1

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2006 M. LIEPOS 4 D. NUTARIMO NR. X-743 „DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m.                               d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų plano 1 punktu, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Patvirtinti Krašto apsaugos sistemos plėtros programą (pridedama).

2 straipsnis.

Šis nutarimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“

Seimo Pirmininkas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2006 m. liepos 4 d.

nutarimu Nr. X-743

(Lietuvos Respublikos Seimo

2016 m.                    d.

nutarimo Nr.

redakcija)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Krašto apsaugos sistemos plėtros programa (toliau – Programa) nustato ilgojo laikotarpio krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) plėtros tikslus, uždavinius ir prioritetus, pagrindinį dėmesį skiriant svarbiausiai KAS institucijai – Lietuvos kariuomenei (toliau – LK). Programa taip pat nustato pamatinius KAS bendradarbiavimo su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms (toliau – GP), uždavinius.

2.  Programa pakeičia Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“, ir bus įgyvendinama 2017–2026 m. laikotarpiu.

3.  Programa yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos karinės strategijos, Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos (toliau – VGGK) nuostatomis.

II SKYRIUS

KAS BŪKLĖS VERTINIMAS

4.  Stodama į NATO, Lietuva įsipareigojo vykdyti visus su naryste Aljanse susijusius reikalavimus, įskaitant ir pakankamo finansavimo kariuomenei išlaikyti ir jos plėtrai užtikrinti skyrimą. Tačiau NATO rekomendacija gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) niekada nebuvo įgyvendinta. 2008 m. prasidėjusi finansų krizė nutraukė asignavimų KAS augimą, pagal gynybai skiriamą BVP procentą Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp NATO šalių. 2013 m. pradėtas didinti KAS finansavimas užtikrino tik esamų pajėgumų išlaikymą ir sudarė prielaidas planuoti selektyvią jų plėtrą. 

5.  2014 m. pablogėjusi saugumo situacija regione paskatino tiek nacionalinį politinį konsensusą nedelsiant pradėti stiprinti karinius pajėgumus, tiek NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų sustiprinimą:

5.1. pasirašytas parlamentinių politinių partijų susitarimas „Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“, įtvirtinantis įsipareigojimą  kasmet nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai, kad jos 2020 m. pasiektų 2 proc. BVP;

5.2. sustiprintas NATO karinis buvimas regione, dislokuojant papildomas NATO šalių pajėgas, o NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintas visapusiškas saugumo patikinimo priemonių (angl. assurance measures) paketas, pradėta planuoti ilgalaikė NATO adaptacija prie pasikeitusios saugumo aplinkos;

5.3. esamų kariuomenės vienetų pagrindu suformuotos nacionalinės Greitojo reagavimo pajėgos (toliau – GRP), pasirengusios reaguoti į priešiškų jėgų veiksmus dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo. GRP funkcijų vykdymui užtikrinti priimtos teisės aktų pataisos, kuriomis numatoma galimybė nedelsiant panaudoti kariuomenę reaguojant į nekonvencines grėsmes taikos metu;

5.4. priimtas sprendimas grąžinti šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT);

5.5. patvirtinta nauja VGGK, nustatanti reikalavimus valstybės gynybai, atsižvelgiant į pakitusią geopolitinę situaciją, ir atitinkamai numatanti struktūrinius LK pokyčius, siekiant suvienodinti taikos ir karo meto kariuomenės struktūras.

6.  KAS finansavimo didėjimas leidžia planuoti ilgalaikę KAS plėtrą, tačiau dėl ilgamečio finansavimo trūkumo reikia spręsti įsisenėjusias problemas ir patenkinti naujai kylančius poreikius.

7.  Pagal skiriamus išteklius LK Sausumos pajėgų (toliau – SP) plėtra ilgą laiką nebuvo pagrindinis prioritetas. Didėjant finansavimui pagrindiniu iššūkiu tampa naujos SP struktūros sukūrimas ir SP sukomplektavimas, aprūpinimas įranga, gebėjimas pasiekti ir išlaikyti nustatytą kovinę parengtį. LK Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) aprūpinimas ir rengimas taip pat lieka iššūkiu.

8.  Vystant LK Karines oro pajėgas (toliau – KOP) įgyvendinamas taikos meto oro erdvės stebėjimo ir kontrolės projektas, užtikrinama priimančiosios šalies parama (toliau – PŠP) NATO oro policijos misiją vykdančioms sąjungininkų pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo iš oro funkcijos vykdymas. Iššūkiu lieka oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų vystymas, paramos iš oro kitų kariuomenės rūšių pajėgoms suteikimas, turimos įrangos ir technikos išlaikymas.

9.  Vystant LK Karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) daugiausia dėmesio skiriama priešmininiams, patruliavimo pajėgumams, integruotos nacionalinės jūros stebėjimo sistemos plėtrai. Dalis turimos įrangos ir technikos neatitinka reikalavimų, keliamų valstybinei gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbų jūroje funkcijai vykdyti.

10.  LK Specialiųjų operacijų pajėgos (toliau – SOP) yra rengiamos greitai reaguoti į valstybės suvereniteto ir teritorijos vientisumo pažeidimus ir prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. SOP būtina išlaikyti nustatytą parengtį ir aukštą sąveikos su sąjungininkais lygį.

11.  Ilgą laiką KAS buvo vystomos stacionariosios ir LK vienetų mobiliosios ryšių ir informacinės sistemos (toliau – RIS), tačiau dėl riboto finansavimo nebuvo galima sukurti ir išvystyti reikiamų perdislokuojamų operacinio ir strateginio lygmens RIS. Patvirtinus naują LK struktūrą, informacijos perdavimo apimtys dar labiau didėja, o perdislokuojamų ir mobiliųjų RIS trūkumas riboja efektyvų LK vadovavimą ir valdymą.

12.  Koviniam aprūpinimui užtikrinti tiek nacionalinėms, tiek PŠP reikmėms kariuomenei trūksta modernių logistikos pajėgumų: tinkamai parengtos sandėliavimo infrastruktūros, logistinės paskirties transporto priemonių ir įrangos, stacionariosios apgyvendinimo infrastruktūros ir lauko stovyklų modulių, sistemų priežiūros ir aukštesnio lygio medicininės paramos karinių vienetų (angl. Role 2) aprūpinimo. Dėl nepakankamo KAS finansavimo LK neturi sukauptų atsargų, reikalingų nustatytos trukmės ir apimties operacijoms.

13.  Pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo kariuomenės kovinis rengimas – nacionalinės ir tarptautinės pratybos tapo vienu iš kertinių atgrasymo elementų. Kartu išryškėjo ir tam tikrų esamų kovinio rengimo pajėgumų trūkumų, ypač infrastruktūros, imitacinių sistemų srityje.

14.  Valstybės gynybos planuose numatytoms užduotims vykdyti būtinas intensyvesnis parengtojo rezervo karių įgūdžių atnaujinimas.

15.  Plėtojant valstybės mobilizacijos sistemą, patvirtinti: Valstybės mobilizacijos planas, Civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos jungtinis planas, Krašto apsaugos ministerijos mobilizacijos planas. Išlieka poreikis tikrinti mobilizacijos planų praktinį veikimą pratybose, užtikrinti skirtingų planų nuostatų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį VGGK reikalavimams, numatant civilinių išteklių (personalas, įranga, finansai) integravimą į GP.

16.  Kariuomenė, kaip pagrindinė GP sudėtinė dalis, yra atsakinga už GP pasirengimo valstybės gynybai koordinavimą. 2015 m. patikslinus GP sudėtį (joms priskyrus Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos) ir patvirtinus naują VGGK, naujai apibrėžtas ir šių institucijų vaidmuo. Pagrindinė užduotis tebėra bendras institucijų, esančių GP sudėtyje, rengimas su kariuomene.

17.  Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) visapusiškai remia Lietuvos šaulių sąjungą (toliau – LŠS) . Iš KAM skiriamų valstybės biudžeto asignavimų kasmet LŠS veiklai skiriama daugiau lėšų, LŠS stovyklose dalyvauja vis daugiau vaikų. Iššūkiu lieka LŠS vaidmens ginkluotoje gynyboje, karinio rengimo reikalavimų nustatymas.

18.  Stiprėjant kibernetinėms grėsmėms, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo nacionaliniu lygiu funkciją buvo pavesta vykdyti KAM, o Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas – Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybai prie KAM. Kad būtų užtikrintas kibernetinio saugumo užduočių vykdymas, būtina išspręsti personalo sukomplektavimo ir glaudaus bendradarbiavimo su kitais kibernetinio saugumo dalyviais (viešojo administravimo subjektais, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojais, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais ir kt.) klausimus.

19.  Didėjant priešiškų informacinių operacijų mastui, stiprinami KAS strateginės komunikacijos pajėgumai: be 2009 m. įsteigto LK Strateginės komunikacijos departamento, nuo 2015 m. veikia ir KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas. Lietuvos piliečių informacinis atsparumas ugdomas vykdant plataus masto visuomenės informavimo kampaniją, naudojant įvairias priemones (pranešimai, konferencijos, skelbiamos publikacijos), ypač aktyviai strateginės komunikacijos priemonės taikomos karinių pratybų metu.

20.  KAS savarankiškai ir su kitomis valstybės institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo pilietinio ugdymo veiklą. Iššūkiu išlieka veiksmingos valstybinės pilietinio pasipriešinimo sistemos kūrimas, valstybės institucijų bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų koordinavimo didinimas.

III SKYRIUS

KAS PLĖTROS  VIZIJA

21.  KAS plėtros vizija – kariuomenė, pajėgi užtikrinti sėkmingą atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą: SP – gynybinės galios pamatas ir pagrindinis plėtros prioritetas, SOP – aukščiausios parengties kariuomenės pajėgos, efektyviai vykdančios specialiąsias operacijas, KJP ir KOP, užtikrinančios SP operacinius poreikius.

IV SKYRIUS

KAS PLĖTROS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

22.  Pirmasis tikslas – padidinti LK kovinę galią, parengiant LK savarankiškai ir kolektyvinei gynybai, taikos meto užduotims ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Šiam tikslui įgyvendinti nustatomi šie uždaviniai:

22.1.  užtikrinti reguliariųjų ir teritorinių vienetų manevrą sausumoje:

22.1.1.   SP struktūra bus pertvarkyta pagal VGGK reikalavimus, reorganizuojant Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ ir sukuriant Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“. Prioritetas bus teikiamas „Geležinio Vilko“ brigados vystymui, vienetams, sudarantiems GRP ir įsipareigotiems pagal NATO pajėgumų siekius. Bus siekiama „Geležinio Vilko“ brigadą sukomplektuoti iš profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) karių, „Žemaitijos“ brigadą – iš PKT ir NPPKT karių;

22.1.2.   SP bus aprūpintos ginkluote, įranga ir technika, užtikrinančia vienetų manevrą, ugnies galią ir mobilumą; bus pagerintas individualus karių aprūpinimas;

22.1.3.   KASP bus rengiamos vykdyti teritorinės gynybos užduotis, komplektuojamos ir aprūpinamos prioritetą teikiant individualiai ginkluotei ir ekipuotei, apsaugos priemonėms;

22.1.4.   bus vystomi SP logistikos ir inžinerijos pajėgumai, gebantys remti kovinių vienetų veiksmus;

22.2.  didinti kariuomenės vienetų atgrasinimo potencialą ir pasirengimą greitai reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus:

22.2.1.   bus komplektuojamos, aprūpinamos ir rengiamos nacionalinės GRP. Kariuomenės komplektavimo planuose prioritetas bus teikiamas į GRP sudėtį įeinančių LK vienetų sukomplektavimui iš PKT karių;

22.2.2.   bus išlaikomos taikos meto užduočių operacinės pajėgos, skirtos reaguoti į galimus suvereniteto pažeidimus ir teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms;

22.3.  užtikrinti pajėgumus specialiųjų operacijų vykdymui. SOP bus aprūpintos ginkluote, įranga ir technika, didinančia jų mobilumą, specialiųjų operacijų vykdymo sausumoje ir vandenyje galimybes, apsaugą, ryšio užtikrinimą;

22.4.  užtikrinti oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą bei transportavimą oru:

22.4.1.   bus plėtojami oro gynybos pajėgumai, siekiant užtikrinti trumpojo ir vidutinio nuotolio oro erdvės gynybą;

22.4.2.   bus įgyvendintas taikos meto oro erdvės stebėjimo projektas (įrengta infrastruktūra, baigtas radarų įsigijimas);

22.4.3.   bus išlaikomi transportavimo oru pajėgumai;

22.5.  užtikrinti kovinį rengimą, aprūpinimą ir PŠP LK vienetams, taip pat Lietuvoje dislokuotoms ir atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms:

22.5.1.   kariuomenės kovinio rengimo infrastruktūra bus pritaikyta nacionaliniams ir PŠP poreikiams, užtikrinant bataliono dydžio kovinio vieneto rengimą, kariuomenės kovinio rengimo ir mokymo padaliniuose bus diegiamos imitacinės sistemos ir įrengiami treniruokliai;

22.5.2.   bus išlaikomas Lietuvoje įsteigtas NATO vadovavimo ir valdymo elementas – NATO pajėgų integravimo vienetas;

22.5.3.   bus plėtojama KOP Aviacijos bazės infrastruktūra;

22.5.4.   bus plėtojama kariuomenės sandėliavimo ir logistikos infrastruktūra, pritaikant ją nacionaliniams ir PŠP poreikiams, t. y. turimai ir naujai įsigyjamai ginkluotei ir įrangai sandėliuoti ir regione dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms reikalingiems paramos elementams (angl. prepositioning) sandėliuoti;

22.5.5.   bus vystomi trūkstami ir išlaikomi turimi lauko stovyklos paslaugų teikimo pajėgumai;

22.5.6.   bus kaupiamos neliečiamosios atsargos;

22.5.7.   bus vystomi trūkstami ir išlaikomi esami kariuomenės medicininės paramos pajėgumai teikti aukštesnio lygmens medicinos paslaugas operacijose Lietuvoje ir už jos ribų;

22.6.  užtikrinti paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje užduočių vykdymą, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą ir kontrolę:

22.6.1.   bus išlaikomi paieškos ir gelbėjimo iš oro pajėgumai;

22.6.2.   bus išlaikomi paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentų likvidavimo jūroje pajėgumai;

22.6.3.   bus modernizuojama jūros stebėjimo sistema, užtikrinant keitimąsi informacija tarp nacionalinių institucijų ir su sąjungininkais;

22.6.4.   bus išlaikomi ir modernizuojami patruliavimo jūroje pajėgumai;

22.6.5.   bus išlaikomi pajėgumai dalyvauti minų paieškos ir minų kenksmingumo pašalinimo operacijose;

22.7.  užtikrinti žvalgybą, vadovavimą ir valdymą, RIS paramą:

22.7.1.   bus plėtojami strateginės žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumai;

22.7.2.   bus plėtojami kariuomenės operacinio ir taktinio lygmens žvalgybos pajėgumai, įsigyjama žvalgybos įrangos ir technikos;

22.7.3.   LK vadovavimas ir valdymas bus užtikrinamas vystant operacinio lygmens RIS pajėgumus, sukuriant, aprūpinant ir parengiant LK RIS vienetą, gebantį laiku užtikrinti saugų keitimąsi informacija ir garantuojantį reikiamą kibernetinę gynybą. Siekiant efektyvesnio LK vadovavimo ir valdymo bus diegiamos vadovavimo ir valdymo paramos bei funkcinių sričių informacinės sistemos. Toliau bus įgyvendinamas NATO perdislokuojamo RIS modulio (angl. Deployable CIS Module D, DCMD) projektas.

23.  Antrasis tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir piliečių pasirengimą mobilizacijai, PŠP teikimui, gynybai, nekonvencinėms grėsmėms. Šiam tikslui įgyvendinti nustatomi šie uždaviniai:

23.1.  organizuoti parengtojo rezervo formavimą ir rengimą:

23.1.1.   atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir VGGK reikalavimus, bus tęsiamas parengtojo rezervo formavimas iš pagrindinį karinį parengtumą įgijusių asmenų;

23.1.2.   bus didinamas parengtojo rezervo karių, atnaujinančių žinias ir įgūdžius, skaičius, ypač didelį dėmesį skiriant kariuomenei reikalingų specialistų ir vadovaujančio personalo rengimui;

23.2.  didinti GP sudarančių vienetų tarpusavio sąveiką:

23.2.1.   pagal valstybės gynybos planuose numatytas užduotis bus nuolat vykdomas bendras kariuomenės rengimas su GP priskiriamomis institucijomis (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), Viešojo saugumo tarnyba prie VRM ir Vadovybės apsaugos departamentu prie VRM);

23.2.2.   bus baigtos formuoti ir aprūpintos valstybės gynybos strateginė vadavietė ir ginkluotųjų pajėgų vadavietė;

23.2.3.   bus teikiama kariuomenės parama (instruktoriai, infrastruktūra) LŠS koviniams būriams rengti, kad karo atveju jie būtų integruoti į GP vadovavimo ir valdymo sistemą ir galėtų sklandžiai veikti GP sudėtyje;

23.3.  koordinuoti civilinių mobilizacijos institucijų ir ūkio mobilizacijos subjektų pasirengimą mobilizacijai ir PŠP teikimui:

23.3.1.   bus periodiškai tikrinamas mobilizacijos planų praktinis veikimas pratybose, pagal poreikį inicijuojamas jų tikslinimas ar keitimas, užtikrinant jų atitiktį valstybės gynybos poreikiams ir tarpusavio suderinamumą;

23.3.2.   bus įdiegta ir administruojama civilinių mobilizacinių išteklių (personalas, įranga, infrastruktūra) apskaitos sistema;

23.3.3.   bus sukurtas PŠP teikimo per civilines institucijas taikos metu mechanizmas.

23.4.  stiprinti piliečių patriotizmą ir valią ginti valstybę, atsparumą informacinėms atakoms ir propagandai:

23.4.1.   bus stiprinamas ugdymas krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais šalies mokyklose, plečiant šių temų dėstymą pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir per neformalųjį ugdymą;

23.4.2.   bus teikiama materialinė, metodinė ir kita parama LŠS vykdant vaikų ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymą;

23.4.3.   bus stiprinami ryšiai su visuomeninėmis organizacijomis, remiančiomis krašto apsaugą;

23.4.4.   bus plėtojama KAS strateginė komunikacija, ypatingą dėmesį skiriant tiems šalies regionams, kuriuose, tyrimų duomenimis, yra menkesnis pilietiškumas;

23.5.  užtikrinti kibernetinį saugumą. Bus toliau stiprinami Nacionalinio kibernetinio saugumo centro gebėjimai aptikti ir tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes, koordinuojamas valstybės ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir gynybos institucijų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinės gynybos planavimas, užtikrinama kibernetinių incidentų prevencija ir valdymas.

V SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATNAUJINIMAS

24.  Programą įgyvendina KAM ir kitos KAS institucijos. Programos įgyvendinimą koordinuoja KAM.

25.  Programos įgyvendinimas reglamentuojamas KAM strateginio planavimo dokumentuose. Programos įgyvendinimas bus vertinamas pagal vertinimo kriterijus, pateiktus Programos priede.

26.  Programa įgyvendinama iš valstybės biudžeto, NATO, Europos Sąjungos ir kitų teisėtai gautų lėšų.

27.  Programoje nustatyti tikslai ir uždaviniai persvarstomi ir tikslinami iš esmės keičiantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos karinės strategijos ar VGGK nuostatoms, KAS finansavimo gairėms.

__________________________

Krašto apsaugos sistemos

plėtros programos

priedas

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ SIEKIAMOS REIKŠMĖS

Eil. Nr.		Vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas	Faktinė reikšmė	Siektinos reikšmės
			2016 m.	2022 m.	2026 m.
Pirmasis tikslas – padidinti LK kovinę galią, parengiant LK savarankiškai ir kolektyvinei gynybai, taikos meto užduotims ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti
1.	Lietuvos Respublikos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas, iš NATO ekspertų gaunamas kas antri metai („nepatenkinamai“, „vidutiniškai“, „gerai“, „labai gerai“))		Vidutiniškai	Gerai	Gerai
2.	LK karinių vienetų^[1] sukomplektavimas pagal OSĮL (proc.):
2.1.	GRP sudarančių vienetų		90	95-100	95-100
2.2.	kitų LK karinių vienetų		70	80-85	85-90
3.	LK karinių vienetų turimos ginkluotės ir karinės technikos kiekis pagal OSĮL (proc.)
3.1.	GRP sudarančių vienetų		RN	RN	RN
3.2.	kitų LK karinių vienetų		RN	RN	RN
4.	Sukauptos strateginės atsargos, palyginti su būtinu jų kiekiu nustatytos trukmės ir apimties operacijoms vykdyti (proc.)		RN	RN	RN
Antrasis tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir piliečių pasirengimą mobilizacijai, gynybai, nekonvencinėms grėsmėms
5.	Parengtojo rezervo karių skaičius, palyginti su LK karo meto struktūros užpildymui būtino parengtojo rezervo karių skaičiumi (proc.)		RN	RN	RN
6.	Valstybės gynybos strateginės vadavietės ir ginkluotųjų pajėgų vadavietės išvystymas (proc.)		RN	RN	RN

_______________________

---

^[1] Šiam ir kitiems kriterijams skaičiuojamas šių vienetų sukomplektavimas: Sausumos pajėgų batalionų, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės, Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronų, Logistikos valdybos LDK Vytenio bendrosios logistinės paramos bataliono ir Karo medicinos tarnybas, LK atskirųjų vienetų – Gedimino štabo bataliono ir Karo policijos.