Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 IR 6.493 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 3.541 IR 3.761 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1.65 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1.65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešas skelbimas skelbiamas paskutinės žinomos kitos sandorio šalies gyvenamosios ar verslo vietos arba viešai išreiškiančio savo valią asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš nacionalinių Lietuvos Respublikos laikraščių arba atitinkamų visuomenės informavimo priemonių interneto tinklalapiuose, o sutartyje numatytais atvejais – sutartyje nurodytame interneto tinklalapyje.“
2 straipsnis. 1.117 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1.117 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis. 3.51 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
2. Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka.
4 straipsnis. 3.52 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 3.53 straipsnio pakeitimas
6 straipsnis. Kodekso trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio papildymas 3.541 straipsniu
Papildyti Kodekso trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrąjį skirsnį 3.541 straipsniu:
„3.541 straipsnis. Santuokos nutraukimas notarine tvarka
1. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį patvirtinimą, kad daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju sutuoktiniai notarui taip pat turi pateikti įrodymus, kad informavo visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius.
2. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti vienas kito išlaikymo klausimus, kitas turtines teises ir pareigas (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), taip pat nurodyti, kokios bus jų pavardės po santuokos nutraukimo.
3. Kai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptariami sutuoktinių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai, sutuoktiniai, prieš kreipdamiesi į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo, apie tai turi informuoti visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius. Kartu su pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas, taip pat notaro, į kurį ketinama kreiptis dėl šios sutarties patvirtinimo, kontaktiniai duomenys. Kreditoriai turi teisę per 30 dienų nuo minėtos informacijos gavimo dienos sutuoktiniams ir jų pranešime nurodytam notarui raštu pateikti savo prieštaravimus dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo ar kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų, galimai pažeidžiančių bendrų sutuoktinių kreditorių ar vieno iš jų kreditorių interesus. Šiuo atveju notaras sprendžia klausimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ne anksčiau kaip pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui. Kreditoriams pateikus savo prieštaravimus, į kuriuos sutuoktiniai nesutinka atsižvelgti ir pagal juos pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu klausimas sprendžiamas teisme. Šios nuostatos taip pat taikomos, kai keičiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Prieš patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, notaras turi pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir tokiu atveju iki šešių mėnesių atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą. Sutuoktiniai gali raštu atsisakyti pasiūlymo susitaikyti ir kad būtų atidėtas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimas.
5. Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš jų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną nuo jos notarinio patvirtinimo dienos.
6. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ar kt.), buvę sutuoktiniai gali keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo taip pat turi būti sudaryta notarine tvarka. Vieno iš buvusių sutuoktinių reikalavimu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pakeista teismo sprendimu.
7. Buvusio sutuoktinio reikalavimu teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu ji iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš jų yra labai nepalanki, taip pat šio kodekso pirmojoje knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Toks reikalavimas gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinimas visiškai ar iš dalies negaliojančia nedaro poveikio santuokos nutraukimui pagal šią sutartį.
8. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurie šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymą ar jos pakeitimą ir kurių teises pažeidė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, turi teisę per vienus metus nuo dienos, kai sužinojo apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymą ar jos pakeitimą, šias sąlygas užginčyti teismo tvarka ir reikalauti atkurti pažeistas teises.“
7 straipsnis. 3.61 straipsnio pakeitimas
8 straipsnis. 3.66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
1. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
3. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir vedybų sutarčių registrui pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos, pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šioje dalyje nurodytais terminais notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.“
9 straipsnis. 3.67 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 3.73 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje aptarė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms ir kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutarimu tvirtina notaras.“
11 straipsnis. Kodekso papildymas 3.761 straipsniu
Papildyti Kodeksą 3.761 straipsniu:
„3.761 straipsnis. Gyvenimo skyrium patvirtinimas notarine tvarka
1. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, turi jam pateikti sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Kai sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių aptariami sutuoktinių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai, sutuoktiniai notarui taip pat turi pateikti įrodymus, kad informavo visus žinomus bendrus jų ar vieno iš jų kreditorius.
2. Sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutuoktiniai turi aptarti vienas kito išlaikymo, sutuoktinių turto padalijimo klausimus, taip pat nurodyti, kuris iš jų išlaiko teisę gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, jeigu šie klausimai nebuvo aptarti vadovaujantis šio kodekso nuostatomis sudarytoje vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru jų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu.
3. Tvirtinant, keičiant ir ginčijant sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.541 straipsnio nuostatos.
4. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda vedybų sutarčių registrui pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos, pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių šioje dalyje nurodytais terminais notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.“
12 straipsnis. 3.77 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisinės pasekmės
1. Kai teismas priima sprendimą dėl gyvenimo skyrium arba įsigalioja notaro patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
2. Gyvenimas skyrium neturi įtakos sutuoktinių teisėms ir pareigoms jų nepilnamečiams vaikams, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
3. Priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje.
4. Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo teisme dienos arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
5. Jeigu po teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vienas jų miršta, tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium. Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą ar gyvenimas skyrium patvirtinamas notarine tvarka, jeigu sutuoktinių sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių nenustatyta ko kita. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto.“
13 straipsnis. 3.79 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3.79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium. Jeigu gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka, jis baigiasi, kai notaras patvirtina sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutarties nutraukimo.“
2. Pakeisti 3.79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba notaro patvirtintos sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių įsigaliojimo dienos, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.“
14 straipsnis. 3.85 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Nepilnamečių vaikų turintys sutuoktiniai privalo užtikrinti, kad dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas, nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti. Nepilnamečių vaikų turintys sutuoktiniai dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas, notarinio patvirtinimo kreipiasi į nekilnojamojo daikto buvimo vietos notarą. Notaras, prieš patvirtindamas sandorį, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir ar nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.“
15 straipsnis. 3.103 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3.103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre. Vedybų sutarčių registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, šio registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. Registro duomenys tvarkomi Vedybų sutarčių registro nuostatų nustatyta tvarka. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.“
16 straipsnis. 3.140 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3.140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai nuo santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti notarui bendrą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Notarui patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.“
17 straipsnis. 3.144 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3.144 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrindas registruoti tėvystę, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, tačiau vaiko tėvas pateikia biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą, notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrindas registruoti tėvystę.“
18 straipsnis. 3.188 straipsnio pakeitimas
Papildyti 3.188 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sandoriams sudaryti išankstinio teismo leidimo nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Dėl šių sandorių notarinio patvirtinimo kreipiamasi į nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos notarą. Notaras, prieš patvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.“
19 straipsnis. 5.7 straipsnio pakeitimas
20 straipsnis. 6.492 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6.492 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu nuomotojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdo, nuomininkas įgyja teisę šio Kodekso 6.493 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuomos mokestį arba turi teisę nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Šiais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto darbų sąmatą ir sąskaitą.“
21 straipsnis. 6.493 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6.493 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis. Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita.“
22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas