Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS
ĮSTATYMAS
PREAMBULĖ
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką;
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą;
siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui, taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš anksto parengti prireikus ginti valstybę,
p r i i m a šį įstatymą.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve.
2. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis.
3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio, kuris dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, kaip konstitucinė prievolė atliekama krašto apsaugos tarnyba.
4. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkas (toliau – alternatyviosios tarnybos prievolininkas) – prievolę atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.
6. Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus.
9. Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie jį kaupti.
10. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.
11. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.
12. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.
13. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.
14. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba aktyviajame rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.
16. Tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (toliau – tarnyba aktyviajame rezerve) – į aktyvųjį rezervą paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.
3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės
1. Nuo karo prievolės atleidžiami:
2) asmenys su negalia, išskyrus tuos, kurie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius;
3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai;
6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;
II SKYRIUS
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS
4 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos įskaitymas
Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma:
2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;
3) ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas;
4) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;
5 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
2. Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 21 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 22 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.
3. Privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė:
2) 3 mėnesiai įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas) karo prievolininkams;
3) 2 mėnesiai karo prievolininkams, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų būti paskirti į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius;
4) nuo 160 iki 200 dienų karo prievolininkams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems, pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų ar kitas programas. Taip pat karo prievolininkams, kuriems atliekant 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Šios tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius, karinio parengimo reikalavimus karinei specialybei, kuriai rengiamas karo prievolininkas, nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
5. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta privalomoji pradinė karo tarnyba organizuojama dalimis. Dalimis organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba trunka ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.
6. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.
7. Išleidžiamiems į atsargą privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą atlikusiems ir kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiems kariams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis. Išleidimo į atsargą metu neįgijusiems aukštojo išsilavinimo kariams, atitinkantiems šioje dalyje nustatytus kitus reikalavimus jaunesniojo karininko laipsniui suteikti, jaunesniojo karininko laipsnis suteikiamas įgijus aukštąjį išsilavinimą.
6 straipsnis. Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarka
2. Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones (toliau – krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemonės) ir (ar) visuomenės informavimo priemones.
3. Asmuo iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos.
4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti noro ją atlikti nepareiškę karo prievolininkai, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytą trukmę ir kitus reikalavimus.
5. Metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, pagal pirmumo grupes (pradedant nuo pirmosios grupės) surašomi karo prievolininkai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti atitinkamos trukmės šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą:
1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti arba kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatytu pagrindu, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);
2) antroji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į pirmąją grupę, išskyrus karo prievolininkus, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punkte numatytu pagrindu, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija). Taip pat į antrąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, kurie nebuvo šaukti ir pagal šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus neįtrauktini į pirmąją grupę;
6. Sudarytas metinis karo prievolininkų sąrašas viešai paskelbiamas Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje www.karys.lt ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios bei skelbiamas iki atitinkamų metų šaukimo pabaigos. Metinis karo prievolininkų sąrašas, kuriame pateikiami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti duomenys, paskelbiamas ir jame nurodyti asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant informuoti jame esančius karo prievolininkus dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, taip pat skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt ir per kitas krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.
7. Metiniame karo prievolininkų sąraše nurodoma:
5) dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas;
6) sveikatos priežiūros įstaigos arba karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, jeigu iš jos vykdomas karo prievolininkų vežimas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu į sveikatos priežiūros įstaigą, adresas ir data, kada karo prievolininkas privalo atvykti pasitikrinti sveikatos;
8. Šio straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodyta informacija metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. Šio straipsnio 7 dalies 7 punkte nurodyta informacija metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytų atitinkamų šaukimo eigos aplinkybių pasikeitimo dienos. Karo prievolininkui metiniame karo prievolininkų sąraše nurodytu laiku nepateikus šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų ar neatvykus pasitikrinti sveikatos, nauja šių veiksmų atlikimo data metiniame karo prievolininkų sąraše paskelbiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ankstesnės šiame sąraše nurodytos atitinkamų veiksmų atlikimo datos.
9. Karo prievolininkai skiriami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
7 straipsnis. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas
1. Stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras skiriami Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla yra susijusi su krašto apsaugos sistemos stiprinimu ir visuomenės parengimu gynybai, jaunimo ugdymu ir pilietiniu, patriotiniu auklėjimu, žmogaus teisių gynimu, vienasmeniai valdymo organai, kolegialių valdymo organų nariai, kiti darbo, tarnybos ar narystės santykiais su nurodytais juridiniais asmenimis susiję fiziniai asmenys.
2. Stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų negali būti skiriami šie asmenys:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
6) atleisti iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos arba pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, jeigu nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
3. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, skirdama asmenis stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, registrų, informacinių sistemų jų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo minėtos krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.
4. Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras turi stebėti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 10 asmenų, kurių iš to paties viešojo juridinio asmens negali būti daugiau kaip 2/3 visų sudarant metinio karo prievolininkų sąrašą dalyvaujančių asmenų.
5. Asmenys, stebintys metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, jų prašymu gali susipažinti su informacija, susijusia su metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymu ir karo prievolininkų įtraukimu į jį, išskyrus atvejus, kai susipažinimą su šia informacija riboja teisės aktai, reglamentuojantys šios informacijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.
6. Asmenų skyrimo stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras tvarką, nurodant ir asmens duomenis, kurie gali būti renkami, nustato Vyriausybė. Asmens duomenys, gauti siekiant paskirti asmenis stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, krašto apsaugos sistemoje tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant paskirti asmenis stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras.
8 straipsnis. Paleidimas iš privalomosios pradinės karo tarnybos
1. Atlikę šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
2. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai:
3. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8–14 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.
4. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai jo prašymas dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo buvo pripažintas pagrįstu.
5. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.
6. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, yra atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį arba atrenkamas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ir sudaro kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį. Tokiu atveju paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos diena laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties įsigaliojimo dieną.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATIDĖJIMAS
9 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas bendra tvarka
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba krašto apsaugos ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo atveju, kai atitinkamiems metams nustatytas privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis.
10 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka
1. Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:
1) bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, išskyrus atvejus, kai atitinkamų metų šaukimo metu jie baigs ugdymo programą;
2) aukštųjų mokyklų studentams ir karo prievolininkams, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, jei einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius;
6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos;
8) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
10) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu asmens su negalia globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
11) juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
2. Šio straipsnio 1 dalies 4, 5, 8, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jei, jiems atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte.
3. Vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams:
1) kai, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
III SKYRIUS
ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA
11 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo sąlygos
1. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė – 12 mėnesių. Į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis alternatyviosios tarnybos prievolininkas be pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.
2. Paskelbus mobilizaciją alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba trunka tol, kol paskelbiama demobilizacija.
3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat nevyriausybinėse organizacijose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje jo šeimos nariai (sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie su alternatyviosios tarnybos prievolininku turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su alternatyviosios tarnybos prievolininko sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su alternatyviosios tarnybos prievolininko sutuoktiniu ir jie su alternatyviosios tarnybos prievolininku turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas alternatyviosios tarnybos prievolininkas ir (ar) jo sutuoktinis, kiti išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas alternatyviosios tarnybos prievolininkas ir (ar) jo sutuoktinis (toliau – šeimos nariai)) turi nuosavybės teise priklausančias, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį. Jeigu alternatyviosios tarnybos prievolininkas ir jo šeimos nariai neturi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos.
4. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems alternatyviosios tarnybos prievolininkams kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, išskyrus kai alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama paskelbus mobilizaciją, taip pat tarnybos metu jie aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba, kai nėra galimybės aprūpinti maistu, jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
5. Už alternatyviosios tarnybos prievolininkus iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.
6. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju jis yra paskirtas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpą skiria alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija. Pašalpa nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.
7. Mirus alternatyviosios tarnybos prievolininkui, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa, kurią skiria alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija. Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu dėl jo mirties skiriama pašalpa iš kitos biudžetinės įstaigos.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos garantijos netaikomos, kai alternatyviosios tarnybos prievolininkai alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atlieka, kai paskelbiama mobilizacija.
9. Asmenims, paleistiems iš alternatyviosios tarnybos, tapusiems laikinai nedarbingais alternatyviosios tarnybos metu (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje)) ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Ši išmoka skaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.
10. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kai paskelbiama mobilizacija, mokamas pirmam kario laipsniui pirmų metų profesinės karo tarnybos kariui nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas.
12 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu. Karo prievolę administruojanti institucija šį prašymą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai.
2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. 12 mėnesių trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkai nuo 18 iki 21 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą – nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Alternatyviosios tarnybos prievolininkai, kuriems būnant karo prievolininkais privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12 ir 13 punktuose numatytu pagrindu, į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šaukiami iki 22 metų (įskaitytinai). Alternatyviosios tarnybos prievolininkai, kurie į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ar būdami karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir alternatyviosios tarnybos prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami iki 30 metų (įskaitytinai).
4. Alternatyviosios tarnybos prievolininkai skiriami atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, iki jiems sukanka 60 metų, įskaitant ir atlikusius šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
5. Prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pripažinus pagrįstu, sprendimą dėl alternatyviosios tarnybos prievolininko skyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą priima alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija.
6. Jei alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu numatytiems darbams atlikti privaloma pasitikrinti sveikatą, į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami alternatyviosios tarnybos prievolininkai, pasitikrinę sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą alternatyviosios tarnybos prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti privalomąją karo tarnybą šio įstatymo nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Paleidimas iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos
1. Iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas, kai:
1) jis atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus kai paskelbiama mobilizacija. Paskelbus mobilizaciją alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas vadovaujantis šios dalies 2 punktu;
2) jis atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
4) jis pripažįstamas netinkamu atlikti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu nustatytus darbus dėl sveikatos būklės ir nėra kitų darbų, kuriuos būtų galima jam pavesti pagal turimą sveikatos būklę;
14 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas
Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atidedama šiems alternatyviosios tarnybos prievolininkams:
2) savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams, išskyrus savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus, kurių įgaliojimai sustabdyti įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje;
4) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;
5) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (taikytinas paskelbus mobilizaciją);
IV SKYRIUS
TARNYBA AKTYVIAJAME REZERVE
15 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimas
2. Karo prievolininkai skiriami iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo iki 60 metų, atsargos karo kapelionai – iki 65 metų.
3. Pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tarnybą aktyviajame rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už šias dienas, taikomos socialinės garantijos.
16 straipsnis. Tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo ypatumai
1. Aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė – 15 metų nuo skyrimo į aktyvųjį rezervą.
2. Į aktyvųjį rezervą paskirti karo prievolininkai dalyvauja pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 90 dienų per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį, vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas užduotis bei atlieka karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
17 straipsnis. Karo prievolininkų skyrimas į aktyvųjį rezervą, atleidimas iš jo, šaukimo į mokymus, pratybas ar vykdyti užduočių, atrankos ir skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarka
1. Išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą. Į aktyvųjį rezervą tikrosios karo tarnybos karius skiria vadas (viršininkas), išleidžiantis karius į atsargą.
2. Aktyviojo rezervo kariai iš tarnybos aktyviajame rezerve karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu atleidžiami, kai:
4. Kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų aktyviojo rezervo karių skaičių, nustato karinius vienetus, kuriuose bus vykdomi aktyviojo rezervo karių mokymai ir pratybos, jose dalyvaujančių aktyviojo rezervo karių skaičių.
5. Į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiami nustatytus reikalavimus pareigoms (karinis laipsnis, karinė specialybė), į kurias planuojama skirti, atitinkantys aktyviojo rezervo kariai.
6. Aktyviojo rezervo kariai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.
7. Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:
8. Karo prievolininkų skyrimo į tarnybą aktyviajame rezerve, atleidimo iš jos, aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių tvarką, taip pat pašauktų aktyviojo rezervo karių skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
18 straipsnis. Aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimas
1. Šaukimas į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidedamas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.
2. Vykdant šaukimą į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnyba atidedama aktyviojo rezervo kariams, kurių sveikatos būklę patikrinus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali dalyvauti mokymuose ir pratybose ar vykdyti tarnybos užduočių, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.
V SKYRIUS
TARNYBA PASKELBUS MOBILIZACIJĄ
19 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos
1. Paskelbus visuotinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo tarnybą. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai yra šaukiami, jeigu Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl mobilizacijos skelbimo yra nurodyta pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus atlikti karo tarnybą.
2. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atliekama kariniuose vienetuose. Atlikti karo tarnybą pašaukti juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, kariniuose vienetuose skiriami į karo kapeliono pareigas.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tarnaujantys statutiniai valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis tarnaujantys žvalgybos pareigūnai tarnybą paskelbus mobilizaciją, jeigu karo padėtis neįvesta, atlieka tarnaudami nurodytose institucijose, o įvedus karo padėtį, – bet kurioje ginkluotųjų pajėgų institucijoje.
4. Paskelbus mobilizaciją, neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti kariniai mokymai atliekami mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
6. Karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą Lietuvos kariuomenėje paskelbus mobilizaciją, atsižvelgiant į turimą, suteiktą kario laipsnį, mokamas atitinkamo laipsnio pirmų metų profesinės karo tarnybos kariui nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas. Karo prievolininkai, pašaukti į tarnybą paskelbus mobilizaciją, aprūpinami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, išskyrus išmokas buitinėms išlaidoms ir premijas.
20 straipsnis. Šaukimo į tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarka
1. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti į karo tarnybą kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus, pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones arba karo prievolininkai informuojami asmeniškai.
2. Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, kai priimamas sprendimas pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus į karo tarnybą, karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.
3. Karo prievolininkai atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją skiriami tik patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją.
21 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos paskelbus mobilizaciją
1. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas paleidžiamas, kai:
2. Iš tarnybos paskelbus mobilizaciją anksčiau, negu paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas gali būti paleidžiamas, kai vietoj visuotinės mobilizacijos paskelbiama dalinė mobilizacija ir dėl šios priežasties yra išformuojamas karinis vienetas arba sumažinamas karinio vieneto, kuriame jis atliko karo tarnybą, karių skaičius.
22 straipsnis. Tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimas
1. Tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama šiems karo prievolininkams:
2) savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams, išskyrus savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus, kurių įgaliojimai sustabdyti įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje;
4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, tarnaujančius tose statutinėse įstaigose, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, taip pat finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose;
6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;
7) Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus;
2. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos siūlymu karo prievolininkui, kuris yra įrašytas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ir kuriam tarnyba paskelbus mobilizaciją nėra atidedama kitais šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais, tarnyba paskelbus mobilizaciją gali būti neatidedama, jeigu:
1) karo prievolininko pareigų kariniame vienete pagal jo turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę neatlikimas sutrikdytų karinio vieneto veikimą;
3. Sprendimą dėl tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo karo prievolininkams, kurie yra įrašyti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ir kuriems tarnyba paskelbus mobilizaciją nėra atidedama kitais šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais, įvertinęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos siūlymo neatidėti tarnybos paskelbus mobilizaciją gavimo dienos priima krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
VI SKYRIUS
KARO PRIEVOLĖS IR ALTERNATYVIOSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ADMINISTRAVIMAS
23 straipsnis. Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimas
1. Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.
24 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos uždaviniai ir funkcijos
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindinis uždavinys – įgyvendinti valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą. Įgyvendindama nustatytą uždavinį, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija atlieka šias funkcijas:
4) organizuoja karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą ir atrinktų karo prievolininkų sveikatos patikrinimą, kad būtų nustatytas jų tinkamumas privalomajai karo tarnybai;
5) organizuoja asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatos patikrinimą, kad būtų nustatytas jų tinkamumas privalomajai karo tarnybai;
6) tinkamus karo prievolininkus skiria į privalomąją karo tarnybą ir organizuoja jų pristatymą į tarnybos atlikimo vietą;
25 straipsnis Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos uždaviniai ir funkcijos
Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos pagrindinis uždavinys – įgyvendinti valstybės alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos organizavimo ir administravimo politiką, užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą. Vykdydama nustatytą uždavinį, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija atlieka šias funkcijas:
1) organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimą šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytoje komisijoje, teikia administracinę pagalbą komisijai organizuojant jos veiklą, taip pat atstovauja šiai komisijai teismuose dėl jos priimtų sprendimų;
2) organizuoja alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos vietų sukūrimą (nustatymą) ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat atrinktų alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimą dėl jų tinkamumo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu atliekamiems darbams;
3) tinkamus alternatyvios tarnybos prievolininkus skiria į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
4) nagrinėja rašytinius Lietuvos Respublikos piliečių prašymus alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos klausimais;
26 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymų įteikimas ir asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareigos administruojant karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
1. Karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, įrašytiems į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami metiniame karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančių atitinkamų institucijos nurodymai karo prievolininkams, alternatyviosios tarnybos prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, siunčiami elektroniniu paštu, adresu, kurį karo prievolininkas nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
2. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo teikti šioms institucijoms duomenis, būtinus karinei įskaitai tvarkyti ir alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai administruoti, elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu.
27 straipsnis. Policijos pareigos administruojant karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos vadovų ar jų įgaliotų atstovų prašymu policija privalo atlikti karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų paiešką ir informuoti karo prievolininkus ir alternatyviosios tarnybos prievolininkus apie prievolę vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymus.
28 straipsnis. Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos teisės
Įgyvendindama šį įstatymą, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę:
1) gauti neatlygintinai iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją;
2) kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių;
3) gauti iš karo prievolininkų papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;
5) nurodyti karo prievolininkams pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus;
6) nurodyti karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kai nėra galimybių šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais gauti iš karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, dokumentais pagrįstą informaciją arba kai tai būtina karo prievolės administravimo procedūroms vykdyti, o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas;
7) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo prievolininkams ir asmenims, sukakusiems 17 metų, sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos;
8) kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas su prašymu paraginti užsienyje gyvenančius karo prievolininkus vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas;
29 straipsnis. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos teisės
Įgyvendindama šį įstatymą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija turi teisę:
1) gauti neatlygintinai iš valstybės registrų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai tvarkyti būtiną informaciją;
2) gauti iš alternatyviosios tarnybos prievolininkų papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai tvarkyti;
3) nurodyti alternatyviosios tarnybos prievolininkams nustatytu laiku atvykti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, perkelti alternatyviosios tarnybos prievolininką iš vienos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietos į kitą;
4) skirti alternatyviosios tarnybos prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti pasitikrinti sveikatos, nurodyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigomis atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimus;
5) kontroliuoti alternatyviosios tarnybos prievolininko atliekamą alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
30 straipsnis. Karinė įskaita
1. Karinei įskaitai tvarkyti Vyriausybė steigia Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, kuriame yra tvarkomi karo prievolininkų bei asmenų, sukakusių 17 metų, asmens duomenys. Šiame registre taip pat tvarkomi karo prievolininkų bei asmenų, sukakusių 17 metų, specialių kategorijų asmens duomenys, taip pat duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą baudžiamajame procese, padarytą nusikalstamą veiką, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir jos vykdymą.
2. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingus karinei įskaitai tvarkyti ir šaukimui vykdyti, o šioje dalyje nurodyti asmenys privalo minėtos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis, pateikti.
3. Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro valdytoja – Krašto apsaugos ministerija. Šio registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro nuostatai.
31 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas
1. Administruojant karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat Karo prievolininkų registrą, karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų bei asmenų, sukakusių 17 metų, asmens duomenys krašto apsaugos sistemoje tvarkomi nacionalinio saugumo ir (ar) gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.
2. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (karo prievolininkams ir alternatyviosios tarnybos prievolininkams) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimą. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens, o alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.
32 straipsnis. Karo prievolininkų, alternatyviosios tarnybos prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatos tikrinimas
1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų ir asmenų, sukakusių 17 metų, sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
33 straipsnis. Karo prievolininkų pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų pareigos iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą
1. Karo prievolininkai privalo:
1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;
2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos;
3) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui);
4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;
5) išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą;
2. Alternatyviosios tarnybos prievolininkai privalo:
1) pagal alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymą pateikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis;
2) laiku atvykti į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančią instituciją ir pasitikrinti sveikatos;
3) pagal alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos administracijai;
4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;
3. Karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai, o alternatyviosios tarnybos prievolininkai šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytą informaciją alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma – raštu.
4. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų karo prievolininkų ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų alternatyviosios tarnybos prievolininkų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:
1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;
2) karo prievolininko, alternatyviosios tarnybos prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;
34 straipsnis. Asmenų, sukakusių 17 metų, pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja karo prievolininko statusą
1. Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:
1) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją arba pasitikrinti sveikatos;
2) neįvykdę šios dalies 1 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;
3) išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą;
2. Asmenys, sukakę 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma, – raštu.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, sukakusių 17 metų, pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:
1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;
35 straipsnis. Karo prievolininko, alternatyviosios tarnybos prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos sprendimus
1. Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.
3. Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti administraciniam teismui.
4. Karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.
5. Alternatyviosios tarnybos prievolininkas turi teisę skųsti komisijos, nagrinėjančios karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančios institucijos sprendimus administraciniam teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
36 straipsnis. Karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimas
1. Už kiekvieną tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimo dieną karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio dienpinigiai.
2. Karo prievolininkams kompensuojamos kelionių iš gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, iš karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į šaukimo punktą, iš šaukimo punkto atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos pasitikrinti sveikatos, pasitikrinus sveikatą atgal į gyvenamąją vietą, iš gyvenamosios vietos į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą, paleidus iš privalomosios karo tarnybos ar atleidus iš pareigų aktyviojo rezervo karius, pašauktus į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, atgal į gyvenamąją vietą išlaidos pagal patirtas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus arba vieno kilometro važiavimo nuosavu transportu kompensuojamus dydžius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Karo prievolininkui apmokamų kiekvienos iš šioje dalyje nurodytų kelionių išlaidų dydis negali viršyti dydžio, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į karo prievolininko gyvenamąją vietą. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.
3. Karo prievolininkai jų tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
4. Jeigu karo prievolininko tinkamumo privalomajai karo tarnybai tikrinimas trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba karinio vieneto patalpose.
5. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas karo prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.
6. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams mutatis mutandis taikomas šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytas aprūpinimas.
7. Alternatyviosios tarnybos prievolininkus, kurie patys ar jų šeimos nariai Lietuvos Respublikoje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiu alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija aprūpina laikina gyvenamąja patalpa.
8. Šiame straipsnyje nurodytas aprūpinimas alternatyviosios tarnybos prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos institucijos nurodymų.
9. Alternatyviosios tarnybos prievolininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytos trukmės kasmetinės atostogos per tarnybos metus.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37 straipsnis. Karo prievolę ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančių asmenų statusas
1. Privalomosios karo tarnybos kariai ir alternatyviosios tarnybos prievolininkai, dirbantys pagal darbo sutartis ar valstybės tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, taip pat atleidžiami nuo studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą. Privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliekančio dalimis organizuojamą privalomąją pradinę karo tarnybą, kario ir alternatyviosios tarnybos prievolininko, atliekančio alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu. Pasibaigus privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiui, bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojami atidėti pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimai ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas. Privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos metu apskaičiuotos palūkanos už būsto kreditą privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančio kario ar alternatyviosios tarnybos prievolininko pasirinkimu mokamos vienu iš šių būdų:
2) palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiui;
38 straipsnis. Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą
1. Karo prievolininkams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ir grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui.
2. Jei karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, negrįžta į ankstesnę darbo vietą, darbdaviui mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, kuri mokama 1 mėnesį.
3. Darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,17 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius ir pagrindinį karinį parengtumą įgijusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui nustatoma proporcingai ištarnautam laikui, už 1 mėnesį tarnybos mokama 0,67 mėnesio. Apskaičiuotos mokamos subsidijos trukmės reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo datos.
39 straipsnis. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas
1. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys asmenys, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai arba jie nevykdė tarnybos, yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos piniginės išmokos didinamos 3 kartus:
3. Savo noru privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė iki metinio karo prievolininkų sąrašo paskelbimo arba kurie nebuvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išmokos didinamos 30 procentų. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems asmenims, kurie buvo įrašyti į metinį karo prievolininkų sąrašą ir norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė po šio sąrašo paskelbimo, tačiau ne vėliau kaip iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo dienos, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išmokos didinamos 15 procentų.
4. Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ištarnautam laikui ir išmokamos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims.
5. Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, mokėjimo tvarką ir privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
6. Karo prievolininkams, atlikusiems 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri nebuvo sutrumpinta, ir per 12 mėnesių nuo paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos baigusiems B kategorijos vairavimo kursus, išlaikiusiems egzaminus ir įgijusiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, atlyginamos kursų išlaidos pagal krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateiktus kursų išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų.
40 straipsnis. Karo prievolės administravimo ir karo prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos
2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2, 3, 7 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
3. Karo prievolininkams iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo atlikus 10 metų tarnybą aktyviajame rezerve, įsigaliojus šio įstatymo 2 straipsniui, tarnybos aktyviajame rezerve trukmė iki 15 metų nepratęsiama.
4. Į privalomąją pradinę karo tarnybą nešaukiami ir į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą neskiriami karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas negali būti šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą.
5. Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka Karo prievolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šiame įstatyme nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami, pasibaigus galiojusio Karo prievolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po galiojusio Karo prievolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.
6. Karo prievolininkai, pradėję privalomąją pradinę ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigia ją pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Karo prievolės įstatymo nuostatas.