Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-2452 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2023 m.                            Nr. IX-2452

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos  įstatymo Nr. IX-2452 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą Nr. IX-2452 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

2. Šis įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apsaugos valdymą, apskaitą ir nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimą saugomomis, tokio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, priežiūrą, tvarkybą ir naudojimą bei pažinimą, jo sklaidą ir atgaivinimą, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto paėmimą visuomenės poreikiams bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo sąlygas.

3. Lietuvai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis kitose valstybėse, saugomas pagal tarptautines sutartis ir užsienio valstybių įstatymus.

4. Užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys šį paveldą tvarko šio įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kultūros ministro nustatyta tvarka, gavę Užsienio reikalų ministerijos sutikimą.

5. Lietuvoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, saugomas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal šį įstatymą, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos priimtus tarptautinius įsipareigojimus, Pasaulio paveldo komiteto sprendimus ir atsižvelgiant į Pasaulio paveldo centro rekomendacijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apsaugos reglamentas – tipinis ar individualus apsaugą reglamentuojantis dokumentas, kuriuo nustatomi bendrieji ar konkretūs nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos, apsaugos zonos ar paveldosaugos reikalavimai.

2. Archeologiniai radiniai – tyrimų metu ar kitaip rasti, iki 1800 m. žmogaus sukurti, paveikti arba perkelti objektai ir jų liekanos, moksliniu požiūriu vertingi objektai ir jų liekanos, kurių pagrindiniai informacijos šaltiniai yra archeologiniai tyrimai.

3. Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalis ar elementas.

4. Atstatymas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atstatymas pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, tvarkomuosius statybos, statybos ir teritorijos tvarkymo darbus.

5. Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, atlikimo technologijas, suplanavimą, aplinką ir nematerialiąsias savybes, kuriomis grindžiama kultūrinė kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmė.

6. Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldo objekto griūtį ar kitokį praradimą, panaikinimas, saugant vertingąsias savybes, pagal kultūros ministro patvirtintą apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą.

7. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (ar) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (ar) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.

8. Išskirtinė visuotinė vertė – išskirtinis paveldo kultūrinis ir (ar) gamtinis reikšmingumas, nustatytas pagal Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairėse, patvirtintose Pasaulio paveldo komiteto 1977 m. birželio 30 sprendimu Nr. CC-77/CONF.001/8, apibrėžtus kriterijus ir Pasaulio paveldo komiteto sprendimu pripažintas svarbiu visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms.

9. Kultūros kelias – kultūros paveldo, kultūrinių kraštovaizdžių, kultūros ir švietimo bendradarbiavimo priemonėmis sukurta teminių komunikacijos kelių sistema, kuria siekiama atgaivinti ir įprasminti su istoriniais keliais, asmenybėmis ir reiškiniais, įvykiais, papročiais ar tradicijomis susijusias kultūros vertybes, sudaryti sąlygas jas pažinti, skatinti visuomenės bei vietos bendruomenių įsitraukimą į šią veiklą ir atsakingumą atskleidžiant ir išryškinant jų kultūrinį tapatumą nacionaliniame ir europiniame kontekste.

10. Kultūros kelio lygmuo – kultūrinė bei geografinė ir (ar) teritorinė administracinė aprėptis, kurioje įgyvendinamas kultūros kelias.

11. Kultūros paminklas – unikalus nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas ar vietovė, turintis išskirtinę kultūrinę reikšmę.

12. Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu, socialiniu ar moksliniu požiūriu.

13. Kultūros paveldo statinys – pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus nekilnojamasis dailės kūrinys, registruotas kultūros vertybių registre.

14. Kultūros paveldo vietovė – iš gamtinių ir antropogeninių elementų (komponentų) sudaryta teritorija, pasižyminti istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir turinti vertingųjų savybių, registruota kultūros vertybių registre.

15. Kultūrinė reikšmė – paveldėta istorinė, mokslinė, estetinė, socialinė ar etninė vertė, svarbi dabarties ir perduodama ateities kartoms.

16. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar dalinai išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama teritorija.

17. Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimas – kultūros ministro nustatyta tvarka materialią galimo nekilnojamojo kultūros paveldo išraišką apibūdinančios, fiksuojančios dabarties ir praeities informacijos surinkimas, surašant nekilnojamam kultūros paveldui siūlomus priskirti galimai vertingųjų savybių turinčius objektus į skaitmeninį sisteminį sąrašą (inventorių), taip pat šios informacijos kaupimas, tikslinimas, sisteminimas.

18. Nekilnojamojo kultūros paveldo konservavimas – autentiškumo požymių sutvirtinimas ir būklės stabilizavimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

19. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – pavienis, kompleksinis ar į kompleksą įeinantis, ant žemės, vandenyje ar po vandeniu dalyse esantis kultūros paveldo statinys, vieta ar kitas nekilnojamasis daiktas, kuris turi vertingųjų savybių ir kartu su jam priskirta teritorija yra registruotas kultūros vertybių registre.

20. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorija – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

21. Nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimas – visų išlikusių nekilnojamojo kultūros paveldo autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių išsaugojimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal specialiąsias technologijas ir nekeičiant kultūros paveldo statinių laikančiųjų konstrukcijų tipo bei jų nepertvarkant.

22. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios kultūros vertybės raidos, būklės, apimties nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas.

23. Nekilnojamoji kultūros vertybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo vietovė.

24. Paveldosauga – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas ir jų veiklos organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena.

25. Pasaulio paveldo vertybė – nekilnojamasis kultūros ir (ar) gamtos paveldas, vadovaujantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ir jos įgyvendinimo gairėse nustatytais vertinimo kriterijais ir procedūromis Pasaulio paveldo komiteto nutarimu įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

26. Paveldosaugos reikalavimai - šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų tvarkymo, valdymo, naudojimo, disponavimo sąlygos vertingosioms savybėms apsaugoti.

27. Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, nustatančių darbų planavimo, projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis.

28. Poveikio paveldui vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio pasaulio paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra.

29. Prevencinės priežiūros darbai – valdytojų vykdomi ar organizuojami kultūros paveldo statinių (taip pat inžinerinių statinių bei nekilnojamosios dailės kūrinių) vertingųjų savybių nekeičiantys ir paprastojo remonto rūšį atitinkantys darbai, nesusiję su esminių statinio reikalavimų užtikrinimu.

30. Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

31. Pritaikymas – kultūros paveldo objekto, jo sudedamųjų dalių, jo teritorijos pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, saugant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atstatyti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, siekiant jį atgaivinti ir aktualizuoti, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkybos, statybos ir teritorijos tvarkymo darbus.

32. Specialieji paveldosaugos reikalavimai – dokumentas, kuriame už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nustato nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio privalomas, vertybės apsaugą užtikrinančias, sąlygas esminiams projekto sprendiniams.

33. Specialios technologijos – tradicinės, autentiškos, istoriškai susiklosčiusios tvarkybos darbų atlikimo technologijos.

34. Stebėsena – kultūros paveldo objektų, vietovių periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, informacijos kaupimas, apibendrinimas ir prognozavimas.

35. Taikomieji tyrimai – ardomieji ir neardomieji tyrimo darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir skirti specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

36. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, šių darbų planavimas ir projektavimas.

37. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra – privaloma valdytojo (statytojo) organizuojama ir projektuotojo atliekama tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūra ir techninio prižiūrėtojo (architekto arba inžinieriaus) atliekama techninė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai būtų atliekami pagal projektą, paveldosaugos reikalavimus, paveldo tvarkybos reglamentus ir statybos techninius reglamentus (tvarkomųjų statybos darbų atveju) ir kokybiškai.

38. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – konservavimo ir restauravimo darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą.

39. Tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte ir skirti jo išsaugojimui, prarastų dalių atkūrimui tyrimų pagrindu, nesiekiant sukurti ir pastatyti naujų, anksčiau nebuvusių objekto dalių ar elementų, išskyrus darbus, priskirtinus prevencinės priežiūros darbams.

40. Valdytojas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisės turėtojas.

41. Valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės valdymo strategija ir suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.

42. Vertingoji savybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas istoriniu, moksliniu, estetiniu, socialiniu ar etniniu požiūriu.

43. Vietos valdytojas – vietos valdytojo funkciją atliekanti institucija ar jos paskirtas asmuo, atsakingi už pasaulio paveldo vertybės valdymo procesų koordinavimą įgyvendinant šios vertybės valdymo strategiją.

44. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

3 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymas

1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ir reikšmingumo lygmenį.

2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:

1) pavienis objektas – vieta, kultūros paveldo statinys, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai, turintys vertingųjų savybių, kartu su jiems priskirta teritorija;

2) kompleksinis objektas – pavienių objektų grupė, reikšminga savo visuma;

3) vietovė.

3. Nekilnojamasis kultūros paveldas, pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti:

1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai;

2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės, nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurie iš dalies arba visiškai, su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų, ir kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai;

3) mitologinis –tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai;

4) etnokultūrinis –statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;

5) architektūrinis –architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės;

6) urbanistinis –istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės;

7) želdynų –istoriniai želdynai (parkai, sodai ir kiti želdynai);

8) inžinerinis – inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, gamybinė ar technologinė įranga;

9) istorinis –objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių;

10) memorialinis – objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti;

11) dailės – monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamosios dailės kūriniai (altoriai, sakyklos, krikštyklos, antkapiniai ir kiti atminties bei dekoratyviniai paminklai interjeruose ir eksterjeruose, sienų tapyba, skulptūra, lipdyba ir drožyba architektūrinio ansamblio dekore, krosnys ir židiniai), tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija, ar statiniu;

12) sakralinis – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;

13) kultūrinės raiškos – individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai;

14) kraštovaizdžio – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdžio dalis.

4. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą (vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę Lietuvos visuomenei, bendruomenėms ar atskiroms žmonių grupėms) gali būti vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens.

4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:

1) apskaita;

2) skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomais ir kultūros paminklais;

3) priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas;

4) pažinimas, jo sklaida;

5) atgaivinimas (reabilitacija).

2. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro:

1) paveldosaugos reikalavimai;

2) šio įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyti reikalavimai kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose;

3) pagal šį įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymą, parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai;

4) valdytojų įsipareigojimai, nustatyti apsaugos sutartyse;

5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose.

5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo įrašymas į tarptautinės svarbos paveldo  sąrašus

1. Nekilnojamajam kultūros paveldui, vadovaujantis tarptautiniuose dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais ir procedūromis, gali būti suteiktas tarptautinės svarbos statusas ir jis gali būti įrašytas į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus. Pasiūlymus nekilnojamąjį kultūros paveldą įrašyti į šiuos sąrašus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, jeigu tarptautiniuose susitarimuose nenustatyta kitaip.

2. Nekilnojamajam kultūros paveldui, turinčiam tarptautinės svarbos nekilnojamosios kultūros vertybės statusą ir (ar) įrašytam į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus, taikomi ratifikuotose tarptautinėse konvencijose ir sutartyse nustatyti reikalavimai.

6 straipsnis. Kultūros kelio lygmenys Lietuvoje

1. Regioninis kultūros kelio lygmuo aprėpia kultūros kelią, vystomą ne mažiau kaip trijų savivaldybių mastu. Šio lygmens kultūros kelio tema remiasi regiono ir vietos kultūros ištekliais: istorija, materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, krašto istorijai reikšmingomis asmenybėmis, siekiant įtraukti ne tik vietos bendruomenę, bet ir suinteresuotas grupes, stiprinti jų kultūrinę edukaciją bei kultūrinę tapatybę. Šiuo lygmeniu rengiami pažintiniai maršrutai nuolat aktualinami rengiant jų populiarinimo akcijas, siekiant pritraukti lankytojų iš visos Lietuvos.

2. Nacionalinis kultūros kelio lygmuo aprėpia kultūros kelią, vystomą ne mažiau kaip trijuose Lietuvos regionuose arba ne mažiau kaip šešiose Lietuvos savivaldybėse, o dalis kultūros kelio gali būti vystoma ne Lietuvos teritorijoje ir (arba) bendradarbiaujant su kitos šalies organizacijomis. Šio lygmens kultūros kelio tema remiasi Lietuvai reikšmingais istoriniais procesais ir reiškiniais, ja atskleidžiamas ir populiarinamas materialusis ar nematerialusis kultūros paveldas ir (arba) istorinės asmenybės, jų sąsajos su bendra istorija ir vertybėmis. Šiuo lygmeniu rengiami tęstiniai kultūrinio turizmo maršrutai Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų, jie populiarinami skatinant vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

3. Tarptautinis kultūros kelio lygmuo aprėpia kultūros kelią, vystomą ne mažiau kaip dviejų kaimyninių valstybių, įskaitant Lietuvą, teritorijose bendradarbiaujant su šių valstybių organizacijomis. Šio lygmens kultūros kelio tema remiasi Lietuvai reikšmingu materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu, esančiu kitose valstybėse, jo aktualinimu, kelioms valstybėms reikšmingais kultūros reiškiniais, istorinėmis asmenybėmis, atskleidžiamos sąsajos su Lietuvos ir Europos istorija bei vertybėmis. Šiuo lygmeniu siekiama sukurti tęstinius kultūrinio turizmo maršrutus kultūros kelio teritorijoje, juos populiarinti skatinant vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

4. Europos Tarybos kultūros kelio lygmuo aprėpia Europos Tarybos kultūros kelią, kurio dalis vystoma Lietuvos teritorijoje. Šio lygmens kultūros kelias yra sertifikuojamas Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių valdybos sprendimu, priimtu remiantis Europos kultūros kelių instituto teikimu ir pagal šio instituto nustatytą tvarką, bei remiantis Europos Tarybos Ministrų komiteto sprendimais.

ANTRASIS SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS VALDYMAS

7 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valdymas

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus.

2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį valdymą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras.

8 straipsnis. Vyriausybės kompetencija

1. Vyriausybė atlieka šias funkcijas:

1) skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes;

2) kultūros ministro teikimu sprendžia dėl kultūros paminklų, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, įrašymo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą;

3) nustato privačios nuosavybės prieinamų visuomenei lankyti kultūros paminklų, įrašytų į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, tvarkybos finansavimo ir tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo tvarką;

4) atsako už tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą;

5) nustato apsaugos zonų taisykles;

6) tvirtina nekilnojamųjų kultūros vertybių tipinius apsaugos reglamentus;

7) tvirtina Kultūros vertybių registro nuostatus.

9 straipsnis. Valstybinė kultūros paveldo komisijos kompetencija

Valstybinės kultūros paveldo komisijos valdymą, finansavimą, uždavinius, funkcijas ir teises nustato Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas.

10 straipsnis. Kultūros ministerijos kompetencija

1.  Kultūros ministerija atlieka šias funkcijas:

1) formuoja kultūros paveldo apsaugos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo tvarkos aprašą;

3) organizuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimą;

4) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimą, profesinį mokymą ir tobulinimąsi kultūros ir švietimo, mokslo ir sporto ministrų nustatyta tvarka;

5) kartu su Aplinkos ministerija nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką;

6) atstovauja šalį tarptautinėse organizacijose, įgyvendina tarptautinėmis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus;

7) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Kultūros ministras atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programas ir planus;

2) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;

3) skelbia valstybės saugomomis nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes;

4) tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų  atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Mokslinės archeologijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį;

5) Valstybinei kultūros paveldo komisijai pritarus, teikia nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves Vyriausybei skelbti kultūros paminklais;

6) teikia kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybei įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą;

7) teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip;

8) tvirtina kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašą;

9) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programų ir kitų apsaugos programų stebėsenos, atliekamų taikomų priemonių ir programų poveikio vertinimo tvarką.

10) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

3. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija, Mokslinės archeologijos komisija, Paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija atlieka joms jų nuostatuose priskirtas funkcijas, o jų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencija

1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas):

1) atsako už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos įgyvendinimą;

2) rengia prieinamų visuomenei lankyti, valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, priklausančių privatiems subjektams, tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo ir nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis programas ir organizuoja jų įgyvendinimą bei rengia nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkas ir programą;

3) organizuoja ir koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą: inventorizavimą, atskleidimą ir registravimą;

4) tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys, kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus;

5) tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai;

6) kreipiasi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, teikia teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui;

7) kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą, išduoda kultūros kelių sertifikatus (išskyrus Europos Tarybos kultūros kelių sertifikatus), vykdo sertifikuotų kultūros kelių veiklos stebėseną;

8) teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti duomenis apie nekilnojamąsias kultūros vertybes, kitus su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus;

9) teikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įrašyti arba pakeisti nekilnojamųjų kultūros vertybių, kaip daiktinės teisės objektų apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtu duomenis;

10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Departamentas atlieka šias regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių objektų ar vietovių apsaugos funkcijas:

1) vykdo stebėseną, kaupia informaciją ir teikia ją Kultūros ministerijai kultūros ministro nustatyta tvarka;

2) inicijuoja ir organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą valstybės saugomais;

3) sudaro su valdytojais kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis;

4) nustato ir teikia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus savivaldybės administracijai;

5) teikia paveldosaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims;

6) rengia ir išduoda nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus;

7) organizuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą;

8) išduoda leidimus tyrimams, kaupia tyrimų ataskaitas;

9) tikrina, ar valdytojų bei statytojų pateikti projektiniai siūlymai, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;

10) rengia ir teikia savivaldybės administracijai specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos ir (ar) statybos darbų projektavimui;

11) tikrina, ar valdytojų bei statytojų pateiktas projektas atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;

12) kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai;

13) kultūros ministro nustatyta tvarka nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atstatymo būdą ir nuostolių dydį;

14) surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;

15) atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.

12 straipsnis. Kultūros ministro įgaliotos biudžetinės įstaigos kompetencija

1. Kultūros ministro įgaliotos biudžetinės įstaigos  funkcijos:

1) įgyvendina kultūros paveldo apsaugos programas ir vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įtrauktų į kultūros paveldo apsaugos programas, tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninę priežiūrą;

2) teikia Kultūros ministerijai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir Departamentui atliktų tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų, įtrauktų į kultūros paveldo apsaugos programas, ataskaitas;

3) kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros darbus;

4) teikia konsultacijas paveldo tvarkybos ir prevencinės priežiūros klausimais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams;

5) pagal kompetenciją dalyvauja rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus;

6) vykdo kitas su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programų rengimu ir įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas kituose teisės aktuose;

7) atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo objektų laboratorinius tyrimus.

13 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valdymas savivaldybių institucijose

1. Savivaldybės administracija atlieka šias nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas:

1) išduoda planuojamiems tvarkybos ir (ar) statybos darbams kultūros paveldo objektuose, kultūros paveldo vietovėse, jų teritorijose, ar apsaugos zonose specialiuosius paveldosaugos reikalavimus;

2) organizuoja projektų derinimą ir išduoda leidimus tvarkybai ir (ar) statybai šio įstatymo, Vietos savivaldos ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka.

3) rengia savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programas ir organizuoja jų vykdymą;

4) tikrina kultūros paveldo objektų būklę sudarant sandorius dėl kultūros paveldo objektų, kaupia informaciją ir teikia ją Departamentui;

5) turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių.

2. Savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka šias funkcijas vietinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių ir savivaldybės saugomų objektų ar vietovių atžvilgiu:

1) vykdo stebėseną, kaupia informaciją ir teikia ją Departamentui kultūros ministro nustatyta tvarka;

2) inicijuoja ir organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą savivaldybės saugomais ir teikia duomenis Departamentui;

3) sudaro su valdytojais kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis ir teikia duomenis Departamentui;

4) nustato ir teikia apsaugos reikalavimus savivaldybės administracijos padaliniui atsakingam už jų išdavimą;

5) teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims;

6) rengia ir išduoda nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus;

7) organizuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą;

8) išduoda leidimus tyrimams, kaupia tyrimų ataskaitas ir jų kopijas perduoda Departamentui;

9) tikrina ar valdytojų bei statytojų pateikti projektiniai siūlymai, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;

10) rengia ir teikia savivaldybės administracijai specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos ir (ar) statybos darbų projektavimui;

11) tikrina ar valdytojų bei statytojų pateiktas projektas atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;

12) kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai;

13) kultūros ministro nustatyta tvarka nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atstatymo būdą ir nuostolių dydį;

14) surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;

15) atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.

3. Savivaldybės taryba atlieka šias atlieka šias nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas:

1) tvirtina pagal kompetenciją nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus vietos savivaldos lygmeniu;

2) tvirtina savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programas;

3) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis;

4) skelbia savivaldybės saugomomis vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes.

TREČIASIS SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSKAITA IR NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ SKELBIMAS SAUGOMOMIS

14 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas.

2. Galimas nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami. Galimo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo tvarkos aprašą tvirtina kultūros ministras. Inventorizuotiems objektams teisinė apsauga netaikoma, išskyrus, kai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

3. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas vykdomas remiantis šių tyrimų duomenimis, atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą, kurio metu nustatomos nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingosios savybės, pagrindžiamas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, nustatomos ar tikslinamos jų teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos.

4. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ar savivaldybių (vienos ar kelių) sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Departamento sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių ir teritorijos ribų bei nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, teisinės apsaugos taikymo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl jas sudariusių savivaldybių teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių ir  teritorijos ribų  bei vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų nustatymo ir teisinės apsaugos taikymo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu atitinkamoje savivaldybėje nėra sudaryta savivaldybių vertinimo taryba ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visus vertinimo tarybos akto projekte pasiūlytus nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdžius, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytoje vertinimo taryboje.

5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį, vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašą ir vertinimo tarybos akto formą tvirtina kultūros ministras. Vertinimo tarybų narių darbas apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

6. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Tokios nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos kaip kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo vietovės. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre.

7. Departamentas nekilnojamąją kultūros vertybę įrašo į Kultūros vertybių registrą ir teikia informaciją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui duomenis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka bei informuoja nekilnojamosios kultūros vertybės valdytoją.

8. Kai kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbia visuomenės informavimo priemonėse ir Departamento ar savivaldybės internetiniame puslapyje, vertinimo taryba priima kultūros paveldo objekto ar vietovės teisinę apsaugą naikinantį ar keičiantį sprendimą, nepažeidžiant viešojo intereso. Priėmus kultūros paveldo objekto teisinę apsaugą naikinantį sprendimą, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo buvusio kultūros paveldo objekto ar vietovės duomenys iš Kultūros vertybių registro yra pašalinami ir perkeliami į skaitmeninį sisteminį sąrašą (inventorių) kultūros ministro nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Kultūros vertybių registras

1. Kultūros vertybių registras steigiamas, tvarkomas, naudojamas, reorganizuojamas šio įstatymo, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir kitų valstybės informacinius išteklius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Į Kultūros vertybių registrą įrašomi šie registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys bei pridedami dokumentai:

1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas, įregistravimo registre data, sandara ir amžius;

2) vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdis ar pobūdžiai, reikšmingumo lygmuo, reikšmingumo lygmens pagrindimas;

3) nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos ir, jei nustatytos, apsaugos zonos ir (ar) apsaugos zonų pozonių ribos;

4) saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paveldo objektas ar vietovė, pavadinimas;

5) nurodoma, jei nekilnojamoji kultūros vertybė yra įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą (kartu pateikiamas jos išskirtinės visuotinės vertės aprašas) ir (ar) kitus tarptautinės svarbos paveldo sąrašus;

6) atliktų tyrimų ataskaitos.

3. Kultūros vertybių registras keičiasi duomenimis su Nekilnojamojo turto registru ir kitais valstybės registrais, kadastrais, klasifikatoriais, specializuotais duomenų bankais, taip pat su valstybinių programų, teritorijų planavimo organizatoriais, jeigu jie yra valstybės ar savivaldybių institucijos. Kultūros vertybių registras turi teisę gauti reikalingus kitų valstybės registrų, kadastrų turimus duomenis neatlygintinai.

4. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie nekilnojamojo daikto įrašymą į Kultūros vertybių registrą, jo buvimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ar jų apsaugos zonose, nekilnojamosios kultūros vertybės specialiųjų naudojimo sąlygų nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus. Priėmus nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinantį sprendimą žymos Nekilnojamojo turto registro įrašuose neatlygintinai keičiamos arba šalinamos.

16 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Departamentas ar savivaldybės administracija, priėmę sprendimą inicijuoti atskleidimo procedūras, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, turi su jomis supažindinti jų valdytojus ir informuoti juos per 3 darbo dienas apie 6 mėnesių trukmės statybos darbų vykdymo apribojimų arba visiško statybos darbų draudimo termino pradžią. Valdytojas, planuojantis atlikti statybos darbus, privalo iki šių darbų pradžios raštu informuoti atskleidimo procedūras pradėjusią instituciją ir gauti jos raštišką pritarimą.

2. Jei atliekant statybos darbus ar kitokią veiklą aptinkama archeologinių radinių ar galimų nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti Departamentui ar savivaldybės administracijai pagal šio įstatymo 11 ir 13 straipsniuose nustatytą kompetenciją. Departamentas ar savivaldybės administracija gali sustabdyti statybos ar kitokius darbus ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų ir per šį terminą patikrina pranešime nurodytus faktus ir priima sprendimą dėl atskleidimo procedūrų inicijavimo.

3. Departamentas ar savivaldybės administracija, priėmę sprendimą inicijuoti atskleidimo procedūras, gali, kaip nurodyta šio straipsnio pirmoje dalyje, apriboti ar uždrausti statybos darbus ar kitas veiklas. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, aptiktų archeologinių radinių vietose statybos darbų apribojimai ar draudimai gali būti nustatomi ne daugiau kaip 250 metrų atstumu iki objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų tyrimai neatliekami, statybos darbų apribojimo ar draudimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Per šį terminą turi būti atlikti tyrimai, kiti nekilnojamojo daikto apskaitos veiksmai, ir, prireikus, statinio konservavimas.

4. Laikinosios apsaugos priemonės netenka galios praėjus 6 mėnesiams nuo valdytojo informavimo apie pradėtas atskleidimo procedūras bei tada, kada atsakinga institucija atlieka visus veiksmus nepasibaigus nustatytam terminui.

17 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai

1. Teisinė apsauga taikoma nekilnojamajai kultūros vertybei kartu su jos užimama ir jiems nustatyta teritorija.

2. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos nustatomos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis šio įstatymo nustatyta tvarka, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

4. Nekilnojamajai kultūros vertybei Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti buferinė apsaugos zona, jei nekilnojamoji kultūros vertybė nepatenka į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teritorijas. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti nekilnojamosios kultūros vertybės  vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti ir (ar) nustelbti kultūros paveldo objektą ar vietovę.

5. Draustinyje, rezervate, valstybiniame parke ar kultūros paveldo vietovėje esančios nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos zonos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio, rezervato, valstybinio parko ar kultūros paveldo vietovės teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi reikalavimais, užtikrinančiais nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą nuo neigiamo fizinio ar vizualinio poveikio. 

18 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas saugomomis

1. Sprendimą inicijuoti nekilnojamąsias kultūros vertybes skelbti valstybės saugomomis priima Departamentas, o savivaldybės saugomomis – savivaldybės meras. Skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes saugomomis, kartu turi būti parengtas ir patvirtintas individualus apsaugos reglamentas ar specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodyti 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti apsaugos tikslai ir 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti apsaugos režimai.

2. Departamentas ar savivaldybės meras sprendimą inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės paskelbimą saugoma privalo įregistruoti Kultūros vertybių registre ir paskelbti Departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 3 darbo dienas po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.

3. Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios atitinka autentiškumo, išskirtinės visuotinės vertės ir prieinamumo visuomenei kriterijus, kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybė skelbia kultūros paminklais. Kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybė kultūros ministro teikimu įrašo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

4. Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis skelbia kultūros ministras. Dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, skelbimo valstybės saugomomis būtinas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimas. Nekilnojamosios kultūros vertybės atrenkamos atsižvelgiant į nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir jų kultūrinę reikšmę.

5. Vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis skelbia savivaldybės taryba.

6. Teisės akte, kuris nekilnojamąsias kultūros vertybes skelbia valstybės saugomomis ar kultūros paminklais, taip pat savivaldybės saugomomis, nurodomas apsaugos tikslas ar tikslai, saugojimo režimas ar režimai, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, patvirtinamos jų teritorijos ir apsaugos zonos ribos.

7. Kultūros vertybių registre įrašomi šie paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenys bei pridedami dokumentai:

1) apsaugą nustatantis dokumentas kaip apibrėžta šio straipsnio 6 dalyje;

2) apsaugos tikslas ar tikslai, saugojimo režimas ar režimai;

3) už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija;

4) su valdytoju sudarytos apsaugos sutarties numeris, sąlygos ir sutartimi priimti šalių įsipareigojimai, kai skelbiamas saugomu nekilnojamasis kultūros paveldo objektas;

5) teritoriją ir apsaugos zonas patvirtinantys, apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustatantys teisės aktai (individualus apsaugos reglamentas ar specialusis teritorijų planavimo dokumentas).

19 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslai ir saugojimo režimai

1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga nustatoma šiais tikslais:

1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių mokslinius tyrimus, šaltinius;

2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;

3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus).

2. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektą ar vietovę skelbiant saugomais gali būti nustatomas vienas arba keli nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos tikslai ir saugojimo režimai.

3. Skelbiamoms  valstybės ar savivaldybės saugomomis nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims apsaugos reglamentais ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomi šie saugojimo režimai:

1) rezervinis režimas – nustatomas tiems nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Rezervinio režimo teritorijose draudžiama mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla.

2) autentiškos paskirties režimas – nustatomas tiems nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo objekto vertingąsias savybes;

3) tausojamo naudojimo režimas – nustatomas tiems nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kuriems reikia galima parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad būtų išsaugotos objekto vertingosios savybės

4. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustato institucija, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbusi objektą ar vietovę saugomu.

20 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ženklinimas

1. Kultūros paveldo objektai ženklinami tipinėmis lentomis ir rodyklėmis kultūros ministro nustatyta tvarka, suderinta su susisiekimo ministru.

2. Nekilnojamosios kultūros vertybės gali būti ženklinamos individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis, monumentais, gavus už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą.

3. Išskirtinę kultūrinę vertę turinčios nekilnojamosios kultūros vertybės, kurių sąrašai tvirtinami Vyriausybės nutarimu, ženklinami UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos 16 straipsnyje nurodytu ženklu kultūros ministro nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO  PRIEŽIŪRA, TVARKYBA IR NAUDOJIMAS, VALDYTOJO TEISĖS IR PAREIGOS

21 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo priežiūra, tvarkyba ir naudojimas

1. Nekilnojamosios kultūros vertybės saugomos jas tinkamai prižiūrint, tvarkant bei naudojant.

2. Bendrieji priežiūros, tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi tipiniuose apsaugos reglamentuose. Konkretūs nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi individualiuose apsaugos reglamentuose ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis 19 straipsnio 1 punkte nurodytais apsaugos tikslais ir 3 punkte nurodytais saugojimo režimais.

3. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose reklama įrengiama pagal kultūros ministro patvirtintas taisykles.

4. Kultūros paveldo objekte esanti kilnojamoji kultūros vertybė, registruota ir saugoma pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kuri su objektu yra istoriškai susijusi, suteikia jam papildomos reikšmės, jos paskirtis neatsiejama nuo objekto paskirties, o ją perkėlus eksponuoti į kitą vietą ji netektų dalies savo vertės, tampa saugoma ir šio įstatymo, kai yra nurodyta kaip viena iš objekto vertingųjų savybių.

22 straipsnis. Valdytojo teisės ir pareigos

1. Valdytojas turi teisę:

1) gauti metodinę, techninę, finansinę ir (ar) kitokią paramą nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūrai ir tvarkybai, susipažinti su valstybės ir savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie nekilnojamąją kultūros vertybę;

2) gauti informaciją apie ketinamą įrašyti jo turtą į Kultūros vertybių registrą, skelbiamą saugoma arba numatomą paskelbti saugoma nekilnojamąją kultūros vertybę, vietovei apsaugoti steigiamą draustinį ar rezervatą ir dėl to jo valdomam nekilnojamam turtui nustatomus paveldosaugos reikalavimus;

3) teikti pasiūlymus, pastabas ir prieštaravimus dėl jo turto įrašymo į Kultūros vertybių registrą, paskelbimo saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ar kultūros paminklu;

4) imti užmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų bei teritorijos lankymą ar rinkti iš lankytojų užmokestį nekilnojamojo kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už objekto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai.

5) šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaryti apsaugos sutartį.

2. Valdytojas privalo:

1) prižiūrėti nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, kultūros paveldo vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal paveldo tvarkybos reglamentus;

2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi leidimo;

3) leisti kultūros ministro nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės administracijos specialistams apžiūrėti nekilnojamąją kultūros vertybę, fiksuoti nekilnojamosios kultūros vertybės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus, taip pat leisti šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą gavusiems asmenims su valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti archeologinius tyrimus. Šiais atvejais šalys turi suderinti tyrimų trukmę, apimtį ir galimų nuostolių kompensaciją;

4) sudaryti sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes;

5) leisti už apsaugą atsakingai institucijai nekilnojamąją kultūros vertybę ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis.

3. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis kultūros paveldo objektas gali būti išnuomotas ilgesniam negu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme terminui, jeigu valdytojas, kuriam yra išnuomojamas šis objektas, sudaro apsaugos sutartį su Departamentu arba savivaldybės administracija visam nuomos sutartyje nurodytam terminui.  Apsaugos sutartį nutraukus, turi būti nutraukta ir nuomos sutartis.

23 straipsnis. Sandoriai dėl kultūros paveldo objektų

1. Pardavėjas ar kitaip nuosavybės ar valdymo teises perduodantis nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės, kurioje yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, administraciją. Per tą laiką savivaldybės administracija patikrina, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka Kultūros vertybių registre užfiksuotą būklę.

2. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Patikrinimo aktas, jei nekilnojamojo kultūros paveldo objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai, jei nenustatyta sužalojimų ir jei nebuvo pažeisti kultūros paveldo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos. Perdavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.

3. Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka Kultūros vertybių registre užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Apsaugos sutartys

1. Apsaugos sutartimis yra nustatomi statinių servitutai ir įtvirtinami kiti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, skelbiamų saugomais, naudojimo ir lankymo sąlygos, paramos ir kompensavimo priemonės.

2. Sutartis su žemės, miško ir vandens telkinių savininkais ir naudotojais, kurių žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, sudaro Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už saugomos teritorijos apsaugą.

3. Apsaugos sutartis su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojais ir su objektų teritorijose ir apsaugos zonose esančių sklypų ar nekilnojamųjų daiktų valdytojais sudaro institucija, atsakinga už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą.

4. Apsaugos sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Apsaugos sutartys registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Keičiantis valdytojui, sutartyje surašyti paveldosaugos reikalavimai pereina naujajam valdytojui.

6. Apsaugos sutartys nustato:

1) konkrečius valdytojo įsipareigojimus saugant nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą;

2) kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas ir (ar) užmokestį už lankymą;

3) metodinę, techninę, finansinę ir (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto tvarkybai.

7. Valdytojui gali būti išmokama vienkartinė kompensacija, jei sutartyje nustatomi įsipareigojimai sumažina iš valdomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto gaunamą naudą, vadovaujantis 45 straipsnio 4 dalimi.

25 straipsnis. Moksliniam pažinimui saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga

1. Moksliniam pažinimui paskelbtos saugoma nekilnojamosios kultūros vertybės naudojimo būdai nustatomi nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente.

2. Apsaugos sutartimi gali būti nustatytos sąlygos moksliniam pažinimui saugomo objekto teritoriją ar vietovę ribotai naudoti žemės ūkio, miškų ūkio ar kitokia paskirtimi.

3. Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, sutikimo:

1) naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius archeologinių ir kitų radinių ar objektų paieškai, atidengti autentiškas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti archeologinius radinius;

2) judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

4. Moksliniam pažinimui saugomame objekte, vietovėje ar jų dalyje, kuriam nustatytas rezervinis režimas, valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.

5. Valdytojas, kuriam priklauso moksliniam pažinimui saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, turi teisę kreiptis į instituciją, atsakingą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, ir prašyti leidimo organizuoti mokslinį to objekto, vietovės ar jų dalies ištyrimą arba perimti iš jo saugomą objektą, vietovę ar jų dalį. Ištirto objekto, vietovės ar jų dalies apsaugos tikslai ir reikalavimai gali būti keičiami teisės akte, skelbiančiame objektą saugomu.

26 straipsnis. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės apsauga

1. Viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbto saugomu objekto ar vietovės naudojimo būdai nustatomi nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente.

2. Apsaugos sutartimi gali būti nustatytos sąlygos viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritoriją ar vietovę prižiūrėti, naudoti, tvarkyti ir pritaikyti.

3. Nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimai.

4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai:

1) nekilnojamąją kultūros vertybę pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente, naudojimo būdams;

2) didinti paskelbtų saugomais kultūros paveldo statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius ir vertingąsias savybes.

5. Siekiant, kad paskelbto saugomu kultūros paveldo statinio vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas institucijos, atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, sutikimas, jeigu norima:

1) keisti paskelbto saugomu kultūros paveldo statinio paskirtį;

2) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius paskelbtų saugomais kultūros paveldo statinių išorėje.

6. Valdytojas, turintis viešajam pažinimui ir naudojimui saugomą objektą, turi teisę kreiptis į instituciją, atsakingą už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, ir prašyti finansuoti visus būtinus tyrimų ir dokumentų rengimo darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus objekto pritaikymui išsaugant vertingąsias savybes, arba objektą užkonservuoti. Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro nustatyta tvarka kompensuoja už objekto apsaugą atsakingos institucijos.

27 straipsnis. Viešosios pagarbos nekilnojamosios kultūros vertybės apsauga

1. Viešajai pagarbai paskelbto saugomu objekto ar vietovės naudojimo būdai nustatomi nekilnojamosios kultūros vertybės individualiame apsaugos reglamente ar specialiajame teritorijų planavimo dokumente.

2. Apsaugos sutartimi gali būti nustatytos sąlygos viešajai pagarbai saugomo objekto teritoriją ar vietovę prižiūrėti, naudoti, tvarkyti ir pritaikyti.

3. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – vieta gali būti saugoma, nors ir nėra jokių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių ar elementų. Ši vieta žymima ženklinimui skirtomis tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniais statiniais, buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką parodančiais daiktais.

4. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, kuri gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus.

28 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas

1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

2. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai tvarkomi ir veikla juose plėtojama:

1) nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka;

2) skelbiamos ar paskelbtos saugomomis kultūros paveldo vietovės – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro  nustatytais atvejais rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kompleksinių kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai; 

3) valstybiniuose parkuose esančios kultūros paveldo vietovės, kultūriniai draustiniai ir kultūriniai rezervatai ir į jų teritorijas patenkantys kompleksiniai kultūros paveldo objektai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – pagal valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus);

4) valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančios kultūros paveldo vietovės ir į jų teritorijas patenkantys kompleksiniai kultūros paveldo objektai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte – pagal šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) ir tvarkymo planus.

3. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai ir ribos nustatomi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.

4. Nekilnojamosios kultūros vertybės, kurioms kompleksiniame teritorijų planavimo dokumente yra nustatyti paveldosaugos reikalavimai, prilygstantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, specialiojo plano rengimas nėra privalomas.

5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą organizuoja:

1) Departamentas– valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų ar kitų finansavimo šaltinių;

2) savivaldybės administracijos meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – savivaldybės skelbiamų saugomais ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą; finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar kitų finansavimo šaltinių.

6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.

7. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – tvarkymo planai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi atvejai, kada tvarkymo planai rengiami kompleksiniams kultūros paveldo objektams, reglamentuojama šių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų struktūra, jų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka.

8. Teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai Teritorijų planavimo įstatymo ir atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka turi būti derinami:

1) valstybės lygmens ir (ar) Vyriausybės tvirtinami – su planavimo sąlygas išdavusia Kultūros ministerija ir atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytomis institucijomis;

2) savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens – su planavimo sąlygas išdavusia už nekilnojamąjį kultūros paveldo apsauga atsakinga institucija.

9. Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja tokią teisę turintys fiziniai asmenys.

10. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų – išduodamą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.

11. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis):

1) turėti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išsilavinimą;

2) turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinę patirtį arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai. Profesinės patirties trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos. Dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinės patirties vertinimo pagrindus nustato šis įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas;

3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose jų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovams, neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

12. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru.

13. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijai pateikus išvadą atestatą išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų šiam kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

14. Jeigu yra techninių galimybių, atestavimą atliekanti organizacija turi sudaryti sąlygas fiziniams asmenims, įgijusiems teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą gauti elektronine forma.

15. Valstybės skelbiamų saugomais ir valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina kultūros ministras, savivaldybės skelbiamų saugomais ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina savivaldybės taryba.

16. Šiame straipsnyje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą finansuoti gali ir kultūros paveldo objekto valdytojai bei kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje arba apsaugos zonoje, savininkai ar kiti valdymo teisių turėtojai.

29 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, apsauga

1. Nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal šio įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus.

2. Kultūros paveldo vietovių apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai.

3. Kultūros ministras tvirtina kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) naudojimo ir lankymo tvarkos aprašą ir kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijus, teikia, jeigu tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip, įrašyti šias saugomas teritorijas į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus, ir tvirtina teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Saugomų teritorijų įstatyme.

4. Kultūros ministerija atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių valdymo funkcijas:

1) rengia teisės aktų, susijusių su šiomis saugomomis teritorijomis, projektus;

2) organizuoja šių saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimą;

3) koordinuoja šių saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą;

4) steigia šių saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą;

5) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5. Departamentas, vykdydamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą draustiniuose, rezervatuose ir valstybiniuose parkuose:

1) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama kultūros paveldo objektų ir vietovių apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos;

2) organizuoja strateginio planavimo dokumentų, susijusių su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis, rengimą;

3) organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą.

6. Savivaldybės administracijos prižiūri saugomose teritorijose esančių vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių naudojimą ir juose atliekamus statybos ar tvarkybos darbus, kontroliuoja, kaip užtikrinama vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir kaip laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo bei paveldosaugos reikalavimų planuojant ar vykdant veiklą, rengia vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus, organizuoja kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą (išskyrus valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą).

30 straipsnis. Pasaulio paveldo vertybių apsauga

1. Pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimui užtikrinti rengiami valdymo planai.

2. Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija ar kita ministerija, atsakinga už Vyriausybės nutarimu priskirtas pasaulio paveldo vertybes (toliau – atsakinga ministerija), užtikrina šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą:

1) rengia teisės aktų projektus;

2) inicijuoja ir koordinuoja valdymo planų rengimą ir atnaujinimą;

3) inicijuoja poveikio paveldui vertinimą pasaulio paveldo vertybių teritorijose ir (ar) apsaugos (buferinėse) zonose, vykdomą aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) įgyvendinimo gairių 118 bis punktą, užtikrinant, kad poveikio paveldui vertinimas būtų atliekamas kaip išankstinė plėtros projektų ir planuojamos veiklos sąlyga Pasaulio paveldo vertybėje arba jos apsaugos (buferinėje) zonoje. Poveikio paveldui vertinimas gali būti sudėtinė atliekamo poveikio aplinkai vertinimo ar strateginio poveikio aplinkai vertinimo dalis.

4) inicijuoja ir teikia kultūros ir gamtos paveldą įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;

5)  inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų, skirtų įrašyti kultūros ir gamtos paveldą į Pasaulio paveldo sąrašą, rengimą ir teikimą Pasaulio paveldo centrui; koordinuoja ir (ar) finansuoja kitus, su paraiškų teikimu susijusius, procesus ir procedūras;

6) skiria vietos valdytoją arba įgalioja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, instituciją;

7) rengia periodines ataskaitas, išsaugojimo būklės ataskaitas ir teikia kitą su pasaulio paveldo vertybių išsaugojimu susijusią informaciją Pasaulio paveldo centrui ir UNESCO patariamosioms organizacijoms;

8) bendradarbiauja su Pasaulio paveldo centru ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis vykdant stebėsenos misijas pasaulio paveldo vertybėse, organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

5. Atsakinga ministerija skiria nacionalinį koordinatorių, kuris:

1) atstovauja valstybės interesus Pasaulio paveldo komiteto sesijose, Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių generalinėje asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose renginiuose ar susitikimuose, dalyvauja rengiant valstybės pozicijas;

2) bendradarbiauja su Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos  šalimis narėmis, Lietuvos nuolatine atstovybe prie UNESCO, Pasaulio paveldo centru ir susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, kitų Pasaulio paveldo vertybių vietos valdytojais;

3) koordinuoja ir (ar) dalyvauja rengiant Pasaulio paveldo vertybių periodines ataskaitas, teikia jas Pasaulio paveldo centrui.

6. Departamentas:

1) kontroliuoja, kaip Pasaulio paveldo vertybėse laikomasi nustatytų apsaugos ir naudojimo režimų bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama kultūros paveldo objektų ir vietovių apsauga ir tvarkyba, kaip įgyvendinamos tikslinės programos;

2) organizuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į Pasaulio paveldo vertybių teritorijas, individualių apsaugos reglamentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;

3) teikia atsakingai ministerijai, nacionaliniam koordinatoriui ir vietos valdytojams duomenis susijusius su nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į Pasaulio paveldo vertybių teritorijas, apskaita, tvarkyba, naudojimu, stebėsena, pažinimu, sklaida ir atgaivinimu.

7. Savivaldybių merai:

1) teikia atsakingai ministerijai siūlymus dėl kultūros ir gamtos paveldo įrašymo į preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;

2) turi teisę koordinuoti ir (ar) finansuoti paraiškų, tikslu įrašyti vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą, rengimą ir (ar) finansuoti kitus, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras;

3) pritarus atsakingai ministerijai skiria vietos valdytoją;

4) pritarus atsakingai ministerijai rengia Pasaulio paveldo vertybių valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;

5) organizuoja poveikio paveldui vertinimą.

31 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita, tvarkyba, skelbimas saugomais vykdoma pagal atliktus nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.

2. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius ir taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus.

3. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės ir nevalstybinės mokslo tyrimų institucijos, mokslo tyrėjai. Taikomuosius tyrimus gali atlikti asmenys, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.

4. Taikomuosius tyrimus, atliekamus vykdant objekto ar vietovės atskleidimo procedūras, organizuoja Departamentas arba savivaldybės administracija, atsižvelgiant į galimą nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo lygmenį.

5. Kai atliekant tvarkybos darbus aptinkamos naujos galimai vertingosios savybės, jų atskleidimui reikalingi papildomi tyrimai atliekami ministro nustatyta tvarka, o juos organizuoja už apsaugą atsakinga institucija.

6. Tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai, jei yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais kultūros ministro nustatyta tvarka jie perduodami muziejams. Už visuomenės poreikiams paimtus lobius atlyginama kultūros ministro nustatyta tvarka.

7. Taikomieji tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos šiuos tyrimus reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka.

8. Tyrėjo prašymu, leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją.

9. Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir nuasmenintas skaitmenines jų kopijas turi pateikti leidimą tyrimams išdavusiai institucijai. Tyrimų ataskaitos viešinamos Kultūros vertybių registre.

10. Savivaldybės administracijos iš tyrėjų gautas tyrimų ataskaitas perduoda Departamentui, o Departamentas iš tyrėjų ir savivaldybės administracijų gautas tyrimų ataskaitas įkelia į Kultūros vertybių registrą ir susieja su konkrečia nekilnojamąja kultūros vertybe.

32 straipsnis. Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimas ir galiojimas

1. Archeologiniai tyrimai atliekami, kai reikia ištirti virš žemės, žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus ir įgyti naujų žinių apie praeityje vykusius reiškinius ir procesus, surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti.

2. 35 straipsnio 2 dalyje nurodyti tyrėjai teisę atlikti archeologinius tyrimus įgyja gavę už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotą leidimą atlikti archeologinius tyrimus (toliau – archeologinių tyrimų leidimas). Prašymų išduoti archeologinių tyrimų leidimą ar pratęsti tokio leidimo galiojimą formas, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, leidimų formas ir jų skelbimo tvarką (toliau – leidimų išdavimo tvarkos aprašas) nustato kultūros ministras. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija išduoda archeologinių tyrimų leidimą arba priima sprendimą neišduoti leidimo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir archeologinių tyrimų projekto gavimo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje dienos.

3. Jeigu tyrėjo prašyme išduoti archeologinių tyrimų leidimą pateikta ne visa šio straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nurodytus reikalavimus pagrindžianti ir archeologinių tyrimų leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodyta informacija ar ją patvirtinantys dokumentai ar pateikti klaidingi duomenys ar dokumentai, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos praneša tyrėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją, patikslinti duomenis ar pateikti trūkstamus dokumentus ir informuoja, kad terminas archeologinių tyrimų leidimui išduoti skaičiuojamas nuo trūkstamos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo dienos. Priėmus sprendimą išduoti archeologinių tyrimų leidimą ar jo neišduoti, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.

4. Archeologinių tyrimų leidimas išduodamas tyrėjams, nurodytiems 35 straipsnio 2 dalyje, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

1) tyrėjas atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius jam teisę atlikti archeologinius tyrimus prašyme nurodytoje tyrimų vietoje;

2) tyrėjas kultūros ministro patvirtintame paveldo tvarkybos reglamente, reglamentuojančiame archeologinio paveldo tvarkybą (toliau – archeologinio paveldo tvarkybos reglamentas), nustatytais atvejais ir tvarka yra atsiskaitęs už praėjusiais metais atliktus archeologinius tyrimus ir sutvarkęs anksčiau atliktų archeologinių tyrimų vietą bei, vadovaudamasis šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir kultūros ministro nustatyta tvarka, yra perdavęs muziejams archeologinių tyrimų metu surastus archeologinius radinius, o Departamentui – Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą šių tyrimų ataskaitą, kurią Departamentas perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui;

3) sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava;

4) tyrėjo parengtas ir pateiktas archeologinių tyrimų projektas aprobuotas Mokslinės archeologijos komisijos.

5. Mokslinė archeologijos komisija aprobuoja tyrėjo pateiktą archeologinių tyrimų projektą ar jo pakeitimo ar papildymo projektą, jeigu jis atitinka archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytus archeologinių tyrimų projekto parengimo reikalavimus ir atitinka archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytus bendruosius archeologinių tyrimų metodikos reikalavimus. Jeigu Mokslinė archeologijos komisija priima sprendimą aprobuoti archeologinių tyrimų projektą su pastabomis, prieš priimant sprendimą išduoti leidimą, archeologinių tyrimų projektas turi būti patikrintas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ar projektas pataisytas pagal Mokslinės archeologijos komisijos pateiktas pastabas.

6. Archeologinių tyrimų leidimą išduoti atsisakoma, jeigu neįvykdomas bent vienas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas. Archeologinių tyrimų leidimas taip pat neišduodamas, jeigu tyrėjui einamaisiais metais jau yra išduota 10 leidimų atlikti detaliuosius ir (ar) žvalgomuosius archeologinius tyrimus (archeologinių žvalgymų leidimai į šį skaičių neįeina), už kuriuos tyrėjas nėra atsiskaitęs archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatytais atvejais ir tvarka.

7. Atliekant archeologinius tyrimus, turi būti užtikrinamos šios archeologiniams tyrimams atlikti būtinos sąlygos:

1) tyrimų vietoje teigiama archeologinių tyrimų aplinkos temperatūra ir neįšalęs gruntas;

2) sudaryta galimybė archeologinius radinius konservuoti lauko sąlygomis, jeigu to reikalauja tiriamo objekto specifika;

3) tyrimų vieta, atidengtos archeologinės struktūros, radiniai, žmonių palaikai apsaugoti nuo žemės ar statinių dalių užgriuvimo, užtvindymo vandeniu ar gamtinių stichijų poveikio, transporto priemonių patekimo, taip pat bet kokio pobūdžio sužalojimo, vandalizmo, vagysčių ir pavojų žmonių saugai bei sveikatai;

4) prireikus tyrimų vieta aptveriama ir apsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo.

8. Archeologinių tyrimų leidimai išduodami laikotarpiui nuo einamųjų metų kovo 1 dienos iki einamųjų metų lapkričio 30 dienos. Archeologinių tyrimų leidimai laikotarpiui nuo einamųjų metų lapkričio 30 dienos iki kitų metų kovo 1 dienos gali būti išduodami: kai atliekant tyrimus bus užtikrintos tyrimams atlikti būtinos sąlygos – teigiama tyrimų aplinkos temperatūra ir neįšalęs gruntas tyrimų vietoje. Tokiu atveju tyrėjas prašyme išduoti archeologinių tyrimų leidimą pateikia išsamią informaciją, kaip bus užtikrinamos tyrimams atlikti būtinos sąlygos – teigiama tyrimų aplinkos temperatūra ir neįšalęs gruntas tyrimų vietoje. Prie prašymo išduoti archeologinių tyrimų leidimą pridedamas archeologinių tyrimų užsakovo rašytinis patvirtinimas, kad jis įsipareigoja imtis priemonių (nurodomos konkrečios priemonės), užtikrinančių šioje dalyje nurodytas archeologiniams tyrimams atlikti būtinas sąlygas.

9. Archeologinių tyrimų leidimai neatidėliotinais avarijos grėsmės ar avarijos padarinių likvidavimo atvejais išduodami visus metus. Tokiu atveju netaikomas reikalavimas užtikrinti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas tyrimams atlikti būtinas sąlygas ir šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas parengti ir pateikti Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą.

10. Tyrėjas, nespėjęs atlikti visų archeologinių tyrimų projekte numatytų tyrimų, gali pateikti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai prašymą pratęsti archeologinių tyrimų leidimo galiojimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pabaigos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam tyrėjui archeologinių tyrimų leidimo terminas pratęsiamas po einamųjų metų lapkričio 30 dienos tyrėjo nurodytam terminui, bet ne ilgiau kaip iki kitų metų lapkričio 30 dienos. Išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimas pratęsiamas arba motyvuotai atsisakoma jo galiojimą pratęsti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje dienos. Jeigu tyrėjo prašyme dėl archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo pateikta ne visa leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodyta informacija ar pateikti klaidingi duomenys, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje dienos praneša apie tai prašymą pateikusiam tyrėjui ir nustato prašymui patikslinti 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pranešimo tyrėjui dėl prašymo patikslinimo gavimo dienos. Tokiu atveju išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo terminas, per kurį turi būti nuspręsta dėl archeologinių tyrimų leidimo galiojimo pratęsimo, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje gautas patikslintas prašymas.

11. Archeologinių tyrimų leidimo galiojimą pratęsti atsisakoma, jeigu neužtikrinamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos tyrimams atlikti būtinos sąlygos.

12. Atsisakius pratęsti išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimą, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių archeologinių tyrimų leidimas neišduotas ar atsisakyta pratęsti išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimą.

13. Archeologinių tyrimų leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nustato, kad:

1) archeologiniai tyrimai atliekami Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte nenumatytose vietose ir (ar) ne pagal aprobuotame archeologinių tyrimų projekte numatytą tyrimų pobūdį;

2) archeologinių tyrimų metu iškilo tiriamo ar greta esančių kultūros paveldo objektų sužalojimo ar praradimo grėsmė;

3) neužtikrinamos šio straipsnio 7 dalyje nustatytos archeologiniams tyrimams atlikti būtinos sąlygos, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytą išimtį.

14. Sustabdžius archeologinių tyrimų leidimo galiojimą, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša leidimą gavusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių archeologinių tyrimų leidimo galiojimas sustabdytas, ir terminą archeologinių tyrimų leidimo galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. Nuo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pranešimo apie archeologinių tyrimų leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos tyrėjui draudžiama atlikti archeologinius tyrimus.

15. Per nustatytą terminą pašalinus šio straipsnio 14 dalyje numatytas leidimo sustabdymo priežastis, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. Departamentas sprendimą dėl leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo priima per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie leidimo sustabdymo priežasčių pašalinimą gavimo dienos, patikrinęs gautą informaciją ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša leidimą gavusiam tyrėjui.

16. Archeologinių tyrimų leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nustato, kad:

1) tyrėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas yra sustabdytas, per už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos nustatytą terminą nepašalino leidimo galiojimo sustabdymo priežasčių;

2) tyrėjas, kuriam išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimas yra sustabdytas, po už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pranešimo apie archeologinių tyrimų leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos toliau atlieka archeologinius tyrimus;

3) tyrėjas pateikia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai prašymą panaikinti jam išduoto archeologinių tyrimų leidimo galiojimą;

4) panaikinamas tyrėjui – atestuotam specialistui – išduotas kvalifikacijos atestatas ar tyrėjui – kitos valstybės asmeniui – turimos teisės atlikti archeologinius tyrimus pripažinimo dokumentas;

5) paaiškėja, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės sunaikintos prieš pradedant atlikti archeologinius tyrimus.

17. Panaikinus archeologinių tyrimų leidimo galiojimą, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša leidimą gavusiam, nurodydamas priežastis, dėl kurių archeologinių tyrimų leidimo galiojimas panaikintas.          

18. Tyrėjas privalo:

1) gavęs archeologinių tyrimų leidimą, iki archeologinių tyrimų pradžios apie juos pranešti valdytojui ir šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta tvarka susitarti su juo dėl archeologinių tyrimų atlikimo sąlygų;

2) archeologinio paveldo tvarkybos reglamente nustatyta tvarka pagal Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą atlikti archeologinius tyrimus ir už juos atsiskaityti, sutvarkyti archeologinių tyrimų vietą.

19. Archeologinių tyrimų leidimą gavęs tyrėjas atsako už šio straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

20. Archeologinių tyrimų leidimą gavusių tyrėjų veiklos priežiūrą atlieka už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija.

21. Jeigu išdavus archeologinių tyrimų leidimą iškyla būtinybė pakeisti ar papildyti archeologinių tyrimų apimtis, vietas ar tyrimų metodiką, numatytas Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte, nekeičiant archeologinių tyrimų pobūdžio, gali būti toliau atliekami archeologiniai tyrimai turint galiojantį archeologinių tyrimų leidimą, jeigu parengiamas archeologinių tyrimų projekto pakeitimo ir (ar) papildymo projektas ir gaunamas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas dėl archeologinių tyrimų atlikimo pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą.

22. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija priima sprendimą pritarti arba nepritarti archeologinių tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir pakeisto ir (ar) papildyto archeologinių tyrimų projekto gavimo už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingoje institucijoje dienos, jeigu jį aprobuoja Mokslinė archeologijos komisija ir tyrėjas jį pataiso pagal Mokslinės archeologijos komisijos pastabas, jeigu jų buvo. 

23. Priėmus sprendimą pritarti ar nepritarti archeologinių tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.

33 straipsnis. Leidimo atlikti taikomuosius ardomuosius tyrimus išdavimas ir galiojimas

1. Leidimas atlikti taikomuosius ardomuosius (architektūros natūriniai tyrimai, architektūros konstrukcijų tyrimai, polichromijos ir sienų tapybos tyrimai ir pan.) tyrimus (toliau – tyrimų leidimas) išduodamas, sustabdomas, panaikinamas galiojimo sustabdymas ar panaikinamas tyrimų leidimo galiojimas, šio įstatymo ir kultūros ministro nustatyta tvarka. Prašymų išduoti tyrimų leidimą ar pratęsti tyrimų leidimo galiojimą formas, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, tyrimų leidimų formas ir jų skelbimo tvarką nustato kultūros ministras.

2. Tyrimų leidimas išduodamas arba sprendimas neišduoti tyrimų leidimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir tyrimų projekto gavimo dienos.

3. Tyrimų leidimą išduoda už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija.

4. Tyrimų leidimas išduodamas tyrėjams, nurodytiems 35 straipsnyje, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

1) tyrėjas atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius jam teisę atlikti tyrimus; 

2) tyrėjo parengtas ir pateiktas tyrimų projektas suderintas su už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija.

5. Tyrimų leidimą išdavusi už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sustabdo tyrimų leidimo galiojimą nustačiusi, kad:

1) darbai atliekami nesilaikant tyrimų projekto sprendinių ir (ar) papildomų paveldosaugos reikalavimų, nurodytų tyrimų leidime;

2) būtina patikslinti ar papildyti tyrimų projektą, nes priešingu atveju tyrimai žalotų vertingąsias savybes ar keltų joms grėsmę. Toks sustabdymas galioja, kol bus pašalinti šie paveldosaugos reikalavimų pažeidimai.

6. Tyrimų leidimai pripažįstami netekusiais galios šiais atvejais:

1) nustatoma, kad, norėdamas gauti tyrimų leidimą, pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios tyrimų leidimas negalėjo būti išduotas;

2) Tyrimų leidimą gavęs asmuo, kurio tyrimų leidimo galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų;

3) Tyrimų leidimą gavęs asmuo, kurio tyrimų leidimo galiojimas buvo sustabdytas, toliau vykdo tyrimus.

34 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba ir pritaikymas

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba vykdoma:

1) pagal apsaugos reglamentuose, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) valdymo planuose nustatytus paveldosaugos reikalavimus;

2) pagal atliktų taikomųjų tyrimų išvadas;

3) pagal nustatytus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, išduodamus kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka;

4) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams;

5) pagal statybos techninius reglamentus, galiojančius tvarkomiesiems statybos darbams.

2. Prevencinė priežiūros darbai vykdomi pagal kultūros ministro įsakymu patvirtintą prevencinės priežiūros darbų tvarką. Apie planuojamus atlikti prevencinės priežiūros darbus valdytojas turi informuoti už kultūros paveldo apsaugą atsakingą instituciją.

3. Tvarkybos ar statybos (pritaikymo) kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje, vietovėje, ar jų apsaugos zonoje projekto sprendiniams pagrįsti atliekami taikomieji tyrimai.

4. Specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkybos projektui ar statinio projektui išduodami šio ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Specialiesiems paveldosaugos reikalavimams gauti valdytojas, arba jo įgaliotas asmuo pateikia savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui prašymą, atliktų taikomųjų tyrimų ataskaitas ir projektinius pasiūlymus, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Projektiniai pasiūlymai privalomi, kai sukuriamos naujos, iki tol nebuvę, nekilnojamosios kultūros vertybės dalys ar elementai arba kai atkuriamos tokios vertybės prarastos dalys ar elementai. Projektiniai pasiūlymai viešinami visais atvejais.

7. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas savivaldybės administracijos padaliniui ar darbuotojui, atsakingam už kultūros paveldo apsaugą, kai teikiamas prašymas dėl vietinio reikšmingumo arba savivaldybės saugomų objektų arba Departamentui, kai teikiamas prašymas dėl regioninio, nacionalinio reikšmingumo, valstybės saugomų ar kultūros paminklo statuso objektų.

8. Savivaldybės administracijos padalinys ar valstybės tarnautojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą ar Departamentas, pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją, tikrina ar pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir per Statybos įstatyme nustatytą terminą pritaria arba pagrįstai nepritaria šių projektų sprendiniams. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar Departamentas, pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją, pritarę projektiniams pasiūlymams, parengia ir išduoda specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

9. Jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi dokumentai apie tai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus pateikimo dienos, pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas. Jeigu per šį terminą prašymą pateikęs asmuo nepateikia trūkstamų dokumentų, jis, per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos, informuojamas, kad norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus, privalo teikti naują prašymą.

10. Tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti taikomųjų tyrimų išvadomis, išduotais specialiaisiais  paveldosaugos reikalavimais kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, kai tai atliekama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais, ir (ar) atsižvelgiant į poveikio paveldui vertinimą, kai jis privalomas atlikti kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka. Taikomųjų tyrimų, atliekamų prieš projektavimą ir reikalingų įvertinti poveikį aplinkai, privalomumą ir apimtį nustato paveldo tvarkybos reglamentai ir statybos techniniai reglamentai.

11. Kai nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimui numatomi tik paveldosaugos tvarkomieji (konservavimo ir restauravimo) darbai, kuriems kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka rengiama restauravimo programa, šie darbai planuojami ir atliekami atestuotų restauravimo specialistų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Tokie darbai, kurių restauravimo programai pritarė Restauravimo taryba, Kilnojamųjų  kultūros vertybių įstatymo nustatyta tvarka, gali būti vykdomi iki leidimo atlikti tvarkybos darbus išdavimo. Tokiems darbams leidimas nėra išduodamas.

12. Tvarkybos projektas rengiamas vykdant tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus. Statinio projektas rengiamas siekiant sukurti ir pastatyti naujas, anksčiau nebuvusias objekto dalis ar elementus, ar įgyvendinti kultūros paveldo objekto pritaikymo tikslus, ar vykdant statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje, ar jų apsaugos zonose.

13. Statinio projektas rengiamas kartu su tvarkybos projektu (tais atvejais kai planuojami tvarkybos darbai), išduodant vieną tvarkybos ir statybos darbų leidimą, šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka iki tvarkybą ir (ar) statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto bendroji ekspertizė, ar projekto dalinė ekspertizė. Tvarkybos ir (ar) statybos darbus leidžiantis dokumentas išduodamas, kai projektas yra pataisytas pagal ekspertizių aktų privalomas pastabas, atitinka paveldosaugos reikalavimus, jam pritaria už nekilnojamąjį kultūros paveldą atsakinga institucija ir kitos Statybos įstatyme nurodytos derinančios institucijos.

15. Departamentas  ar savivaldybės administracijos padalinys ar valstybės tarnautojas, atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją tikrina ar pateiktų projektų sprendiniai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus bei pagal pateiktą ekspertizę per Statybos įstatyme nustatytą terminą pritaria arba pagrįstai nepritaria šių projektų sprendiniams.

16. Tvarkybos ir statybos leidimus projektams išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

17. Tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą ir techninę priežiūrą atlieka projektuotojas ir techninis prižiūrėtojas, atestuoti šio įstatymo nustatyta tvarka.

18. Statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, kai nevykdomi tvarkybos darbai, projekto vykdymo priežiūrą atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka atestuotas projektuotojas, o techninę priežiūrą – Statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuotas techninis prižiūrėtojas.

19. Statybos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vietovėje projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūra ir techninę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo nustatyta tvarka atestuotas projektuotojas ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuotas techninis prižiūrėtojas.

20. Projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros ir techninės priežiūros rezultatai pateikiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

21. Kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos ir (arba) statybos darbų vykdymo eigą ir kokybę kontroliuojantis valdytojas, už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos bei kituose įstatymuose nurodyti subjektai, nustatę, kad atliekant darbus buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai, kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo, sužalojimo ar kitokia grėsmė, apie tai privalo pranešti už nekilnojamąjį kultūros paveldą atsakingai institucijai pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sustabdo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes žalojančius ar kitus grėsmę keliančius darbus, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai ar kiti pažeidimai, iškilusi grėsmė ar iki teismo sprendimo, jei buvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo.

22. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimo tvarką tvirtina kultūros ministras ir aplinkos ministras.

23. Sunaikinti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės vertingųjų savybių turinčioms išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti atstatomi, jeigu:

1) atstatymo galimybė pagrįsta istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis;

2) nekilnojamojo kultūros paveldo objektas turi ypatingą kultūrinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera kultūriniame kraštovaizdyje;

24. Atstatant išsaugomos nekilnojamosios kultūros vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos buvusios, bet neišlikusios dalys ir elementai. Atstatant naudojamos autentiškos medžiagos ir specialiosios technologijos.

25. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektą draudžiama perkelti, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektą išardant, pervežant ir vėl pastatant kitoje vietoje, turi būti išsaugomas jo autentiškumas.

35 straipsnis. Teisė vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą

1. Taikomuosius ardomuosius tyrimus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimų rūšį, gali atlikti aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, menotyros studijų krypties, jam lygiavertį išsilavinimą turintys, šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai arba Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę atlikti archeologinius tyrimus, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę atlikti atitinkamą veiklą (toliau – kitų valstybių asmenys) (toliau nurodant kartu – tyrėjai).

2. Archeologinius tyrimus gali atlikti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą turintys, šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai arba Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę atlikti archeologinius tyrimus, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę atlikti atitinkamą veiklą (toliau – kitų valstybių asmenys) (toliau nurodant kartu – tyrėjai). Kitų valstybių asmenų turimos teisės atlikti archeologinius tyrimus pripažinimas atliekamas vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, ir paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. Atestuotiems specialistams, išskyrus paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę atliekančius specialistus, suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos:

1) pirmoji (žemiausia) kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio reikšmingumo lygmens kultūros objektuose;

2) antroji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose;

3) trečioji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose;

4) eksperto (aukščiausia) kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose, atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę.

4. Antroji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta specialistams, turintiems pirmąją kvalifikacinę kategoriją, ir kurių kvalifikacijos atestatai be pertraukos galioja ne mažiau kaip  1 metus, trečioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta specialistams, turintiems antrąją kvalifikacinę kategoriją ir kurių kvalifikacijos atestatai be pertraukos galioja ne mažiau kaip  2 metus, eksperto kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta specialistams, turintiems trečiąją kvalifikacinę kategoriją ir kurių kvalifikacijos atestatai be pertraukos galioja ne mažiau kaip  5 metus.

5. Atlikti kilnojamųjų daiktų, esančių viena iš kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, taip pat statinių vertingųjų savybių (altorių, sakyklų, krikštyklų, antkapinių ir kitų atminties bei dekoratyvinių paminklų interjeruose ir eksterjeruose, sienų tapybos, polichromijos, skulptūros, vitražo, lipdybos ir drožybos architektūrinio objekto ar ansamblio dekore, krosnių ir židinių) tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbus turi teisę Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai.

6. Kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą.

7. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti kvalifikaciją rengti tvarkybos darbų projektus, atlikti tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą ir tvarkybos darbų techninę priežiūrą, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

1) turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;

2) turėti profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkybos darbų projektavimui – ne mažesnę kaip 2 metų patirtį siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, 3 metų patirtį siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, 5 metų patirtį siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija dalyvavimo projektuojant tvarkybos darbus, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ar kultūros paveldo statiniuose, profesinę patirtį. Dalyvavimo projektuojant tvarkomuosius paveldosaugos tvarkybos darbus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, projektus ir kultūros paveldo objektų, vietovių ir kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbus projektuojant buvo dalyvauta, sąrašą; tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą ir tvarkybos darbų techninę priežiūrą – ne mažesnę kaip 2 metų, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, 3 metų, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, 5 metų, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija dalyvavimo įgyvendinant tvarkybos darbų projektą, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ir kultūros paveldo statiniuose, profesinę patirtį. Dalyvavimo įgyvendinant tvarkybos darbų projektą profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projektą įgyvendinant buvo dalyvauta, sąrašą;

3)  Atestavimo komisijoje išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją atestuotiems specialistams, kurių kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas nėra panaikintas dėl šio straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių bei neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

8. Nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius tyrimus, konservavimą, restauravimą, siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

1) nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties, istorijos krypties, menotyros studijų krypties, paveldosaugos studijų krypties, chemijos, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; konservavimą, restauravimą atliekantys specialistai privalo būti baigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursus, kurių programą ir organizavimo tvarką nustato kultūros ministras;

2) turėti profesinės patirties: nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečiojo kvalifikacinė kategorija dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte jiems nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos). Dalyvavimo atliekant šiuos tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis; konservavimą, restauravimą atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečiojo kvalifikacinė kategorija dalyvavimo atliekant konservavimo ar restauravimo darbus, kai veikla vykdoma nekilnojamosiose kultūros vertybėse, profesinę patirtį. Dalyvavimo atliekant konservavimo, restauravimo darbus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių konservavimo ar restauravimo darbus atliekant buvo dalyvauta, sąrašą;

3) Atestavimo komisijoje išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją atestuotiems specialistams, kurių kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas nėra panaikintas dėl šio įstatymo 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių bei neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

9. Paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę siekiantys atlikti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

1) turėti ne mažesnį negu antrosios pakopos aukštąjį universitetinį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties, istorijos krypties, menotyros krypties, paveldosaugos studijų krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;

2) turėti profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, rengtų kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektų ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašą, paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis, dalyvavusius juos rengiant;

3) Atestavimo komisijoje išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją atestuotiems specialistams, kurių kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas nėra panaikintas dėl šio straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių bei neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

10. Vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ir tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrai ir tvarkybos darbų techninei priežiūrai siekiantys atestuoti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

1) turėti šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą išsilavinimą;

2) turėti profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkybos darbų projektavimui vadovaujantys specialistai – ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija, 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija, dalyvavimo projektuojant tvarkybos darbus, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose, profesinę patirtį. Dalyvavimo projektuojant tvarkomuosius paveldosaugos tvarkybos darbus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, projektus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbus projektuojant buvo dalyvauta, sąrašą; tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrai vadovaujantys fiziniai asmenys – ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo įgyvendinant tvarkybos darbų projektą, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose, profesinę patirtį. Dalyvavimo įgyvendinant tvarkybos darbų projektą profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projektą įgyvendinant buvo dalyvauta, sąrašą;

3) Atestavimo komisijoje išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą, išskyrus specialistus, siekiančius vykdyti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius statybos darbus, kurie privalo išlaikyti tik profesinių žinių egzaminą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją atestuotiems specialistams, kurių kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas nėra panaikintas dėl šio įstatymo 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių bei neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

11. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, turi teisę atlikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, vadovaudamasis šiame įstatyme nustatytais pagrindais, nustato kultūros ministras. Teisės pripažinimą atlieka Kultūros ministerija.

12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbus ar paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę arba siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ir teisės pripažinimu susijusias procedūras (išskyrus profesinių ir teisinių žinių egzamino laikymą) atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Kultūros ministeriją. Sprendimas dėl kvalifikacijos atestato išdavimo ar neišdavimo arba teisės pripažinimo ar nepripažinimo priimamas ir priėmus atitinkamą sprendimą kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Kultūros ministerijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Kultūros ministerija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai.

13. Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius) kultūros paveldo objekto teritorijoje, ar kultūros paveldo vietovėje, ar jų apsaugos zonoje projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai.

14. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos ir (ar) statybos (siekiant pritaikyti) darbų projektavimui ir projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai.

15. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų ir (ar) statybos (siekiant pritaikyti) darbų vykdymui, atlikti jų techninę priežiūrą turi teisę šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai.

16. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos (siekiant pritaikyti) darbų vykdymui, kai tvarkybos darbai neatliekami, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

17. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę užsiimti šio straipsnio  11, 12, 13 ir 14 dalyse nurodyta veikla, šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą.

18. Kultūros ministras sustabdo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių (konkretus terminas nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnį, kilusius padarinius, o kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą, – atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą) šiais atvejais:

1) kai Atestavimo komisija Kultūros ministerijos ar Departamento teikimu nustato, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, nešiurkščiai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio nėra sunaikinta (sunaikintos) nekilnojamojo kultūros paveldo vertingoji (vertingosios) savybė (savybės) ar autentiškumas;

2) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;

3) kai asmuo netobulino kvalifikacijos pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

19. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas, pašalinęs šio straipsnio 18 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas, pateikia Kultūros ministerijai tai įrodančius dokumentus. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo Kultūros ministerijai dienos Atestavimo komisijos teikimu kultūros ministras priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo, jeigu patikrinus dokumentus ir kitus faktinius duomenis paaiškėja, kad neišnyko šioje dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas). Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją. Priėmus sprendimą, kad pažeidimai nepašalinti, pranešime turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai.

20. Kvalifikacijos atestato turėtojas, pašalinęs šio straipsnio 18 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą ar per teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo laikotarpį fizinio asmens kilmės valstybėje išnykus aplinkybėms, dėl kurių sustabdyta šio straipsnio 9 dalyje nurodyta jo turima teisė, pateikia Kultūros ministerijai tai įrodančius dokumentus. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo Kultūros ministerijai dienos kultūros ministras priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo, jeigu patikrinus dokumentus ir kitus faktinius duomenis paaiškėja, kad neišnyko šioje dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas). Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją. Priėmus sprendimą nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo, pranešime turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai.

21. Kultūros ministras Atestavimo komisijos teikimu panaikina asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:

1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, šiurkščiai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio sunaikinta (sunaikintos) nekilnojamojo kultūros paveldo vertingoji (vertingosios) savybė (savybės) ar autentiškumas;

2) nustatoma, kad sustabdžius kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą, kuriai reikalingas kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas;

3) asmuo, kurio kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo galiojimas buvo sustabdytas;

4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų tiriant jo padarytus pažeidimus;

5) paaiškėja, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis, siekdamas gauti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą;

6) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta fizinio asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;

7) kai to prašo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas.

22. Asmuo, kurio kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, gali pateikti prašymą dėl naujo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento išdavimo ne anksčiau kaip po 3 metų nuo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo panaikinimo.

23. Būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys.

PENKTASIS SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO PAŽINIMAS, PAŽINIMO SKLAIDA, ATGAIVINIMAS

36 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, pažinimo sklaida ir viešasis nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimas

1. Nekilnojamasis kultūros paveldo pažinimas skleidžiamas ir nekilnojamasis kultūros paveldas viešai naudojamas:

1) sudarant galimybes visuomenei jį tiesiogiai pažinti ir suvokti saugomą ir atskleistą istorinėje aplinkoje;

2) plėtojant kultūrinį ir pažintinį turizmą;

3) skleidžiant informaciją apie nekilnojamąjį kultūros paveldą;

4) įtraukiant nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimą į švietimo ir mokslo programas.

2. Departamentas, savivaldybių administracijos, valstybinių parkų, kultūrinių rezervatų direkcijos, muziejai, bibliotekos, archyvai, aukštosios mokyklos nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida gali vykdyti šiais būdais:

1) kaupti, tvarkyti, sisteminti, saugoti ir skleisti žinias apie nekilnojamąjį kultūros paveldą;

2) organizuoti su kultūros paveldu supažindinančius ir jį garsinančius renginius;

3) leisti ir (ar) organizuoti nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jo apsaugą populiarinančių, metodinių, informacinių leidinių leidimą;

4) organizuoti kultūrinius renginius nekilnojamosiose kultūros vertybėse.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Kultūros ministerija:

1) organizuoja valstybinę nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinio mokslinio tyrimo programą ir koordinuoja jos vykdymą;

2) užtikrina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo teorinis ir praktinis pažinimas būtų integruoti į ikimokyklinio ugdymo, bendrojo vaikų ir jaunimo lavinimo, suaugusiųjų švietimo programas;

3) organizuoja pedagogų kvalifikacijos kėlimą nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir jo saugojimo srityje;

4) sudaro galimybes nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistams įgyti ir nuolat tobulinti profesines paveldosaugos žinias ir įgūdžius.

37 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumas

1. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų lankymo tipines taisykles, kuriose nustatomos lankymo ir apžiūros sąlygos, tvirtina kultūros ministras.

2. Privačios nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo statinių išorės ir interjerų apžiūrai reikalingas valdytojo sutikimas. Lankymo ir apžiūros sąlygos nustatomos apsaugos sutartimi.

3. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, turi būti suplanuoti servitutai prieiti prie viešojo pažinimo ir naudojimo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir jų apžiūros vietų. Šie servitutai įteisinami pagal Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo reikalavimus.

4. Jeigu lankytojams leidžiama prieiti prie nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, tačiau ši teisė nėra įtvirtinta šį objektą supančių žemės sklypų nuosavybės teisių dokumentus, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija turi organizuoti tokių servitutų įteisinimą.

38 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo atgaivinimas

1. Nekilnojamasis kultūros paveldas integruojamas į visuomenės gyvenimą, aktualizuojant ir pritaikant jį taip naudoti, kad geriausiai atsiskleistų paveldo vertingosios savybės ir būtų sudarytos galimybės jį pažinti, užtikrinant prieinamumą visuomenei, įtraukiant į darnaus vystymosi ir klimato kaitos programas.

2. Už nekilnojamojo kultūros paveldo atgaivinimą yra kartu atsakingi valdytojai ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTO PAĖMIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

39 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto paėmimas visuomenės poreikiams

1. Išimtiniu atveju, nurodytu šio straipsnio 2 dalyje, kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) kultūros paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate;

2) kultūros paminkle ir (ar) jam priskirtoje teritorijoje steigiamas ar įsteigtas nacionalinis arba respublikinis muziejus;

3) kultūros paminklas įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas.

2. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis pripažįstamas išimtiniu, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:

1) nepaimtas visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės poreikiams;

2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu šis kultūros paminklas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams;

3) kultūros paminklą paėmus visuomenės poreikiams bus išlaikytas proporcingas santykis tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų.

3. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Netinkamai prižiūrimas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas ir sprendimo priėmimas

1. Kai ketinama kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius) atlieka ar organizuoja kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams poveikio vertinimą (toliau – poveikio vertinimas), kurio metu nustatoma šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų atitiktis, atliekama sąnaudų ir naudos analizė kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo pradžios apie tai turi informuoti kultūros paminklo savininką.

2. Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgęs į atlikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto poveikio vertinimo rezultatus, nusprendžia pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jis parengia Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Šis projektas derinamas ir teikiamas Vyriausybei jos darbo reglamente nustatyta tvarka. Kartu su Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektu pateikiami ir atlikto poveikio vertinimo rezultatai. Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgęs į poveikio vertinimo rezultatus, nustato šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų ir kriterijų neatitikčių arba nustato, kad kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudos viršija naudą, kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos ir apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atlikto poveikio vertinimo dienos.

3. Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodomi:

1) argumentai, pagrindžiantys šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų ir kriterijų atitiktį;

2) kultūros paminklo Nekilnojamojo turto registro duomenys (adresas, unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė naudojimo paskirtis);

3) kultūros paminklo Kultūros vertybių registro duomenys (unikalus kodas);

4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą dydis;

5) visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas.

4. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka apie tai informuoja kultūros paminklo savininką ir visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantį subjektą, jeigu juo paskirta kita institucija nei paėmimo iniciatorius. Jeigu Vyriausybė nusprendžia nepaimti kultūros paminklo visuomenės poreikiams, apie tai paėmimo iniciatorius informuoja kultūros paminklo savininką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas šis sprendimas, dienos.

5. Paėmimo iniciatorius apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, pateikdamas informaciją apie visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šį juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas išnagrinėja gautą prašymą ir įregistruoja juridinį faktą, Nekilnojamojo turto registre padarydamas nekilnojamojo daikto registro įrašą apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

41 straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra

1. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo–priėmimo visuomenės poreikiams aktą (toliau – Aktas).

2. Akte nurodoma:

1) šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys;

2) visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;

3) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai skaičiuojant nuo Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą sumos pervedimo į visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą dienos.

3. Paėmimo iniciatorius šio įstatymo nustatyta tvarka išsiunčia visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui parengtą Akto projektą ir informuoja apie teisę per 20 darbo dienų nuo Akto projekto įteikimo dienos pasirašyti Aktą ir raštu pranešti paėmimo iniciatoriui mokėjimo sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, rekvizitus.

4. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą, paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasirašyto Akto gavimo dienos perveda Vyriausybės nutarime nurodytą atlyginimo sumą į visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą. Paėmimo iniciatorius, per šioje dalyje nurodytus terminus nepervedęs atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui turi sumokėti 0,02 procento nuo nesumokėtos atlyginimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas Akto nepasirašo, laikoma, kad tarp paėmimo iniciatoriaus ir visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko yra kilęs ginčas. Šiuo atveju paėmimo iniciatorius per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto Akto pasirašymo termino pabaigos turi kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams. Prieš kreipdamasis į teismą paėmimo iniciatorius perveda Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios sumos pervedimo dienos 40 straipsnyje nustatyta tvarka praneša visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui.

6. Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko pateikto atsiliepimo dienos ar teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo termino pabaigos, paėmimo iniciatoriaus prašymu įvertinęs kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, priima nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu. Priėmęs šią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės, jeigu jis yra kilęs. Jeigu teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertę ir (ar) kitą nuostolių dydį, negu nurodyta Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

7. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, visuomenės poreikiams paimto kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

42 straipsnis. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą

1. Už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, atliekant individualųjį turto vertinimą.

2. Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos visuomenės poreikiams paimamame kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu.

3. Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo turto vertinimą organizuoja ir apmoka paėmimo iniciatorius.

43 straipsnis. Nuosavybės į kultūros paminklą registravimas valstybės vardu

1. Kai visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą ir paėmimo iniciatorius Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą perveda į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojamas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas. Šis subjektas Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kultūros paminklą valstybės vardu.

2. Šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės vardu po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas valstybės naudai ir kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku.

3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą pereina valstybei nuo kultūros paminklo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodytas juridinis faktas nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinamas.

44 straipsnis. Pranešimų, susijusių su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, siuntimo tvarka

1. Šio įstatymo nustatytais atvejais paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto pranešimai, susiję su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui siunčiami registruotąja pašto siunta, naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo pašto tinklo informacinę sistemą, per antstolius arba kitu būdu, užtikrinančiu pranešimo įteikimą pasirašytinai:

1) fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos arba vietos, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, ar kitos žinomos jo buvimo vietos adresu – visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui asmeniškai, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių arba jų atstovams;

2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui.

2. Pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena.

3. Jeigu pirmą kartą siųsto pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, nepavyksta įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyko įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, pranešimas siunčiamas pakartotinai. Nepavykus pranešimo įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui pakartotinai, per 5 darbo dienas nuo dienos, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, apie atitinkamus veiksmus viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Informacija apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priimtą Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, parengtą Akto projektą skelbiama ir paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto ir tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, interneto svetainėje.

SEPTINTASIS SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS FINANSAVIMAS IR KOMPENSAVIMAS

45 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimas

1. Valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Savivaldybių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programos finansuojamos savivaldybių biudžeto lėšomis.

2. Prevencinės priežiūros ir tvarkybos darbai, atliekami valstybės saugomame nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, iš dalies finansuojami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programai skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kultūros ministro nustatyta tvarka. Prevencinės priežiūros ir tvarkybos darbai, atliekami savivaldybės saugomame nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, iš dalies finansuojami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programai skirtomis savivaldybės biudžeto lėšomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3. Kultūros ministras tvirtina iš valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybių tarybos tvirtina iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo sklaidos ir atgaivinimo programas ir nustato šių programų finansavimo biudžetų lėšomis tvarką.

4. Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimas vykdant apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinų apsaugos priemonių įrengimo darbus finansuojami iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programai skirtų lėšų. Tokių darbų sąrašą ir jų finansavimo prioritetus tvirtina kultūros ministras. Savivaldybių lėšų skyrimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

46 straipsnis. Kompensavimas valdytojams

1. Iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai, kultūros ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės teise priklausančio valstybės saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, dėl kurio sudaryta apsaugos sutartis, tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

2. Iš savivaldybių biudžeto lėšų Savivaldybės tarybų nustatyta tvarka savivaldybės administracijos kompensuoja savivaldybės teritorijoje esančio privačios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus.

3. Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės saugomų kultūros paveldo statinių valdytojams kompensuojamos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu atliktų apsaugos techninių priemonių ir kitų neatidėliotinų laikinų apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidos.

4. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija išmoka vienkartinę kompensaciją  paskelbto saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojui, kai individualiu apsaugos reglamentu ar specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, sumažina iš nekilnojamojo kultūros paveldo objekto gaunamą naudą ar sukuria papildomas išlaidas tyrimams ir tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

AŠTUNTAS SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis. Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria valstybė ir valdytojas.

2. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius kultūros ministro nustatyta tvarka. Žalą padariusiam asmeniui nesutikus atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius, Departamentas kreipiasi į teismą ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo nesutikimo sudaryti susitarimą, dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo, nuostolių išieškojimo ir iki sužalojimo buvusios būklės atstatymo.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, kultūros ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti atestatai, suteikiantys teisę vykdyti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, prilyginami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotiems kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti trečiosios kvalifikacinės kategorijos atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) gauti prašymai išduoti leidimą ardomiesiems tyrimams tikrinami, sprendimai priimami ir leidimai išduodami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Departamente ir savivaldybių administracijose gauti projektiniai pasiūlymai ir prašymai išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus  tikrinami, sprendimai priimami ir specialieji paveldosaugos reikalavimai išduodami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Departamente ir savivaldybių administracijose gauti prašymai išduoti leidimą tvarkybos darbams tikrinami, sprendimai priimami ir leidimai išduodami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti nekilnojamųjų kultūros vertybių specialieji teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį nekilnojamųjų kultūros vertybių specialiojo teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

8. Nekilnojamųjų kultūros vertybių specialieji teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo yra išduotos planavimo sąlygos, planavimo organizatoriaus pasirinkimu yra baigiami rengti, derinti, viešai skelbti ir tvirtinti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis arba pradedami rengti iš naujo pagal šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 28 straipsnyje išdėstytą ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką.

9. Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurioms nėra nustatytas reikšmingumo lygmuo, apsauga priskiriama Departamento kompetencijai, iki tol, kol vertinimų tarybos nustatys jų reikšmingumo lygmenį.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas