosferos poligonuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatai, draustiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose biosferos poligonų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, ūkinės veiklos ir kito prioriteto) zonose draudžiama:

1) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus;

2) naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus;

3) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;

4) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo biosferos poligone introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

5) vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b) yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės, išskyrus ekstremaliųjų situacijų atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose;

6) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui tais atvejais, kai:

a) auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b) yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės, išskyrus ekstremaliųjų situacijų ar masinio kenkėjų išplitimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teisės aktuose.

3. Visose biosferos poligono funkcinio prioriteto zonose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

4. Biosferos poligonuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis; 

4) tiesti inžinerinius tinklus.

5. Už biosferos poligono apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

 

VI SKYRIUS

EKOLOGINĖS APSAUGOS ZONOS, GAMTOS IŠTEKLIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

AKVAKULTŪROS TVENKINIŲ APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

89 straipsnis. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostų dydis

Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos.

 

90 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose

Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:

1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);

2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius;

4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus;

5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti sąvartynus.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MELIORUOTOS ŽEMĖS IR MELIORACIJOS STATINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

91 straipsnis. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos

Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos nustatomos:

1)   melioruotai žemei;

2)   melioracijos statiniams:

a)   melioracijos grioviui;

b)   bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams;

c)   polderiams.

 

92 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioruotoje žemėje

1. Melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, šiukšles, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu nei 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę). Polderių pylimo vidinio šlaito papėdžių ir polderio kanalų juostų negalima užstatyti, jose neturi augti medžiai ir krūmai, jų negalima arti.

2. Melioruotoje žemėje, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) vykdyti kasybos darbus, statybos reikmėms kasti gruntą, pilti atvežtinį gruntą ar vykdyti požeminius darbus;

2) statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius;

3) vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo giliau kaip 0,7 metro, sprogdinimo darbus, atliekamus tiesioginio žemės gelmių geologinio tyrimo metu;

4) įrengti dirbtinius vandens telkinius;

5) sodinti mišką.

3.  Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos atstovas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys melioracijos sistemos funkcionavimui. 

 

93 straipsnis. Melioracijos statinių apsaugos zonų dydis

1. Melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurios ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.

2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų abipus rinktuvo ašinės linijos. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotu savivaldybės administracijos atstovu, – po 5 metrus abipus drenažo rinktuvo (išskyrus taršos šaltinius).

3. Polderių apsaugos zona – 15 metrų pločio žemės juosta abipus pylimo (nuo vidinio ir išorinio šlaitų (ten, kur galima) papėdės ir kanalo viršutinės briaunos).

 

94 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioracijos statinių apsaugos zonose

Melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti pastatus;

2) sodinti medžius;

3) įrengti dirbtinius vandens telkinius.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MIŠKO ŽEMĖ IR JOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

95 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje

Miško žemėje draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;

2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

96 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos natūraliose pievose ir ganyklose

Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PAJŪRIO JUOSTA IR JOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

97 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pajūrio juostoje

Pajūrio juostoje draudžiama:

1) padalyti, atidalyti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, suteiktus iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo;

2) niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją;

3) vykdyti žemės gelmių išteklių gavybą, išskyrus požeminį vandenį;

4) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis pajūrio juostos paplūdimiu, kopagūbriu (kopomis) ir povandeniniu krantu, išskyrus atvejus, kai:

a) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, įgyvendinamos ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencinės priemonės, vykdomi ekstremaliųjų įvykių  ir avarijų padarinių likvidavimo darbai;

b) vykdomi paplūdimių tvarkymo ir priežiūros darbai;

c) įgyvendinamos krantotvarkos priemonės;

d) vykdomas viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė;

e) vykdomi moksliniai tyrimai;

f) įgyvendinami valstybei svarbūs projektai;

g) vykdomi inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;

h) esamais privažiavimo prie jūros kranto keliais su kieta danga ir (ar) kitais teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais esamais keliais reikia gabenti inventorių ir plaukiojimo priemones, paslaugoms teikti ar veiklai būtinas prekes, iškrauti, vykdyti pirminį pardavimą, supirkti žvejybos produktus, sugautus žvejybos laivais Baltijos jūroje, nustatytose jų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietose;

5) arčiau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir 50 m nuo Kuršių marių kranto statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais:

a) statomi, rekonstruojami  statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai įgyvendinant valstybei svarbius projektus;

b)  statomi, rekonstruojami  statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti;

c) statomos, rekonstruojamos ir (ar) įrengiamos priekrantės žvejybos laivų prieplaukos, šių laivų saugojimo aikštelės;

d)  pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statomi ir (ar) įrengiami poilsio sezonui skirti laikini paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai su jiems aptarnauti skirta inžinerine infrastruktūra;

e) statomi ir (ar) rekonstruojami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų metu sugriauti ir (ar) pažeisti statiniai buvusių statinių vietoje nedidinant jų tūrio;

f) statomi, rekonstruojami specialiosios paskirties pastatai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti žmonių gelbėjimo tikslams;

6) toliau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir 50 m nuo Kuršių marių kranto statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus:

a) šio straipsnio 5 punkto a–f papunkčiuose  nurodytus statinius ir įrenginius;

b) kai, vadovaujantis Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, statomi, rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, nenurodyti šiame straipsnio punkte, atitinkantys pajūrio juostos nustatymo tikslus ir nesukeliantys naujų neigiamų pasekmių ar poveikio aplinkai.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

98 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose

Paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama:

1) statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Vyriausybė;

2) įrengti salas, išskyrus salas dirbtiniuose nepratekamuose paviršiniuose vandens telkiniuose;

3) įrengti brastas;

4) šalinti iš vandens telkinių dugno riedulius, išskyrus atvejus, kai tai būtina vykdant šio straipsnio 8 punkte nurodytas veiklas;

5) paviršinius vandens telkinius, išskyrus dirbtinius vandens telkinius, paversti kitomis naudmenomis;

6) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis paviršinių vandens telkinių dugnu, išskyrus atvejus, kai:

a) važiuojama per brastas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus,  pripažįstamos kelių dalimis, vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, kariniai ir (ar) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;

b) organizuojami ir vyksta sporto renginiai ir (arba) sporto pratybos;

c) nustatytose vietose į paviršinį vandens telkinį nuleidžiamos (ištraukiamos) plaukiojimo priemonės;

7) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis paviršinių vandens telkinių ledu, išskyrus atvejus, kai:

a) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, kariniai ir (ar) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, kertamos nendrės;

b) organizuojami ir vyksta sporto renginiai ir (arba) sporto pratybos;

c) organizuojama ir vykdoma verslinė žvejyba naudojant motorines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas, būtinas tokios žvejybos organizavimui ir vykdymui;

d) organizuojama ir vykdoma mėgėjų žvejyba naudojant ne kelių transporto priemones žvejų ir įrangos gabenimui į žvejybos vietą ir iš jos;

8) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją), upes ir ežerus, išskyrus atvejus, kai:

a) atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai;

b) įrengiamos maudyklos, bendrojo naudojimo krantinės miestuose ir miesteliuose;

d) atliekami vidaus vandens kelių įrengimo ir (ar) priežiūros darbai;

e) eksploatuojami žemės gelmių išteklių telkiniai ežeruose;

f) statomi ir (ar) rekonstruojami melioracijos statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, specialiosios paskirties pastatai;

g) vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvų pralaidų, aptekėjimo kanalų ir pan. įrengimas);

h) vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir pan. įrengimas);

i) vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

j) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės;

k) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;

l) vykdomi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ar tvarkybos darbai;

m) užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS  IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

99 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:

1) lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą, statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;

2) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą nemažinant atstumo iki vandens telkinio;

3) barstyti ar purkšti iš lėktuvų ar kitų skraidančių aparatų augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas;

4) tręšiant per metus į dirvą įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos;

5) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai piliakalnių, pilkapių, gamtos paveldo objektų ir kiti šlaitai tvarkomi pagal kultūros paveldo objekto tvarkymo projektus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, saugomų rūšių veiksmų planus, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planus;

6) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

7) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai:

a) sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai;

b) inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai;

8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai; 

b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;

c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype;

d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų  planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje;

9) statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus;

10) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) sodyboje (ne daugiau kaip vienas vagonėlis);

b) kempinguose;

c)  prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

d) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;

e) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

f) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

g) nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;

11) važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai:

a) mažesniu nei nurodyta atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose;

b) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinės kontrolė, saugomų teritorijų gamtotvarkos, aplinkos monitoringo ir tyrimo, hidrometeorologijos darbai;

c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žūklė;

d) reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktai šiame telkinyje leidžia tokią veiklą;

e) jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

f) vykdomi inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai;

12) tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Šio punkto reikalavimai netaikomi tvoroms, kurios būtinos aptverti:

a) šio įstatymo 100 straipsnio 4 punkto a–f papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose;

b) kultūros, gamtos paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, vaikų poilsiui skirtas teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai jos numatytos saugomos teritorijos gamtotvarkos plane).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

100 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose

Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas;

2) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus;

3) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus), keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:

a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;

b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones;

c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus;

4) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai:

a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai;

b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių kuro užpylimo statiniai ir (ar) įrenginiai;

c) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje;

d) statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras;

e) draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi  savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai;

f) statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus;

5) rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

PELKĖS IR ŠALTINYNAI IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

101 straipsnis. Pelkės ir šaltinynai

1. Pelkės ir šaltinynai – teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių:

1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus;

2) vyksta pelkėdaros procesas, kurio požymiai nurodyti šio straipsnio 2 dalyje;

3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis;

4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus.

2. Pelkėdara vyksta, jeigu yra visi šie požymiai:

1) vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis – pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis – glėjinis;

2) vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos;

3) žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta.

 

102 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pelkėse ir šaltinynuose

Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:

1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas teigiamas sprendimas;

2) pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;

3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 ha ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

POTVYNIŲ GRĖSMĖS TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

103 straipsnis. Potvynių grėsmės teritorijos

Potvynių grėsmės teritorijas sudaro:

1) didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos – teritorijos, kurios gali būti užliejamos didelės tikimybės potvynių;

2) vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos – teritorijos, kurios gali būti užliejamos vidutinės tikimybės potvynių;

3) mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijos – teritorijos, kurios gali būti užliejamos mažos tikimybės potvynių.

 

104 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos potvynių grėsmės teritorijose

1. Didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) įrengti gyvulių laikymo, srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, tirštojo mėšlo rietuves;

2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių.

2. Vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus; sandėliavimo paskirties pastatus, jei juose laikomos pavojingos medžiagos;

2) statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, išskyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių.

3. Mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus, kuriuose vykdomai veiklai Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas;

2) statyti sandėliavimo paskirties pastatus, jei juose laikomos pavojingos medžiagos.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

POŽEMINIO VANDENS VANDENVIEČIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

105 straipsnis. Požeminio vandens vandenvietės ir jų apsaugos zonos

1. Požeminio vandens vandenvietės, atsižvelgiant į jų jautrumą taršai, priskiriamos vienai iš trijų grupių. Požeminio vandens vandenvietes priskirti vienai iš trijų grupių gali tik juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys (turinčios) Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas sudaro:

1)   vandenviečių apsaugos zonų juostos;

2)   vandenviečių apsaugos zonų juostos ir vandenviečių taršos apribojimo juostos.

2. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-iąją juostą gali  sudaryti:

1) 3 a sektorius – kaptažo sritis eksploatuojamame sluoksnyje;

2) 3 b sektorius – kaptažo sritis gruntinio vandens sluoksnyje.

 

106 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose

1. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose negali būti nenaudojamų, išskyrus konservuotus, gręžinių.

2. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose draudžiama:

1) įrengti angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimui ir (ar) naudojimui skirtus gręžinius;

2) į požeminius vandeninguosius sluoksnius tiesiogiai išleisti valytas ir nevalytas komunalines, gamybines ir paviršines nuotekas, radioaktyviąsias ir chemines medžiagas.

3. Visų grupių vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.

4. Visų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 2-ojoje juostoje draudžiama įrengti naujus požeminio vandens išteklių naudojimui skirtus gręžinius, išskyrus atvejus, kai viešasis geriamojo vandens tiekėjas neturi galimybės tiekti vandenį arba neužtikrina vartotojui tiekiamo vandens kokybės.

5. I grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama:

1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti augalų apsaugos produktus ir kitas chemines medžiagas, išskyrus naudojamus geriamojo vandens paruošimui;

2) įrengti pavojingųjų atliekų apdorojimo įrenginius ir sąvartynus.

6. II grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama:

1) vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas;

2) statyti pastatus, neprijungtus prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų arba prie vietinių nuotekų šalinimo tinklų, pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinančių lygiavertį komunaliniams nuotekų šalinimo tinklams aplinkos apsaugos lygį;

3) tręšti nuotekomis, nuotekų dumblu, mėšlu, skystu mėšlu ir srutomis;

4) įrengti kapines, užkasti kritusius gyvulius;

5) įrengti mėšlo ir srutų kaupimo ir tvarkymo statinius ar įrenginius, nuotekų filtravimo sistemas, nuotekų dumblo kaupimo (kompostavimo) aikšteles, žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles;

6) įrengti užterštos žemės ir grunto valymo aikšteles;

7) įrengti naftos ir naftos produktų saugyklas.

7. III grupės vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama:

1) vykdyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas veiklas ir įrengti atliekų tvarkymo įrenginius;

2) įrengti nuotekų valymo įrenginius su išleistuvais į paviršinius vandenis;

3) įrengti karjerus.

8. II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama:

1) 3a sektoriuje vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas;

2) 3b sektoriuje vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas.

9. III grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 6 dalyje nurodytas veiklas.

10. Vandenvietės taršos apribojimo juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 4 dalyje ir 7 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas veiklas.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIS REGIONAS IR JAME TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

107 straipsnis. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas

1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione nustatomos:

1)   Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;

2) intensyvaus karsto žemėms – teritorijoms, kuriose aptinkama daugiau kaip 5 smegduobės 100 hektarų plote;

3) karstinių smegduobių apsaugos zonoms (žemės juostoms aplink karstines smegduobes, kurių plotis – 5 metrai nuo šlaito briaunos).

2. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ribas ir intensyvaus karsto žemių grupes šiame regione nustato aplinkos ministras.

3. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių grupės skirstomos pagal karstinių reiškinių intensyvumo kriterijų:

1) I grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių;

2) II grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių;

3) III grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių;

4) IV grupės žemė – kai 100 hektarų plote aptinkama daugiau kaip 80 karstinių smegduobių.

 

108 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione

1. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione draudžiama:

1) išleisti (infiltruoti) nevalytas nuotekas į gruntą;

2) vykdyti ūkinę veiklą, neįvertinus poveikio paviršiniams, požeminiams vandenims (ši nuostata taikoma ūkinei veiklai, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras);

3) statyti statinius, išskyrus negyvenamuosius, teisės aktais priskiriamus nesudėtingiems statiniams, be nustatyta tvarka atliktų ir įregistruotų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatų;

4) tiesinti ir gilinti natūralias upių vagas, keisti jų hidrologinį režimą, statyti užtvankas, įrengti hidroelektrines prie esamų užtvankų;

5) sausinti (išskyrus esamo drenažo remontą) ar drėkinti žemę, išskyrus daržų, sodų, gėlynų, vejų drėkinimą;

6) barstyti iš lėktuvų chemines augalų apsaugos priemones ir mineralines trąšas;

7) naudoti skystąsias trąšas;

8) į karstines smegduobes leisti bet kokius skysčius ir versti bet kokias kietas medžiagas (nuotekas, drenažo vandenis, atliekas ir panašiai), išskyrus gruntą, kai užverčiama smegduobė;

9) kasti karstinėse smegduobėse durpes, suarti ir paversti dirbama žeme karstines smegduobes;

10) užpilti karstines smegduobes, atsivėrusias Biržų regioninio parko teritorijoje, negavus parko direkcijos pritarimo;

11) užpilti karstines smegduobes negavus savivaldybės, kurios teritorijoje atsivėrusi smegduobė, administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo (kai karstinė smegduobė nepatenka į Biržų regioninio parko teritoriją);

12) užpilti smegduobes ne moliniu gruntu.

2. Intensyvaus karsto žemėse:

1) draudžiama kita, nei šios straipsnio dalies 4–7 punktuose nustatyta pasėlių struktūra, tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo sistema;

2) augalų apsaugos produktai naudojami (išskyrus IV grupės intensyvaus karsto žemes), laikantis žemės ūkio ministro patvirtintų Geros augalų apsaugos praktikos taisyklių;

3) visuose ūkiuose, išskyrus asmeninius ūkius, dirvos gali būti tręšiamos tik pagal tręšimo planus, parengtus aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

4) intensyvaus karsto I grupės žemėje:

a) daugiametės žolės turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų pasėlių;

b) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha;

5) intensyvaus karsto II grupės žemėje:

a) daugiametės žolės turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų pasėlių;

b) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha;

6) intensyvaus karsto III grupės žemėje:

a) daugiametės žolės ir ganyklos turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų pasėlių;

b) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha;

7) intensyvaus karsto IV grupės žemėje:

a) gali būti tik pievos ir miškai, auginami medingieji ir vaistiniai augalai;

b) tręšti galima tik organinėmis trąšomis. Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo;

c) pievose ir ariamoje žemėje draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

3. Karstinės smegduobės apsaugos zonoje draudžiama:

1) arti ar kitaip dirbti žemę (auginti galima tik daugiametes žoles, kurios turi būti šienaujamos, o šienas pašalinamas iš zonos);

2) tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis;

3) naudoti augalų apsaugos produktus.

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ TELKINIAI IR JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

109 straipsnis.  Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės gelmių išteklių telkiniuose

1. Šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose draudžiama:

1) statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus (išskyrus statinius, įrenginius ar inžinerinius tinklus, skirtus šių telkinių eksploatavimui);

2) įveisti mišką ar sodą;

3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus;

4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAI IR DIRVOŽEMIO APSAUGOS TIKSLAIS JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

110 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės sklypams dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Žemės ūkio paskirties žemės sklypams dirvožemio apsaugos tikslais taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

1) ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

2) žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;

3) žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus;

4) atliekant žemės kasimo darbus, draudžiama naikinti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.

 

VII SKYRIUS

ĮVAIRIŲ OBJEKTŲ AR REIŠKINIŲ STEBĖJIMO IR MATAVIMO STATINIAI, ĮRENGINIAI IR JŲ TERITORIJOS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJOS APSAUGOS ZONA IR JOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

111 straipsnis. Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona

Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę.

 

112 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zonoje 

1. Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zonoje, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka negavus Molėtų astronomijos observatorijos administracijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti statinius, įrengti poilsiavietes ir įrenginius;

2) tiesti 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklus;

3) įrengti išorinį gyvenamųjų vietovių apšvietimą;

4) vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus;

5) keisti žemės reljefą;

6) vykdyti kitus darbus, kurių metu teršiama atmosfera arba naktį lauke naudojamas apšvietimas.

2. Molėtų astronomijos observatorijos administracija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys astronominiams stebėjimams, darydami įtaką dangaus apšviestumui ir atmosferos skaidrumui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

METEOROLOGINIŲ STEBĖJIMŲ AIKŠTELIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

113 straipsnis. Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonos

Meteorologinių stebėjimų aikštelėms nustatomos šios apsaugos zonos:

1) specialioji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona;

2) bendroji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona.

 

114 straipsnis. Meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonų dydis

1. Specialioji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink meteorologinių stebėjimų aikštelę.

2. Bendroji meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink meteorologinių stebėjimų aikštelę, išskyrus specialiąją meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zoną.

 

115 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose

1. Specialiojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje draudžiama bet kokia veikla, išskyrus statinių remontą ir rekonstravimą nedidinant išorės matmenų ar statinių statybą, remontą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą, kai šie statiniai ar įrenginiai reikalingi meteorologijos stoties veiklai vykdyti.

2. Bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje draudžiama:

1) sodinti medžius;

2) įrengti drėkinimo, sausinimo sistemas, karjerus, vandens telkinius;

3) vykdyti kasybos, sprogdinimo darbus, keisti žemės reljefą;

4) statyti ar įrengti sąvartynus;

5) statyti ar įrengti motokroso ar ralio trasas, hipodromus, transporto stovėjimo aikšteles, naujus kelius (išskyrus pagalbines gatves, pagrindines pėsčiųjų ir dviračių eismo gatves ir takus, pagalbinius pėsčiųjų ir dviračių eismo takus), padidinti įrengto kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis;

6) naudoti statybos produktus, įrenginius ir kitas medžiagas, kurios spinduliuoja ar atspindi šviesą.

3. Bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo (derinimo) projektui, draudžiama statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį.

4. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nepritaria projektui, jei statinių statyba, rekonstravimas ar įrenginių įrengimas trukdys meteorologiniams stebėjimams ir matavimams.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

METEOROLOGINIŲ RADIOLOKATORIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

116 straipsnis. Meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonų dydis

Meteorologinio radiolokatoriaus apsaugos zona – 15 kilometro pločio žemės juosta aplink meteorologinį radiolokatorių.

 

117 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose

1. Meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo (derinimo) projektui, draudžiama statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius.

2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nepritaria projektui, jei statinių statyba, rekonstravimas ar įrenginių įrengimas trukdys kritulių stebėjimams ir matavimams.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RADIOLOKATORIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

118 straipsnis. Radiolokatorių apsaugos zonos

Radiolokatoriams nustatomos šios apsaugos zonos:

1) bendroji radiolokatoriaus apsaugos zona;

2) specialioji radiolokatoriaus apsaugos zona.

 

119 straipsnis. Radiolokatorių apsaugos zonų dydis

1. Bendroji radiolokatoriaus apsaugos zona – 1,5 kilometro pločio žemės juosta aplink karinį, valstybės sienos apsaugai skirtą ar civilinės aviacijos radiolokatorių.

2. Specialioji radiolokatoriaus apsaugos zona – 30 kilometrų pločio žemės juosta aplink karinį radiolokatorių, išskyrus bendrąją radiolokatoriaus apsaugos zoną.

 

120 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos radiolokatorių apsaugos zonose

1. Bendrojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių statyba, rekonstravimas ir įrenginių įrengimas turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami su Civilinės aviacijos administracija (bendrojoje civilinės aviacijos radiolokatoriaus apsaugos zonoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) (bendrojoje valstybės sienos apsaugai skirto radiolokatoriaus apsaugos zonoje) ar kariuomenės vadu (bendrojoje karinio radiolokatoriaus apsaugos zonoje).

2. Specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 50 metrų ir daugiau, statyba ir rekonstravimas ar įrengimas turi būti derinami Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka su kariuomenės vadu.

3. Civilinės aviacijos administracija teikia išvadas dėl statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo, įvertinusi, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai, kariuomenės vadas – ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, – ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys saugoti valstybės sieną.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VANDENS MATAVIMO STOČIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

121 straipsnis. Vandens matavimo stočių apsaugos zonos 

Vandens matavimo stotims nustatomos šios apsaugos zonos:

1) vandens matavimo stoties prie upės ar kanalo apsaugos zona;

2) vandens matavimo stoties prie ežero ar tvenkinio apsaugos zona.

 

122 straipsnis. Vandens matavimo stočių apsaugos zonų dydis

1. Vandens matavimo stoties prie upės ar kanalo apsaugos zona – žemės juosta, kurios ilgis yra po 20 metrų išilgai upės ar kanalo kranto linijos, skaičiuojant nuo vandens matavimo stoties statinio išorinės atitvaros į upės ar kanalo pusę, plotis – iki kito upės ar kanalo kranto ir vanduo virš šios juostos.

2. Vandens matavimo stoties prie ežero ar tvenkinio apsaugos zona – žemės juosta, kurios ilgis yra po 20 metrų išilgai ežero ar tvenkinio kranto linijos, skaičiuojant nuo vandens matavimo stoties statinio išorinės atitvaros į ežero ar tvenkinio pusę, plotis – 20 metrų į ežero ar tvenkinio pusę ir vanduo virš šios juostos.

 

123 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens matavimo stočių apsaugos zonose

1. Vandens matavimo stočių apsaugos zonose draudžiama įrengti prieplaukas, lieptus, nesudėtingus paplūdimio statinius, girdyklas, brastas.

2. Vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiami upės ar kanalo vagos, ežero ar tvenkinio gilinimo, valymo, ledo sprogdinimo, kasybos, žemės darbai.

3. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei  šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys hidrologiniams stebėjimams ir matavimams.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GRUNTINIŲ GEODEZINIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

124 straipsnis. Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonos dydis

Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zoną sudaro 1 metro pločio žemės juosta aplink šį ženklą nuo išorinės jo ribos.

 

125 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonoje

Gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonoje draudžiama bet kokia ūkinė ir (ar) kitokia  veikla.

 

VIII SKYRIUS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

126 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1)   formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti bet kokius statinius, kurių paskirtis nesusijusi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla;

4) keisti statinių paskirtį;

5) tiesti inžinerinius tinklus;

6) vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus ir naudoti naudingąsias iškasenas.

2. Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai ir (ar) veikla trukdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strategijos projektuose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto  infrastruktūros plėtros planų įgyvendinimui.

 

IX SKYRIUS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO IR VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

127 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomi objektai

Prie Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų priskiriami: Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatai, Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko rezidencijų pastatai su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais.

 

128 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose

1. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti visuomeninės paskirties pastatus, dėl kurių gali padidėti transporto priemonių ir (ar) žmonių srautai;

2) statyti gamybos ir pramonės paskirties pastatus;

3) statyti ar įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, degalines, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklas, jų prekybos vietas;

4) statyti statinius, kurių aukštis viršija Vyriausybės nustatytą maksimalų aukštį.

2. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka negavus Vadovybės apsaugos departamento pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti ar rekonstruoti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) keisti statinių paskirtį;

3) sudaryti žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius.

3. Vadovybės apsaugos departamentas nepritaria projektui, numatomai veiklai ar sandoriui, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai (sandoriai) trukdys Vadovybės apsaugos departamento funkcijų vykdymui ir kels grėsmę saugomų asmenų ar objektų  saugumui ir (ar) sudarys prielaidas šiai grėsmei kilti.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

129 straipsnis. Valstybės saugumo departamento saugomi objektai

Valstybės saugumo departamento saugomi objektai – Valstybės saugumo departamento valdomi pastatai su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais.

 

130 straipsnis. Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonų dydis

Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink šio įstatymo 129 straipsnyje nurodytiems pastatams priskirtų žemės sklypų ribas.

 

131 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose

1.   Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose draudžiama:

1)   statyti ir (ar) įrengti degalines, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklas,

2)   vykdyti sprogdinimo darbus;

3)   statyti ir (ar) įrengti pavojingų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus;

4) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, dėl kurių gali padidėti transporto priemonių ir (ar) žmonių srautai;

5) tiesti 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklus 100 metrų atstumu į abi puses nuo šio įstatymo 129 straipsnyje nurodytiems pastatams priskirtų žemės sklypų ribų.

2. Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka negavus Valstybės saugumo departamento pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų  naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

2) statyti, rekonstruoti, griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir (ar) įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

3) keisti statinių paskirtį;

4) vykdyti kasybos, žemės kasimo (lyginimo) darbus, tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

5) tiesti inžinerinius tinklus;

6) įrengti kelio ženklus, statyti ir (ar) įrengti viešojo transporto stoteles;

7) sudaryti žemės sklypų (jų dalių) ir (ar) statinių (jų dalių) perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius;

8) įrengti vaizdo ir kitas stebėjimo sistemas;

9) įrengti gatvių, kiemų, teritorijų ir informacinių stendų apšvietimą.

3. Valstybės saugumo departamentas nepritaria projektui, numatomai veiklai ar sandoriui, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys Valstybės saugumo departamento elektroninių apsaugos sistemų funkcionavimui ir (ar) informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, apsaugai.

 

X SKYRIUS

KRAŠTO APSAUGA IR  VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KRAŠTO APSAUGOS OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

132 straipsnis. Krašto apsaugos objektai

Krašto apsaugos objektai – kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams.

 

133 straipsnis. Krašto apsaugos objektų apsaugos zonų dydis

Aplink krašto apsaugos objektus nustatomos šios apsaugos zonos:

1) 400 m pločio žemės juosta, jei šiame objekte yra įrengti ar planuojami įrengti sprogmenų sandėliai;

2) 100 m pločio žemės juosta neurbanizuotose teritorijose, išskyrus šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

3) 50 m pločio žemės juosta urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus), išskyrus šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytą atvejį;

4) 25 m pločio žemės juosta miestuose, išskyrus šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

 

134 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos krašto apsaugos objektų apsaugos zonose   

1. Krašto apsaugos objektų apsaugos zonose, Statybos įstatyme arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka negavus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį;

2) sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

3) vykdyti sprogdinimo darbus;

4) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

5) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie krašto apsaugos objektų.

2. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys krašto apsaugos veiklai ir jos apsaugai ir (ar) dėl krašto apsaugos vykdomos veiklos kils grėsmė šiuos darbus vykdančių asmenų ar jų turto saugumui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TERITORIJOS, KURIOSE, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINIO SAUGUMO REIKALAVIMUS, TAIKOMI STATYBOS APRIBOJIMAI IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

135 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos  teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai

1. Teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Lietuvos kariuomenės ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pritarimo (derinimo) projektui, draudžiama statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines.

2. Lietuvos kariuomenė nepritaria projektui, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jei planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Vėjo elektrinių statybos vietų su Lietuvos kariuomene ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis derinimo sąlygos nustatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

136 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai, kuriems nustatomos apsaugos zonos

Prie valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, kuriems nustatomos apsaugos zonos, priskiriami: valstybės siena, pasienio juosta, valstybės sienos ženklai, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamieji ženklai, pasienio keliai ir patrulio takai, vaizdo, ryšių ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai), stebėjimo bokštai ir stiebai, atraminiai punktai, elingai, prieplaukos, kontaktiniai punktai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių dislokacijos vietos, pasienio kontrolės punktai, kiti valstybės sienos apsaugos objektai.

 

137 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos

Valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams (toliau – apsaugos objektai) nustatomos šios apsaugos zonos:

1) valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija (toliau – išorės siena) apsaugos zona;

2) valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika (toliau – vidaus siena) apsaugos zona;

3) pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, apsaugos zona;

4) apsaugos objektų, nepatenkančių į šios straipsnio dalies 1–2 punktuose nurodytas teritorijas (išskyrus valstybės sienos ženklus, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus), apsaugos zona;

5) valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zona.

 

138 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonų dydis

1. Išorės sienos apsaugos zona – 500 metrų pločio žemės juosta į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis.

2. Vidaus sienos apsaugos zona – 100 metrų pločio žemės juosta į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Latvijos Respublika ir su Lenkijos Respublika, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis.

3. Pasienio kontrolės punktų, esančių prie automobilių kelių ir upių, apsaugos zona:

1) neurbanizuotose teritorijose – 100 metrų pločio žemės juosta nuo šių pasienio kontrolės punktų teritorijos ribos;

2) urbanizuotose teritorijose – 50 metrų pločio žemės juosta nuo šių pasienio kontrolės punktų teritorijos ribos.

3. Šio įstatymo 137 straipsnio 4 punkte  nurodytų apsaugos objektų apsaugos zona:

1) neurbanizuotose teritorijose – 100 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas;

2) urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus) – 50 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas;

3) miestuose – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų sklypų ribas.

4. Valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zona – 2,5 metro pločio žemės juosta aplink šiuos ženklus.

 

139 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose

1. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas zonas, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka negavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti statinius, hidrotechninius įrenginius;

2) įrengti telekomunikacijų, radijo ryšio tinklo trikdžius skleidžiančius įrenginius;

3) sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

4) vykdyti sprogdinimo darbus;

5) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

6) gadinti, užtverti ar užversti kelius, vedančius link apsaugos objektų;

7) vykdyti veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių (ar juos imituojančių priemonių) naudojimu.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai  trukdys:

1) užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;

2) stebėti, kontroliuoti ir saugoti valstybės sieną;

3) valstybės sienos stebėjimo sistemų, elektroninių ryšių tinklų funkcionavimui;

4) apsaugoti valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius nuo sugadinimo, sunaikinimo.

3. Valstybės sienos ženklo, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamojo ženklo apsaugos zonoje, Statybos įstatyme ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka negavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama vykdyti statybos, kasybos, žemės ūkio darbus, tiesti inžinerinius tinklus.

4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 3 dalyje nurodyti darbai sugadins, sunaikins valstybės sienos ženklus ir valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus, pakeis šių ženklų vietą.

 

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

140 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 142 straipsnį ir III skyriaus septintąjį skirsnį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 142 straipsnis, išskyrus šiame straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, ir III skyriaus septintasis skirsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

4. Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus, Valstybės saugumo departamento direktorius iki 2019 m. sausio 31 d. pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus.

5. Teisės aktus, susijusius su šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis  ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus priima iki 2021 m. sausio 1 d.

6. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2021 m. birželio 30 d. Šios teritorijos nuo 2022 m. sausio 1 d. laikytinos  Nekilnojamojo turto registro objektais.

7. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitą dieną po jo įsigaliojimo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeičia įrašus apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

 

141 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos. Žyma apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padaroma iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.

3. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.

4. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus), asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jei jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas).

5. Jei šiame įstatyme nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje straipsnio dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).

6. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo žymos apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarytos, bet šios teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytas dvejų kalendorinių metų terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jei jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas).

7. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo vykdoma  ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prilyginami šiame įstatyme nurodytiems žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimams.

9. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą apie žymos žemės sklypo registro įraše padarymą, tą pačią dieną kitu, paštu siunčiamu dokumentu, pateikia rašytinę informaciją žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) jų nebetaikyti, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų taikymo pabaigą (jei žemės sklypo savininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie pradedamas taikyti ir (ar) nebetaikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje).

10. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Asmenims, praleidusiems šioje straipsnio dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o, kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas.

11. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo žemės sklypo, patenkančio į šioje straipsnio dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.

 

142 straipsnis. Šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠIAME ĮSTATYME NURODYTŲ TERITORIJŲ NUSTATYMAS, JŲ REGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS, INFORMAVIMAS APIE ŠIAS TERITORIJAS, SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ PAKEITIMAS, JŲ TAIKYMO PRADŽIA IR PABAIGA, KOMPENSACIJOS DĖL ŠIŲ SĄLYGŲ TAIKYMO

 

6 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo dokumentai

1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų:

1) patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais;

2) statinių projektais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 

3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);

4) energetikos ministro nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;

5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais;

6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.

2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir (ar) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu.

 

7 straipsnis. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo

1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio  Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna  asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas laikytinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Jei šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir ši teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą minėtą teritoriją, sumažėja. 

3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugai;

3) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –  Vadovybės apsaugos departamentas) saugomiems objektams;

4) valstybinių aerodromų apsaugos zonoms ir triukšmo apsauginėms zonoms;

5) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms;

6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems  keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms;

7) natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai;

8) potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui;

9) kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti;

10) saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai;

11) meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai;

12) nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai.

4. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta:

1) šios teritorijos (teritorijų) dydis;

2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas;

3) informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka.

5. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.  Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas  savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13  straipsnio 4 dalimi.

6.  Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo naujai nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje (jos dalyje), žemės savininkui neatlyginami, kai:

1) šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos;

2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi). 

7. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas:

1) iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo;

2) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo;

3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);

4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;

5) per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).

8. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.

 

8 straipsnis. Nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimas Nekilnojamojo turto registre

1. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – dokumentai, įrodantys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais  šios teritorijos nustatomos, patvirtinimą:

1) teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo dokumentas;

2) statybą leidžiantis dokumentas; 

3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);

4) suderintas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas ir (ar) kitas projektas, kuriam įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;

5) į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenkančios žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu;

6) dokumentas, kuriuo Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina planus, žemėlapius ir (ar) schemas.

2. Duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokią kitą veiklą.

3. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdvinių duomenų paieškos ir peržiūros paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka naudotojams teikiamos neatlygintinai.

 

9 straipsnis. Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas

1. Prašymas įregistruoti nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas pateikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (toliau – prašymas) arba duomenys įregistravimui apie šias teritorijas perduodami automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2. Prašymą (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis).

3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.

4. Prašymas pateikiamas, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos:

1) teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, – per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;

2) statinių projektais, – per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;

3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;

4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;

5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;

6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, – per 5 darbo dienas nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos.

 

10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas

1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

 

11 straipsnis. Informavimas apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą 

1. Kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tenkinant viešąjį interesą tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, informacija apie priimtą sprendimą nustatyti minėtas teritorijas, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki planuojamo sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo priėmimo dienos, turi būti paskelbta savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sprendimo ar kito dokumento dėl šių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo projektas ar nuoroda, kur galima susipažinti su šiuo projektu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sprendimo ar kito dokumento priėmimo dienos, turi būti paskelbtas viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje, savivaldybės ir Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos).

2. Kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija  per 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto įsigaliojimo dienos raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu) arba per 15 darbo dienų nuo planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), praneša žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam arba juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodydamas konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (arba pateikia nuorodą, kur su jomis galima susipažinti) ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas arba sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema. Tuo pačiu raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo. Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. 

3. Jei registruoto laiško (kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija) nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje teritorijoje arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos vietoje, yra laikoma, kad žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininkui ar patikėtiniui apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams – apie teisę gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompensacijas pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

4. Jei nežinoma žemės sklypo savininko, fizinio asmens, naudojančio žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto savininko ar patikėtinio gyvenamoji vieta, informacija apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Kai šiame įstatyme nurodyta teritorija buvo nustatyta tenkinant viešąjį interesą, informacija apie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais nustatomą mažesnio, kaip anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją viešai paskelbiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jei žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią šiame įstatyme nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia), šių žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, taip pat fiziniai ar juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis.  Šiame įstatyme nurodytų teritorijų išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, pakeitimas, šių sąlygų taikymo pabaiga

1. Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo įsigaliojimo dieną išregistruoja šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje nustatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos.

2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamai patikslina informaciją Nekilnojamojo turto registre apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo, kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. Pakeistos  specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo įstatymo, kurio pagrindu jos pakeičiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos.

3. Kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jei toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją, Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos.

4. Kai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu, šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos išregistruoja panaikintą teritoriją.

 

13 straipsnis. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose

1. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus.

2. Kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.

3. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją.

4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

5. Kompensacijos nemokamos, kai:

1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi); 

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.“ 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas