Projektas 4
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Teatrų ir koncertinių ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO Nr. IX-2257 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2015 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą Nr. IX-2257 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO
ĮSTATYMAS
Profesionaliojo scenos meno misija yra skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę kalbą, Lietuvos ir kitų tautų kultūros tradicijas ir vertybes. Valstybės profesionaliojo scenos meno politika laiduoja aukšto meistriškumo ir meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūrybą, kultūros ir meno atvirumą bei integraciją į tarptautinę profesionaliojo scenos meno erdvę, sudaro sąlygas kūrybinei veiklai ir profesiniam tobulėjimui, aukštos meninės vertės scenos meno kūrinių sklaidai ir prieinamumui visoms šalies visuomenės grupėms.
Valstybė ir savivaldybės skiria valstybės ir savivaldybės biudžetų asignavimus profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai valstybės politikos profesionaliojo scenos meno srityje tikslams pasiekti.
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Gastrolės – profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo ar kūrybinių darbuotojų išvykoje viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai.
2. Profesionalusis scenos menas – autoriaus (autorių) ir (ar) atlikėjo (atlikėjų) aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba (sukurti, viešai atlikti ir (ar) įvairiomis viešinimo priemonėmis skleidžiami kūriniai), teigiamai įvertinta profesionalių meno vertintojų.
3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius.
4. Profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija – kryptinga kultūrinė veikla, skatinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę – kultūros ir meno vartotoją bei lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas.
5. Profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas – profesionaliojo scenos meno įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir vykdantis kūrybinę veiklą.
6. Profesionaliojo scenos meno įstaigos repertuaras – profesionaliojo scenos meno įstaigoje sukurtų ir tam tikru laikotarpiu viešai atliekamų scenos meno kūrinių visuma.
7. Profesionaliojo scenos meno kūrinys – pasitelkiant erdvinius, garsinius elementus ir (ar) judesį sukurtas originalus aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūrinys – spektaklis, koncertas ar kitas renginys.
8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
II SKYRIUS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO VALSTYBINIS VALDYMAS
3 straipsnis. Subjektai, atsakingi už valstybės politikos profesionaliojo scenos meno srityje formavimą ir jos įgyvendinimą
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija):
1) formuoja valstybės profesionaliojo scenos meno politiką, rengia profesionaliojo scenos meno srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) koordinuoja profesionaliojo scenos meno įstaigų – nacionalinių teatrų, nacionalinės koncertinės įstaigos, valstybinių teatrų ir valstybinių koncertinių įstaigų (toliau – nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos), kuriose įgyvendina savininko teises ir pareigas, dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinio bendradarbiavimo programose;
4) koordinuoja ir kontroliuoja nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose įgyvendina savininko teises ir pareigas, veiklą;
5) priima sprendimus dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinių išmokų skyrimo;
6) priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos, ar jų padalinių pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaigomis ir šio pripažinimo panaikinimo;
7) derina nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose įgyvendina savininko teises ir pareigas, struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;
8) nustato nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose įgyvendina savininko teises ir pareigas, veiklos vertinimo kriterijus;
10) tvirtina profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, pareigybių sąrašą;
11) nustato kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams ir meno vadovams;
12) nustato nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarką;
13) nustato asmeninių muzikos instrumentų naudojimo kūrybinei veiklai nacionaliniuose, valstybiniuose ir savivaldybių teatruose ir koncertinėse įstaigose kompensavimo tvarką;
14) priima sprendimus dėl salių, kuriose viešai atliekami profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo;
2. Savivaldybės:
1) strateginio planavimo dokumentuose planuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą, vykdo šių dokumentų įgyvendinimo stebėseną;
2) koordinuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą tarptautinėse kultūrinėse programose;
4 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – kultūros ministras), visuomenės dalyvavimui formuojant valstybės profesionaliojo scenos meno politiką paskatinti, sudaro Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą (toliau šiame straipsnyje − Taryba), kuri yra jo patariamasis organas, atliekantis eksperto ir konsultanto funkcijas. Taryba teikia išvadas ir pasiūlymus dėl:
2) nacionalinio, valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos metinės kūrybinės veiklos programos, biudžeto šiai programai įgyvendinti ir planuojamų pasiekti rezultatų;
3) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos, ar jų padalinių pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga, jos kūrybinės veiklos rezultatų ir šio pripažinimo panaikinimo;
4) salių, kuriose profesionaliojo scenos meno įstaigų viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai, nuomos išlaidų kompensavimo;
5) valstybės biudžeto lėšų skyrimo profesionaliojo scenos meno įstaigos, kuri nėra nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, veiklai vykdyti;
2. Tarybą sudaro 9 nariai: po 2 narius deleguoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir vieną narį skiria kultūros ministras.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos, ar jų padalinių pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga
1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo) pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaigomis tikslas yra paskatinti juridinius asmenis siekti vykdomos veiklos profesionalumo. Kultūros ministras nustato juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo tvarką.
2. Juridinis asmuo, siekiantis būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga, turi vykdyti bent vieną iš nurodytų veiklų:
1) organizuoja, kuria ir (ar) viešai atlieka dramos, muzikinius (operos, operetės, baleto ir kitus), lėlių (marionečių, šešėlių ir kitų), pantomimos, šokio, cirko ar kitus profesionaliojo scenos meno kūrinius;
2) kaupia Lietuvos profesionaliojo scenos meno kūrinius ir skleidžia šiuos kūrinius su informacija apie jų autorius ir atlikėjus įvairiomis viešinimo priemonėmis;
3. Juridinio asmens, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veikla vertinama pagal šiuos kriterijus:
1) ne mažiau kaip du trečdaliai organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai atliktų profesionaliojo scenos meno kūrinių turi būti teigiamai įvertinti profesionalių meno vertintojų;
2) profesionalių meno vertintojų teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno kūriniai kaupiami ir skleidžiami įvairiomis viešinimo priemonėmis;
3) profesionaliojo scenos meno kūrinių autoriai ir atlikėjai, kurie dalyvauja juridinio asmens kūrybinėje veikloje, yra profesionaliojo scenos meno srities profesionalai, vykdantys kūrybinę veiklą pagal įgytą humanitarinių mokslų ar meno studijų srities kvalifikaciją arba turintys profesinės veiklos profesionaliojo scenos meno srityje patirtį.
III SKYRIUS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ SISTEMA IR ĮSTAIGŲ VEIKLOS PAGRINDAI
6 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema
1. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą sudaro:
1) nacionaliniai teatrai ir nacionalinė koncertinė įstaiga – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė – valstybė);
2) valstybiniai teatrai ir valstybinės koncertinės įstaigos, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Valstybinių teatrų ir valstybinių koncertinių įstaigų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė – valstybė);
3) savivaldybių teatrai ir savivaldybių koncertinės įstaigos, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: pristatyti visuomenei klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, sudaryti sąlygas regiono profesionaliojo scenos meno autoriams ir atlikėjams pristatyti visuomenei savo kūrybą, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Savivaldybių teatrų ir savivaldybių koncertinių įstaigų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra savivaldybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė – savivaldybė);
4) kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai, pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis (teatrai, koncertinės įstaigos, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius) įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus tikslus. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų steigėjas (steigėjai) gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys.
3. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, pertvarkymo į viešąją įstaigą tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima savivaldybės taryba.
4. Nacionalinių teatrų ir koncertinės įstaigos, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, vadovai rengia strateginius veiklos planus ir juos tvirtina, suderinę su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
7 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentai
Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose, be duomenų, kurie nurodyti Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, turi būti nurodyta:
1) scenos meno rūšis (dramos, muzikinis, lėlių, šokio, pantomimos, cirko ar kitas teatras, muzika ar kita scenos meno rūšis);
8 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų metinės kūrybinės veiklos programos ir jų ataskaitos
1. Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos savo kūrybinę veiklą organizuoja pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintą metinės kūrybinės veiklos programą ir biudžeto išlaidų planą.
2. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas kitų metų metinės kūrybinės veiklos programos ir biudžeto išlaidų plano projektus teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai iki einamųjų metų gegužės mėnesio pabaigos.
3. Kultūros ministras nustato metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašą ir metinės kūrybinės veiklos programos pavyzdinę formą.
4. Taryba, pritarusi nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose Kultūros ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas, metinės kūrybinės veiklos programų ir biudžetų išlaidų planų projektams, juos teikia tvirtinti kultūros ministrui.
9 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
1. Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga, bendrai organizuodamos profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimą, viešą atlikimą ir jo (jo dalies) naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
2. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga (toliau šioje dalyje vadinama – šalys) sudaromoje profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta:
4) profesionaliojo scenos meno kūrinio (ar jo dalies) naudojimo (viešo paskelbimo, atgaminimo ir kitokio naudojimo) sąlygos;
5) nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdomo materialiojo turto naudojimo, apsaugos, priežiūros ir apskaitos sąlygos;
6) šalių atsakomybė už nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdomo turto sugadinimą ar praradimą;
3. Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, siekdama su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kultūros ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikia:
1) prašymą dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo;
4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga turi teisę pasirašyti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
10 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigos gastrolių organizavimas
1. Profesionaliojo scenos meno įstaigos gastroles planuoja ir organizuoja savarankiškai. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarką nustato kultūros ministras.
11 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigos reklaminė ir informacinė medžiaga
1. Profesionaliojo scenos meno įstaigos apie viešai atliekamus spektaklius, koncertus ar kitus renginius informuoja visuomenę, parengdamos informacinę ir (ar) reklaminę medžiagą, kurioje nurodo:
IV SKYRIUS
NACIONALINIŲ, VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ VALDYMAS IR DARBUOTOJŲ DARBO SANTYKIŲ YPATUMAI
12 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
1. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
3. Su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams.
4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių.
5. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki sausio 31 d. įvertina nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis (išskyrus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu 6 mėnesiams), veiklą už praėjusius metus pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veikla vertinama labai gerai, gerai ir nepatenkinamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka.
6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami kas treji metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis atestavimas.
7. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinių darbuotojų atestavimas vykdomas vadovaujantis konstruktyvumo ir pozityvumo, atvirumo ir skaidrumo, objektyvumo, etiškumo ir nediskriminavimo principais.
8. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veiklos atestavimo tikslas yra individualiai įvertinti kūrybinio darbuotojo:
9. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba
1. Nacionaliniame, valstybiniame ir savivaldybės teatre ir koncertinėje įstaigoje, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, turi veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Meno tarybai negali vadovauti teatro ir koncertinės įstaigos vadovas.
2. Meno taryba sudaroma trejiems metams iš 5 ar 7 narių. Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 1 narį siūlo įstaigos vadovas, 3 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 2 narius siūlo įstaigos vadovas, 4 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
3. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos kompetencija, jos sudarymo ir darbo organizavimo tvarka, narių skaičius bei jų atšaukimo tvarka nustatoma šios įstaigos steigimo dokumentuose.
4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno tarybos personalinę sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
5. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos meno taryba:
2) aptaria naujausius pastatymus, koncertines programas, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei kultūrinės edukacijos programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros;
14 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų teisė dirbti kitą darbą
1. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai:
15 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritas
1. Įžymiam menininkui, kultūros veikėjui, aktyviai dirbusiam, kūrusiam ir nutraukusiam darbo sutartį su nacionaliniu, valstybiniu ir savivaldybės teatru ir koncertine įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai bei veiklą, kuri padėjo įgyvendinti įstaigos tikslus, įstaigos vadovas priima sprendimą suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardą.
2. Profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritui nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti šios įstaigos darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti įstaigos darbuotojus veiklos klausimais, dalyvauti šios įstaigos rengiamose kultūrinės edukacijos programose.
V SKYRIUS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
16 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos
1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta darbo sutartis, šio straipsnio 3–7 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 8 bazinių socialinių išmokų kompensacinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
2) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais, ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas.
Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.
3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo tarybinės armijos profesionaliame muzikos ar šokio kolektyve.
4. Kompensacinės išmokos mokamos tik asmenims, neturintiems teisės gauti ar negaunantiems didesnių arba tokio pat dydžio valstybinių socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas) (toliau šiame straipsnyje – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos), pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytu būdu (toliau šiame straipsnyje – pensijų išmokos). Jei asmuo turi teisę gauti ar gauna kelias pensijas ir (ar) pensijų išmokas, nustatant jo teisę gauti kompensacinę išmoką atsižvelgiama į bendrą asmens gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą.
5. Kai asmeniui priklausančios valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar ištarnauto laiko pensijos, valstybinės pensijos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos, pensijų išmokos dydis (gaunantiems kelias pensijas ar pensijų išmokas – bendra šių pensijų ar pensijų išmokų suma) yra mažesnis už asmeniui priklausančią kompensacinę išmoką, šiam asmeniui mokama jam priklausančios kompensacinės išmokos dalis, lygi skirtumui tarp asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos, pensijų išmokos (gaunantiems kelias pensijas ar pensijų išmokas – bendros šių pensijų ar pensijų išmokų sumos).
6. Kompensacines išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka skiria Kultūros ministerija, o jas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.
7. Kompensacinė išmoka asmenims mokama nuo teisės gauti kompensacinę išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacinei išmokai skirti gavimo Kultūros ministerijoje dienos. Kompensacinės išmokos suma, laiku negauta dėl išmoką skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką netaikant šioje dalyje nustatyto 12 mėnesių termino.
8. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai dėl kompensacinių išmokų mokėjimo gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
9. Asmuo privalo pranešti jam kompensacinę išmoką mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos kompensacinei išmokai mokėti (apie pensijų išmokas, kurios mokamos ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondo biudžeto lėšų, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, asmeniui persikėlus gyventi į kitą valstybę, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį atitinkamą kūrybinį darbą, už kurį paskirta kompensacinė išmoka ar kitas išmokos mokėjimui svarbias aplinkybes), per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama kompensacinė išmoka, permokėta suma išieškoma iš asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu.
VI SKYRIUS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS
17 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
1. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojami iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms valstybės valdymo institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyje. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojami iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms savivaldybių institucijoms skirtų savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyje.
2. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, lėšas sudaro:
3. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintai metinės kūrybinės veiklos programai įgyvendinti, administravimo, ūkio išlaidoms ir kitoms reikmėms iš dalies dengti;
2) savivaldybių biudžetų asignavimai išlaidoms savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintai metinės kūrybinės veiklos programai įgyvendinti, administravimo, ūkio išlaidoms, ir kitoms reikmėms iš dalies dengti;
4. Pertvarkant biudžetinę įstaigą nacionalinį, valstybinį ir savivaldybės teatrą ir koncertinę įstaigą į viešąją įstaigą, metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti skiriamų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų dydis nustatomas pagal biudžetinei įstaigai patvirtintus valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimus, neskaitant biudžetinės įstaigos pajamų, einamaisiais metais.
5. Profesionaliojo scenos meno įstaigos gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas dalyvaudamos Vyriausybės įgaliotos valstybės valdymo institucijos ar kitos įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka turinčios įgaliojimus skelbti konkursus valstybės biudžeto lėšoms gauti, arba savivaldybių tarybų skelbiamuose konkursuose atitinkamoms metinėms kūrybinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, vykdyti.
6. Kultūros ministro nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaigoms iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos lėšos salių, kuriose viešai atliekamas profesionalusis scenos menas, nuomos išlaidų kompensavimui.
7. Iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų kultūros ministro nustatyta tvarka skiriamos lėšos profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, už aukštus veiklos rodiklius, pristatant Lietuvos profesionalųjį scenos meną užsienyje ir (ar) vykdant profesionaliojo scenos meno sklaidą Lietuvos regionuose ir užtikrinant profesionaliojo scenos meno kūrybos prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.
8. Kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, viešai skelbia metines veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas ir teikia savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, o profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurioms lėšos skirtos šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, šiuos dokumentus teikia Kultūros ministerijai.
18 straipsnis. Kompensacijos už muzikos instrumentų naudojimą
Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai įstaigos kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka už šių instrumentų naudojimą kūrybiniams darbuotojams moka kompensacijas.
VII SKYRIUS
NACIONALINIŲ, VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
19 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimas į nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių teatrus ir koncertines įstaigas, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga
1. Nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, valstybė ar savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo į nacionalinį, valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą priima Vyriausybė. Pertvarkant nacionalinį, valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą į viešąją įstaigą, į ją negali būti investuojamas nekilnojamasis turtas.
3. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo į savivaldybės teatrą ir koncertinę įstaigą priima savivaldybės taryba. Pertvarkant savivaldybės teatrą ir koncertinę įstaigą į viešąją įstaigą, į ją negali būti investuojamas nekilnojamasis turtas.
4. Valstybės ar savivaldybės turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso 6.967 straipsnyje nurodytais atvejais.
5. Valstybės ar savivaldybės turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civilinio kodekso 6.959 straipsnyje nurodytų sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą ir ją paskelbti savo interneto tinklalapyje.
6. Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį jai perduotą valstybės ar savivaldybės turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali išnuomoti tretiesiems asmenims, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos veiklai, nustatytai steigimo dokumentuose, užtikrinti.
7. Lėšas, gautas iš valstybės ar savivaldybės turto nuomos, nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga naudoja savo įstatuose nustatytai veiklai vykdyti.
20 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise
1. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turtas, kurį valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės teise, yra:
3) iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų ir iš šio straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės fondų lėšas;
4) pajamos, gautos už parduotus bilietus, taip pat pajamos iš ūkinės veiklos ir nuomos, šių įstaigų veiklai vykdyti;
2. Nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms draudžiama jų valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles.
3. Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyto nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų skolinimosi limito ir tai raštu suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Kultūros ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms. Šios įstaigos už planuojamus prisiimti ir prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka. Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriui turi būti gautas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimas.“
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Juridiniai asmenys pripažinti profesionaliu teatru ar koncertine įstaiga iki šio įstatymo įsigaliojimo prilyginami šiuo įstatymu reglamentuotai profesionaliojo scenos meno įstaigai.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtinti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos planai, metinės kūrybinės veiklos programos vykdomos iki laikotarpio, kuriam buvo patvirtintos, pabaigos.
5. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos.
6. Pasikeitus nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos teisinei formai iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaiga, teisės ir pareigos, susijusios su valstybinės ar savivaldybių žemės panaudos sutartimis, sudarytomis iki nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaiga, pereina viešajai įstaigai.