Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymO Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2026 m.                         d. Nr.

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 102:2026 „ĮSTAIGA, VYKDANTI FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalimi,

t v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 102:2026 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2026 m.                    d. įsakymo Nr. V-

redakcija)

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 102:2026 „ĮSTAIGA, VYKDANTI FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši higienos norma nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formaliojo profesinio mokymo programas (toliau – įstaiga), mokymo ir ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.

2. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems, naudojantiems įstaigų statinius ir (ar) patalpas, mokyklų steigėjams ir vadovams, pagal kompetenciją kontrolę vykdančioms institucijoms.

3. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme vartojamas sąvokas.

4. Įstaigos sklypas ir patalpos, jose esantys įrenginiai turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.).

5. Įstaiga gali vykdyti veiklą tik gavusi leidimą-higienos pasą Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

6. Įstaigose, vykdančiose pirminio profesinio mokymo programas, turi būti sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti.

7. Įstaigose, vykdančiose pirminio profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, turi būti sudarytos sąlygos fizinio ugdymo pratyboms organizuoti.

8. Įstaigos darbuotojai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“, įstaigoje gali dirbti tik šio teisės akto nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą, o įstaigos darbuotojai, nurodyti Privalomojo mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomojo mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, gali dirbti tik šio teisės akto nustatyta tvarka įgiję žinių higienos ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (forma Nr. F048/a), privalomojo mokymo pažymėjimai ar jų popierinės arba skaitmeninės kopijos turi būti laikomi įstaigoje pas įstaigos vadovo įgaliotą asmenį.

9. Kiekvienoje mokymo dirbtuvėje gerai matomoje vietoje ir įstaigos sveikatos kabinete, jei sveikatos kabinetas neįrengtas – įstaigos vadovo nustatytoje vietoje, turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pirmosios medicinos pagalbos rinkinio aprašo, Pirmosios pagalbos rinkinio aprašo, Švietimo teikėjų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, pirmosios pagalbos rinkinio aprašo ir Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus. Įstaigoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už pirmosios pagalbos rinkinių priežiūrą ir papildymą.

10. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad mokiniai ugdymo procese dalyvautų tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą.

 

II SKYRIUS

SKLYPO ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

 

11. Jei įstaigos sklype yra futbolo aikštelė, universali aikštelė, skirta lengvosios atletikos rungtims bei kitoms komandinėms sporto šakoms (pvz.: krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams), bėgimo takas, jie turi būti padengti saugia danga.

12. Įstaigos sklype esantys sporto įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi, išdėstyti saugiu atstumu.

13. Tamsiu paros metu įstaigos darbo laiku įėjimas į įstaigos pastatą turi būti apšviestas.

 

III SKYRIUS

PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

 

14. Įstaigoje, kurioje mokosi regos sutrikimų turintys mokiniai, laiptų, turėklų, grindų dangos, durų spalva turi būti kontrastinga sienų spalvai.

15. Patalpos, kuriose vyksta teorinės pamokos, turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių sklinda triukšmas (sporto salės, muzikos kabineto, mokymo dirbtuvių ir pan.), taip pat nuo patalpų, iš kurių sklinda kvapai.

16. Triukšmas ir vibracija mokymo proceso metu mokymo klasėse ir kabinetuose, kuriuose vyksta teorinės pamokos, turi neviršyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtinimo“, nustatytų ribinių dydžių.

17. Kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta, o mokymo kabinete, kuriame atliekami chemijos, fizikos, biologijos laboratoriniai darbai, – 2,4 kv. m.

18. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį, kad sėdinčių mokinių laikysena būtų taisyklinga (sėdint ant kėdės mokinio kojos per klubo ir kelio sąnarius turi būti sulenktos 90º kampu, visa pėda turi remtis į grindis; stalo aukštis turi būti toks, kad mokiniui dilbį padėjus ant stalo ranka per alkūnės sąnarį būtų sulenkta 90º kampu).

19. Mokykliniai stalai klasėje statomi atsižvelgiant į pamokos organizavimo formą. Atstumai tarp stalų turi būti tokie, kad mokiniai netrukdomai galėtų atsistoti ir išeiti.

20. Sutrikusios klausos mokinio stalas turi būti vienvietis ir stovėti priešais mokytojo stalą, kad mokinys galėtų matyti mokytojo veidą, kai šis kalba. Specialioje klasėje sutrikusios klausos mokiniai turi sėdėti prie vienviečių stalų, kurie sustatomi puslankiu prieš mokytojo stalą. Aklasis mokinys turi sėdėti prie vienviečio stalo, pritaikyto vadovėliams Brailio raštu pasidėti ir rašymo priemonėms laikyti.

21. Reikalavimai įstaigoje esančių stacionarių kompiuterizuotų vietų įrengimui:

21.1. atstumas nuo monitoriaus ekrano iki mokinio akių turi būti ne mažesnis kaip 40 cm;

21.2. stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti;

21.3. stalas ir jo paviršius turi būti toks, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, stalo paviršius turi būti matinis;

21.4. draudžiama prie vieno monitoriaus dirbti (atlikti duomenų įvedimo, tvarkymo operacijas) daugiau kaip vienam mokiniui. Šio higienos normos papunkčio nuostatos netaikomos, kai atliekamos trumpalaikės grupinės užduotys;

21.5. atstumas tarp monitoriaus su katodinių spindulių kineskopu užpakalinio paviršiaus ir kito monitoriaus ekrano turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp monitoriaus ekranų šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m.

22. Cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas įstaigoje:

22.1. įstaigos patalpose ir sklype draudžiama naudoti chemines medžiagas ir mišinius, atitinkančius 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2865 (toliau – Reglamentas Nr. 1272/2008) nustatytus klasifikavimo kriterijus ir pagal juos priskiriamus 1, 2 ir 3 kategorijos ūmiai toksiškoms, 1A ir 1B kategorijos kancerogeninėms, 1A ir 1B kategorijos mutageninėms, 1A ir 1B kategorijos toksiškai veikiančioms reprodukciją, 1 kategorijos specifiškai toksiškoms konkrečiam organui po vienkartinio poveikio, 1 kategorijos specifiškai toksiškoms konkrečiam organui po kartotinio poveikio cheminėms medžiagoms ir mišiniams;

22.2. gamtos mokslų kabinetuose, kuriuose atliekami tiriamieji darbai su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, turi būti:

22.2.1. visų juose laikomų cheminių medžiagų ir mišinių sąrašas ir jų saugos duomenų lapai;

22.2.2. cheminės medžiagos ir mišiniai laikomi Reglamente Nr. 1272/2008 nustatyta tvarka paženklintose talpyklėse mokiniams neprieinamose vietose;

22.2.3. užtikrinta nuolatinė ir efektyvi oro kaita;

22.3. cheminės medžiagos ir mišiniai naudojami ugdymo proceso metu tik prižiūrint mokytojui ar kitam įstaigos vadovo nustatyta tvarka paskirtam mokyklos darbuotojui. Mokiniai, atliekantys tiriamuosius darbus su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, turi dėvėti asmenines apsaugos priemones. Asmeninės apsaugos priemonės parenkamos atsižvelgiant į saugos duomenų lapuose pateiktą informaciją. Mokiniams skirtos asmeninės apsaugos priemonės turi būti paženklintos CE ženklu ir atitikti 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2748;

22.4. jeigu gamtos mokslų kabinete numatyta vykdyti tiriamuosius darbus su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, kuriuos atliekant išsiskiria pavojingos dujos ar garai, turi būti įrengta traukos spinta. Traukos spintoje turi būti išlaikytas gamintojo rekomenduojamas oro srauto įtekėjimo greitis. Jei gamintojo instrukcijos nėra, per 50 cm pravertą traukos spintos slankiojamojo lango angą vidutinis oro srauto įtekėjimo greitis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m/s.

23. Reikalavimai mokymo dirbtuvių įrengimui:

23.1. įrenginiai turi būti statomi išlaikant saugius atstumus tarp jų ir taip, kad mokiniai galėtų laisvai prie jų prieiti;

23.2. turi būti įrengtos spintelės, lentynos ar stovai darbo įrankiams ir darbo drabužiams laikyti;

23.3. jeigu mokymo dirbtuvėse įrengimai kelia didesnį nei leidžiama triukšmą, įrengiamos triukšmą mažinančios priemonės. Nesant galimybių įrengti triukšmą mažinančių priemonių, mokiniai turi būti aprūpinami asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis.

24. Mokymo dirbtuvėse mokiniai turi dirbti su specialia jų ūgį atitinkančia apranga.

25. Užsiėmimų sporto salėje metu vienam mokiniui turi būti numatytas ne mažesnis kaip
8,5 kv. m plotas.

26. Sporto salėje turi būti tik fizinio ugdymo pratyboms reikalinga įranga ir inventorius. Neturi būti pašalinių daiktų ar sugadintos įrangos, galinčios kelti pavojų mokinių sveikatai.

27. Sporto salėje radiatoriai turi būti apsaugoti nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones. Sporto salėje, kurioje naudojamos pagalbinės priemonės (inventorius), galinčios kliudyti langą ar šviestuvą (pvz., kamuoliai ir pan.), langai ir šviestuvai turi būti apsaugoti nuo dužimo.

28. Prie sporto salės atskirai moterims ir vyrams turi būti įrengti persirengimo kambariai, dušai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų patalpomis.

29. Persirengimo kambariuose turi būti įrengtos kabyklos arba spintelės drabužiams.

30. Įstaigos patalpose turi būti įrengti atskiri tualetai vyrams ir moterims. Naujai statomuose įstaigų pastatuose tualetai, atskirai vyrams ir moterims, įrengiami kiekviename pastato aukšte. Tualetų išorinės durys neturi būti priešais mokymo patalpų duris.

31. Tualetuose kabinos turi būti įrengiamos su uždaromis rakinamomis ar užkabinamomis durimis.

32. Tualeto patalpose turi būti praustuvai ir asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, skysto muilo, vienkartinių rankšluosčių (ar rankų džiovintuvas).

33. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų patalpų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, tačiau turi būti ne mažiau kaip:

33.1. 1 praustuvas trisdešimčiai mokinių;

33.2. 1 unitazas dvidešimčiai mokinių (trisdešimčiai vyrų gali būti įrengiamas 1 unitazas ir 1 pisuaras);

33.3. 1 dušo ragelis penkioms vietoms persirengimo kambaryje prie sporto salės.

34. Visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi.

35. Grindų aukščio pokyčiai turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais arba kontrastinga spalva.

36. Įstaigos patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi (nekelti kritimo rizikos užkliuvus), lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms. Tualetų ir dušų sienos ir grindys turi būti padengtos drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga.

 

IV SKYRIUS

APŠVIETIMO REIKALAVIMAI

 

37. Mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, išskyrus specialios paskirties mokymo kabinetus, kuriuose dėl naudojamų technologijų natūralaus apšvietimo negalima įrengti, sporto salėse, koridoriuose, skirtuose mokinių poilsiui tarp pamokų, turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. toliausiai nuo lango nutolusiame taške.

38. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose, apšviečiamuose tiesioginiais saulės spinduliais, turi būti įrengtos užuolaidos, žaliuzės ar kitos apsaugos nuo saulės priemonės.

39. Visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo mažiausios ribinės vertės

Eil. Nr.

Patalpos pavadinimas

Apšvieta, (lx)

Paviršius, kuriam taikoma apšvieta

1

2

3

4

1.

Mokymo klasė, mokymo kabinetas, skaitykla

300

stalo horizontalus paviršius

500

lentos vertikalus paviršius

2.

Braižybos kabinetas

500

stalo horizontalus paviršius, lentos vertikalus paviršius

3.

Informacinių technologijų kabinetas

300

stalo horizontalus paviršius

100

monitoriaus vertikalus paviršius

4.

Mokymo dirbtuvės

500

stalo horizontalus paviršius

5.

Sporto salė

300

ant grindų paviršiaus

6.

Persirengimo kambariai, drabužinė, tualetas, dušas

200

ant grindų paviršiaus

7.

Laiptinė

150

ant grindų paviršiaus

8.

Koridorius

100

ant grindų paviršiaus

 

40. Bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai, vienodai išsklaidantys šviesą.

41. Prie siuvimo mašinų ir mokymo dirbtuvėse, kuriose dirbama su mažesniais kaip 0,3 mm objektais, įrengiamas papildomas vietinis apšvietimas.

42. Klasėje, kurioje mokosi silpnaregis mokinys, apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 500 lx. Esant gydytojo rekomendacijai, turi būti papildomai įrengtas vietinis apšvietimas.

 

V SKYRIUS

MIKROKLIMATO IR VĖDINIMO REIKALAVIMAI

 

43. Įstaigos pastate ir (ar) patalpose turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad jose būtų galima palaikyti šios higienos normos nustatytus mikroklimato bei Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ patvirtinimo“, nustatytus oro kokybės parametrus.

44. Mokiniams skirtose įstaigos patalpose oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu turi būti ne aukštesnė kaip 26 °C.

45. Įstaigos patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti šios higienos normos 2 lentelėje ir 51 punkte reglamentuotus dydžius.

 

2 lentelė. Patalpų oro temperatūros vertės

Eil. Nr.

Patalpos pavadinimas

Oro temperatūra, °C

1

2

3

1.

Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė

18–22

2.

Sporto salė

15–17

3.

Persirengimo kambarys prie sporto salės, dušas

ne žemesnė kaip 20

4.

Tualetas

18–19

5.

Sveikatos kabinetas

21–23

6.

Koridorius, laiptinė

16–18

 

46. Mokymo dirbtuvių, kuriose vykdomos pratybos, kurių metu nereikia didelės fizinės įtampos (sėdima, stovima, vaikštoma), oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–20 °C, mokymo dirbtuvių, kuriose vykdomos pratybos, kurių metu reikia vidutinės ar didelės fizinės įtampos (stovima, vaikštoma, kilnojami sunkesni kaip 1 kg masės daiktai), patalpų oro temperatūra turi būti 16–18 °C.

47. Nevykstant pamokoms oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu įstaigos patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 °C.

48. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose oro drėgmė turi būti 35–65 proc., mokymo dirbtuvėse – ne daugiau kaip 75 proc.

49. Įstaigos patalpose oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/s, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/s.

50. Temperatūros skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų įstaigos patalpose turi būti ne didesnis kaip 3 °C.

51. Mokymo dirbtuvėse prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria šiluma ir dulkės, turi būti numatyta vietinė ištraukiamoji ventiliacija.

 

VI SKYRIUS

VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI

 

52. Tiekiamas geriamasis vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus, o tiekiamas karštas vanduo – Lietuvos higienos normos HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

53. Šaltas vanduo turi būti tiekiamas chemijos kabinete prie demonstravimo ir laboratorinių stalų. Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į tualetus, ir jeigu įstaigoje įrengtos, į maisto tvarkymo patalpas, praustuves prie valgyklos, dušines, sveikatos kabinetą, mokymo dirbtuves.

 

VII SKYRIUS

PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

 

54. Įstaigos patalpos, įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs.

55. Valymo ir dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojų nurodytas naudojimo instrukcijas. Tualeto, dušo patalpų ir įrangos paviršių dezinfekcijai naudojami 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/1398, nustatyta tvarka autorizuoti biocidiniai produktai. Dušo patalpų grindys, dušo patalpose esantys kilimėliai (jeigu yra) valomi ir dezinfekuojami fungicidiniu (grybelio sukėlėjus naikinančiu) poveikiu pasižyminčiomis priemonėmis.

56. Tualeto valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus.

57. Patalpose turi nebūti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų. Kenkėjų kontrolė turi būti vykdoma Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

58. Patalpose esant mokinių draudžiama atlikti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ar remonto darbus. Įstaigos patalpos, kuriose atliekami remonto darbai, turi būti izoliuojamos nuo kitų patalpų.

 

VIII SKYRIUS

MOKINIŲ UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI

 

59. Maksimali mokinio veiklos trukmė, išskyrus praktinio mokymo pratybas, be pertraukos neturi viršyti 45 min., praktinių pratybų trukmė – 90 min. Asmenims, kurie mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programas, teorinio mokymo trukmė be pertraukos neturi viršyti 90 min. Šiame punkte nustatyta veiklos trukmė gali būti keičiama specialiųjų poreikių mokiniams, atsižvelgiant į jų ugdymosi poreikius.

60. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikius, įstaigos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.

61. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji – ne trumpesnė kaip 30 min. – pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.

62. Fizinio ugdymo pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 12 °C oro temperatūrai arba, jei vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek, – žemesnei kaip minus 8 °C oro temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę). Oro užterštumui kietosiomis dalelėmis viršijus Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, leistiną lygį, taip pat oro temperatūrai lauke esant 30 oC ar aukštesnei, fizinio ugdymo pamokos negali vykti lauke.

_________________