Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą Nr. I-1151 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams, kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus.
2. Šis įstatymas netaikomas karių kūno kultūros ir sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Dopingas – kaip ši sąvoka apibrėžiama 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte).
2. Kūno kultūra – fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
3. Kūno kultūros ar sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų.
4. Kūno kultūros ar sporto renginio dalyvis – kūno kultūros ar sporto renginyje dalyvaujantis asmuo (išskyrus žiūrovus), įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis.
5. Kūno kultūros ar sporto renginys – viešas renginys, kuriame fizinio aktyvumo, ugdymo ar kitomis formomis populiarinami kūno kultūra ar sportas.
6. Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose.
7. Kūno kultūros specialistas – asmuo, kuriam vadovaujant vykdoma fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
8. Manipuliavimas sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti sporto varžybų eigą ar rezultatą siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.
9. Oficialios sporto varžybos – šiame įstatyme suprantama kaip nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamos sporto varžybos, kurios yra varžybų sistemos sudedamoji dalis ir per kurias sportininkams fiziškai aktyviai varžantis pagal tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) nustatytas taisykles siekiama nustatyti laimėtoją (-us).
10. Sportas – asmens veikla pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) oficialiose sporto varžybose (prireikus, pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones), siekiant nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti oficialioms sporto varžyboms.
11. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis sporto varžybose ir (ar) treniruojasi sporto pratybose, treniruotėse, kurių tikslas pasirengti varžyboms.
12. Sporto pratybos – sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius ir pasirengti sporto varžyboms.
13. Sporto programa – pareiškėjo pateikiamas vienerių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nustatyti šio dokumento viso įgyvendinimo laikotarpio pareiškėjo įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente) numatytos veiklos tikslai, uždaviniai šiems tikslams pasiekti ir priemonės uždaviniams įgyvendinti, numatyti priemonių įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis atskiroms priemonėms įgyvendinti bei planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės.
14. Sporto specialistas – asmuo, kuriam vadovaujant vykdomos sportininko sporto pratybos, kuriomis tobulinamos fizinės ir psichinės sportininko savybės bei įgūdžiai ir kurių tikslas yra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose.
15. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis ar (ir) sportinės kovos metodais ar (ir) technikos ir taktikos veiksmais ar (ir) inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.
16. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritoriniame administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: vykdo sporto šakos plėtrą, atstovauja sporto šakos atstovų interesams, nustato sporto šakai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias sporto šakos populiarinimo priemones.
17. Sporto varžybos – sporto renginys, kuriame, siekiant nustatyti laimėtoją (-us), pagal iš anksto paskelbtus nuostatus sportininkai, laikydamiesi tam tikros (-ų) sporto šakos (-ų) taisyklių, varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis).
18. Strateginė sporto šaka – nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.
19. Treneris – sporto specialistas, rengiantis sportininką (-us) sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis varžybų metu.
3 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto principai
Sporto veikla grindžiama šiais principais:
1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises užsiimti kūno kultūra ir sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas;
2) kūno kultūros ar sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykdant kūno kultūros ar sporto renginį būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o neigiamiems padariniams atsiradus ar teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidus – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktais nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;
3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių per fizinį aktyvumą, bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybė, savivaldybės bei kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte;
4) manipuliavimo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas ir užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;
5) kūno kultūros ar sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų sportuoti ir stiprinti savo sveikatą per kūno kultūrą ir sportą;
6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius kūno kultūros ir (ar) sporto pagrindu, užsiimti kūno kultūra ir (ar) sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
II SKYRIUS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS
5 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto sistema
1. Kūno kultūros ir sporto sistema apima šias sritis:
2. Fizinio aktyvumo paskirtis – tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, šviesti visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
6 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto valdymas
1. Kūno kultūros ir sporto valdymo paskirtis – laiduoti valstybės kūno kultūros ir sporto politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu.
2. Kūno kultūros ir sporto stebėsenos paskirtis – įvertinus stebėsenos metu surinktą informaciją, sudaryti sąlygas visiems kūno kultūros ir sporto valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti kūno kultūros ir sporto kokybę laiduojantį valdymą.
3. Kūno kultūros ir sporto planavimo paskirtis – įvertinus kūno kultūros ir sporto būklę ir atsižvelgus į visuomenės kūno kultūros ir sporto poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius kūno kultūros ir sporto tikslus ir uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.
4. Valstybės kūno kultūros ir sporto stebėseną, vadovaudamosi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais kūno kultūros ir sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir (ar) švietimo ir mokslo ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, taip pat stebėseną turi teisę vykdyti sporto šakų federacijos.
7 straipsnis. Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1. Vyriausybė:
2. Švietimo ir mokslo ministerija formuoja valstybės kūno kultūros ir sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
8 straipsnis. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba ir jos kompetencija
1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo, įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai patarianti institucija.
2. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba svarsto valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus kūno kultūros ir sporto sričių plėtros klausimus.
3. Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo ir mokslo ministro teikimu įtraukiami valstybės, savivaldybių ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai.
4. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
9 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo ir mokslo ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;
2) nustato kūno kultūros ir sporto srityse veikiančių fizinių ir juridinių asmenų rėmimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) analizuoja kūno kultūros ir sporto būklę savivaldybėje, užtikrina valstybės nustatytos politikos kūno kultūros ir sporto srityse įgyvendinimą vietos lygiu bei ilgalaikių savivaldybės kūno kultūros ir sporto plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą;
10 straipsnis. Kitos organizacijos plėtojančios kūno kultūrą ir sportą
1. Kitos kūno kultūros ir sporto organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.
III SKYRIUS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SPECIALISTAI
11 straipsnis. Teisė dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas
2. Teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas turi:
1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus pagal neformaliojo švietimo programas aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ar sporto krypties arba krypčių grupės studijų programas;
3. Dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo:
2) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
4. Kūno kultūros ir sporto specialistai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas ne rečiau kaip kas ketverius metus.
5. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
iv SKYRIUS
kūno kultūra ir SPORTAS ŠVIETIMO sistemoje
12 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo sistemoje
1. Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną.
2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.
3. Kūno kultūros ir sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
Sporto pratybose, sporto varžybose, kūno kultūros pratybose ar kituose kūno kultūros ar sporto renginiuose dalyvaujančių asmenų SVEIKATA IR SAUGUMAS
13 straipsnis. Asmenų sveikatos tikrinimas
1. Prieš nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti atitinkamas sporto pratybas ir (ar) dalyvauti sporto varžybose, šio asmens įstatyminiai atstovai privalo užtikrinti, kad nepilnametis pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
3. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų, taip pat sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos oficialių sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. priimtą Pasaulinį antidopingo kodeksą.
14 straipsnis. Reikalavimai sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizavimui
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti renginio (pratybų) dalyviui renginio (pratybų) metu ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos atitinkamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar pagal gautą išvadą nepilnametis asmuo negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.
2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, kūno kultūros pratybose ar kitame kūno kultūros ar sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, jog buvo supažindintas su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę, dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus 13 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus atvejus, kai nepilnamečiams asmenims sveikatos tikrinimas yra privalomas.
15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių saugumo užtikrinimas
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu. Organizuodamas kūno kultūros ar sporto renginį, jų organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti kūno kultūros ar sporto renginį. Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.
2. Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius tvirtina kūno kultūros ar sporto renginio nuostatus, kuriuose nurodomas renginio tikslas (-ai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus, reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik šiam renginiui aktuali informacija. Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos renginio dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.
3. Kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir renginio dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti renginio žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai renginio teritorijoje užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita, su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija.
4. Apie organizuojamus padidintos rizikos kūno kultūros ir sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar kūno kultūros ir sporto renginys yra padidintos rizikos, nustato vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per keturias darbo dienas nuo pranešimo ir kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų priemonių saugumui renginio metu užtikrinti. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius turi informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki kūno kultūros ar sporto renginio pradžios.
5. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, kūno kultūros pratybas ar kitą kūno kultūros ar sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią žalai įvykti. Jeigu kūno kultūros ir sporto renginio organizatoriaus taikomos priemonės saugumui kūno kultūros ar sporto renginyje užtikrinti neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė renginio dalyvių ir (arba) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, kūno kultūros ir sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai kartu nesiims būtinų priemonių užkirsti kelią žmonių saugumui.
6. Prieš sporto pratybas, sporto varžybas, kūno kultūros pratybas ar kitą kūno kultūros ar sporto renginį jų dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su tokių renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius, dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio kūno kultūros ir sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: spausdintoje medžiagoje, internetinėje erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais kūno kultūros ar sporto renginio vietoje. Organizatorius gali taikyti papildomas kūno kultūros ar sporto renginių dalyvių ir žiūrovų informavimo formas.
7. Kūno kultūros ir sporto renginyje dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų, nurodytų kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse.
8. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (-ys), atsakingas (-i) už žmonių saugumą vandenyje.
VI SKYRIUS
KŪNO KULTŪROS IR sporto finansavimas
16 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto finansavimo šaltiniai
1. Kūno kultūros ir sporto finansavimą sudaro:
2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti kasmet skiriama:
1) 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
17 straipsnis. Fizinio aktyvumo projektų finansavimas
1. Šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos. Fizinio aktyvumo projektai gali būti finansuojami kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis lėšomis.
2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti, Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos.
3. Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos ar įstaigos savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.
4. Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Vyriausybės tvirtinamoje fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas.
5. Fizinio aktyvumo projektų komisija įvertina jai Švietimo ir mokslo ministerijos ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo projektus, ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų finansavimo.
6. Fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į fizinio aktyvumo projektų komisiją įtraukiami valstybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų;
7. Fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys, kaip ir valstybės tarnautojams, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
8. Galutinį sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo ir mokslo ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.
18 straipsnis. Didelio meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Didelio meistriškumo sportas finansuojamas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms įgyvendinti, ir įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti.
2. Valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakos federacijos, nacionalinės antidopingo organizacijos privalo parengti sporto programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3. Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija ir savivaldybių vykdomoji institucija, ar įgaliotos institucijos, ar įstaigos savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.
19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti
1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytai sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) dvejus paskutinius metus iki federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;
4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
5) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip penkiasdešimt penkiose valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
6) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos varžybų saugumo taisykles;
7) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
8) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame būtų numatyti federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių keturių metų laikotarpį, ir su kuriuo turi derėti federacijos teikiama sporto programa;
9) federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
10) įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų kofinansavimą sporto programoms įgyvendinti;
2. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikytini šio straipsnio 1 dalies 7–11 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.
20 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus
1. Valstybė ir savivaldybės dalyvauja rengiant sportininkus, skirdamos lėšų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, su sportininkų rengimu susijusioms funkcijoms vykdyti.
2. Valstybė steigia nacionalinio lygmens įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.
21 straipsnis. Finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas
1. Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos projektams ar sporto programoms vykdyti negali būti skiriamos, jeigu:
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, arba nevyriausybinė organizacija ar kitas juridinis asmuo, organizacija yra likviduojamas, arba dėl nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas, pažeidė esmines valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygas ir nuo šio pažeidimo paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kitos organizacijos vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens, kitos organizacijos vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens ar kitos organizacijos apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą, jų negrąžinus išmokėtos lėšos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projekto ar tų programos priemonių, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinimui, priešingu atveju – priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimą fizinio aktyvumo projektui ar sporto programai įgyvendinti.
3. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės paaiškėja po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų fizinio aktyvumo projektui ar sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas nutraukiamas, o išmokėtos lėšos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Valstybės parama antidopingo srityje
23 straipsnis. Valstybės parama kovos su manipuliavimu sporto varžybomis srityje
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS SKATINIMAS UŽ PASIEKTUS SPORTO LAIMĖJIMUS
24 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus sporto laimėjimus
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius.
2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal atitinkamos sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
6) Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai) 1–3 vietos laimėtoju;
3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip šešiolikos valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.
4. Sportininkui ar (ir) treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
1) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po sportininkui ar treneriui skirtos valstybės premijos išmokėjimo, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai.
6. Valstybės premijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vyriausybės įgaliotai institucijai.
25 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti Vyriausybės nustatyto dydžio kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.
2. Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieno, Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendiją jo pasirinkimu.
3. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.
4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionato 2–6 vietos, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionato 1 vietos laimėtoju, turi teisę Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendiją gauti ketverius metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis ketverių metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos.
5. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionato 7–16 vietos, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionato 2–3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionato 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionato, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionato 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejus metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos).
6. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas vartoja dopingo preparatus ar taiko dopingo metodus ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos. Valstybės stipendija nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, nei nurodyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje;
7. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija.
8. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes per penkias darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus – permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų sporto laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus – permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti Vyriausybės nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2. Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) asmuo rentos gavimo metu manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės sporto organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo;
6) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus. Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, nei nurodyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje;
3. Vyriausybės nustatyta tvarka rentas skiria Švietimo ir mokslo ministerija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.
4. Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes per penkias darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to renta permokama, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
5. Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu atveju rentos gavėjas privalo grąžinti visą anuliuotų sporto laimėjimų pagrindu jam išmokėtos rentos sumą.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rentų mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo 16–19 straipsnius, 20 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo 16–19 straipsnių, 20 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio nuostatos taikomos skirstant 2019 ir vėlesnių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas fizinio aktyvumo projektams ir sporto programoms įgyvendinti.
3. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį, šias stipendijas toliau moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnyje nurodytą tvarką.
4. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam valstybės stipendija būtų mokama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas.
5. Asmenų prašymai dėl valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
6. Asmenys, pasiekę sporto laimėjimus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikė teisę gauti valstybės premiją, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nepateikę prašymų valstybės premijai gauti, turi teisę, nepraleisdami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatytų terminų, pateikti prašymus valstybės premijai gauti. Šiuos prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priimama Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
7. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, turi teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialistais ar teikti kūno kultūros ar sporto specialistų paslaugas iki šių leidimų galiojimo pabaigos.
8. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardas, šis vardas lieka.
9. Asmenų prašymai dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardo suteikimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 40 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
10. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
11. Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Švietimo ir mokslo ministerija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
12. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į sportininko rentą, tačiau dėl rentos skyrimo besikreipusiems po šio įstatymo įsigaliojimo, rentos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam būtų mokama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta už atitinkamą laimėjimą Vyriausybės nustatyto dydžio renta. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
13. Asmenys, įgiję kūno kultūros ar sporto specialisto statusą iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau neatitinkantys šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo kūno kultūros ir sporto specialistams keliamų reikalavimų, turi teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialistais ar teikti kūno kultūros ar sporto specialistų paslaugas iki 2023 m. rugsėjo 1 dienos.
3 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, vidaus reikalų ministras, sveikatos apsaugos ministras, kitos Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos parengia ir priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 nuostatoms įgyvendinti.